Studentet.info
 Kėrko      Antarėt      Aktivitet



Faqe: (4) [1] 2 3 ... E fundit »  ( Kalo tek postimi i parė i palexuar ) Reply to this topicStart new topicStart Poll

> E vėrteta rreth Vehabizmit - Shefqet Krasniqi
Argument
Postuar nė: 24.01.2009, 02:19
Quote Post


Tėrė kohėn flas :)
*****

Posti: Antarė
Postime: 2265
Antari Nr: 4920
Bashkangjitur: 27.12.2006



E vėrteta rreth Vehabizmit - Shefqet Krasniqi

Shprehja vehabizėm ėshtė njė shprehje e marrė nga emir i njė dijetari arab nga Arabia Saudite, i cili ka vdekur para dy shekujve. Emri i tij i plotė ėshtė Muhamed Abdul Vehab, i cili ishte reformator, njė patriot, njė dijetar dhe njeri i devotshėm, i cili tėrė jetėn e tij punoi palodhshėm pėr vetėdijesimin e shoqėrisė dhe ngritjen e saj. Arriti tė bėj reforma tė mėdha nė vendin e tij. Thjesht, ky dijetar, sikurse edhe tė tjerėt para tij, vdiqėn dhe shkuan, as nuk ishte i pari e as i fundit.

Muhamed Abdul Vehabi sot mėsohet nėpėr shkolla fillore nė disa vende, nė veqanti nė Arabin Saudite, por vetėm si njė dijetar dhe reformist dhe kaq. Por nė kohėn e fundit disa nga armiqėt e islamit kamė filluar t’i akuzojnė tė gjithė ata muslimanė, nė veqanti rininė, e cila kthehet nė praktikimin e islamit tė shėndoshė, duke u bazuar nė Kuran dhe Sunet, i akuzojnė se jan “vehabistė”. Kjo u ėshtė dedikuar edhe muslimanėve tė Arabis Saudite, por edhe muslimanėve tė tjerė, pėr t’i pėrfshirė mė vonė tė gjithė muslimanėt kudo qė janė, deri kėtu tek ne nė Kosovė. Kėshtu qė, kjo shprehje ka arritur edhe te kosovarėt, gjegjėsisht tek ata tė cilėt nuk e donė islamin, tek ata tė cilėt i pengon lėvizja islame, i pengon kthimi masiv i rinisė nė pėrqafimin e fesė islame nė baza tė shėndosha, e mjerisht kėtė e hasim nganjėherė edhe tek disa hoxhallarė tė cilėt janė mėsuar ta mabjnė fenė me hajmalia e mevlude, tallkina e qelime, janė mėsuar qė xhaminė ta kenė vetėm me pleq tė mbi 60 apo 70 vjet dhe qė ata pleq kurrė mos t’ua prishin. Prandaj pėr ta ėshtė rėndė ta shohin rininė shqiptare se si me tė madhe po i kthehet fesė sė tyre tė natyrshme, fesė islame duke u bazuar nė Kuran dhe Sunet.

Kėta tė rinjė dhe tė reja tashmė janė tė liruar nga indoktrinuat komuniste. Kėta donė ta praktikojnė lirshėm fenė e tyre duke mos i penguar askujt praktikimin e secilės fe qė i pėrkasin. Kėta tė rinjė me siguri se nuk e dine se ēfarė ėshtė vehabizmi e as kush ėshtė Abdul Vehabi, kėtė nuk e dinė as ata qė flasin pėr vehabizėm, nuk e dinė sepse nuk egziston.

Nuk ka vehabizėm nė Kosovė. Kjo ėshtė tepėr e sigurt.

Nė Kosovė ka njė kthim tė mirė nė islam, nuk e mohojmė se ka euforizėm, apo nguti nga disa persona, tė cilėt mė vonė edhe ata e kuptojnė realitetin dhe kthehen, por euforizėm ka edhe nė segmentet apo drejtimet e tjera tė jetės, nė ēdo segment mund tė ketė euforizėm jo vetėm nė atė fetar. Ndėrsa si rrymė apo fraksion, apo sekt nuk ėshtė e vėrtetė asnjėherė se ka diēka qė e ka emrin “vehabizėm”’ Thjesht kjo ėshtė shpifje.

Dr. Shefqet Krasniqi


----------------------------------------
www.teuhid.net
PMUsers Website
Top
want3d
Postuar nė: 24.01.2009, 08:23
Quote Post


Tėrė kohėn flas :)
*****

Posti: Antarė
Postime: 4854
Antari Nr: 9176
Bashkangjitur: 28.08.2007



Mjafte qarte dhe konciz ka qene hoxha shefqet krasniqi ne kete shkrim.Ky eshte nje prej hoxhallareve te dalluar ne Kosove.
edhe nje informate ne lidhje me wehabizmin.

Debati qe eshte menduar te shfaqet pram me hoxhe Enis Ramen, Mulla Osmanin dhe disa te tjere nuk eshte mbajtur pasi te gjithe te ftuarit kishin munguar pervec hoxhes Enis Rama i cili iu kishte pergjigjur thirrjes.

Hoxhė Enis Rama mysafir nė emisionin Konfront tė KTV-sė kėtė tė Premte me 23 Janar 2009 inshaAll-llah‏ .


P.s Mendimi im. ky Molla musliu vetemse kur e ka shkruajt ne google enis rama, kur e ka pa tere ate material te tij, eshte friku me debatu me hoxhen enis rama, i cili ka qen nje prej me te dalluarve ne Fakultetin e Hadithit (mosgabofsha) ne Medine. smil3dbd4e4c2e742.gif

Ky postim ėshtė ndryshuar nga want3d nė 24.01.2009, 08:26


----------------------------------------
Nese mendon se arsimimi kualitativ kushton shtrejt, atehere provoje injorancen

LEXIMI demton rende INJORANCEN!
PMUsers WebsiteIntegrity Messenger IMMSN
Top
alvin
Postuar nė: 24.01.2009, 11:21
Quote Post


Administrator
*****

Posti: Admin Forumi
Postime: 22231
Antari Nr: 12633
Bashkangjitur: 08.01.2008



Wehabizmi eshte rryme qe ka qellim ta nxije islamin,dhe ti largoje intelektualet nga feja islame.
Shefket Krasniqi eshte nje nder promovuesit e tij ne Kosove.
E kishin rrahur nje imam te shkelqyeshem ne Suhareke,nxenesit e tij.
Kete ma tregoi dje n njej teolog nga Prishjtina.


----------------------------------------
Dy gjėra janė te pakufishme-gjithėsia dhe injoranca njerėzore. Pėr te parėn nuk jam i sigurt-Albert Einstein
PM
Top
alvin
Postuar nė: 24.01.2009, 11:32
Quote Post


Administrator
*****

Posti: Admin Forumi
Postime: 22231
Antari Nr: 12633
Bashkangjitur: 08.01.2008




Falėnderimet mė tė larta i takojnė vėtem All-llahut xh.sh., pėrshėndetjet dhe salavatet qofshin pėr Pejgamberin a.s., familjen tij tė pastėr, shokėt e tij dhe pėr tė gjithė ata qė e kanė ndjekur dhe e ndjekin rrugėn e tij.
Vėllezėr besimtarė, nuk do t’i ikė nga kujtesa kurrė dikujt qė beson nė All-llahun xh.sh. dhe nė Pejgamberin e tij, se grupi vehabit ėshtė kundėr ēdo medhhebi dhe kundėr qdokujt qė nuk mendon si ta , nuk sheh asnjė medhheb tė arsyeshėm qė tė pasohet me pėrjashtim tė medhhebit (drejtimit) tė tyre jo tė drejtė, kjo ide e tyre shumė qartė duket nė atė se lejojnė gjakun e muslimanėve, pasurinė e tyre dhe nderin e tyre, lejon cėnimin e tyre dhe sulmet e vazhdueshme ndaj ulemave tė umetit islam vetėm pse nuk pajtohen me ta, i akuzojnė pėr mosbesim (kufėr) e mėkat (fisk) vetėm pse janė kundėr shtrembėrimeve tė tyre dhe kundėr nėnshtrimit ndaj pabesimtarėve (kufarėve),vehabitėt janė tė mėshirshėm me pabesimtarėt dhe shumė tė ashpėr me ēdo musliman,krejtėsisht nė kundėrshtim me atė qė e udhėron All-llahu xh.sh..
Gjaku i muslimanve nė shikimin e tyre ėshtė i lejuar, siē kanė vepruar shpatat e tyre kundėr muslimanėve nė tė kaluarėn e afėrt, po ashtu pasuritė e muslimanve jan tė lejuara me arsyetimin se jan duke bėrė shirk,gjuha e vehabitėve,udhėheqėsave tė tyre dhe dijatarėve tė tyre ėshtė e drejtuar vetėm kundėr ulemasė islame, sharjen e tė devotshmėve nga minberet e xhamive dhe nė librat e tyre pa kurfarrė mėkati, vetėm e vetėm pėr rehatinė e udhėheqėsve tė tyre dhe armiqėve tė Islamit, ēifut dhe kristian.
Thirrja e saudėve dhe e vehabive nė dyftyrėsi mizore dhe armiqėsore dhe nė mbrojtje tė akides, thėrrasin nė shėrbim tė vendeve tė shenjėta e ata janė rreziku mė i madh. Kush shikon dhe lexon vetėm pak nė historinė e tyre e kupton se Abdulvehabi dhe Ibni Seudi me pasuesit e tyre kanė bėrė luftra kundėr muslimanėve besimtarė, kanė mbushur tokėn e Nexhdit dhe vendeve fqinje me tė vrarė qė nė fillim tė pėrhapjes sė tyre.
Nuk ka dyshim se pajtimi nė mes tė Ibni Abdulvhabit dhe Ibni Seudit ka qenė qė mendimi dhe drejtimi vehabit tė pėrhapet pėrmes shpatės dhe luftėrave. E si tė pajtohet kjo me Islamin dhe ulematė e Islamit qė thėrrasin nė atė qė ne rrugėn e All-llahut thirret me urtėsi dhe me kėshilla tė mira? ..... Drejtimi i tyre ėshtė mbėshtetur nė vrasjen e atyre muslimanėve qė nuk pajtohen me mendimet e tyre. Deri sa Islami ka ardhur pėr luftimin e padrejtėsisė (dhulmit), e cila ka dominuar te popujt e injorancės qė kanė luftuar njėri tjetrin pa tė drejtė, vehabitėt dhe Seudi e kanė ringjallur padrejtėsinė (dhulmin) qysh kur lejuan (dhanė fetva) pėr vrasjen e ulemasė sė Islamit nė Irak, Sham, Egjipt, Marok nė vitin 1920, kanė dhėnė pasurinė e tyre, veten e tyre dhe armėt tė luftojnė kundėr atyre qė kanė luftuar kundėr Italisė, Anglisė dhe Francės, qė i kanė pushtuar Egjiptin, Libinė, Shamin, Tunisinė, Algjerinė dhe Marokun, e kėta nė kėto vende nuk kanė luftuar kundėr atyre qė kanė shqiptuar shehadetin por kundėr armikut pushtues te tyre.
Vėllezėr tė dashur muslimanė, mbetet nė ndėrgjegjėn e ēdo muslimani qė tė kuptojė dallimin nė mes besimtarėve tė sinqertė dhe atyre qė luftojnė pėr qėllime tė tjera nė emer tė Islamit. Nuk bėnė qė askush ta cilėsojė askend tė humbur dhe rregullues derisa t’i bėhet e qartė dhe ta shijojė atė dhe argumentet, e kush e ka lexuar historinė e jetės sė Muhamed Ibni Abdulvehabit..... qė nė fillim do ta kuptojė se ai i ka imponuar mendimet e tij me anėn e forcės nė veēanti kundėr muslimanėve e jo kundėr tė tjerėve. Si ėshtė e mundur qė vehabitėt kanė bashkuar, kanė futur nė njė thesė besimin nė All-llahun njė dhe thėnien e tyre "Vehabizmi ose Shpata" (El-Vehabije ev Es-Sejf) ..., vrasin, pėrhapin urrejtjen, fitnet, luftrat dhe ēdo lloj fesadi, bėjnė thirrje se veprojnė me drejtėsi dhe atė e dėshirojnė pėr njerėzimin.... por nuk ka dyshim se ata qė bėjnė njė gjė tė tillė janė udhėheqės tė humbjes, dyfytyrėsisė dhe thirrės tė shkatėrrimit dhe mėkatit.
Ne ndjejmė keqardhje pėr ta, sepse kanė cilėsuar dhe akuzuar muslimanėt pėr mosbesim vetėm pse nuk pajtohen me mendimin e tyre, e ne ju themi se obligim i yni ėshtė thirrja nė tė mirė dhe ndalimi nga e keqja. Kjo arrihet me urtėsi dhe me kėshilla tė mira e nėse vjen puna te diskutimi duhet diskutuar me atė ēka ėshtė mė e mirė siē thotė All-llahu xh.sh. nė Kur'anin famėlartė: “Thirrė nė rrugėn e All-llahut me urtėsi dhe kėshillė tė mirė dhe diskuto me ta me atė ēka ėshtė mė e mirė." Kjo ėshtė rruga mė e arsyeshme dhe mė e mirė pėr pranim dhe arritjen e qėllimeve dhe largim nga gabimi dhe budallallėku, gjė e cila dominon te pasuesit e Muhammed bin Abdulvehabit dhe Ibni Seudit, e kanė akuzuar ulemanė pėr kufėr vetėm pse nuk pajtohen me mendimet e tyre gjė qė ėshtė nė kundėrshtim me fenė, dhe qė ka ndaluar nga kjo All-llahu xh.sh.. Po ashtu, me ixhma (konsensusin e dijetarėve) ėshtė e ndaluar t’i thuhet dikujt kafir duke qenė nga Ehl’ul-kibleti pėrveē nėse kundėrshtimi ėshtė i qartė nė ēėshtje qė bėjnė tė dalėsh nga feja, si mohimi i All-llahut ose mohimi i pejgamberllėkut etj.

