Studentet.info
 Kėrko      Antarėt      Aktivitet



  Reply to this topicStart new topicStart Poll

> Largohemi nga nofkat e kėqia dhe ofendimet.
Shpetim Shabanaj
Postuar nė: 05.03.2007, 22:50
Quote Post


Na ndejk nga koha nė kohė
****

Posti: Antarė
Postime: 47
Antari Nr: 5360
Bashkangjitur: 21.01.2007



smil3dbd4e5e7563a.gif
Detyra jonė nė familje


ثshtė mirė qė tė pėrcaktosh detyrėn dhe shpresėn tėnde nė jetė dhe nė raportet me familjen tėnde. Kėto detyra ti shkruani sė bashku me familjen tėnde dhe ta vėndoni kėtė letėr nė vend tė qartė dhe tė lartė qė ta shohish ti dhe antėratė e familjes, e nė bazė tė sajė ēdo herė tė llogaritni vetveten.

1- Punojmė me qėllim qė tė kėnaqim All-llahun [subhanehu ve teala].

2- Veprojmė qė tė mbjellim mėshirė dhe dhimbsuri nė mesin e tė gjithėve.

3- E nderojmė tė madhin dhe e mėshirojmė tė voglin.

4- Tė solidarizohen anėtarėt e familjes mes vehte.

5- Tė punojmė pėr tė realizuar dashurinė mes tė gjithėve.

6- Veprojmė qė tė zotėron bashkėpunimi mes anėtarėve tė familjes.

7- Kujdesemi qė shtėpia jonė tė jetė vendi ku do tė gjejmė rehati, qetėsi dhe lumturi.

8- Duhet tė jemi tė urtė gjatė asaj qė e zgjedhim dhe e lexojmė, ose asaj qė e shohim dhe veprojmė nė shtėpi.

9- Tė gjithė do tė bėhemi njė dorė nė punė tė mira dhe adhurime.

10- Do ta ēlirojmė vetveten nga ēdo zakon i keq.

11- Duhet tė kujdesemi mbi rregullin dhe diciplinėn e shtėpisė sonė, gjatė mėsimeve dhe nė vetveten tonė.

12- Duhet tė kujdesemi pėr pastėrtinė e shtėpisė dhe veshmbathjes tonė.

13- Veprojmė nė shėrbim tė nevojtarėve dhe nė ndihmė tė skamnorėve.

14- Ambientin shtėpiak do ta bėjmė tė lumtur, gazmor dhe tė gėzuar.

15- I dojmė tė afėrmit tonė dhe mirėmbajmė marėdhėniet tona farefisnore.

16- Nuk mendojme se tė tjerėt kanė detyra ndaj nesh.

17- Largohemi nga pėrgojimi dhe bartja e fjalėve.

18- Mos nėnēmo dhe nėnvlerėso asnjė musliman, pa marė parasysh gjendjen e tij.

19- Largohemi nga imitimi dhe pėrcjellja e modave.

20- Nuk habitemi me pozitėn nė tė cilėn kanė arritur mosbesimtarėt.

21- I urrejmė mosbesimtarėt dhe munafikat.

22- Largohemi nga e bėrtitmeja dhe ngritja e zėrit ndaj njėri tjetrit.

23- Largohemi nga nofkat e kėqia dhe ofendimet.

Dr. Jahja Ibrahim el-Jahja

Pėrktheu: Bekir Halimi
Linku

AlbIslam.com,
26.11.2002

Ky postim ėshtė ndryshuar nga Amir nė 06.03.2007, 09:19
PM
Top
Shpetim Shabanaj
Postuar nė: 05.03.2007, 22:52
Quote Post


Na ndejk nga koha nė kohė
****

Posti: Antarė
Postime: 47
Antari Nr: 5360
Bashkangjitur: 21.01.2007



Sistemi i emėrimit nė Islam



Islami vendos njė rėndėsi tė veēantė identifikimit tė qartė tė marrėdhėnieve familjare. Muhammedi, sal-lallahu alejhi ve sel-lem, ka thėnė: “Mėsoni mjaft pėr prejardhjen (vijėn) tuaj, pėr t’i ditur tė afėrmit nga gjaku dhe trajtoni ato nė mėnyrė tė pėrshtatshme”. (Transmeton Tirmidhiu)

Kjo do tė thotė se vijat (prejardhja) duhet tė dihet mjaft mirė pėr tė parandaluar martesat brenda brezave tė ndaluar dhe pėr t’i pėrcaktuar obligimet e gjakut dhe ato familjare.

