Studentet.info
 Kėrko      Antarėt      Aktivitet



  Reply to this topicStart new topicStart Poll

> Jezusi- Muslimani, deabti rreth Profetit Isa a.s
ardi_pr
Postuar nė: 28.08.2006, 20:39
Quote Post


Tėrė kohėn flas :)
*****

Posti: Antarė
Postime: 811
Antari Nr: 1964
Bashkangjitur: 03.08.2006






Debati ėshtė zhvilluar me shekuj. A ishte Jezusi historik nga Nazareti vetėm njė rabin i madh apo ishte diēka mė tepėr?

A ishte ai njė pacifist revolucionar apo ishte njė ēifut fanatik i vendosur tė pėrzė jashtė rrangullat romake. Mbase ishte Mesia i hebrenjve dhe Profeti i Zotit apo ndoshta Zoti vetė? Ndoshta ai nuk ekzistonte fare, ose ishte njė grua e quajtur Sofie? A ishte njė Sufi? Njė Jogi Hindu? Njė esen? Njė samaritan? Njė hipokrit? Si besim themelor i komunitetit musliman, pėrgjigja e pyetjes pėr identitetin e Jezusit (Isait a.s) ėshtė shumė e qartė.

Pyetja reale ėshtė: nėse Jezusi do tė ishte gjallė nė ditėt tona, cilėn nga tri traditat Abrahamike do ta kishte pėrcjellė ai? Kjo pyetje mund tė pėrgjigjet duke shikuar thellė nė katėr narracionet ungjillore tė shėrbesės sė Jezusit tė gjendura nė Dhiatėn e Re. Para se gjithash, mė leni tė them se ėshtė mė se e qartė se kėta katėr autorė tė ashtuquajturve “ungjij” kanė definuar agjendėn teologjike qė ata kanė dėshiruar tė gjendet nėpėr shkrimet e tyre.

Tek Marku (68 – 70 pas Krishtit), Jezusi ėshtė konsideruar si Mesia i fshehur, Profeti i pėrvuajtshėm dhe gjykatėsi i ardhshėm eshatologjik i cili “nuk erdhi qė t’i shėrbejnė, por qė tė shėrbej dhe pėr tė dhėnė jetėn e tij si ēmim pėr shpengimin e shumė vetave”(Marku 10:45). Mateu (80 pas Krishtit) e paraqet Jezusin si njė Mėsues tė Madh dhe si Mesinė e qartė ēifut i cili ka ardhur qė tė “plotėsojė Ligjin dhe profetėt” (Mateu 5:17). Luka (85 – 90 pas Krishtit) e sheh Jezusin si Mesinė universal i cili ėshtė dėrguar qė tė vdesė pėr mėkatet e njerėzimit. Luka ėshtė i pari evangjelist qė e pagėzon Jezusin “Soter”, domethėnė Shpėtimtar (Luke 2:11). Pėrfundimisht, tek Gjoni (90 – 100 pas Krishtit), Jezusi ėshtė Fjala Hyjnore (Logos) qė nis krijimin pėr atė i cili i kėshillon pėrkrahėsit e tij: “nė qoftė se dikush mė shėrben, Ati im do ta nderojė.” (Gjoni 12:26). Ēka ndodhi me “unė nuk erdha qė tė shėrbehem”? Ēuditėrisht, nė njė interval kohe prej vetėm disa dekadash, Jezusi evoluoj prej njė njeriu tė pėrvuajtur nė njė zot tė plotfuqishėm.

Prapė se prapė ne me tė vėrtetė nuk kemi zgjidhje; ne detyrohemi tė pėrdorim kėto burime sepse kjo ėshtė ajo ēka tė krishterėt kėrkojnė prej nesh. Sipas kristianėve tė rilindur (born-agains) nėse nuk ka ekzistuar nė Bibėl , nuk ka ekzistuar fare. S’ka rėndėsi pėr tani boshllėk i turpshėm nė tė dhėnat Ungjillore rreth jetės sė Jezusit mes viteve 12 – 30 qė evangjelistėt kanė zgjedhur ta injorojnė plotėsisht ose tėrėsisht e kanė lėnė nė harresė. Duket e pazakonshme qė njė njeri tė cilit njė pjesė e madhe e njerėzimit i referohet si Zoti i ardhur nė mish, nuk ka pothuajse asgjė pėr tė treguar pėr vetveten gjatė 30 viteve tė para tė jetės sė tij. Nė tė 30-tat, Aleksandri i Madh kishte pushtuar shumicėn e botės sė njohur. Nė tė 30-tat, profeti Muhamed ishte i njohur nga tė gjithė tė afėrmit e tij si al-Ameen, i Sinqerti; reputacion ky i pėrhapur pėrgjatė gjithė gadishullit Arabik. Nė tė 30-tat, profeti Moisiu ishte i edukuar nga e gjithė njohuria e Egjiptit antik dhe ishte thirrur si Princ i Egjiptit.