Roli i vehabitėve nė themelimin dhe ngritjen e masonizmit nė Palestinė

Vehabizmi lindi nga planet e skicuara tė kryqtarėve anglezė me synim qė tė sundojnė me Islamin. Synimi vijues i tyre ishte qė sytė e muslimanėve tė drejtohen drejt shtrembėrimeve dhe tė rritet kujdesi ndaj ēdo gjėje tė huaj. Vehabitėt luajtėn rol shumė tė rėndėsishėm nė tradhėtinė e Islamit dhe tė shtrembėrimit tė tij. Kėtu do tė pėrqendrohemi nė ēėshtjen palestineze dhe shėrbimet e vehabive nė dobi tė anglezėve dhe tė masonėve. Kėtė do ta paraqesim pėrmes veprave tė tyre, fjalėve tė tyre dhe dakordimit tė tyre me kryqtarėt qė nga formimi i kėtij drejtimi tė ndytė. Po ashtu, nuk ka ndonjė dallim nė mes vehabizmit dhe dinastisė saudite qė u ngrit nė baza tė injorancės (Mbretėria e Saudisė).


Vehabizmi, shkopi i kristianėve (nasranive)

Pas kundėrshtimeve tė muslimanėve qė Palestina t’u jepet ēifutėve, lėvizja vehabite, e nxitur nga anglezėt, pajtohet me mendimin e anglezėve nė Konferencėn qė ėshtė mbajtur nė vitin 1926 me titull "Shikim nė metodėn e sundimit tė Hixhazit". Kur disa delegacione muslimane bėnė thirrje qė pushtuesit tė largohen nga tokat arabe, qė pėrfshinte Palestinėn, Sirinė dhe Gadishullin Arab, vehabitėt argumentojnė dhe pėrkrahin qė kjo ēėshtje tė largohet nga rendi i ditės.

Roli i vehabizmit nė rėnien shtetit osman dhe gjurmėt e tyre nė rėnien e Palestinės

Roli i vehabizmit nė rėnien shtetit osman dhe gjurmėt e tyre nė rėnien e Palestinės dhe moskursimi i tyre me tė gjitha mjetet, duke ndihmuar kryqtarėt ishte shumė i qartė. Mjafton tė pėrmendim angazhimin e vehabive me Er-Rreshidin nė krye qė anglezėve t’u lehtėsohet sulmi nė Basra dhe lavdėrimi i anglezėve nė adresė tė vehabiteve pėr kėtė ēėshtje; pastaj vrasjet e njerėzve tė ndershėm nė Hixhaz nga vehabitet dhe roli i tyre nė rėnien e hilafetit. Kjo kuptohet qartė nga thėniet e Hajm wajzman,qė nė njėrėn nga to thuhet: "Nuk mundemi tė depėrtojmė asesi pėrmes vendeve arabe qė tė arrijmė nė Palestinė derisa tė ekzistojė kontrolli nga hilafeti osman (dersa tė ekzistoi hilafeti), dhe pėr arritjen e kėtij qėllim (shkatėrrimin e hilafetit ) kan bashkpunuar me Anglinė ".


Mashtrimi i muslimanėve nė shėrbim tė kristianėve dhe ēifutėve

Kur filloi kryengritja palestineze nė vitin 1936 kundėr Britanisė, sepse qėllimi i Britanisė ishte dhėnia e Palestinės ēifutėve mason, ndėrhynė vehabitet nė shėrbim tė Anglisė qė t’i mashtrojnė pėr liri, duke ju premtuar kryengritėsve qė Britania do t’i plotėsojė kėrkesat e tyre nėse e ndalin kryengritjen. Thirrja e vehabitėve ishte si vijon: "Ju drejtohemi vėllezėrve arabė palestinezė se jemi nė vėzhgim tė gjendjes qė po mbretėron nė Palestinė; nė pajtim me mbretėrit arabė dhe emirin Abdullah ju bėjmė thirrje qė tė ndaleni dhe tė qetėsoheni, tė mbėshtetur nė All-llahun dhe nijetin e mirė tė qeverisė angleze dhe dėshirėn e saj tė njohur pėr drejtėsi; na zini besė neve, sė shpejti do t’ju arrijmė nė ndihmė".
Kjo thirrje u bė duke u mbėshtetur barabart nė All-llahun dhe nė kristianėt!, vetėm qė tė pėrēahen palestinezėt. Vehabizmit nuk i mjaftoi vetėm kjo thirrje por dėrguan nė Palestinė fshehurazi Xhon Filipin dhe njė nga zėvendėsit e tij . Emirėt e Nexhdit (Fejsal Bin Abdulaziz) u takuan me udhėheqėsit palestinezė nė Kuds duke ju drejtuar atyre pėrfaqėsuesi i vehabive me kėto fjalė: "Duke u mėshtetur nė atė sa e njohė sinqeritetin e qėllimeve tė Anglisė mund tė betohem nė All-llahun se Britania ėshtė e vendosur nė atė ēka na ka premtuar; Britania i ka premtuar babait tim se ėshtė e vendosur nė zgjidhjen e ēėshtjes sė Palestinės".


Vehabitėt e shesin Palestinėn

Vehabitėt ia kanė shitur Palestinėn qysh herėt ēifutėve dhe kjo ka ndodhur nė konferencėn (Elakir) nė vitin 1341 h./ 1922, nė vendin e quajtur Elahsae, nė mes udhėheqėsave vehabit dhe ministrisė sė jashtme Angleze. Kjo shkruhet nė vėrtetimin zyrtar nė tė cilin thuhet: (i shkruar nga udhėheqėsi i vehabive): "... Kam vendosur dhe e falėnderoj njėmijė herė zotėri Bersi Kuks, pėrfaqėsues i Britanisė sė Madhe, qė nuk ka kurrfarė pengese nga ana jonė qė t’i jepet Palestina ēifutėve tė varfėr ose tė tjerėve sikur qė po mendon edhe Britania dhe nuk kundėrshtoj mendimin e saj derisa tė ndodh kijameti". Arlah Bin Xhorjon ka arritur nė vizitė nė Teheran me 13. 09. 1945, pastaj nė Rijad qė tė vėrtetojė marrėveshjet; po ashtu, njė delegacion vehabit drejtohet pėr nė Londėr, qė tė prezentojė nė konferencėn qėllimi i sė cilės ishte shpėrngulja e ēifutėve pėr nė Palestinė dhe pėrfaqėsues i vėrtetė i tyre ishte Shejhu i tyre Xhon Filip. Xhon Filipi propozon nė dhėnien e Palestinės ēifutėve me qėllim tė ēlirimit tė gjitha tokave arabe.
Kur filloi lufta nė Palestinė me 15 Maj 1948 udhėheqėsit vehabitė dėrguan ushtarė nė ndihmė tė palestinezėve. Kėta ushtarė ishin tė papėrgatitur dhe nė numėr tė vogėl nga 60 deri 200. Emiri i lindjes se Jordanit nuk lejoi futjen e tyre ne tokėn e tij (Abdullah Bin El-Husejn). Po ashtu ndodhi edhe nė pjesėn veriore. Atyre ju mbetet vetėm pjesa jugore, nė tė cilėn nuk kishte kurrfarė lufte. Mė pastaj kėta ushtarė hyjnė nė shkollat e Egjiptit pėr ushtrime.
Ndėrsa pėr armėt e tyre fletė Udhėheqėsi Taha El-Hashimij, kryetar i seksionit ushtarak, i cili thotė: asnjė armė nuk ka qenė nė gjendje tė pėrdoret, tė gjitha kanė qenė jashtė pėrdorimit pėr mungesen e pjesėve qė e kanė pasur .

Vlera e vėrtetė e Palestinės tek Vehabit

Xhon Filip shkruan nė librin tij 40 vite nė Gadishullin Arab pėr tė vėrtetėn e udhėheqėsit vehabit pėr ēėshtjen e Palestinės: "Vėrtetė ēėshtja e Palestinės nuk i ka interesuar mbretit Abdulaziz As-Seudit, sepse kjo i ka konvenuar nė zgjerimin e marrėdhėnieve tė shkėlqyera me Britaninė dhe Amerikėn pėr shkak tė rreziqeve ".
Xhon Filip shton duke thėnė: "Ēėshtja e Palestinės ishte krejtėsisht nė duar tė udhėheqėsve vehabitė, ishte ēėshtje e Anglisė sė dashur qė tė bėj ēka tė dojė dhe si tė dojė me Palestinėn, ndėrsa pėr udhėheqėsat e vehabive tė binden dhe tė nėnshtrohen".


