Studentet.info
 Kėrko      Antarėt      Aktivitet


  Reply to this topicStart new topicStart Poll

> Ė-ja dhe Ē-ja, dy viktimat e tranzicionit gjuhėsor
Gazetari
Postuar nė: 04.11.2006, 12:33
Quote Post


Tėrė kohėn flas :)
*****

Posti: Antarė
Postime: 137
Antari Nr: 637
Bashkangjitur: 03.04.2006



A ėshtė serioze, qė tabelat e institucioneve kryesore janė tė shkruara me shkronjėn “e”, e cila pėrdoret edhe nė vendin e vet, por edhe nė vendin e shkronjės “ė”? Kėtė dukuri e vura re, pėr fat tė keq, edhe nė panairin e librit qė po mbahet kėto ditė nė Tiranė. Konfirmojeni vetė ju lutem, aty dhe nė hyrjet e ministrive, tabelat janė pa “ė”. Nuk ka kuadėr ligjor pėr kėtė? A nuk ėshtė gjuha njė pasuri qė ruhet, veē tė tjerash, edhe me sanksione? Po gjuhėtarėt ē’mendojnė? A ėshtė serioze kjo situatė?

Ėshtė e vėrtetė! Rregullat e drejtshkrimit tė gjuhės shqipe, nuk zbatohen as nė tabelat e institucioneve kryesore nė vend. Pėr tė mos folur pėr broshurat e thjeshta apo lajmėrimet e tjera qė ndesh rrugės. Njė tmerr i vėrtetė gjuhėsor. Megjithatė, nė sy bien sidomos mbishkrimet publike, qofshin ata tė institucioneve private apo publike. Shkronja “ė” dhe shkronja “ē” nuk pėrdoren duke u zėvendėsuar respektivisht me shkronjat “e” dhe “C”. Lexuesi ynė pyet nėse ėshtė e drejtė tė shkruhen nė atė mėnyrė mbishkrimet nė tabelat e ministrive. Profesor Gjovalin Shkurtaj, pranė Departamentit tė Gjuhėsisė thotė: “Ēdo subjekt, qoftė shtetėror, qoftė privat, duhet tė zbatojė rregullat e alfabetit tė gjuhės shqipe nė mbishkrimet publike. Nė ēdo vend tė qytetėruar, bėhet kjo. Madje, nė Francė vendosen edhe gjoba, nėse pėrdoren fjalė tė huaja ose bėhen gabime drejtshkrimore”...

***

Pranė Akademisė sė Shkencave, takuam Prof. Emil Lafen. Pėr tė, shėnimi me “e” i kėtyre mbishkrimeve, jo vetėm nuk ėshtė diēka serioze, por ėshtė njė gabim i madh. Normalisht, duhet tė zbatohet alfabeti i gjuhės shqipe dhe drejtshkrimi i saj, por kėtyre punėve nuk u kushtohet kujdesi dhe rėndėsia e duhur. E merr porosinė e mbishkrimit njė administrator i cili nuk ka nivelin e duhur tė kulturės gjuhėsore, dhe e pikturon si t’i vijė pėr mbarė...Sipas Prof. Lafes, nė tė gjitha shoqėritė bėhen gabime gjuhėsore, sepse gjuha ka rregulla qė duhen mėsuar. Gabimet vijnė dukshėm nga shkalla e pamjaftueshme e kulturės gjuhėsore.

Gjuha shqipe, si njė nga tiparet dalluese dhe konstitutive tė kombit shqiptar, si edhe gjuha letrare shqipe (ose shqipja standarde, siē quhet pėrgjithėsisht me terminologjinė e gjuhėsisė sė sotme), janė elemente themelore tė mjedisit jetėsor tė kombit shqiptar, dhe njėkohėsisht pasuria mė e madhe kulturore e popullit tonė, e krijuar dhe e transmetuar brez pas brezi. Ēdo shoqėri, veēanėrisht nė epokėn moderne, ka treguar interesim tė posaēėm pėr gjuhėn e vet dhe ka ndėrtuar njė politikė gjuhėsore, nė pajtim me rrethanat dhe detyrat e posaēme historike e kulturore tė saj.

***

Nė Shqipėri, kujdesi i shtetit dhe i shoqėrisė pėr gjuhėn, realizohet kryesisht nėpėrmjet shkollės, ku merren njohuritė bazė, shkencore e praktike, tė cilat plotėsohen mė tej, gjatė jetės. Shteti ka edhe detyrime ligjore pėr gjuhėn. Nė kreun V tė Kushtetutės, neni 59, pika J, thuhet: Shteti, brenda kompetencave kushtetuese dhe mjeteve qė disponon, si dhe nė plotėsim tė nismės dhe tė pėrgjegjėsisė private, synon: mbrojtjen e trashėgimisė kombėtare kulturore dhe kujdesin e veēantė pėr gjuhėn shqipe....”.

Konferenca shkencore “Shqipja standarde dhe shoqėria shqiptare sot” (nėntor 2002), duke shprehur njė kėrkesė me mbėshtetje tė gjerė shoqėrore, bėri thirrje qė tė merren masa ligjore nė zbatim tė Kushtetutės, pėr tė siguruar njė zhvillim tė qėndrueshėm e tė studiuar tė gjuhės shqipe dhe pėr ta mbrojtur nga disa dukuri, qė dėmtojnė karakterin kombėtar dhe visarin e trashėguar tė saj.

