Studentet.info
 Kėrko      Antarėt      Aktivitet


  Reply to this topicStart new topicStart Poll

> ISLAMI NUK PENGON INTERGRIMIN E SHQIPTAREVE NE UE, pergjigje per IBRAHIM KELMENDIN
INDEXI
Postuar nė: 17.10.2006, 13:55
Quote Post


Tėrė kohėn flas :)
*****

Posti: Antarė
Postime: 569
Antari Nr: 3362
Bashkangjitur: 15.10.2006



Hamdi Nuhiju
Islami nuk pengon intergrimin e shqiptareve ne UE
-pėrgjigje pėr I brahim Kelmendin-
"Na shqiptarėt, prej ēdo feje qofshim, jemi tė tanė vllazėn gjaku dhe vllazėn (vatani) atdheu. Do tė shkojmė mbarė e mirė shoq me shoq si jemi tue shkue, do tė punojmė sė bashku pėr lulėzimin e atdheut tonė dhe do ta mbrojmė atė me gjakun tonė."
Hafiz Ibrahim Dalliu
"Kemi tri fe, por kemi vetėm njė Atdhe tė pėrbashkėt, njė gjak vėllazėror, njė gjuhė, njė diell e njė Zot. Detyrė mbi detyrat kemi bashkimin dhe mbrojtjen e atdheut."
Mulla Idris Gjilani
Pėrmbajtja:
Hyrje-------------------------------------------------------------------3
1.Liria e te shprehurit nė Islam-----------------------------------6
2.Barazia gjinore sipas Islamit------------------------------------8
3.Toleranca nderfetare dhe ndernacionale---------------------10
4.Stimulimi i diturise ne Islam------------------------------------11
- Kafeja
- Zbulimi i kamerės
- Verzioni Beta i Shahut
- Zbulimi i aeroplanit
- Vakcinat
& nbsp; - Stilolapsat
- Ceku
- Bota rrotullohet rreth Diellit
- Oborret me lule
- Baruti
5.Shkollimi i barabart gjinor nė Islam----------------------------14
6.Edukata sportive sipas Islamit-----------------------------------16
-Vrapimi
-Mundja
- Dėfrimi me shigjeta
-Kalėrimi
7.Sigurimi social sipas Islamit--------------------------------------18
8.Nxitja nė investime nga I slami------------------------------------20
9.Bashkimi i forcave nė Islam---------------------------------------23
10.Mbrojtja e nacionaliteteve sipas Islamit------------------------25
Pėrfundim---------------------------------------------------------------26
Literatura e konsultuar-----------------------------------------------27
Hyrje
I nderuari Ibrahim Kelmendi.Me vemendjen me te madhe lexova broshuren tuaj pėr shqiptarėt dhe sfidat e tyre ne Maqedoni.Tė them te drejtėn u befasova nga elani i juaj pėr te shkruar dhe pėr te medituar mbi shkrimet e juaja.Pra ti vetėm meditoje, me lejo qe edhe unė me disa rreshta te meditoj.Tė them se ke te drejtė ne ēdo pikė, nuk pajtohem , por te them se ke sens pėr meditim me kėtė krenohem.Nuk e di se a e dinė o i nderuar se meditimi ėshtė i urdhėruar ne shumė vende ne Kur`an.Ndoshta befasohesh por ėshtė njė segment mjaft i rėndėsishėm. Njeherit ky apo jo ėshtė meditim 3 ditor i njė veprimtarie te gjatė.Imam Gazaliu gjysen e jetės e kaloi ne meditim dhe nė fund ēka?Jo jo asgjė por ai ishte themeluesi i ekonomise.Ti mund tė thuash po pse ai themeluesi i ekonomise dhe jo Adam Smithi? Imam Gazaliu 1051-1111 ndėrkaq Adam Smith e di me mirė se unė kur ka jetuar d.m.th. mos te gabohem 5 apo 6 shekuj mbas Imamit te nderuar.Desha te te lidhem ne kontestin e meditimit, sepse edhe ai meditoi dhe themeloi njė shkencė qe sot bota tia shoh hajrin apo siē thot gjuha jonė e bukur te miren.Por dua njė pyetje?Qėllimi i meditimit tėnd ėshtė qe tia shohim hajrin apo te kundėrtėn e saj? Ti mesiguri qe do tė pėrgjigjesh me te parėn , edhe pse argumentet ēojnė kah e dyta.Por kjo ėshtė njė e mirė, se ti kur flet unė jam zgjuar, kur unė jam zgjuar edhe meditimi im vepron, kur meditimi im vepron miresit i perjeton vet populli im Shqiptar ne kėto treva.Mė fal pėr shkrimin se nuk di bukurshkrim ėshtė mangesi e imja qe ndoshta me kalimin e kohės edhe do tė permiresohem.Po ta citoj njė fjale tenden qe me la vėrtetė gjurme ne zemėr.Ti the se ne Maqedoni tashmė po shfaqet fanatizėm i theksuar fetar.Eh tash me lindi ndjenja pėr meditim , nėse pajtohesh te shprehem pėrmes disa vargjeve te njė poeti arab, qe ti me e pas taku do ta quaje lesh arabi apo jo, epo tė mėsojmė diēka nga ai,CUDI E CUDIRAT JANE TE SHUMTA/GJENDESH PRANE RRUGES POR NUK MUND TE ARRISHE DERI TE AJO/SIKUR SE DEVJA NE SHKRETETIRE TE CILEN E MBYT ETJA PER UJE/NDERSA UJIN E KA TE NGARKUAR MBI SHPINE... Dhe kėtu perfundoj citatin.Mos te behem monoton ok, se me lesh arabi nuk hyet ne Europ , apo jo i nderuari Kelmendi.
I nderuar unė jam musliman dhe jam me Europian se ti, kėtė po ta them me bindjen me te thelle qe mund te ekzistoj ne kėtė botė...Tash prap vazhdoj me meditimin , ti the se njė kohe shqiptarėt ne Shkup ishin shumicė dhe se tash nuk janė.Me pėrmirėso nėse gabohem.Po shumė bukur e the o i nderuar se ne kohėn e Perandorise Osmane shqiptarėt ishin shumicė , ndėrsa ne kohėn e sundimeve sllave ato u bene pakice.No koment.Njė segment tjetėr qe ju vet e ceket ishte ajo se disa pseudointelekual musliman kinse thirren ne atė se nėse nuk do tė ekzistonte feja islame shqiptarėt nuk do tė dinin shqip.Po a nuk ėshtė e vėrtetė i nderuar?Vetėm njė shembull i vockel, Nishi qytet ne Serbi,dikur shumicė shqiptare tash asnjė gjurme prej tyre..Pse?Ok e lemė me kaq, kėtė pjesė te meditimit , vazhdojme pėrmendet luftėn e Kosovės dhe harruat luftėn e Maqedonisė, po i nderuar a e di pse Jakup ef.Asipi bėri njė udhėtim ne Arabine Saudite , gjatė luftės se Maqedonisė?Shiko arkiven e UCK dhe do kuptosh se ai tuboi ndihma financiare pėr UCK pa asnjė kushtėzim, nėse ti je shqiptar Jakup ef.Asipi edhe dy herė ėshtė me shqiptar se ti.Permendet se shqiptarėt me dh unė pranuan fenė islame edhe kjo me vie interesant.Si duket nuk keni informata te mjaftueshme, shqiptarėt fenė islame nuk e pranuan nga turqit osmanlinje, por ato e pranuan fenė islame ne shekullin e VIII nga tregetaret musliman te Sicilise.D.m.th. populli ynė pėr nga pranimi i Islamit i perngjet popullit te Malejzise, tigrit tė madh ekonomik, i perngjet, Indonezise etj etj etj.
Permendet Lidhjen Shqiptare te Prizrenit, i nderuar shumė mirė e di se kush kanė qenė udhėheqės te asaj lidhjeje dhe shumė mirė e dinė seline e asaj lidhjeje.D.m.th. Islami nuk qenka kundėr Shqiptarise apo jo Zoteri Kelmendi?Vargjet e famshme te Vaso Pashes se feja e shqiptarit ėshtė Shqiptaria , i nderuar ne cilėn periudhe u shkruajten?Nėse janė shkruar nė periud hėn e perandorise osmane atėherė unė ty nuk te besoj.Sepse ti the qe perandoria osmane ka qenė njė perandori qe ka ushtruar dhunė ndaj shqiptareve.Mjaftoh em me kaq, por jo edhe kėtu te perfundoj.
Ne njė vend u munduat te na bindi se shqiptarėt kurrė nuk kanė luftuar pėr interesa fetare apo jo zoteri Kelmendi?Nėse shqiptarėt ėshtė ashtu si thua atėherė pse heroi ynė direktivat i pėr sulme i merrte prej Venedikut dhe prej Papes?Papa paska mbrojtur d.m.th. interesa te kombit tonė, kėtė deshit ta thuanit i nderuar?Skenderbeu hero kombėtar apo hero krishter, kėtė nuk mundem ta kuptoj ju lutem njė sqarim i nderuar?Ju gjithēka lidhni ne mjekerroshat por nuk e di pėr cilėt mjekerrosha e keni fjalėn pėr mjekerroshat e Marksit dhe Engelsit, mjekerroshat e Darvinit,Enver Hoxhes, mjekerroshat e Ada m Smithit, apo te kujna?Ju permendni vazhdimisht mjekerroshat dhe leshat arabe tash nuk e di pėr kend e keni fjalėn?Misionare islamike, apo jo zoteri Kelmendi, por ēfarė kėrkojnė Deshmitaret e Jehovas ne shtepite tonė?
