Studentet.info
 Kėrko      Antarėt      Aktivitet


  Reply to this topicStart new topicStart Poll

> Dajė Sorosi me Edi Ramėn Lakuriq
ardi_pr
  Postuar nė: 23.02.2007, 09:27
Quote Post


Tėrė kohėn flas :)
*****

Posti: Antarė
Postime: 811
Antari Nr: 1964
Bashkangjitur: 03.08.2006



Dajė Sorosi me Edi Ramėn lakuriq



Fitorja e Partisė Socialiste nė zgjedhjet vendore kėtė shkurt 2007 nė Shqipėri, erdhi pa ndonjė problem tė madh, pasi agresioni propagandistik me tė cilin shoqėria shqiptare ėshtė pėrballur nė kėta muajt e fundit nga e ashtuquajtura ‘shoqėri civile’ qė kishte marrė si mision shkatėrrimin e pozitės dhe sjelljen nė pushtet tė Edi Ramės; do tė jepte rezultatet e pritura. Kėrcėnimi qė Soros i bėri Berishės publikisht nėpėrmjet ekranit tė Top Channelit pas zgjedhjeve tė vitit 2005, pėr tė mos prekur me dorė Ramėn si Putini Khodorkovskin, bindi tė madh e tė vogėl nė Shqipėri se Sorosi kishte rėnė nė dashuri me Edvinin dhe se Berisha nuk mund tė godiste kriminelėt si Putini.



Nėn hyqmin e Ambasadės Amerikane dhe Sorosit, tė gjithė rrogėtarėt e dy tė parėve qė nga: Mjafti, MAPO, Aksioni Civil dhe Erion Veliaj, Gent Ibrahimi, Ēapajev Gjokutaj, Andrea Stefani, Ardian Klosi, Mustafa Nano, Skėnder Minxhozi etj bėnė atė qė tashmė njihet, korin e ‘shoqėrisė civile’ i cili sa herė qė i preket ndonjė interes personal fillon e qurravitet si kuēkė rrugėve. Kėsaj radhe bukėngrėnėsit e Sorosi kėrkonin me ēdo kusht plotėsimin e axhendės qė bukėdhėnėsi i tyre ju kishte caktuar, sjelljen nė karrike tė Ramės. Maskarada shoqėri civilase qė po ndodh sot nė Shqipėri ėshtė njė fenomen qė nė vitet e fundit po shihet nė njė mori shtetesh tė botės sė tretė. E ashtuquajtura ‘shoqėri civile’ e cila punon pėr ambasadat perėndimore, po kėrcėnon gjithnjė e mė tepėr stabilitetin dhe demokracinė e vendeve tė botės sė tretė. Tė trembura nga agresioni i huaj nėpėrmjet OJQ-ve, nė Rusi, Zimbabve dhe Eritrea qeveritė kanė ndėrtuar masa ligjore qė tė mbrohen nga “Instituti i Shoqėrisė sė Hapur - Soros” dhe tentakulat e saj. Ndėrsa njė seri vendesh tė Evropės Lindore kanė mbyllur organizatat sorosiane tė cilat duke nisur qė nga Polonia, Hungaria, Gjeorgjia, Ukrainia, Jugosllavia, por edhe Shqipėria, kanė rrėzuar qeveri dhe zhytur vendet nė luftė. Ndėrsa nė Venezuelė qeveria ka akuzuar disa prej krerėve tė organizatave sorosiste pėr tradhėti dhe burgosur, nė Irak dhe Afganistan luftėtarėt e lirisė, vrasin herė pas here ‘shoqėri civilasit’ e OJQ-ve perėndimore.



‘Shoqėria Civile’ tė cilėn Joan Roelofs nė Revistėn CounterPunch tė majit 2006 do ta quante si shėrbėtore tė imperializmit, edhe nė rastin e Shqipėrisė ėshtė kthyer nė njė prostitutė intelektuale qė nė shėrbimin tė parasė sė vėllait tė madh amerikan, qė nga viti 1991 e deri mė sot, ėshtė bėrė pjesė e shkatėrrimit tė vendit. Tragjikomedia qė po i ndodh sot Shqipėrisė ku Sorosi, Ambasada Amerikane, Hollandeze etj me njė seri OJQ-shė tė pompuara nga ato, vendosin axhendėn e shoqėrisė, shkatėrrojnė vendin me ‘terapi shok’, imponojnė pėr kryetar Bashkie tė Tiranės njė hajdut dhe degjeneratė, janė pjesė e politikės sė hapur kolonialiste qė perėndimi me nė krye SHBA-tė po ndjekin nė tė gjitha vendet e botės sė tretė qė pas rėnies sė bllokut komunist. Hajduti i stoqeve ndėrkombėtare Xhorxh Soros dhe OJQ-tė pėrreth tij, nėn justifikimin e ndihmės humanitare, kanė arritur qė tė rekrutojnė nė shoqėritė e botės sė tretė mercenarė tė bindur, tė cilėt ndjekin verbėrisht politikat e vėllait tė madh i cili zhyt vendet e varfėra nė borxhe dhe nė varėsi ekonomike skllavėruese.



