Studentet.info
 Kėrko      Antarėt      Aktivitet



  Reply to this topicStart new topicStart Poll

> KUSH ISHTE MULLA IDRIZ GJILANI?, Fetar atdhetar konseguent,orator,mėsues.
ardi_pr
Postuar nė: 06.11.2006, 22:12
Quote Post


Tėrė kohėn flas :)
*****

Posti: Antarė
Postime: 811
Antari Nr: 1964
Bashkangjitur: 03.08.2006



KUSH ISHTE MULLA IDRIZ GJILANI?


Fetar atdhetar konseguent, orator e mjeshtėr i penės, i zoti i punės, besnik i fjalės, predikues fetar dhe mualim-mėsues iluminist, ideolog dhe luftėtar i lirisė, i vendosur nė idealet e veta liridashėse, si bjeshkėt e Kosovės, tė cilat i mbrojti me fjalė, me pushkė, me gjak, burrėrisht, trimėrisht, i pathyeshėm, me plagė nė zemėr e nė trup, nuk u dorėzua, u bė legjendė.

shkruan: Ramadan S.Latifaj



MULLA IDRIZ GJILANI
Udhėheqėsi Shpirtėror, Politik e Ushtarak


Nė historinė e re tė gjysmės sė parė tė shekullit tonė, ēfaqet dhe figura e Mulla Idriz Gjilanit. Studjuesi Muhamet Pirraku e portretizon si "Fetar atdhetar konseguent, orator e mjeshtėr i penės, i zoti i punės, besnik i fjalės, predikues fetar dhe mualim-mėsues iluminist, ideolog dhe luftėtar i lirisė, i vendosur nė idealet e veta liridashėse, si bjeshkėt e Kosovės, tė cilat i mbrojti me fjalė, me pushkė, me gjak, burrėrisht, trimėrisht, i pathyeshėm, me plagė nė zemėr e nė trup, nuk u dorėzua, u bė legjendė.

Mulla Idriz Gjilani lindi nė Velekincė, katund nė periferi tė Gjilanit, mė 4 qėrshor 1901. Ndoqi studimet fillestare nė mejtepin e Cernicės, tė cilin e mbaroi nė vitin 1911, kurse studimet e mesme i vazhdoi nė medresenė "Atik" nė Gjilan. Mė 1926 u diplomua, pas njė ndėrprerjeje tė shkollės. Nė moshėn 25- vjeēare u bė imam dhe fitoi titullin “Mulla”. Shėrbeu nė detyrėn e Imamit nė Karadak e nė Hogosht. Mė 1941 u zgjodh nė postin e Bashvajizit nė Ulema-mexhlizin e Kuvendit fetar-arsimor tė Vakufit tė Shkupit.

Nė karrieren e tij prej fetari ai u nis nga disa parime kur’anore dhe hadithore qė pėrcaktonin vlerat e arsimit, tė kulturės dhe tė edukatės: "Pa shkollim - thotė ai, - nuk ka as fe tė mirėfilltė", "Talebet (nxėnėsit) tonė nuk duhet tė mėsojnė mė vetėm pėr leximin e Kur’anit, por edhe pėr njohjen e mjeshtėrisė sė shkrimit. Talebet tonė duhet t’i nisim nė rrugėn pėr ta njohur islamin dhe jo pėr ta prezantuar si diēka statike", "S’ka fe pa atdhe", "Tė ndihmojmė njėri-tjetrin me fjalė, me penė, me pasuri, tė duhemi si vėllezėr", "Pa njė atdhe tė lirė feja nuk mund tė mbahet kurrė, nuk mund tė ushtrohet", "Lexoni te mualimė tė urtė sa e mirė dhe sa e kuptueshme ėshtė feja islame, kur shpjegohet shqip, nė gjuhėn e Zotit pėr shqiptarėt".

Gjatė kohės si hoxhė dhe bashvaiz zhvilloi njė veprimtari intensive nė fushėn e edukimit fetar me frymė atdhetare. Hapi mejtepin e Pidicit pėr mėsimin e djemve dhe tė vajzave, organizoi ilegalisht mėsimin e shkrim-leximit me alfabetin e gjuhės shqipe, futi mėsimin shqip nė medresenė "Atik", ushqeu mirėkuptimin dhe bashkėpunimin vėllazėror me bazė kombėtare shqiptare nė popullsinė muslimane-katolike tė zonės sė Karadakut. Kur qe mėsimdhėnės nė tre mejtepe njėkohėsisht, shfrytėzoi sistemin monitor: pėrgatiti nxėnėsit mė tė mirė dhe me moshė mė tė madhe pėr ta zėvendėsuar kur ai mungonte.

Nė prill tė vitit 1937, nė kushte ilegaliteti, themeloi nė Arllat tė Drenicės Organizatėn e Rinisė Pėrparimtare "Drita" tė Kosovės. Aktivitetet e tij fetare nuk dalloheshin nga ato atdhetare e humane. Kudo, kurdo e me kėdo ato ishin tė pranishme.

