Studentet.info
 Kėrko      Antarėt      Aktivitet



Faqe: (3) [1] 2 3   ( Kalo tek postimi i parė i palexuar ) Reply to this topicStart new topicStart Poll

> Ndryshimi midis Feve te Botes, dhe Besimit Ungjillor te Krishtere .
igli_st
Postuar nė: 17.11.2012, 12:50
Quote Post


Tėrė kohėn flas :)
*****

Posti: Antarė
Postime: 973
Antari Nr: 27508
Bashkangjitur: 14.09.2012



Vetem Zoti mund te na shpetoje ne nga mekatet tona.
Http://Jezusi.webs.com


http://www.youtube.com/watch?v=jZdAni2WCCA...ThuwSF7LFxb5dtg


----------------------------------------
Ατλαντίδα
PM
Top
igli_st
Postuar nė: 17.11.2012, 12:52
Quote Post


Tėrė kohėn flas :)
*****

Posti: Antarė
Postime: 973
Antari Nr: 27508
Bashkangjitur: 14.09.2012




http://www.youtube.com/watch?v=HrwC-dAx1AM...ThuwSF7LFxb5dtg


----------------------------------------
Ατλαντίδα
PM
Top
hubejb1
Postuar nė: 17.11.2012, 22:38
Quote Post


Tėrė kohėn flas :)
*****

Posti: Antarė
Postime: 2205
Antari Nr: 17672
Bashkangjitur: 02.10.2008



min.7-min9.....
a o normal ki tipi...


----------------------------------------
"Thuaj: me All-llahun, argumentet dhe Pejgamberin e Tij talleni. Mos u arsyetoni, keni bėrė kufėr pasiqė ishit besimtarė". (Et-Teube: 65-66).
PM
Top
abida
Postuar nė: 18.11.2012, 20:18
Quote Post


Tėrė kohėn flas :)
*****

Posti: Antarė
Postime: 289
Antari Nr: 19896
Bashkangjitur: 20.01.2009



Ndryshimi midis religjioneve tė botės qėndron kėtu:

28. Ai ėshtė qė e dėrgoi tė dėrguarin e Vet me udhėzim tė plotė dhe me fenė e vėrtetė, qė tė triumfojė mbi ēdo fé, e mjafton All-llahu dėshmitar.

29. Muhammedi ėshtė i dėrguar i All-llahut, e ata qė janė me tė (sahabėt) janė tė ashpėr kundėr jobesimtarėve, janė tė mėshirshėm ndėrmjet vete, ti i sheh kah pėrulen (nė rukuė), duke rėnė me fytyrė nė tokė (nė sexhde), e kėrkojnė prej All-llahut qė tė ketė mėshirė dhe kėnaqėsinė e Tij ndaj tyre.
Nė fytyrat e tyre shihen shenjat e gjurmės sė sexhdes.

Pėrshkrimi i cilėsive tė tyre ėshtė nė Tevrat dhe po ky pėrshkrim ėshtė edhe nė Inxhil.

Ata janė si njė farė e mbjellė ku mbin filizi i vet, e ai trashet, pėrforcohet dhe qėndron nė trungun e vet, ajo e mahnit mbjellėsin. (All-llahu i shumoi). Pėr t'ua shtuar me ta mllefin jobesimtarėve. All-llahu atyre qė besuan dhe bėnė vepra tė mira u premtoi falje tė mėkateve dhe shpėrblim tė madh.
PM
Top
abida
Postuar nė: 18.11.2012, 20:30
Quote Post


Tėrė kohėn flas :)
*****

Posti: Antarė
Postime: 289
Antari Nr: 19896
Bashkangjitur: 20.01.2009



 Citim (abida @ 18.11.2012, 21:18)
Ndryshimi midis religjioneve tė botės qėndron kėtu:

28. Ai ėshtė qė e dėrgoi tė dėrguarin e Vet me udhėzim tė plotė dhe me fenė e vėrtetė, qė tė triumfojė mbi ēdo fé, e mjafton All-llahu dėshmitar.

29. Muhammedi ėshtė i dėrguar i All-llahut, e ata qė janė me tė (sahabėt) janė tė ashpėr kundėr jobesimtarėve, janė tė mėshirshėm ndėrmjet vete, ti i sheh kah pėrulen (nė rukuė), duke rėnė me fytyrė nė tokė (nė sexhde), e kėrkojnė prej All-llahut qė tė ketė mėshirė dhe kėnaqėsinė e Tij ndaj tyre.
Nė fytyrat e tyre shihen shenjat e gjurmės sė sexhdes.

Pėrshkrimi i cilėsive tė tyre ėshtė nė Tevrat dhe po ky pėrshkrim ėshtė edhe nė Inxhil.

Ata janė si njė farė e mbjellė ku mbin filizi i vet, e ai trashet, pėrforcohet dhe qėndron nė trungun e vet, ajo e mahnit mbjellėsin. (All-llahu i shumoi). Pėr t'ua shtuar me ta mllefin jobesimtarėve. All-llahu atyre qė besuan dhe bėnė vepra tė mira u premtoi falje tė mėkateve dhe shpėrblim tė madh.

Paskam harruar tė shkruaj burimin e saktė:

Kur'an - Sure Feth ajetet 28 -29.
PM
Top
igli_st
Postuar nė: 18.11.2012, 20:36
Quote Post


Tėrė kohėn flas :)
*****

Posti: Antarė
Postime: 973
Antari Nr: 27508
Bashkangjitur: 14.09.2012



 Citim (abida @ 18.11.2012, 14:18)
Ndryshimi midis religjioneve tė botės qėndron kėtu:

28. Ai ėshtė qė e dėrgoi tė dėrguarin e Vet me udhėzim tė plotė dhe me fenė e vėrtetė, qė tė triumfojė mbi ēdo fé, e mjafton All-llahu dėshmitar.