Ne njė vend ne artikullin ndermjet tjerash ju thuani, Serbia edhe pasi pushtoi hapėsirat e banuara me shqiptare e maqedonas , para dhe pas Luftes se Dyte Botėrore , vazhdoi te shfrytėzoj njė pjesė te klerit mysliman pėr te shperngulur sa me shumė shqiptar ne Turqi.Po po tė pyes sinqerisht a keni analizuar kėtė pjesė te kėtij punimi si duhet? Unė nga kjo qe ju keni shkruajtur kuptova se shqiptarėt kanė qenė te nencmuar nga serbet dhe kanė qenė te detyruar ose te deklarohen sikur krishter ose tė mos rrijne ne kėto troje.Ata d.m.th. nuk gjeten zgjidhje tjetėr ose me mirė te shprehem ne metafor, nuk gjeten oaze shpetuese pėrveēse ne Turqi.Atėherė pse nuk u deklaruan sikur sllav por iken ne Turqi?Ne Turqi ata shqiptar e gjeten te vetmen shprese pėr ta ruajtur identitetin e tyre nacional. ne kėtė drejtim tė sugjeroj te lexosh artikujt e Dr.Milazim Krasniqit dhe te historianit te njohur Nexhat Ibrahimit.
Ju ne njė vend pėrmendet se nuk lejuat qe leshat arabe te depertojne ne rrethet e UCK, i nderuar kam fakte sa tė duash se ne Ushtrine Clirimtare te Kosovės ka pasur musliman dhe ka pasur me shumė mjekerrosha nga ideologjia marksiste sesa lesha arab qe i quan ti edhe pse ato lesha ja nė shqiptar.Tek e fundit nėse ju shihni rrezik ne lesh edhe shihni shpėtim ne veshjet e Adelina Ismailit atėherė mos u kapeni pėr leshi por lirisht ti sugjeroj rrobat e Adelina Ismailit.Mė fal ndoshta dukem komik, por nuk jam i tillė ne esencė, ti je ai qe me ngjalle komedine.
Njė pune unė e di , nuk di shumė, Islami ka shumė pika qe ne njė replike modeste nuk munden te numerohen, por ja disa qe mund ta prijne popullin tonė drejtė Unionit Europian
1.Liria e te shprehurit , nė Islam ekzistojne shumė shembuj ku kemi liri te te shprehurit qe pėrshtatet me Unionin Europian.
2.Barazia gjinore, nė Islam gruaja ne shumė raste ka me shumė te drejta sesa burri dhe rrolet janė te ndara ashtu siē janė te ndara nėpėr shumė kushtetuta te shumė shteteve botėrore.Njė shembull bindes, ne kushtetuta tė ndryshme pozitive a nuk ekziston e drejtė e veēantė e gruas kur ajo te jetė ne kohėn e shtatezanise te kėtė lehtesime nga orari i punės?
3.Toleranca nderfetare dhe ndernacionale.Pėr tolerancen islame nuk kam ēka tė flas le tė flet historia.
4.Stimulimi i diturise, a nuk mjafton qe fjala e pare ne Kur`an ėshtė lexo?
5.Shkollimi i barabart gjinor, Muhammedi a.s. a nuk tha ne njė hadith te tij se ai qe shkollon njė femėr e ka shkolluar njė familje?
6.Edukaten sportive, a nuk na urdhėroi Muhammedi a.s. qe tia japin hakun edhe trupit t onė?
7.Sigurimi social,Institucioni i zekatit a nuk mjafton pėr mbylljen e varferise apo ėshtė utopi ne leter?
8.Nxitja ne investime, a nuk ekziston ajet kur`anor ku thuhet se pas faljes se xhumas dilni edhe kerkoni rriskun e All-llahut nėpėr toke ?
9.Bashkim i forcave, a nuk ekziston ajet kur`anor qe ėshtė kundėr percarjes dhe stimuls i bashkimit?
10.Mbrojtje e nacionaliteteve, a nuk tha All-llahu ne kur`an se nga ju krijoi shumė popuj dhe shumė gjuhe?
1.Liria e te shprehurit nė Islam
Padyshim nė rrethin islam aty ku sundojnė ligjet islame , liria e tė shprehurit ėshtė e siguruar me ligj dhe si e tillė nuk guxon tė injorohet. [1]PAN>Qytetari(nė shtetin islam) ka tė drejtė ta shpreh mendimin e vet pėr ēėshtjet e shtetit dhe veprimet e udhėheqėsve, dhe nuk duhet tė pajtohet me sjelljet e tyre nėse ata lejojnė sjellje tė kėqija. Por, nuk ka tė drejtė qė t’i lejojė vetes tė bėjė ngatėrresa nė shoqėri dhe t’i luftojė ata qė ia kundėrshojnė mendimin. Nėse ai nuk shkakton ngatėrresa dhe dėme pėr shoqėrinė, shteti nuk fillon ta luftojė.Kjo ėshtė ajo liria tė cilėn Islami ua dhuroi njerėzve dhe nuk themė qė ėshtė sistem i njejt me atė europian, pasiqė nė sistemin demokratik europian shteti ėshtė i ndarė nga feja dhe kėto tė dyjat nuk shkojnė bashkarisht.Kjo ėshtė e vėrtet nga aspekti i pėrgjithshėm i meditimit tonė ndonėse nė aspektin e vecant tė saj ne duhet tė anali zojmė njė cėshtje mjaft me rėndėsi.Ajo cėshtje ėshtė ajo se si ne e kuptojmė lirinė e tė shprehurit nė Islam dhe sa punojmė pėr tė respektuar njė gjė tė kėtillė?Nėse e kuptojmė si masė preventive pėr tė ndėrruar njė dėmė atėherė ėshtė nė rregull, por nėse e kuptojmė vetėm si nocion i cili duhet tė mbartet vetėm mbi supet tona dhe nė veten tonė e tė mos bėhet publike atėherė ajo nuk ėshtė liri e tė shprehurit, por ėshtė thjeshtė njė diskriminim mendor.Nga historia islame kemi njė shembull mjaft mahnitės nė mes kalifes Omer dhe gruajės sė tij.[2]Transmetohet prej Omer Ibėn Hattabit, i cili thotė:”Derisa isha duke gjykuar nė njė cėshtje, gruaja mė tha:Sikur tė veproje kėshtu e kėshtu.I thashė:Cfarė lidhje ke ti me kėtė cėshtjen time?Cka lodhesh nė cėshtjen tė cilėn unė dua ta miratoj?Ajo tha:Cudi me ty o Ibėn Hattab, pse nuk dėshiron tė tė korrigjoj, ndėrkaq bija yte i jep mendim Pejgamberit a.s.”
Ėshtė me rėndėsi qė njeriu tė mos e kufizojė veten vetėm nė njė spektėr tė gjėrave dhe vetėm si vėshtrues i tyre, por ekzis tojnė disa rregulla nė sheriatin islam qė nėse edhe me trup je prezentė nė njė akt penal t`i obligohesh pėr tė thėnė tė vėrtetėn e asaj qė e ke shiku me sy ose ndoshta edhe e ke ndėgju me veshė.Pasiqė Islami urdhėron qė muslimanėt tė ndalojnė nga punėt e liga dhe tė urdhėrojnė nė punė tė mira e nga kjo kuptojmė se individi pėr tė shprehė mendimin e tij duhet tė ketė guxim dhe tė mos frikohet se mund tė hakmirret nga tiranėt tė cilėt gjithmonė mendojnė se janė nė tė drejtė.Ndėrkaq All-llahu xh.sh. nė Kur`anin famėmadh urdhėron dhe thotė: [3]“Dhe le tė ketė nga ju tė atillė qė do tė thėrrasin nė tė mira dhe qė kėrkojnė tė bėhen punė tė mira e tė heqin dorė nga veprat e kėqija...”Ky parim kur`anor nuk ėshtė i ngushtuar vetėm nė raportet individ –individ, por ėshtė mė i gjėrė duke kėrkuar qė edhe sundimtarėt tė thirren pėr drejtėsi dhe modesti, mirėpo normal njė gjė e kėtillė arrihet nė bazė tė gradimit tė njerėzve me dituri dhe me devotshmėri .Kjo nuk ėshtė diskrimini m por ėshtė nder qė iu jepet njeriut dhe qė si i tillė duhet tė zbatohet nga tė gjithė besimtarėt mysliman.[4]Njė pozitė e kėtillė e kėtyre nuk rezulton nga fakti se ata posedojnė monopol nė raportin mes Zotit dhe robėrve tė tij apo se ata qėndrojnė jashtė ligjeve natyrore nga ku do tė sillen vendime pėr ekskomunikime ose pėr faljen e mėkateve sic kanė vepruar tė themi, priftėrit nė ca doktrina religjioze.Kurrsesi!Forca dhe pozita e tyre burojnė nga shkenca qė e bartin , nga rruga e drejtė qė e reprezentojnė dhe nga e vėrteta nė tė cilėn thėrrasin....
Liria e shprehjes atėherė nuk do tė kishte mundėsi tė jetėsonte ky institucion objektivat e veta.Pasiqė nuk mund me dikė tė konsultohesh pėr dic nėse nuk ke liri pėr tė shprehė atė qė dėshiron ta thuash dhe mendon se ėshtė mė e drejtė.Mirėpo liria e tė shprehurit ka edhe kufijtė e saj logjik qė ekzistojnė edhe nė shumė shoqėri perėndimore.Nėse me lirinė e tė shprehurit ne gjithmonė insistojmė qė tė metat e dikujt t`i cesim nė s hesh dhe t`i zmadhojmė ato , kjo punė nuk ėshtė nė rregull dhe ėshtė e ndaluar edhe islamikisht.Gjithmonė ne nė cdo punė duhet patur kujdes qė cdo vepėr e jona tė jetė thjeshtė vetėm pėr tė arritur kėnaqėsinė e All-llahut dhe jo pėr tė arritur ne deri te posti pėrmes keqpėrdorimit tė lirisė sė tė shprehurit e pastaj t`i eliminojmė tė gjithė ato qė mendojnė ndryshe nga ne.Dhe liri e tė shprehurit nuk quhet ai akt i sharjes sė njė populli tjetėr ose fyerjes sė njė personaliteti tjetėr vetėm se ai nuk ėshtė si ne , kjo gjė duhet tė dėnohet me ligje ndėrkombėtare dhe si e tillė nuk duhet edhe tė pranohet.Nė bazė tė deklaratės mbi tė drejtat e njeriut nė Islam [5]neni 22 thuhet kėshtu: a) Ēdo individ gėzon tė drejtėn tė shprehė mendimin e tij, nėse ai nuk ėshtė nė kundėrshtim me parimet dhe ligjet e Sheriatit.Sepse kemi raste kur edhe ai mendim bie nė kundėrshtim me sheriatin islam e pėr kėtė na vėrteton vet i Dėrguari i Zotit , Resulullahu a.s. i cili thotė:[6]” Akuza e parė e cila anulohet ėshtė gjakmarrja e ungjit tim Ibn Abdul-mutalibit, tė cilin tė pafajshėm e vranė njerėzit nga fisi Hudhejl. Kjo gjakmarrje le tė harrohet dhe tė gjitha tė tjerat nė tė ardhmen le tė falen.”Njerėzit pėrpara pėr shkak tė lirisė sė tyre tė shprehjes kan akuzuar njerėz tė pafajshėm dhe si tė tillė janė dėnuar me gjakmarrje.Erdhi mėshira e botrave e cila sjelli freski pėr tė gjithė botėn.Ai liroi mendjet e njerėzve nga injoranca dhe bashkoi popullin e tij qė njė ditė me atė dritė qė e posedonin tė shtrihen nė tė katėr anėt e botės.Ta akuzosh dikėnd me tė padrejtė ėshtė gjė e ndaluar dhe jo e preferuar fetarisht , ėshtė jashta normave ligjore tė sheriatit islam.Prandaj pėr akuzimin tėnd duhesh tė posedosh fakte dhe prova juridike e pastaj tė miratohet njė e drejtė e jotja ose mė mirė thėnė njė obligim i individit ndaj shtetit.Dhe pėr nė fund i nderuari vėlla [7]Liria e shprehjes nuk ėshtė liria e vetme dhe mė e madhja.Ajo duhet tė balancohet me vlerat e tjera sic janė shmangia nga lėndimi i panevojshėm, harmonia shoqėrore, kultura njerėzore , mbrojtja e tė dobėtit dhe vetėrrespekti e dinjiteti i individėve dhe grupeve.
