Studentet.info
 Kėrko      Antarėt      Aktivitet


  Reply to this topicStart new topicStart Poll

> Flori Bruqi:Hero nė luftė-hero nė paqė: Ramush Har
Flori Bruqi
Postuar nė: 18.10.2006, 16:46
Quote Post


Tėrė kohėn flas :)
*****

Posti: Antarė
Postime: 278
Antari Nr: 3300
Bashkangjitur: 12.10.2006



Hero nė luftė-hero nė paqė: Ramush Haradinaj

Ndonėse i popullarizuar si ish kryeministėr, ish komandanti i UĒK-sė duhet ti mohojmė informatat e gazetave slave ,si dhe shumė informative tjera tė MUP-it Jugosllavė si informative tė rreme nga informatorėt dhe bashėpunėtoret e komandant Ramush*t,qė gjeja gjenerali mė trim i Kosovės ,ka “patur” aktivitete kriminale nė pjesėmarrjen e tij nė vdekjen e civilėve.

Nė Ballkan shpesh thuhet se heroi i njė personi ėshtė kriminel pėr personin tjetėr. Ky pėrshkrim nuk do tė mund tė ishte i saktė se nė pėrshkrimin e ish kryeministrit tė Kosovės Ramush Raradinaj, i cili nė mėnyrė dinjitoze dha dorėheqje me 8 mars 2005 pasiqė tribunali i Hagės lėshoi aktakuzėn pėr krime tė luftės kundėr tij.

Pėr rrafshin e Dukaxhinit,Ramush Haradinaj ėshtė hero i modelit klasik-djali i vrazhdė dhe trim nga fshati qė bėri vepra tė mira duke pasur guximin tė luftojė pėr idealet e tij.

Por pėr popullatėn serbe nėKosovė, Ramush Haradinaj ėshtė simbol i dhunės dhe padrejtėsisė. Ai konsiderohet si bandit i paskrupullt- vrasės qė mbizotėroi njė regjim terrori nė Dukaxhin, regjionin perėndimor tė Republikės sė Kosovės nė vitet 1998-1999 duke lėnė nga pas gjurmė tė kufomave civile,sipas informacioneve tė MUP-it Jugosllavė.

Njeriu qė do tė arrinte tė ushtrojė respekt nė masė tė madhe nga ana e shqiptarėve dhe tė nxisė hidhėrim nga ana e serbėve ka lindur nė fshatin Gllogjan mė 3 korrik, 1968, fėmija i dytė nga nėntė femijė nė familjen e tij.

Sikur tė gjithė shqiptarėt e Kosovės tė lindur nė vitet e gjashtėdhjeta, Ramush Haradinaj vijoi mėsimet nė shkollė etnikisht tė pėrzier, dhe mėsoi tė flasė serbo-kroatisht.

Pas pėrfundimit tė shkollės sė mesme nė vitin 1987, ai e kreu shėrbimin e detyrueshėm ushtarak nė APJ, duke treguar talent tė mjaftueshėm ushtarak, gjė qė ēoi nė gradimin e tij si oficer komandant-gjė e rrallė kjo pėr shqiptarėt.

Pas ushtrisė, Ramush Haradinaj fillimisht deshi tė studionte astronomi nė Univerzitetin e Prishtinės, nė atė kohė tė udhėhequr nga rektori serb Radivoje Papoviē. Por ai deklaroi se i ishte pamundėsuar njė gjė e tillė pėr shkak se disa nga anėtarėt e familjes sė tij kishin pasur probleme me autoritetet komuniste nė komunėn e vogėl Deēan,rrėnzė Alpeve Shqiptare.

Nė vend tė studimit, ai shkoi nė Lucern, Zvicėr, ku sė bashku me xhaxhanė e tij e krijoi njė biznes pėr ndėrtim. Gjatė njė vizite tė tij nė Kosovė nė mars tė vitit 1991, Ramush Haradinaj u zu nė mes tė njė vale protestash dhe kryengritjesh qė po ndodhnin nė Kosovė si reagim ndaj njė numri tė ligjeve anti-shqiptare tė implementuara nėn urdhėrat e liderit serb Slobodan Miloseviq.

Ramush Haradinaj ishte mbajtur nė paraburgim pėr njė natė dhe ishte marrė nė pyetje nga policia serbe e MUP-it tė Deēanit dhe tė Pejės. Pas lirimit tė tij, ai u kthye nė Zvicėr ku u paraqit dhe mė vonė iu dha azili politik.

