Studentet.info
 Kėrko      Antarėt      Aktivitet


Faqe: (2) [1] 2   ( Kalo tek postimi i parė i palexuar ) Reply to this topicStart new topicStart Poll

> JETA E GJELOSH LULIT
Shpetim Shabanaj
Postuar nė: 03.03.2007, 00:17
Quote Post


Na ndejk nga koha nė kohė
****

Posti: Antarė
Postime: 47
Antari Nr: 5360
Bashkangjitur: 21.01.2007



- treguar nga e bija Izabela Luli

- Nė faqet e gazetės “Illyria”:
Ded Gjo' Luli: Pushkė e ngrehun pėr Shqipėrin
- nga DALIP GRECA
Ēun Mula, prijsi i Hotit e Malėsisė sė Madhe
- nga Dashnor Kaloēi, Gazeta Shqiptare -


Me ardhjen e komunistėve nė pushtet, babai im, kapiten Gjelosh Luli, qėndroi i fshehur nėpėr male duke u strehuar tek miqtė e tij, sa nė malėsitė e Hotit tė pėrtej kufirit dhe atė tė Kastratit kėtej kufirit, ku u rrethua dhe ra disa herė nė pėrpjekje me Forcat e Ndjekjes. Aty nga dhjetori i vitit 1947, ai u rrethua nė shpellėn ku streohej nė zonėn e Kastratit dhe mbeti i ngrirė nė dėborė. Pas shumė kėrkimesh kufoma e tij u gjet nga Forcat e Ndjekjes, tė cilat ia prenė kokėn dhe trupin e tij e lanė mbi dėborė qė ta shqyenin kafshėt e egra. Mė pas kokėn e tij ata e morėn me vete dhe sollėn nė Koplik, ku thirrrėn disa fshatarė qė e kishin njohur atė, pėr tė bėrė verifikimin nėse ishte ajo koka e Gjelosh Lulit". Njeriu qė flet dhe dėshmon pėr herė tė parė pėr: Gazetėn", ėshtė 61-vjeēarja Izabela Luli (Mari) e bija e kapitenit tė famshėm Gjelosh Lulit, nipit tė heroit tė Deēiqit, Dedė Gjon Lulit, ish-komandantit tė pėrgjithshėm tė Forcave Nacionalistė tė Malsisė sė Madhe, i cili u masakrua nė mnėyrėn mė barbare nga forcat komuniste nė fundin e dhjetorit tė vitit 1947. Po kush ishte Gjelosh Luli, cila ėshtė e kaluara e tij dhe ku u diplomua ai? Cili ishte aktiviteti i tij gjatė viteve tė Monarkisė sė Zogut e nė periudhėn e pushtimit fashist tė vėndit dhe pėrse e masakruaun komunistėt kufomėn e tij?
Gjeloshi, nipi i Dedė Gjon Lulit

Gjelosh Luli u lind nė vitin 1912 tė nė fshatin Traboin tė Malsisė sė Madhe, nė familjen e patriotit tė madh dhe heroit tė Luftės sė Deēiqit, Dedė Gjon Lulit. Babai i Gjeloshit, Gjokė Luli, ishte kushėri i parė me djalin e Dedė Gjon Lulit, por e e gjithė familja e tyre jetonte bashkė nė njė kullė atje nė fshatin Traboin. Qė kur ishte fare i vogėl, Gjelosh Lulin, e pėrkundi nė djep, Nora e Hotit, "Heroina e Popullit", tė cilėn Dedė Gjon Luli e kishte nusen e djalit. Nga ajo familje e madhe, pėrveē Dedė Gjon Lulit, kanė qenė tepėr tė njohur edhe dy djemtė e tij, Kola me Gjergjin, tė cilėt patėn luftuar pėrkrah babait tė tyre. Kola vdiq tepėr i ri, pasi u helmua nga serbėt nė njė hotel tė Vlorės nė vitin 1910, nė shenjė hakmarrje ndaj Dedė Gjon Lulit, ndėrsa Gjergji mbeti i vrarė nė Luftėn e Deēiqit, teksa ishte duke ngritur flamurin sė bashku mė babanė e tij. Pėrveē kėtyre burrave qė kanė lėnė emėr tė madh, nga familja e Gjelosh Lulit ka qenė tepėr i njohur edhe Luc Nishi, nip i kėsaj shtėpie, i cili u vra duke luftuar me armė nė dorė nė Luftėn e Koplikut nė vitin 1920. Gjatė asaj beteje tė madhe, Luc Nishi i vuri gjoksin topit tė artilerisė serbe dhe trupi i tij u bė copa copa. Aty nga viti 1913 kur u bė ndarja e kufijve tė Shqipėrisė nga Fuqitė e Mėdha dhe fshati Traboin mbeti nėn juridiksionin e Malit tė Zi, si shumė familje tė tjera tė atij fshati, edhe familja e Dedė Gjon Lulit u shpėrngul qė andej dhe erdhi e u vendos nė njė fushė nė afėrsi tė qytetit tė Shkodrės. Edhe sot e kėsaj dite ajo fushė afėr fshatit Shtoj, njihet me emėrin: Hoti i Ri. Qė nga ajo kohė e nė vazhdim familja e madhe e Dedė Gjon Lulit ka jetuar nė atė fshat, kurse shtėpitė e tyre pėrtej kufirit nė Traboin, mbetėn tė shkreta pa njeri. Nė atė familje tė madhe qė u vendos nė Hotin e Ri, jetoi edhe familja e Gjok Lulit, babait tė Gjeloshit, i cili kishte gjashtė fėmijė: Pjetrin, Gjeloshin, Rrokun, Nolin, Gjelinėn dhe Nocėn. Gjatė viteve tė Monarkisė sė Zogut, familja e Gjok Lulit u respektua dhe u nderua shumė nga regjimi zogist, pėr arsye se ai ishte nip i heroit tė madh, Dedė Gjon Lulit. Nisur nga ky fakt, pėrveē djalit tė madh Pjetrit i cili qėndroi me prindėrit e tij nė shtėpi, tre djemtė e tjerė tė Gjokės, Gjeloshi, Rroku e Noli, pėrfituan bursa shtetėrore nga qeveritė e Monarkisė dhe studjuan nė universitetet e akademitė e Italisė. Ndėrsa Gjeloshi me Nolin u diplomuan nė shkollat dhe akademitė ushtarake, Rroku u diplomua nė degėn e Ekonomisė nė njė nga universitetet e Italisė.

Nė Akademinė e Torinos

Gjelosh Luli nuk ishte mė shumė se shtatė vjeē kur erdhi nė qytetin e Shkodrės dhe filloi mėsimet e para tė shkollės fillore. Pas kėsaj ai ndoqi mėsimet e gjimnazit klasik pranė Konviktit "Malet Tona" tė atij qyteti, ku u dallua si njė nga nxėnėsit mė tė mirė tė asaj shkolle. Lidhur me kėtė, e bija e tij, 61-vjeēarja Izabela Luli (Mari) dėshmon: "Pas mbarimit tė shkollės sė mesme nė vitin 1929, babai, Gjelosh Luli, pėrfitoi njė bursė shtetėrore nga qeveria zogiste e asaj kohe dhe shkoi pėr tė ndjekur studimet e larta pranė Akademisė Ushtarake tė Torinos nė Itali. Nė atė akademi ai u diplomua me rezultate tė shkėlqyera nė degėn e Artilerisė dhe pas mbarimit tė saj bėri edhe njė vit tjetėr specializim nė kursin e Aplikacionit. Nė vitin 1934, babai u kthye nė Shqipėri dhe u emėrua nė njė nga repartet e Regjimentit tė Artilerisė nė qytetin e Tiranės ku iu dha edhe grada e togerit. Pėrveēse profesionit tė tij si oficer artilerie ku ai ishte diplomuar me rezultate tė larta, babai nė atė kohė ishte i dhėnė shumė edhe pas shkrimeve publicstike dhe gjuhėve tė huaja, duke zotėruar shumė mirė italishten, frėngjishten e gjermanishten. Pasi shėrbeu pėr disa vjet nė Regjimentin e Artilerisė nė Tiranė, Gjeloshi u transferua pranė familjes sė tij nė qytetin e Shkodrės, duke u caktuar pėrsėri nė njė repart artilerie. Nė vitin 1936 teksa babai shėrbente si oficer nė qytetin e Shkodrės, u martua me nėnėn tonė. Elenėn, e cila ishte bijė e familjes sė njohur Mirakaj nga rrethi i Pukės. Nė atė kohė qė u bė martesa, nėna jonė sapo kishte mbaruar gjimnazin pranė Institutit Femėror "Nana Mbretė-reshė" nė qytetin e Tiranės, ku ishte diplomuar me rezultate shumė tė larta. Gjatė atyre viteve qė babai shėrbeu si ushtarak nė qytetin e Shkodrės, ku mori dhe gradėn e Kapitenit tė Parė, ai gjithshtu dha edhe mėsim si pedagog i gjuhėve tė huaja nė gjimnazin klasik tė Shkodrės. Qė nga ajo kohė babai filloi tė botonte vazhdimisht shkrime tė ndryshme nė shtypin e kohės, e kryesisht nė revistėn "Hylli i Dritės" tė cilėn ai e kishte shumė pėr zemėr. Ndėrsa babai ishte i dhėnė pas shkrimeve publicistike, nėna jonė, Elena, shkruante vazhdimisht poezi tė cilat edhe sot pas kaq vitesh, me shumė mundime ne i kemi ruajtur dhe i kemi nė shtėpinė tonė. Po kėshtu qė nė ato vite, Gjeloshi, kishte shfaqur hapur ndjenjat e tij antikomuniste me anė tė shkrimeve tė ndryshme qė botonte nė shtypin e kohės dhe ajo gjė njihej mirė prej tė gjithėve nė qytetin e Shkodrės", dėshmon Izabela Luli, lidhur me babanė e saj Gjelosh Lulin, tė cilit Mbreti Zog i dha mundėsinė e shkollimit nė Itali, pėr arsye se ishte nip i Dedė Gjon Lulit.