Mulla Idrizi ishte kundėr shpėrnguljes sė shqiptarėve. Nė funksion tė kėsaj bindjeje atdhetare e humane ai programonte nė xhami, nė konake, nė kuvende e deri nė ceremonitė e vdekjes. Nė formė kushtrimi ai thėrriste: "Jemi pėrgjegjės pėr varret e prindėrve tanė para Zotit dhe para kombit. Nuk guxojmė tė heqim dorė prej tyre t’i lėmė tė shkreta pėr t’i lavruar derrat e naēalnikėve sllavė! Jo vetėm nė Turqi, por as nė Shqipėri nuk bėn tė shkojmė. Zoti nė Kur’an na ka bėrė pėrgjegjės pėr vatanin dhe kombin!"

Ai, pėrsonalisht, u printe aksioneve pėr ndėrtimin e urave, rrugėve, ēesmeve, mejtepeve, xhamive, mirėmbajtjes sė varrezave, tė cilat i shikonte si mjete dėshmuese tė bashkimit tė popullsisė shqiptare. Uniforma e ndihmoi pėr tė maskuar aktivitetin e tij patriotik. Mulla Idriz Gjilani ishte njė "rilindės" nė kuptimin e vėrtetė tė fjalės nė kushtet qė kalonte Kosova. Nė kohėn kur Mulla Idriz Gjilani ushtronte detyrėn e bashvaizit, numri i nxėnėsve tė ""Atik medresesė" tė Gjilanit arriti nė 734, nga tė cilėt 326 ishin femra. Po ashtu i organizoi shkollat lėvizėse me mėsues shetitės. Vetėm nė zonėn e Gjilanit u hapėn 39 shkolla tė tilla fetare, qė zgjuan te brezi i ri ndjenjat fetare dhe ndėrgjegjėn kombėtare.

Nga prilli 1941 Mulla Idriz Gjilani iu kushtua plotėsisht veprimtarisė politike. Si hoxhė me forcėn e Zotit, si mėsues me forcėn e fjalės, si luftėtar me forcėn e armės, si komandant me besnikėrinė e ushtarit, ai luftoi pėr unitetin territorial tė trevave shqiptare, luftoi kundėr gjenocidit serb e bullgar, kundėr komunizmit.
Nė qėrshor tė 1944 -ės drejtoi betejėn e Kikės, ku shqiptarėt e udhėhequr prej tij dolėn fitimtarė kundėr ushtrisė sllavo-komuniste. Veprimtaria e Mulla Idriz Gjilanit ėshtė heroike. E tillė ėshtė edhe periudha 1944-1949 dhe kallja e tij nė zjarr mė datėn e 25-26 nėndorit 1949 pėr tė mbetur shembull te pasardhėsit si dhe luftėtar, qėndruar dhe vdekur si shqiptar.
A thua valle reformat e reja ne plan-programin Kosovar te Arsimit do ti pasurojne faqet e saja te historise per nxenesit tane me emra te cilet meritojne te jene ne Faqet e para te librave shkollore te historise si Mulla Idriai, Haki Efendiu e Muharrem Fejza...????


----------------------------------------
Atdhetar jam, por edhe fetar si duhet. Atdhetari pėrse turp tė ketė tek thotė e dua me shpirt fenė e vet. Hafiz Ali Korēa
PMYahoo
Top
xaxa
Postuar nė: 07.11.2006, 01:53
Quote Post


Miku i ri
*

Posti: Antarė
Postime: 7
Antari Nr: 620
Bashkangjitur: 03.04.2006



 Citim (xaxa @ 07.11.2006, 01:50)
foto e vendė betejes tė vendi i quajtur Lisi gatė tė fshatit Raincė

foto e vendė betejes tė vendi i quajtur Lisi gatė tė fshatit Raincė

Datotekat e bashkangjitura ( Shkarkuar: 126 )
Datotekat e bashkangjitura  SUC33350.JPG
PMUsers WebsiteIntegrity Messenger IMMSN
Top
Ethnic Albanian
Postuar nė: 07.11.2006, 19:34
Quote Post


Tėrė kohėn flas :)
*****

Posti: Antarė
Postime: 154
Antari Nr: 3787
Bashkangjitur: 02.11.2006




Temė mjaft e qėlluar!

Allahu e shperbleft me Xhennet Mulla Idriz Gjilanin!
PM
Top
ardi_pr
Postuar nė: 10.11.2006, 17:46
Quote Post