Ku janė tė deleguarit dhe udhėheqėsit?
Nė vėrtetimet amerikane dhe bitanike dhe nė shkrimet e Xhon Filipit tregohet shumė qartė pėr ēėshtjet e fshehta nė mes vehabitėve dhe Anglisė, Artur Lawri ambasador i Izraelit nė Londėr nė komentin e tij nė gazetėn "Tajms" tė Londrės nė vitin 1964, mbron Hajmin Wajzman i cili ka treguar pėr vėrtetimet e ministrisė sė jashtme tė Amerikės se ai i ka dhėnė ryshfet 20 milionė stėrlina angleze udhėheqėsve vehabitė nė atė kohė qė ti pėrkrahin dhe ndihmojnė nė ngritjen e shtetit cionist nė Palestinė, duke bėrė tė ditur se ai qė ka dhėnė kėtė mendim ishte Kolonel Xhon Filipit ,(ky ishte udhėheqės i vehabitėve dhe formues i tyre )

Politika e qėndrushme vehabiste

Politika e vahabive asnjėherė nuk ka ndryshuar lidhur me ēėshtjen e Palestinės; duke u kujdesur gjithmonė pėr kryqtarėt dhe ēifutėt, asnjėherė gjatė historisė sė tyre nuk kanė hyrė nė ndonjė luftė a kundėrshtim. Vehabitet nuk marrin pjesė nė asnjė luftė arabe kundėr armikut sionist por ata gjithmonė janė drejtuar nė kėnaqjen e arabėve dhe tė korrupsionit pėr qėllim tė rehatisė sė armikut.

Pėrpjekjet pėr blerjen e gjakut

Me fillimin e luftės nė Qershor tė vitit 1967, tė cilėn e filloi regjimi sionist kundėr disa tokave arabe me pėrkrahje dhe mbėshtetje nga Amerika dhe Evropa, paraqitet udhėheqėsi vehabit duke iu drejtuar kėtyre shteteve me 6 Qershor: "O vėllezėr, ju kam ardhur nga vėllezėrit tuaj amerikanė, anglezė dhe evropianė; ju duani ata dhe ju duan ata juve....."
Tregon Shejh Esad Et-Temimi, imam nė xhaminė e Kudsit, para humbjes se vitit 1967, se vehabitėt i kanė dėrguar atij nga Jordani 1 milion dollar qė tė heshtė nė lidhje me ēėshtjen palestineze por ky kėtė nuk e kishte bėrė.


Pse t’i luftojmė ēifutėt

Nė vitin 1958 kolonelet e ushtrisė sė vehabitėve kanė dėrguar leter nė Minstrinė e Mbrojtjes duke thėnė: "Anijet izraelite kanė zbritur nė pjesėn e vehabive tė Gjirit (Halixhit) El-Ukbetu, (zbresin anijet ne tokat tona dhe ushtarėt izraelitė na provokojnė, bėjnė bartjen e drogės, ua japin disa pėrsonave tė cilėt e dėrgojnė nė vendet e tyre dhe nganjėherė vetė ushtria e bėnė kėtė punė; kėrkojmė leje qė t’i sulmojmė (qė tė hapim zjarrė kundėr cionistėve armiqė). Pėrgjigjja e udhėheqėsve tė vehabive ishte: "Nuk ka mundėsi qė ēifutėt tė tregojnė armiqėsi ndaj jush gjersa ju nuk tregoni armiqėsi ndaj tyre; ēifuti nuk e ka vleren e njė plumbi; ėshtė nėnēmim tė shpenzojmė njė plumb pėr ta, e All-llahu nė Kur'anin famėlartė thotė: “I kanė mbyllur duart e tyre (janė bėrė koprrac kundėr armikut) dhe janė mallkuar " .

Rregullimi me ēifutėt

Shumė njerėz nuk e dinė tė vėrtetėn e politikės sė vehabive saudit dhe tė marrėdhėnieve tė tyre me ēifutėt dhe cionistėt, marrėdhėnie kėto tė shkėlqyera qė herėt. Kush i dinė festimet e udhėheqėsve vehabit e kupton se ēfarė marrėdhenie kanė, dhe qė shumė kohė kanė bėrė pėrpjekje pėr rregullim me ēifutėt qysh para marrėveshjes sė "Kamp Dejvid" nė vitin 1979!! Prononcimi i udhėheqėsit tė vehabive Fejsal Bin Abdulaziz pėr gazetėn "Vashington Post" nė vitin 1969 thotė: "Vėrtetė ne dhe ēifutėt jemi tė bijtė e agjės dhe nuk lejojmė qė t’i gjuajmė nė deti siē thonė disa, por dėshirojmė tė jetojmė nė paqe me ta ...". Mė shumė se njė herė e ka thėnė kėtė fjalė po ashtu me 15 Qershor 1975 se "jemi duke bėrė pėrpjekje tė vazhdueshme qė ta njohim Izraelin si shtet.... por Izraeli duhet ta rregullojė problemin e tij me fqiun e tij dhe ta rregullojė ēėshtjen e tij me palestinezėt". Kur ėshtė pyetur pėr thėnien "ta rregullojė ēėshtjen e tij me Palestinėn, ai ka thėnė: "Izraeli e dinė mė mirė punėn e tij ".


Fetwatė ligjore


Qė nga shtatori i vitit 1982 nė Konferencėn e quajtur "Plani arab pėr barazinė e plotė, drejtėsine dhe zgjidhjen e problemit tė Lindjes sė Mesme" vehabistėt fillojnė tė japin fetwa pėr rregullim joushtarak por paqėsor me Israelin dhe pėr vazhdimin e marrėdhėnieve nė kėtė frymė. Nga kėto fetva po cekim:
Sė pari fetwaja e Shejh Abdulaziz Bin Abdulvehab Bin Baz, i cili e lejon rregullimin dhe jo armiqėsinė me ēifutėt, punėn me ta pa marrė parasysh qoftė qetėsi tė pėrhershme apo tė pėrkohshme, madje vizitėn e Mesxhidi Aksasė e ka cilėsuar sunet pėr muslimanėt !!!.
Ndėrsa ne besojmė qė kjo fetwa nuk delė nga dikush xhahil, por kjo ėshtė shėrbim nė rrugėn e rregullimit me ēifutėt, qė njė vepėr tė tillė nėse e veprojnė muslimanėt donė tė thotė njohje e pushtimit cionist tė vendeve tė shenjta, po ashtu forcim i ekonomisė pushtuese cioniste.
Ēudi edhe mė e madhe ėshtė qė ky dijetar nuk e ka lejuar qė tė kėrkohet apo tė merret ndihmė nga Rusia kundėr cionistėve, e pas kėsaj ka dhėnė fetwa pėr lejimin e hyrjes sė ēifutėve dhe kristianėve nė vendet e shenjta dhe i ka thirrur ai sė bashku me ndjekėsit e tij nė minberet e vendeve tė shenjta, madje i kanė quajtur (xhundullah) "Ushtria e All-llahut", e kjo nuk ėshtė tjetėr veēse vrasje e fėmijėve, grave dhe pleqėve irakianė, madje lejon edhe vrasjen e irakianėve edhe nėse janė nė namaz.
Edhe mė trishtuese se kjo ėshtė fetwaja e Shejh Nasrudin El-Albanit, e botuar nė revistėn "El-Hirs El-Watani", revistė saudite, viti 14, numėr 134, Rebiu’l-ahir 1414 h./ tetor 1993, nė tė cilėn thotė: "Ju bėjė thirrje popullit palestinez qė tė dalin nga toka palestineze dhe ti'a lėnė atė dhe shtėpitė e tyre ēifutėve!"
Kėshtu bėhet e qartė se vehabizmi nuk ėshtė ngritur pėr tjetėr qėllim por vetėm qė ta shtrembėrojė Islamin, dhe t’i bėjė muslimanėt tė merren me vetveten e tyre dhe t’i largojė nga ēdo rrugė qė ēonė nė drejtim tė bashkimit tė muslimanėve.
Revista "Menar El-Hadij", nė numrin 30, tė botuar nė muajin Dhul-ka’de tė vitit 1415 h., boton fetwanė e Bin Bazit, ish-mufti i Saudisė, nė tė cilėn bėn thirrje pėr rregullim tė pėrhershėm me cionistėt pa kurrfarė kushtesh.
Po ashtu, ka botuar fetwanė e Bin Bazit, se lejohet tė kėrkohet ndihmė nga amerikanėt dhe pėrkrahėsit e tyre pėr luftimin e irakianėve nė luftėn e dytė nė Gji (Halixh) nė vitin 1991.
Nė muajin Maj tė vitit 2001 jep fetwanė e tij Abdulaziz Al Eshejh mufti i Saudise duke thėnė se shpėrthimet tė cilat po i bėjnė palestinezėt janė vetvrasje.
Gazeta El-ahbar e Kajros me datėn 24.2.1996 boton fetwanė e Sherif Kusamij, emir i vehabitėve nė Algjeri, se lejohet dhunimi i vajzave muslimane, me kėtė fetwa pasuesit e tij dhunojnė mbi 3000 vajza tė cilat janė shfaqur nė televizione, duke e llogaritur kėtė xhihad, me kėtė rast ngriten nė protesta mbi 100 mijė gra algjeriane kundėr kėsaj vepre neveritėse vehabiste.

Udhėheqėsit vehabit dhe ndalimi i duave kundėr Jahudive dhe Krishterėve

Gjatė udhėtimit tonė pėr nė haxh me zbritjen tonė nė vendet e shenjta nė aeroport fillon kontrolli. Ne mendonim se vėllezėrit tanė mendojnė se mos jemi nga ata qė bėjnė trafikimin e narkotikėve, por zyrtarėt na bėjnė me dije kontrolli ka lidhje me librin e quajtur "Rregullat e Islamit", i cili ėshtė nė listen e zezė dhe ndalohet hyrja e atij libri nė Saudi; sipas tyre ky libėr pėrmban fyerje tė ndryshme. Ne u munduam t’u tregojmė se libri pėrmban fjalė dhe mendime nga tė gjitha medhhebet por ishte e kotė; duhej tė digjej ky libėr sepse ky libėr ėshtė njė nga 5 librat qė ėshtė nė listen e zezė ishte pėrgjigjja. Po ashtu, ishte i ndaluar libri tjetėr i dijetarit Es-Salimij "Derdhja e mundit nė ndryshim nga tė Krishterėt dhe Jahuditė".
Ne themi se vehabizmi ėshtė formuar nga anglezėt dhe qėllimi kryesor i tij ėshtė shkatėrrimi i Islamit nga brenda, nėnshtrimi ndaj ēifutėve dhe kristianėve. Kjo kuptohet qartė nga lejimi i tyre i derdhjes sė gjakut tė muslimanėve dhe pėrvetėsimi i pasurisė sė muslimanėve, vrasja e njerėzve tė pafajshėm pa kurrfarė mėkati. Si ėshtė e mundur qė vehabitėt t’i ringjallin tė gjitha kėto mendime shkatėrruese dhe demtuese pėr muslimanėt (lejimin e gjakut tė muslimanėve) e tė cilat islami i kishte shuar para qindra viteve dhe e kishte ndaluar derdhjen e gjakut tė muslimanit, tani kėta i vėnė nė jetė mendimet paraislame shkatėrruese, qė edhe njė nga mendimet e tyre tė dėmėshme shkatėrruese ėshtė edhe mendimi dhe bindja e tyre se Zjarri i xhehennemit do tė shuhet dhe do tė dalin mushrikėt nga ai.
Tani po paraqesim ndalimin e tyre qė u'a kanė bėrė tė gjithė imamėve qė tė mos bėjnė dua kundėr jahudive dhe tė krishterėve,me qėllim qė tė ndalohet qdo gjė qė i bėn jahudit dhe tė krishterėt tė mos ndjehen rehat duke ndaluar edhe fjalėt dhe qdo shprehje kundėr tryre,(ah sikur tė merreshin vendime pėr dėrprerjen dhe ndalimin e fjalėve fyese kundėr muslimanėve dhe dijetarėve islam), vendimi i datės 13.5.1409 h. nga Ministria e Haxhit dhe Vakėfeve me numrin 3719 tė Vendimit , nė vendim shkruan : "...kemi vėrejtur te disa imamė se hytbet e tyre pėrmbajnė dua pėr shkatėrrim dhe tė ngjashme me kėtė kundėr ēifutėve dhe tė kristianėve dhe grupeve tė tjera fetare, edhe duke i pėrmendur shtetet me emra, e kjo nuk ėshtė nė pajtim me atė si na ka udhėzuar Kur'ani i madhėrueshėm". Kjo ėshtė akideja e vehabive e cila bėn thirrje pėr dashurinė pėr armiqėt e All-llahut xh.sh. dhe mbrojtjen e tyre, ndėrsa vrasjen e muslimanėve madje edhe nė vendet e shenjta. Tani na duhet tė cekim thėnien e emirit tė vehabive nė Nexhd nė letrėn e tij drejtuar pėrfaqėsuesit anglez Sėr Bersi Kuks, me rastin e pushtimit anglez tė Basrės dhe daljes sė saj nga duart e muslimanėve. Nė kėtė letėr shkruan: "Zotriu im Bersi Kuks, pėrfaqėsues i Britanisė sė Madhe, gjithmonė tė zgjasė triumfi i saj.... hyrja e ushtrisė suaj madhėshtore angleze nė Irak ėshtė fitore e madhe pėr muslimanėt dhe triumf i madh pėr ne ... nėnshtrimi jonė dhe shėrbimi jonė do tė jetė pėr Britaninė e Madhe dhe dashuria jonė pėr ju do tė jetė deri nė pa fundėsi", kjo ėshtė e vėrteta e hidhur, o ju vėllezėr tė dashur muslimanė, tė cilėve ju ka rėnė nė kokė thirrja e vehabive pėr mos lexim dhe as shikim tė ndonjė libri islam qė nuk pėrshtatet me menhexhin e tyre.