Edhe pse ėshtė detyrė e shtetit Islam pėr t’u kujdesur pėr qytetarėt e saj, pėrgjegjėsia primare fillimisht qėndron nė anėtarėt e familjes. Pėr kėtė shkak sipas ligjit Islam, marrėdhėniet e gjakut duhet tė definohen qartė dhe ēfarėdo ndėrhyrje nė to ėshtė rreptėsisht e ndaluar. Kjo ėshtė e theksuar qartė nė sistemin e emėrimit nė Islam nė tė cilin ēdo emėr dhe sekuencė e saj pėrfshinė njė marrėdhėnie specifike tė gjenezės.

Pėr shembull, Halid ibėn Abdullah ibėn Zeki el-Harbi, qė nė kohėt e tashme shkruhet Halid Abdullah Zeki el-Harbi do tė thotė Halidi, djali i Abdullahut, djali i Zakiut, nga fisi Harb. Ky system i emėrimit tė njerėzve sipas baballarėve dhe gjyshėrve ėshtė paraqitur nė pjesėn mė tė madhe tė kulturave. Madje edhe nė anglisht, George djali i Johnit me kohė ėshtė bėrė djali (son=djalė) i George Johnit dhe nė fund ėshtė bėrė George Johnson.

Nė kohėrat para Islame, arabėt zakonisht ua kanė ndryshuar vijėn e prejardhjes djemve tė tyre tė fituar (adoptuar) me vijen e tyre. Mė vonė, kjo ishte ndaluar nga Allahu Fuqiplotė.

Ibėn Omer, Allahu qoftė i kėnaqur me tė, ka thėnė se kur Pejgamberi, sal-lallahu alejhi ve sel-lem, e liroi Zejd ibėn Harithin dhe e adoptoi atė, njerėzit i referoheshin atij si Zejd ibėn Muhammed deri sa ėshtė shpallur ajeti, “Ju thirrni (mbėshtetni) ata nė etėrit e vėrtetė tė tyre, kjo ėshtė mė e drejtė tek All-llahu…” (Ahzab: 5)

Kur kjo rregull u bė pjesė e ligjit Hyjnor, Pejgamberi, sal-lallahu alejhi ve sel-lem, u udhėzua qė edhe mė tej tė theksojė atė me njė seri tė paralajmėrimeve. Pėr shembull, nė njė rast ai ka thėnė, “Ai i cili me vetėdije e atribuon prejardhjen e tij dikujt tjetėr e jo babait tė tij, nuk do tė hyjė nė Xhennet”. (Buhariu, Muslimi, Abu Davudi)

Islami ėshtė komplet. Ai rregullon tė gjitha aspektet e jetės sė njeriut me qėllim tė vendosjes sė njė sistemi shoqėror nė tė cilin ka pėrkujdes pėr mirėqenien njerėzore dhe nė tė cilin e drejta pėr adhurimin e Zotit ėshtė e mbrojtur.

Si rrjedhė e kėsaj, edhe pse disa pjesė pėr sistemin e emėrimit nė Islam mund tė jenė mė tė rėndėsishme se disa tė tjera, asnjėra nuk ėshtė aq irelevante ose e parėndėsishme dhe se a ėshtė bėrė apo jo, nuk ka ndonjė rėndėsi. Fakti se kolonializmi evropian ka arritur tė korruptojė aplikimin e sistemit tė emėrimit Islam sidomos nė mes tė muslimanėve jo-arabė, nė asnjė mėnyrė nuk ndryshon kėtė validitet.

Deri nė kohėrat kolonialiste, sistemi i emėrimit perėndimor ėshtė degjeneruar nė njė grup tė emrave pa domethėnie, tė pasuar me mbiemrin. Tė ndikuar nga kultura greko-romake, nė tė cilėn gratė konsideroheshin si pronė e burrave, shoqėritė perėndimore nė martėse, fshinė mbiemrin e saj tė vajzėrisė dhe e zėvendėsuan atė me mbiemrin e burrit.

Nė sistemin e emėrimit Islam, ajo mban mbiemrin e saj pasi me atė tregohet vija e vėrtetė e saj. Mirėpo, tė dyja kėto trende degjeneruese perėndimore janė pranuar me tė madhe nėpėr tokat muslimane sė bashku me grackat kulturore jo-Islame tė kolonializmit evropian.