Tėrė kohėn flas :)
*****

Posti: Antarė
Postime: 811
Antari Nr: 1964
Bashkangjitur: 03.08.2006




MULLA ILJAZ BROJA

Iljaz Broja u lind nė gushtin e vitit 1892, nė fshatin Kastriot tė Drenicės. Origjina e familjes sė tij, nė tė vėrtetė lidhej me fshatin Vitak, por tė parėt e Iljazit ishin vendosur nė Kastriot duke patur mundėsi tė kenė pak tokė e disa bagėti. Drenica e mbyllte shekullin e 19-tė me luftra tė pambarim si ndaj hordhive turke, ashtu edhe ndaj sulmeve shovene ekspansioniste serbosllave nė kufijtė verior tė saj. Ashtu riniste jeta e kėsaj krahine edhe nė shekullin e ri ku trimėritė e Isa Boletinit mbrinin nė kufijtė e legjendave. Iljaz Broja ka qenė i vogėl tė njohė historinė shekullore tė Drenicės, por sigurisht ka shpirt tė madh tė doje ēdo vis tė vendlindjes. Ngase nė Kastriot nuk ka shkollė dhe dėshira e djalit tė vogėl gjallon, i jati e dėrgon Iljazin tė mėsojė nė Vushtri. Kėtu bie nė sy, jo vetėm urtėsia e lindur e tij, por sidomos etja pėr tė mėsuar sa ma shumė pėr t’u futur sa ma thellė nė tė fshehtat e dijes. Rezulltatet e arritura nė shkollėn 8 vjeēare tė Vushtrisė e nxitin pėr tė vazhduar mė tej studimet. Duket se ka njė komunikim krejt shpirtėror me babanė i cili edhe pse nė gjendje jo tė mirė ekonomike e ēon tė studijojė nė mederesenė e Pejės. Nė vitet 1914-1916, Iljaz Broja (Spahia) do tė shkėlqente nė mėsimet e marra nė medresenė e Pejės. Ai do tė dallohej prej shokėve tė tij, ngase nė mėnyrė krejt tė natyrshme, dinte tė lidhte kurdoherė dashurinė pėr dijet, pėr Zotin, me dashurinė e shenjtė pėr Drenicėn, Kosovėn dhe krejt viset tona arbėrore. Jo pa dhimbje ai do tė jetonte ndarjen tragjike tė kufijve mė 1913 dhe ishte promotorr i njė proteste qė nxėnėsit e medresesė sė Pejės u dėrgonin tė tjerėve duke i kėrkuar kėtij komisioni qė nė vendosjen e kufijve me fqinjėt tė shihej sidomos lidhjet etnike. Ka mbaruar medresenė me rezulltatet mjaft tė larta dhe ka dhe nė pėrfundim e sipėr ėshtė kthyer nė shtėpinė e tij nė Kastriot. I jati ka dashur qė ai tė vazhdojė sėrish studimet fetare duke e nxitur nė karierėn e vet. Por Iljazi ka ide tė tjera. Ai ka vendosur tė ushtrojė profesionin e vet pa u ndarė aspak nga librat. Ato do t’i vendose nė dhomėn e vet dhe nis kėshtu misionin e madh i tij si atdhetar, aq human dhe fetar. Emėrohet sė pari imam nė xhaminė e fshatit Buroje. Tepėr i ri, ende 24 vjeē, fytyrqeshur, ai do tė linte mbresa tė thella tek fshatarėt, sa pėr erudicionin fetar aq edhe pėr kėshillat e urta nė pajtimin e gjaqeve apo beslidhjet e ndryshme krahinore. Me fillimin e viteve tė 20-ta, tashmė mbi Drenicė e krejt trojet shqiptare tė robėruara, kishte rėnė mbi supe pesha e rėndė e robėrisė serbosllave, dhuna, terrori, masakrat, shpėrnguljet ishin nė rend dite, nga ana e administratės dhe xhandarmėrisė sė pushtuesit serb. Pos tė tjerave nė ato vite, qeveria serbe, filloi nė mėnyrė sistematike kolonizimin e trevave shqiptare tė fituara padrejtėsisht nė Londrėn e vitit 1913. Pikėrisht nė mbrojtje tė kėtyre fshatrave tė varfėra shqiptare, u ngritėn ēetat e para tė kaēakėve tė cilat u pėrpoqėn me ēdo mjet ta ndalnin sa ma shumė masakrat dhe dhunėn mbi shqiptarėt, ēeta e Azem Bejtė Galicės, duke luftuar maleve tė Drenicės rrėfeu shembuj tė veēantė heroizmi. Trimat e Azemit dhe tė Shotės, do tė ndjenin veten kurdoherė tė sigurt nė xhaminė e fshatit Buroje. Fjala e Mulla Iljazit, do t’u jepte besė e zemėr kėtyre trimave pushka e tė cilėve shkrepte kurdoherė pėr vatanin e robėruar.

„Kundėr dhunės e terrorit, kundėr shpėrnguljes me dhunė tė shqiptarėve nė Drenicė, u ngritėn ēetat e kaēakėve tė Azem Bejtės, tė cilėt kishin njė mbėshtetje tė fortė nga hoxha Mulla Iljaz Broja. Organet e shtetit tė cilat i bien nė gjurmė veprimtarisė sė tij, e burgosėn Hoxhėn duke e mbajtur disa kohė nė burgun e Drenicės“. (Gazeta „Hana e Re „ mė 3 prill 1996 – Shkup ).