Ajo qė Sorosi dhe amerikanėt bėnė nė Shqipėri nė kėto zgjedhje tė fundit, ku pothuaj 90% e shoqėrisė civile, mediave dhe grupeve tė presionit lehnin kundėr qeverisė dhe mbronin bythėt e ekspozuara tė Edi Ramės nė publik, gjen preēedentin e saj mė original nė Gjeorgjinė e vitit 2003 kur amerikanėt nė bashkėpunim me Sorosin larguan nga pushteti president Shevernazen. Si nė rastin e Shqipėrisė edhe nė Gjeorgji amerikanėt me Sorosin mbėshtetėn organizatėn KMARA (Mjaft) e cila sėbashku me netuorkun e Sorosit nė Evropėn Lindore organizuan tė ashtuquajturin revolucion velvet. Mark Mackinon e shpjegon kėshtu mėnyrėn sesi Soros organizoi grushtin e shtetit nė Gjeorgji:



“Nė muajin shkurt 2003, bilioneri Xhorxh Soros filloi pėrpjekjet e rrėzimit tė Presidentit tė Gjeorgjisė, Eduard Shevarnaze. Gjatė kėtij muaji, Instituti i tij ‘Pėr njė Shoqėri tė Hapur’ Soros, dėrgoi nga Tbilisi aktivistin Giga Bokeria pėr nė Serbi pėr t’u takuar me anėtarėt e Otpor-it dhe mėsuar si u organizuan demonstratat pėr tė rrėzuar Sllobodanin. Mė pas, nė verė ‘Fondacioni Soros’ pagoi biletat e aktivistėvė tė Otporit tė cilėt pėr tre ditė me radhė zhvilluan kurse trajnimi mbi mėnyrėn sesi tė pėrshkallėzonin njė revolucion paqėsor tė mė tepėr se 1000 studentėve. Javėn e fundit, ‘Instituti i Lirisė' nė tė cilin Bokeria u ndihmua, ishte edhe instrumenti organizativ i protestave tė rrugės, tė cilat sollėn edhe dorėheqjen e Shevernazes. Bokeria, thotė se nė Beograd mėsoi vlerėn e mbajtjes lartė tė moralit dhe si tė bėnte tė vlefshėm presionin publik, taktika qė ēuan nė rrėzimin e qeverisė. Pėrve kėsaj Soros sponsorizoi edhe njė televizion opozitar shumė popullor i cili ishte pika kyēe e mbėshtetjes sė "revolucionit velvet," ndėrsa nė anėn tjetėr pagoi njė grup tė rinjsh qė tė protestonin kundėr qeverisė nė rrugė.”



Nė rrėzimin e Shevernazes pėrveē ‘Shoqėrisė sė Hapur’ tė Sorosit financuan edhe Instituti ‘Eurasia’ i pėrkrahur nga Qeveria Amerikane dhe tre organizata tė tjera qė ishin Partia ‘Lėvizja Kombėtare’ e Mikhail Sakashvilit, Televizioni Rustavi - 2 dhe Kmara apo MJAFTI gjeorgjian, tė cilėt deklaruan luftė mbi qeverinė patriotike tė Shevernazes. Rasti i Gjeorgjisė mė lartė ėshtė pothuajse identik me atė qė ndodhi kundėr Partisė Demokratike nė zgjedhjet e fundit. Kundėr pozitės nė Shqipėri, Sorosi arriti tė mobilizojė Mjaftin, njė seri televizionesh dhe gazetash qė nga Vizion + dhe Top Channel, njė grup tė madh OJQ-shė, Partinė Socialiste dhe satelitėt e saj nė tė gjithė vendin. I pėrballur mė kėtė fushatė tė egėr propagandistike jo PD-ja por ēdo Parti qė ėshtė nė pushtet nė Shqipėri nuk mund tė pėrballojė dot mbijetesėn.



