Studentet.info
 Kėrko      Antarėt      Aktivitet


  Reply to this topicStart new topicStart Poll

> Njė qasje ndryshe - Valon Bela
valonny
Postuar nė: 29.01.2009, 00:56
Quote Post


Mundohem tė kyqem nė bisedė
**

Posti: Antarė
Postime: 13
Antari Nr: 19603
Bashkangjitur: 14.01.2009



Njė ēasje ndryshe

Maqedonia ka 17 vite pavarėsi dhe 17 vite pluralizėm politik ku krejt pajtohemi se nuk ėshtė edhe aq kohė e mjaftueshme pėr tė siguruar qoftė traditė tė mirėfilltė si tė trashėgimisė institucionale po edhe tė respektimit tė tė drejtave dhe lirive tė njeriut. Kėsaj pėrvoje sado e vogėl dhe e njomė I kontribuan edhe shqiptarėt me formimin e subjekteve tė tyre politike mvarėsisht ndryshimeve ose ngjarjeve tė kohėrave. Ky nuk ėshtė edhe aq kontribut marramendės por njėkohėsisht edhe nuk duhet nėnvlerėsuar ngase shqiptarėt nė Maqedoni kishin qenė larg institucioneve tė kėtij vendi pėr gati sa njė gjysėm shekulli.

Tashmė kemi njė realitet tė ri nė Maqedoni. Shqiptarėt janė tė pozicionuar deri diku mirė ku kanė siguruar njė Marrėveshje tė Ohrit e cila duhej dhe duhet tė paraqesė si pikėnisje e reformave tė shumta nė kėtė vend. Marrėveshja e Ohrit nuk na u paraqit vetėm pėr reformat juridiko-civile por ajo (pėr mendimin tim) u paraqit edhe pėr t’ju ofruar dy komuniteteve mė tė mėdha (Maqedonasve dhe Shqiptarėve) edhe njė reform tjetėr. Kjo reform, edhe pse u anashkalua nga liderėt e subjekteve politike nė vend, ishte e pazėvendėsueshme dhe ishte jetike pėr vetė Maqedoninė. Kjo reform kishte tė bėjė me ndryshimin e mentalitetit tė deritanishėm Maqedonas I cili mentalitet ishte etnocentrik dhe egoist. Ky mentalitet ishte I stėrmbushur me paragjykime dhe stereotipe tė tė gjitha llojeve. Mos ēasja e subjekteve politike ndaj kėsaj reforme si duket kishte tė bėjė me harrimin e interesave kolektive dhe dhėnies pėrparėsi interesit individualo-partiak. Ky interes edhepse afatshkurtė ka pasojat e tij dhe qė rezultojnė me shkatėrrimin e proceseve tė arritura deri mė tani dhe mbjelljen e urrejtjeve ndėretnike.

Tashmė krejt pajtohemi se Maqedonasit I janė kthyer mendimit se shqiptarėt janė qytetarė tė kategorisė sė dytė dhe ata duhet tė jenė shėrbyesit e kategorisė sė parė. Edhepse tingėllon nė mėnyrė ekstreme por ėshtė njė realitet qė nuk mund tė fshihet. Zhvendosja e vėmendjes sė qytetarėve nga problemet e mėdha vendore qofshin ekonomiko-politike qofshin socialo-kulturore bėhet pėr interesa partiake dhe qė padyshim janė si rezultat I shpirtėngushtėsisė personale tė liderėve politik. Ēasja ndaj rejtingjeve dhe tentativat “me ēdo kusht” pėr rritjen e rejtingjeve partiake si nga partitė pushtetare dhe ata nė opozitė po rezulton me pasoja enorme dhe tė cilat pasoja vazhdon ti hapėrojė populli I gjorė shqiptar. Kushtėzimi I qytetarėve me libreza partiake pėr punėsim tė tyre akoma mbetet aduti parimor I partive politike. Akoma nuk po shohim pjekuri tė lartė politike ku subjektet politike do tė konkuronin me oferta tė ndryshme dhe qė qytetari tė jetė nė pozitė tė zgjedhjes sė ofertės tė cilės atij I pėrshtatet. Liderėt politik shqiptar duhet tė jenė zemėrgjėrė. Ata duhet tė shtrinė dorėn njėri tjetrit pėr njė konkurencė idesh, caqesh, programesh dhe synimesh. Promovimi I personaliteteve jopolitike me kapacitet tė jashtėzakonshėm profesionalo-shkencor mbetet vetėm si ide por ja qė asnjėherė nuk gjeti rrugėn e realizimit.

