Studentet.info
 Kėrko      Antarėt      Aktivitet



  Reply to this topicStart new topicStart Poll

> UDHETIM NE LIBRIN E TARIK RAMADANIT
INDEXI
Postuar nė: 21.02.2007, 15:50
Quote Post


Tėrė kohėn flas :)
*****

Posti: Antarė
Postime: 569
Antari Nr: 3362
Bashkangjitur: 15.10.2006



Europa ėshtė nė prag tė pranimit tė fesė dhe jo nė pragun e luftės
Udhėtim nė librin e Tarik Ramadanit

Autor: Ahmet Alibashic
Nga Boshnjakishtja: Hamdi Nuhiju

Libri i Tarik Ramadanit ( i lindur me 1962 nė Zvicėrr) , profesor i filozofisė ( College of Geneve ) dhe studiues islam ( Fribourg University), ėshtė pioner i metodologjisė sė tė drejtės islame ku jepen pėrgjigje pėr cėshtjet mė tė rėndėsishme tė muslimanėve nė Pėrėndim . Nė bazė tė usuli fikhut Tarik Ramadan ka arritur qė tė reformojė mendimin islam bashkėkohor. Ai nuk ėshtė intelektual i tillė i cili tė gjitha problemet i zgjidhė me kur`an dhe sunnet e as i asimiluar komplet nga rrethi europian ( Muhammed Arkoun , Bessam Tibi , Abdullahi A. en-Naim dhe tjerė). Njė tendecė e tillė edhe nuk na habit pėr faktin se ai ėshtė njė ndjekėr i rrallė i (Murad Hofmann) ndėrmjet liderėve tė mendimit islam. Ramadan ėshtė djal i Seid Ramadanit ( udhėheqės i dikurshėm i lėvisjes islame nė Siri ) dhe nip i Hasan el-Bennas , i cili pėrvetėson njė depėrtim tė rrallė dhe ka lėnė mjaft gjurmė pėrmes mendimeve tė tij islame nė kėtė kontinentin europian dhe pėr fat tė tij ai nuk ka qenė i larguar e as i fyer.
Nė kohėn kur e ka shkruajtur kėtė studim , autori ka qenė i ndikuar nga ana e gjeneratės sė parė tė muslimanėve nė Europėn Perėndimore dhe ambientimi i tyre reaktiv nė vendin ku kanė jetuar. Njė ambientim i kėtillė ka qenė pėr arsye tė pėrzierjes sė kulturave dhe traditave perėndimore me fetė , dhe njė sjellje jo e mirė e rrethit europian ndaj muslimanėve tė ardhur.
Autori para vetes parashtron njė detyrė qė tė tregoj si Islami mund tė jap shumė pėr gjeneratėn e dytė e tretė , tė muslimanėve nė Europ nėse ato vendosin qė tė jetojnė aktivisht si musliman dhe nėse kuptojnė se ritet fetare tė tyre e sjellin njėriun tek Zoti dhe arrihet deri te qetėsia shpirtėrore e cila ėshtė njė qėllim kryesor e shumicės sė njerėzve nė botė. Ai potencon se ėshtė shumė me rėndėsi metodologjia e tė drejtės islame e cila do t`i ndihmojė qė tė pėrgjigjen nė pyetje tė reja nga ana e juristave islam pėr situata qė janė irrelevante.