Ėshtė njė fakt i sigurt historik se Moisiu kurrė nuk e kishte dėgjuar fjalėn “Judaizėm” gjatė gjithė jetės sė tij tokėsore. Sipas studiuesve, kjo fjalė ishte shpikur diku kah vitet e vona tė shekullit tė shtatė p.e.s. pasi Sirianėt i sulmuan dhe kishin zhdukur dhjetė nga dymbėdhjetė fiset e Izraelit, diku 600 vjet apo diēka ashtu pas vdekjes sė Moisiut. Nė kėtė kohė kishte ēifut por jo edhe Judaizėm. Fjala “ēifut” megjithatė paraqiste mė shumė identitetin fisnor sesa atė religjioz. Interesant, Moisiu madje as nuk ėshtė i kualifikuar pėr kėtė. Na ėshtė thėnė: “Kėto janė familjet e Levit: familja e Libnitėve, familja e Hebronitėve, familja e Mahlitėve, familja e Mushitėve, familja e Korahitėve. Dhe Kohathit i lindi Amrami. Gruaja e Amramit quhej Jokebed; ishte bijė e Levit dhe i kishte lindur Levit nė Egjipt; nė Amram ajo lindi Aaronin, Moisiun dhe Miriamin, motrėn e tyre.” (Numrat 26:58 – 59). Ai ishte Levit, jo ēifut.

Gjersa Moisiu ishte Levit nga fisi, cili ishte religjioni i tij? Musliman! Ai ishte njė njeri i cili qetėsisht dhe me gjithė qenien e tij i nėnshtrohej tėrėsisht Vullnetit tė tė Plotfuqishmit. Ai “hėngėr dhe fjeti” me religjion. Krahasoje kėtė me tė krishterėt e ditėve moderne tė cilėt besojnė se shkuarja nė kishė njė herė nė javė tė Dielėn dhe dėgjimi me kujdes i njė njeriu qė bėnė melodi me gishtat e tij nė banxho prezanton sakrificėn personale dhe nėnshtrimin e plotė Vullnetit tė Zotit.

A ishte Jezusi jude? Shumicėn e tė krishterėve i gjen tė besojnė se ai ishte pasardhės i Davidit, nga fisi i Judės. Kontradiktat e dhėna pėr prejardhjen e Jezusit janė material pėr njė artikull tė njė here tjetėr. Megjithėse fjala Judaizėm ishte pėrdorur gjatė kohės sė Jezusit, mbetet njė fakt se ky emėr asnjėherė nuk ėshtė menduar tė jetė pėr religjionin e Bijve tė Israilit. Ju mund ta lexoni ēdo verset tė 39 librave tė Biblės Hebraike si edhe shtatė librat e Apokrifisė dhe ju asnjėherė nuk do ta hasni emrin “Judaizėm”. A harroi Zoti ta emėronte popullin e tij tė zgjedhur?

A ishte Krishti i krishter? Absolutisht jo! Luka na tregon neve se kjo fjalė i krishter sė pari ėshtė pėrdorur si nėnēmim pėr ata qė kanė pėrcjellur rrugėn e Jezusit, Mesisė sė hebrenjėve: “Dhe dishepujt sė pari ishin quajtur tė krishterė nė Antiok” (Veprat 11:26) Si ishin quajtur dishepujt nga Zoti? Allahu na tregon neve: “E kur e kuptoi Isai vendosmėrinė e tyre nė mosbesim (dhe qėllimin qė ta mbysin) tha: “Kush janė ndihmėtarėt e mi pėr nė rrugė tė Allahut?” Havarijjunėt thane:”Ne jemi ndihmėtarė tė fesė sė Allahut, ne i besuam Allahut , e ti dėshmo pėr ne se jemi muslimanė (tė bindur, tė dorėzuar)!”(Kuran 3:52). Prandaj Jezusi vet ishte gjithashtu njė musliman.