2.Barazia gjinore sipas Islamit
[8]“O ju njerėz! Kinie frikė Zotin tuaj qė ju ka krijuar prej njė veteje (njeriu) dhe nga ajo krijoi palėn (shoqėn) e saj, e prej atyre dyve u shtuan burra shumė e gra. Dhe kinie frikė All-llahun qė me emrin e Tij pėrbetoheni, ruajeni farefisin (akraballėkun), se All-llahu ėshtė mbikėqyrės mbi ju…”…[9]”Meshkujve ju takon pjesė nga pasuria qė e lėnė prindėrit e tė afėrmit (pas vdekjes), edhe femrave ju takon pjesė nga ajo qė lėnė prindėrit e tė afėrmit, le tė jetė pak ose shumė ajo qė lėnė, ju takon pjesė e coktuar (nga Zoti)”… [10]Mos lakmoni nė atė, qė All-llahu gradoi disa nga ju mbi disa tė tjerė. Burrave ju takon hise nga ajo qė fituan ata dhe grave gjithashtu ju takon hise nga ajo qė fituan ato. All-llahut kėrkoni nga tė mirat e Tij. All-llahu ėshtė i dijshėm pėr ēdo send…
Ndėrsa Muhammedi a.s. nė momentet e fundit tė jetės sė tij pra nė hutben e lamtumirės tha:[11]” Njerėz!Do t’u porositja tė keni parasysh tė drejtat e gruas dhe frikėn ndaj Zotit. Ju i morėt gratė si emanet nga Zoti. Nderin dhe pastėrtinė shpirtėrore i pranuat nė emėr tė All-llahut xh.sh.
Ju keni tė drejta ndaj grave e edhe ato kanė tė drejta ndaj juve.”
Ajeti 32 qė cituam mė lartė sipas tefsirit tė Sejid Kutubit ka kėtė kuptim : [12]”…Nė fjalėt e sipėrpėrmendura gjejmė errėsirė tė shtresėzimeve tė injorancės pėr konceptin e lidhjeve midis meshkujve e femrave.Kėtė ndoshta e ka shkaktuar liria dhe tė drejtat e reja me tė cilat Islami e kėshillon gruan nė pėrputhje me pikėpamjen e tij tė gjithėmbarshme nė fisnikėrinė e njeriut , duke i rrespektuar gjinitė e tij, duke vepruar drejtė ndaj cdo gjinie , cdo shtrese e cdo individi…”
Kjo letė jetė si hyrje e jona nė kėtė teme mjaft komplekse.Padyshim pėr tė patur mendim tė drejtė ne duhet tė bazohemi nė kur`an d he sunnet.Mendoj se ajetet dhe hadithet e Pejgamberit a.s. qė cituam mė lart nuk kanė nevojė edhe pėr shumė filozofi, ato janė aq kuptimplotė dhe aq shumėdimenzional sa koka jonė vetėmse mund tė mahnitet nga njė drejtėsi e tillė qė i dhuroi Islami botės anembanė nė atė kohė kur nė Angli burrat dhe gratė nuk kishin tė drejtė tė shkurorėzoheshin dhe si rezultat i kėsaj u hapėn shumė bordele dhe u infektua pjesa mė e madhe e rinisė me prirjen e tyre pėr adhurim epshin dhe jo Zotin.Fillimisht nėse e lexon dikush titullin barazia gjinore nė Islam , me plot tė drejtė mund edhe tė mos pajtohet.Barazi nga aspekti se si e mendon demokracia liberale nuk ekziston, sepse si e tillė ajo ėshtė utopi por edhe krim mbi gruan dhe njerėzimin.Sepse njė shtet pėr tė patur ardhmėri ai duhet tė investoj nė rininė.Po si do tė investoj nė rininė kur i aprovon kėrkesat e homoseksualėve pėr martesė artificiale dhe i mundėson tė drejta tė barabarta me familjen bėrthamė tė shoqėrisė sė cdo shteti.N jė ditė nė njė emision njė shkencėtar europian tha se familjet europiane nė tė ardhmen do tė jenė vetėm burri me gruajėn dhe nuk do tė kenė kontakt fėmijėt me prindėrit e tyre dhe se kafshėt shtėpiake do tė luajnė rrol tė rėndėsishėm nė kėto familje.Ėshtė njė realitet qė po e shohim tash dhe nuk kemi nevojė qė tė presim tė ardhmen.Bash kėto janė ato luftėtarėt e denjė pėr barazinė gjinore nė shoqėri duke harruar rrolet e ndara ndėrmjet burrit dhe gruas.Islami erdhi qė ta liroi njeriun nga prangat e injorancės e ju ende po jetoni nė injorancė kur e vėrteta ėshtė prezentė nė mesin tuaj?Kjo mund t`i ndodhė vetėm kafshėve tė cilat janė tė krijuara qė tė mos mendojnė dhe logjikojnė , por njeriut tė vetėquajtur i civilizuar nuk e kam besuar qė mund t`i ndodhė njė gjė kaq e ulėt dhe kaq e cekėt.Barazia gjinore nė Islam nuk duhet tė kuptohet se burri dhe gruaja janė tė barabart nė gjini dhe tė gjitha shėrbimet nė shoqėri mund t`i kryejnė njejtė me tė drejta tė pakufizuara.Normal Islami i lejoi gruajės qė tė posedoj xhiro llogari tė veten ku burri i saj nuk guxon tė depėrtoj nė tė, por nuk e obligoi me mirėmbajtjen e familjes e qė nuk do tė thotė se me burrin ėshtė e njejta gjė.Burri ėshtė i obliguar islamikisht tė kujdeset pėr familjen dhe pjesė prej pasurisė sė tij t`i ndaj edhe gruas.A nuk paska mė shumė tė drejta gruaja sesa burri nė Islam?Po ju mund tė thuani se femra nė Islam ėshtė e diskriminuar nga shumė aspekte dhe se nuk i lejohet tė dalė vet prej shtėpisė, nuk i lejohet t`i flas personave tė panjohur pėr dore, mbulohen me jodėshirė, shtypen dhe mbyllen vetėm brenda shtėpisė etj etj etj.I nderuar, Islami i dha liri femres aq sa natyra e saj mund ta bartė, por e njejta gjė ndodhi edhe me burrin.Sepse lirinė ose mė mirė thėnė privilegjin pėr edukatėn e familjes nuk e ka burri, a don tė thotė kjo se ai ėshtė i diskriminum apo me njė tė drejtė plus gruas?Nėse ju e quani padrejtėsi mbrojtėsin e gruas nė rrugė , atėherė nuk jeni nė rregull, sep se ajo ėshtė privilegj qė ia mundėsoi Islami.Nė kėtė botė tė corodive edhe burrat po kanė nevojė pėr mbrojtės e tė mos flasim pėr femrat.Pse cdo njeri me post ka mbrojtės ose truproje?Sepse ėshtė njeri i rėndėsishėm, me peshė nė shoqėri, dhe shumė i rrespektuar.Po edhe femra nė Islam ėshtė njeri i rėndėsishėm sepse ėshtė nėna e njerėzimit, ėshtė me peshė nė shoqėri sepse nga ajo dalin njė armatė e tėrė intelektualėsh, dhe shumė e rrespektuar pėr shkak tė tė gjitha kėtyre qė pėrmendėm mė sipėr.Njė dijetar i njohur turk njėher patė thėnė:”Rrespektoni femrat , pasiqė femrat janė nėna e njerėzimit”.Kėtė temė po e pėrfundojmė me shpresė se e kemi kuptuar esencėn e saj se nė Islam rrolet ndėrmjet mashkullit dhe gruas janė tė ndara nė kėtė jetė si qenie biologjike, ndėrsa si qenie shoqėrore gruaja ka mė shumė tė drejta dhe privilegje sesa burri.Dhashtė All-llahu qė zemrat tona dhe mendjet tona tė pastrohen nga injoranca e besimit.
3.Toleranca nderfetare dhe ndernacionale
[13]“O ju njerėz, vėrtet Ne ju krijuam prej njė mashkulli dhe njė femre, ju bėmė popuj e fise qė tė njiheni ndėrmjet vete…”
[14]“Thuaju: O Pasues tё librit, ejani te njё fjalё qё ёshtё e njёjtё
mes nesh dhe mes jush: Tё mos adhurojmё, pos Allahut, tё mos ia
bёjmё Atij asnjё send shok, tё mos konsiderojmё njёri-tjetrin zotёr
pos Allahut! E nё qoftё se ata refuzojnё, ju thoni: Dёshmoni pra, se
ne jemi muslimanё).”
Ndėrsa Muhammedi a.s. nė castet e fundit tė jetės sė tij tha:[15]” O besimdrejtė, dijeni dhe mos harroni se tė gjithė muslimanėt janė vėllezėr. Ju jeni plotėsisht tė barabartė nė tė drejta dhe detyra. Arabi ndaj joarabit nuk ka kurrfarė pėrparėsie, e kjo vlen edhe pėr tė ziun ndaj tė kuqit dhe pėr tė kuqin ndaj tė ziut, pėrveē nė devotshmėri. Tė gjithė ju jeni pasardhėsit e Ademit, ndėrsa Ademi e ka prejardhjen nga dheu.”