Kreu i nacionalistėve tė Malsisė sė Madhe

Pushtimi i Shqipėria nga Italia fashiste nė prillin e vitit 1939, e gjeti kapiten Gjelosh Lulin, si oficer nė Regjimentin e Artilerisė tė qytetit tė Shkodrės. Si shumė ushtarakė tė tjerė edhe ai e kundėrshtoi pushtimin fashist, por nė vitin 1940 kur iu bė thirrje tė gjithė ish-ushtarakėve tė Monarkisė sė Zogut, qė tė riktheheshin nė Ushtrinė Kombėtare, edhe ai u kthye dhe u emėrua pėrsėri nė Regjimentin e Artilerisė ku kishte shėrbyer vite mė parė. Lidhur me veprimtarinė e Gjelosh Lulit gjatė viteve tė pushtimit fashist dhe mbarimin e Luftės, e bija e tij. Izabela Luli dėshmon: "Nė vitet e para tė pushtimit, babai, nuk u pėrzie fare me punėt e politikės por vazhdoi tė shėrbente siu ushtarak i Artilerisė dhe herė pas here vazhdoi tė shkruante shkrime letrare e historike nė revistėn "Hylli i Dritės"e nė ndonjė gazetė tjetėr tė asaj kohė. Asokohe familja jonė banonte nė Lagjen "Badra" tė Shkodrės, ku pas motrės sė madhe Klarės qė kishte lindur nė vitin 1938, nė vitin 1942, aty u linda dhe unė. Nė atė kohė babai ynė njihej si nacionalist i flaktė e antikomunist i vendosur dhe tė tillė e kishte edhe rrethin e tij shoqėror, ku pėrveēse me shumė intelektualė tė njohur tė qytetit, ai kishte shoqėri e miqėsi tė ngushtė edhe me oficerėt: Mark Gjeka, Mark Mala, Mark Dredha si dhe me Gjon Dostanishtėn e Gaspėr Palin. Deri aty nga viti 1943, babai mbajti detyrėn e Komandantit tė Pėrgjithshėm tė Forcave Ushtarake tė gjithė Qarkut tė Shkodrės, ndėrsa mė pas kur filloi konflikti i armatosur midis forcave komuniste dhe atyre nacionaliste, ai doli nė mal dhe u zgjodh me detyrėn e Komandantit tė Forcave Nacionaliste tė Malsisė sė Madhe. Si komandant i atyre forcave nacionaliste, Gjeloshi, qėndroi maleve me armė nė dorė deri nė mbarimin e Luftės dhe nė nėtorin e vitit 1944, ai sė bashku me major Llesh Marashin dhe njerzit qė komandonin, shkuan nė qyetezėn e Koplikut dhe bėnė njė kuvend me popullin e asaj krahine. Gjatė atij takimi, Gjeloshi mbajti njė fjalim ku midis tė tjerash iu drejtua tė gjithė popullit qė ishte atje duke iu thėnė: "Lufta ka mbaruar dhe komunistėt e kanė fituar atė, prandaj ju shkoni nėpėr shtėpiat tuaja, sepse s'kena ma gjak me derdh kot. Ndėrsa unė po largohem e do tė vazhdoj rrugėn qė kam nis". Ky ishte dhe takimi i fundit i babait me malėsorėt e asaj krahine, sepse mė pas ai doli nė mal nė arrati", dėshmon Izabela Luli, lidhur me babanė e saj kapiten Gjelosh Lulin, qė nė atė kohė ishte komandant i Forcave Nacionaliste tė Malsisė sė Madhe.

Tre vjet i arratisur nėpėr male

Qė nga nėntori i vitit 1944 kur kapiten Gjelosh Luli u largua nga qyteti i Shkodrės, ai doli nė arrati dhe qėndroi i fshehur nėpėr male, pėr tė shpėtuar nga hakmarrja e komunistėve tė cilėt e kishin shpallur atė armik. Lidhur me kėtė dhe peripecitė e familjes, pas arratisjes sė tij, e bija Izabela dėshmon: "Pas arratisjes sė babait, nėna. Elena, me mua dhe motrėn Klarėn, (qė nė atė kohė ishim shumė tė vogla) nuk patėm fatin tė qėndronim shumė nė shtėpinė tonė, sepse qė nė janarin e vitit 1945 ne na internuan nė Katėr Rrugėt e Shijakut. Nė momentin qė po na nxirrnin nga shtėpia vetėm me rrobat e trupit, motra, Klara, qante me tė madhe duke kėrkuar njė fustan tė bukur qė ia kishte sjellė babai nga Italia. Nė atė kohė njeri nga ushtarėt qė po kontrollonin shtėpinė, doli nė dritare dhe pasi pyeti nėnėn se kė fustėn kėrkonte motra, e gjeti dhe ia hodhi atė nga dritarja, e motra pushoi sė qari. Nė Shijak ne na lanė nė njė stallė dhe mė pas na internuan pėrsėri nė Kalanė e Beratit dhe nė qytezėn e Kuēovės. Nė atė kohė qė ne ishim tė internuar atje, babai qėndronte i fshehur nėpėr male, sė bashku me mikun e tij, Major Llesh Marashin. Pas arrestimit tė Lleshit, babai qėndroi vetėm me mikun e tij tė ngushtė, (probatinin) Marash Dodėn nga Kastrati, duke u strehuar ndėr miqtė e tij nė atė krahinė. Aty nga fundi i vitit 1945, dymbėdhjetė burra tė Hotit shkuan nė Kastrat dhe morėn takim me parinė e asaj krahine, duke iu thėnė: "Na e dorzoni kapiten Gjelosh Lulin, se ėshtė marre pėr ne qė ai streohet kėtu nė Kastrat dhe jo nė Hot, qė ėshtė dhe vėndlindja e tij". Pas kėsaj kėrkese, paria e Kastratit iu pėrgjigj burrave tė Hotit duke iu thėnė: "Po edhe ne me bukė e kemi mbajt Gjelosh Lulin". Kastratasit nuk pranuan me e dorzu Gjelosh Lulin dhe e mbajtėn tė strehuar edhe pėr shumė kohė nė atė krahinė. Kur u dha njė amnisti nga qeveria komuniste e Tiranės, babai e detyroi probatinin e tij, Marash Dodėn, qė tė dorzohej dhe vetė qėndroi pėrsėri i fshehur nė njė shpellė nė Kastrat. Nga viti 1945 deri nė vitin 1947, atė e strehuan dy familje, nga kushėrinjtė e tij matanė kufirit, Mark e Kol Miri, tė fisit Dedėvukaj. Ndėrsa kėtej kufirit ai ka qėndruar i fshehur tek dy vėllezėrit, Mark e Lul Gjeloshi. Kur nė atė krahinė shkonin forcat tė shumta komuniste pėr kontroll, babanė e kalonin matėnė kufirit dhe kur kishte kontrolle andej, ata e sillnin pėrsėri kėtej kufirit. Nė vitin 1946, forcat shqiptare tė Ndjekjes e rrethuan shtėpinė e Mark e Kol Mirit nė Traboin tė Malit tė Zi, por babai mundi qė tė shpėtonte dhe iku ndėr male. Pas kėsaj forcat e Sigurimit e lidhėn Kol Mirin kėmbė e duar dhe i ndezėn dy zjarre anash tij. Ndėrsa filloi t'i fryhej mishi i trupit nga flakėt e zjarrit, Kola bėrtiti qė ta zgjidhnin, sepse do t'u tregonte vėndin ku fshihej Gjelosh Luli. Ndėrsa Kola bėrtiste nga dhimbjet, vėllai i tij, Marku, qė ishte i lidhur nė njė trung lisi aty pranė, i bėnte me shenjė qė tė mos tregonte. Pasi e zgjidhėn, Kola i sorollati Forcat e Ndjekjes nėpėr male pa ua treguar vėndin ku fshihej Gjelosh Luli dhe ai mundi qė tė shpėtonte prej tyre, duke u arratisur nga njė shtėpi ku ata shkuan pėr tė kaluar natėn. Pas kėsaj Kola mundi qė tė arratisej nga Shqipėria, ndėrsa tė vėllanė e tij, Markun, e burgosėn me dėnime tė gjata. Pas kėsaj ngjarje, Gjelosh Luli, iku nga Hoti dhe u strehua nė Kastrat, ( i mbajtur nė vig nga fshataėrt pasi i kishin ngrirė kėmbėt) ku nė dhjetorin e vitit 1947 atė e rrethuan dy herė Forcat e Ndjekjes. Nė rrethimin e dytė ai iku nga shpella pa e kapur, por mbeti i ngrirė nė dėborė ku dhe e gjetėn tė vdekur forcat e Sigurimit. Pasi e gjetėn nė dėborė, ata ia prenė kokėn Gjeloshit dhe trupin e tij e lanė aty nė dėborė qė ta shqyenin kafshėt e egra. Kokėn e tij ata e sollėn nė qėndrėn e Malsisė sė Madhe, nė Koplik, dhe aty mblodhėn shumė fshatarė qė e kishin njohur atė, pėr tė bėrė verifikimin, nėse ishte ajo koka e Gjelosh Lulit. Aty nga pranvera e vitit 1948, trupin e tij e gjeti njė ēoban i atyre anėve, i cili e varrosi dhe vuri njė shenjė qė tė mos e harronte vėndin. Nė atė kohė ne na hoqėn nga internimi e na kthyen nė Shkodėr dhe nga ajo gjė ne e morėm me mėnd se babanė e kishin vrarė, sepse ishte si rregull qė kur vritej njė njeri, familjen e tij e kthenin nga internimi. Nė Shkodėr ne na morėn nė shtėpinė e tyre, Nora e Hotit me Katrinėn, vajzėn e Luc Nishit dhe tek ato ne kemi qėndruar gjatė gjithė kohės sė regjimit komunist. Por edhe pas vrasjes sė babait, fatkeqėsitė tona nuk mbaruan, sepse nė vitin 1953, arrestuan nėnėn tonė, Elenėn, tė cilėn e dėnuan me dhjetė vjet burg pėr agjitacion e propagandė. Dėnimi i saj erdhi pasi ditėn qė vdiq Stalini ajo tha: "Shyqur qė vdiq ky kriminel, por kur po i vjen rradha kėtij tonit". Deri nė vitin 1991, ne nuk e mėsuam dot tė vėrtetėn e zhdukjes sė babait, sepse pėr atė thuheshin shumė legjenda dhe ēobani qė e varrosi trupin e tij pa kokė, nuk ia tregoi asnjeriu deri nė shėmbjen e regjimit komunist. Aty nga viti 1991, ai na dėrgoi fjalė qė tė shkonim aty pėr tė marrė eshtrat e babit tonė, por kur shkuam ne, ai kishte njė muaj qė kishte vdekur. Pas shumė kėrkimesh, ne i gjetėm eshtrat e babait pa kokė dhe pas njė ceremonie qė bėmė nė fshatin Kushe, eshtrat e tij i sollėm nė varret e Rrmajt tė qytetit tė Shkodrės ku prehen e dhe sot", e pėrfundon rrėfimin e saj Izabela Luli, pėr babanė e saj, kapitenin e famshėm, Gjelosh Luli, tė cilin komunistėt e masakruan nė mėnyrėn mė barbare, duke i prerė kokėn nė natėn e vitit tė ri tė vitit 1947.
PM
Top
ardi_pr
Postuar nė: 03.03.2007, 10:02
Quote Post


Tėrė kohėn flas :)
*****

Posti: Antarė
Postime: 811
Antari Nr: 1964
Bashkangjitur: 03.08.2006



Bravo Bravo, Patriota veq sjellni keto figura tradhtare , per kete tradhtar te kombit ka pasur vitin e kaluar nje teme!!

Ded Gjon Luli, i pari qe ngriti flamurin kombetare ne maje te
Deēiqit me 1911, luftoi se bashku me serbo-malazezet per shkeputjen
e Malesise e bile edhe Shkodres dhe bashkangjitjes se tyre Malit te Zi.