Te jesh monoteist nuk do te thote qe adhuron zotin e vertete.
Nje Faraon hoqi zotat e tjeter pagan dhe la vetem nje dhe adhuronte ate,kjo nuk do te thote qe ai adhuronte zotin e vertete.
Emri i zotit ne bibel eshte Yahweh.Kjo perkthehet: ”UNE JAM”. Dmth Ai qe ekziston nga vetvetja.
Ajo eshte interesante te theksohet eshte se emri Yahweh nuk i aplikohet asnje “zoti” tjeter. Nuk ka asnje rekord qe nje popull tjeter adhuronte Yahweh. Ky Zot ishte unik dhe nuk adhurohej nga askush tjeter pervecse nga populli i Tij i zgjedhur. Pra, nga kjo ne kuptojme se ky emer (Yahweh) nuk u mor nga asnje kulture tjeter apo ndonje Fe. Ky emer erdhi nga zbulesa e pershkruar vetem ne Bibel.
“Ti nuk do ta perdoresh me kot emrin (njejes) e Zotit tend, Yahweh” (Eksodi 20:7)
Ajo qe muslimanet nuk dine, eshte se emri Yahweh perfshihet brenda emrit te Jezusit. Emri hebraik i Jezusit eshte Yah'shua .
Pra “Yah Shpeton” ose “Yahweh shpeton”


Ky postim ėshtė ndryshuar nga igli_st nė 18.11.2012, 20:37


----------------------------------------
Ατλαντίδα
PM
Top
igli_st
Postuar nė: 18.11.2012, 20:41
Quote Post


Tėrė kohėn flas :)
*****

Posti: Antarė
Postime: 973
Antari Nr: 27508
Bashkangjitur: 14.09.2012



 Citim (abida @ 18.11.2012, 14:18)

29. Muhammedi ėshtė i dėrguar i All-llahut, e ata qė janė me tė (sahabėt) janė tė ashpėr kundėr jobesimtarėve, janė tė mėshirshėm ndėrmjet vete, ti i sheh kah pėrulen (nė rukuė), duke rėnė me fytyrė nė tokė (nė sexhde), e kėrkojnė prej All-llahut qė tė ketė mėshirė dhe kėnaqėsinė e Tij ndaj tyre.
Nė fytyrat e tyre shihen shenjat e gjurmės sė sexhdes.

Pėrshkrimi i cilėsive tė tyre ėshtė nė Tevrat dhe po ky pėrshkrim ėshtė edhe nė Inxhil.

Ata janė si njė farė e mbjellė ku mbin filizi i vet, e ai trashet, pėrforcohet dhe qėndron nė trungun e vet, ajo e mahnit mbjellėsin. (All-llahu i shumoi). Pėr t'ua shtuar me ta mllefin jobesimtarėve. All-llahu atyre qė besuan dhe bėnė vepra tė mira u premtoi falje tė mėkateve dhe shpėrblim tė madh.

Profeti i fundit sipas neve te krishtereve eshte Gjon Pagezori.
Mesia(Jezusi) eshte plotesuesi i fundit i profetesive ne bibel qe disa do i plotesoj me ardhjen e 2.
Ai jo vetem qe nuk paralajmeron profet te ri po paralajmeron per profete te rreme qe do sjellin mesime te rrema.
Profeti juaj nuk gjendet askund ne Tevrat ose Inxhill po do sill fakte dhe eja te debatojme.


----------------------------------------
Ατλαντίδα
PM
Top
abida
Postuar nė: 18.11.2012, 20:52
Quote Post


Tėrė kohėn flas :)
*****

Posti: Antarė
Postime: 289
Antari Nr: 19896
Bashkangjitur: 20.01.2009



 Citim (igli_st @ 18.11.2012, 21:41)
Profeti i fundit sipas neve te krishtereve eshte Gjon Pagezori.
Mesia(Jezusi) eshte plotesuesi i fundit i profetesive ne bibel qe disa do i plotesoj me ardhjen e 2.
Ai jo vetem qe nuk paralajmeron profet te ri po paralajmeron per profete te rreme qe do sjellin mesime te rrema.
Profeti juaj nuk gjendet askund ne Tevrat ose Inxhill po do sill fakte dhe eja te debatojme.

Po pasi se di se cilit religjion i pėrket nuk di se ē'tė them; pėrveē se ketė Pagėzorin qė ti ke cek ketu, e ndėgjoj pėr tė parėn herė nė jetėn time. Kurse pėr Profetin tonė Muhamedin s.a.v.s. e njeh jo vetėm ajo bibla juaj por edhe fėmijėt e djepit dhe e dinė se kush ėshtė. Kjo ėshtė fakti i parė.

Fakti tjetėr: po tė kisha nė dispozicion kohėn tuaj pėr tė qėndruar non - stop nė mbrojtje tė tezeve tė juaja tė kota, nė vendin tuaj do tė miresha me diēka shumė mė tė vlefshme se sa tė pėrēani ktu tė gjithė njerėzit dhe tė ju prishni qetėsinė shpirtrore me kėto postimet e juaja tėrė kohėn.

Andaj ju them vazhdoni ju nė atė tuajėn nė thirrje nė tė kotėn, pasi ne kemi gjetur tė vėrtetėn dhe nuk kemi nevoj pėr pagėzues, kemi Allahun qė na nevojitet dhe kjo na mjafton, poashtu edhe ka religjion edhe po tė ngrihet e tėrė bota kundėr saj, vetėm se i shtohet drita dhe dashuria e njerėzve pėr te.