[16]Edhe pse nė lindje dielli lind
dhe dėfton trimėrisht shkėlqimin e vet, pa tis,
ai bėhet flakė e dritė nga zjarri i brendshėm vetėm kur
u ikėn verigave tė Lindjes e tė Perėndimit;
i dehur nga shkėlqimi ai shfaqet nė lindjen e vet
qė t’i pushtojė tė gjitha horizontet;
qenia e tij s’i pėrket as Lindjes, as Perėndimit,
edhe pse nga lindja ėshtė.
Muhammed Ikball, Xhavid-Nama
Njė analizė nga burimet na dha njė pasqyrė reale mbi kuptimin tonė tė fjalės tolerancė.Padyshim kjo botė ėshtė njė vend me shumė botėkuptime dhe identitete tė ndryshme fetare dhe nacionale.Lind nevoja primare pėr gjuhėn e komunikimit nė mes feve dhe popujve , se pa kėtė element edhe nuk mund tė depėrtohet.Islami ėshtė ajo fe nga e cila burojnė mirėsitė dhe mundohet qė njeriun ta lirojė nga prangat e injor ancės mendore nė lirinė e amshueshme tė besimit dhe bindjes.Sepse pa bindje nuk ka besim.Ky ėshtė parim i Islamit dhe etikės sė mendimit ndryshe.Islami koncepton njeriun si njeri dhe se nėse vret njė njeri ėshtė njejt sikur me vra tėrė njerėzimin.Ky burim mjaft fleksibil krijon imazhe mjaft shpresdhėnėse nė koloritin e bukur shoqėror, ku vend ka pėr tė gjithė pėrvec shejtanit dhe ushtrisė sė tij.Tash mund tė thuani se Islami nuk pranon fetė tjera dhe se thotė se janė tė devijuara dhe se me kalimin e kohės janė bėrė njerėzore dhe jo hyjnore ,ngritė veten mbi tė tjerėt etj etj etj.Nuk keni tė drejtė nė njė konstatim tė kėtillė pėr arsye se:
1.Islami ėshtė fe e zbritur prej Zotit dhe nuk ėshtė e krijuar prej Muhammedit a.s.
FONT>
2.Libri i shenjtė Kur`ani kerim ėshtė fjalė e All-llahut dhe se shumė shekuj njerėzit janė munduar tė gjejnė kontradikta dhe tė pavėrteta e nuk kanė mundur tė konstatojnė njė gjė tė kėtillė.
3.Nuk ėshtė pėrhapė me tehun e shpatės por me lirinė e tė shprehurit dhe bindjes ku pranohen vlerat dhe injorohen antivlerat.
4.Nuk ėshtė kundėr shkencės dhe pėrparimit nė krahasim me fetė tjera qė mendjet mė tė ndritura tė popujve tė tyre i dogjėn pėr shkak tė injorancės sė tyre dhe izolimit pragmatik.
5.Nuk ėshtė pėr asimilimin e gjuhėve dhe popujve , kėtė e dėshmojnė njė sėrė hadithesh tė Pejgamberit a.s.
6.Krijon vetėdijen e tillė qė njerėzit me Islamin tė ndjehen tė ngritur dhe jo tė injoruar qė nuk ėshtė ashtu edhe nė religjionet tjera po edhe nė lėvizjet ose sisteme tjera, si psh nė komunizėm, kapitalizėm, neokomunizėm etj.
7.Ndalon injorimin e njerėzve dhe nxitė ngritjen e tyre, ndalon pėrtacinė dhe nxitė garimin nė punė tė mira dhe progresive.
8.Me pranimin e Islamit nga tjerėt lind njė qetėsi nė zemrat e tyre dhe njė stabilizim i mendjeve tė tyre, ato pranohen nga shoqėria islame me lehtėsi dhe pėrkrahen nga tė gjitha mėnyrat e mundshme pėr pėrkrahje dhe ndihmin.
9.Nė shtetin islam nuk guxohet tė rrėnohen kishat dhe sinagogat, por pėrkundrazi ato ruhen dhe mbrohen nga ligjet islame tė cilat kujdesen pėr antarėt e shtetasve tė tyre.
10.Nė ditėt tona njė numėr i madh i komitentėve tė sistemit bankar islam janė jomysliman.Cili ėshtė shkaku pėr kėtė?Ėshtė shumė e thjeshtė.Islami ndalon kamatėn dhe stimulon metodat tjera tė punės, ofron siguri, sinqeritet, respekt dhe besim te komitentėt e saj.
Dhe pėr fund tė kėtij teksti dua tė potencoj se nga njerėzit objektiv Islami pranohet pa hezitim dhe shkaku kryesor i pranimit tė saj ėshtė mė ajo toleranca qė ofron Islami dhe qetėsia qė arrijnė me pranimin e saj.Tė All-llahut jemi dhe te Ai edhe do tė kthehemi.
4 .Stimulimi i diturise ne Islam
[17]“Lexo, me emrin e Zotit tėnd, i cili krijoi (ēdo gjė)…”
Pejgamberi a.s. thotė nė njė thėnie tė tij:[18]”Ai i cili e ka marrė rrugėn pėr tė kėrkuar dituri atij me tė( diturinė) All-llahu do t`ia lehtėsojė rrugėn pėr nė xhenet...”
V>
[19]“…ni zanat n`ket dynja
sikur ilmi hic nuk ka
dynja ahiret n`dor i ka
la ilahe il-Lallah…”
Mulla Vesel Xheladin-Guta(1905-1986)
[20]“Tė paditurit janė tė vdekur edhe para vdekjes sė vėrtetė, dijetarėt janė tė gjallė, edhe pse moti kanė vdekur.”
&nb sp;
Imam Hasani ibn Ali el-Margjinanit
S`ka dyshim se dituria zen vend primar dhe mjaft privilegjues nė Islam.Islami ėshtė njė fe e cila kėrkon njohjen e diturisė dhe ngritė e stimulon kėrkimin e saj.Tė numėrosh thėniet e dijetarėve musliman rreth diturisė do tė shkruanim njė libėr vuliminoz vetėm nga thėniet e tyre.Por nė Islam dituria nuk ėshtė qėllimi kryesor, ajo ėshtė mjet pėr tė arritur deri te qėllimi.Pėr kėtė dėshmoi historia e Europės tė cilėt morėn diturinė e muslimanėve dhe e pėrvetėsuan pėr veti.Sot ato krenohen me tė arriturat e muslimanėve nė shkencė dhe teknologji.Ne nė kėtė punim nuk do tė mundohemi tė sjellim dicka tė re, sepse dituria ėshtė e vjetėr sa vet njerėzimi.Por nė tėrėsi do tė sjellim njė artikull rreth zbulimeve muslimane tė huazuar nga njė faqe elektronike maqedone.Me shpresė qė tė pranohet e vėrteta dhe tė mos injorohet.
[21]ZBULUESIT MUSLIMAN QĖ E NDRYSHUAN BOTĖN
Shkrimtari britanez Paul Vallely bėri njė renditje tė 20 zbulimeve mė tė rėndėsishme muslimane.E prej tyre ne vecuam vetėm kėto dhjetė pėr shkak tė mosgjatjes sė kėsaj analize.
1.Kafeja-Njerėzit e parė pėr tė cilėt ėshtė dokumentuar se kanė pirė kafe janė disa musliman nga Jemeni, tė cilėve kafeja i ka ndihmuar tė mbesin zgjut gjatė gjithė lutjeve tė mbrėmjes.Nė vitin 1645 kafeja nga muslimanėt ekpsortohet nė Veneci dhe bėhet e njohur pėr publikėn europiane.
2.Zbulimi i kamerės-Nė fund tė shekullit tė X , matematicienti musliman Ibn el-Haitham zbulon se drita depėrton nė sytė tanė dhe nuk del nga sytė tanė.Pas disa pėrpjekjeve ai zbuloi Camera Oscura( prej fjalės arabe qamara- e cila d.t.th. e mbyllur ose dhomė private).El-Haitham ėshtė meritor edhe pėr kalimin e fizikės prej filozofisė nė aktivitet eksperimental.
3.Verzioni Beta i Shahut- ėshtė e projektuar nė Indi prej nga vjen nė Persi ku muslimanėt e perfeksionojnė.
4.Zbulimi i aeroplanit-Mijėra vjet para vėllezėrve Rajt, poeti musliman, astronom, muzicient dhe inxhinier Abas Ibn Firnas projektoi njė aeroplan nga i cili udhėtoi 10 minuta mbi qiell.Kjo ndodhi nė vitin 875.Pėr nder tė zbulues it tė madh aerodromi nė Bagdad dhe njė krater nė gjithėsi mban emrin e tij.
5.Vakcinat-Nė Europ vijnė nė vitin 1724 , prej gruajės sė ambasadorit britanez nė Stamboll.Pėrafėrsisht 50 vjet para se nė Europ tė flitet pėr mbrojtjen e fėmijėve , fėmijėt musliman kanė qenė tė vakcinuar.
6.Stilolapsat-kanė qenė tė zbuluara nė vitin 953 me kėrkes tė sulltanit tė Egjiptit, i cili ka kėrkuar laps i cili nuk ia pėrlyen rrobat dhe duart.
7.Ceku-Edhe pse burimet perėndimore thojnė se zbuluesit e saj janė tamplierėt, nė fakt ato nuk janė.Fjala cek vjen prej fjalės arabe saqq, betim i shkruar pėr pagimin e mallit prej nga ajo do tė jetė e kėrkuar.Nė shekullin e 9 biznismeni musliman pa problem ka mundur qė nė bankė nė Kinė tė shėrbehet me cek prej bankės nė Bagdad.
8.Bota rrotullohet rreth Diellit-Deri nė shekullin e 9 pėr njė numėr tė madh tė shkencėtarėve musliman nuk ka qenė risi dhe e dyshimt se bota rrotullohet rreth Diellit.Argumentin pėr kėtė e ka dhėnė astronomi Ibn Hazim i cili vėrtetoi njė gjė tė kėtillė.Kjo ndodhi 500 vite para Galie Galileut.
9.Oborret me lule-Nė Europ janė hapur pėr tė parėn herė nė shekullin e 11 nė Spanjėn muslimane.
10.Baruti-Arabėt musliman janė tė parėt qė e kanė futurė nė pėrdorim tė ushtrisė kėtė element.Deri nė shekullin e 15 ato zbuluan edhe raketėn tė cilėn shumė mirė e shfrytėzuan nė betejat nė det.