Qėndrimi nė burg i Mulla Iljazit do tė ishte tejet i guximshėm. Ai askurrė nuk tregoi pėr lidhjet e tij me Azem Bejtėn e pėr mė tej, kur i thanė se kėtė kaēak, qeveria e ndjek pėr ta vrarė, pėrgjigjja e tij ka qenė: “Kush lufton pėr vatan s’ka vdekje!“. Kanė qenė pėrpejekjet e disa atdhetarėve klerik shqiptar tė cilėt e ngritėn zėrin deri nė beograd, me ē’rast Mulla Iljazin e lirojnė nga burgu. Populli i fshatit Buroje e priti me duart dhe zemrat e hapura mendej pati edhe burra pleq qė shkuan dhe i puthnin duart atdhetarit me sytė plot dritė mirėsie. Me ndihmėn e disa miqve tė tij, por sidomos falė vullnetit dhe intuitės, Mulla Iljazi nisi tė shkruaje bukur, pos tė tjerave, edhe gjuhėn shqipe. Nė mėnyrė tė fshehtė, nė mektebin e tij, ai ua mėsonte kėtė gjuhė fėmijėve tė shkollės fillore tė cilėt me adhurim mezi prisnin ta dėgjonin zėrin e tij. Nė ēdo mėsim, pėrpara ēdo fjale e lutje fetare, ky bir i Drenicės u kujdes t’i mėsonte nxėnėsit e vegjėl, me dashurinė e pakufijshme ndaj viseve etnike shqiptare. Ai ngaherė ka mundur tė flasė me tė njejtėn dhimbje e patosi, si pėr Drenicėn ashtu edhe viset nė Maqedoninė shqiptare, madje edhe pėr Ēamėrinė. Ėshtė kjo arsyeja qė bijtė e fshatit Buroje e donin me gjithė shpirt Mullain e tyre madje edhe mbiemri Broja i mbeti pikėrisht ngase kėshtu e thėrrisnin krejt vendasit aty. Madje nuk duhet harruar pėr asnjė ēast, veprimtaria atdhetare e Iljaz Brojės, edhe nė kuadėr tė veprimtarisė sė Komitetit tė Kosovės, me qendėr nė Shkodėr. Njė letėrkėmbim i gjėrė i tij me Hoxhė Kadrinė, dėshmon pėr ate se tė dy kėta klerikė, pėrpara ēdo ideali fetar, vunė idealet e Shqipėrisė Etnike. Ata predikuan kurdoherė bashkim tė shqiptarėve, pajtuan mėri e gjaqe duke qenė plotėsisht tė bindur se ndaj verbėrisė shovene serbe, duhej tė ishin kurdoherė grushtbashkuar. Por veprimtaria e tij nė kuadėr tė Komitetit pėr Mbrojtjen e Kosovės ishte e pashkėputur nga ajo e organizatės Xhemijeti (Bashkimi). Ndonėse nė fillim, kjo organizatė u krijua nėn ndikimet e parimeve islame, mė pas ajo u shėndrrua nė njė organizatė luftarake pėr mbrojtjen e tė drejtave tė popullit tė Kosovės dhe maqedonisė shqiptare, kundėr represionit tė egėr serb. Mulla Iljaz Broja, nė shoqėrinė e ngushtė me Fehrat Dragėn do tė ishte ndėr nismėtarėt e Xhemijetit pėr tė penguar shpėrnguljen e shqiptarėve nga tokat e tyre pėr nė viset e Azisė dhe Anadollit. Ferhat Draga do tė gjente tek Mulla Iljazi jo vetėm fjalėn e urtė hyjnore por edhe guximin e burrit qė ngarend t’u dale zot fateve tė kombit tė vet. Nė njė letėr qė u adresohej kėtyre dy burrave prej komitetit tė Kosovės thuhet tekstualisht: "tė punohet e tė merren masa qė asnjė shqiptar i Kosovės tė mos me u largue prej trollit tė vet. Mandej me u ndihmue ata me tė holla e mjete tė tjera".(Arkivi Qendror i Shtetit -Tiranė, fondi „Komiteti pėr Mbrojtjen e Kosovės“ Dosja 12, fleta 7).

Dhe zemėrgjėrėsia e kėtyre dy burrave nuk mungoi askurrė. Derisa Fehrat Draga shiste toka duke ndihmuar bashkėkombasit e vet, Mulla Iljaz Broja, gati tė gjitha tė hollat e grumbulluara nė xhami ua shpėrndante tė varfėrve. Pėr mė tej, duke shfratėzuar autoritetin e madh tė tij, Mulla Iljazi, ndikonte nė parinė e vendit qė kėta tė dhuronin mjete jetese e toka duke penguar se tė mundnin shpėrnguljen e shqiptarėve nga vatani i tyre i shenjtė. Gjithmonė, bajramet e vogla apo tė mėdhenj, do tė shėndroheshin nė xhaminė e Burojės nė manifestime tė mėdha atdhetare. Pjekuria politike dhe guximi atdhetar, rishfaqen sėrish figurėn e Mulla Iljaz Brojės nė prillin e vitit 1939. Lajmet qė vinin nga shteti amė e trishtuan Mullain e urtė por njerėzve qė shkonin nė xhami ai u jepte mesazhe shprese. Pushtimi fashist italian, natyrisht u prit me indinjatė tė madhe nga shqiptarėt e tė gjitha viseve. Por qė nė muajt e parė tė kėtij pushtimi,u vunė re qėndrimet italiane pro serbe e malazeze, nė dėm tė sovranitetit tė popullit tonė. Nė vjeshtėn e vitit 1939, me nismėn e Mulla Ilajzit, disa atdhetarė organizojnė nė sheshin para perfekturės tė Skėnderajt njė tubim ndaj politikės diskriminuese italiane. Folėn dy-tre syresh e mė tej, kur fjalėn e mori Mulla Iljazi sheshi gjėmoi nga brohoritjet. Fjala e Mulait ēoi peshė zemrat e tubuesve kur ai kumtoi se shqiptarėt do tė ngrihen kundėr kėtij pushtimi e do tė luftojnė pa u friguar, deri atėherė kur tė bashkohen krejtėsisht kufijtė etnike arbėrore.