Natėn dhe besoni se kam punė shumė mė tė vlefshme se debat tė kotė.
PM
Top
igli_st
Postuar nė: 18.11.2012, 20:57
Quote Post


Tėrė kohėn flas :)
*****

Posti: Antarė
Postime: 973
Antari Nr: 27508
Bashkangjitur: 14.09.2012



Une nuk te thashe te bejme debat sot se edhe sot kam kohe te rri ketu.
Ndonjehere tjeter mund te bejme.
Po pse frymezimi sipas haditheve shkaktonte frike te profeti juaj,po surja e gurezimit qe mungon sipas haditheve si behet,jane hadithet te sakta qe thone e ka ngrene cjapi apo ato genjejne.
Profetet e bibles kane folur ne emer te Zotit sic ta dhashe emrin.
A ka folur muhamedi keshtu?


----------------------------------------
Ατλαντίδα
PM
Top
igli_st
Postuar nė: 18.11.2012, 21:08
Quote Post


Tėrė kohėn flas :)
*****

Posti: Antarė
Postime: 973
Antari Nr: 27508
Bashkangjitur: 14.09.2012



Me qe ti abida je kaq optimiste.

Kush e shkroi kete ajet me poshte. Allahu, engjulli Gabriel, Muhamedi apo ndoshta shoket e Muhamedit.

2:285. I dėrguari i besoi asaj qė iu shpall prej Zotit tė Tij, si dhe besimtarėt. Secili i besoi All-llahut, engjėjve tė Tij, shpalljeve tė Tij, tė dėrguarve tė Tij. Ne nuk bėjmė dallim nė asnjėrin nga tė dėrguarit e Tij, dhe thanė: "Dėgjuam dhe respektuam. Kėrkojmė faljen tėnde o Zoti ynė! Vetėm te Ti ėshtė ardhmėria jonė."


----------------------------------------
Ατλαντίδα
PM
Top
dasaaa
Postuar nė: 19.11.2012, 12:03
Quote Post


Tėrė kohėn flas :)
*****

Posti: Antarė
Postime: 18007
Antari Nr: 16746
Bashkangjitur: 09.08.2008



 Citim (igli_st @ 18.11.2012, 21:41)
Profeti i fundit sipas neve te krishtereve eshte Gjon Pagezori.
Mesia(Jezusi) eshte plotesuesi i fundit i profetesive ne bibel qe disa do i plotesoj me ardhjen e 2.
Ai jo vetem qe nuk paralajmeron profet te ri po paralajmeron per profete te rreme qe do sjellin mesime te rrema.
Profeti juaj nuk gjendet askund ne Tevrat ose Inxhill po do sill fakte dhe eja te debatojme.

Ni pyetje nuk kam lidhje fort rreth ktyre gjerave por pot pyes.

Jezusi ka qen Zot a Pejgamber tash apo djal i Zotit


----------------------------------------
Kurrė mos e ngatėrro personalitetin tim me sjelljen time, sepse personaliteti ėshtė i imi ... kurse sjellja ime, mvaret shumė edhe prej teje!
PMUsers WebsiteIntegrity Messenger IM
Top
igli_st
Postuar nė: 19.11.2012, 12:55
Quote Post


Tėrė kohėn flas :)
*****

Posti: Antarė
Postime: 973
Antari Nr: 27508
Bashkangjitur: 14.09.2012



 Citim (dasaaa @ 19.11.2012, 06:03)
Ni pyetje nuk kam lidhje fort rreth ktyre gjerave por pot pyes.

Jezusi ka qen Zot a Pejgamber tash apo djal i Zotit

Gjerat e shenjta duhen pranuar ashtu qysh jane.
Myslimanet jo vetem qe e kane ulur Jezusin por nuk zbatojne as mesimet e tij.
Kurani dhe myslimanet e keqkuptojne kete lidhje shpirterore midis zotit dhe Jezusit si pjese trinitetit.
KEto jane kontaktet qe kishte muhamedi si tregtar me te krishteret.

[B]9. Tevbe
30. E jehuditė thanė: Uzejri ėshtė djali i All-llahut, e tė krishterėt thanė: Mesihu ėshtė djalė i All-llahut. Ato ishin thėnie tė tyre me gojėt e tyre (fraza tė thata), qė imitojnė thėniet e jobesimtarėve tė mėhershėm. All-llahu i vraftė, si largohen (nga e vėrteta)!


Asnje i krishtere gjalle apo vdekur qofte edhe ne bibel nuk eshte thene qe te jete djal i zotit por bir i perendise.
Dhe as djale i Allahut ky perendi s'eshte permendur asnjehere ne bibel.

Ky postim ėshtė ndryshuar nga igli_st nė 19.11.2012, 12:56


----------------------------------------
Ατλαντίδα
PM
Top
igli_st
Postuar nė: 19.11.2012, 14:26
Quote Post


Tėrė kohėn flas :)
*****

Posti: Antarė
Postime: 973
Antari Nr: 27508
Bashkangjitur: 14.09.2012



 Citim (dasaaa @ 19.11.2012, 06:03)
Ni pyetje nuk kam lidhje fort rreth ktyre gjerave por pot pyes.

Jezusi ka qen Zot a Pejgamber tash apo djal i Zotit

Edhe profet ka qene sepse erdhi per te sjelle lajmin e mire.
Nese do te mesosh ndonje gje shiko videon e pare.

Ky postim ėshtė ndryshuar nga igli_st nė 19.11.2012, 14:28


----------------------------------------
Ατλαντίδα
PM
Top
ßina
Postuar nė: 19.11.2012, 14:53
Quote Post


Administratore
*****

Posti: Admin Forumi
Postime: 8256
Antari Nr: 21014
Bashkangjitur: 17.02.2009



Ndryshimet mes feve ndoshta jane te medha, ama nje e kane te perbashket URREJTJEN fetare. smil3dbd4e398ff7b.gif


----------------------------------------
Mendjet e medha diskutojne idete.
Mendjet mesatare diskutojne ngjarjet.
Mendjet e vogla diskutojne Njerezit.
PM
Top
abida
Postuar nė: 21.11.2012, 21:03
Quote Post


Tėrė kohėn flas :)
*****

Posti: Antarė
Postime: 289
Antari Nr: 19896
Bashkangjitur: 20.01.2009



I Dėrguari me emrin Ahmed!