Le tė fillojmė nga mėnyra e tė folurit tė Jezusit. Pas “ringjalljes” sė tij tė supozuar nga vdekja, ai pėrshėndet apostujt e tij tė mėrzitur nga Dhoma e Sipėrme me fjalėt “Paqja qoftė me ju” (Luka 24:36) ose nė Hebraishte “Shalom malaihem” ose ndoshta nė Aramaike “Shlama alaikum”. Kjo ėshtė saktėsisht e njėjtė me atė se si MUSLIMANĖT e pėrshėndesin njėri tjetrin. Nė Arabishte, poashtu edhe kjo pra njė gjuhė Semite, ne themi “As-salamu alaikum” – Paqja qoftė me ju. S’ka njeri nė Tokė, madje as ēifutėt, qė kanė vazhduar tė pėrdorin kėtė pėrshėndetje pėrveēse muslimanėve.

Gjatė predikimit nė mal siē ėshtė raportuar nga Mateu 5, Jezusi ju mėson pasuesve tė tij Urimin e Zotit dhe pastaj reciton nėntė deklaratat tė njohura si Lumturia e Plotė. Nė versetin e 9 ai thotė : “Tė bekuar janė pajtuesit: ata do tė quhen fėmijėt e Zotit”. Fjala greke pėr pajtuesit, eirenepoios – ėshtė e nxjerrė nga fjala paqe ose eireny. Versioni Aramaik Pshiita i Dhiatės sė Re bazuar nė manuskriptet origjinale nė greqishte e jep kėtė versetė nė gjuhėn origjinale tė Jezusit si: Goovay hoon la'ovdai shlomo, davanaa-hi d'Aloho nethqroom. Vini re fjalėt Aloh dhe la'ovdai shlomo pėr “Zot” dhe respektivisht “pajtuesit”. Ata tė cilėt bėjnė shlomo janė po ata qė bėjnė salam, Muslimanėt!

Fjalėt Eirenepoios, La'ovdai shlomo dhe Muslimoon tė gjitha kanė kuptim identik, ai ėshtė, tė nėnshtruarit paqėsor ndaj Vullnetit tė Shenjtė tė Aloh-ut (Zotit). Shoqėria Biblike Aramaike pėrktheu Luken 6:40 nė Hebraishte si: Ein talmeed na'leh al rabbo, shekken kal adam, she'mushlam yihyeh ka rabbo, qė nė shqip do tė thotė: “Dishepulli nuk ia kalon mėsuesit tė vet, madje ēdo dishepull qė ka mėsuar (Mushlam, Musliman) do tė jetė si mėsuesi i vet.”

Mateu na tregon neve se Jezusi e luti Zotin e tij qė ta shpėtojė atė nga poshtėrimi i kryqėzimit duke u lutur nė mėnyrė shumė specifike: “Dhe, si shkoi pak pėrpara, ra me fytyrė pėr tokė dhe lutej duke thėnė: ``Ati im, nė qoftė se ėshtė e mundur, largoje prej meje kėtė kupė; megjithatė, jo si dua unė, por si do ti”. (Mateu 26:39). Jezusi i shtrirė nė fytyrėn e tij siē bėjnė Muslimanėt nė faljet e tyre ditore, i lutet Zotit pėr ndihmėn e tij hyjnore nėse Ai dėshiron – “insha’allah”. Mateu gjithashtu na tregon neve se kur dishepujt e dėgjuan zėrin e Zotit nė mal gjatė shpėrfytyrimit, ata “ranė me fytyrė pėr tokė dhe i zuri njė frikė e madhe” (Mateu 17:6). Gjithashtu lexoni se si profetėt Hebrenjtė faleshin nė kėtė mėnyrė saktėsisht tek Joshua 5:14, 1 e Mbretėrve 18:42, Numrat 20:6, Zanafilla 17:3. Kush tjetėr pėrveē se muslimanėve vazhdon tė falet nė kėtė mėnyrė?

Tora na tregon neve se Moisiu dhe Aaroni kishin pėr tė pastruar gjymtyrėt e jashtme nė mėnyrė qė tė ishin nė gjendje tė faleshin “Dhe me kėtė ujė, Moisiu, Aaroni dhe bijtė e tij lanė duart dhe kėmbėt; kur hynin nė ēadrėn e mbledhjes dhe kur i afroheshin altarit, ata laheshin, ashtu si e kishte urdhėruar Zoti Moisiun.” (Eksodi 40: 31 –32). Gjoni gjithashtu na tregon neve pėr njė pellg qė gjendej jashtė rrethinave tė Tempullit qė ēifutėt gjatė kohės sė Jezusit e pėrdornin pėr tė bėrė pastrimin e tyre. Jezusi i referohet kėtij pellgu pasi e shėroi njė person nga verbėrimi: “Pastaj i tha: ``Shko, lahu nė pellgun e Siloamit`` (qė do tė thotė: dėrguar); dhe ai shkoi atje, u la dhe u kthye duke parė. “ (Gjoni 9:7). Kush tjetėr pėrveē se muslimanėve vazhdojnė tė kryejnė pastrimin nė kėtė mėnyrė?