----------------------------------------
Atdhetar jam, por edhe fetar si duhet. Atdhetari pėrse turp tė ketė tek thotė e dua me shpirt fenė e vet. Hafiz Ali Korēa
PMYahoo
Top
LirimShabani
Postuar nė: 03.03.2007, 18:14
Quote Post


Happy Soldier
*****

Posti: Antarė
Postime: 1858
Antari Nr: 2935
Bashkangjitur: 25.09.2006



ardi_pr

te them drejt per Ded Gjon Lulin kemi lexuar ne histori por deri tash nuk kam lexuar dicka te tille sic deklaron ti. Nuk e di por nese ke fakte konkrete te bazuara ateher na i sjell ketu dhe t'i lexojme qe te vertetohemi.

kaq kisha


----------------------------------------
"Mallkue qoft njaj bir shqiptari, q'e ket gjuh t'perenis, trashigim qe ja la i pari, trashigim ai s'ja le fmis...."

"Bukuria qe vret...."

"The importance of being earnets..."
PM
Top
ardi_pr
Postuar nė: 04.03.2007, 14:40
Quote Post


Tėrė kohėn flas :)
*****

Posti: Antarė
Postime: 811
Antari Nr: 1964
Bashkangjitur: 03.08.2006



 Citim (LirimShabani @ 03.03.2007, 18:14)
ardi_pr

te them drejt per Ded Gjon Lulin kemi lexuar ne histori por deri tash nuk kam lexuar dicka te tille sic deklaron ti. Nuk e di por nese ke fakte konkrete te bazuara ateher na i sjell ketu dhe t'i lexojme qe te vertetohemi.

kaq kisha


Eshte interesant se me historine e popullit tone eshte manipuluar shume dhe sidomos qe nga fillimi i shekullit 19, kjo padyshim se eshte bere me nje skenar dhe asgje nuk eshte bere rastesisht, armiqt fqinje punojne dite e nate per shuarjen e historise se ketij kombi!!

Para ardhjes se Perandorise Osmane ne trojet tona, trojet arberore ishin te okupuara nga kthetrat Ortodokse Serbo-Bullgare dhe Greke, pasi perandoria Osmane ua theu hundet e pista ketyre felliqesirave, per popullin tone filloj te shkruhet nje histori teresisht e re, me praninim e Islamit ata shpetuan nga asimilimi sllav, sot askush nuk do te flas rreth kohesh para ardhjes se osmanlive, apo disa madje ate kohe e quajne si kohe te mire dhe se populli yne kishe fqinjesi te mire me serbet greket dhe bullgaret (padyshim se kush thet keshtu ai eshte me prejardhje nga keto shtete), tash e 100 vite turq ne trojet tona nuk ka, por akoma permenden turqit si armiq, ndersa armiqt qe i kemi ne dere sikur behemi se nuk po i shohim, eeee cka te bejshe verberi e madhe na ka kaplue!!

Njashtu pra eshte manipuluar dhe manipulohet me figura historike sot i tere populli yne merr si mit dhe legjend Gjergj Kastriotin dhe Pjeter Bogdanin (te dy jo shqipetar) keta te dy ishin ata qe luftuan dhe benė masakra kunder shqipetarve musliman

Edhe per Ded Gjo Luli ka fakte se ishte tradhtar dhe bashkepuntor i armikut malazias por per shkaqe te ngjajshme politike vasaliste manipulohet me kete figur, ashtu siq manipulohet edhe me figuren tjeter tardhtare Gjon Markagjonin i cili ishte financuar nga Nikola Pasici per shkeputjen e rajonit te Mirdites dhe shpallur Mirditen si Republike dhe kerkonte shkeputjen prej shtetit Shqipetar!
Sot per shqipetaret katolik te veriut ky eshte nje Hero i kombit!!



----------------------------------------
Atdhetar jam, por edhe fetar si duhet. Atdhetari pėrse turp tė ketė tek thotė e dua me shpirt fenė e vet. Hafiz Ali Korēa
PMYahoo
Top
LirimShabani
Postuar nė: 04.03.2007, 18:56
Quote Post


Happy Soldier
*****

Posti: Antarė
Postime: 1858
Antari Nr: 2935
Bashkangjitur: 25.09.2006



ardi_pr

Me duket qe askush ketu nuk tha deri tash qe Islami nuk ka luajtur rrolin e saj kyē ne ruajtjen e identitetit shqiptar. Per kete te jap fakte nga familja ime. Un deri diku duke u interesu per te paret e mi del qe ne familje kemi patur Dhimiter (Ortodoks) dhe deri diku kam kuptu qe nje pjese e familjes kane ngelur ortodoks dhe jane asimiluar dhe ka gjasa qe kjo pjese e familjes sime nga malsia e Tetoves te bjen posht ne nje fshat te Tetoves qe quhet Bervenice. Pjesa tjeter eshte kthy ne Islam dhe ka mbijetuar si shqiptar te fese Islame. Un kurr nuk do ta konsideroj si pozitive periudhen e pushtimit Osman sepse ajo ka qene nje periudhe kur keta far musliman qe po mi lavderon se na e kane sjelle Islamin, i dhane pavarsi Malit te Zi, Serbise, Bullgarise, Kroacise, Greqise dhe i mbajten te pushtuar tokat shqiptare duke i bere kurban per pazarlleqet e metutjeshme. E din nga historia mjaft mir se si u sollen ata ndaj Lidhjes se Prizrenit, Lidhjes se Pejes. Dhe pse keta far Musliman u sollen keshtu ndaj shqiptarve Musliman (te mos i permendim numrin e vogel te krishterve) por i shtypi si kikirika (kerkoj ndjese pse e them keshtu). Edhe ne forum por dhe ne raste tjera kam degjuar qe Islami tek Shqiptaret ka ardhur edhe me heret se Osmalit ktu qe jane ardh. Me thuaj pra ku eshte e mira e Osmanve sipas teje dhe disa te tjerve. Ku jane te mirat e tyre qe dhane kontributin e tyre ne coptimin tone. A e din Ardi qe shume kisha shqiptare ne IRJM e Kosove jane bere kisha sllave dhe keto kisha jane shfrytezu kunder shqiptarve si SHQIPTAR dhe jo si krishter e musliman, dhe ne kete menyre deklarojne qe ne jemi ardhacak tu e dite mir se na jemi autokton. A e din qe dikur kemi qene ORTODOKS dhe kete sduam ta pranojme. Un nuk po them qe te kthehemi ne ORTODOKS serish sepse kam mendje qe i kuptoj gjanat dhe kam lexuar dhe Kurranin e kam lexuar dhe i kuptoj shume mire gjanat dhe mundem me dallu se cili asht ma i drejte Islami apo te tjerat.

Shpresoj te me keshe kuptuar....

suksese ardi_pr


----------------------------------------
"Mallkue qoft njaj bir shqiptari, q'e ket gjuh t'perenis, trashigim qe ja la i pari, trashigim ai s'ja le fmis...."

"Bukuria qe vret...."

"The importance of being earnets..."
PM
Top
ardi_pr
Postuar nė: 04.03.2007, 20:46
Quote Post


Tėrė kohėn flas :)
*****

Posti: Antarė
Postime: 811
Antari Nr: 1964
Bashkangjitur: 03.08.2006




I nderuari vlla Lirim,
nuk po du me e zgjat dhe me i perserit gjerat vetem nje gje dua ta them se coptimi i tokave shqiptare nuk eshte be nga Osmanlit, perndryshe do te ishin nen administrimin e tyre, coptimi i tokave tona u be pas dobesimit dhe ramjes se Kalifatit, ateher iu versulen kthetrat sllavo ortodokse tokave shqipetare dhe coptuan nga te kater anet me sponzorizim te Evropianeve!!

Ajo qka eshte me rendesi eshte qe ne te mos harrojme se kend e kemi komshi, kjo eshte gjeja me e rendesishme, sepse jemi te rrethuar nga te kater anet me sllavo-ortodoks dhe keta nuk do te hjekin kurr dore nga endrrat e tyre te pista e ajo eshte zhdukja e kombit shqipetar!


----------------------------------------
Atdhetar jam, por edhe fetar si duhet. Atdhetari pėrse turp tė ketė tek thotė e dua me shpirt fenė e vet. Hafiz Ali Korēa
PMYahoo
Top
Shpetim Shabanaj
  Postuar nė: 05.03.2007, 09:09
Quote Post


Na ndejk nga koha nė kohė
****

Posti: Antarė
Postime: 47
Antari Nr: 5360
Bashkangjitur: 21.01.2007



Postimet ne gjuhe te huaj fshihen.
Staffi
PM
Top
Shpetim Shabanaj
Postuar nė: 05.03.2007, 09:11
Quote Post