Vehabizmi, prodhim i ēifutėve dhe i krishtereve

Pėr njė musliman ėshtė vėshtirė tė paramendojė njė mjekėrgjatė, i rėnė nė dy gjunjė, duke qajtur nė Meke, ndėrsa ėshtė prodhim i ēifutėve dhe kristianėve. Por, e vėrteta ėshtė e hidhur. Po kėtė e themi me besim shumė tė thellė se kėshtu ėshtė e vėrteta, sepse do tė sjellim argumente tė bollshme dhe bindėse pėr kėtė.
Vehabitet i kanė kushtuar kujdes tė madhė besimit pėr personifikimin e All-llahut xh.sh., duke i dhėnė formė Atij e kjo ėshtė besim i qartė kristian, qė e ka ujitur Ibni Tejmije nga librat e pėrkthyera nga kristianėt, sepse vendi i tij ishte HARANI, qendėr e njohur e pėrkthimit tė librave grekė. Ulematė e Shamit e kanė cilėsuar Ibni Tejmijen, duke i thėnė se ėshtė nė humbje pėr besimin e prishur tė tij dhe e kanė burgosur nė burgun e njohur El-Kalea nė Damask deri nė vdekje, ndėrsa kėtė ide, tė drejtuar nga mushrikėt, e ka ringjallur Muhamed Bin Abdulvehab. Ky besim ėshtė pėrhapur me shpatė nė Xheziren arabe, duke e lejuar gjakun dhe pasurinė e muslimanėve.
Muhammed bin Abdulvehab kur kthehet nga Basra, ai kthehet me njė grup kristianėsh dhe ēifutėsh. Kur pyetet nga njerėzit kush janė kėta, ai thotė se janė robėr qė i kam blerė. Nė tė vėrtetė, ata ishin mėsuesit e tij kristiano-ēifut; ata kishin ardhur pėr t’u qetėsuar se Abdulvehabi po shkonte me hapat qe ia kishin vizatuar ata qė tė sundojė kundėr Xhihadit, gjė e cila e kishte shkatėrruar Anglinė nė luftėn nė Indi nga musliamanėt duke bėrė xhihad atje. Asnjė luftė nuk ėshte shėnuar se e kanė bėrė vehabitet kundėr ēifutėve ose tė kristianėve, ndėrsa sa i pėrket luftrave kundėr muslimanėve duke filluar nga Meka, Medineja e ndritshme, Katari, Kuvajti, Omani, Basra dhe Shami, tė gjitha e kanė provuar mizorinė vehabite dhe madje krenohen me kėtė nė historinė e tyre nė librat e tyre sikur nė librin "Unwan el-mexhd fi tarihi Nexhdi", me autor Osman bin Besher En-Nexhdij.
Vehabitėt i kanė rėnė nė gjunje kristianėve dhe udhėheqėsave tė tyre si Mister Hamfer, pastaj Kapiten Shekspir, i cili u vra nė luftėn qė e bėnė vehabitėt kundėr Er-Rreshidit nė vitin 1915, e kėtė e trashėgoi Xhon Filipi, tė cilin vehabitėt e quajtėn "Esh-Shejh Abdullah Filip"!!!
Shteti Osman ishte shumė i vendosur kundėr tė kristianėve dhe ēifutėve dhe duke bėrė pėrpjekje pėr tė shuajtur fitnet nė vitin 1914, bėn njohjen e udhėheqjes sė tyre nė Nexhd, por kur kėrkon Enver Pasha nė emėr tė shtetit turk, duke u bazuar nė marrėveshjen e mėhershme qė ti vijnė nė ndihmė vehabitėt kundėr Anglisė nė mbrojtje tė Basrės ata i pėrgjigjen: jemi tė zėnė me luftimin kundėr Ibni Reshidit!!! Kėtė e bėnė tė ditur edhe Ministria e Indisė Angleze, me datėn 31 Kanun Eth-thani 1915, duke e pėrshendetur dhe falėnderuar vehabizmin pėr zėnien e tyre me Bin Reshidin dhe pengimin e fitores sė Osmanėve. Po ushtria Vehabite ka ushtruar ēdo herė pėr luftė nga Ministria e ushtrimeve nė Indi, sikur qė Xhon Filipi i jep Emirit tė vehabive Abdulaziz Al Seud njė shumė tė madhe prej sterlinave dhe Rijaleve Marja Tereza, e ndihma vjetore pėr vehabitet ka arritur nė 100 mijė rijalė pėr pėrgaditjen e fiseve kundėr Bin Reshidit. Po ashtu, Anglia ka shpėrndarė armė. Kur fillon lufta, Xhon Filipi e ndjekė luftėn nga njė kullė aty afėr nga frika se po vritet si paraardhėsi i tij Shekspiri, madje nganjėherė plaēkitjet e tyre kan vėnė nė vėshtirėsi qeverinė angleze qė nė vitin 1817 kėrkon nga vehabitėt t’u kthehet njerėzve ajo ēka e kanė plaēkitur e ata udhėheqėsit vehabit i pėrgjigjen: "Si po kėrkon nga ne ta kthejmė atė ēka e kemi fituar nga armiqtė tanė nė Xhide, nė Shahra, nė Elmekla, Maskat, Basra dhe nga populli persian, pasues tė Seid Bin Sultan!!! Vėrtetė ata janė armiqėt tanė dhe do t’i vrasim ku do qė tė jenė, nė zbatim tė ligjeve tė Allahut, Allahu Ekber". Kėshtu shumė qartė thotė: muslimanėt, armiqtė e mi, e kristianėt evlijatė e mi.
Pėr tė treguar edhe mėqartė armiqėsinė e vehabitėve kundėr muslimanėve po cekim shkresėn drejtuar nga Emiri i tyre (vehabitėve) nė vitin 1810 qeverisė Britanike nė Indi nė tė cilė emiri i vehabitėve shkruan : "Shkaktar i armiqėsive nė mes meje dhe atyre qė e quajnė veten muslimanė ėshtė largimi i tyre nga Libri i Krijuesit dhe refuzimi i tyre qė tė veprojnė sipas traditės sė Pejgamberit a.s.. Nuk do tė bėj luftė kundėr grupeve tė tjera dhe nuk do tė pėrkrahi askend qė ėshtė kundėr jush dhe nė kėto kushte ju lajmėroj se nuk do tė mė interesoj bregdeti; ai ėshtė i juaji e unė i kam ndaluar pasuesit e Muhamedit nga ēdo vepėr qė cenon anijet tuaja". Po, ky ėshtė vehabizmi, vrasja e muslimanit dhe ndihma pėr kristianėt; kjo ėshtė ajo qė e kanė dashur kristianėt me formimin e kėtij drejtimi, grupi tė ndytė,shumė qartė e cek se ka armiqėsi duke thėnė “shkaktar i armiqėsive” e qė me kėtė shprehje tregon dhe thotė pėr veten e tij se une jam armik i muslimanve
Nuk ju ka mjaftuar vetem kaq, por e kanė mbyllur bregdetin pėr muslimanėt pėr ushqime e ndihma. Kjo qartė shihet nė letrėn drejtuar britanezėve nė Basra ku thuhet: "Vėrtetė e dini qė me parė se ne ju nderojmė ju dhe ēdo kend qė ėshtė me ju dhe mbėshtetet nė ju. Nuk do tė ju ndodhė asnjė mundim apo e keqe sado e vogėl tė jetė nga pasuesit e mi, por nė kompenzim tė kėsaj ju duhet juve ta mbyllni bregdetin pėr armiqtė e mi".
Kjo qė u tha mė lartė ishte nė fillim tė pėrhapjes sė tyre, ndėsa mė vonė e deri nė kohėn tonė tani dijetarėt e tyre e kanė lejuar qė ēifutėt dhe kristianėt tė hyjnė nė tokat e shenjta dhe t’i vrasin irakianėt muslimanė, madje udhėheqėsi i vehabitėve ka dhėnė fetwan qė lejohet vrasja e irakianėve, qoftė edhe nė namaz ; a nuk ka menduar se ka lejuar vrasjen e muslimanėve atėherė kur janė mė sė afėrmi me All-llahun xh.sh..
Muslimanė tė dashur, vehabitėt u janė nėnshtruar kristianėve dhe ēifutėve plotėsish duke zbatuar urdhėrat e tyre nė pėrpikėri edhe mė e rrezikshme se kjo ėshtė fakti se ata identifikojnė veten e tyre me dukjet e jashtme dhe duke paraqitur para njerėzimit konse takwallėkun e lartė tė tyre ndėrsa nė mendjet e tyre nuk ka asgjė pėrveq vrasje tė muslimanėve,kėshtu nė vitin 1210 h kan sulmuar AHSAN sikur tregon historiani i tyre Ibni Besher kur lavdėrohet me masakrat e tyre atje.


Si arritėn vehabitet ta pushtojnė AHSAN?