Ndoshta ne duhet tė presim deri nė Ardhjen e Dytė tė Jezusit qė ta pyesim atė vet. Megjithatė njė gjė ėshtė e qartė, qė tė dy palėt, Muslimanėt dhe tė Krishterėt janė duke e pritur me padurim ardhjen e birit tė Marisė dhe mund tė thonė njėzėri siē kishte thėnė njėherė njėri nga dishepujt e zgjedhur tė Jezusit: “Maranatha” – “Eja o Zotėri, eja”!

“Kjo ėshtė (fjalė) e vėrtetė, rreth Isait, birit tė Merjemes nė tė cilin ata shkaktojnė dyshime.” (Kuran 19:34).





----------------------------------------
Atdhetar jam, por edhe fetar si duhet. Atdhetari pėrse turp tė ketė tek thotė e dua me shpirt fenė e vet. Hafiz Ali Korēa
PMYahoo
Top
ardi_pr
Postuar nė: 30.08.2006, 18:55
Quote Post


Tėrė kohėn flas :)
*****

Posti: Antarė
Postime: 811
Antari Nr: 1964
Bashkangjitur: 03.08.2006





Lexuesi perėndimorė shpesh habitet kur njihet me faktin se muslimanėt e njohin Jezusin si njė profet tė tyre, por kjo nuk duhet tė na bėjė habi nėse marrim parasysh faktin se Muhamedi nuk e konsideronte veten themeluesi i njė “religjoni tė ri”, por pėrkundrazi njė pėrsosės dhe pėrmbushės i asaj qė profetėt kishin pėrgatitur para tij.

Ėshtė e natyrshme qė rrėfimi pėr Jezusin ashtu siē shfaqet nė Kuran dhe nė traditėn profetike, tė jetė pjesėrisht i ndryshėm nga ajo qė gjejmė tė shkruar nė ungjij.

Para sė gjithash Jezusi nuk ėshtė biri i Zotit, ide gati e pakonceptueshme kjo pėr monoteizmin e rreptė Islam, e nga ky kėndvėshtrim qartėsisht e pavėrtetė duke qenė se cėnon rėndė trashendencėn e Zotit.

Nuk ekziston as teologjia e kryqit, asnjė akt shpėtimtarė i kryer pėrmes vdekjes nė kryq, qė pėr muslimanėt nuk ka ndodhur kurrė: Jezusi u shpėtua nga vdekja pėrmes njė ndėrhyrje tė mrekullueshme nga ana e Zotit, e kjo mrekulli ėshtė njė nga shenjat mė tė mėdha qė garanton vėrtėtėsinė e misionit profetik tė tij, siē ndodhi pėr Moisiun (gjatė kalimit tė detit) dhe pėr vetė Muhamedin ( i shpėtuar nga Zoti shumė herė nga sulmet e mekasve).

Ne fakt, janė tė shumta detajet e jetės Islame tė Jezusit tė cilat tė sjellin ndėrmend edhe histori tė profetėve tė tjerė.
Sė pari, konteksti: tekstet islame e paraqesin Perandorinė Romake si perandorinė pagane tė rradhės, e cila dominohej nga nga njė ideologji religjioze qė i shpinte njerėzit tė adhuronin statuja prej guri sikur ata me tė vėrtetė tė ishin nė gjėndje qė ti bėnin keq ose mirė njerėzve.

Perandori shihet si njė lloj Faraoni dhe vartėsit e tij (Governatori i Judesė nė kohėn e Jezusit, ose Herodi mbret i Sirisė dhe i Izraelit nė momentin e lindjes sė Jezusit), si njerėz qė pėrsėrisin tė njejtat veprime si tė lashtėt, qė gjatė atyre kohėvė, nė kohėn e Noeut, Hudit, Moisiut, kanė shkatuar zemėrimin ndėshkues tė Zotit. Jo pa qėllim qė nga lindja e tij, nė tekstet islame, Jezusi paraqitet si njė luftues i madh i idhujtarisė: “Kur Jezusi, paqja qoftė me tė, erdhi nė kėtė botė, tė gjithė idhujt nė tokė u rrėzuan kokėposhtė” Sipas traditave Islame ky ishte njė moment kthimi nė historinė e njerėzimit, nė fakt nuk kishte asgjė mė efikase pėr humbjen e njerėzimit sesa kėto idhuj, xhindėt futeshin brenda tyre e u flisnin njerėzve duke ndikuar nė jetėn e tyre e kėto tė fundit besonin se ishin idhujt qė flisnin. Po kur ndodhi ky fakt idhujt humbėn respektin nė sytė e njerėzve. (Vita di Gesu secondo le tradizioni islamiche, Palermo 2000; f. 60-61).