Nė shkrimin ‘The NED, NGOs and the Imperial Uses of Philanthropy’ tė cituar mė lartė Joan Roelofs vėren se OJQ-tė qė nė ditėt tona sjellin dhe rrėzojnė qeveritė si nė rastin Rama – Berisha janė shėrbėtorė tė konglomeratėve perėndimorė, tė cilėt nėpėrmjet agjentėve tė tyre shtrinė pushtetin nė tė gjithė vendet e botės sė tretė. Kėto OJQ financohen nga organizata perėndimore qė nga American Express Foundation, Bristol-Myers Squibb Foundation, Carnegie Corporation, Canadian International Development Agency, Ford Foundation, Harvard University, Oxfam dhe UNDP-ja (United Nations Development Programme). Tė njėjtėt emra dikush mund tė lexojė edhe kur hyn nė sajtin mjaft.org, ku Mjafti qė supozohet tė sjellė demokraci nė Shqipėri falenderon bukėdhėnėsit e saj qė janė Kėshilli i Evropės, OSBE, Fondacioni Rockefeller, Fondacioni Ballkanikn pėr Demokraci, Sorosi, UNDP dhe ambasadat Hollandeze, Britanike, Amerikane, Gjermane, Zviceriane dhe Norvegjeze.



Sipas Joan Roelofsit, puna qė OJQ-tė e tipit MJAFT paguhen tė bėjnė zakonisht, ėshtė qė tė flasin dhe dalin nė mbrojtje tė: "demokratizimit" , tė drejtave tė njeriut, decentralizimit, mbrojtjen e pederastėve, hajdutėve me pushtet, apo tė mbrojnė politikat pushtuese dhe hegjemoniste amerikane nėpėr botė etj, apo edhe organizimin e koncerteve tė rokut apo nxjerrjes tė huliganėve nė rrugė. Karakteri i tyre mercenar nė pothuajse asnjė rast nuk i ēon kėto OJQ qė tė merren me aksione bamirėse si ndihma ndaj tė varfėrve, ndėrtimit tė klinikave, spitaleve dhe shėrbimeve tė tjera humanitare.



Qėllimi i OJQ-ve tė sponsorizuara nga filantropitė perėndimore nė shumicėn e rasteve synon ose qė tė rrėzojė apo terrorizojė qeveritė e papabindura ndaj hegjemonisė amerikane dhe filantropėve multimiliarderė , ose tė mbrojnė dhe justifikojnė nė publik grupet qė favorizohen nga donatorėt e tyre. Aktivitetet e shoqatave si Mjafti nė Shqipėri, Forumi Qytetar nė Ceki, Solidarnosi nė Poloni, Bashkimi i Forcave Demokratike nė Bullgari, Otpori nė Serbi dhe Kmara nė Gjeorgji kanė dėshmuar nė vazhdimėsi qė kanė prodhuar vetėm kaos, dhunė dhe degjenerim. Sponsorėt kryesorė tė kėtyre organizatash, pėrveē ambasadės hollandeze, Bankės Botėrore, FMN-sė dhe ambasadės amerikane qė pompojnė MJAFTI-n e Erion Velisė me para, janė edhe NED-i apo Ndihma Amerikane pėr Demokraci qė ėshtė pjesė e CIA-s, fondacioni Rokefeller, Ford dhe Soros.



Edhe pse sipas Statusit tė OKB-sė tė konspirosh pėr tė rrėzuar qeveritė e vendeve sovrane ėshtė ilegale, qė pas rėnies sė bllokut komunist, amerikanėt nuk respektojnė mė ligje ndėrkombėtare. Misionet e tyre diplomatike nėpėr botė janė kthyer nė kampe gjysėm ushtarake dhe etja e tyre pėr pushtet i ka kthyer nė xhandarė qė sillen si guvernatorėt kolonialė njėherė e njė kohė. Pėr lexuesit e vėmendshėm tė historisė, sjellja e Sorosit dhe ambasadės amerikane sot nė Tiranė i ngjan sjelljes sė NED-it dhe amerikanevė nė Nikaragua tė fundviteve 1980. Nga qė amerikanėt nė atė kohė ishin tė vendosur tė shkatėrrojnė nė ēdo mėnyrė revolucionin sandinist dhe zgjedhjet e lira qė Daniel Ortega fitoi me 63% tė votave, ambasada amerikane dhe administrata Regan i bėnte presion opozitės qė tė mos merrte pjesė nė zgjedhje, ndėrsa mbėshteste ‘rezitencėn demokratike’ tė Kontrasve. Tė njėjtin presion pėr mospjesėmarrje nė zgjedhje nė pamė qė bėri edhe opozita socialiste nė kėto zgjedhje 2007.