Na ndejk nga koha nė kohė
****

Posti: Antarė
Postime: 47
Antari Nr: 5360
Bashkangjitur: 21.01.2007



DED GJO’ LULI,
PUSHKĖ E NGREHUN PĖR SHQIPĖRIN
Kur i patėn thėnė Plakut tė Flamurit, Ismail bej Vlorės, i cili e kishte pėrcjellė Dedė Gjo Lulin vetė deri tek dera,- pse i batė aq nderime kėtij katundari malėcor?, ai i qe pergjigjur:
- Dedė Gjo' Luli ėshtė pushkė e ngrehur pėr Shqipėrinė.
Dhe ashtu mbeti, deri nė ēastin e fundit, nė moshėn 75 vjeēare, kur i organizuan kurthin nė Orosh. Ai edhe pse e parandjeu grackėn, edhe pse e paralajmėruan miqtė qė tė mos udhėtonte nė kohė tė turbullta, pėr besė burrash shkoi nė takim. Vetėm, kur nė vėnd tė prijėsėve, i doli pėrpara kapiteni serb, ai gjakftohtė, u tha mirditorėve, qė e shoqėronin: - paskemi mbarue! Nuk e dha veten. As kur e prenė me bajonetė bashkė me pesė mirditorėt, nuk e lėshoi veten. Trupin e tij e gjetėn pas dy javėsh dhe e varrosėn nė kishėn e Oroshit.
Pėr tė kuptuar pėrmasat e figurės sė Dedė Gjo' Lulit, pėr tė prekur simbolin e mburojės kombėtare, mjafton tė sjellim pėr lexuesit vargjet e shkruara mė 1913 nga poeti dhe studiuesi Risto Siliqi:
Ah, Qe prap don' t'na dajnė copa!
Prap mendimi i parė asht ngjallė!
Por ta marrė vesh gjithė Evropa:
Dedė Gjo' Luli prap asht gjallė!
Falė trimėrisė sė malėsorėve, fqinjėt ishin zmbrapsur nga trojet tona pėrmes pushkėve qė mbaheshin nė krah. Dedė Gjo' Luli me djemtė e Hotit e kishin ngritė Flamurin e Skėnderbeut, shumė mė heret se sa nė Vlorė. Madje nė fund tė marsit - fillim tė prillit, ai gatit pėr ta shpalos pėr tė dytėn herė mbi Deēiē. Palokė Traboini, qė mė 1911 kishte sjellė tre flamujė prej Vjene; njėrin ia kishte dorėzuar Dedė Gjo Lulit, tė dytin Ujkės sė Grudės e tė tretin Prel Lucės sė Trieshit. Nė librin "Lufta pėr ēlirim kombėtar" tė P. Pepos, kjo ngjarje ėshtė pėrcjellė me emocion: "Ditėn e dielė, mė 6 prill 1912 u mblodh popull i madh tė kisha e Traboinit, Kol Ded Gjoni me urdhėn t'tet, Dedė Gjo' Lulit, e hapi flamurin kuq e zi. U ba nji rreth i madh njerzish e Kola tha: "Shiqo popull! Nji ky asht flamuri i Shqipnisė, i kuq me shqipe tė zezė me dy krena". Tė gjithė ndenjėn pa za. Mandej u ba njė batare pushkėsh e ushtuen malet pėr rreth. Hare ma tė madhe s'ishte pa ndonjėherė ndėr Hot..."
Ndersa mėsuesi, poeti dhe luftėtari i lirisė, Palok Traboini, ēastin e sjelljes sė flamurit e ka perjetėsuar nė vargje:
Tue krisė pushka shpat e n'shpat
Njė djalė Hoti vjen prej larg
Pa pikė frymė prej Dalmacisė
Ded Gjo Luli ku e ka nisė
Me pru flamurin e Shqipnisė.
Dedė Gjo' Luli duket se kishte lind me pushkė, (Jo vetėm pse lindja e djalit u pėrcoll me batare pushkėsh) por prova e parė trimėrisė sė tij pėrcaktohet pjesėmarrja nė betejen, qė u zhvillua nė ndihmė tė Oso Kukės. Atėherė nuk ishte mė shumė se 21 vjeē. Epopeja qė shkroi trimi Oso Kuka nė Vraninė, i cili pasi luftoi deri nė fymėn e fundit kundėr malazezve, nuk u dorzua i gjallė, por i vuri zjarrin kullės. U shkrumbėzua dhe la pas kėngėn - epope tė trimave, kėngė qė mbajti gjallė jo vetem emrin e trimit, por dhe vetė historinė e shkruar pėrmes vargjesh qė rapsodėt thurėn pėr trimat. Epopeja qė shkroi Oso Kuka, i mėkoi trimat e Dedė Gjo Lulit me mė shumė atdhedashuri,- u pėrcolli nė ashtėn trimėrore malėsorėve mė shumė ndjesi vetmohimi pėr komb e atdhe. Ndėr luftėtarėt qė i kishin ardhė nė ndihmė Vraninės, binin nė sy shumė hotianė dhe malsorė tė Grudės, ndėr ta dhe djaloshi 21 vjeēar Dedė Gjo' Luli. Ajo ditė ėshtė quajtur nga bibliografi i tij (P.Doēi) si dita e pagėzimit nė zjarrin e luftės. Ishte njė sprovė qė i dha emer prijėsit tė ardhshėm tė maleve. Ai lufoi si titan kundėr malazezėve dhe emrin do t’ia pėrmendinin pėr shumė kohė ndėr ato anė. Trimi kishte treguar zotėsi, urtėsi dhe shkathtėsi nė luftėn ballė pėr ballė me armikun. Dhe qė nga ajo ditė, kur dėgjoheshin lajme lufte, malėsorėt thėrrisnin: hej tė lumtė pushka, Dedė Gjo' Luli! Ku kėrciste pushka pėr "komb" e "Shqipni" nė krye ishte ai, trimi i Gjo' Lulėve. Nė tė gjithė malėsinė e Shqipėrisė sė Veriut, Hoti ishte bajrak me emėr, bajrak i parė, prandaj ai pėrfaqėsohej nė tė gjithė kuvendet. Edhe nė Lidhjen e Prizrenit, Hoti pati pėrfaqėsuesit e vet, mes tyre ishte dhe prijėsi i ardhshėm Dedė Gjo' Luli, i cili ende nuk ishtė bėrė aq i njohur, por pushka i ishte ndjerė. Pjesmarrja e tij ne Kuvendin e Lidhjes, ballafaqimi me patriotet e medhenj te Rilindjes, te penės dhe pushkės, ishte mė shumė se njė shkollė pėr rrugėn e vėshtirė nėpėr tė cilėn do tė ecte trimi i maleve, nėn hijen e pandashme tė pushkės. Pas Kuvendit ai do tė ishte i kudogjendur nė mbrojtje tė trojeve kombėtare. Vihet nė vijėn e parė tė frontit kundėr malazezėve, tė cilėt kėrkonin tė zaptonin e shkėpusnin copa nga trungu i memėdheut. Lufta po e piqte djaloshin e Hotit. Ai ishte jo vetem nė krye tė luftimeve, por edhe pėrkrah lėvizjeve diplomatike tė kohės. Ishte mes atyre qė u kėrkonin konsujve europiane nė Shkodėr, tė respektoheshin tė drejtat e shqiptarėve qė jetonin nė trojet e tė parėve tė tyre. Nė letrat qė malėsorėt i drejtonin konsujve, e bėnin tė qartė betimin se asnjė copė tokė nuk do tė lėshonin pa luftė. Nė letrėn qė iu ēua i ambasadorit tė Austrisė, me 1 mars 1880, malėsorėt shkruanin: "...Tė jeni tė sigurtė se po tė ndodhė kjo padrejtesi qė nuk e besojmė, do tė ndodhin medoemos gjana tė papėlqyeshme..." Nė letėr malėsorėt pėrcjellin mendimin e tyre se ata ishin tė vendosur qė tė jetonin tė patundur nė viset e tė parėve. Por fuqitė e Mėdha e kishin shitur Shqipėrinė. Trojet kishin dalė nė ankand. Me 4 prill njė tjetėr letėr u ėshtė drejtuar konsujve nė Shkodėr. "Na dėshirojmė me jetue e me gėzue lirinė pėr tė cilėn jemi kryenaltė; na nuk kishim ndejė pa kundėrshtue, cilindo qoftė pėr ndėrrimin e fatit tonė. Prandaj kemi vendose me derdhė pikėn e fundit tė gjakut tonė para se me hy nė zgjedhėn e huej. Ideja kombėtare na bashkon pėr mbrojtjen e Atdheut tonė..." Por dukej se Evropėn nuk e linin kėmborėt e fqinjėve tanė, qė tė dėgjonte zilet e shqiptarėve. Pazarllėqet ishin bėrė me kohė. Sidoqoftė shqiptarėt pushkėt i mbanin ngrehur, gishtin nė ēark. Deda ishte si gjithmonė nė krye tė luftėtarėve. Ai dha njė kontribut tė ēmuar pėr mirėkuptimin e prijėsve shqiptarė, mes tė cilėve nuk mungonin dhe grindjet. Kronistėt kanė shkruar se ai u priu forcave shqiptare, qė pritėn me pushkė ushtrinė e madhe tė Malit tė Zi, tė cilėn e udhėhiqte Vojvoda Mark Milani. Deda nė krye tė 18 trimave tė zgjedhur prej Hotit dhe Grudės, ishte shkėputur dhe doli pėrpara tek ura e Rrzhanicės. Kėmbė serbi nuk e kaloi urėn. Ushtria e Knjazit u kthye mbrapsht, duke mos u mbuluar me lavdinė e fitores sė munguar, ndėrsa malsorėt shkruan njė faqe tjetėr tė ndritur nė historint e Shqipėrisė. Dedė Gjo' Luli kishte kaluar me sukses njė provė tjetėr. Pas thyerjes sė Lidhjes, shumė luftėtarė nuk i ulėn armėt.
Valiu i Shkodrės nuk i ndėrpreu pėrpjekjet e tij pėr tė futur nėn sundim me ligjet e Turqisė malėsorėt. Pėrveē dėshmive dhe kronikave tė pėrcjella, nga shtypi i kohės, pėrsėri na vjen nė ndihmė Palokė Traboini me poemen "Lufta e maleve ", i cili jep pėrmasat e figurės shumė popullore, Dedė Gjo Luli:
Kjo malsia kur ndigjoji
Dedė Gjo Lulit fjalė i ēoi,
Ēoi me e thirrė e me e pyet'
……………………………………
Dedė Gjo Luli trim dai,
qi s'i lč shoqi n'Malsi
bashkė me fise ban davi:
"Unė i herė, thom sa pėr veti,
armėt e brezit nuk i hjeki...
Dhe kėshtu ndodhi. Ai mbeti tėrė jetėn me pushkėn krahut. Ashtu siē luftoi pa e njohur kompromisin me pushtuesin turq me 1911, ku ai spikat si njė ndėr figurat kyē tė kryengritjes, po ashtu kishte luftuar dhe kundėr malezezėve me 1880-1881. Ai ishte mjeshtėr i rrallė i shfrytėzimit tė terrenit qė e njihte me pėllėmbė dhe asnjėhere nuk u korit pėrballė armikut. Nė kėngėt e popullit ėshtė gdhėndur si njė hero legjendar, qė mundi dhe gjeneralin me akademi Shefqet Turgut Pashėn, i cili nė krye tė katėr divizioneve, 16 batalione, msyni malet. Gjenerali qė qe shprehur se Ballkani ishte i vogėl pėr me provue aftėsitė ushtarake, do tė ndjehej i poshtėruar nga sfida qė i bėnė 3500 shqiptarė tė armatosur me ca pushkė tė vjetra, tė cilėt vertetė e humbėn nė fillim orientimin, se viheshin pėr herė tė parė pėrballė mitralozėve qė pėrdornin turqit, por shpejt do ta bėnin gjeneralin qė tė kthehej me turp. Tė njėjtėn sfidė do t’i rezervonin trimat edhe Abdulla Pashės.
E tėrė jeta e Dedės dhe familjes sė tij ėshtė njė shembull i papėrsėritur atdhetarie. Njė familje gati e shuar, por njė familje, qė kujtohet e nderohet pėr bėmat nė ėmėr tė Atdheut. Kur do tė binte i pari i dėshmor i fisit, Nik Gjelosh Luli, ai qė mė 6 prill 1911 kishte hedhe pėr tokė flamurin me gjysėm hėnė, Deda do ta ndjente shtypjen e zermės prej dhimbjės. Por ai nuk do ta jepte veten as kur i dhanė gjėmėn e rėnies sė tė birit, Gjergjit, 22 vjeēar. Nė betejen e 29 gushtit 1912, kishin rėnė shumė luftėtarė. Kur do t'ia jepnin lajmin Dedės, pėr tė mos e lėnduar, i thanė:
- Dedė, kanė mbetė 20 hotianė nė fushė tė luftės.
- Po burrat nė luftė do tė mbesin, qe pėrgjegjur ai.
- Po mbeti dhe djali yt, Gjergji.
- Po dhe ai djal nane ishte, qe pėrgjigjur Deda, duke e gėlltitė dhembjen.
Pas tre vjetėsh do tė vritej vetė Deda, shtator 1915. Djali tjetėr, krahu i djathtė i tij ndėr beteja, Kola, do tė jepte shpirt tre vjet pas tė atit, me 1918, i helmuar. Mė 1920, nė verilindje tė Shkodrės, do tė binte me armė nė dorė Luc Nishi, i biri i Nish Gjelosh Lulit i djathtė i tij ndėr beteja. Jo vetėm kėta, por dhe nipi i Dedės, Zef Lan Ula, vėllai prej nėne, Baca Xheka, miqtė e shtėpisė, Kolė Marash Vata, Kolė Kurti, e tė tjerė e zgjasin shumė listėn e dėshmorėve pėr Atdheun tė kėtij fisi.
Nga ana e saj Shkodra e nderoi vetmohimin e familjes Gjo' Luli. Nė maj tė vitit 1923, me pėrpjekjet qė banė e bija Nareja dhe e reja Nora, (Bashkėshortja e Kolės), u bartėn prej Oroshit eshtrat e Dedės dhe prej Vlore ato tė Kolės dhe u sollėn nė Shkodėr.
Mitingu i pėrmortshėm i pėrcjellė nga i shtypi i kohės ishte i jashtėzakonshėm.
Shkodra nderonte ata qė gjakun nuk e kishin sakrifikuar pėr Atdhe. Nė gazetėn "Ora e Maleve", (Viti 1923, nr. 8) pėrcillen fjalėt e Gjok' Lulit: ”Tė falem nderės, moj Shkodėr... Por ma tepėr tė falen nderės edhe gurt e Hotit. Nuk e kam besue se i dini kėto punė e pasha kėto eshtna qė kena pėrpara edhe sa mashkuj, qė tė kenė pesėqind shtėpi nė Hot kanė me dekė pėr Shqipni!”
Ndėrsa deputetėt shkodranė nga Tirana nisen telegramin: "Bashkohemi me evari nė nderimet qė Shkodra po i kushton kujtimit tė Dedė Gjo' Lulit, tue krye detyrėn e mirėnjohtėsisė ndaj Fatosit tė Pavdekshėm qė nga ma tė parėt ngrehi flamurin e lirisė se Atdheut mbi krepat e pėrgjakun tė Malcisė sė Madhe. Si pėrfaqėsues tė Shkodrės lutemi na zevėndėsoni nė ceremoni." Ceremoninė e pėrshėndetėn edhe shumė shkodranė qė jetonin nė Tiranė.
Nė njė telegram tė tyre shkruhej: "Ditėn kur Shkodra kryen detyrėn ndaj Dedė Gjo' Lulit, qė gjithė jetėn ja kushtoi atdheut dhe ushqeu nė gjak lirinė, zemrat tona rrahin pėrnjėherė me ato tė bashkėqytetaseve tanė tė bashkuem nė vorrin e nderimit pėr Fatosin e Malėcisė sė Madhe." Edhe ky telegram ėshtė i botuar nė gazetėn "Ora e Maleve".
Ndėrkohė nė Shkodėr qe formuar dhe "Komiteti Dedė Gjo' Luli", qė do t'i ngrinte njė monument kėtij patrioti tė shquar. Luigj Gurakuqi, i zgjedhur bashkė me Avni Rustemin e Risto Siliqin, anėtar nderi tė komitetit, shkruante: "...due tė shtoj dy fjalė edhe mbi dy inisiativa tė tjera qė janė marrė; me i ngritun njė monument edhe kreshnikut tonė me famė botėrore Skėnderbeut e malcorit tė madh Dedė Gjo' Luli..."
Patrioti tjetėr i shquar, Avni Rustemi, do tė shkruante qė nga Roma: "Gėzohem qė u muar inisiativa pėr t'i ngrehur njė monument Burrit pa frikė e pa njollė tė malėsive tona, qė kėshtu tė jehojė emri i tė ndjerit nė brezat e ardhshėm. Ju faleminderit qė mė keni emėruar si pjesėtar nderi."
Poeti Risto Siliqi do tė shkruante fjalė zėmre pėr luftėtarin e madh: "Sot pa farė dyshimi mund tė thuhet se gjeneracioni i jonė i sotshmi e ka kuptue rėndėsine e veprave patriotike... qė trupat e fatosave martirė tė shporuem pa mėshirė me bajonetat e armikut mos tė kalben nėn dhč bashkė me veprat e tyre. Emni i Dedė Gjo' Lulit, i cili nuk triumfoi me kombinacione, por me vepra tė gjalla, qė e dėshmojne edhe krepat e thepishme tė maleve tona, vuloset i gdhėndun nė historinė tonė kombėtare" (Ora e Malėsisė, nr. 20, viti 1923).
... Dhe emri i tij u gdhėnd nė histori pėrjetėsisht. Fundi i tij ka mbetur sfidė atyre qė i morėn jetėn. Njė rapsod mirditor e ka fiksuar nė vargje fundin e kreshnikut tė maleve:
Nė Bjeshkė t'Oroshit na u derdh zani
Se ē’ban m'ne serbjani.
Si ata trimat i kanė rrethue
Me vargoj na i kanė shtrėngue.
Zana e malit t'jam ankue
Curril gjaku a' tue shkue.
Mu nė Shėshėz burrit t'botės
Pa iu trėmb qerpiku i lotės
Serbi thikėn i ngul nė krahnuer
Dedė Gjo' Luli' burrė malėcuer
S'u pėrkul as nuk u tut
Por po i thotė kėto fjalė aēik:
Gjaku em tė tė shkojė fli
Pėr me pshtue tė ngraten Shqypni...
Jemi nė mars, fillimin e kryengritjes sė Malėsisė sė Madhe, e cila ēoi nė Pavarėsinė e Shqipėrisė. Pėrkrah trimave e shumė martirėvė tė asaj kryengritjė nderohet dhe emri i prijėsit, Ded Gjo’ Luli.