Elementė tė tjerė tė historisė sė mrekullueshme tė lindjes sė Jezusit tė sjellin ndėrmend episode tė ngjashme tė jetės sė profetėve tė tjerė, pėrfshi kėtu edhe Muhamedin.Pėr shembull ngjarja e takimit tė parė midis Maries dhe Kryeengjėllit Gabriel (Anuncimi i tė krishterėve: momenti kur virgjėresha Mari, mėson se do tė lind njė djalė) ėshtė shumė e ngjashme me takimin e parė ndėrmjet Muhamedit dhe Gabrielit. Sharjet dhe fyerjet qė ka kalur Maria, pėr faktin se mendohej se kishte lindur njė djalė “pa baba”, janė tė ngjashme me sharjet dhe fyerjet e pėsuara nga shumė profetė tė tjerė. Si shumė profetė tė tjerė edhe Maria u largua pėr njė farė kohe nga vendi i saj (Ajo e barti atė (Isain), andaj (me tė nė bark) u izolua nė njė vend tė largėt (Sure Merjem 22), e shoqėruar nga Jozefi, zdrukthtari, i cili sipas disa haditheve thuhet se ka qenė kushėriri dhe jo burri i saj. Ata u larguan pėr arsye se jeta e fėmijės ishte nė rrezik dhe jo vetėm nderi i Maries. Mė tej nė biografitė tradicionale pėr Jezusin ėshtė tezja e Maries ajo qė i tėrheq vemendjen me kėto fjalė: “Nėse ti do tė lindėsh fėmijėn tėnd duke qėndruar nė mes tė njerėzve ato do tė ofendojnė, do tė shpifin dhe sė fundmi do tė vrasin ty sė bashku me fėmijėn tėnd” (Vita di Gesu secondo le tradizioni islamiche, Palermo 2000; f. 57)

Gjatė arratisė Maria, u pushtua pėr njė ēast nga lodhja dhe humbja e shpresės: E dhembja (e lindjes) e mbėshteti atė te njė trup i hurmės. Ajo tha: “Ah sa mire ka qenė pėr mua tė kisha vdekur para kėsaj e tė isha e harruar qė moti!” E prej sė poshtmi atė e thirri (Xhibrili): “Mos u brengos, Zoti yt bėri pranė teje njė pėrrockė (uji)”. E ti shkunde trupin e hurmės se do tė bijnė ty hurma tė freskėta.” (Sure Merjem 23-25). Nė atė vend Maria lindi Jezusin, dhe uji dhe hurma ishin ushqimi i parė i saj. Traditat islame saktėsojnė “se nuk ka asgjė mė tė mirė pėr nėnat qė po lindin se uji dhe hurma” dhe se ajo pėrrockė uji e mrekullueshme ishte e ftohtė nėse e pije dhe e vakėt nėse e pėrdorje pėr larje” dhe thuhet se Muhamedi, Zoti e bekoftė dhe i dhėntė shpėtim, e kishte zakon tė pėrtypte hurma dhe t’ia vente nė gojė fėmijėve tė shokėve tė tij kur ato vinin nė kėtė botė. (Vita di Gesu secondo le tradizioni islamiche, Palermo 2000; f. 59-60)

Udhėtimi i Maries nuk kishte pėr tė pėrfunduar nė Betlehem. Edhe nė librat e muslimanėve rimerret historia biblike e masakrės sė fėmijėvė tė pafajshėm dhe ikjes nė Egjipt, ngjarje kjo qė pėrbėn precedentin e fundit tė hixhretit tė profetit Muhamed.

Maria dhe biri i tij ndenjtėn nė egjipt pėr 12 vjet deri nė vdekjen e Herodit…
Mrekullitė do ta shoqėrojnė Jezusin gjatė gjithė kohės e do tė shumfishohen sidomos gjatė viteve tė fundit tė “jetės publike tė” tij, qė pėr islamin korespondon me shpalljen nga ana e Jezusit tė fesė sė Allahut, d.m.th. besimit nė ekzistencėn e njė Zoti tė vetėm, krijues tė qiellit dhe tė tokės, dhe tė bindjes qė duhet treguar ndaj urdhėrave tė tij pėr tė fituar shpėtimin. Edhe Jezusi, ngjashėm si profetėt e tjerė iu desh tė pėrballej me sulmin dhe pėrqeshjet e popullit tė tij, i cili nuk e pranonte mesazhin e tij.