Allahu, xhele shanuhu thotė: "Atyre qė u kemi dhėnė librin (ēifutėt dhe tė krishterėt), ata e njohin ate (Muhammedin, alejhis-selam) siē i njohin bijtė e vet, e njė grup prej tyre edhepse e dinė kėtė, janė duke fshehur tė vėrtetėn" (El-Bekare, 146).

Tregon Ata bin Jesar: "E takova Abdullah bin Amr bin el-As dhe e pyeta: "Mė trego pėrshkrimin e tė Dėrguarit tė Allahut, alejhi selam, qė pėrshkruhet nė Teurat". Ai u pėrgjegj: "Po (betohem) pėr Allah! Ai pėrshkruhet nė Teurat me disa nga cilėsitė tė cilat i janė dhėnė atij edhe nė Kur'an si: 'O pejgamber! Ne tė kemi dėrguar ty si dėshmi mbi Fenė e vėretetė tė Allahut dhe si pėrgėzues tė besimtarėve tė pėrkushtuar dhe paralajmėrues pėr mosbesimtarėt, dhe mbrojtės pėr analfabetėt. Ti je robi Im, i Dėrguari Im dhe tė kam emėrtuar el-Mutevekil (qė i mbėshtetet Allahut). Ti nuk je as i pasjellshėm, as i ashpėr, as qė bėn zhurmė nė tregje dhe ti nuk u bėn keq atyre qė tė bėjnė keq ty, por sillesh ndaj tyre me ndjesė e shpirtmirėsi. Allahu nuk do tė lerė tė vdesė atė (tė Dėrguarin, alejhi selam) derisa ai t'i drejtojė njerėzit e kėrrusur duke i bėrė ata tė thonė "La ilahe ilallah", me anė tė sė cilės do tė hapen sytė e verbuar, veshėt e shurdhuar dhe zemrat e mbyllura." (Buhariu).

Ēifutėt dhe tė krishterėt e dinin me anė tė librave tė tyre (Teuratit dhe Inxhilit) se ishte koha e ardhjes sė njė tė Dėrguari, cilėsitė e tė cilit qartė pėrmendeshin nė librat e tyre dhe ishin qartė tė dallueshėm. Por "… edhe pse njė kohė ata e kishin lutur Allahun (pėr sjelljen e atij tė Dėrguari Muhamedit) me qėllim qė tė fitonin pėrmbi ata qė nuk besuan, atėherė kur tek ata erdhi ajo qė ata e kishin dalluar, ata e mohuan atė. Le tė bjerė pra mallkimi i Allahut pėrmbi mosbesimtarėt." (El-Bekare, 89).

Prifti Behira ishte nga dijetarėt e mėdhenj tė krishtrėve nė Basra qė mjaft mirė i dinte librat e shpallura tė beni Israilėve. Edhe pse e shihte pėr tė parėn herė, ky menjėherė e njohu tė Dėrguarin sipas veēorive tė shpallura mė herėt nė librat e shenjtė. E mori tė Dėrguarin pėr dore, aso kohe akoma djalosh i mitur, e tha: "Ky do tė jetė i Dėrguari i tėrė botės. Kėtė Allahu do ta dėrgojė si mėshirė tė tė gjithė botėve." Ebu Talibi (xhaxhai i tė Dėrguarit), qė ishte me ta, e pyeti: "Si e di ti kėtė?" Ai u pėrgjigj: "Kur vėshtronit nga Akabeja, nuk mbeti asnjė gurė, as bimė e as lis pa bėrė sexhde, kurse ata nuk i bėjnė sexhde askujt tjetėr pėrveē tė Dėrguarit. Unė e njoh nga vula e pejgamberisė. sipas nishanit nė kėrcėn e sipėrme tė shpatullės nė formė tė mollės. Unė pėr tė kam dėgjuar nė shpalljet tona (nė Teurat dhe Inxhil)". E dinte se ēifutėt mund tė njihnin, dhe nga zilia qė i Dėrguari i fundit nuk ėshtė nga populli i tyre, mund t'i bėnin ndonjė gjė tė keqe ndaj ky prift i ndershėm e luti Ebu Talibin qė tė mos shkonte me tė Dėrguarin nė Sham.

Pra "O ju ithtarė tė librave tė parė! Pėrse e pėrzieni tė vėrtetėn me gėnjeshtrėn dhe e fshihni tė vėrtetėn duke e ditur atė." (Ali-Imran, 71).

Musai, alejhi selam, lajmėron (nė Teurat) pėr ardhjen e Muhamedit, salallahu alejhi ue selem

Nė Dhjatėn e vjetėr (Teurat) edhe sot e kėsaj dite mund tė gjinden shumė citate tė ngjashme si ky: "Do t'ju dėrgoj atyre njė tė dėrguar nga mesi i vėllezėrve tė tyre tė ngjashėm me ty (o Musa), dhe fjalėt e Mia do t'ia vendosi nė gojėn e tij, kėshtu qė ai t'ju flasė atyre ēdo gjė qė Unė (Zoti juaj dhe i atij tė Dėrguari) e porosis…, fjalėt e mia tė cilat ai do ti flasė nė emrin tim" (Deut, 18: 18-19). Ne do tė mjaftohemi vetėm me kėtė citat. Duke i komentuar cilėsitė: "nga mesi i vėllezėrve tė tyre" , "i ngjashėm me ty (O Musa)", "fjalėt e Mia (tė Zotit) do t'ia vendosi nė gojėn e tij", "do tė flasė nė emirn tim (tė Zotit)", muslimanėt dhe tė krishterėt kanė mospajtim nė lidhje me tė Dėrguarin qė Musai, alejhi selam, e paralajmėron se do tė vijė pas tij.