Gazeta shqiptaro-amerikane “Illyria” New York
Nr.919, 17-20 Mars 2000, fq.10.
PM
Top
Shpetim Shabanaj
Postuar nė: 05.03.2007, 09:16
Quote Post


Na ndejk nga koha nė kohė
****

Posti: Antarė
Postime: 47
Antari Nr: 5360
Bashkangjitur: 21.01.2007



Isa Buletini
Ismail Qemali kur vajti nė Londėr pėr t'u takuar me Kryeministrin e Anglisė, e shoqėronte Isa Buletini.
Isa Buletini nė brez kishte vėnė dy kobure.
Mirėpo, kėshtu tė armatosur nuk e linin tė hynte nė kryeministri dhe bėnė fjalė me tė. Ismail Qemali i bėri me shenjė tė dorėzonte armėt.
Kėtė punė e mori vesh edhe kryeministri e, nė bisedim e sipėr, si me tė qeshur i tha Isa Buletinit:
- Sido qė tė jetė e ēarmatosėm edhe shqiptarin.
- Shqiptarėt s'ka burrė t'i ēarmatosė - u pėrgjigj Isa Buletini dhe nxori koburen tjetėr qė kishte fshehur.

Flamuri ėshtė i shqiptarėve
Kur Isa Boletini po kalonte nėpėr Myzeqe, nė krye tė trimave tė tij kosovarė, pėr tė ardhur nė Vlorė mė 28 nėntor 1912, njė lajmėtar i doli pėrpara dhe i tha:
- Baca Isa, Ismail Qemali po ju pret. Ai e ngriti flamurin e Shqipėrisė nė Vlorė.
Dhe Isai, mendueshėm, iu pėrgjigj:
- Jo vetėm tė Shqipėrisė, more bir, por flamurin e tė gjithė shqiptarėve kudo e nėn kėdo qė tė ndodhen. Ai ėshtė flamuri i tė gjithė atyre qė flasin shqip e kanė nė dej gjak shqiptari. Dhe kėtė do ta ruajnė e do ta mbajnė gjithmonė kudo qė tė ndodhen.

"Tė pret me muzikė e tė vret me thikė"
I dėrguari i Stambollit i shkoi nė shtėpi Isa Boletinit dhe e pyeti pėrse nuk doli ta priste Sulltan Reshatin kur ai erdhi nė Kosovė nė korrik tė vitit 1911.
- Nuk mund tė vija se ju mė kėrkuat tė dorėzoja armėt!
- Pse, nuk u zure besė fjalėve tė sulltanit?
- Unė i zė besė vetėm grykės sė pushkės qė mbaj me vete. Sulltanėt tė kanė pritur gjithmonė me muzikė e tė kanė vrarė pas shpine me thikė.

Nuk u bie nė gjunjė as pėr kryet e nėntė djemve
Njė ditė tė bukur korriku tė vitit 1908, kur dy djemtė e Isa Boletinit po ktheheshin nė Shqipėri nga Stambolli, xhonturqit ia mbajtėn peng, sepse Isai nuk kishte pranuar tė shkruhej anėtar i xhemijetit. Ata e kėrcėnuan Isanė duke i dėrguar lajmin: ose tė zbriste nė Mitrovicė e tė shkruhej anėtar i xhemijetit, ose nuk do t'i shihte kurrė djemtė e tij.
Dhe Isa Boletini u dha kėtė pėrgjigje:
- A, kaq pėr zemėrpakėt mė mbani sa t'u bie nė gjunjė pėr kryet e dy djemve tė mi? Jo, unė nuk bie nė gjunjė as pėr kryet e nėntė djemėve tė mi…

Sidoqoftė detyra e tij ėshtė e njė shėrbėtori
Njė ditė Isa Boletini u nis tek bashqatipi i Sulltanit pėr tė protestuar kundėr ndjekjeve politike qė i bėheshin popullit kosovar. Portjeri, Halil-aga, tė cilit edhe ministrat ia kishin frikėn dhe i bėnin komplimente, kur Isai deshi tė hynte brenda i tha nė mėnyrė kategorike:
- Ėshtė e ndaluar!
Kur Isai u nis drejt derės Halil-aga e kapi pėr krahu. Atėherė Isai e kapi nga mesi dhe e rrokullisi tatėpjetė shkallėve. Natyrisht u dėgjua shamata dhe dolėn tė gjithė nga zyrat, me bashqatipin nė krye dhe panė Halil-agėn nė fund tė shkallėve.
Isai, si pa tė keq, hyri nė zyrėn e bashqatipit.
- E kėshilloni shėrbėtorin qė t'i dallojė njerėzit, - i tha.
- Nuk ėshtė shėrbėtor, por njeri me gradė tė lartė qė kryen detyrėn e portjerit.
- Sidoqoftė detyra e tij ėshtė e njė shėrbėtori - ia preu Isai.