Kėto ishin vetėm njė pjesė e zbulimeve muslimane qė dėshmojnė se muslimanėt janė shkencėtar dhe se me shkencėn ato ngriten , e shfrytėzojnė atė pėr tė mirė dhe nuk janė intolerant nė shoqėri.Tė gjithė kėto kanė ndjekur urdhėrat e Krijuesit dhe i kanė jetėsuar ato, kanė aprovuar cdo fjalė tė Pejgamberit a.s. , prandaj edhe kanė arritur aty ku edhe janė.Ne mund ta ndryshojmė historinė dhe ta shkruajmė nė favor tonin, por faktet ekzistojnė dhe zbulimet nuk mund t`ia pėrshkruash tjetėrkujt kur tjetėrkush e ka bėrė.Fatkeqėsisht kėtė e ka bėrė Europa moderne e cila shumė argumente i ka fshehur dhe ėshtė munduar qė dituritė islame t`i kristianizoj.Por rizgjimi islam nė botėn muslimane dhe vecanėrisht nė rrethet shqiptare i nderuar sot do ta flas realitetin dhe nuk do ta fsheh.Realiteti ėshtė i tillė, kontributin e shkencėtarėve tjerė ne nuk e mohojmė , te feja jonė ato njerėz janė tė rrespektuar dhe shumė tė cmuar, por nuk do tė lejojmė asnjėher qė mundin e shkencėtarėve musliman ta hudhni posht.Pėr nė fund i nderuar tė thėrras qė t`i pėrmbahemi ajeteve kur`anore ku thotė All-llahu xh.sh.:
[22]“Thuaj:a janė tė njejtė ata qė dijnė me ata qė nuk dinė?”
[23]“O Zot im, shtoma diturinė!”
[24]“Nėse nuk dini, pyesni tė diturit!”
[25]“…Betohem nė penėn dhe nė atė qė shkruajnė…”
SPAN>
5.Shkollimi i barabart gjinor nė Islam
[26]“...A thua janė tė barabartė ata qė dinė me ata qė nuk dinė?...”
[27]“Kush bėn ndonjė nga punėt e mira, qoftė mashkull ose femėr duke qenė besimtar-e, do tė hyjė nė Xhennet dhe nuk do t’i bėhet padrejtėsi.”
[28]“Sa tė mira janė gratė ensare, turpi nuk i ka penguar tė mėsojnė pėr fenė e vet.”
&n bsp; Aisha radijallahu anhuma
Nė njė vend nė Bibėl shkruan kėshtu:
[29]“ Gruaja le tė mėsoj nė fshehtėsi me nėnshtrimin e vet. Nuk i lejohet gruas qė tė mėsojė, as qė ta ketė pushtetin mbi burrin, aq mė tepėr, le tė qėndrojė nė fshehtėsi!”(Timoteut I, 2:11,12)
S`ka dyshim se Islami i kushtoi rėndėsi tė vecant diturisė dhe jetėsimit tė saj dhe pa tė ėshtė e pamundur tė kuptohet edhe esenca e krijimit tė gjithėsisė dhe njeriut nė rruzullin tokė.Pėrmes diturisė ne i bindemi Krijuesit dhe ngjyrosim jetėn tonė me ngjyra tė arsyeshme nė tė dy botėrat.Kjo qė thamė vlenė nė aspektin e pėrgjithshėm tė qenies njeri, por segmentimi i saj nuk shtrihet vetėm nė aspekte dhe procese.Por, ėshtė domosdoshmėri ndarja e obligimeve dhe tė drejtave nė mes cifteve nė rruzullin tokė.Tekefundit a nuk krijoi All-llahu xh.sh. prej cdo sendi cifte?Kjo ėshtė urtėsi e Tij qė tė njihemi mė sė miri ndėrmjet veti dhe tė plotėsojmė nevojat tona njėri tjetrit.
Ne dijmė se shtylla e cdo shoqėrie ėshtė familja dhe pa tė nuk kemi as ardhm ėri tė ndritur , por po zgjerohet njė disfavor qė do tė mundoheshim ta mbulojmė pėrmes politikės sė migrimit tė popullsisė dhe stimulimit tė lindjes sė fėmijėve.Nė Perėndim ka filluar qė gruaja tė luaj rrolin e saj shtazarak nė shoqėri.Nė cdo mėnyrė pėrbuzet dinjiteti i saj dhe nėn pretekstin e lirisė ajo edhe mė shumė robėrohet dhe bėhet pre e hordhive tė ndryshme mashkullore.Edhe pse me dituri tė mjaftueshme ndoshta edhe me tituj shkencor ajo prap e pėrbuzur nga qenia njeri dhe e shkelur nė cdo pore tė jetės.Europianėt si duket po harrojnė historinė e tyre tė shkėlqyer nėn sundimin islam dhe po marrin si model civilizimin grek dhe romak. . [30]Burrėshteti dhe filozofi i njohur Romak Seneka ka thėnė: "Tani nė Romė divorci nuk konsiderohet turp. Gratė llogarisin moshėn e tyre me numrin e burrave qė ato kanė patur."D.m.th. njė civilizim i bazuar nė prostitucion dhe aspekte amorale nė shoqėri, sot po ndodh e njėjta gjė vetėm me tjetėr emėr, me emrin e pėrparimit.Ndėrsa nė sistem in socialist gruaja ishte forca mė e madhe punėtore qė ka mundur tė ekzistoj, ato kanė qenė si robot tė udhėhequra nga pronarė mjaft restriktiv tė cilėt pėr njė shumė trefishė mė tė vogėl tė hollash nė krahasim me meshkujt, shfrytėzonin forcėn e tyre punuese me orar tė dyfishuar.Sot nė epokėn e teknologjisė grueja me kualifikim tė lartė shkencor nuk mund tė popullarizohet mė shumė sesa nė lėminė e saj pra nė reklamimin e mallrave dhe shijeve tė tyre.Sot shijet e mallrave krahasohen me shijet e femrave dhe sensualitetin e saj.Sa mė e zhveshur qė tė jetė vajza aq mė ndikuese do tė jetė reklama e cila i servohet zakonisht njeriut tė ri dhe tė papjekur, por nga kjo grackė nuk janė imun as fėmijėt, femrat tjera dhe pleqt.Thėnė thjeshtė kjo ėshtė bota e ēorodive qė po e jetojmė nė kėtė kohė tė pakohė.Islami nuk ishte i tillė nė fillim dhe tash e kurrėn e kurrės nuk do tė jetė i tillė.Ai stimulon diturinė si pėr meshkujt njėashtu edhe pėr femrat.Nuk ndalon nga veprimtaritė e ars yeshme njerėzore qė nuk bien ndesh me logjikėn e njeriut tė shėndosh.Njėashtu Islami liroi femrėn dhe nuk robėroi, ai i dha vendin e merituar nė shoqėri.Ai u pėrkujdes edhe pėr arsimimin e saj. [31]Arsimimi i gruas nė shoqėrinė islame, nuk don tė thotė se ajo duhet tė qėndrojė bashkė me shokėt meshkuj, tė flertojė me ta ose, nuk don tė thotė shėtitje tė pėrbashkėt tė femrave me meshkuj nėpėr mėsonjtore, korridore dhe vende tė tjera. Dituria nuk e arsyeton stolisjen si njė valltare, tė bėjė grim si njė aktore. Pėrkundrazi ajo duhet tė gėrditet nga ato. Tė theksojmė kėtė se kur flasim pėr arsimimin dhe edukimin, mendojmė nė shoqėrinė islame si njė mjedis. Nė institucionet arsimore tė njė shoqėrie tė kėtillė, ballafaqoheni jo me epsh por me dituri dhe vlera relevante.Kjo ėshtė mėse e vėrtet ngase prostitucioni nuk ka vend nė shoqėrinė islame.Ai ėshtė i ndaluar rreptėsishtė me rregulla dhe norma islame.Kėtė na e dėshmon edhe historia e famshme islame me shembuj tė shumtė ku gratė kanė dhėnė kontributin e tyre nė ngritjen e vetėdijes fetare, morale, shkencorė tė njerėzve nė pėrgjithėsi. [32]Aisha e ka memorizuar Kur’anin ashtu siē bėri edhe Hafsa, Umm Selmah, Umm Varaka, radijallahu anhunne. Hind bint Asid, Umm Hisham bin Harithah, Zeidah bint Hejan, Umm Sa’ad bint Sa’ad, radijallahu anhunne, tė gjitha dinin pjesė nga Kur’ani pėrmendėsh. Mė v onė jepnin ligjėrata mbi Kur’anin. Nė interpretimin shumė delikat tė hadithit, tė gjitha ishin eksperte, por Aishah dhe Umm Selema, radijallahu anhuma, ishin tė veēanta mė interpretimin dhe komentimin e haditheve. Aisha transmetoi 2210 hadithe dhe mė pas Umm Selema me 378 hadithe.Sikur Islami tė ishte ashtu sic thojnė mediat perėndimore dhe ashtu sic mundohen tė na imponojnė institucionet pėr sulmimin e Islamit atėherė nuk do tė ekzistonin kėto fakte.Kėto janė vetėmse njė pjesė e vogėl e fakteve tė shumta nė historinė islame dhe nė tė dretjėn e sheriatit se gruaja ka barazi tė plot nė arsimim dhe nė fusha tė veēanta tė shoqėrisė islame ka mė shumė tė drejta sesa burri.
Pėr nė fund kėtė punim modest po e pėrfund ojmė me njė fjalė tė njė dijetari mjaft tė njohur turk Ali Fuad Bashgil i cili thotė:
”Rrespektoni femrat, pasiqė femrat janė nėna e njerėzimit”
6.Edukata sportive nė Islam