Libri ėshtė i ndarė nė dy pjesė.Nė pjesėn e parė e cila ėshtė mjaft e rėndėsishme , autori pėrgaditė terenin pėr analizėn e tij rreth pyetjeve praktike me tė cilat pėrballen muslimanėt Europian . Nė fillim ai elaboron konturat e pėrgjithshme tė islamit ( nė kontekstin europian ) dhe themelet e diturive tė drejtėsisė islame. Ai thekson se qėllim i fundit i riteve islame dhe shkrimeve , e i cili shpesh harrohet , arritja e kėnaqėsisė sė All-llahut , ėshtė orientimi i fundit drejtė mirėsiėsė dhe mėshirės ndaj njerėzisė.
Nė kėtė kontekst janė tė theksuara nė mėnyrė tė vecant vlerat morale , tė drejtėsisė , barazisė , mirėsisė dhe butėsisė , ku autori iu kthehet gati se nė krejt tekstin e tij. Njėra prej pėrfundimeve ėshtė se muslimanėt qėndrojnė nė detyra tė dyfishta gjatė leximit tė burimit tė tekstit dhe kontekstit ideor.. Ėshtė e nevojshme mendimi mbi njė shkencė tė re islame e cila “ do tė ndihmojė leximin e porosisė islame nga shenjat e saja burimore...ku ndihmon muslimanėt europian tė gjejnė pėrgjigje nė pyetjet tė cilat asnjėherė nuk kanė qenė tė parashtruara.” Tarik Ramadan nė kėtė pjesė orienton drejtė : definimit pozitiv tė identietit musliman dhe matė afirmimin e saj nė nėnqiellin europian. Ajo renditje pozitive e botėkuptimit islam duhet tė tregoj se Islami nuk ėshtė problem vetėmse ka cka i ofron Perėndimit.
Autori mundohet qė t`i bind europianėt se muslimani ma i mirė nuk ėshtė ai cka ato mendojnė se duhet tė jetė.
Njė barrė referente nė kuptimin e metodologjisė sė tė drejtės islame paraqiten edhe koncepti interesi publik ( masleha) , burimi origjinal i studimit islam ( ixhtihad) dhe qėllimi i sheriatit ( mekasid). Duke folur pėr maslehan dhe ixhtihadin , autori kritikon keqpėrdorimet tė kėtyre dy koncepteve e vecanėrisht ato persona qė fshehen pas “ tė hapurit dhe progresivėt” musliman dhe tutorėt e tyre perėndimor , por ai musliman i cili mendon se fetvaja ėshtė besimdrejte cka ėshtė e rrept ose liberale. Ai rreth kėtyre pyetjeve ndalet nė mendimet e Kardavit , Mevlevijės dhe reformatorėve tjerė me njė proviencė tė njejtė.
Thėnė shkurt , ky libėr ėshtė njė lekcion i mirė praktik pėr tė zgjidhur problemet gjatė mosmarėveshjeve tė muslimanėve ndėrmjet veti . ( “ Ai i cili mendon se kėnga dhe muzika janė tė ndaluara , ka tė drejtė nė tė , ai mendim i tillė duhet tė rrespektohet , sikurqė edhe ata duhet tė rrespektojnė mendimin e atyre tjerėve tė cilėt mendojnė ndryshe.”)
Duke iu falėminderuar njė sjelljeje tė kėtillė me burimet islame dhe autoritetet tjera islame Tarik Ramadani ka shanca qė tė ndjeket nga njė numėr i madh muslimanėsh.Ajo cka ėshtė me rėndėsi se shumica e qendrave islame nė Perėndim gjithnjė e mė shumė afrojnė ngat veti kėsi autor tė cilėt shpjegojnė islamin nė kėtė mėnyrė dhe pėr ato organizata shpesh herė kėto autor paraqiten si investim i arsyeshėm edhe pse tek disa duken investime tė humbura.
Autori nė pjesėn e dytė tė librit flet pėr marrėdhėnien asimiluese dhe izoluese tė muslimanėve nė Europ dhe qėndron nė mendimin e intergrimit tė muslimanėve.Ajo ėshtė njė e vėrtetė e cila duhet tė pranohet nga ana e muslimanėve nė Europ , por autori kėtu ka njė zgjidhje praktike dhe sugjestim.
Duke trajtuar ndarjen teritoriale tė Europės nė perpsektivėn islame , autori tregon nė joambientimin e termeve klasike daru`l islam dhe daru`l harba ( kėtu nuk mbėshtes kėtė mendimtar H.N.) dhe propozon termet daru`l dave dhe daru`l shehade ku prezencės sė muslimanėve nė Europė i jep arsyetim fetar dhe ideor.
Autori gjenė njė zgjidhje pozitive tė luftėtarėve musliman nė mėnyrė legale nė Europė ( duke iu pėrmbajtur tre bazave : liri fetare , i dobishėm nė shoqėri dhe bartės i porosisė Hyjnore) , autori analizon pyetjen e ndjeshme tė lojalitetit tė muslimanėve dhėnė shteteve shekullare dhe tė njejtin lojalitet dhėnė ummetit dhe kombit.