Pas sulmit vehabit ndaj AHSAS dhe vrasjes se Bin Reshid nė vitin 1906 vehabitėt kėrkojnė nga anglezėt ndihmė dhe leje nga Kapiten Perdo pėr sulm dhe pushtim por ai nuk ju jep leje, nuk iu pėrgjigjen kėrkesės sė tyre, pastaj kėrkojnė prap nė vitin 1911 nga Diksoni nė Kuwajt por as ai nuk iu pėrgjigjet sepse nuk kishte ardhur momenti i duhur pėr anglezėt. Kjo dėshira e tyre plotėsohet me 13 prill 1913. Nė kėtė ēėshtje duhet shikuar dy gjėra: 1. Udhėheqėsit: Kush ishin udhėheqėsit e ushtrisė dhe tė sulmit? Ata ishin kristianėt, anglezėt Lejtshman dhe Semhan dhe 2. Armėt: Armėt ishin nga anglezėt po ashtu armė moderne tė asaj kohe pushkėt EM 11.
Po kėtu duhet tė bėjmė tė qartė se kush ishte udhėheqės i sigurimit tė vehabitėve? Nė mbledhjen e emirėve dhe udhėheqėsve tė vehabitėve sundues i Ahsas u caktua familja Al-Xhalva, e njohur pėr krimet nė atė vend dhe pėr vrasjet e pamėshirėshme, torturat nė burgun e njohur El-Abid, nė tė cilin edhe janė varrosur tė gjallė banorėt e Ahsas.
Duhet tė pėrmendim se ai i cili e morri postin udhėheqės nė administraten e Sigurisė nė vendet vehabite ishte ēifut, qė kishte shėrbyer nė shėrbimin sekret anglez nė Irak e ai quhet Mehdibok, por normalisht pasi i ėshtė bindur "Shejh" Xhon Filipit.


Provat:


Nė librin numėr 2139 tė administratės sė sigurisė angleze, tregohet se ka arritur letėr nga zėvendėsi i mbretit nė Indi e cila u ėshtė drejtuar vehabitėve pėr bashkpunim nė largimin e turqėve nga Basra, me qėllim qė basra t’i dorėzohet qeverisė induse nėn sundimin anglez.
Ndėrsa letra e dėrguar nga udhėheqėsi vehabit pėr Bersi Kuks mė datė 13 Qershor 1913, nė tė cilėn e falėnderon shumė, nė letėr thuhet: "Duke shikuar nė ndjenjat e mia miqėsore qė kam pėr ju, dua qė marrėdhėniet e mia me ju tė jenė sikur me paraardhėsit e mi". Kėtė e ka vėrtetuar edhe ambasadori anglez nė Stamboll nė letrėn tė cilėn ia ka dėrguar ministria e jashtme, nė tė cilėn thuhet se udhėheqėsi i vehabitėve Abdulaziz Al- Seudi "E nderon dhe e respekton qėndrimin tonė nė Halixh, po ashtu se ai atje vepron ashtu si ne i themi"
Qė tė qartėsohet mė mirė pėr lexuesin se prodhim i kujt dhe nė shėrbim tė kujt ėshtė vehabizmi, patjeter duhet qė tė diskutohen edhe disa pika shumė me rėndėsi nė akiden e tyre, nė librat e tyre dhe tė ulemave tė tyre, tek tė cilėt mbėshteten, pika tė cilat janė pothuajse kushte tė besimit, dhe ai qė i zbaton kėto pika dhe ecėn nė pėrputhje me to ėshtė nga mesi i vehabitėve apo ai qė dėshiron tė jet vehabit duhet ti vėj nė jetė kėto pika (rregulla) apo mė mirė tė themi shtyllat e besimit tė tyre , gjatė sqarimit dhe komentimit tė kėtyre pikave patjetėr se duhet pėr ēdo njėrėn pikė argument dhe shembull nga librat dhe shkrimet e dijetarėve tė tyre. Pikat qė do tė pėrmenden mė poshtė pothuajse pėr qdo njėrėn do sjellim shembuj dhe argumente,i kemi emėruar: Akideja Vehabite .


Akideja (ēėshtjet e besimit) vehabite

1. Urrejtja e Muslimanėve.

Kur'ani i madhėruar flet nė shumė ajete nė lidhje me urrejtjen ndaj mushrikėve dhe armiqėve, tė cilėt i kanė larguar muslimanėt nga shtėpite e tyre, i kanė torturuar, i kanė vrarė pėr shkak se ata kanė zgjedhur fe tjetėr nga ajo nė tė cilėn ishin gjyshėrit e tyre. Nė lidhje me kėtė flasin ajetet nė vijim: sureja El-Bekare 217; Et-Tewbe 8, 15, 23, 24; El-Enfal 30, 38, 40; El-Muxhadele 20, 22; El-Mumtehinetu 8, 9. Urrejtja nė kėto ajete pėrmendet kur ekziston armiqėsia dhe padrejtėsia (dhulmi). Komentimi i kėtyre ajeteve ėshtė se nėse nuk ekziston kurrfarė armiqėsie dhe kurrfarė padrejtėsie nuk ka vend urrejtja, kurse lufta ėshtė pėr shkak tė largimit tė armiqėsisė dhe padrejtėsisė dhe jo armiqėsi me muslimanėt siē flasin ajetet e sures El-Bekare 190 dhe 194, pėr joarmiqėsi me muslimanėt, ndėrsa Muhamed Bin Abdulvehab mushrik i quan muslimanėt tė cilėt nuk shkojnė sipas mendimit tė tij (nė librat e tij "Keshf’ush-shubehat" dhe nė librin “Risaletu tefsir kelimet’ut-Tewhid").


2. Tekfiri (akuzimi pėr mosbesim) i muslimanėve

Kjo qėshtje akuzimi pėr msbesim ndaj muslimanėve ishte shum prezent ne mesin e tyre dhe ishte njė qėshtje shum me rėndėsi pėr arsyetimin e sulmeve dhe krimeve tė tyre kundėr musliamanėve.
Madje Muhamed bin Abdulvehab i ka akuzuar njerėzit tė cilėt jetonin nė atė kohė pėr mosbesim, madje duke menduar se mosbesimi i njrėzve qė jetonin nė kohėn kur ai vepronte dhe pėrhapėte mendimet e tij ishte mė i madh mė i rėndė se mosbesimi i njerėzve para islamit,nė lidhje me kėtė thotė: "Vėrtetė shirku / tė bėrit shok Allahut/ i xhahilėve tė hershėm ( i popujve para islamit ) ėshtė mė i lehtė se shirku i njerėzve tė kohės sė tij pėr dy arsye. E para: tė parėt (popujt para islamit ) nuk i kanė bėrė shok Allahut dhe nuk iu kanė lututur melaikeve as evlijave dhe as idhujve pėrveē kur kanė qenė tė lirė ( ky mendon se ata kur ishin jo nė vėshtirėsi i besonin idhujve ). Ndėrsa kur ishin nė vėshtirėsi i besonin All-llahut. Arsyeja e dytė: tė parėt paraislamikėt i kanė besuar pėrveē Allahut edhe gurėve e jo pejgamberėve, pemėve e jo melaikeve e kjo ėshtė mė e lehtė sepse pemėt dhe gurėt janė tė nėnshtruara ndaj Allahut dhe nuk i bėjnė mėkate, e ndėrsa njerėzit nė kohėn tonė iu besojnė dhe ju luten pėrveē Allahut njerėzve mė tė prishur " (kjo thėnie gjendet nė librat e Muhammed ibn Abdulvvehabit "Keshf’ush-shubehat", faqe 10, "Risaletu tefsir kelimetu-t-tewhid", faqe 35, "Risaletu erbea kawaid li’d-din",faqe 39)
Ndėrsa nė librin "Ed-Din’ul-halis", autor i librit Muhamed Siddik Hasan El-Fetuh, vėllimi i parė, faqe 140, botim i shtėpisė botuese "Daru’l-kutub El-Ilmije", Bejrut, thuhet se qė tė katėr medhhebet kanė bėrė kufėr dhe llogarisin se kufri i mushrikėve kurejsh ėshtė mė i lehtė se pasimi i katėr medhhebeve. Madje, kanė shkuar edhe mė larg dhe kanė shtuar edhe mė tepėr armiqėsinė ndaj muslimanėve duke shkruar po nė kėtė libėr, nė faqe 160, se nėna e njerėzimit, Hava ishte mushrike dhe duke i llogaritur se i gjithė njerėzimi janė "evlad’uz-zina" = fėmijė jashtė martese".
Nė sherhun e El-Buhariut, pjesa e dytė, boton "Dar’ul-Ma’rifeh", Bejrut, faqe 95, Abdulaziz Bin Baz e akuzon pėr kufėr sahabiun e ndershėm Bilal bin El-Harith El-Mezenij, sepse e ka vizituar varrin e Pejgamberit a.s.. Madje edhe shejhu i kėtij Ibni Tejmije nė librin “Iktidae Essirata Elmustekiim” (اقتضاء الصراط المستقيم ) boton "Dar’ul-Marife", Bejrut, faqe 390, akuzon pėr mosbesim edhe Abdullah bin Omerin r.a..
Po ashtu, nė librin "Feth’ul-Mexhid Sherh Kitab’ut-tewhid", me autor Abdurrahman bin Hasan bin Muhamed bin Abdulvehab, libėr tė cilin e ka rishikuar Bin Baz dhe nė faqe 190 akuzon pėr kufėr ehlussunetin nė Sham, nė Xheziren Arabe, Hixhaz, Irak, Egjipt, duke thėnė se: banorėt e Shamit adhurojnė Ibni Arabiun, banorėt e Egjiptit adhurojnė El-Bedewiun, banorėt e Irakut adhurojnė Xhejlaniun, ndėrsa banorėt e Hixhazit e Jemenit adhurojnė pemėt, gurėt dhe varrezat".
Kurse Muhamed Bin Salih El-Uthejmin, nė librin "Likau elbab el-meftuh", faqe 42, boton "Dar’ul-Watan", Rijad, akuzon Imam Newewiun dhe El-Hafidh Bin Haxherin pėr dalal (humbje), duke thėnė: "Ata dy nuk janė nga ehlussuneti dhe el-xhemaati". Po ashtu, vehabitet akuzojnė pėr mosbesim banorėt e Dubait vetėm pse nuk thonė si vehabitėt, nuk i pėrcaktojnė All-llahut vend dhe anė, madje nė lidhje me kėtė nė librin "Ixhmau Ehl’us-suneti En-Nebewijjeti ala tekfiri el-mutaletu el-xhehmijjeh", nė faqe 101, 102, 124, 125; thuhet se ata janė qentė e xhehennemit.

3. Lejimi i gjakut tė muslimanėve, pasurisė sė tyre dhe grave tė tyre

Vehabitėt kan lejuar qė muslimanėt tė vriten tė plaqkitet pasuria e tyre me arsyetimin se janė mosbesimtar apo shpikės tė risive dhe lejohet luftimi i tyre.
Nė librin "Risaletu sitte mevadia", nga Muhamed Bin Abdulhvehab, faqe 31, 32, thuhet kėshtu: "Duhet ta dini se pabesimtarėt tė cilėt i ka luftuar Pejgamberi a.s. kanė besuar se Allahu ėshtė krijues, furnizues ėshtė ai qė jep jetėrat dhe merr jetėrat.... edhe kjo nuk i ka bėrė tė jenė muslimanė", po ashtu nė lidhje me kėtė shkruan nė tė njėjtin vend: "Vėrtetė Pejgamberi a.s. ėshtė paraqitur nė mesin e njerėzve me besime tė ndryshme, i ka luftuar ata pa bėrė kurrfarė dallimi nė mes tyre",me kėtė ka pėr qėllim tė thotė se besimi i atyre qė i ka luftuar pejgamberi a.s ka qenė mė i madh se i njerėzve qė kan jetuar nė kohė e pushtimeve tė tij dhe me gjithė atė i ka luftuar pejgamberi a.s. e si mos ti luftojmė ne tani ata qė kan besimin mė tė dobėt dhe janė mushrik e bidatgji sipas tijė.