Mė pas nė vitet 1941-1943, aktiviteti i Mulla Iljaz Brojės u rrit dukshėm nė dy kahje si ndaj pushtuesve italian, ashtu edhe ndaj ēetnikėve serb. Dihet tashmė se nė pranverėn e vitit 1942, Drazha Mihajlloviqi organizoi njė rrjetė tė gjėrė tė bandave ēetnike. Nėpėrmjet Bllagoje Boshkoviqit dhe Zhivoje Markoviqit ai mundi tė armatoste dhjetra ēeta ēetanikėsh tė cilėt nė mjaft raste, tė pėrkrahur edhe nga pushtuesi italian, mundėn tė bėnin plaēkitje e terror nė mjaft fshatra tė Mitrovicės, Gjilanit, Vushtrisė etj. Mulla Iljaz Broja, me ndihmėn e atdhetarėve Shaban Polluzha e Mehmet Gradica, mundi tė ngrejė disa ēeta nė Burojė e fshatra tė tjera mandej u vu vetė nė krye tė disa luftėtarėve. Anipse nėn petkun e klerikut, Mulla Iljazi, mjeshtėr i luftimeve popullore, dijti tė udhėhiqte me fjalėn e ngrohtė dhe guximin e paepur, mjaft prej luftėtarėve nacionalist tė Drenicės, ndėrsa shihnin Mulla Iljazin qė ngarendte drejt viseve etnike, hidheshin nė zjerrin e betejave me furi akoma mė tė mėdha. Duke folur pėr betejat kundėr forcave ēetnike, sidomos nė Pazarin e Ri, historiografia e kosovės ka kumtuar se: "Pasi formacionet e ushtrisė vullnetare nė kėtė pjesė ishin numerikisht tė vogla, gjithherė kishin nė ndihmė forcat vullnetare nga Prishtina tė udhėhequra nga Sali Kalludra i Bardhit tė Madh me 250 vullnetarė, Qazim Bajaraktari i Astrazupit me 8000 vullnetarė, Alush Smajli i Lalazicės me 200 luftėtarė, Shaban Polluzha me 200 luftėtarė, Bislim Bajgora me 200 luftėtarė dhe Mulla Iljaz Broja me 200 luftėtarė“. (Dr. Daut Bislimi, „Formacionet politiko ushtarake nė Kosovė 1941 – 1945“ , faqe 172).

Trimėria e Mulla Iljazit do tė shkėlqente veēmas nė luftėn e Kollashinit, nė dhjetorin e vitit 1943, kundra ēetnikėve serb. Tė pėrkrahur nga populli i kėsaj treve, trimat e mulla Iljazit ndėrmuarrėn njė inkursim tejet tė vėshtirė, tė pangrėnė e tė paarmatosur siē duhet. Ngase Shaban Polluzha ishte larg Kollashinit, nė vise tė Kosovės veriore, ai nuk mundi tė shkojė aty. Sidoqoftė mundi t’i dėrgojė mikut tė tij tė besės disa drenicarė trima dhe do pasije luftarake, ēetnikėt patėn kryer masakra tė vazhdueshme nė kėtė zonė ndaj popullit mezi priste shkėndijėn e parė pėr njė sulm, qė tė hidhej paskėtej pa u friguar. Nė ditėt e para tė dhjetorit 1943, Mulla Iljazi, filloi organizimin luftarak. Ai shkoi nė disa dyer tė pasura tė kėsaj treve dhe bindi parinė qė tė jepnin bukė e fishekė pėr luftėtarėt ngase lufta pėr mbrojtjen e kufijve etnike ishte mjaft e shenjtė. Dokumentet historike flasin pėr ate se ēeta e burrave qė udhėhiqej nga Mulla Iljazi, brenda njė jave u mbush me mė shumė se 700 luftėtarė tė armatosur. Zėri i Mulla Iljazit, edhe pse i butė, do tė gurgullonte nėpėr pyjet dhe pėrrenjtė e Kollashinit duke u shėndrruar nė njė thirrje hyjnore pėr me fal jetėn pėr atdhe. Edhe nė vitin 1944, Mulla Iljazi do tė ngarendte kullė mė kullė e vatėr mė vatėr, pėr tė mbajtur tė ndezur zjarrin e shqiptarizmės, ēeta e djemve trima tė tij do tė mbushte radhėt e do tė merrte nam tė mirė prej Rrezallė nė Polac, prej Buroje nė Kapiliq. Nė bashkėveprim tė ngushtė me ēetat e luftėtarėve Sadik Zeneli, Mehmet Liti, Shaban Polluzha, Mehmet Gradicės, luftėtarėt e Mulla Iljazit zhvilluan luftime tė ashpra nė Drenicė ku ishte bastioni mė i fuqishėm i luftės jo vetėm kundėr ēetnikėve serb, por edhe kundėr ortodoksizmit serbosllavo-komunist. Duke folur pėr komunistėt, Mulla Iljazi shkonte shpesh se shumė prej tyre janė tė gėnjyer, ndėrsa tė tjerėt qė nuk duan vatanin e nxitin luftėn vėllavrasėse, janė mėkatarė tė pandreqshėm. Pėr hir tė sė vėrtetės duhet pranuar se formacionet nacionaliste, me vdekjen e Iljaz Agushit dhe mosfunksionimin mė tė Mbrojtjes Kombėtare Shqiptare u gjendėn pėrballė dy zjarreve, sa tė ēetnikėve serb aq edhe tė formacioneve partizane jugosllavo-shqiptare. Kėta tė fundit, tė nxitur prej parrullave tė internacionalizmit proletar, nuk vonuan tė marrin „hak“ edhe ndaj figurave tė shquara tė klerikėve shqiptarė. Kėshtu nė vjeshtėn e vitit 1944, nacionalēlirimtarėt e Kosovės, vranė pabesėsisht imamin e xhamisė sė Istogut,Haxhi Efendi Jahjanė, me preteksin se ai pat organizuar e ndihmuar formacionet luftarake balliste. Ngase OZNA pat vėnė prej kohėsh nė gjurmė tė veprės sė Mulla Iljazit, me porosinė edhe tė miqve, ky largohet nga xhamija e Burojės dhe kalon nė ilegalitet. Populli i Drenicės e donte dhe e mbronte birin e vet, ngase patėn ndarė sė bashku ditė tė mira e tė kėqija. Ata do ta mbronin Mullain, kėtė shenjt lirie qoftė edhe me ēmimin e madh tė gjakut. Nė nėndorin e vitit 1944,OZNA arreston dhe merr peng djalin e Mulla Iljazit, Ibrahimin. Nė ēelitė e ftohta tė burgut tė Skėnderajt, agjentėt e fshehtė e torturojnė Ibrahimin i cili nuk tregon se ku ishte i jati. Ka qenė shpirti i madh i Shaban Polluzhės i cili kur mėson mbi fatin e Ibrahimit, i dėrgon Mulla Iljazit haber tė rrije i qetė dhe pas disa ditėve shpėrthen burgun duke liruar pos trimave tė tjerė edhe Ibrahimin.