Tė krishterėt thonė: padyshim se ky i dėrguar i parlajmėruar nė Teurat ėshtė Isai. Ja argumentet e tyre:

1. "nga mesi i vėllezėrve tė tyre" d.m.th. nga mesi i ēifutėve, pra edhe Isai sikur Musai (Mojsiu), alejhi selam, janė ēifutė, dhe

2."sikur ty (O Musa)" d.m.th profet i ēifutėve sikur qė ishin edhe Mojsiu (Musai) edhe Jezusi (Isau), alejhis-selam.

Muslimanėt, nė anėn tjetėr, janė kėmbėngulės nė atė se i Dėrguari i paralajmėruar nė tw ėshtė vetė Muhamedi, salallahu alejhi ue selem, ja edhe argumentet e tyre:

1. Babai dhe nėna: Musai kishte baba dhe nėnė. Muhamedi (Ahmedi), salallahu alejhi ue selem, po ashtu kishte baba dhe nėnė. Ndėrsa Isau (Jezui) kishte vetėm nėnė. Ndaj pjesa "tė ngjashėm me ty (o Musa)" i referohet Muhamedit, salallahu alejhi ue selem

2. Lindja mrekulli: Musau dhe Muhamedi, salallahu alejhi ue selem, u linden nė njė mėnyrė normale, natyrore, me anė tė martesės, respketivisht me bashkim fizik mes mashkullit dhe femrės. Por kjo nuk ėshtė e rastit edhe me Isaun, alejhi selam, Allahu, I Madheruar thote: "Pėrkujto kur engjėjt i thane: "Oj Mejreme, Allahu tė pėrgėzon me fjalėn e vet (me lindjen e njė fėmije si rezultat i fjalės sė Zotit) emri i tė cilit ėshtė Mesih, Isa, bir i Merjemes…" (Ali imran, 45). "Ajo (Merjemja) tha: "Zoti im, si mund tė kem unė djalė e mua s'mė ka prekur njeri (asnjė mashkull, nuk jam e martuar)? Ai (Allahu) tha: "Ja, kėshtu, Alllahu krijon ēka tė dojė. Kur Ai vendos pėr njė ēėshjte, vetėm i thotė: Bėhu! Ajo bėhet." (Ali Imran, 47). "Vėrtetė ēėshjta e Isaut (tė lindur pa baba) tek Allahu ėshtė sikurse ēėshjta e Ademit. Atė e krijoi nga dheu, e pastaj atij i tha: "Bėhu!" e ai u bė". (Ali imran, 59). Pra, " tė ngjashėm me ty (o Musa)" i referohet Muhamedit, salallahu alejhi ue selem.

3. Lidhjet martesore: Musau dhe Muhamedi, salallahu alejhi ue selem, u martuan, ndėrsa Isau mbeti beqar pėr tėrė jetėn dhe kurrė nuk u martua. Pra, "tė ngjashėm me ty (o Musa)" i referohet Muhamedit, salallahu alejhi ue selem

4. Isaun populli i tij kurrė nuk e pranoi: Musau dhe Muhamedi, salallahu alejhi ue selem, u pranuan nga populli i tyre si profetė gjatė jetės sė tyre. Ėshtė e padiskutueshme qė ēifutėt i shkaktuan halle tė mėdha Musaut, por sidoqoftė ata si komb e pranuan profetėsinė e tij. Arabėt po ashtu ia bėnė jetėn e pamundshme Muhamedit, alejhi selam, ai vuajti shumė prej popullit tė tij, pas 13 vitesh predikimi u dėbua nga vendlindja e tij -Meka. Megjithatė, sikur edhe Musain, para vdekjes populli i tij e pranoi mė nė fund si tė Dėrguar. D.m.th. "tė ngjashėm me ty (o Musa)" i referohet Muhamedit, salallahu alejhi ue selem

5. Udhėheqėsia me popullin: Musau dhe Muhamedi, salallahu alejhi ue selem, ishin udhėheqės tė popujve tė tyre, shpirtėror dhe shtetėror. Si Musau ashtu edhe Muhamedi, salallahu alejhi ue selem, gjatė jetės sė tyre jepnin urdhėra pėr zbatimin e ndėshkimeve sipas ligjeve tė zbritura atyre nga ana e Allahut. E Isau, alejhi selam, kėtė nuk e bėri dot. E qartė, "tė ngjashėm me ty (o Musa)" i referohet Muhamedit, salallahu alejhi ue selem.

6. Pa ligje tė reja: Musau dhe Muhamedi, salallahu alejhi ue selem, erdhėn tek popujt e tyre me ligje tė reja, tė cilat i anullonin ligjet e shpallura mė parė. Allahu thotw nw Kuran: "E kur i premtuam Musait (t'ia japim Teuratin pėr) dyzet netė…" (El-Bekare, 51), "dhe (pėrkujto) kur ia dhamė Musait librin, dalluesin nė mėnyrė qė tė udhėzoheni nė rrugė tė drejtė" (El-bekare, 53).

Mendoj se nuk ka nevojė tė vėrtetojmė se Muhamedi, alejhi selam, erdhi me ligj tė ri… Musau dhe Muhamedi, salallahu alejhi ue selem, kanė ardhur me ligje tė reja qė anullojnė ato tė mė parshmit. Pra "tė ngjashėm me ty (o Musa)" i referohet Muhamedit, salallahu alejhi ue selem.