Shumfishimi i mrekullive i detyrohet pikėrisht nevojės pėr tė dhėnė shenja tė profetėsisė, tė afta qė tė shkundin skeptikėt e ti tregojnė atyre provat se Jezusi ishte i dėrguari i Zotit.
I kėtij lloji ėshtė edhe njė nga mrekullitė qė i atribuohen Jezusit nė kuran, por jo nė ungjijtė kanonikė.

Ai, ndėrsa po predikonte njė ditė pėrballė njė grupi tė madh njerėzish, tha: “Dhe, tė dėrguar te bijtė e Israilit: unė kam ardhur nga Zoti juaj me argument, unė nga balta ju bėj diē si shpendi, i fryej atij dhe ai me lejen e All-llahut bėhet shpend…” (Ali Imran 49). Sipas disa biografive mbi jetėn e Jezusit tė bėra nga dijetarė musliman pohohet se “zogu i bėrė nga jezusi fluturonte pėr sa kohė njerėzit e shihnin, e kur ato e hiqnin shikimin prej tij, ai binte nė tokė i vdekur. Kjo ndodhte pėr tė bėrė njė dallim ndėrmjet asaj qė bėhej nga Jezusi dhe asaj qė bėhej nga Zoti i lartmadhėruar, si vėrtetim i faktit se vetėm ajo qė ėshtė e krijuar nga Zoti i Gjithfuqishėm ėshtė e pėrsosur” (Vita di Gesu secondo le tradizioni islamiche, Palermo 2000; f. 88)

Mrekulli tė tjera qė i atribuohen Jezusit si nė kuran ashtu edhe nė hadithet profetike, gjenden edhe nė bibėl, me dallime shumė tė vogla nė rrėfimin e ngjarjes. Midis tyre mė tė njohurat janė shėrimi i tė verbėrit dhe ngjallja e Lazarit.
Dallime tė mėdha ekzistojnė pėrsa i pėrket kryqėzimit dhe vdekjes sė Jezusit, njė element thelbėsor ky nė religjionin e krishterė. Sipas shumė biografive tė hershme Jezusi dėnohet nga autoritetet hebraike me ndihmėn e romakėve por nė moment tė fundit shpėtohet nė mėnyrė tė mrekullueshme nga Zoti. Nė kuran pohohet se hebrenjtė dhe romakėt kishin bindjen e gabuar se e kishin kryqėzuar dhe vrarė Jezusin, birin e Marisė tė dėrguarin e Zotit, por Zoti e kishte zėvėndėsuar atė me njė tjetėr “Po ata as nuk e mbytėn as nuk e gozhduan (nuk e kryqėzuan nė gozhda), por atyre u pėrngjau” (Nisa 157). Ngjashėm si nė rrėfimin biblikė, por kėtė herė pa elementin e ringjalljes, Jezusi u ngrit nė qiell sipas vullnetit tė Zotit, duke i shpėtuar pėrfundimisht armiqve tė tij, jo pa pėrfunduar mė parė edhe misionin e tij.
Sė fundmi, dallimet themelore ndėrmjet Krishterimit dhe Islamit lidhur me Jezusin mund tė pėrmblidhen si mė poshtė:

1. “Doktrina e trinitetit: sipas muslimanėve ėshtė njė triteizėm i panevojshėm brenda religjionit tė krishterė.
2. Ideja qė Jezusi mund tė jetė “Biri i Zotit” nė kuptimin strikt dhe literal tė termit.
3. Ideja e shėlbimit, fakti qė Jezusi i mori mbi vete tė gjitha mėkatet e njerėzimit, pėrmes vdekjes sė tij nė kryq.
4. Ideja qė Zoti ėshtė mishėruar nė njė njeri, ėshtė e papėrputhshme me idenė e trashendencės hyjnore nė Islam.