Nuk i dorėzoj mysafirėt e shtėpisė sime
Nga fundi i vitit 1903, dy rekrutė tė krahinės sė Mitrovicės patėn ikur nga Shani i Bagdatit nė Stamboll. Me tė zbritur nė njė lagje tė Stambollit, ata pyetėn dhe gjetėn shtėpinė e Isait, e cila gjendej nėn vėzhgimin e policisė sė Sulltanit. Kėshtu policia e mori vesh ku ishin strehuar dy rekrutėt qė kishin braktisur shėrbimin ushtarak. Ajo kėrkoi dorėzimin e tyre.
- Mė kanė ra nė shtėpi dhe janė tė lodhur. Janė tė njohurit e mi dhe, kur tė ēlodhen, do tė merremi vesh - u tha ai policėve.
Pas njė jave shkoi vetė komandanti i policisė Hasan Pasha. Ai i kėrkoi Isait dy rekrutėt pėr t'u gjykuar nga Ministria e Luftės.
- Ju duhet t'i kishit zėnė kur rekrutėt u nisėn nga Shani nė Stamboll, tani ėshtė turp pėr ju qė i kėrkoni dhe turp pėr mua qė t'i dorėzoj. Pėr ngjarjen u njoftua Sulltan Hamiti. Ai me njė letėr urdhėroi tė dorėzoheshin tė dy rekrutėt. Isai iu pėrgjigj:
- Djelmoshat janė bij tė bjeshkės sė Kosovės qė nuk e durojnė dot vapėn arabike dhe mė parė tė mė vijė vdekja mua se sa tė dorėzoj mysafirėt e shtėpisė sime.



Idriz Seferi
Kush ėshtė gjenerali?
Tė mahnitur nga qėndresa heroike qė u bėnė kryengritėsit kosovarė ushtrive osmane nė grykėn e Kaēanikut mė 1910, gazetarėt e huaj po kėrkonin me ngulm cili ishte ai gjeneral i famshėm qė i drejtonte. Kur u gjetėn pėrpara, udhėheqėsit trim Idriz Seferi, e pyetėn:
- Ti je gjenerali i kėsaj qėndrese tė pashembullt?
Idrizi, duke fėrkuar mustaqet u pėrgjigj:
- Si unė, kėtu janė tė gjithė, sepse armėn kundėr armikut ua ka mėsuar nėna qė nė djep. Tė gjithė shqiptarėt janė gjeneralė kur luftojnė pėr vendin e vet, por nė vend tė gradave nė supe kemi armėt e brezit.

Hil Mosi
Edhe gratė luftojnė si burrat
Kur njė gazetare angleze pa duke luftuar, nė Kryengritjen e Malėsisė sė Madhe, krah pėr krah burrave edhe gratė, i tha Hil Mosit:
- S'e kisha besuar qė kini gra kaq trimėresha!
- Njė komb trim e luftėtar si kombi shqiptar, - u pėrgjigj Mosi - nuk ka si tė qėndrojė i tillė vetėm me burrat, nė qoftė se edhe gratė nuk janė po aq trimėresha, sepse nė prehrin e tyre u rritėn ata qė i qėndrojnė mburojė Shqipėrisė!

Hasan Prishtina
Nė vend tė kolltukut pėlqej kryengritjen
Nė valėn e kryengritjeve tė mėdha qė shpėrthyen nė vitin 1911 nė Kosovė, kryeministri i qeverisė osmane, Haki Pasha thirri Hasan Prishtinėn, "deputetin kryengritės", siē e quanin ata, dhe i propozoi postin e ministrit, me kusht qė ai tė hiqte dorė nga kryengritja.
- Parimin tim - u pėrgjigj ai - nuk mund t'a shkel jo pėr njė ministri, por as pėr postin e sulltanit. Nė vend tė kolltukut me turp nė Stamboll, pėlqej kryengritjen me armė nė dorė nė malet e Kosovės.
Drejtėsia serbe
Duke u gjendur ballė pėr ballė me ministrin e Jashtėm tė qeverisė sė Beogradit nė selinė e Kombeve tė Bashkuara nė Gjenevė, Hasan Prishtina, midis tė tjerave, deklaroi.
"Pėr tė formuar njė ide tė pėrgjithėshme mbi drejtėsinė serbe, mjafton tė dihet se mijėra krime bėhen nė mes tė ditės dhe asnjė nuk ndiqet nga gjyqi. Ėshtė i vetmi vend nė botė, ku njerzit mund tė vriten nė sy tė gjykatėsve qė heshtin."

Dervish Hima
"Pėrsėrite edhe njėherė, zoti prokuror"
Pasi e mbajtėn tė burgosur nė Shkodėr patriotin Dervish Hima se mė 1909 kishte dėnuar nė njė fjalim politikėn e xhonturqve, pėr mungesė avokati e dėrguan t'i bėjnė gjyqin nė Selanik.
Duke iu drejtuar tė pandehurit prokurori e pyeti:
- Faji yt ndėshkohet me vdekje. Fol, ē'ke pėr tė thėnė pėr ato qė ke thėnė?
- Pėrsėriti zoti prokuror ato qė kam thėnė.
Dhe prokurori duke hapur dosjen lexoi: "Ke thėnė se xhonturqit janė mė tė poshtėr se qeveria e Sulltan Hamitit dhe se shqiptarėt duhet tė ngrihen e tė marrin armėt kundėr tyre. Ja vdekje, ja liri." Ja ē'ke thėnė. I mohon apo i ke harruar?
- As i mohoj, as nuk i kam harruar, po kisha dėshirė t'i dėgjoja edhe nga goja juaj. Kėshtu do tė bėjnė shqiptarėt. Tani ju bėni tuajėn.

As gegė, as toksė, por vetėm shqiptarė!
Nė mbledhjen e Manastirit nė vitin 1910, njė nga pėrfaqėsuesit e shquar tė asaj kohe pėr ēėshtjet shqiptare, Dervish Hima, u ngrit e tha:
- Dua tė flas pėr Kosovėn. Serbėt po derdhin shumė tė holla pėr tė shkombėtarizuar vėllezrit tanė dhe thonė se vendėsit e Kosovės janė mė tė shumtit serbė. Kurrė s'mund tė bėhet qė ne shqiptarėt tė heshtim duke parė gjithė kėto gjėra qė bėhen kundėr nesh.
Qė sot e tutje nuk do tė pėrmendim mė fjalėn gegė e toskė, por vetėm shqiptarė, sepse gjithė shqiptarė jemi, tė gjithė njė gjuhė e njė gjak kemi, tė gjithė njė atdhe e njė qėllim tė lartė kemi i cili ėshtė: pėrparimi i kombit shqiptar!

Dedė Gjo Luli
Nė kohėn e kryengritjes sė Malėsisė sė Madhe kundėr Turqisė, Dedė Gjo Lulit ju desht me u strehue nė Podgoricė tė Malit tė Zi. Krajl Nikolla i Malit tė Zi u takue me Dedėn e me krenė tjetėr tė kryengritjes, u fal me tė gjithė e ju suell Dedės me miklim:
- Dedė, tesh e ke kohėn me u ba mik me mue! Jemi kojshi; pare dhe fyshekė tė nap sa tė duesh…
Deda i vrani vetullat dhe ju suell:
- Nuk jemi mish m'u shit ndėr krraba!

Nuk kam frikė ta shoh armikun nė sy.
Dedė Gjo Luli, i kapur nė befasi nga ushtria serbe, me ndihmėn e Gjonmarkajve, u vendos i lidhur para togės sė pushkatimit.
- Lidhjani sytė - urdhėroi ushtarėt e vet kapiteni serb Gjura.
- Nuk jam tradhėtar i atdheut tim - u pėrgjigj krenar Dedė Gjo Luli - qė tė vdes me sy mbyllur pa i hedhur shikimin e fundit dheut qė do tė mė mbajė nė gji. Pėrkundrazi, po vdes kryelartė, se gjithė jetėn kam luftuar qė vendi im tė jetė i lirė. Dhe ju qė po shkelni sot kėtė vend, tė jeni tė sigurtė se ky dhé nuk ju mban: ose do tė hyni nėn tė, ose do tė largoheni qė kėtej.
Ja pse nuk kam frikė ta shikoj armikun nė sy.

Pushka top!
Kral Nikolla kėrkonte ta bėnte pėr vete Dedė Gjo Lulin. Pėr kėtė qėllim organizoi njė takim nė Vrellė, nė verilindje tė Podgoricės. Dhe aty, duke treguar se gjoja i dhimbseshin malėsorėt, i tha:
- Or Dedė Gjo Luli, gryka e pushkės sate ėshtė e ngushtė, vetėm duke pasur pranė e nė krah Malin e Zi tė bėhet pushka si grykė topi.
Deda, krenar, ia priti aty pėr aty:
- Me tė vėrtetė o Kral, gryka e pushkės time ėshtė e ngushtė, por duke u ndodhur midis maleve shqiptare, ato ma bėjnė grykėn e ngushtė tė pushkės sime mė tė gjerė e mė tė fuqishme se grykėn e topave tė ushtrisė sate.

Pushkė e ngritur pėr Shqipėrinė
Nga fillimi i vitit 1913, Dedė Gjo Luli shkoi nė Vlorė pėr t'u takuar me Ismail Qemalin.
Plaku i Vlorės e priti dhe e pėrcolli me ndere tė mėdha. Njė i ri, sekretar i qeverisė sė re qė nuk e njihte Dedėn, pyeti Ismail Qemalin:
- Pse ia bėtė gjithė kėto ndere kėtij malėsori?
Plaku u pėrgjigj:
- Dedė Gjo Luli ėshtė pushkė e ngritur pėr mbrojtjen e Shqipėrisė.