7. Si e lane kėtė botė? Musau dhe Muhamedi, salallahu alejhi ue selem, vdiqėn me vdekje natyrore. Por nuk ndodhi kėshtu edhe me Isaun. Sipas tė krishterėve ai u vra duke u kryqėzuar dhunshėm. Sipas Islamit "ata nuk e vranė atė (Isaun), as nuk e kryqėzuan, por kėshtu iu duk atyre dhe ata qė kanė mosmarrėveshje pėr kėtė, kanė mjaft dyshime nė tė…, sigurisht qė ata nuk e vranė atė (Isaun)" (En-Nisa, 157) "dhe ai (Isau) do tė jetė shenjė njohėse pėr Orėn (d.t.th ai do tė zbresė sėrish nė tokė si shenjė e madhe e Kijametit). Kėshtu qė nuk ka asnjė dyshim pėr tė…" (Ez-Zukhruf, 61). Sigurisht qė edhe kėtu "tė ngjashėm me ty (o Musa)" i referohet Muhamedit, salallahu alejhi ue selem.

8. Vendbanimi qiellor: Musau dhe Muhamedi, salallahu alejhi ue selem, qė tė dy gjenden tė varosur nė tokė, ndėrsa edhe kjo nuk ėshtė kėshtu me Isaun, alejhi selam, Sipas krishterėve ai pushon nė qiell, sipas Islamit "Allahu e ngriti atė (Isaun) lart (nė qiell) pranė Vetes sė Tij…" (En-Nisa, 158). D.m.th edhe sipas kėsaj "tė ngjashėm me ty (o Musa)" i referohet Muhamedit, salallahu alejhi ue selem

9. Muhamedi salallahu alejhi ue selem -vėllau i Musait: Pjesa "nga mesi i vėllezėrve tė tyre" mund tė kuptohet se i Dėrguari dhe populli tė cilit do t'u dėrgohet janė tė njė kombi. Muhamedi, alejhi selam, ishte i Dėrguar i arabėve, plus kėsaj edhe i tėrė njerėzimit (pėrfshirė ēifutėve dhe krishterėve). Ibrahimi, alejhi selam, kishte dy fėmijė, Is'hakun (me Sarėn) dhe Ismailin (me Haxheren). Ēifutėt janė pasardhės tė Is'hakun e arabėt tė Ismailit, alejhi selam, Sipas citateve biblike dhe atyre Kur'anore fėmijėt e njėrit djalė pėrmenden si vėllezėr tė fėmijėve tė djalit tjetėr. Pra Musau si pasardhės i Is'hakut e ka vėlla Muhamedin, alejhi selam, si pasrardhės i Ismailit. Atėherė edhe "nga mesi i vėllezėrve tė tyre" i referohet pikėrisht Muhamedit, alejhi selam,

10. "Fjalėt e Mia do t'i vendos nė gojėn e tij": Nė Kur'anin famėlartė tė shumta janė ajetet qė pėrmbajnė foljen urdhėrore "Kul…" (thuaj). Do tė pajtoheshit se nėse dikujt i zbret shpallje pėr tė cilėn mė parė nuk ka pasur aspak njohuri dhe urdhėrohet qė kėtė ta kumtoj ėshtė njėlloj sikur fjalėt e tjetėrkujt tė vendosen nė gojėn e dikujt tjetėr. E tė dėrguarit tone Allahu, xhele shanuhu, pėr plot 23 vite ia zbriste shpalljen (fjalėt e Tij) pėr tė cilat Allahu i Lartėsuar betohet: "Betohem fuqimisht nė yjet qė tėrhiqen, qė udhėtojnė e fshihen. Pasha natėn kur ajo ia beh me errėsirė. Pasha agimin kur ia shkrep! Pa dyshim qė ajo ėshtė Fjala (Kur'ani i sjellė nga) mė i nderuari i dėrguar (Xhibrili prej Allahut te Muhamedi,)" (Et-Tekuir, 16-19). D.m.th edhe Kur'ani lajmėron se Ai ėshtė fjalė e Allahut, xhele shanuhu, "i vendosur nė gojėn" e tė Dėrguarit, salallahu alejhi ue selem, Tė pėrmendim edhe njė argument interesant pėr kėtė. Muhamedit, salallahu alejhi ue selem, pėr here tė pare nė moshėn 40 vjeēare i erdhi shpallja, nė njė shpellė 5 km. nė veri tė Mekės, nė Hira. Xhibrili (Gabrieli) e urdhėroi atė nė gjuhėn e tij amtare "Ikre…" (d.t.th. lexo, proklamo, recito). Muhamedi, salallahu alejhi ue selem, tmerrohet prej kėsaj dhe pėrgjigjet: "Unė nuk jam i mėsuar". Mė pas Xhibrili pėr tė dytėn here e thotė tė njejtėn duke fituar pėrgjigjje tė njejtė "Unė nuk jam i mėsuar". Tė tretėn here Xhibrili ia shpall 5 ajetet e para qė sot zėnė fillimin e kaptinės sė 96 (El-Alak) tė Kur'anit. Interesant se edhe sot e kėsaj dite nė "Versionin e mbretit Xhejms" i njohur edhe si "versioni i autorizuar" i Biblės hasen kėto versete: "Dhe libri i dorėzohet atij qė ėshtė i pamėsuar, duke i thėnė: lexo kėtė, ty tė lartėsoi (Zoti), dhe ai tha: unė nuk jam i mėsuar" (Isaijah 29: 12). Vėrtetė shumė qartė. Edhe sipas argumenteve Kur'anore edhe sipas atyre Biblike pjesa "Fjalėt e Mia do t'i vendos nė gojėn e tij" i referohet Muhamedit, alejhi selam,

11. "Do tė flasė nė emrin tim (tė Zotit)" Nė emėr tė kujt do ti fliste fjalėt i Dėrguari "e futura nė gojė tė tij"? Ēdo kaptinė e Kur'anit (pos sures Teube) fillon me "Nė emėr tė Allahut, tė Gjithmėshirėshmit, Mėshirėplotit". Nė Kur'an gjinden 114 sure dhe po aq formulime tė tilla. Pra, edhe pjesa "Do tė flasė nė emrin tim (tė Zotit)" i referohet Muhamedit, salallahu alejhi ue selem

Kėto ishin argumentet e muslimanėve dhe krishterėve. Le tė jetė detyrė e juaja tė vendosė secili se nė anėn e kujt rėndojnė ato.