Doktrina e Jezusit, ėshtė e ngjashme nė tė dy versionet e historisė, tė ngjashme janė mrekullit qė i atribuohen atij, domethėnia e tyre dhe e mesazhit tė fjalėve tė tij, ndonėse ka njė dallueshmėri tė madhe nė rolin qė i mvishet kėtyre tė fundit nė planin shpėtues tė Zotit. Sepse Jezusi, sipas muslimanėve ėshtė i ngjashėm nė rolin e tij me Gjon Pagėzorin siē njihet nė teologjinė e tė krishterė. Misioni i tij konsistonte nė anuncimin e ardhjes sė ardhjes sė profetit tė fundit tė Zotit, Muhamedit.
Nė shumė biografi tė Jezusit tė shkruar nga Muslimanėt lexojmė: Nė fillim tė misionit tė tij para se dishepujt ta ndiqnin atė i thanė: “A do tė ketė njė profet tjetėr pėrvec teje”? Dhe pėrgjigja ishte: “Sigurisht, do tė jetė profeti Arab”

(Vita di Gesu secondo le tradizioni islamiche, Palermo 2000; f. 83)


----------------------------------------
Atdhetar jam, por edhe fetar si duhet. Atdhetari pėrse turp tė ketė tek thotė e dua me shpirt fenė e vet. Hafiz Ali Korēa
PMYahoo
Top
me_ty
Postuar nė: 01.09.2006, 21:44
Quote Post


Tėrė kohėn flas :)
*****

Posti: Antarė
Postime: 128
Antari Nr: 971
Bashkangjitur: 08.04.2006



Edhe pse kam pak njohuri mbi fene krishtere dhe komparacionin e feve e di se te gjithe profetet jane te derguar nga e njejta Perendi, si ademin(adam), nuhin(noh), musain(moise), isain(Jezuin), dhe te fundit te tij dhe vulen e pejgambereve Muhamedin apo i njohur ne bibel si Ahmed te cilen te krishteret e mohojne dhe jane munduar qe ta ndryshojne. sidoqofte ja cka thote vete bibla per Jezusin apo Isaun paqja e zotit qofte mbi te.

Jezusi u tha nxenesve te vete:"Kush ju pranon juve, me pranon mua, e kush me pranon mua, pranon ate qe me dergoi mua. Kush pranon profetin pse eshte profet, do te marr shperblimin qe i takon profetit".[Mateo 10/40-41]

Ketu shohim se Jezusi qart deshmon se dikush e ka derguar ate , dhe kush e pranon mesazhin dergesen e atij ka pranuar Zotin qe e dergoi Jezusin. Me fjal tjara jezusi pranon qe eshte i derguar profet, Zoti e dergoi qe ta udhezoje popullin e vet.
Ai Jezusi pranon qe eshte profet, sepse deklarohet :"kush pranon profetin pse eshte profet , do te marr shperblimin qe i takon profetit"
Ky eshte profet i qart i Jezusit se eshte profet i derguar i Zotit.

Me gjithese kjo nuk u pelqen disave qe pretendojne se eshte bir i Zotit dhe veta e dyte e Trinise (Ati,Biri dhe Shpirti i Shenjte)!!!!!!

Jezusi deklaron vet se eshte i derguar i Zotit. Ata thone jo, eshte Bir i Zotit !!! cudi cfare risie qe as ne librat e tyre nuk shkruan, pervec ne ato te mevonshmet...

shendet.
PM
Top
lili82
Postuar nė: 20.11.2006, 01:10
Quote Post


Tėrė kohėn flas :)
*****

Posti: Antarė
Postime: 1121
Antari Nr: 3937
Bashkangjitur: 10.11.2006



Ardi_Pr me kete shkrim tandin ti po don me then se Jezusi ke Musliman apo..Nese te kam kuptuar mir.


----------------------------------------
Varje dygn ligger män med kvinnor som de inte älskar och ligger inte med kvinnor som de verkligen älskar.
PM
Top
Uki
Postuar nė: 20.11.2006, 01:17
Quote Post


Tėrė kohėn flas :)
*****

Posti: Antarė
Postime: 233
Antari Nr: 2386
Bashkangjitur: 26.08.2006



Pse lili, Jezusi (Isa a.s) a nuk ka qen Musliman ?
PM
Top
lili82
Postuar nė: 20.11.2006, 01:21
Quote Post


Tėrė kohėn flas :)
*****

Posti: Antarė
Postime: 1121
Antari Nr: 3937
Bashkangjitur: 10.11.2006



 Citim (Amir @ 20.11.2006, 01:17)
Pse lili, Jezusi (Isa a.s) a nuk ka qen Musliman ?

Ume duket pak e quditshme,po thuhet se KURANI eshte libri i fundit dhe se feja Islame eshte feja e fundit ateher si ka mund qe jesusi te jete MUSLIMAN,kur edhe ne kuran permendet emri i tina se ka jetu para se te paraqitet feja muslimane.