Duke u bazuar nė praktikat e Jusufit a.s. dhe muslimanėve tė parė nė Etiopi Tarik Ramadani mendon bindshėm se muslimanėt duhet tė rrespektojnė kushtetutėn e atij vendi ku edhe jetojnė pa marrė parasysh se nė cfarė sistemi ėshtė ndėrtuar. Viza ose nėnshtetėsia ėshtė njėra prej shkaqeve pse ne duhet tė rrespektojnė rregullėn qė thotė: “ muslimanėt ritet e tyre primare nė rastet kur duhet tė veprojnė jashtė vullnetit dhe dėshirės sė tyre ...Sipas kėsaj muslimanėt detyrohen qė nė njėrėn anė tė rrespektojnė ligjėdhėnien nė fuqi... dhe nė anėn tjetėr do tė largoheshin nga tė gjitha aktivitetet pėr fenė e tyre...”Autori mendon se askush mė muslimanėt nuk i detyron nė aktivitete tė tilla ( konzumimi i alkoolit , droga , puna me kamatė etj) . Nė raste tė rralla muslimanėt kur detyrohen tė bėjnė punė qė bien ndesh me islamin duhet qė tė veprojnė kundėr asaj madje edhe nėse kėtė e paguajnė me heqjen e lirisė sė tyre si rasti me Muhammed Aliun.
Autori megjithėate parashikon tre situata tė tilla : lufta e padrejtė , lufta ndaj muslimanėve dhe puna e dhunshme me gjėra tė ndaluara nė ekonomi. Nė tė gjitha qėshtjet tjera muslimanėt duhet tė veprojnė nė atė drejtim duke ndėrruar ligjet e tyre kėshtuqė kėto tė vlejnė edhe me ligjet qė janė nė fuqi pasiqė kėto cėshtje nuk janė tė pėrhershme.
Autori punon nė atė drejtim qė secili musliman tė mbroj identitetin e tij dhe tė punoj nė njė identitet tė ri , pasiqė Europianėt mendojnė se njė musliman i mirė duhet tė jetė njė qytetar i mirė muslimanėt nė kėtė drejtim duhet tė reformojnė identitetin e tyre qė nuk bie ndesh me identitetin e vėrtetė dhe duhet tė jenė edhe qytetar tė mirė.
Sipas Tarik Ramadanit identiteti islam ėshtė i hapur , dinamik dhe jo kategori fikse dhe pėr atė ai flet edhe pėr identitetin musliman europian .
Sa i pėrket lojalitetit tė ummetit dhe kombi ai thekson se ajo ėshtė njė dilemė e rreme nė shumicėn e rasteve kur thuhet se kėtu operojnė dy identitete nė nivele tė ndryshme tė ekzistencės.
Ummeti nuk ėshtė njė shoqėri primitive e cila ka dorė mbi interesat e drejtėsisė dhe barazisė. Autori nė shumė vende tregon se muslimanėt Europian mė shumė anojnė kah matrializmi , sekularizmi , kultura perėndimore sesa kah liria fetare .
Kėtu ėshtė edhe gabimi mė i madh i muslimanėve. Nuk janė fajtore ligjet europiane pse vetėm 15 % e muslimanėve rregullisht falin namaz ose edhe pse shumica nga gjenerata e parė gjatė njėzetė viteve qėndrim nė kėto vende as qė kanė ditur gjuhėn e atyre ku kanė jetuar dhe se sot 70 % tė gjeneratės sė dytė nuk flasin gjuhėn e prindėrve tė tyre.
Autori nė mėnyrė tė drejtė tregon efektet positive tė kulturės europiane , artit dhe largon mendimin e tyre rreth aspekteve shpirtėrore dhe mban qėndrim se cėshtja kryesore e muslimanėve duhet tė jetė aspekti shpirtėror “ pėrderisa nuk ka aspektė tjera neutrale”.Duke folur pėr muslimanėt si partner tė ndėrtimit tė Europės proshpirtėrore ka dhėnė shumė pėr kėtė qėllim nė katėr pore : nė mėsimin e suptilitetit dhe kompleksivitetit ( ndėgjimi dhe udhėheqja e dialogeve) , rindėrtimin e shpirtėrores , profilimi i kulturės sė lartė dhe profilimi nė arsim dhe bashkimi i organizatave tė ndryshme nė qėllime tė pėrbashkėta.
Paraqitja e kėtij libri ėshtė edhe njė shenjė pėr perfeksionimin e muslimanėve nė Europėn Perėndimore. Kjo ėshtė nė rend tė parė edhe njė lidhje e fuqishme me qytetarėt europian dhe intelektualėt , gjegjėsisht : ja , kėto janė muslimanėt tė cilėt pranuan Europėn ashtu si ėshtė , vetėmse a ėshtė nė gjendje Europa tė ndalet nga qėndrimet e saja autokratike dhe tutore nė marrėdhėnien mė muslimanėt dhe t`i pranoj ato ashtu sic janė?

PM
Top

Topic Options Reply to this topicStart new topicStart Poll

 

Postimet janė nė pronėsi tė vet postuesve, redaksia jonė nuk mer asnjė pėrgjegjėsi per permbajtjen e tyre!

© 2004-2017 Studentet.info™ | Kopjimi ėshtė i lejuar nėse theksohet burimi | Developed by: Just5 Studio