Isau, alejhi selam, lajmėron (nė Inxhil) pėr ardhjen e Muhamedit, salallahu alejhi ue selem

Janė tė shumta profecitė pėr ardhjen e Muhamedit, salallahu alejhi ue selem, nė Inxhil. Do tė pėrmendim disa prej tyre tė cilat sot e kėasj dite eksistojnė nė Ungjillin sipas Gjonit:

1."Nė qoftė se ju mė doni mua, do t'i dėgjoni urdhėrat e mi. Dhe unė do t'i lutem Atit dhe Ai do tė jap njė tjetėr Qetėsues, qė ai tė mund tė jetojė me ju pėrgjthmonė." (Gjon 14: 15-16). Po kush pos Muhamedit, salallahu alejhi ue selem, do tė mund tė ishte ky qetėsues, duke e ditur se mes Isaut dhe Muhamedit, salallahu alejhi ue selem, nuk ka pasur tė Dėrguar. Ndėrsa dijetarėt pjesėn "ai tė mund tė jetojė me ju pėrgjithmonė" e komentuan se ligji qė do t'i zbresė atij (sheriati) do tė jetė i vetmi ligj i pranuar tek Allahu gjer nė Ditėn e Fundit.

2. "Pra kur qetėsuesi tė ketė ardhur, tė cilin unė do ta dėrgoj te ju nga Ati, ai do tė dėshmojė pėr mua: Edhe ju do tė dėshmoni, sepse ju keni qenė me mua qė nė fillim." (Gjon 15: 26-27). Allahu i Lartėsuar thotė: "Dhe kur i frymėzova havarijunėt (shokėt e Isaut): "Tė mė besoni Mua dhe tė dėrguarin Tim!" E ata thanė: "Ne besuam, e ti (o Isa) dėshmo se ne jemi mulimanė" (El-Maide, 111)

3. "…Prapseprap unė po jua them juve tė vėrtetėn; pasi nėse unė nuk largohem, qetėsuesi nuk do tė vijė te ju, por nėse unė iki, unė do ta dėrgojė atė tek ju. Dhe kur ai tė ketė ardhur, ai do ta qortojė botėn e mėkatit dhe do tė vendosė drejtėsinė dhe gjykimin." (Gjon 16: 5-8). Allahu, xhele shanuhu, thotė: "Ne nuk tė dėrguam (o Muhamed) pėrpos si mėshirė pėr Botėrat"

4. "… Ja se si do tė jetė, kur shpirti i sė Vėrtetės tė ketė ardhur, ai do t'ju tregojė juve tė njihni gjithė tė vėrtetėn: pasi ai nuk do tė flet nga vetja e tij; por gjithēka qė ai do ta dėgjojė, atė ai do ta flasė; dhe ai do tė tregojė gjėrat e sė ardhmes. Ai do tė mė lavdėrojė mua: pasi ai do tė marrė nga unė dhe do t'ja tregojė atė juve." (Gjon 16: 12-24). Allahu, subhanehu ue teala thotw: "Dhe ai (Muhamedi) nuk flet nga hamendja e tij. Ai (Kur'ani) nuk ėshtė tjetėr pos shpallje qė i shpallet." (En-Nexhm, 3-5). "… Isa, bir i Merjemes, i famshėm nė dynja dhe ahiret dhe nga tė afėrmit (e Zotit)" (Ali-Imran, 45). "Thuaj: "Ne i kemi besuar Allahut, edhe asaj qė na u zbrit neve…Edhe asaj qė i ėshtė dhėnė Musait dhe Isait…" (Ali-Imran, 84).

Dijetarėt Islamė kanė shprehur se personi qė pėrshkruhet nga Isau (Jezusi) pėr tė ardhur pas tij nė vargjet e mėsipėrme nuk pėrshtatet me asnjė njeri tjetėr, por vetėm me Muhamedin, sal salallahu alejhi ue selem, siē edhe vėrtetuam. Ky "person" tė cilin e profetizoi Isau se do tė vijė pas tij nė Bibėl quhet "Parkalita”. Fjala origjinale ėshtė Greqisht dhe kuptimi i saj ėshtė "njė person tė cilin e lavdėrojnė shumė". Kuptimi i fjalės ėshtė i pėrdorshėm dhe i pėrshtatshėm plotėsisht pėr fjalėn "Muhamed" apo "Ahmed" (nė arabisht) qw d.m.th. I lavdėruar.

Tė pėrmedim edhe se jo shumė kohė mė pare nė njė bibliotekė eshte gjetur njė Bibėl, pa kopertina, i njohur si Ungjilli i Barnabės. Nė njė nga versetet e saj qartė pėrmendet se Isau, alejhi selam, i lajmėron pasuesit e tij se do tė vijė njė i dėrguar tjetėr pas tij, emri i tė cilit do tė jetė Ahmed (Muhamed). Kėtė edhe Allahu, xhele shanuhu, e tregon nė Kur'an: “Dhe kur, Isai, biri i Merjemes tha: "O beni israil, unė jam i dėrguari i Allahut te ju, jam vėrtetues i Teuratit qė ishte para meje dhe jam pėrgėzues pėr njė tė dėrguar qė do tė vijė pas meje, emri i tė cilit ėshtė Ahmed!" E kur ai u erdhi atyre me argumente tė qarta, ata thane: "Kjo ėshtė magji e hapėt" (Es-Saff, 6). Krishterėt e zhdukėn kėtė verset dhe ai sot nuk eksiston nė librat e tyre, si edhe shumė tė tjerė tė ngjashėm me tė.