Nga jeta e Dedė Gjo Lulit
1860-1915
Ti, zotni, mund tė shesėsh kopshtin tėnd!
Kur Shkodra mė 1913 mbeti nėn administrimin e komisionit ndėrkombėtar, nė njė mbledhje tė organizuar nė Saraj tė Shkodrės, admirali anglez Sesil i tha Dedės:
- Hoti dhe Gruda janė mbaruar, duhet tė qėndrojnė jashtė kufijve tė rinj tė Shqipėrisė.
Deda u pėrgjigj si me shpatė:
- Ti, zotni, mund tė shesėsh kopshtin tėnd. Se atė tonin ne as e shesim as e falim, por e mbrojmė me gjak.
Shqiptari nuk vėshtron eshtrat, por zemrat…
Krali i Malit tė Zi qė deshte tė bindė Dedė Gjo Lulin tė lejonte ushtrinė e vet tė hynte nė Shqipėri i tha njė ditė:
- Or Dedė, malėsorėt e tu janė vetėm njė grusht eshtrash pėrpara taboreve tė Turqisė. Pranoni ndihmėn tonė qė tė shpėtoni.
Deda ia priti:
- Shqiptari nuk ka parė tek vetja kurrė eshtrat, por zemrėn.
"Ne kemi vetėm njė flamur"
Nė gushtin e vitit 1910, Dedė Gjo Luli me luftėtarėt e vet u ndesh me kral Nikollėn nė fshatin Vrellė.
- Unė kam miq tė mėdhenj, si Rusinė, dhe flamurin tim e njeh gjithė bota - u tha Krali. - Futuni nėn hijen e flamurit tim dhe t'i biem sė bashku osmanllisė.
- Ta dish mirė o kral Nikolla, se shqiptari nuk ka luftue e derdhur gjak pėr tė ndrrue flamurin e Sulltanit me atė tė Malit tė Zi, por pėr tė pasė nė krye flamurin e Skėnderbeut. Pa ty e kemi filluar luftėn e pa ty do ta mbarojmė. Ne kemi vetėm njė flamur: tonin.
Shpinėn e keni tė sigurt
Kur plasi kryengritja nė Malėsi tė Madhe nė vitin 1911, kral Nikolla i Malit tė Zi i dėrgoi Ded Gjo Lulit kėtė lajm:
- Bini osmanllisė pa frikė, se pas shpinės suaj mė keni mua!
Ded Gjo Luli, qė ia njihte pabesinė kralit malazes, mblodhi bashkėluftėtarėt nė kuvend dhe u tha:
- Burra, ta ndajmė ushtrinė dysh. Njė pjesė kundėr Shefqet Durgut Pashės e tjetrėn kundėr kralit!
- Pse, a do me hy nė luftė me ne krali, a?
- Jo, por kur thotė ai se mė ke pas shpine, ai nuk tė ruan por tė ngul thikėn!
Njė gazetar i huaj e pyeti Ded Gjo Lulin:
- Si ėshtė e mundur qė njė grusht luftėtarėsh si ju tė ndeshen me Portėn e Lartė?
Trimi i maleve u pėrgjigj me pak fjalė:
- Shqiptari ėshtė ah, nuk ėshtė shelg qė tė pėrkulet.
Ded Gjo Luli kėrkonte njė flamur tė madh me njė shqiponjė tė qėndisur nė mes:
- O Ded, - i thanė shokėt e ēetės, - kemi nevoja tė tjera mė tė mėdha.
- Jo, bre burra, - ua priti Deda, - nė krye duhet flamuri se ai i ka tė tana brenda: besėn, zakonet, doket, trimėrinė, bashkimin, luftėn dhe fitoren. Ai ka gjakun e tė parėve tanė qė skuq e na prin!
Bajram Curri
Nuk i takon mysafirit tė thėresė tė zotin e shtėpisė
I dėrguari i kryeministrit serb Pashiq erdhi fshehurazi nė Shqipėri dhe arriti tė bėjė njė takim me Bajram Currin, qė luftonte maleve. Ai, nė emėr tė Pashiqit, i ofroi para, rrogė tė madhe e poste tė larta nė Serbi, me kusht qė tė kthehej nė Gjakovė e tė mos e kundėrshtonte pushtimin serb.
Bajram Curri iu pėrgjigj:
- Thuaji Pashiqit tėnd se nuk ka aq para gjithė mbretėria e kralit tė Serbisė sa pėr tė blerė Bajram Currin. Dhe lidhur me kthimin nė Gjakovė, thuaji se nuk i takon mysafirit tė thėrresė tė zotin e shtėpisė. Atje do tė kthehem vetė, se ėshtė vendi im.
Sami Frashėri
Kur e pyetėn rilindasin dhe patriotin Sami Frashėri se si mund ta flakin tej zgjedhėn turke shqiptarėt, ai tha:
"Turqia me dashuri e me mirėsi s'jep gjė kurrė. Prandaj edhe shqiptarėve… me hir s'u ka pėr tė dhėnė gjė. Shqiptarėt duhet t'ua marrin turqve me pahir ato qė duan".
E drejta dhe fuqia
Kur shkroi veprėn e tij "Shqipėria ē'ka qėnė, ē'ėshtė e ē'do tė bėhet", e pyetėn Sami Frashėrin:
- A do tė jenė tė zotėt shqiptarėt ta mbajnė e ta ruajnė veten?
- Sigurisht - u pėrgjigj ai. - Dy gjėra duhen nė kėtė jetė pėr tė ruajtur e mbajtur me nder atė qė tė takon: e drejta dhe fuqia. Dhe kėto populli shqiptar i ka.
Me hir e me pahir
Duke iu pėrgjigjur pyetjeve tė disa gazetarėve tė huaj nė Stamboll nėse qeveria osmane do t'ia jepte Shqipėrisė reformat e premtuara, Sami Frashėri u tha:
"Porta e Lartė me dashuri e me mirėsi nuk tė jep gjė kurrė. Ajo e do mė mirė humbjen e Shqipėrisė e ta ndajė nė mes armiqve qė na rrethojnė, sesa t'ua lėrė shqiptarėve ta ndreqin e ta lulėzojnė.
Prandaj meqė sulltani me hir s'ka pėr tė na dhėnė gjė, shqiptarėt duhet t'ia marrin atij me pahir. Ta kėrkojmė me fjalė, por gjithmonė duke mbajtur nė dorė pushkėn plot".
Armiqtė do ta kenė tė vėshtirė tė harrojnė
Kur e pyetėn Sami Frashėrin nė vitin 1899 pėrse u jepte kaq rėndėsi alfabetit tė gjuhės shqipe, librave dhe pėrhapjes sė tyre, kur kjo gjė mund t'u sillte rreziqe tė mėdha nga ana e qeverisė osmane, ai u pėrgjigj:
- U jap rėndėsi sepse nuk mund tė ketė Shqipėri pa shqiptarė, nuk mund tė ketė shqiptarė pa gjuhė shqipe, pa shkronja shqipe e shkolla nė tė cilat tė mėsohet shqipja. Kur t'i kemi tė gjitha kėto, armiqtė do ta kenė tė vėshtirė tė harrojnė se populli shqiptar ėshtė zot i kėtij vendi.
Ēerēiz Topulli
Edhe kjo ėshtė tokė shqiptare
Nė gushtin e vitit 1915, tė kapur pabesisht, Ēerēiz Topulli dhe Muēo Qulli u vunė para togės sė pushkatimit tė gjeneralit malazez Veshoviē, nė fushėn e Shtoit nė Shkodėr.
Para se breshėria e armėve t’i rrėzonte tė dy nė tė njėjtin varr, oficeri malazez i tha Ēerēiz Topullit:
- A e shikon se ku po e lini kokėn? Nė dhé tė huaj, nė vend qė tė rrini rehat aty, nė vendin tuaj.
Dhe Ēerēizi ia priti:
- Ne nuk kemi luftuar pėr shtėpinė tonė, por pėr vendin tonė dhe vendi jonė ėshtė gjithkund ku flitet gjuha shqipe e jetojnė shqiptarė nė trojet e veta. Edhe kjo ėshtė tokė shqiptare!
Shpetim Shabanaj

PM
Top
LirimShabani
Postuar nė: 05.03.2007, 14:23
Quote Post


Happy Soldier
*****

Posti: Antarė
Postime: 1858
Antari Nr: 2935
Bashkangjitur: 25.09.2006



i nderuar ardi_pr

Shqetsimin se me kend jemi komshi besom e kam po aq sa e ke edhe ti dhe ky shqetesim cdo here me bren ne shpirt sepse e dij qe armiq kemi patur per rreth nesh dhe do t'i kemi cdo here. por duhet nje gje ta kemi parasysh qe tentimet per me na fute ne nje lufte fetare ndershqiptare kurre nuk kane patur sukses. edhe sote e ksaj dite e bejne te njejten duke u rrezuar disa kryqe ne Shqiperi me qellim nxitjes se urrejtjes nderfetare. kesaj ne duhet t'i rruhemi shum sepse shqiptaret i ka bashku dhembja e kombit ne beteja dhe kjo duhet me i mbajt te bashkuar edhe ne paqe pa mar parasysh nese jane apo nuk jane pjese e tri besimeve. kam patur rast te takoj nje gjakovar qe ka qene ne lufte ne rajon te Kumanoves dhe ishte katolik. tash paramendo pyetja e pare qe dikush ja ka ba ka qene: " qysh su tute prej muslimanve me mjeker mos me te pre ne fyt se katolik je ?". vall a do duhej me ndodh dicka e tille ? sigurisht qe jo.

kaq kisha


----------------------------------------
"Mallkue qoft njaj bir shqiptari, q'e ket gjuh t'perenis, trashigim qe ja la i pari, trashigim ai s'ja le fmis...."

"Bukuria qe vret...."

"The importance of being earnets..."
PM
Top
Shpetim Shabanaj
Postuar nė: 05.03.2007, 19:45
Quote Post


Na ndejk nga koha nė kohė
****

Posti: Antarė
Postime: 47
Antari Nr: 5360
Bashkangjitur: 21.01.2007



Prej te gjithe forumisteve te ketij blogu virtual me i mencmi ishte zoti Lirim Shabani,nese nuk eshte nofke.
Te lumte Lirim,sepse me te vertete po shkrune mire dhe nuk kishe "llutka" fetare ne koke.
Me respekt shoqeror
Shpetimi
PM
Top
lili82
Postuar nė: 06.03.2007, 00:33
Quote Post


Tėrė kohėn flas :)
*****

Posti: Antarė
Postime: 1121
Antari Nr: 3937
Bashkangjitur: 10.11.2006



Veq edhe dicka kisha me shtu per kete teme.Cka i shtiri keto malesor qe te luftojn,a mos valle u cun ne luft prej se miri a?Ishte pra okupimi otoman faktori kriesor.Me vitin 1479 Malesia okopohet nga ushtria turke dhe formojn nahit Kuē (me tė do tė hyjnė edhe Triepshi e Koja), Kelmendi, Hot dhe Zhabjaku.Gruda (tokrat e Mark dhe Gjon Sumes) do tė hyjnė nė kuadėr tė nahisė sė Zhabjakut.Prej asaj periudhe malesoret gjith do te jene ne luft.Janė tė njohura luftat dhe kryengritjet e viteve: 1565-1575, 1596, 1601, 1609, 1610-12, 1624, 1638, 1652-53, 1668-69 ,1698-99 ,1712, 1732, 1808, 1822, 1832-34, 1838, 1844, 1856, 1862, 1871-72, 1879, 1883, 1869, 1910-1912.
Pjesa malore e malesis kur nuk do ta pranoj pushtetin turk,dhe kur nuk do te pranoj te paguj taksat(haracin).
Mbasi do po thojn se ishte turku qe shpetoi nga sllavet pse pra ne vitin 1641 nuk e lejuan hapjen e shkolles shqipe nga Prift te Grudes,a mos valle nuk ju pelqente emri i vendit,apo sic dihet nuk ju pelqente nje send qe ishte perparimate per popullaten shqipetare te Malesisė.Edhe tjetra me vendimin e KOMISIONIT TURK behet ndarja e malesis ne dy pjes Triepshi dhe Koja do tė hyjne me kadillukun e Podgoricės,kurse pjesa tjetėr e Malesisė: Hoti, Gruda, Kelmendi, Kastrati dhe Shkreli mbetėn nėn ndikimin e Shkodrės.
A thu kjo u be per te mire te popullates shqipetare?Normal se jo,kjo ka qen menyra se si ti jepet Triepshi, Koja ,Malit te zi nje gje qe ndodhi me vitin 1886-1887.Me 1887 ne Triepsh, kurse me 1888 nė Koje do tė hapen shkollat nė gjuhe sllave dhe do tė futen mbiemrat e sllavizuar me mbaresen "viq" ose "iq"
Nuk muj i kuptoj do persona ketu qe kritikojn keta luftetare,per cfar arsiesh.A kan interesa personale,fetare apo ...... Kur dihet se gjat luftrave te viteve 1911 u ngrit flamuri kombetare shqipetare e qė paraqet rastin e parė mbas vdekjės sė Gjergj Kastriotit me 1468, dhe ėshtė flamuri i kryengritjės shqiptarė pėr liri.Gjatė luftės, gjegjėsisht kryengritjės u dalluan nė tė madhe Dedė Gjon Luli Dedvukaj.
Mbas ngritjes sė flamurit nė Vlore me 28.11.1912 - nga 16 dhjetore 1912 deri me 2 gusht 1913 u mbajte konferenca e ambasadoreve nė Londėr me pjesmarrjen e fuqive tė mėdha.
-Me 17 dhjetorė u vėndosė qė tė formohet Shqipėria e lirė dhe e pavarur.
-Me mbledhje udhėheqte Eduard Grej Kryeministri anglez.
-Mbas planeve dhe projekteve tė shumta nė fillim tė marsit 1913 fuqitė e mėdha vėndosen qė Hotin dhe Fudnen t'ja japin Malit tė Zi si dhurate dhe kėshtu Malesia pėrsėri u nda nė dy pjesė.
O ardi_pr kta vellezerit e tu ta kan shperla trurin,nuk mundet asnje turk me dite me mir historin e malesis,dhe historin e ketyre trimave ma mir se sa malesoret.E ti e dim shum mir se xhdogje qe nuk ka te bej me fene islame per ty eshte gabim.Ti nuk je tu kuptue se e tere kjo luft eshte bere per bashkimin e trojeve shqipetare qe u ndan nga pushtuesit OTOMAN,luftuan per hapjen e shkollave ne gjuhen shqipe luftuan per njohjen e gjuhes shqipe.E ti ketu mundohesh me tregu endra magari.Cila gjuhe ke gju zyrtare gjat periudhes Otomane?Nejse ski faj ti,