----------------------------------------
Varje dygn ligger män med kvinnor som de inte älskar och ligger inte med kvinnor som de verkligen älskar.
PM
Top
Uki
Postuar nė: 20.11.2006, 02:28
Quote Post


Tėrė kohėn flas :)
*****

Posti: Antarė
Postime: 233
Antari Nr: 2386
Bashkangjitur: 26.08.2006



(lili82 @ 20.11.2006, 01:21)
 Citim

Ume duket pak e quditshme,po thuhet se KURANI eshte libri i fundit dhe se feja Islame eshte feja e fundit ateher si ka mund qe jesusi te jete MUSLIMAN,kur edhe ne kuran permendet emri i tina se ka jetu para se te paraqitet feja muslimane.


Lili me fal po me te vertet paske shum nevoj per te lexuar libra fetare, eshte mbare qe nje person qe thot "Un jam MUSLIMAN" edhe mbas asaj te thot se feja ISLAME eshte paraqit mbas Jezusit ose se eshte feja e fundit.. por

Feja Islame eshte feja e pare dhe Muhammedi (s.a.v) eshte pejgamberi i fundit. Te gjith Pejgamberet jane derguar nga Zoti dhe e kan pas 1 detyre. Ne kuran shkruan cdo gje prejt dites se par te krijimit te botes dmth prej Ademit a.s.

Edhe nje send, Jezusi (Isa a.s) ende eshte i gjall dhe jeton ne qiell. Mos mendo se Isa a.s eshte ai qe e kan varr ne kryq. (Ket e ke ne ajete kuranore) .

Te Pershendes
PM
Top
ardi_pr
Postuar nė: 20.11.2006, 10:55
Quote Post


Tėrė kohėn flas :)
*****

Posti: Antarė
Postime: 811
Antari Nr: 1964
Bashkangjitur: 03.08.2006






Thuaju (o i dėrguar): "O ithtarė tė librit (Tevrat e Inxhil), ejani (tė bashkohemi) te njė fjalė qė ėshtė e njejtė (e drejtė) mes nesh dhe mes jush: tė mos adhurojmė, pos All-llahut, tė mos ia bėjmė Atij asnjė send shok, tė mos konsiderojmė njėri - tjetrin zotėr pos All-llahut!" E nė qoftė se ata refuzojnė, ju thoni: "Dėshmoni pra, se ne jemi muslimanė (besuam njė Zot)!" (3:64)

(madje thuaju): "O ithtarė tė librit, pse po polemizoni me ne rreth Ibrahimit? E, nuk ja nė shpallur as Tevrati as Inxhilli, vetėm se pas tij?! A nuk e kuptoni (gėnjeshtrėn tuaj)?" (3:65)

Ja ju jeni ata qė polemizuat edhe pėr atė qė e dinit (pėr Isain) e pėrse polemizoni pėr atė qė s'keni kurrfarė dije (pėr Ibrahimin)? All-llahu e din tė vėrtetėn e ju nuk e dini. (3:66)

Ibrahimi nuk ka qenė as jehudi as i krishterė, por ai ishte larg besimeve tė kota, ishte musliman dhe nuk ishte prej idhujtarėve. (3:67)


Thuaj: "Ne i kemi besuar All-llahut, edhe asaj qė na u zbrit neve, edhe asaj qė i ėshtė zbritur Ibrahimit, Ismailit, Is-hakut, Jakubit dhe pasardhėsve. Edhe asaj qė i ėshtė dhėnė Musait dhe Isait, edhe asaj qė i ėshtė zbritur tė gjithė pejgamberėve nga Zoti i tyre. Ne nuk bėjmė kurrfarė dallimi nė mes tyre dhe ne vetėm Atij i jemi dorzuar.
E, kush kėrkon fe tjetėr pėrveē fesė islame, atij kurrsesi nuk do ti pranohet dhe ai nė botėn tjetėr ėshtė nga tė dėshpruarit. (3:84-85)



----------------------------------------
Atdhetar jam, por edhe fetar si duhet. Atdhetari pėrse turp tė ketė tek thotė e dua me shpirt fenė e vet. Hafiz Ali Korēa
PMYahoo
Top
vienna-boy
Postuar nė: 20.11.2006, 12:44
Quote Post


Jam nė rrjedhoja
***

Posti: Antarė
Postime: 39
Antari Nr: 3319
Bashkangjitur: 13.10.2006



zoti ju shperbleft per mundimet qe i keni bah.
selam.
PM
Top

Topic Options Reply to this topic Start new topicStart Poll

 

Postimet janė nė pronėsi tė vet postuesve, redaksia jonė nuk mer asnjė pėrgjegjėsi per permbajtjen e tyre!

© 2004-2014 Studentet.info™ | Kopjimi ėshtė i lejuar nėse theksohet burimi | Developed by: Just5 Studio