Politika destabilizuese e OJQ-ve tė ‘shoqėrisė civile’ sot shihet edhe nė Venezulė ku nėpėrmjet fondeve masive tė NED-it dhe Sorosit, amerikanėt kėrkojnė tė shkatėrrojnė qeverinė demokratike tė Shavezit, duke krijuar OJQ si ‘libraritė e pavarura’, ‘grate e kuqe kubaneze’ etj qė ngjajnė shumė me OJQ-tė e Tiranės si Klubi 2000, Mjaft, Shtėpi e Librit dhe Komunikimit etj.



Pėrveē pėrmbysjes sė regjimeve demokratike, OJQ-tė qė perėndimi mban me bukė nėpėr vendet e botės sė tretė, kur nevoja lind, vihen nė punė edhe pėr tė ndaluar projekte popullore dhe reformiste qė bien ndesh me interesat e qarqeve neo-liberale dhe kėrcėnojnė pushtetin e tyre. Njė rast i kėtillė u pa nė Tiranė psh. nė vitin 2003 kur fondemarrėsit e Sorosit me klubin e tyre “Klubin 2000” me Sabri Godon, Genc Rulin, Pirro Mishėn dhe Mustafa Nanon nė krye kundėrshtuan ngritjen e xhamisė nė Namazgjanė e Tiranės pasi kėshtu “prishej hapėsira e gjelbėrt e qytetit dhe dėmtohej interesi publik”. Siē Abdi Baleta kujtonte nė kėtė kohė nė shkrimin ‘Tė mos komercializohen vlerat shpirtėrore myslimane’ kėta zotėrinjė nuk kundėrshtuan katedralen katolike kur ajo u ngul nė njė park pak metra larg Namazgjasė, qė i pėrkiste mbretit Zog. Klubi 2000 nuk protestoi as kur Cac Angjeli ktheu nė shesh ndėrtimi Namazgjanė e Elbasanit. Dhe normalisht nuk u ndje edhe kur Edi Rama disa muaj mė vonė do ti jepte leje Janollatosit qė tė merrte njė lulishte shtetėrore dhe ta bėnte Katedrale Ortodokse. Heshtja e “Klubit 2000” kuptohet duke lexuar shqetėsimet qė spiunazhet perėndimore kanė sot nė Shqipėri; dhe nė kėtė rast me islamin i cili ėshtė religjioni mė i pabindur ndaj diktatit tė hegjemonėve botėrorė.



Nė fushėn e lojės mė shoqėrinė civile dhe luftės kundėr traditave dhe fesė nė kohėt e fundit shihet qė nuk ka ndejtur pas as NATO, e cila me vendet satelite tė Evropės Lindore, sot sillet me keq sesa administrata e Traktatit tė Varshavės nė kohėn e Bashkimit Sovjetik. Pasi ka shkatėrruar ushtritė e vendeve Ballkanike dhe nė veēanti shqiptare, dhe ka hedhur njė gjeneratė tė tėrė ushtarakėsh nė rrugė, NATO jep njė seri grantesh pėr tė mbajtur urtė ushtarakėt mė me influencė dhe vazhduar shkatėrimin e mėvetėsisė sė ushtrive evropjano lindore. Njė zhvillim interesant nga NATO ėshtė edhe sponsorizimi qė ajo i bėn OJQ-ve tė ‘shoqėrisė civile’ si psh ‘Millenium Club Center’ tė Rexhep Mejdanit e cila nė shtator 2006, sulmoi pėrkatėsinė islame tė shqiptarėve duke i nxjerrė ata nė 35.4% muslimanė.



Siē Joan Roelofs kujton nė shkrimin e sipėrcituar, ēfarė perėndimi synon me sponsorizimin e OJQ-ve kėrpudha nė botėn e tretė sot, ėshtė tė ndėrtojė organizata vasale, tė cilat do tė lehin vetėm pėr dorėn qė i ushqen ato. Apo siē Thomas Carothers, drejtues i Carnegie Endoument, shkruan: "Shoqėria civile transnacionale ėshtė... pjesė e projektimit tė fuqisė politike dhe ekonomike perėndimore, ku anėtarėt e saj duhet tė bėjnė pėr ne atė qė nė kėrkojmė nė vendet e tyre."