Nga ekzili, Ramush Haradinaj pėrcjellte gjersa Sllobodan Miloseviq vazhdonte ta dezintegronte Kosovėn duke i larguar shqiptarėt nga univerziteti dhe duke i pėrzėnė ata nga pozitat shtetėrore tė punės.
Ai u inkuadrua nė Lidhjen Popullore tė Kosovės, LPK, grup radikal i shqiptarėve emigrantė me banim nė Zvicėr, tė cilėt qė njė kohė ishin duke thirrur shqiptarėt tė pėrdorin ēdo mjet tė mundshėm-pėrfshirė kėtu kryengritjen e armatosur- pėr tė siguruar pavarėsinė e krahinės.
Gjatė kohės nė ekzil, ai u dashurua me njė femėr finlandeze dhe filloi tė jetonte me tė. Nga koha nė kohė, ai kthehej nė Kosovė ilegalisht duke kaluar nėpėr male nga Shqipėria, nganjėherė duke sjellur edhe armė me vete.

Nė mars tė vitit 1997, njė varg investimesh mashtruese piramidale u shembėn nė Shqipėri, duke e sjellur vendin nė njė gjendje anarkie. Gjersa popullata atje ndėrrmori njė aksion tė gjerė shkatėrrimi-duke zbrazur arsenalet e miliona kallashnikovėve, granatave, minave tokėsore, minahedhėsve dhe municionit-Ramush Haradinaj fluturoi pėr nė aeroportin e Rinasit ,nė Shqipėri dhe filloi grumbullimin e armėve. Ai e dinte se tragjedia nė Shqipėri do tė shėrbente pėr pajisjet pėr ushtrinė ēlirimtre tė Kosovės, UĒK.

Ai mblodhi njė grup tė njerėzve, duke pėrfshirė kėtu edhe vėllain e tij, Luanin, nė aksion tė bartjes sė armėve pėrtej kufirit. Nė maj tė vitit 1997, grupi i Ramush dhe Luan Haradinaj i ngarkuan armėt nė shpinė dhe kaluan kufirin pėr nė Kosovė. Mirėpo pak pasiqė kaluan kufirin, ata u zunė nė pritė nga trupat serbe. Luani u vra heroikisht nga soldateska serbe , dhe njė nga personat tjerė u plagos rėndė.
Grupi u tėrhoq dhe Ramush Haradinaj e barti trupin e vėllaut tė tij pėrtej kufirit pėr ta varrosur dhe pastaj u kthye nė Zvicėr. “Kam qenė i humbur pas asaj ngjarje,” i tha Ramush Haradinaj mediave mė vonė. “Ndjehesha pėrgjegjės pėr vdekjen e vėllait tim. Doja tė vazhdoja, por nuk mundesha gjatė asaj kohe.”

Dy muaj mė vonė, Haradinajt iu kthye vullneti. Ai u kthye nė Shqipėri, kapėrceu Alpet Shqiptaro-Shqiptare prapė pėr tė ardhur nė Kosovė dhe e themeloi bazėn e tij nė fshatin e lindjes nė Gllogjan. Ai e shėndrroi shtėpinė e familjes sė tij nė bazė tė UĒK-sė dhe ndihmoi nė ndėrtimin e ushtrisė guerile tė rajonit tė Dukaxhinit, duke e transformuar njė grup tė paorganizuar tė djemve tė rinjė nė njė forcė qė do ta trondiste regjimin serb.

Nė mars tė vitit 1998, gjatė pėrpjekjeve tė tyre pėr ta eliminuar UĒK-nė, trupat serbe ndėrrmorėn njė sulm nė bazėn rebele nė Gllogjan, duke pėrdorur helikopterė dhe makina tė blinduara.
Duke iu falenderuar njė vargu tė rastėsive fatlume dhe konfuzionit nga ana serbe, grupi e mbijetoi sulmin, edhepse Ramush Haradinaj u plagos disa herė.

Gjatė dy viteve tė ardhshme,Ramush Haradinaj do ta humbte edhe vėlla tjetėr dhe disa nga shokėt e tij tė ngushtė nė luftime. Por gjersa UĒK shėndrrohej nė njė forcė guerrile,Ramush Haradinaj e fitoi reputacionin e njė lufėtari qė nuk i frikėsohet asgjėje.

Sė shpejti ai zhvilloi marrėdhėnje me zyrtarėt e SHBA-ve duke u bėrė i vlefshėm pėr ta ushtarakisht dhe pėr intelegjencė.

Mirėpo, edhepse ai respektohej nė mesin e bashkėluftėtarėve tė tij dhe konsiderohej i vlefshėm nga amerikanėt, ai ngjallte frikė tek secili qė guxontė ti vinte nė dyshim veprimet e tia.