----------------------------------------
Varje dygn ligger män med kvinnor som de inte älskar och ligger inte med kvinnor som de verkligen älskar.
PM
Top
ardi_pr
Postuar nė: 06.03.2007, 09:18
Quote Post


Tėrė kohėn flas :)
*****

Posti: Antarė
Postime: 811
Antari Nr: 1964
Bashkangjitur: 03.08.2006



 Citim (lili82 @ 06.03.2007, 00:33)
O ardi_pr kta vellezerit e tu ta kan shperla trurin,nuk mundet asnje turk me dite me mir historin e malesis,dhe historin e ketyre trimave ma mir se sa malesoret.E ti e dim shum mir se xhdogje qe nuk ka te bej me fene islame per ty eshte gabim.Ti nuk je tu kuptue se e tere kjo luft eshte bere per bashkimin e trojeve shqipetare qe u ndan nga pushtuesit OTOMAN,luftuan per hapjen e shkollave ne gjuhen shqipe luftuan per njohjen e gjuhes shqipe.E ti ketu mundohesh me tregu endra magari.Cila gjuhe ke gju zyrtare gjat periudhes Otomane?Nejse ski faj ti,


Lili82, nuk po du me te nencmu per injorancen tende, sepse ti je vetem nje gurbetqar i cili ka dal si kalama apo si tinejxher ne evrope dhe sja ka haberin per histori fare, keto i ke si Copy Paste ku me dit ku i ke gjete, seshte veshtire se propaganda te tilla ke plote!

Une vetem kam nje keshille per ty, te lutem ti zgjidhesh fjalet qe i shkruan, kur me drejtohesh mua, shpresoj se kaq kultur komunikimi ke marre atje ku je smil3dbd4e7853679.gif



----------------------------------------
Atdhetar jam, por edhe fetar si duhet. Atdhetari pėrse turp tė ketė tek thotė e dua me shpirt fenė e vet. Hafiz Ali Korēa
PMYahoo
Top
lili82
Postuar nė: 06.03.2007, 11:20
Quote Post


Tėrė kohėn flas :)
*****

Posti: Antarė
Postime: 1121
Antari Nr: 3937
Bashkangjitur: 10.11.2006



 Citim (ardi_pr @ 06.03.2007, 09:18)

Lili82, nuk po du me te nencmu per injorancen tende, sepse ti je vetem nje gurbetqar i cili ka dal si kalama apo si tinejxher ne evrope dhe sja ka haberin per histori fare, keto i ke si Copy Paste ku me dit ku i ke gjete, seshte veshtire se propaganda te tilla ke plote!

Une vetem kam nje keshille per ty, te lutem ti zgjidhesh fjalet qe i shkruan, kur me drejtohesh mua, shpresoj se kaq kultur komunikimi ke marre atje ku je smil3dbd4e7853679.gif

Ha Ha Ha,jan fjale te popullates te atij vendi ti zotni peshku.Nuk jan copy paste te marura nga historian turq.
Spo din qysh te lejojn keta te forumin me shkru ketu,po ti bre njeri nuk le njeri pa nencmu,ti mendon se vec ti ke te drejt,cac injorant qe je sa qe gjithckafin e lidh me fe.O idiotizmi nuk ka kufi,e ti ke kalu krejt kufit.
Une si i ... nane kam shetit krejt boten,edhe malesin kam vizitu dhe shum vende te shejta shqipetare,se ne vendin ku jam une edhe femijet ne cerdhe qe jane 2 dite ne jave kan pedagoge ne gjuhen shqipe,e ne kohen e turkut tane u dashte shum kohe per me mesu ne gjuhen amtare.E ki vend eshte vend kryqtare qysh i quan ti,po ka ma shum xhamia se ne vendin ku jeton ti.Me shum e respektojn ketu mendimin e te tjereve se sa ne vendin ku je ti zotni peshku.
Po ti tu ka hup shpia nobor e nuk mundesh mee gjet,ti nuk mundesh me pa me larg se huna,je krejt i fshit kupton.
E une si gurbetqar sic me quan ti,se nuk e dallon gurbetqarin prej stdentit(cac e ki logjiken)nuk merem me histori qe e kan shku turqit serbet e greket ate histori e lexon ti.Se keto shkrime qe i shkruan ti ketu ne forum,per skenderbeun gjelosh lulin nen terez,is boletinin,ismail qemalin etj etj se jan shum,i gjene edhe neper forume te shkive e te greteve,qe dmth se ti mer ideja nga ta.Per ti krejt ata persona qe nuk jan musliman jan tradhetare,pse pse ja kthin shpaten turkut!
Edhe qetra po te them,ti dhe do personave qere ketu eshte dasht njeri me ju lane ne goj te ujqeve,nuk eshte dasht me jav cel deren ne viset ku jeni ik,ne shqiperi a maqedoni e ku ta di ku.Mas mirti ish kane,
E keta gurbetqaret,ju kan mbajt nje kohe te gjate juve zotni peshku,e injoranca jote qe nuk sheh me shum se 3 cm normal qe nuk jav din,se tash je shliru,te doket vetja ma i shlir se kur.
Edhe te bofsha copypaste bej per historin e popullit shqipetare,eshte histori qe nuk shkruhet nga gjithkushi,e ti be copy paste pe ralkaiden tende kerkush nuk te pengon...


----------------------------------------
Varje dygn ligger män med kvinnor som de inte älskar och ligger inte med kvinnor som de verkligen älskar.
PM
Top
lili82
Postuar nė: 06.03.2007, 11:23
Quote Post


Tėrė kohėn flas :)
*****

Posti: Antarė
Postime: 1121
Antari Nr: 3937
Bashkangjitur: 10.11.2006



 Citim (ardi_pr @ 06.03.2007, 09:18)

Lili82, nuk po du me te nencmu per injorancen tende, sepse ti je vetem nje gurbetqar i cili ka dal si kalama apo si tinejxher ne evrope dhe sja ka haberin per histori fare, keto i ke si Copy Paste ku me dit ku i ke gjete, seshte veshtire se propaganda te tilla ke plote!

Une vetem kam nje keshille per ty, te lutem ti zgjidhesh fjalet qe i shkruan, kur me drejtohesh mua, shpresoj se kaq kultur komunikimi ke marre atje ku je smil3dbd4e7853679.gif

Ha Ha Ha,jan fjale te popullates te atij vendi ti zotni peshku.Nuk jan copy paste te marura nga historian turq.
Spo din qysh te lejojn keta te forumin me shkru ketu,po ti bre njeri nuk le njeri pa nencmu,ti mendon se vec ti ke te drejt,cac injorant qe je sa qe gjithckafin e lidh me fe.O idiotizmi nuk ka kufi,e ti ke kalu krejt kufit.
Une si i ... nane kam shetit krejt boten,edhe malesin kam vizitu dhe shum vende te shejta shqipetare,se ne vendin ku jam une edhe femijet ne cerdhe qe jane 2 dite ne jave kan pedagoge ne gjuhen shqipe,e ne kohen e turkut tane u dashte shum kohe per me mesu ne gjuhen amtare.E ki vend eshte vend kryqtare qysh i quan ti,po ka ma shum xhamia se ne vendin ku jeton ti.Me shum e respektojn ketu mendimin e te tjereve se sa ne vendin ku je ti zotni peshku.
Po ti tu ka hup shpia nobor e nuk mundesh mee gjet,ti nuk mundesh me pa me larg se huna,je krejt i fshit kupton.
E une si gurbetqar sic me quan ti,se nuk e dallon gurbetqarin prej stdentit(cac e ki logjiken)nuk merem me histori qe e kan shku turqit serbet e greket ate histori e lexon ti.Se keto shkrime qe i shkruan ti ketu ne forum,per skenderbeun gjelosh lulin nen terez,is boletinin,ismail qemalin etj etj se jan shum,i gjene edhe neper forume te shkive e te greteve,qe dmth se ti mer ideja nga ta.Per ti krejt ata persona qe nuk jan musliman jan tradhetare,pse pse ja kthin shpaten turkut!
Edhe qetra po te them,ti dhe do personave qere ketu eshte dasht njeri me ju lane ne goj te ujqeve,nuk eshte dasht me jav cel deren ne viset ku jeni ik,ne shqiperi a maqedoni e ku ta di ku.Mas mirti ish kane,
E keta gurbetqaret,ju kan mbajt nje kohe te gjate juve zotni peshku,e injoranca jote qe nuk sheh me shum se 3 cm normal qe nuk jav din,se tash je shliru,te doket vetja ma i shlir se kur.
Edhe te bofsha copypaste bej per historin e popullit shqipetare,eshte histori qe nuk shkruhet nga gjithkushi,e ti be copy paste pe ralkaiden tende kerkush nuk te pengon...


----------------------------------------
Varje dygn ligger män med kvinnor som de inte älskar och ligger inte med kvinnor som de verkligen älskar.
PM
Top

Topic Options Faqe: (2) [1] 2  Reply to this topicStart new topicStart Poll

 

Postimet janė nė pronėsi tė vet postuesve, redaksia jonė nuk mer asnjė pėrgjegjėsi per permbajtjen e tyre!

© 2004-2017 Studentet.info™ | Kopjimi ėshtė i lejuar nėse theksohet burimi | Developed by: Just5 Studio