Studentet.info
 Kėrko      Antarėt      Aktivitet


  Reply to this topicStart new topicStart Poll

> MODELI I RI TATIMOR NE MAQEDONI
INDEXI
Postuar nė: 19.11.2006, 22:22
Quote Post


Tėrė kohėn flas :)
*****

Posti: Antarė
Postime: 569
Antari Nr: 3362
Bashkangjitur: 15.10.2006



SA MA ULĖT AQ MA LARTĖ(Model i ri Tatimimi ne Maqedoni)

Nė reformėn prej njėqind hapave kėtė javė arritėm deri nė “rritje kuantitative” , ose mė mirė thėnė pas njė pėrgaditje tė mirė pėr ne tė qeverisurit.Qeveria na pėrgaditi njė befasi tė kėndshme .I preu tatimet dhe na bėri shtet me tatime mė tė ulėta nė Europ.Ja , edhe njė armė e rėndė nė luftėn pėr pėrfitimin e investitorėve tė jashtėm , krahas numrit tė madh tė tyre qė i kemi pėr t`i ndjekur.Pėrvec se kemi krahun mė tė lirė tė punės ( mė e lirė se e kinezėve , si u lavdėrua kryeministri) edhe shteti ėshtė mė i thjeshti.Ndonjė laik do tė nguronte qė tė pyeteste- mirė bre , nėse rroga nuk merrni , edhe tatime nuk mbledhni , prej ckahit do tė jetoni?Po , laiku ėshtė laik dhe nuk e dinė urtinė makroekonomike maqedone “pėr kurgja puno , pėr kurgja mos rri” , e cila ėshtė aplikuar dhe si duket na ka sjellė deri kėtu.

Mė sė paku cka dua tė jem ėshtė qė tė mos prish ahengje nė kėtė moment me plot optimizėm.Besoj te qėllimet e sinqerta dhe mundin e derdhur , tė kėsaj qeverie pėr ta cliruar rrotėn e ekonomisė nga prangat , cka Maqedonisė njė periudhė tė gjatė nuk i ka ndodhur njė hap i kėtillė.Ajo cka mė shqetėson ėshtė se sa ky akt mjaft i guximshėm i qeverisė mund tė na dhuroj rezultatet e dėshiruara dhe nė vete a ngėrthen rreziqe pėr tė cilat momentalisht nuk jemi tė vetėdijshėm.
Ulja e tatimeve( tatimit nė fitim), ashtu si ishte e plasuar , lenė mbas vete shumė pikėpyetje.Sė pari , mbeti e paqart se a ėshtė sjellur tatim i ulėt-term qė vazhdimisht sjelleshte deri edhe te deklaratat e ministrave , prap bėhet fjalė pėr uljen e nivelit tatimor tė TVSH.Gjegjėsisht zėvendėsimin e normės momentale nga 24,18 dhe 15 pėrqind me njėrėn prej 12 ose 10 pėrqind nga 1 janari 2006.Pyetja nuk ėshtė vetėm terminologjike por edhe thelbėsore.Tatimi nė fitim ėshtė njė model krejt ndryshe nga tatimimi me formėn TVSH.Tatimi nė fitim dhe TVSH nuk dallohen nė bazė tė normės tatimore , por nė bazė tė lėndės sė tatimimit.TVSH tatimon vlerėn e shtuar , dirsa ulja e tatimeve fitimin.Edhe Tvsh edhe tatimi nė fitim mund tė kenė normė tatimore 10 ose 24 pėrqind , mirėpo kjo nuk i ban tė njėjta.

Nė prezantimin ambicioz tė qeverisė nė mėnyrė tė ēuditshme largohet nga sqarimi i gjithė kėsaj.Sipas asaj si paralajmėrohej se ulen tatimet ( dhe jo norma tatimore) ,njėashtu sjellej termi ulja e tatimeve ( tatimit nė fitim) , ndėrsa “tvsh” dikund humbi , mund tė konkludojmė se lajmi pėr uljen e tatimeve realisht ėshtė lajm mė i madh sa ashtu si duket.Nė pyetje ėshtė ndėrrimi i njėrit model tatimor me njė model tjetėr tatimor cka ka shumė komplikime nga kjo formė e tatimimit.
Nė ditėt qė pasojnė Qeveria do tė duhet qė t`i sqaroj ato punė.Sjellja e njė modeli tė ri tatimor don tė thotė lėshimi i njė projekti gjigant fiskal nė Maqedoni , cka nė mėnyrė indirekte don tė thotė se ai projekt ka qenė i pasuksesshėm.Njė konstatim i kėtillė nuk mundet tė mbetet pa pasoja.E mbajmė mend , sa kohė , energji dhe optimizėm u investua nė “Tvsh” , nė tė cilėn rrolin mė tė madh e kishte kryeministri i tashėm Gruevski , nė atė kohė si ministėr i financave.A don tė thotė tash se ajo punė tash hudhet nė ujė pėr kurgja ishin tė gjitha ato kurse pėr llogaritar dhe kontabilist dhe se tė gjithė tregėtarėt pėr asgjė janė pajisur me aparate fiskale dhe se tash nuk do t`i duhen?