Nė shkurtin e vitit 1945, shtabi ushtarak i Beogradit vendos nė Kosovė diktaturėn ushtarake. Me njė telegram tepėr sekret, ky shtab urdhėronte :

1- Nė Kosovė dhe Rrafsh tė Dukagjinit tė vendoset diktatura ushtarake e cila do tė jetė organ ushtarako-shtetėror nė territorin e pėrmendur.

2- Pėr komandant tė diktaturės ushtarake nė Kosovė dhe Rrafsh tė Dukagjinit emėrohet koloneli Sava Derleviq... pėr komisar politik emėrohet nėnkolonel Gjura Medenica.

3- Pėr komandant tė regjionit ushtarak nė Kosovė dhe Rrafsh tė Dukagjinit emėrohet kolonel Nikolla Bozhoviq, komandanti i regjionit ushtarak i nėnshtrohet organit tė diktaturės ushtarake, respektivisht shtabit operativ pėr Kosovė e Dukagjin. Komandanti suprem i Ushtrisė Nacionalēlirimtare, Marėshalli i Jugosllavisė, Tito“.

(Dr. Haqif Bajrami "Politika e Shfarosjes sė shqiptarėve 1844 – 1995", faqe 147).

Ėshtė e lehtė tė merret me mend, se ēfar represioni u ushtrua ndaj formacioneve nacionaliste pos kėtij urdhėri famėkeq. Tashmė diktatura ushtarake, duke patur si avangardė tė saj OZN-nėn, u pėrpoq tė shuante mė zjarr dhe hekur ēdo ndjenjė atdhetare, ēdo flakė shqiptarizmi. Nė janar-prillin e vitit 1945, Mulla Iljaz Broja merr pjesė nė krejt luftimet e zhvilluara nė Drenicė. Mė tej, pas vrasjes sė Shaban Polluzhės, rezistenca shqiptare duket se fashitet, ashtu siē fashiten furtunat nė gjoks tė maleve. Por Mulla Iljazi nuk do tė tėrhiqej aspak as nga idetė dhe as nga veprimtaria e tij. Nė bashkėpunim tė ngushtė me Profesor Ymer Berishėn, ky shenjt i lirisė punon intenzivisht nė pėrhapjen sa mė tė gjėrė tė organizatės nacionaliste „Besa Shqiptare“. Kudo ku shkon, edhe nė kushtet e njė terrori tė pashembullt serbosllav, fjala e tij e ngrohtė ngjan me pėllumba shprese. Shqipėria Etnike do tė ishte kryebiseda e tij deri nė ēastin e mbramė. Ka qenė pikėrisht fillimshkurti i vitit 1946 kur OZNA zbulon se Mulla Iljazi gjendej i strehuar nė fshatin Lecine, nė kullėn e Sokol Ymerit. Qindra ushtarė serb e rrethojnė nė fshehtėsi shtėpinė dhe nė mėngjez hapin zjarr. Pėr tė shpėtuar jetėn e grave dhe fėmijėve tė kullės, Mulla Iljaz Broja del nga kulla. Mbi tė hidhen si lukuni ujqish dhjetra rrogėtarė tė OZN-ės me ē’rast e godasin sa tė mundin trimin nacionalist. Mė tej, atė e ēojnė tė lidhur nė Zllakuqan gati duke dhėnė shpirt prej fortunave vrastare sllavoēetnike. Nė mėngjezin e 8 shkurtit tė vitit 1946, pėrpara skuadrės sė pushkatimit, fjalėt e fundit tė Mullait janė: "Ne, si tė gjithė shqiptarėt e tjerė, s’kemi ē’presim tjetėr prej jush, pos plumbit dhe thikės pas shpine. Mashtroheni se mund ta zhdukni kėtė popull, se mund ta shtypni shpirtin liridashės tė tij. Njėlloj si tė parėt tanė, edhe neve ua kemi lėnė porosi brezave qė tė mos kenė besė nė racėn tuaj“.(Gazeta "Hėna e Re" mė 3 prill 1996 , Shkup ).