Dekurajimi I kėtyre personaliteteve ėshtė gjithashtu rezultat I frikės sė konkurencės sė diturisė dhe aftėsive profesionale. Liderėt politik shqiptar duhet kuptuar se jo cdosend qė fillon me ta duhet edhe tė pėrfundon me ta. Anashkalimi i personaliteteve me vlera moderne ka shtyrė shumė nga intelektualėt modern shqiptar qė ti qasen jetės private duke mos patur kurrfarė mundėsie tė gjetjes sė mėnyrave pėr dhėnien e kontributit personal ndaj shoqėrisė shqiptare. Ėshtė mė se e vėrtetė se rruga e vetme qoftė edhe pėr njė projekt sado i vogėl tė jetė ai ėshtė pėrmes portave partiake ku aty patjetėrsisht duhet t’ju nėnshtrohen bėrrylave tė strukturave partiake tė cilat janė aty nga fati i nepotizmit dhe intervenimeve e jo i zgjedhjes nė bazė tė meritės. Kjo metodė e formimit strukturor partiak nuk ka asnjė qėllim tjetėr pėrveq atij tė servilizmit tė pakusht ndaj liderit. Imponim klasik se vetėm lideri ka tė drejtė dhe din se cka ėshtė mė e mirė pėr kėtė ose atė ēėshtje.

Dhe jo rastėsisht nė Maqedoni subjektet politike janė tė ashtuquajtura ‘firma private’. Kėsaj metode klasike i ka dalur afati bile tashmė nuk pėrdoret as nė kontinentin afrikan ku procesi i reformimit tė shoqėrisė pothuajse ėshtė stopuar. Jo rastėsisht kemi stagnim pothuajse nė tė gjitha drejtimet. Hapja e dyerve ndaj kapaciteteve shoqėrore duhet modeomos tė realizohet. Njėherė e pėrgjithmonė duhet eliminuar metodat e promovimit diletant dhe amatoresk. Kjo metodė prodhon rezultate tė mjera dhe jep mesazh joprofesional tė punės dhe afirmimit tė qytetarėve drejt atij subjekti politik.

Lirisht mund tė themi se pikėrisht nga kjo metodė diletante e aprovuar ne sot ballafaqohemi me kritikat mė tė ashpra qoftė nga faktori rajonal qoftė nga ai ndėrkombėtar pėr gati se gjitha proceset. Metodat e dhunės, frikės dhe kėrcėnimeve duhet eliminuar. Kėto metoda I takojnė shekullit tė kaluar. Mjaft mė me Skenderbeun nė kalė. Duhet ndėrtuar Skenderbeun e tavolinės ku firmos konventa, protokole, traktate, etj.

Ėshtė ardhur koha e liderėve diplomatik ku armėn e tyre kryesore e kanė fjalimin, I cili fjalim ėshtė pėrplot ide, premtime dhe shpresa. Fjalim ky qė ngjall interesim pėr qytetarėt si nė aspekt tė afirmimit tė tyre si nė aspekt tė dhėnies sė kontributit tė tyre ndaj proceseve shoqėrore moderne. Ėshtė ardhur koha qė pėrfundimisht qytetari tė jetė ai qė do tė pėrfitojė nga betejat politike tė subjekteve tė ndryshme qoftė ideologjike qoftė programore. “Mė shumė shėrbime pėr qytetarin” le tė jetė motoja e ardhshme e subjekteve politike nė vend. Le tė jenė subjektet politike urė lidhėse mes ėndėrrave tė qytetarit dhe realizimeve tė atyre ėndėrrave…

Valon Bela, Politikolog
PM
Top

Topic Options Reply to this topicStart new topicStart Poll

 

Postimet janė nė pronėsi tė vet postuesve, redaksia jonė nuk mer asnjė pėrgjegjėsi per permbajtjen e tyre!

© 2004-2017 Studentet.info™ | Kopjimi ėshtė i lejuar nėse theksohet burimi | Developed by: Just5 Studio