A cka asht ajo cka tash sjellet?Tatimi neutral ,me normė tatimore tė pėrpjetueshme ,e tatimon fitimin nė pėrgjithėsi tė njė individi , familje ose kompanije me pėrqindje tė njejtė.Rutinisht sjellet nė tatimimin e fitimit ose tė hyrave , por mundet qė tė tatimohet edhe konsumi.Llogaritet si model tatimor afėr djathtistėve , partitė konservative , cka nuk ėshtė edhe nė pėlqim me gjenezėn e tij.Pėr tė parėn herė ėshtė aplikuar pas revolucionit francez edhe atė nė bazė tė klerit dhe rėndit tė tij , tė cilėt deri atėherė nuk kanė paguar tatime , cka edhe llogaritet si njė prej shkaqeve tė fillimit tė revolucionit.Nė fillim tė shek.XIX e aplikojnė pėrafėrsisht tė gjitha shtetet evropiane , e nė luftėn e parė botėrore zėvendėsohet me normėn progresive tė tatimimit si njė mėnyrė e vetme tė rriten tė hyrat nga tatimet pėr restaurimin e shteteve dhe tė blejnė ramė pėr fillimin e luftės sė dytė botėrore.

Pa njė pauze tė madhe tatimi proporcional arriti qė tė marrė hov ta madh nė kohėn mė tė re , nė shtetet e europės lindore , e vecanėrisht shtetet baltike , si formė pėr nxitjen e zhvillimit ekonomik , edhe pse relacioni ndėrmjet tyre asnjėherė nuk ėshtė vėrtetuar.Nė vitin 1991 nė Letoni , Estoni dhe Litvani ėshtė sjellė njė tatimim proporcional me normė tatimore prej 25 , 24 dhe 33 pėrqind , ndėrsa nė vitin 2001 nė rusi me pėrqindje prej 13.Dy vite mė pas tatimim tė njejtė sjelli edhe Ukraina , Sllovakia nė vitin 2004 vendosi tatimim proporcional me 19 pėrqind , njė vitė mė vonė Romanija me 16 pėrqind.

Nė SHBA , ku tatimimi ka bazė progresive nė nivel federal – pesė shtete –Illinios , Micigen , Pensillvanija , Indijana dhe Masacustes kanė tatimime proporcionale nė nivel federal.Nė Gjermani dy vite zhvillohej njė debat i ashpėr pėr sjelljen e tatimimit proporcional , edhe atė prej fillimit tė vitit 2007 , por pėr shkak tė mbrojtjes sė madhe dhe komplikimit tė sistemit tatimore gjerman , ideja pėr tatime proporcionale , humb pėrkrahje politike.Kėshilli ekonomik hollangjan nė vitin 2007 propozoi pėrqindje tė tatimit proporcional prej 40 % , por kjo kėrkes ende nuk ėshtė aprovuar nė parlament.

Nė Britani pėrkrahėsit kryesor tė kėtij lloji tatimimi janė konzervativėt por ishin tė pritur nė thikė nga laburistėt tė cilėt nuk pranuan njė ide tė atillė.Sepse pėr laburistėt nuk ėshtė e pranuar qė tė tatimohen njejtė edhe milionerėt edhe shtėpiaket.

Nė SHBA kėsaj ideje i afrohen edhe republikanėt edhe demokratėt , por mė i zėshmi ndėr ta ėshtė i njohuri Stiv Forbs.
Sikur secila doktrinė ekonomike edhe tatimi proporcional ka ithtarėt e vetė por edhe oponentėt e vet.Tė parėt i tregojnė dobitė e tyre a tė dytėt i gjejnė naj mangėsi.

(Teksti ėshtė ende i gjatė , por pėr shumė arsye do tė ndalemi kėtu e ndėr to do tė pėrmendim kėto arsye:
1.Koha e limituar e imja,
2.Rėndėsia e mos imponimit tė njė ideje nga dikush tjetėr gjegjėsisht nga autori i kėtij teksti,
3.Formimi i njė bindje tė vecant rreth kėtij lloji tatimimi dhe
4.Pėrshtatja e Maqedonisė dy llojeve tė tatimimit , kėshtu qė nuk mund tė sjellim mendim konkret se cili model i tatimimit do t`i pėrshtatet mė shumė...H.N.)

Autori:Zharko Jordanovski
Pėrkthehu nga Maqedonishtja:Hamdi Nuhiju , Kumanovė
www.hamdinuhiju.blogspot.com

Teksti ėshtė i huazuar nga gazeta spic nė gjuhėn maqedone .

PM
Top

Topic Options Reply to this topicStart new topicStart Poll

 

Postimet janė nė pronėsi tė vet postuesve, redaksia jonė nuk mer asnjė pėrgjegjėsi per permbajtjen e tyre!

© 2004-2014 Studentet.info™ | Kopjimi ėshtė i lejuar nėse theksohet burimi | Developed by: Just5 Studio