Politikat qė OJQ-tė perėndimore ndjekin sot me shqiptarėt dhe popujt e botės sė tretė janė kolonizuese nė aspektin mental dhe material. Misioni i tyre ėshtė shkatėrrimi i shoqėrisė sė vėrtetė dhe tė pavarur civile dhe ndėrtimi i intelektualvė hyzmetqarė qė punojnė pėr bukėdhėnėsit e tyre perėndimorė. Siē edhe rasti i USAID-it tregon nė Shqipėri, kėto organizata nxisin projekte qė shpesh synojnė zhdukjen e popullatave, traditave dhe kulturės sė popujve tė botės sė tretė. Kėshtu shqiptarėt janė mėsuar tashmė qė nga vitet 90 tė shohin nė televizorė reklamat e sponsorizuara nga USAID pėr planifikimin familjar tė cilat USAID-i i mburr nė faqen e saj tė internetit, ndėrsa tregon sesi amerikanėt kanė mėsuar shqiptarėt sesi tė pėrdorin kėllėfė turpi. Ndėrsa sot nė perėndim, qeveritė gjermane, amerikane, britanike etj nxisin rritjen e popullsisė duke i motivuar me ndihma ekonomike, nė rastin e Shqipėrisė ku rritja demografike e shqiptarėve ėshtė faktori i vetėm qė ka siguruar mbijetesėn tonė kundėr hegjemonisė serbo – greke, sponsorizohet zhdukja e avashtė e popullsisė nėpėrmjet planifikimit familjar.



Njė tjetėr kusht qė OJQ-tė e vėllait tė madh i vėnė nė ditėt tona fondemarrėsve tė tyre ėshtė edhe mbėshtetja publike qė ata duhet ti bėjnė politikės sė jashtme amerikane. Jo mė kot pėrpara luftės nė Irak, por edhe mė pas, tė gjithė fondemarrėsit e Ambasadės sė SHBA-ve nė Tiranė, tregoheshin mė katolikė se Papa kur vinte puna te agresioni amerikan nėpėr botė.



Korruptimi i shoqėrisė civile shqiptare sot nga donatorėt perėndimorė ka marrė pėrmasa katastrofale. Pėrpara 2 vitesh njė punonjės i lartė i USAID-it mua mė mburrej me ushtrinė me mercenarė tė bindur dhe servilė qė amerikanėt kanė ndėrtuar nė Shqipėri, tė cilėt sipas tij pėrbėnin 90% tė OJQ-ve nė vend.



Servilizmi dhe korruptimi i shoqėrisė civile shqiptare ka marė pėrmasa alarmante siē u pa fare qartė kėtė shkurt 2007, kur qytetit tė Tiranės ju imponua sėrisht pėr kryebashkiak njė rrugaē dhe vagabond, tė cilin Sorosi dhe OJQ-tė e tij langaraqe i bėnė hoshana. Moskundėrshtimi i maskaradės sė Ramės por mbėshtetja e tij nga klientėt e ‘shoqėrisė civile’ sorosiane e kanė kthyer shoqėrinė tonė nė tė njėjtat pozita me atė tė viteve 80, kur tė gjithė shqiptarėt edhe pse e shihnin Enver Hoxhėn psikopat, i bėnin sėrisht hoshana. Duke u pėrballur mė kėtė tragjedi kombėtare ku axhenda politike e vendit po merret peng nga Soristėt dhe Edi Ramėt qė na bėjnė karshillėk me hallatet jashtė, patriotėt shqiptarė duhet tė marrin iniciativėn dhe tė sillen me OJQ-tė soriste sipas shembullit rus, ukrainas dhe venezueljan… pasi perandori tashmė ka dalė pa rroba, dhe populli nuk ja ka pėr borxh tė durojė ekspozenė e tij tė pėshtirė.


----------------------------------------
Atdhetar jam, por edhe fetar si duhet. Atdhetari pėrse turp tė ketė tek thotė e dua me shpirt fenė e vet. Hafiz Ali Korēa
PMYahoo
Top

Topic Options Reply to this topicStart new topicStart Poll

 

Postimet janė nė pronėsi tė vet postuesve, redaksia jonė nuk mer asnjė pėrgjegjėsi per permbajtjen e tyre!

© 2004-2017 Studentet.info™ | Kopjimi ėshtė i lejuar nėse theksohet burimi | Developed by: Just5 Studio