4. Lejimi i haramit, ndalimi i hallallit dhe ekstremizmi nė vendime

Kėtu duhet pėrmendur ēėshtjen e duhanit qė lidhet me atė kohė kur janė dhėnė kėto vendime. Deri aty ka shkuar ēėshtja qė ai qė ka pirė duhan ėshtė vrarė me urdhėr tė vehabitėve dhe mbretit Abdulaziz, ndėrsa vetė Abdulazizi kur ka pushtuar Xhiden ia ka obliguar vetes pirjen e duhanit,kur ėshtė pushtuar Xhideja Abdulaziz ka urdhėruar djegien e tė gjithė duhanit qė gjindet nė depot e Xhides ndėrsa kur ėshtė njoftuar se vlera e atij duhani kap shifrėn 100 Mijė funta ėshtė habitur dhe ka lejuar pėr tregėtarėt e hixhazit tė bėhet shitja e tij,kėshtu kan vazhduar nė pirjen e duhanit banorėt e Xhides pėr vėllezėrit e tyre nė Nexhd.(Xhelal Kishk libri " Esseudije velhal Elislamij" faqe 721,722)
Pas luftės sė dytė nė Gji nė vitin 1991 shfaqet problemi i ndalimit tė lejes pėr vozitje pėr gratė Saudite, ndėrsa lejohet pėr gratė e huaja tė vozitin brenda Saudisė me lejen e dijetarėve vehabitė, ndėrsa nė Shtator tė vitit 2004 problemi i lejimit tė femrės qė tė marrė pjesė nė zgjedhjet shtetėrore apo moslejimin?!. Kėtu kuptojmė se ekstremizmi, ndalimet, mosmėshira kanė tė bėjnė me muslimanėt ndėrsa me jomuslimanėt ata tregohen tė mėshirėshėm, tolerant dhe falės.!!!
Po ashtu, duhet pėrmendur ēėshtjen e duhanit qė ishte i ndaluar, normal pėr tė pafuqishmit dhe pėr muslimanėt, ndėrsa vetė Abdulaaziz i jepė hedije njė kuti duhan Diksonit, udhėheqėsit politik anglez nė Kuwajt, si rezultat i vizitės sė tij nė Ahsae nė vitin 1919.

5. Ajetet e Kur'anit qė kanė tė bėjnė me pabesimtarėt i zbatojnė pėr besimtarėt

Transmeton Buhariu nga Ibni Omeri, i cili duke i pėrshkruar havarixhėt ka thėnė: "Vėrtetė ajetet tė cilat kanė zbitur pėr pabesimtarėt ata i kanė bėrė pėr besimtarėt".
Transmetohet nga Ibni Abbasi se ka thėnė: "Mos u bėni si havarixhėt, i komentojnė ajetet e Kur'anit pėr ehl’ul-kibleti, ndėrsa ata kanė zbritur pėr ehl’ul-kitabėt dhe mushrikėt, kanė vepruar me to dhe e kanė lejuar gjakun dhe pasuritė (e muslimanėve)".
Mund tė lexosh nė librat e tyre pėr ajetet tė cilat kanė zbritur pėr idhujt dhe adhuruesit e tyre, kurse idhujt i bėjnė sikur tė jenė pejgamberėt dhe njerėzit e sinqertė qė kanė vdekur.
Nga ajetet tė cilat flasin pėr mushrikėt dhe idhujt kurse i kanė zbatuar pėr muslimanėt janė: El-Araf 194; Junus 18; El-Haxh 73.

6. Urrejtja ndaj Pejgamberit a.s.

Njė nga qėshtjet qė dominon nė librat dhe mendimet e tyre ėshtė edhe urrejtja ndaj pejgamberit a.s.,kjo tregohet nga ndalesat dhe shkrimet e tyre nė librat e tyre duke bėrė pėrpjekja pėr largim sa mė shum nga gjėrat dhe veprimet qė bėjnė tė pėrkujtohet pejgamberi a.s. dhe tė ketė besimtari dashuri edhe me tė madhe pėr pejgamberin a.s. dhe zbatim tė sunetit tė tij.
a) Vehabitėt e konsiderojnė diqka shum tė keqe dhe tė urrejtur po qese njerėzit tubohen qė ta pėrkujtojnė pejgamberin a.s., vehabitėt mundohen tė gjejnė ndonjė argument ekziston apo nuk ekziston ky argument vetėm e vetėm tė vėrtetojnė se kjo ėshtė gjė e urrejtur,si thotė Abdul Aziz bin Baz nė librin e tij : " Fetava Muhimetu" (faqe 45) se kėtė gjė duhet larguar me dor dmth. me forcė,ndėrsa nė librin "Sijanetu Elinsan "(faqe 233) gati sa nuk i ka konsideruar pabesimtar ata qė festojnė ditlindjen e Pejgamberit a.s.,ndėrsa qudi ėshtė se e kan lejuar pėr vetėn e tyre qė tė tubohen e ta mėsojnė Siren e Muhamed Bin Abdulvehabit me rastin e kalimit tė kaq viteve tė tij apo pėr rastin e ditlindjes sė tij apo vdekjes sė tij,dhe nė shum konferenca e tubime pėr festime tė tilla shpenzojnė pasuri tė shumta (shiko librin " Hadha Validi" faqe 123),po ashtu festojnė edhe me rastin e uljes sė mbretit nė karrigen e mbretėris nė muajnin tetor!!!!.
Njė nga dijetarėt e tyre Ebu Bekir Elxhezairij thotė :” Vėrtetė kafsha qė therret pėr ushqimin e njerėzve pėr ditėn e lindjes ėshtė mė haram se Derri"(libri " Elmekalat Essunijjetu " nga Shejh Abdullah Elhererij faqe 319).
Kurse Shejhu i tyre Ibni Tejmije nuk e ndalon festimin e ditlindjes sė pejgamberit a.s. nė librin e tij "Iktidae Essirata Elmustekim" faqe 294,297 thotė kėshtu : "… kėshtu disa festime qė i veprojnė njerėzit me pėrjashtim tė festimit tė krishterėve pėr ditlindjen e Isait a.s.,kurse dashurija pėr Pejgamberin a.s. dhe madhėrimin e tij,All-llahu do ti shpėrblej pėr kėtė dashuri dhe pėr kėtė mund qė po e shpenzon dhe jo pėr risi"( nuk konsiderohet risi) ,pastaj thotė:" madhėrimi i ditlindjes dhe festimi i saj qė po e bėjnė njerėzit,pėr kėtė ka shpėrblim tė madh pėr shkak tė nijetit tė mir,dhe madhėrimit pėr Pejgamberin a.s."
b) Iu pengon shum dhe e konsiderojnė si diqka shum tė urrejtur gjithashtu pėrkujtimin e hixhretit tė Pejgamberit a.s. apo natėn e Isras dhe Miraxhit ose natėn e Bedrit apo natėn e Kadrit, kėtė e konsiderojnė risi e cila tė largon nga feja .
c) Iu pengon po ashtu nėse dikush sipas tyre e tepron nė salavatet ndaj Pejgamberit a.s. dhe fjalėve lavdėruese pėr tė, ndėrsa pėr (shujuhėt) dijetarėt e tyre nuk iu pengon pėrdorimi i shprehjeve "madhėria juaj" "zotriu ynė", me qenėse ka shum pika tė ketij lloji po mjaftohemi vetėm me pėrmendjen shkurtazi tė tyre,e pėrmendin pejgamberin a.s. vetėm me emėr pa salavate ,ndalojnė salavatet pėr Pejgamberin a.s. pas ezanit madje tregohet nga historianėt e tyre se M.Bin Abdulvehab ka vrarė njė muezin tė verbėr pėr shkak tė salavatit pėr Pejgamberin a.s. pas Ezanit.
Nė lidhje me kėtė Essejid Elemin nė librin e tij " Keshfu Elirtijab " nė faqe 127 botimi i dytė dhe nė faqe 230 tregohet nė pėrmbledhje se : " Muhamed Bin Abdulvehab thotė pėr Pejgamberin a.s. : “ai ishte vetėm njė postier” ,madje disa nga ndjekėsit e tij thonė :” shkopi im ėshtė mė i vlefshėm se Muhamedi a.s. sepse shkopi im mė sjell dobi siq ėshtė mbytja e gjarpėrit nė rrugė ndėrsa Muhamedi a.s. ka vdekur dhe nuk ka kurfarr dobie nga ai, ai ka qenė vetėm njė postier".

7.Urrejtja e Ehlubejtit ( familjes se Pejgamberit a.s. ).

Kur'ani i madhėrishėm tregon nė shum ajete pėr vlerėn dhe pozitėn e ehlubejtit, siq ėshtė ajeti 33 i Sures Ahzab,po ashtu hadithi 2424 nė Sahihu Muslim,nė Sunen Tirmidhi hadithi 3205,Sahihu Muslim hadithi 2408,nė Sunen Trimidhi hadithi 3788, nė Msnedin e Imam Ahmedit 3\17.
Sa i pėrket urrejtjes pėr Ehlubejtin kjo tregohet nga "Shejh" Ibni Tejmije nė librin "Minhaxh Essuneti" vėll.3 faqe 269 thotė : Mendimi pėr dhėnjen pėrparėsi Ali Rresul ėshtė njė gjurmė e xhahilijetit siq ishte mė herėt dhėnja pėrparėsi familjeve tė kryetarėve (udheheqesve) !!!,ndėrsa nė lidhje me hadithin e Pejgamberit a.s." O zoti im kėta janė Ehlu bejti largoje nga ta papastėrtinė dhe pastroi ata" Ibni Tejmije nė lidhje me kėtė thotė nė librin "Minhaxh Essuneti" vėllimi 3 faqe 117: Kjo nuk ėshtė asgjė tjetėr veqse dėshirė dhe lutje Allahut qė ti pastroj dhe nuk do tė thotė se nė tė vėrtetė i ka pastruar.
Madje Shejhu ka shkruar libėr pėr vlerėn e Muavijes dhe Jezidit ,dhe nė librin "Resu Elhusejn " faqe 207 thotė : Vėrtetė Jezidi nuk ka qenė i pajtimit nė vrasjen e Husejnit,madje ai ka shprehur keqardhje pėr vrasjen e tij ",madje ka shkruar libėr pėr vleren e jezidit pėr tė cilin nuk tregohet asnjė vlerė,.
Transmeton Elhafidh Ibni Haxher Elaskalani nė “ Edderer Elkamine” vėll.1 fq.114 se Ibni Tejmije e ka bėrė Aliun r.a. gabimtar nė gjashtėmbėdhjet qėshtje nė tė cilat Aliu r.a. ka vepruar nė kundėrshtim me Kur’anin,pėr kėtė ulemat e islamit e kan quajtur munafik Ibni Tejmijen dhe po ashtu pėr thėnjen e Ibni Tejmijes se Aliu r.a. ėshtė vrarė pėr shkak tė udhėheqjes (pėr pushtet) dhe jo pėr fe.