Sipas scenareve tė MUP-it tė Beogradit,gjegjsisht krerėve tė MUP-it tė Pejės,Deēanit,Prishtinės thuhet se “…njėsiti i UĒK-sė i Ramush Haradinaj ka kidnapuar dhe vrarė 40 civilė serbė tė cilėt
konsideroheshin tė zhdukur nė vitin 1998 dhe 1999. Disa nga kėto kufoma gjėja janė gjetur nė faza tė ndryshme tė dekompozimit nė kanale qė derdhen nė liqen afėr Gllogjanit. Trupat e disa civilėve tjerė janė gjetur nė fund tė puseve”.

Gjithashtu,poashtu sipas mediave tė Beogradit “… supozohet se njėsiti i Ramush Haradinaj ka vrarė shqiptarė”. Nė fund tė dhjetorit tė 2002, vėllau i Haradinaj, Dauti, u dėnua nga gjykata e Kombeve tė Bashkuara nė Kosovė(nė Pejė) me pesė vjetė burgim pėr pjesėmarrjen e tij nė kidnapimin, torturimin dhe vrasjen e katėr anėtarėve tė Forcave tė Armatosura tė Republikės sė Kosovės (FARK), tė cilėt ishin rivalė tė UĒK-sė gjatė konfliktit.Dauti,para 5 muajsh u lirua nga burgu I Dubravės dhe u prit nga bashkėvendasit e tij pėr here tė dytė si hero I popullit,ngase edhe ėshtė hero!
Pas luftės, Ramush Haradinaj u zgjodh zv.komandant i Trupave pėr Mbrojtjen e Kosovės (TMK), forcė kjo e krijuar sipas modelit tė Gardės Kombėtare tė SHBA-ve. Sidoqoftė, pas njė kohe Haradinaj dha dorėheqje nga posti i tij dhe e themeloi partinė e tij politike, Aleanca pėr Ardhmėrinė e Kosovės, AAK.

I rrjedhshėm nė gjuhėn frėnge dhe angleze, politikani i ri la pėrshtypje tė mira tek zyrtarėt e huaj dhe gazetarėt, dhe gjersa partitė tjera politike pėrqėndroheshin kryesisht nė ēėshtjen e pavarsisė, Ramush Haradinaj mbėshteste rėndėsinė e ndėrtimit tė rrugėve dhe shkollave.

Edhepse shumica e respektonin tė kaluarėn luftarake tė Ramush Haradinaj, partia e tij politike nė fillim nuk gėzonte pėrkrahje tė gjerė popullore, dhe mbetej e treta nė distancė pas partisė sė Akademik Ibrahim Rugovės Lidhja Demokratike e Kosovės (LDK), dhe partisė sė liderit tė UĒK Hashim Thaēi, Partia Demokratike e Kosovės (PDK).
“Ramushi nuk ėshtė njeri i politikės,” I tha IWPR njė nga bashkėluftėtarėt e tij nė vitin 2000 kur Ramush Haradinaj hyri nė skenėn politike pėr herė tė parė. “Kur flas me tė, mund ta bėj tė qesh njė minutė, dhe ta bėjė tė mė vrasė minutėn tjetėr. Nuk mund tė jesh emotiv nė politikė.”

Nė fakt, gjatė garės pėr zgjedhjet komunale nė Kosovė nė vitin 2000, temperamenti i Ramush Haradinaj shpesh dilte jashtė kontrollit.Ramush Haradinaj pėrfundoi nė njė pėrleshje fizike me ushtarėt rusė paqeruajtės nė njė kalim kontroll.

Disa muaj mė vonė, ai ndėrmorri njė veprim politik tė gabuar edhe mė tė madh. Pasi disa nga rivalėt e tij nga koha e luftės-familja Musaj-e konfrontuan babanė e tij duke kėrkuar tė dijnė se ku ishin familjarėt e tyre tė zhdukur, Ramush Haradinaj u zemėrua tej mase.
Ai dhe disa nga pėrkrahėsit e tij udhėtuan tek shtėpia e familjes Musa nė fshatin Strellc nė ora njė tė mėngjesit, u ngjitėn mureve dhe e konfrontuan familjen. Njė shkėmbim zjarri pasoi nė vijim ku u pėrdorėn edhe granata, dhe Ramush Haradinaj pėrfundoi i plagosur .
Pas incidentit, Ramush Haradinaj u bart me helikopter nė bazėn ushtarake amerikane nė Kosovė, dhe mė vonė u trajtua pėr plagė tė shkaktuara nga granatat nė njė spital ushtarak amerikan nė Gjermani. Mė vonė, zyrtarėt amerikanė nė Kosovė do tė akuzoheshin pėr ndėrhyrjen e tyre nė hetimet e OKB-sė tė incidentit.