Padyshim sporti ėshtė pjesė e jetės sė cdo njeriu dhe pa tė mund tė themi lirisht se nuk mund tė funksionojnė si duhet pjesėt e caktuara tė trupit tė njeriut.Ndėrsa Islami si fe univerzale nė rruzullin tokė u pėrkujdes edhe pėr trupin e muslimanit dhe preferoi njė trup tė shėndosh krahas atij jo tė shėndosh.Nė historinė njerėzore ne njohim shumė popuj qė janė afirmuar pėrmes sportit dhe si kulturė tė tyre qė e kanė kultivuar me shekuj e posedojnė atė.Nė mesin e popujve tė shumtė njihet edhe populli kinez me shkathtėsitė e stilit Kung-Fu Ėu-Shu qė e kultivuan me shekuj dhe e bartėn nė tėrė rruzullin tokėsor.[33]Populariteti i lartė i saj del nga mosnjohja e kėtij sporti e cila pak u zhvillua dhe u kultivua brenda teritorit kinez.Kung Fu Ėu Shu u bartė nė shumė vende nė Europ dhe pėr njė periudhė tė shkurtėr u mundė sua hapja e shumė klubeve pėr mėsimin e kėtyre shkathtėsive luftarake.Me tė vėrtet ky sport dhe shumica e sporteve tjera janė nė mėnyrė e tė komunikuarit nė shoqėri.Shumica e mjeshtėrve tė kėtij sporti kanė qenė njerėz tė arsimuar dhe tė afirmuar intelektualisht tė cilėt mbi supe bartėn njė ide mjaft tė vjetėr nė njė popullatė relativisht tė re.Duke vėshtruar historikun e sporteve ne me tė vėrtet befasohemi nga numri i madh i diciplinave sportive qė njeriu i ka menduar dhe nė tė njejtėn mėnyrė edhe krenohemi me to.Sot pjesė e pandashme e ekonomisė sė njė vendi ėshtė bė edhe sporti dhe e arritura nė tė.Nėse arrinė qė tė organizosh njė manifestim sportiv nė vendin tėnd , ajo pėr ekonominė e atij vendi d.t.th. afirmim , plasman mė tė lartė tė artikujve dhe zhvillim cilėsor i degėve tė caktuara ek onomike.Por , sporti nuk ka tė gjitha anėt e saj pozitive dhe utopike.Ajo ka edhe shumė anė tė saja negative , si psh sportet e ndryshme qė janė kundėr kokės sė njeriut si boksi, sporte si futbolli , basketbolli dhe hendbolli, pėrzierja e publikes sė femrave me meshkuj, lindja e problemeve brenda tifozerisė, ana e saj materiale dhe jo etike, krijimi i ndjenjės sė epėrsisė dhe injorimit tė njerėzve tjerė, konkurenca jolojale sportive etj.Tė gjitha kėto janė faktor qė gjenerojnė sportet nė pėrgjithėsi dhe preokupojnė rininė nė veēanti.Islami si sistem jete nė shoqėri erdhi me njė rregull tė re, me njė rrugė tė mesit dhe tė arsyes.Ai implikoi vlerat nė sport dhe sulmoi dhe ndaloi nė mėnyrė strikte antivlerat nė sport dhe nga sporti.Na dha njė kod tė ri tė sjelljes sonė nė jetėn tonė nė pėrgjithėsi por edhe nė garimet tona sportive nė veēanti.Lejoi garimin nė masėn e ngritjes sonė, por ndaloi urrejtjen e garuesit tjetėr , krijoi njė imazh tė ri nė historinė e sportit nė pėrgjithėsi.Nė islam dopingu ėshtė i ndaluar rreptėsisht pėr dy arsye:1.Pėr shkak tė pasojave qė i posedon trupi i njeriut pas shfrytėzimit tė saj dhe 2.Krijon njė atmosfer jolojale nė sport dhe nė garimin me sfidantėt tjerė.Mund tė themi lirisht se edhe njė pjesė e shtyllave tė Islamit kanė efektin e saj sportiv dhe mjaft senzibilizues.Ato janė dy ku mund t`i hasim aspektet sportive, 1.Namazi dhe 2.Haxhi.Por, normal kėto nuk janė synimet kryesore tė saj, kryerja e namazit dhe e haxhit, nuk janė vetėm aspekte sportive, por brenda tėrėsisė sė tyre mund tė hasim edhe nė shumė disiplina sportive.All-llahu xh.sh. thotė nė Kur`anin famėmadh:[34]”...dhe falni namazin”.[35]”O ju qė besuat, pėruluni dhe bini nė sexhde, adhuroni Zotin tuaj, dhe bėni mirė, qė tė mund tė shpėtoni”.Gjithėashtu thotė All-llahu xh.sh. nė Kur`anin famėmadh:[36]”... E kur tė qetėsoheni (nga lufta), atėherė faleni namazin nė mėnyrė tė rregullt, pse namazi ėshtė obligim (pėr kohė) i caktuar pėr besimtarėt.”
[37]Shkencėtarėt kanė vėrtetuar se , lloji mė i mirė i gjimnastikės ėshtė ajo e pėrditshmja , e pėrsėritur dhe e shpėrndarė nė tė gjitha orėt e ditės, dhe jo rraskapitėse, sic mund tė kryej cdo njeri.Tė gjitha kėto vecori gjenden te gjimnastika e namazit.Njėashtu edhe nė Haxhin ne mund tė gjejmė efektet e saj gjimnastikore duke mos mėtuar qė tė tentojmė nė atė se shtyllat e Islamit kanė vetėm kėto probleme dhe efekte, por pjesė integrale tė tyre janė edhe efektet sportive.
All-llahu i Madhėruar thotė :[38]” Dhe thirr ndėr njerėz pėr haxhin, se tė vijnė ty kėmbėsorė e edhe kalorės me deve tė rraskapitura qė vijnė prej rrugėve tė largėta.”
[39]Haxhi ėshtė gjimnastik trupore , pėr shkak tė detyrimit qė pėrmban rituali i haxhit si :tavafi, qėndrimi nė Arafat, ecja nga Safa te Merva 7 herė etj.E mbase kjo ėshtė njė prej atyre dobive qė pėrfiton haxhiu nė pelegrinazhin e tij.
Kėto janė vetėm disa aspekte sportive qė Islami dhe urtėsia e tij i nxitė nė rruzullin tokė pa marrė parasysh jetėsimin e tyre nga i Dėrguari i All-llahut mendohet nė mėnyra tjera sporti pėrvec kėtyre.Por nėse vėshtrojmė jetėn dhe gjurmojmė thellė nė identitetin e Pejgamberit a.s. do tė mbushnim njė libėr tė tėrė me shembuj konkret tė jetėsimit tė sporteve tė ndryshme tė mundura nė atė kohė.Disa nga kėto sporte po pėrmendim nė vijim duke mos mėtuar tė themi ne fjalėn e fundit:
1.Vrapimi-[40]Shokėt e Pejgambėrit a.s. kishin traditė tė vraponin, ndėrsa vet Pejgamberi a.s. i inkurajonte.Transmetohet se Aliu r.a. ka qenė vrapues i shpejtė.Ndėrsa vet Pejgamberi a.s. bėnte gara me gruan e tij, Aishen r.a. pėr ta dėfruar atė, pėr ta kėnaqur veten dhe pėr t`u dhėnė shembull shokėve tė tij.Aisha r.a. thotė:”Dilnim nė gara unė dhe Pejgamberi i Zotit dhe e mundja derisa filloi tė mė lodhė mishi( rritja e peshės), e atėherė ai filloi tė mė mund vazhdimisht[41].”Pejgamberi a.s. i thoshte:”Kjo (mundje) fshin tė parėn!”
2.Mundja-[42]N>Pejgamberi a.s. ka dalur nė mundje me Rukanin qė ishte i njohur me fuqinė e tij, dhe disa herė e ka mundur.
3.Dėfrimi me shigjeta-Pejgamberi a.s. thotė:[43]”Fuqia ėshtė te harkėtari, fuqia ėshtė te harkėtari, fuqia ėshtė te harkėtari.”
4.Kalėrimi-Pejgamberi a.s. thotė :[44]”Praktikoni harkatarinė dhe kalėrimin!”
Dhe shumė disiplina tjera sportive qė pėr hir tė kohės dhe mosbėrjes monoton do tė ndalojmė me kaq.Pėr nė fund o njeri kuptoje sportin si mėnyrė e tė shprehurit dhe jo si mėnyrė e tė pėrfituarit, sepse qėllimi i jotė final nuk duhet tė jetė stacionimi nė kėtė dynja, por pėrhershmėria....
[45]7.Sigurimi social sipas Islamit
Jetojmё nё njё kohё kur fёmija nuk e njeh babain e vet dhe ku fёmija nё disa raste na paraqitet si shembull jete pёr prindin e vet.Jetojmё nё kёtё kohё tё cilёn shumica e njerёzve nuk dinё ta definojnё, ёshtё kohё e frikёs nga fenomenet natyrore dhe neglizhimit ndaj Perёndisё.Kjo kohё mё tё gjitha sfidat e saj i pёrgjigjet disa indikatorёve tё cilёt e sjellёn deri te ne.Ato janё tё shumtё por ndёr ta janё edhe indikatorёt ekonomikё.Dimё se bota islame nё pёrgjithёsi ёshtё e pazhvilluar dhe ka njё pёrqindje tё lartё t ; papunsisё por nё vecanti komuniteti shqiptar musliman njёashtu gjendet nёn kthetrat e varfёrisё.Deri tё varfёria shqiptarёt erdhёn me vetdёshirё dhe me egoizёm matrialist tё ngjyrosur me ngjyra tё ashtuquajtura progresive perёndimore tё cilёt e futёn komunitetin shqiptar nё lojёn e quajtur varёsi varfёrore.Sot nё tokat ku jetojnё shqiptarё ka njё numёr tё konsiderueshёm tё rinjshё qё shpёtimin e vetёm e shohin jashta atdheut tё tyre nё ato vende ku ishin tё privuar nga e drejta ekonomike dhe parёsore pёr njё jetё tё qetё dhe tё begatshme si shumica e popujve nё botё.Ata konsiderojnё se perёndimi ёshtё ai shkopi magjik qё brengat e tyre i largon pa thёn 1105; dy fjalё dhe mendojnё se kёnaqёsia e pёrjetshme ёshtё ajo qё pёrjetohet nё momente dhe kanё harruar predikimin e stёrgjyshёrve tё tyre tё cilёt me mjeshtёri kombinonin materien me shpirtёroren, jetёn e kёsaj bote me ahiretin.Si rezultat i kёtij ndikimi negativ erdhёm deri tё kjo papunsi e madhe dhe largim i rinisё nga trevat shekullore dhe asimilim i tyre i tёrёsishёm nё njё ideologji deri nё moment tё huaj pёr kёto shpirtёra por mjaft tё rezikshёm pёr identitetin tonё.I riu jonё pёrvec qё bёhet banor i perёndimit atij i lind nevoja e investimit atje dhe e koordinimit tё jetёs sё tij me rregullat e atyre vendeve , dhe ata paraqesin konsumatorёt mё tё ndikueshёm n ; tregjet e tyre, e vendlindja e tyre vuan nga inflacioni, vuan nga deficiti, vuan nga papunsia.Nё kёto momente kur i riu ynё ёshtё larguar nga pasuria mё e madhe shpirtёrore e tij lind e vetmja shpres pёr ringjallje nga kjo pasuri e madhe shpirtёrore qё ka dhёnё ilacin pёr shumё sёmundje tё shumё shekujve dhe do tё jap deri sa tё egzistoj termi nevoj.Islami ёshtё ajo fe qё i fisnikёroi popujt nё botё e poashtu e fisnikёroi edhe popullin tonё shqiptar qё nё kёto momente nevojё prioritare duhet ta ketё atё nёse donё shpёtimin.