8. Urrejtja ndaj sahabėve tė ndershėm

Urrejtja dhe fjalėt e kėqija shprehen nė shumė vende dhe nė shumė libra madje akuzime qė as mendja nuk mund t’i pranojė, akuzim pėr mosbesim madje.... Nė lidhje me kėtė udhėheqėsi nė dukje i vehabizmit thotė: "Vėrtetė ka pasur grupe nga sahabet qė kanė luftuar me Pejgamberin a.s., janė falur me tė, kanė dhėnė zekatin, kanė agjėruar dhe kanė bėrė haxhin, megjithatė edhe pse i kanė pasur tė gjitha kėto kanė qenė pabesimtarė (kufarė), larg nga Islami" (Libri "Err-rresail El-ilmije Ettisa", Muhamed bin Abdulvehab, pastaj "Risaletu Keshfu Eshubehat", faqe 120, botim i vitit 1957).
Sahabiun e ndershėm Abdullah bin Amrin e akuzojnė pėr mosbesim, kufėr nė librin "Fetava Muhimmetu", faqe 111, me autor Abdulaziz bin Baz.
Sahabiun e ndershėm Bilal bin El-Harith El-Mezeniun e akuzojnė pėr kufėr po ashtu (kjo nė komentimin e "Fet’hu’l-Bari", botim i shtėpisė botuese "Errejan li turath", vėllimi 2, faqe 575).
Po ashtu, Sahabiun e ndershėm Abdullah Bin Omer r.a. e akuzojnė pėr mosbesim se ka thėnė: o Muhamed (Ja Muhammed) (transmeton Buhariu nė librin e tij El-edeb El-mufred) dhe vehabitėt thonė se kush thotė “O Muhamed”, ka bėrė kufėr dhe lejohet gjaku i tij si nė librin e tyre "El-Usul ‘uth-thelathe"... kuptimi i kėsaj ėshtė se ata e kanė bėrė pabesimtar sahabiun Abdullah Bin Omer, Buhariun dhe transmetuesit.
Po ashtu e akuzojnė pėr mosbesim edhe Sahabiun e nderuar Ebu Ejub El-Ensariun.

9. Urrejtja e njerėzve tė devotshėm

Nė lidhje me kėtė autori Muhamed Bin Abdulvehab shkruan nė librin "Kitab’ut-tewhid", botim i vitit 1404 h., faqe 76, 77 thotė: Shirku i parė nė kėtė botė ka ndodhur nga dyshimet e njerėzve tė devotshėm dhe shkak i kėsaj ėshtė pėrzierja e tė vėrtetės me tė pa vėrtetėn".
Pėr ēudi tė madhe ėshtė se Ebu Xhehli dhe Ebu Lehebi te ata konsiderohen mė me vlerė se muslimanėt. Nė librin "Kejfe nefhemu et-tewhid", tė autorit Muhamed Ahmed Bashmil, botim i Qendrės sė Pėrgjithėshme pėr Fetwa dhe Dave nė Rijad, viti i botimit 1407 h., 1987, faqe 16 thotė: "Ebu Xhehli dhe Ebu Lehebi dhe tė gjithė ata qė janė nė fenė e tyre nga mushrikėt kanė besuar nė njėshmėrinė e All-llahut dhe se ėshtė krijues, furnizues, dhėnės i jetės dhe vdekjes dhe nuk i kanė bėrė shok nė adhurim". Ēudi qė Ebu Lehebi dhe Ebu Xhehli kanė qenė me iman mė tė madh se muslimanėt qė thonė La ilahe Il-lall-llah.

10. Puna dhe angazhimi qė besimtarėt tė merren me gjėrat mė dytėsore
dhe t’i lėnė dhe largojnė besimtarėt nga gjėrat parėsore

Nė librin "Fetawa muhimetu liumuum elummeti” ( فتاوي مهمة لعموم الامة ) autor i librit muftiu i vehabitėve, Abdulaziz bin Baz , libėr tė cilin e ka vazhduar Muhamed bin Salih El-Uthejmin, i ndanė muslimanėt nė tri grupe:
1. Mushrik: kush betohet nė tjetėr kend pos All-llahut xh.sh.
2. Qafir.
3. Bidatēi (shpikės i risive): ai qė lexon Kur'an te varrezat.
Vetėm mund tė mendosh a ka njė mendje dikund nė botė qė mund t’i ndajė muslimanėt nė kėtė mėnyrė, mendo: musliman, mushrik, musliman, qafir, musliman, bidatēi.
Tani po sjellim disa gjėra nga libri "Tewhid ala tarikati sual ve xhevab", autor Muhamed El-Merzuki bin Abdulmu'min, boton shtėpia botuese "Mekketu Li tabaa Vel-I’lan", faqe 79:
Pyetja: Cili ėshtė hukmi i atij qė e rruan mjekrėn?
Pėrgjigja: Ai qė e rruan mjekrėn ėshtė munafik, fasik dhe i dalur nga nėnshtrimi i All-llahut dhe tė dėrguarit tė Tij.
Pyetje: A lejohet tė jetė imam ai qė e rruan mjekrėn?
Pėrgjigja: Nuk lejohet tė jetė imam as tė pranohet dėshmia e tij dhe as shoqėrimi me tė.
Pyetje: A lejohet tė jetė muezin ai qė e rruan mjekrėn ?
Pėrgjigja: Nuk lejohet.
Pyetje: Pse nuk lejohet tė jetė muezin?
Pėrgjigje: Sepse ai ėshtė tradhėtar.

11. Nėnshtrim i plotė ndaj cionistėve dhe Krishterėve

Besoj qė nė lidhje me kėtė pikė kemi folur mė lartė shumė, pėr kėtė tregojnė shumė letrat e tyre dėrguar udhėheqėsve cionist dhe nėnshtrimi ndaj tyre dhe zbatimi i urdhėrave tė tyre nė pėrpikėri.

12.Shkatėrrimi i Qabesė si argument se ajo ėshtė nga mbetjet e shirkut

13. Shpejtimi nė rrėzimin e hilafetit

Patjetėr se nė lidhje me kėtė duhet tė flitet edhe pėr shujuhėt (ulemat) e tyre, nė tė cilėt janė mbėshtetur dhe mbėshteten, kanė pėrkrah njėri tjetrin kėta shejhė (imamėt e tyre). Sė pari po pėrmendim disa gjėra nė lidhje me imamin e tyre Ibni Tejmije.

IBNI TEJMIJE:

U lind nė Hiran nė vitin 661 h.. Vdes nė burgun "El-Kal’a" nė Damask mė 22 Dhul-kade 728 h..
Nė lidhje me kėtė dijetar imami dhe fekihu Velijuddin El-Irakij thotė: Dija e tij ėshtė mė e madhe se mendja e tij. Tregohet se nė mė shumė se 60 ēėshtje ka gjykuar nė mospajtim, nė kundėrshtim me ixhmain e dijetarėve, disa nga to nė baza e disa nė degė. Tani po i pėrmendim disa nga to: Shkurorėzimi i gruas gjatė hajdit (ciklit menstrual) nuk zbatohet, lejon qė femra me hajd ta bėjė tavaf Qabenė. Po ashtu, nė disa libra tė tij thotė se All-llahu ėshtė po sa Arshi, as mė i madh as mė i vogėl, se dija e All-llahut nuk ka tė bėjė me ēėshtjet dytėsore siē janė begatitė e banorėve tė xhennetit, se pejgamberėt nuk janė tė mbrojtur nga mėkatet (nuk e kanė cilėsinė el-ismetu), e ky nuk mendon qė me kėtė po i hapė rrugė asaj se pejgamberėt kanė mundur tė bien nė mėkate tė ndryshme si vjedhja e zinaja etj., se dėnimi i zjarrit tė xhehennemit do tė ndalet, zjarri do tė shuhet, se Tevrati dhe Ingjili nuk janė ndryshuar; shprehjet e tyre janė ashtu si i ka zbritur All-llahu xh.sh., por vetėm komentimi i tyre ėshtė shtrembėruar nė lidhje me kėtė ka njė libėr.
Po me kėto ēėshtje shejhut i ka ndodh njė ngjarje nė xhaminė El-Emewij, nė tė cilėn e kanė rrahur njerėzit me mbathėset e tyre, transmetohet nga Ebu El-Hasan Alij Ed-Dimeshkij nga babai i tij se ka thėnė: "Ishim ulur nė xhaminė e Ibni Tejjmijes.Ai ishte duke dhėnė ligjėratė. Gjatė ligjėratės kalon te ajetet e el-istewa-sė qė kanė tė bėjnė me ngritjen. Pastaj thotė: "All-llahu ėshtė ngritur nė Arsh mu kėshtu si po ngritem unė nė kėtė karrige... Thotė: janė ngritur njerėzit, e kanė zbritur nga karriga dhe e kanė rrahur, madje ka folur dhe diskutuar edhe nė ato ēėshtje qė edhe sahabėt kanė heshtur, ka arritur deri nė atė masė sa qė ka menduar se All-llahu nuk ėshtė krijues i ēdo gjėje.


IBNI EL-KAJJIM:

Emri i tij ėshtė Muhammed bin Ebi Bekr Ez-Zerij. U lind nė vitin 691 h. dhe vdiq nė vitin 751 h.. Duke mos iu ndarė mėsuesit tė tij Ibni Tejmije edhe ky futet nė burg sė bashku me te. Nė librin e tij tė quajtur (الصواعق المرسلة على الجهمية و المعطلة ) “ Essavaik elmurseletu ala elxhehmijetu velmuataletu” shkruan: "Urtėsia (hikmeti) ėshtė se All-llahu nuk do ta dėnojė askend me dėnim tė pėrhershėm sepse kjo nuk ka tė bėjė me mėshirėn e madhe tė All-llahut. Ky mendon se kush ėshtė nė zjarr tė xhehennemit do tė delė nga aty dhe do tė futet nė xhennet, zarri do tė shuhet", e ky nuk mendon se me kėtė Iblisi i mallkuar Ebu Xhehli, Ebi Bin Halef, Faraoni, Hamani e Karuni do tė jenė me pejgamberėt, tė devotėshmit dhe shehidėt nė xhennet, krejt kėtė mundohet ta argumentojė me argumente edhe pse nuk ekzistojnė. Mundohet ta pėrshtasė ndonjė argument duke bėrė qė tė argumentojė se mushrikėt do tė nxirren nga zjarri i xhehennemit sepse kanė besim nė zemrat e tyre sa grimca e atomit dhe kėtė e bėnė duke argumentuar me ajetin e 25 tė sures Llukman: "Po qese i pyetni ata se kush ėshtė krijues i qiejve dhe i tokės, ata thonė All-llahu". Po ashtu, me hadithin e Pejgamberit a.s.: "Nxirrini nga zjarri ata nė zemrat e tė cilėve ka tė mirė edhe sa grimca e atomit".