Nė vitet qė pasuan, stili i jetės sė Ramush Haradinaj shkaktonte ngritje tė vetullave nė Kosovė. Ai u nda nga partnerja e tij finlandeze, u martua pėr sė dyti dhe u vendos nė njė shtėpi luksoze nė lagjėn Arbėria nė Prishtinė. Edhepse shtėpia thuhej ti ishtė dhėnė nga miqtė e tij, shume anmiqė tė tijė politikė e vėshtronin njė gjė tė tillė me zili,ngase vetė Ramushi mė vėllėzėr dhe baban e tijė e ndėrtuan.
Ndėrkohė, mediat e ndryshme si fjala vjen “Koha ditore” e Veton Surroit,shpifte mė tė madhe “ se ai kishtė bėrė krime lufte dhe ishte i pėrfshirė nė tregėtinė e paligjshme tė duhanit”.

Pėrkundėr komenteve kontraverze tė Beogradit,kundėrshtarėve tė tij politikė,Ramush Haradinaj mbetej person mė i popullarizuar nė Rrafshin e Dukaxhinit dhe nė tėrė Kosovė...

Biografia e tij nė dy pjesė nė formė tė intervistės sė zgjatur u publikua nga bashkėvendasi I tij ,publicisti I shquar shqiptar Bardh Hamza, nė “Zėri” tė Prishtinės ( nga njė ndėr shtėpitė botuese mė tė famshme nė Kosovė), dhe ishte ndėr librat mė tė sh*tur.

Nė Rrafshin e Dukaxhinit , ai gėzonte pėrkrahje besnike. “Ne kemi njerėz tjerė pėr politikė,” thonin fshatarėt e rajonit tė Dukaxhinit. “Por nėse serbėt kthehen, ne e kemi Ramushin.”

Pas zgjedhjeve , AAK hyri nė koalicion me partinė nė udhėheqje LDK dhe Ramush Haradinaj u zgjodh kryeministėr i Kosovės.

Emėrimi i tij i zemėroi si serbėt ,kundėrshtarėt politikė tjerė, poashtu edhe diplomatėt perėndimorė, shumica prej tė cilėve i bėnė thirrje Misionit tė OKB-sė nė Kosovė tė pengojnė emėrimin e tij. Gazeta “The New York Times” kritikoi ashpėr emėrimin e tij nė njė editorial.
Mirėpo, Soren Jessen-Pettersen, shefi i Misionit tė OKB-sė nė Kosovė, refuzoi tė intervenojė, duke deklaruar se, “Nėse unė do ti thoja Jo kėtij emėrimi, unė do ti thoja Jo demokracisė.”

Sipas tė gjitha burimeve, pasiqė u emėrua, Ramush Haradinaj dėshmoi tė jetė njė lider efektiv dhe dinamik, duke mbėshtetur njė pilot projekt qė i ofronte Kosovės njė pavarėsi(tė kushtėzuar).
Mė 8 mars 2005, pasiqė gjykata pėr krime tė luftės pranė OKB (Hagė)e konfirmoi aktakuzėn kundėr tij, Ramush Haradinaj e shpalli dorėheqjen e tij prej kryeministri dhe u betua se do tė udhėtonte pėr nė Hagė tė ndeshej me akuzat e Karla Del Pontės, kundėr tij.
Gjatė dorėheqjes, Ramush Haradinaj thirri popullin pėr qetėsi dhe apeloi kundėr protestave tė dhunshme.

Por kur ai do tė thirret tė pėrgjigjet pėr tė kaluarėn e tij si komandant I forcave guerrile, shumė frikėsohen se temperamenti i tij do tė del nė sipėrfaqe, gjė qė mund tė sjellė trazira dhe mund ti jape fund paqes sė brishtė nė Kosovė.

“Ai mund tė jetė nė paraburgim nga tribunali, por pėrkrahėsit e tij vetėm janė duke bėrė plane,” thoshin banorėt e fshatit tim,Isniqit,nė njė tubim masiv kur u burgos Ramushi.

Ramushi gjatė vitit 2007 duhet edhe njė here tė pėrballohet mė akuzat e Tribunalit tė Hagės,por gjithsesi ai do tė lirohet nga aktakuza ngase gjenerali,guerili dhe heroi I Dukaxhinit nuk ka bėrė krime lufte,por ka mbrojtė popullin nga soldateska e satrapit dhe kriminelit Sllobodan Millosheviqit.

Flori Bruqi

PM
Top

Topic Options Reply to this topicStart new topicStart Poll

 

Postimet janė nė pronėsi tė vet postuesve, redaksia jonė nuk mer asnjė pėrgjegjėsi per permbajtjen e tyre!

© 2004-2014 Studentet.info™ | Kopjimi ėshtė i lejuar nėse theksohet burimi | Developed by: Just5 Studio