Muslimanėt e rinj, tė pavetėdijshėm pėr sistemin e emėrimit Islam, shpesh pranojnė emrat arabė nė stil kaotik evropian. Nė fjalė, ata me prejardhje afrikane shpesh fshijnė edhe mbiemrat e tyre duke u bazuar nė mendimet se ato emra janė nga koha e robėrisė. Qė do tė thotė, mbiemrat e paraardhėsve tė tyre, tė cilėt kanė qenė robėr, zakonisht, kanė marrė mbiemrin e pronarėve tė tyre, dhe kėshtu emri ose mbiemri i pronarit ėshtė trashėguar nga gjenerata nė gjeneratė.

Kėshtu, njė individ qė ndoshta ėshtė quajtur Clive Baron Williams, pėrderisa emri i babait tė tij ka qenė George Herbert Williams, me hyrjen nė Islam, mund qė emrin e tij ta ndryshojė nė Fejsal Omer Mehdi. Mirėpo, emri i tij, sipas sistemit tė emėrimit nė Islam duhet tė jetė Fejsal George Williams, qė ėshtė, Fejsali, i biri i George Williamsit. Pjesa e emrit tė babait tė tij ėshtė e domosdoshme tė pėrcaktohet se kush janė tė afėrmit e tij, me qėllim tė ikjes nga martesat ndėrfamiljare, tė lirimit tė tė drejtave tė prejardhjes dhe me qėllim tė plotėsimit tė obligimeve tė pėrgjithshme tė marrėdhėnieve tė gjakut. Kjo bėhet shumė e rėndėsishme nė perėndim, kur marrėdhėniet para-martesore dhe jashtė-martesore janė tė zakonshme dhe tė cilat ēojnė nė njė gjeneratė tė fėmijėve tė afėrm jo-legjitimė.

Si rrjedhė, kur disa nga kėto gjysėm-vėllezėr dhe gjysėm-motra hyjnė nė Islam me mbiemra tė ndryshėm, ekziston njė mundėsi reale qė disa nga ata pa qėllim tė hyjnė nė martesė ndėrfamiljare. Praktika e muslimanėve tė rinj e fshierjes sė mbiemrit familjar, ka krijuar njė shqetėsim nė mes tė familjeve tė tyre jo-muslimane, qė shumė lehtė do tė mund tė shmangeshin nėse ishte miratuar sistemi i emėrimit Islam.

Aktualisht, muslimani i ri nuk ėshtė nėn asnjė obligim pėr ta ndryshuar madje edhe “emrin krishter” tė saj ose tė tij, nėse nuk ka domethėnie jo-Islame. Kėshtu, emri i Clive, qė do tė thotė banor i kodrės nuk duhet tė ndryshohet nė Dennis, lloj i emrit Dionysus qė do tė thotė Ai i Dionysus-it (zoti grek i verės dhe fertilitetit i cili ėshtė adhuruar me rite orgjie).

ثshtė plotėsisht e pranueshme pėr njė musliman, qoftė i konvertuar i ri ose jo, tė ndryshojė emrin e tij apo tė saj. Kjo ishte praktikė e Muhammedit, sal-lallahu alejhi ve sel-lem, tė ndryshojė emrat e njerėzve nėse ato ishin negative ose jo-Islame. Njėra nga gratė e Muhammedit, sal-lallahu alejhi ve sel-lem, quheshte Berra (e virtytshme) dhe ai ia ndryshoi nė Zejneb. (Transmetojnė Buhariu dhe Muslimi)

Allahu, xhel-leshanuhu, nė Kur’an ka thėnė: “Mos lavdėroni veten, se Ai e di kush ėshtė mė i ruajtur” (Nexhm: 32)

Ibėn Omeri, Allahu qoftė i kėnaqur me tė, ka treguar se babai i tij, Omeri, kishte njė vajzė me emrin ’Asije (mosbindėse) tė cilės Muhammedi, sal-lallahu alejhi ve sel-lem, ia kishte ndryshuar ate nė Xhemile (e bukur). (Transmeton Muslimi)