Muhamedi a.s. nё njёrёn prej thёnieve tё tij thotё:”Lehtёsoni e mos vёshtirёsoni”,
prandaj edhe Islami kujdeset edhe kaq shumё pёr qenien njeri.Islami njeriun e vendosi mbi qeniet e tjera nё botё dhe e bёri udhёheqёs tё kapaciteteve prodhuese dhe intelektuale nё rruzullin tokё ndёrsa nga ai kёrkohej vetёm qё emanetin ta coj nё vend qё e mori mbi supet e veta.Ndėrkaqė dihet qė Islami ndėrtohet nė bazamente, ku pjese e tyre qė mė sė shumti kujdes i kushton pjesės ekonomike ėshtė Zekati, si shtyllė e Islamit pa tė cilėn imani ynė nė All-llahun nuk do tė ishte i plotėsuar dhe nuk do tė kishte vlerėn e duhur.
[46]Zekati paraqet elementin integral tė shkencės ekonomike islame, me tė cilėn sigurohet sistemi i mbrojtjes sė detyrueshme sociale pėr pjesėn e rrezikuar tė popullsisė.
[47]Zekati ėshtė njė nga shtyllat e Islamit dhe nė tė njejtėn kohė edhe bazė e obligimeve ekonomiko financiare nė Islam me tė cilin Islami tenton tė vendosė baraspeshė nė shoqėri nė mes tė pasurve dhe tė varfurve, e me kėtė do tė ndėrtohet pa kurrėfar dyshimi njė shoqėri reale, pėrparimtare, e qetė dhe solidare..[48]Nga ana gjuhėsore Zekat d.t.th rritje dhe shtim, ndėrsa nga ana e terminologjisė sė legjislacionit Islam, zekat d.t.th.:Adhurim i All-llahut duke nxjerrė njė tė drejtė tė detyrueshme prej pasurisė personale, pėr njė grup tė vecant njerėzish nė njė kohė tė caktuar.
[49]Fjala zekat ėshtė pėrsėritur nė trajtėn e shquar nė Kur`anin famėlartė tridhjetėherė.Prej tyre nė njėzeteshtatė vende , ka ardhur bashkangjitur me namazin nė njė ajet, ndėrkaq nė njė vend ėshtė pėrmendur nė njė kontekst me namazin , edhe pse nuk ėshtė nė njė ajet.Ja disa shembuj konkret:
All-llahu xh.sh. thotė nė kur`an:[50]PAN>”Falni Namazin dhe jepni Zekatin e cdo gjė tė mirė qė e pėrgaditni pėr veten tuaj, do ta gjeni tek All-llahu”
[51]“Falni Namazin dhe jipni Zekatin dhe bindjuni All-llahut dhe tė Dėrguarit, mbase kushtu mėshiroheni.”
[52]“Ata nuk ishin tė urdhėruar vetėm qė tė adhuronin All-llahun me njė adhurim tė sinqert ndaj tij,qė tė largohen nga cdo besim i kotė, tė falnin Namazin dhe tė jipnin Zekatin se kjo ėshtė f eja e drejtė”
Ndėrkaq Muhammedi a.s. thotė: "Nuk ndodh qė njė popull tė ndale dhėnien e zekatit, e tė mos ju ndalet shiu i qiellit. Sikur tė mos ishin kafshėt, (pėr njerėzit) nuk do tė binte shi."
«Jam urdhėruar tė luftoj njerėzit derisa tė dėshmojnė se nuk ka tė adhuruar me tė drejtė pėrpos All-llahut dhe se unė jam i Dėrguari i All-llahut, derisa ta falin namazin dhe ta japin zekatin e nėse e bėjnė kėtė, ata e kanė garantuar prej meje gjakun dhe pasurinė e tyre»
«Dhe bėji tė ditur se All-llahu i ka bėrė atyre detyrim zekatin prej pasurisė sė tyre» PAN>
Sahihu-l-Buhari dhe Muslimi
Nёse muslimanёt tё ishin musliman ashtu si quhen nuk do tё kishte varfёri nё tokat tona dhe do tё ishim njё vend me ekonomi mjaft fleksibile dhe rentabile qё do t`i sfidonte ekonomitё perёndimore.Por ne sё pari jemi shqiptar e pastaj musliman prandaj edhe jemi ku jemi momentalisht. Nё vend se tё pasurit tё mos organizojnё garime nё zgjedhjen e miss dhe missterit shqiptar ata me 2.5% tё pasurisё sё tyre do tё zgjidhnin problemin e varfёrisё nё tokat tona pёr 100 vjet.Normal ai 2.5% tё ndahej nga duar tё pakorruptuara dhe nё investim ekonomik me qёllim tё ngritjes sё popullit tonё matrialisht dhe moralisht nё kёtё botё.Kjo ёsht 1105; vetёm se njёra prej dispozitave tё shumta qё Islami na dhuroi , ajo na urdhёron edhe sadakanё dhe shumё gjёra tjera qё janё nё kundёrshtim me varfёrinё dhe qё e stimulojnё investimin.Dhashtё Zoti qё tё pasurit tanё t`i kthehen rrugёs Islame dhe qё tё varfurit tanё t`i pёrkulen All-llahut dhe tё kenё durim se njё ditё do tё bёhet mirё edhe pёr to.Tё All-llahut jemi dhe te Ai do tё kthehemi...
& nbsp;
8.Investimet nė Ekonominė Islame
Cėshtja e investimeve ėshtė njėra prej temave mė tė rėndėsishme e ekonomisė islame nė veēanti dhe nė zhvillimin e shteteve tė ndryshme nė pėrgjithėsi.Sipas Enciklopdesiė britaneze me [53]investim nėnkuptojmė procesin e ndėrrimit ose transformimit tė tė mirave materiale pėr njė send prej tė cilės pritet tė kemi fitim mė tė madh nė njė periudhė tė ardhme.Investimet nuk mund tė paraqiten pa kursimin, e cila siguron financimin pasiqė investimet rrisin kapacitetet prodhuese qė ėshtė faktor pėr zhvillimin ekonomik.Kjo ėshtė nga kuptimi terminologjik dhe nga definimi i saj , por investimet ose mė mirė thėnė fjala investim ka edhe kuptimin dhe prejardhjen e saj gjuhėsore.[54]Fjala investim buron nga fjala latine ,”Investicion”, qė d.t.th. deponim mjetesh.Ndėrsa kjo fjalė ka dy kuptime.Kuptimi i parė ka tė bėjė me deponimin nė krijimin e tė mirave konkrete reale, kurse kuptimi i dytė ka tė bėjė me tė mirėn konkrete nė kuptimin fizik, nė procesin e krijimit tė saj.Kjo ėshtė aspekti i pėrgjithshėm i investimeve dhe i definimit tė saj, por neve na interesojnė investimet nė ekonominė islame dhe zgjerimi i tyre.
Thotė All-llahu xh.sh. nė Kur`anin fisnik:[55]” O ju qė besuat, kur bėhet thirrja pėr namaz, ditėn e zhumasė, ecni shpejt pėr aty ku pėrmendet All-llahu (dėgjojeni hutben, falnie namazin), e lini shitblerjen, kjo ėshtė mė e dobishme pėr ju nėse jeni qė e dini. E, kur tė kryhet namazi, atėherė shėrndanu nė tokė dhe kėrkoni begatitė e All-llahut, por edhe pėrmendni shpeshherė All-llahun, ashtu qė tė gjeni shpėtim.”
Padyshim se nė Islam bėhet ndarja e punėve nė bazė tė vlerės qė kanė dhe iu kushtohet rėndėsi gjėrave nė bazė tė saj.Namazi ėshtė shtyllė e Islamit dhe nuk kemi se cka diskutojmė pėr tė.Po edhe shitblerja ėshtė pjesė e besimtarit qė i ofron mundėsi qė nė mėnyrė tė qetė t`i kryej dhe t`i zhvilloj elementet tjera sistematike tė sheriatit islam.Gjithcka nė Islam duhet tė posedoj qėllimin e pastėrt dhe nėse nuk ekziston ai personi nė fjalė duhet ta pastroj zemrėn e tij nga qėllimet tjera pėrvec kėnaqėsisė sė All-llahut.Ekonomia ėshtė njėra prej cėshtjeve mjaft me vlerė dhe me rėndėsi tė vecant nė Islam dhe nė shoqėrinė myslimane[56].Muslimanėt nuk guxojnė tė jenė tė pakujdesshėm ndaj cėshtjes sė ekonomisė, ngase pėrmes kėsaj mbrohen kufijt e All-llahut tė Madhėrishėm nė cėshtjet e hallallit dhe haramit.Pra ekonomia pėrvec qė ėshtė njė spektėr i gjėrė njohurish dhe praktikash ajo njėashtu mund tė na paraqitet edhe si masė mbrojtėse ndaj fenomeneve destruktive qė janė kundėr fitrės sė pastėrt njerėzore nė shoqėri.Duke ditur rėndėsinė e ekonomisė nė Islam dhe rėndėsinė e investimeve nė ekonomi pa asnjė hezitim mund tė konstatojmė sė cėshtje primare e ekonomisė islame ėshtė zhvillimi i saj pėrmes investimeve tė ndryshme nė degė dhe sektore tė ndryshme tė ekonomisė.
Transmeton Ahmedi nė Musnedin e tij se Muhammedi a.s. ka thėnė nė njė hadith:”Nėse nesėr bėhet kiameti e dikush prej jush nė dorė ka njė fidan, le ta mbjellė.”
[57]Hadithi nė fjalė ėshtė shumė i qartė nė mbėshtetjen e faktit se Islami thėrret nė zhvillim ekonomik, krahas segmenteve tjera qė nuk i ka anashkaluar, hadithi vendosė pikė kur ėshtė nė pyetje investimi, sepse mbjellja e fidanit ėshtė alegori pėr domosdoshmėrinė e investimeve, qė tė arrihet njė zhvillim mė i madh ekonomik.
Kjo ėshtė ajo urtia islame dhe stimulimi i punės, zhvillimit ekonomik , investimeve nė ekonomi etj.Por nė njė aspekt tjetėr analizuar investimet na lindin njė sėrė problemesh qė duhet zgjidhur.Pasiqė investimet paraqesin nė mes tjerash edhe rrezik ekonomik ato duhet si tė tilla tė analizohen mirė dhe tė vlerėsohen nga aspektet makroekonomike dhe mikroekono
PM
Top
INDEXI
Postuar nė: 17.10.2006, 13:56
Quote Post