Ndoshta lexuesit i kanė rėnė nė sy shprehjet e lartėpėrmendura "edhe sot e kėsaj dite nė Teurat eksiston kjo thėnie..." apo "edhe sot e kėsaj dite nė Inxhil eksiston kjo thėnie...". Jemi shprehur kėshtu sepse krishterėt dhe jehuditė nė librat e shenjtė tė shpallur atyre kanė shtuar dhe hequr, kanė fshirė dhe plotėsuar sipas tekeve, epsheve dhe interesave tė tyre nė situata dhe kohė tė ndryshme.
Ndaj sot i kemi shumė versione tė Biblės, …Krishterėt dhe jehuditė vazhdojnė me avazin e vjetėr, me duart e tyre shkruajnė dhe ndryshojnė ē'tu kujtohet nė librat e shenjtė tė tyre. "Atėherė mallkimi qoftė mbi ata qė e shkruajnė Librin (Teuratin) me duart e tyre dhe mė pas thonė: "Ky ėshtė libėr prej Allahut" pėr tė bėrė tregti me tė pėr njė ēmim qesharak! Mallkimi qoftė mbi ata pėr atė ēfarė kanė shkruar duart e tyre dhe mallkimi qoftė mbi ta pėr ēfarė ata fitojnė nga kjo punė" (El-Bekare, 79), apo Allahu i Madhėruar edhe thotė: "Nė tė vėrtetė, njė grup prej tyre janė ata qė pėshtjellojnė gjuhėt e tyre kur lexojnė librin (pėr tė deformuar kuptimin) ashtuqė ju tė mendoni se ajo (shprehje) ėshtė nga libri, po ajo nuk ėshtė nga libri (i vėrtetė), madje thonė: "Kjo ėshtė nga Allahu" Po ajo nuk ėshtė nga Allahu. Ata duke ditur thonė gėnjeshtra pėr Allahun." (Ali-Imran, 78). Ndaj shumė citate tė Dhjatės sė Vjetėr dhe tė Re nė tė cilėn nė mėnyrė direkte dhe decide pėrshkruhet ardhja e Muhamedit, salallahu alejhi ue selem, dhe umetit tė tij sot nuk eksistojnė.

Po neve Allahu, subhanehu ve teala, na lajmėron se: "Muhamedi ėshtė i dėrguari i Allahut, e ata qė janė me tė (sahabėt) janė tė ashpėr kundėr mosbesimtarėve, janė tė mėshirshėm ndėrmjet vete, ti i sheh ata kah pėrulen (nė ruku), duke rėnė me fytyrė nė tokė (nė sexhde), e kėrkojnė prej Allahut qė tė ketė mėshirė dhe kėnaqėsinė e Tij ndaj tyre. Nė fytyrat e tyre shihen shenjat e gjurmės sė sexhdes. Pėrshkrimi i cilėsive tė tyre ėshtė nė Teurat dhe po ky pėrshkrim ėshtė edhe nė Inxhil…" (El-Fet'h, 29). "Allahu bleu prej besimtarėve shpirtėrat dhe pasurinė e tyre me xhennet…Premtim tė cilin e vėrtetoi nė Teurat, Inxhil e Kur'an" (Et-Teube, 111).

Thotė i Dėrguari, salallahu alejhi ue selem, "Pasha Atė nė Dorėn e tė Cilit ėshtė shpirti im! Sikur Musai tė ishte gjallė s'do tė kishte shpetim vetėmse duke mė pasuar mua" (Ahmedi, Darimiu). O ju qė pretendoni se jeni ndjekės tė Musaut, alejhi selam, si duhet tė jetė puna me ju atėherė.

Thotė i Dėrguari, salallahu alejhi ue selem: "Pasha Atė nė Duart e tė Cilit ėshtė shpirti im, padyshim qė Isai, biri i Merjemes, shumė shpejt do tė zbresė mes jush (muslimanėve si shenjė e Kjametit) dhe do tė gjykojė njerėzimin me drejtėsi sipas ligjit tė Kur'anit…" (Buhariu). O ju qė pretendoni se jeni ndjekės tė Isaut, alejhi selam, si duhet tė jetė puna me ju atėherė.

Atėherė "Thuaju (o i Dėrguar): "O ithtarė tė librit (tė Teuratit dhe Inxhilit), ejani (tė bashkohemi) te njė fjalė qė ėshtė e njejtė (e drejtė) mes nesh dhe mes jush: tė mos adhurojmė, pos Allahut, tė mos ia bėjmė Atij asnjė send shok, tė mos konsiderojmė njėri-tjetrin zotėra pos Allahut!" E nė qoftė se ata refuzojnė, ju thoni: "Dėshmoni pra se ne jemi muslimanė!" "(Ali-Imran, 64) dhe dijeni se "Pasha Atė nė Duart e tė Cilit ėshtė shpirti im, nuk ka asnjė krishter ose ēifut qė dėgjon pėr mua e tė mos mė besojė mua dhe shpalljen time e qė tė mos hudhet nė Xhehenem" (Muslimi, Ahmedi)

----------------------

 Citim
Ndryshimet mes feve ndoshta jane te medha, ama nje e kane te perbashket URREJTJEN fetare.



Beso se nuk kam pas dhe nuk kam, asnjėlloj urrejtje ndaj asnjė religjioni, por e dua shumė religjionin tim, e kjo nuk ėshtė urrejtje me sa e di unė por e drejta e secilit individ. Se po tė mos e doja dhe besoja as nuk do tė isha dhe nnuk do t'i pėrkisja besimit qė i takoj.
PM
Top

Topic Options Faqe: (3) [1] 2 3  Reply to this topicStart new topicStart Poll

 

Postimet janė nė pronėsi tė vet postuesve, redaksia jonė nuk mer asnjė pėrgjegjėsi per permbajtjen e tyre!

© 2004-2017 Studentet.info™ | Kopjimi ėshtė i lejuar nėse theksohet burimi | Developed by: Just5 Studio