Profesori shton, se: “I takon qeverisė qė tė japė urdhėr pėr zbatimin si duhet tė alfabetit tė gjuhės shqipe. Ajo gjithashtu duhet tė miratojė projekt-ligjin e hartuar nga Akademia e Shkencave. Para-projekti i ligjit pėr gjuhėn shqipe, synon tė pėrmbushė pikėrisht kėto kėrkesa tė drejta. Tė mos pranohen shkresat zyrtare dhe tė cilėsohen tė pavlefshme, nė rastet kur ato kanė tė meta gjuhėsore. Pėrkatėsisht neni 7, 8 dhe 9 i kėtij projekt-ligji, parashikon qė tė nxirren akte nėnligjore pėr tė detyruar tė gjitha subjektet, qė tė zbatojnė rregullat gjuhėsore nė tabelat e nė mbishkrimet e tjera publike dhe pėr tė rregulluar pėrdorimin e emėrtimeve tė huaja e tė gjuhėve tė huaja nė to. Edhe formularėt dhe dokumentet nga pėrfaqėsitė e huaja (ēėshtje e prekur nga Shekulli-Kontakt rreth 5 javė mė parė, pas denoncimeve tė lexuesve tanė ), fondacionet e organizatat e ndryshme, duhet tė jenė detyrimisht edhe nė gjuhėn shqipe.


“Ė”-ja dhe “Ē-ja” nė numėratorin telefonik*

Lajthitje tė tilla gjen hap e ēap nė kėtė numėrator, por ka edhe diēka tjetėr mė shqetėsuese. Pėrgatitėsit e tij i kanė dhėnė tė drejtė vetes, tė mos zbatojnė alfabetin e gjuhės shqipe. Nė numėrator mungon shkronja “ė”, gati kudo ėshtė zėvendėsuar me “e”. Ndėrsa shkronja “ē” herė ėshtė shkruar si e tillė, herė ėshtė zėvendėsuar me “c” (d.m.th., dikush e ka ditur si bėhet nė kompjuter e dikush jo, kurse shkronjėn “ė” nuk e kanė ditur si bėhet!). Kėshtu qė, mbiemrin Ēabej duhet tė tė bjerė ndėr mend ta kėrkosh te Cabej; nė qoftė se kėrkon numrin e dikujt me mbiemrin Ēela, duhet tė ta presė mendja se njė pjesė e mirė, nė mos shumica, janė shkruar Cela dhe gjenden te shkronja C! Po ashtu edhe njė pjesė e Ēarēanėve janė bėrė Carcani, Muēot janė bėrė Muco, pajtimtarėt me mbiemrin Ēami janė bėrė tė gjithė Cami (vetėm njėrit, Petrit Ēami, i ka shpėtur mbiemri pa iu pėrēudnuar). Janė tre Qemal Cami nė numėrator, po dikush ėshtė Cami e dikush Ēami. Duhet t’i marrėsh me radhė e t’u kėrkosh ndjesė pėr shqetėsimin, derisa tė gjesh atė qė kėrkon. Vetėm te numėratori familjar i Tiranės dhe i Peqinit ka mbiemra me Ē. Te tė gjitha rrethet e tjera Ē-nė e ka gllabėruar C-ja. Le tė shtojmė mė nė fund, se edhe Korēa, Kuēova e Laēi janė bėrė Korca, Kucova, Laci! Publikomi dhe gjithė tė tjerėt qė i lejojnė vetes tė mos zbatojnė alfabetin e gjuhės shqipe, duhet ta dinė se ka njė Vendim tė Qeverisė sė Vlorės tė vitit 1913, sipas tė cilit, nė Shqipėri, gjuhė zyrtare ėshtė gjuha shqipe dhe nėpunėsit duhet tė dinė shkrim e kėndim nė gjuhėn shqipe. Ky vendim, qė nuk ėshtė shfuqizuar ndonjėherė, do tė thotė, nė radhė tė parė, se duhet zbatuar alfabeti me 36 shkronja i vendosur nė Kongresin e Manastirit mė 1908 dhe qė mėsohet nė klasėn e parė nė Abetare; ka gjithashtu njė Vendim tė Kėshillit tė Ministrave tė vitit 1974, qė bėn tė detyrueshėm zbatimin e drejtshkrimit tė gjuhės shqipe, tė vendosur nė Kongresin e Drejtshkrimit, nė gjithė veprimtarinė publike. Edhe ky vendim nuk ėshtė shfuqizuar ndonjėherė. Pėrkundrazi, Kushtetuta e Republikės sė Shqipėrisė nė nenin 59 pėrcakton se “shteti, brenda kompetencave kushtetuese dhe mjeteve qė disponon, synon… mbrojtjen dhe kujdesin e veēantė pėr gjuhėn shqipe”. Dhe kujdesi i parė ėshtė qė tė zbatohet alfabeti e drejtshkrimi dhe mė tej rregullat gramatikore, nė mėnyrė qė tė mos shkruhet herė Shkolla e mesme, Zyra e punės e herė Shkolla mesme, Zyra punės, Dega Doganės, Ministria Bujqėsisė!

*Teksti ėshtė shkėputur nga artikulli “Mjerimi i numėratorit telefonik” me autor Prof.Dr.Emil Lafe. Artikulli i plotė do tė botohet nesėr nė gazetėn “Shekulli”
PM
Top

Topic Options Reply to this topicStart new topicStart Poll

 

Postimet janė nė pronėsi tė vet postuesve, redaksia jonė nuk mer asnjė pėrgjegjėsi per permbajtjen e tyre!

© 2004-2014 Studentet.info™ | Kopjimi ėshtė i lejuar nėse theksohet burimi | Developed by: Just5 Studio