Tėrė kohėn flas :)
*****

Posti: Antarė
Postime: 569
Antari Nr: 3362
Bashkangjitur: 15.10.2006



10.Mbrojtje e nacionaliteteve nė Islam
[65]NENI 1
Lejohet qė nė shoqėrinė islame tė ekzistojnė shumė shtete dhe format e qeverisjes tė jenė tė pėrbashkėta , po me projekte tė ndryshme.
[66]NENI 2
Lejohet qė shteti tė hyjė nė federatė me njė shtet islam apo me shumė shtete islame , nė bazė tė marėveshjes dhe kushteve paraprake me tė cilat pajtohen.
Nga kėto dy nene tė hartuara nga ekspert islam ne kuptojmė se Islami ėshtė njė fe univerzale dhe shumdimenzionale qė nuk ndalon ekzistimin dhe participimin e popujve dhe shteteve tjera nė rregullimin e shtetit.Nė islam ėshtė i pranuar koncepti ummet si koncept i pėrgjithshėm dhe brenda saj hyjnė edhe koncepte tjera tė popujve qė janė pjesė pėrbėrėse tė kėtij shteti.Gjuhė zyrtare e shtetit ės htė gjuha e Kur`anit , mirėpo nuk ndalohet pėrdorimi i gjuhėve edhe tė popujve tjerė sic kemi rast me Perandorinė Osmane dhe gjuhėn turke.Sot nė shumicėn e medreseve pėrvec gjuhės amtare nė cka nxėnėsit i akumulojnė dituritė e servuara , ato mėsojnė edhe arabishten, turqishten , persishten, anglishten e nė disa vende edhe frėngjishten.Islami nuk sheh rrezik nga popujt dhe nga gjuhėt e ndryshme, pėrkundrazi ai urdhėron mėsimin dhe pėrvetėsimin e tyre sepse nė kėtė mėnyrė edhe forcohet shteti dhe lehtėsohet komunikimi i njerėzve.Shoqėria islame ėshtė shoqėri unike , ėshtė njejtė si njė trup , dhe nėse njė pjesė e trupit nuk funksionon si duhet atėherė pėr shėrimin e asaj pjesė jep kontribut i tėrė trupi.Pra nė bazė tė kėtij argumenti ne vetėmse krijojmė njė imazh pėr pėrgjigjen tonė rreth nacionalizmit si dukuri dhe nacionaliteteve nė shoqėrinė islame.Pėrfundimisht , Islami mbronė nacionalitetet dhe nuk ka ndryshim nė bazė tė gjuhės, racės dhe fejės, pėrvecse nė devotshmėri k ėtė e thonte Pejgamberi a.s. nė momentet e fundit tė jetės sė tij.Nacionalitetet njejtė trajtohen nė kėtė shtet nė tė cilin mbisundon ligji i All-llahut.[67]Shembuj kemi pėrplot nga historia islame ku me shtetin islam kanė udhėhequr njerėz me kombėsi tė ndryshme si psh, arabėt, turqit, persėt, spanjolėt, shqiptarėt, etj.Nė qo ftėse Islami nuk do tė mbronte interesat e tė gjithė kombėsive njejtė dhe pa dallim atėherė nuk do tė ndodhnin kėsi lloj mrekulli qė e ndryshuan botėn pėr njė mijėvjecar.Apo ndoshta edhe nuk do tė pajtohemi me njė konstatim tė kėtillė edhe pse ėshtė i vėrtet.
Islami nė rruzullin tokė erdhi pėr clirimin e njeriut dhe jo robėrimin e tij , sjelli risi tė reja si nė menaxhim si nė administrim por edhe nė trajtimin e njerėzve dhe nacionaliteteve nė ombrellėn islame.Nuk do ta zgjasim shumė edhe bisedėn tonė rreth nacionaliteteve dhe trajtimit tė tyre nga Islami , dhe do tė pėrfundojmė kėtu me shpresė sė fjala e dalur nga zemra inshalla edhe do tė depėrtoj nė zemėr dhe do tė zėjė vend tė vecant aty.
Pėrfundimi
I nderuar kėto koncepte dhe koncepte tjera i stimulon Islami , ju lutem qe tė jeni sa me objektiv ne punim et e juaja dhe me shprese qe njė ditė do ta shohim se bashku popullin tonė te bashkuar ne Unionin Europian dhe inshalla edhe plaga jonė shekullore Kosova njė ditė edhe do tė pavarsohet.Sepse zaten ky ėshtė edhe synimi i jonė kryesor apo jo Zotėri Kelmendi.Nėse ne nuk kontribuojmė secili nė lėminė e vet pėr tė arritur njė tė mirė tė pėrbashkėt atėhere ne nuk arrijmė kurrėn e kurrės synimet tona.Dhe gjithmonė tė huajtė do tė vijnė qė tė luajnė me ne sikur ne me figurat e shahut.Ah sa kemi dėshirė qė figurat nė shah t`i orientojmė kah dojmė ne dhe kur tė mėrzitemi me to sa shpejt i harrojmė.Njerėzit thonė se shahu ndikon nė zhvillimin e trurit dhe pėr atė e preferojnė mė sė shumti si lojė.Por mos harro se edhe pėr kėtė lojė qė njerėzit dhe shkencėtarėt thonė se zhvillon trurin muslimanėt kontribuan mjaft nė pėrfeksionomin e saj.Interesant , ne jemi musliman shumė kontribuam nė kėtė njerėzi dhe nuk krenohemi me vlerat tona por dėshirojmė t`i marrim tė huajat.Mė thuaj i nderua r se si shqiptar a ke arritur dicka jashta Islamit?Kėrkoj pėrgjigje objective dhe tė sinqert.Asnjėher nuk ke arritur asgjė dhe gjithmonė ke qenė i shtypur.Ne themi se shqiptarėt kanė vlera dhe duhet t`i jetėsojnė, njėra prej atyre vlerave ėshtė edhe besa.Nė rregull, po pse gjatė gjithė historisė shqiptare ka patur tradhėti kombėtare dhe nacionale, pse?Athua besa e shqiptarit i ka mėsuar nė njė gjė tė kėtillė?Unė tė siguroj se jo.I nderuar deri nė atė moment sa ne e shohim veten si popull tė ndar nga feja ashtu sic dėshiron t`i dhe njerėzit tė njejt si ti, kurrėn e kurrės nuk do ta shohim civilizimin me sy.Japonezėt arritėn zhvillimin e tyre ekonomik vetėm me krenarinė e tyre fetare dhe kombėtare dhe nuk u fshehėn kurrė para popujve tjerė e as qė u asimiluan.Shqiptarėt janė shqiptar nė Shqipėri , Nė Maqedoni, nė Kosovė, ndėrsa nė Perėndim deklarohen si tė tillė , por nuk pėrngjajnė as nė vepra e as nė pamje.I nderuar nėse kemi qėllime tė pėrbashkėta pėr tė mirėn e popull it tonė tė thėrras qė t`i pranosh vlerat islame dhe me to ta mbrojmė sė bashku identitetin tonė si shqiptar.
Literatura e konsultuar:
.Kur`ani famėmadh pė rkthim me komentim nė gjuhėn shqipe nga Sherif Ahmeti,
Nėn mbrojtjen e Kur`anit 5, Sejid Kutub, Gjilan 1998
“Hutbeja e Muhammedit alejhise-lam nė Arafat”, botuar nė Mitrovicė mė 1994
Sahihu-l-Buhari
Sahihu-l-Muslim
Suneni i Ebu Davudit
Hallalli dhe Harami nė Islam, Prof.Dr.Jusuf Kardavi, Shkup 2002
The sare nė Kur`an, Orjeta Deda(Bulku ) & Saimir Bulku, Tiranė 2002
E drejta Islame , Dr.Jusuf Kardavi , Shkup 1995
Individi dhe shteti nė sheriatin islam , Dr. Abdulkerim Zejdan , Shkup 1994
Konferenca Islame e XIX e M inistrave tė Punėve tė Jashtme e mbajtur nė Kajro, nga 31 korrik deri mė 5 gusht 1990
12.Pėr Kushtetutėn Islame, Dr.Muhamed Sejid Ahmed el-Musejer, Kacanik 2005
13. Personalitete Shqiptare nė Kamus Al Alam , Sami bej Frashėri Shkup 1994
14.Shenjat nė rrugėn e hixhretit, Mr.Bashkim Aliu, Shkup 2001
15. Karakte ri i muslimanit, Muhammed Gazali, Shkup 2001
16.Solidariteti Islam, Mr.Bashkim Aliu , Shkup 2003
17.Gazeta Besa , nr.18 viti i II, 8 shkurt 2006 e mėrkur
18.Fikhu Zekat 1, Dr.Jusuf Kardavi , Shkup 2005
19.Zekati detyra e panjohur, el-Xhibrin , el-Uthe jmin, Bin Baz, Ali Ahmed es-Salus, Tiranė 2003
20.Karakteristikat e Sistemit Ekonomik Islam , Mr.Bashkim Aliu , Shkup 2005
21.Mendimet Ekonomike Islame I ,Grup Autorėsh
22.Islami ndėrmjet Lindjes dhe Perėndimit, Alija Izetbegoviq, Shkup 2000
23.Perėndia mė frymėzoi, Mulla Vesel Xheladin –Guta, Shk up
24.Udhėzime pėr nxėnien e diturisė, Burhanud-din Ez-Zernuxhi, Shkup 2003
25.Grueja ne Islam, Prof.Dr.Bekir Topaloglu
26.Gratė nė Kur`an, Muhamed Ikball
27.Financimi i afarizmit dhe zhvillimit tė ndėrmarjeve, Dr.Shaban Prevalla, Shkup 1999
28.VIZIONE Revistė pėr shkenca shoqėrore nr.1/2004 , Shkup 2004
29. KUNG-FU WU-SHU , Slavko Truntic-Trunta Doc.Dr.Branko Kules, Zagreb 1981
30.Britanika enciklopediski recnik vol.4 ,SKOPJE 2005
31.Bibla sipas diodatit tė ri, Tiranė 2000
32.www.albkristian.com
33.www.dardania.de
34.www.on.net.com.mk
&n bsp;
[1]AN> Individi dhe shteti nė sheriatin islam , Dr. Abdulkerim Zejdan , Shkup 1994 , f.57
[2] Transm etojnė Buhariu dhe Muslimi
[3] Ali Imran:104
[4] E drejta Islame , Dr.Jusuf Kardavi , Shkup 1995 f.53
[5] Konferenca Islame e XIX e Ministrave tė Punėve tė Jashtme e mbajtur
nė Kajro, nga 31 korrik deri mė 5 gusht 1990
[6] Marrė nga fletushka “Hutbeja e Muhammedit alejhise-lam nė Arafat”, botuar nė Mitrovicė mė 1994
[7] Gazeta Besa , nr.18 viti i II, 8 shkurt 2006 e mėrkur , f.12
[8]N> En-Nisa, 1
[9] En-Nisa,7
[10] En-Nisa,32
[11] “Hutbeja e Muhammedit alejhise-lam nė Arafat”, botuar nė Mitrovicė mė 1994
[12] Nėn mbrojtjen e Kur`anit 5, Sejid Kutub, Gjilan 1998, f.71
[13] El-Huxhurat,13
[14] Ali Imran , 64
[15] “Hutbeja e Muhammedit alejhise-lam nė Arafat”, botuar nė Mitrovicė mė 1994
[16] Islami ndėrmjet Lindjes dhe Perėndimit, Alija Izetbegoviq, Shkup 2000,faqja e parė
[17] Alek, 1
[18] Transmeton Muslimi
[19] Perėndia mė frymėzoi, Mulla Vesel Xheladin –Guta, Shkup f.85
[20] Udhėzime pėr nxėnien e diturisė, Burhanud-din Ez-Zernuxhi, Shkup 2003 f.12
[21] www.on.net.com.mk nga gjuha maqedone pėrktheu Hamdi Nuhiju
[22] Zumer, 9
[23] Taha , 114
[24] Nahl, 43
[25] Kalem, 1
[26] Zumer, 9
[27] En-Nisa, , 124
[28] Grueja ne Islam, Prof.Dr.Bekir Topaloglu f.124
[29] www.albkristian.com, nė kėtė verzion tė Biblės e hasėm tekstin kėshtu, ndėrsa sipas njė verzioni tjetėr pasusi i 11 nuk ėshtė kėshtu por:”Grueja le tė mėsoj nė heshtje dhe me cdo nėnshtrim .”Bibla sipas Diodatit tė ri, Tiranė 2000, f.244 nė Dhjatėn e re
[30] Gratė nė Kur`an, Muhamed Ikball, f.1
[31] Grueja nė Islam, Prof.Dr.Bekir Topaloglu f.125
[32] http://www.dardania.de/v2/board/vieėtopic....t=4943&start=30
[33] KUNG-FU WU-SHU , Slavko Truntic-Trunta Doc.Dr.Branko Kules, Zagreb 1981 f.5
[34] El-Bekare , 43
[35] El-Haxhm ,77
[36] En-Nisa , 103
[37] Thesare nė Kur`an, Orjeta Deda(Bulku ) & Saimir Bulku, Tiranė 2002 f.191
[38] El-Haxhxh, 27
[39] Po1:place> aty, f.196
[40] Hallalli dhe Harami nė Islam, Prof.Dr.Jusuf Kardavi, Shkup 2002 f.262
[41] Transmeton Ahmedi dhe Ebu Davudi
[42] Hallalli dhe Harami nė Islam f.262
[43] Transmeton Muslimi
[44] Transmeton Muslimi
[45] Ky ėshtė njė punim i imi me emrin ZEKATI PĖRGJIGJĖ EFIKASE PĖR KOMUNITETIN SHQIPTAR, i shkruar me datė 27 05 2005
[46] Mendimet Ekonomiko Islame I , Grup Autorėsh fq.26 Tetovė 2002
[47] Karakteristikat e Sistemit Ekonomik Islam, Mr.Bashkim Aliu fq.122 Shkup 2005
[48] ZEKATI,detyra e panjohur , Grup Autorėsh , fq.12 Tiranė 2003
[49] FIKHU ZEKAT 1, Dr.Jusuf el-Kardavi , fq.43 Shkup 2005
[50] El-Bekare,110
[51] En-Nur,56
[52] El-Bejjineh,5
[53] Britanika enciklopediski recnik vol.4 ,SKOPJE 2005 STR.32
[54] Financimi i afarizmit dhe zhvillimit tė ndėrmarjeve, Dr.Shaban Prevalla, Shkup 1999 f.229
[55] El-Xhumu`a,9-10
[56] Solidariteti Islam, Mr.Bashkim Aliu , Shkup 2003 f.64
[57] Karakteristikat e Sistemit Ekonomik Islam, Mr.Bashkim Aliu, Shkup 2005 f.124
[58] VIZIONE Revistė pėr shkenca shoqėrore nr.1/2004 , Shkup 2004 f.46
[59] Pėr Kushtetutėn Islame, Dr.Muhamed Sejid Ahmed el-Musejer, Kacanik 2005 f.71
[60] Shenjat nė rrugėn e hixhretit, Mr.Bashkim Aliu, Shkup 2001, f.43
[61] Karakteri i muslimanit, Muhammed Gazali, Shkup 2001 f.195
[62] Enfal,1
[63] Junus,14
[64] Ali Imran , 103
[65] Pėr kushtetutėn Islame, Dr.Muhamed Sejid Ahmed Musejer, Kacanik 2005 f .23
[66] Po aty f.23
[67] rreth kėsaj teme lexo librin Personalitete Shqiptare nė Kamus Al Alam , Sami bej Frashėri Shkup 1994

web faqja e autorit eshte www.hamdinuhiju.blogspot.com

ky punim eshte publikuar ne www.gazetashkodra.net
PM
Top
DreniCa
Postuar nė: 29.11.2007, 14:48
Quote Post


Tėrė kohėn flas :)
*****

Posti: Antarė
Postime: 426
Antari Nr: 10712
Bashkangjitur: 05.11.2007



Shume mire ke shenu ketu INDEXI po na meson ma shum per Fene Ton
PMUsers Website
Top

Topic Options Reply to this topicStart new topicStart Poll

 

Postimet janė nė pronėsi tė vet postuesve, redaksia jonė nuk mer asnjė pėrgjegjėsi per permbajtjen e tyre!

© 2004-2014 Studentet.info™ | Kopjimi ėshtė i lejuar nėse theksohet burimi | Developed by: Just5 Studio