Tė nesėrmen, aty mbrritėn fshatarėt nga Buroja. Muarėn trupin e masakruar tė pajetė tė Mulla Iljaz Brojės dhe e varrosėn nė oborrin e xhamisė sė fshatit. Dhe bijtė e bijat trima tė Drenicės pėr decenie me radhė e mbajtėn amanetin e kėtij tė shenjti tė lirisė, dhe nė ditėt e sodit kur dhe u ndėgjuan krismat e forcave tė rezistencės tė UĒK-ės, e cila u bė njėlloj si pesė decenie mė parė tmerr pėr racėn sllavoortodokse. Ende sot, me qindra njerėz, i falen atij varri tė shenjtė, simbol antisllav .



----------------------------------------
Atdhetar jam, por edhe fetar si duhet. Atdhetari pėrse turp tė ketė tek thotė e dua me shpirt fenė e vet. Hafiz Ali Korēa
PMYahoo
Top
xaxa
Postuar nė: 15.12.2006, 21:46
Quote Post


Miku i ri
*

Posti: Antarė
Postime: 7
Antari Nr: 620
Bashkangjitur: 03.04.2006



Pėrshendetje Ardi_pr deshta tju flm pėr kėt pun tuaj qė e keni bėr po njė deshta tju them se Mulla idriz gjilani kam dėgjuar shum nga fshatart e Raincės pėr guzimin dhe trimrin e tij po ashtu tė dėrgova njė foto tė vend gjarjes ku ėshtė vrarė nji bataljon ēetnik nė diten e bajramit tė vitit 1944 ku quet lisigjat te reka gjakuti, po nė vitet 80 ēetnik ja ndertun nji lapidar ēetnik kur gjat fluftės komandant i zonės karadakut ishte Ajet Jahiu, i njohur me emrin Ajet Rainca, me iniciativėn e UDB`sė u vra mė 1946 afėr fshatiti. E vrau njė shkok i tij nė gjumė. Ky ishte Nexhip Hajdar Kadria. Pėr kėtė ngjarje kanė dėshmuar Shemsi Iliazi dhe Fazli Fazliu nga fshati Zhunicė, dhe disa tjer shok tė tij si ne gjithmon vet ikem vrar trimat tonė

Datotekat e bashkangjitura ( Shkarkuar: 75 )
Datotekat e bashkangjitura  SUC33350.JPG
PMUsers WebsiteIntegrity Messenger IMMSN
Top
ardi_pr
Postuar nė: 25.12.2006, 10:37
Quote Post


Tėrė kohėn flas :)
*****

Posti: Antarė
Postime: 811
Antari Nr: 1964
Bashkangjitur: 03.08.2006



 Citim (ardi_pr @ 06.11.2006, 22:12)

Nga prilli 1941 Mulla Idriz Gjilani iu kushtua plotėsisht veprimtarisė politike. Si hoxhė me forcėn e Zotit, si mėsues me forcėn e fjalės, si luftėtar me forcėn e armės, si komandant me besnikėrinė e ushtarit, ai luftoi pėr unitetin territorial tė trevave shqiptare, luftoi kundėr gjenocidit serb e bullgar, kundėr komunizmit.

Nė qėrshor tė 1944 -ės drejtoi betejėn e Kikės, ku shqiptarėt e udhėhequr prej tij dolėn fitimtarė kundėr ushtrisė sllavo-komuniste. Veprimtaria e Mulla Idriz Gjilanit ėshtė heroike. E tillė ėshtė edhe periudha 1944-1949 dhe kallja e tij nė zjarr mė datėn e 25-26 nėndorit 1949 pėr tė mbetur shembull te pasardhėsit si dhe luftėtar, qėndruar dhe vdekur si shqiptar.
A thua valle reformat e reja ne plan-programin Kosovar te Arsimit do ti pasurojne faqet e saja te historise per nxenesit tane me emra te cilet meritojne te jene ne Faqet e para te librave shkollore te historise si Mulla Idriai, Haki Efendiu e Muharrem Fejza...????