MUHAMED BIN ABDULVEHAB:

U lind nė vitin 1111 h. kurse vdiq nė vitin 1207 h.. Ka jetuar 96 vite. Ka shėtitur nė vende tė ndryshme duke u pėrpjekur tė marrė dije, si nė Mekė e nė Medinė. Tregohet se gjyshi i tij, Sulejmani ishte bari dhe i varfėr. Kishte parė nė ėndėrr sikur po del nga ai njė zjarr dhe po shpėrndahet nė tokė duke i djegur ēdo kend qė e ka takuar. Kėtė ėndėrr ia komenton njė prej komentuesve tė ėndėrrave tė asaj kohe duke i thėnė se prej njerit nga djemtė e tij do tė burojė fitne e madhe.
Besimi i tij (Akideja) : Trupėzimi dhėnja formė All-llahut duke e bėr tė ngjashėm me krijesat e tij,akuzimi tekfirimi i muslimanėve dhe akuzimi pėr shirk ,lejimi i gjakut tė muslimanėve qė nuk pajtohen me mendimet e tij.
Vėlllai i Muhammed bin Abdulvehab njė ditė i thotė: Sa janė shtyllat e Islamit? Ai i pėrgjigjet se janė 5; vėllai i tij i thotė: ti i ke bėrė gjashtė, kurse e gjashta ėshtė: Kush nuk tė ndjek ty dhe nuk pajtohet me ty nuk ėshtė musliman. Si rezultat i krejtė kėsaj disa nga dijetarėt e kanė konsideruar se ka dal nga umeti i Muhamedit a.s..
Ka disa tė dhėna duke ndjekur biografinė e stėrgjyshėrve tė tij se rrjedh nga njė familje ēifute nga Turqia


NASRUDIN ALBANI:

Do tė mjaftojė me njė apo dy shembuj nė lidhje me ēėshtjet e hadithit, ngase ėshtė konsideruar si muhadith i kohės, pėr tė treguar tė vėrtetėn nė lidh


----------------------------------------
Dy gjėra janė te pakufishme-gjithėsia dhe injoranca njerėzore. Pėr te parėn nuk jam i sigurt-Albert Einstein
PM
Top
want3d
Postuar nė: 24.01.2009, 12:42
Quote Post


Tėrė kohėn flas :)
*****

Posti: Antarė
Postime: 4854
Antari Nr: 9176
Bashkangjitur: 28.08.2007



gabim e ke ma hanefi se shefqet krasniqi smundesh te gjesh ne kosove, ai thote se eshte ne medhheb hanefi poashtu edhe falet si ata-ne, e kam para me syte e mi kam qen mysafir te ai para 2-3 viteve. keshtuqe gabim je ti edhe ai teologu yt nga prishtina.


----------------------------------------
Nese mendon se arsimimi kualitativ kushton shtrejt, atehere provoje injorancen

LEXIMI demton rende INJORANCEN!
PMUsers WebsiteIntegrity Messenger IMMSN
Top
Iddun
Postuar nė: 24.01.2009, 12:44
Quote Post


Tėrė kohėn flas :)
*****

Posti: Antarė
Postime: 243
Antari Nr: 16574
Bashkangjitur: 28.07.2008



 Citim (alvin @ 24.01.2009, 13:21)
Wehabizmi eshte rryme qe ka qellim ta nxije islamin,dhe ti largoje intelektualet nga feja islame.
Shefket Krasniqi eshte nje nder promovuesit e tij ne Kosove.
E kishin rrahur nje imam te shkelqyeshem ne Suhareke,nxenesit e tij.
Kete ma tregoi dje n njej teolog nga Prishjtina.

gabim je alvin..
ky osht Hanefi.. :SS: edhe po ekq mu nda bre muslimant qishtu:@
Musliman shkurt e shqip.

Ky postim ėshtė ndryshuar nga Iddun nė 24.01.2009, 12:45


----------------------------------------
[B]#United A L B A N I A 2012!!![/B]
PM
Top
Alblord
Postuar nė: 24.01.2009, 12:56
Quote Post


Tėrė kohėn flas :)
*****

Posti: Antarė
Postime: 3741
Antari Nr: 15225
Bashkangjitur: 28.04.2008



Ata qe jane vahabite, kane te drejte dhe mund ta praktikojne verzionin e tyre te Islamit ashtu si duan. Une pelqej cdokend qe e shfrytezon lirine e vet.
Por i kundershtoj shume kur keta mundohen qe mentalitetin dhe menyrat e tyre te praktikimit te Islamit t'ua imponojne edhe tjereve. E ne disa ratse besojne se vetem ata jane te shpetuarit dhe cdokush tjeter ne humbje!
Ne te gjitha religjionet dhe grupacionet ideja e PAGABUESHMERISE, VETPEFERKSIONIZMIT DHE TE PASURIT COPYRIGHT MBI TE VERTETEN jane shume te rezikshme.

Eshte e vertet se Perandoria Angleze ka pasur marreveshje me Aleancen Saudo-Vahabite, me qellim te largimit te Perandorise osmane nga ato vende. Mund te lexoni me shume per historine e LAWRENCE OF ARABIA.
Poashu "MULLA" google ka nje dokumentare te PBS me titull THE HOUSE OF SAUD!


----------------------------------------
Nothing happens, until I make it happen!
PM
Top
Ujkan
Postuar nė: 24.01.2009, 12:58
Quote Post


Tėrė kohėn flas :)
*****

Posti: Antarė
Postime: 55
Antari Nr: 18642
Bashkangjitur: 21.11.2008



Wehabijte jane large Islamit,dhe Islami eshte large tyre....


----------------------------------------
C'do gje ndryshon,pervec ndryshimit.
PM
Top
alvin
Postuar nė: 24.01.2009, 17:47
Quote Post


Administrator
*****

Posti: Admin Forumi
Postime: 22231
Antari Nr: 12633
Bashkangjitur: 08.01.2008



 Citim (Ujkan @ 24.01.2009, 14:58)
Wehabijte jane large Islamit,dhe Islami eshte large tyre....

Te lumte,ujkan smil3dbd4e4c2e742.gif smil3dbd4e4c2e742.gif


----------------------------------------
Dy gjėra janė te pakufishme-gjithėsia dhe injoranca njerėzore. Pėr te parėn nuk jam i sigurt-Albert Einstein
PM
Top
hubejb1
Postuar nė: 24.01.2009, 18:31
Quote Post


Tėrė kohėn flas :)
*****

Posti: Antarė
Postime: 2205
Antari Nr: 17672
Bashkangjitur: 02.10.2008



 Citim (alvin @ 24.01.2009, 19:47)
Te lumte,ujkan smil3dbd4e4c2e742.gif smil3dbd4e4c2e742.gif

as whabij soshte mir me kan ,po as si ty sosht mir me kan .


----------------------------------------
"Thuaj: me All-llahun, argumentet dhe Pejgamberin e Tij talleni. Mos u arsyetoni, keni bėrė kufėr pasiqė ishit besimtarė". (Et-Teube: 65-66).
PM
Top
StartBismi
Postuar nė: 24.01.2009, 18:38
Quote Post


Tėrė kohėn flas :)
*****

Posti: Antarė
Postime: 2537
Antari Nr: 17814
Bashkangjitur: 09.10.2008



Jo selefi, Jo wehabi, jo e kuqe , jo e bardh, jo e zez, jo e ambel, jo e tharet, jo me

mjekra , jo pa mjekra, jo me pantolla, jo me xhibe .... ehu heeeee....pppffffiiiuuuuuu

Une e di qe jam Musliman elahamdulilah (faleminderim Zotit xh.sh) dhe pik .

Musliamni i mire respekton imperativin e Kur'anit ."meso, lexo...." kurre nuk ka thene ndahuni ne fraksione dhe humbeni kohen ne muhabete te kote. Muhabeteve te kote dhe parazitizmave, u shkojne per shtati jahudive dhe te tjereve si ata. Pejgamberi a.s , asnjehere nuk e ka humbur kohen kot, ai shume pak ka folur , me shume ka vepruar. Ka mare pjese ne ndertimin e xhamive, ka qene baba dhe bashkeshort i vyeshem, ka qene punetor dhe kamare pjese edhe ne xhihad.....
Hajt, mos hupni kohe..pervishjuni punes se na duhen inxhiniere, doktore, astronome, profesore Muslimane me plot kuptim te fjales. A nuk e shikoni se cfare pasojash kemi sot nga Intelektuale dhe politikane qe jane ateista dhe hipokrite. Te ndertojne Kishen me te madhe ne mes te nje qyteti qe 90% jane Muslimane dhe kryeqender e shqiptareve Muslimane......

Ju pershendes smil3dbd4e5e7563a.gif smil3dbd4e5e7563a.gif

Ky postim ėshtė ndryshuar nga StartBismi nė 24.01.2009, 18:48
PM
Top
Genius.D
Postuar nė: 24.01.2009, 22:04
Quote Post


Tėrė kohėn flas :)
*****

Posti: Antarė
Postime: 1642
Antari Nr: 18720
Bashkangjitur: 26.11.2008



une dij qe ky grup e ka qendren ne Londer dhe dij qe ka vehabista ne Kosove....Kane qene edhe ata kryesoret nga Londra....Kam qene me nje xhami per namazin e jacise dhe i kam taku dhe kam bisedu me ta... thjesht nje bisede prezentuese.....Them qe ka vehabista ne Kosove...jane grup i rresikshem.....Respekt...

Ky postim ėshtė ndryshuar nga Genius.D nė 24.01.2009, 22:05


----------------------------------------
Kur te kthehesh ne shtepi nese me gjen duke studiuar te lutem me zgjo nga gjumi
( v ) PRIZREN ( v )
MANCHESTER UNITED BEST TEAM
PM
Top
ferizaji17
Postuar nė: 24.01.2009, 23:00
Quote Post


Tėrė kohėn flas :)
*****

Posti: Antarė
Postime: 841
Antari Nr: 17731
Bashkangjitur: 05.10.2008



sa lloje tė muslimanizmit janė!!!!!!!!!!!!!!Vehabizmi mė i pėrhapur nė trojet ballkanike sipas policisė ėshtė nė Maqedoni,Novi Pazar, nė Kosovė tash ka filluar, por si duket policia ėshtė e vendosur qė ta ndalojė kėt pėrhapje tė kėti sekti,sipas disa hoxhallarve Shefqet Krasniqi ėshtė "udhėheqėsi" i kėti sekti sa ėshtė e vėrtet??????? Te ne shqiptarėt si shumicė muslimane edhe pėrpara kemi besuar nė muslimanizėm. Por mjekrrat nuk i kemi preferuar,kurse tash ėshtė njė bindje se sa ma tė madhe ta kesh mjekrrėn je besimtar mė i fortė dhe mė i dishėm.Por ta kujtojmė njė thėnie tė njė filozofi ;"Se edhe cjapi ka mjekėrr, por nuk ėshtė i menqur"
PM
Top
Studenti20
Postuar nė: 24.01.2009, 23:08
Quote Post


Tėrė kohėn flas :)
*****

Posti: Antarė
Postime: 4745
Antari Nr: 995
Bashkangjitur: 11.04.2006



Emertim qe, perdoret dhe propagandohet nga ata qe, u pengon rizgjimi i vertete Islam.

Ska vehabizem, por ka Islam, Allahu Ekber.


----------------------------------------
"Prano vdekjen nga armiku, prano plumbin nga ēeliku, prano t'varin ne litar, por kurrė mos prano tė jesh tradhėtar"
PM
Top
Genius.D
Postuar nė: 24.01.2009, 23:15
Quote Post


Tėrė kohėn flas :)
*****

Posti: Antarė
Postime: 1642
Antari Nr: 18720
Bashkangjitur: 26.11.2008



 Citim (Studenti20 @ 25.01.2009, 01:08)

Ska vehabizem, por ka Islam, Allahu Ekber.

PATJETER .... SKA SEKTE NE ISLAM ....ATYNE QE JU KONA ESHTE TJETER GJE..... ALLAHU EKBER ........

Ky postim ėshtė ndryshuar nga Genius.D nė 24.01.2009, 23:16


----------------------------------------
Kur te kthehesh ne shtepi nese me gjen duke studiuar te lutem me zgjo nga gjumi
( v ) PRIZREN ( v )
MANCHESTER UNITED BEST TEAM
PM
Top

Topic Options Faqe: (4) [1] 2 3 ... E fundit » Reply to this topic Start new topicStart Poll

 

Postimet janė nė pronėsi tė vet postuesve, redaksia jonė nuk mer asnjė pėrgjegjėsi per permbajtjen e tyre!

© 2004-2014 Studentet.info™ | Kopjimi ėshtė i lejuar nėse theksohet burimi | Developed by: Just5 Studio