Po e kthej kete teme edhe pse e di se ky islamofobi Uskama i ka lexu keto tema, por megjithat po i kthej per te tjeret qe te binden se muslimanet e posaqerisht hoxhollaret kan qene te persekutuar nga Komunizmi Sllav, pasi qe nje gje te tille e mohon ky pro-sllavi uskama!

Lus moderatoret qe mos te lejojne debat ne keto tema, sepse keto tema kan karakter informues dhe keto figura duhet respektuar maksimalisht!!


----------------------------------------
Atdhetar jam, por edhe fetar si duhet. Atdhetari pėrse turp tė ketė tek thotė e dua me shpirt fenė e vet. Hafiz Ali Korēa
PMYahoo
Top
ardi_pr
Postuar nė: 25.12.2006, 10:42
Quote Post


Tėrė kohėn flas :)
*****

Posti: Antarė
Postime: 811
Antari Nr: 1964
Bashkangjitur: 03.08.2006



 Citim (ardi_pr @ 10.11.2006, 17:46)



Ėshtė e lehtė tė merret me mend, se ēfar represioni u ushtrua ndaj formacioneve nacionaliste pos kėtij urdhėri famėkeq. Tashmė diktatura ushtarake, duke patur si avangardė tė saj OZN-nėn, u pėrpoq tė shuante mė zjarr dhe hekur ēdo ndjenjė atdhetare, ēdo flakė shqiptarizmi. Nė janar-prillin e vitit 1945, Mulla Iljaz Broja merr pjesė nė krejt luftimet e zhvilluara nė Drenicė. Mė tej, pas vrasjes sė Shaban Polluzhės, rezistenca shqiptare duket se fashitet, ashtu siē fashiten furtunat nė gjoks tė maleve. Por Mulla Iljazi nuk do tė tėrhiqej aspak as nga idetė dhe as nga veprimtaria e tij. Nė bashkėpunim tė ngushtė me Profesor Ymer Berishėn, ky shenjt i lirisė punon intenzivisht nė pėrhapjen sa mė tė gjėrė tė organizatės nacionaliste „Besa Shqiptare“. Kudo ku shkon, edhe nė kushtet e njė terrori tė pashembullt serbosllav, fjala e tij e ngrohtė ngjan me pėllumba shprese. Shqipėria Etnike do tė ishte kryebiseda e tij deri nė ēastin e mbramė. Ka qenė pikėrisht fillimshkurti i vitit 1946 kur OZNA zbulon se Mulla Iljazi gjendej i strehuar nė fshatin Lecine, nė kullėn e Sokol Ymerit. Qindra ushtarė serb e rrethojnė nė fshehtėsi shtėpinė dhe nė mėngjez hapin zjarr. Pėr tė shpėtuar jetėn e grave dhe fėmijėve tė kullės, Mulla Iljaz Broja del nga kulla. Mbi tė hidhen si lukuni ujqish dhjetra rrogėtarė tė OZN-ės me ē’rast e godasin sa tė mundin trimin nacionalist. Mė tej, atė e ēojnė tė lidhur nė Zllakuqan gati duke dhėnė shpirt prej fortunave vrastare sllavoēetnike. Nė mėngjezin e 8 shkurtit tė vitit 1946, pėrpara skuadrės sė pushkatimit, fjalėt e fundit tė Mullait janė: "Ne, si tė gjithė shqiptarėt e tjerė, s’kemi ē’presim tjetėr prej jush, pos plumbit dhe thikės pas shpine. Mashtroheni se mund ta zhdukni kėtė popull, se mund ta shtypni shpirtin liridashės tė tij. Njėlloj si tė parėt tanė, edhe neve ua kemi lėnė porosi brezave qė tė mos kenė besė nė racėn tuaj“.(Gazeta "Hėna e Re" mė 3 prill 1996 , Shkup ).

Tė nesėrmen, aty mbrritėn fshatarėt nga Buroja. Muarėn trupin e masakruar tė pajetė tė Mulla Iljaz Brojės dhe e varrosėn nė oborrin e xhamisė sė fshatit. Dhe bijtė e bijat trima tė Drenicės pėr decenie me radhė e mbajtėn amanetin e kėtij tė shenjti tė lirisė, dhe nė ditėt e sodit kur dhe u ndėgjuan krismat e forcave tė rezistencės tė UĒK-ės, e cila u bė njėlloj si pesė decenie mė parė tmerr pėr racėn sllavoortodokse. Ende sot, me qindra njerėz, i falen atij varri tė shenjtė, simbol antisllav .


vlen te permendet se vetem ne luften e fundit nga regjimi serbo-sllav jane shkaterruar mbi 200 Xhamia ne Kosovė dhe dhjetra hoxhollar kan renė shehid!!


----------------------------------------
Atdhetar jam, por edhe fetar si duhet. Atdhetari pėrse turp tė ketė tek thotė e dua me shpirt fenė e vet. Hafiz Ali Korēa
PMYahoo
Top

Topic Options Reply to this topicStart new topicStart Poll

 

Postimet janė nė pronėsi tė vet postuesve, redaksia jonė nuk mer asnjė pėrgjegjėsi per permbajtjen e tyre!

© 2004-2014 Studentet.info™ | Kopjimi ėshtė i lejuar nėse theksohet burimi | Developed by: Just5 Studio