Xhabir ibėn Abdullah, Allahu qoftė i kėnaqur me tė, ka treguar se Muhammedi, sal-lallahu alejhi ve sel-lem, i ka ndaluar emrat si Ja’laa (i/e ngritur), Bareqe (i/e bekuar), Efleh (e/i suksesshėm), Jesaar (i/e pasur) dhe Naafi (e/i dobishėm). (Transmeton Muslimi)

Megjithatė, i Dėrguari i Allahut, sal-lallahu alejhi ve sel-lem, asnjėherė nuk i ka ndryshuar emrat e tė parėve (baballarėve) tė njerėzve, pa marrė para sysh se sa jo-Islame kanė qenė ato. Pėr shembull, kur Abdush-Shams ibėn Sahr pranoi Islamin, Muhammedi, sal-lallahu alejhi ve sel-lem, e refuzoi emrin e tij, Abdush-Shams (rob i diellit), dhe e emėroi atė Abdur-Rahman ibėn Sahr (Ibėn Haxher el-Esqalani). Emri i babait tė tij, Sahr (gur), mbet i paprekur.

Njėjtė, emri i Ebu Seleme-s ishte ndryshuar nė Abdullah ibėn Abdul-Asad, duke e lėnė emrin e babait tė tij Abdul-Asad (rob i luanit) tė pandryshuar. (Ibėn al-Xhevzi)

Kėshtu, mund tė pėrfundohet se fshirja e mbiemrit tė njė personi ėshtė kundėr shkrimit dhe frymės sė ligjit Islam. Emri dhe mbiemri i babait duhet tė mbahet, dhe nėse babai nuk dihet, atėherė pas emrit tė dhėnė ose tė zgjedhur tė muslimanit, duhet tė pasojė emri dhe mbiemri i nėnės.

Por, duhet tė theksohet se ekzistojnė tituj tė tjerė dhe emra pėrshkrues qė mund tė shtohen ose para ose prapa emrit aktual tė personit.

Sipas sistemit tė emėrimit Islam, emrat prefikse (nofkat) pėrbėhen nga Ebu (babai i) nė rastin e meshkujve dhe Umm (nėna e) nė rastin e femrave, qė pasohet me emrin e fėmijės mė tė madh tė personit, ose djalit tė tij ose fėmijės sė dėshiruar.

Disa njerėz janė bėrė aq mirė tė njohur pėr nga nofkat e tyre sa qė emrat e tyre gati janė harruar. Pėr shembull, ndėrmjet Sahabėve (shoqėruesve tė Muhammedit, alejhis-selam) Ebu Bekr (Abdullah ibėn Othman), Ebu Hurejre (Abdur Rahman ibėn Sahr), and Ebu Lejla (Bilal el-Ensari).

Kujdes poashtu duhet tė ketė gjatė emėrimit tė vajzave, pasi qė praktika e emėrimit tė vajzave me dy ose tre emra para mbiemrit, ėshtė praktikė perėndimore qė nuk ėshtė nė pėrputhje me sistemin e emėrimit Islam. Pėr shembull, njė vajzė me emrin Esmaa Xhemile Zejneb Abdullah emri i babait tė sė cilės ėshtė Zejd Abdullah, nė tė vėrtetė duhet tė quhet Esma Zejd Abdullah, qė do tė thotė, Esma vajza e Zejd Abdullah-ut. Kjo praktikė ėshtė pėr shkak tė faktit se emri i dhėnė i mashkullit ose femrės, sipas sistemit tė emėrimit Islam, duhet tė pasohet vetėm nga emri i nėnės sė tij ose saj, nėse babai nuk dihet, ose se fėmija ėshtė jo-legjitim dhe se prindėrit nuk ishin martuar.

Kėshtu, emri Esma Xhemile Zejneb Abdullah nė sistemin e emėrimit Islam do tė thotė Esma ėshtė vajza jo-legjitime e Xhemiles dhe se nėna e saj Xhemiles poashtu ėshtė vajzė jo-legjitime e Zejneb-it, vajzės sė Abdullahut.


Emrat e ndaluar nė Islam


Ekzistojnė emra qė janė nė kundėrshtim me Sheriatin (Ligjin Islam) ose kanė domethėnie qė janė tė paparanueshme pėr njerėzit me intelekt tė shėndoshė dhe me shpirt tė pastėr. Kėtyre emrave duhet t’iu shmangemi, pasi qė dhėnia e emrave tė tillė fėmijėve do tė ishte krim kundėr Dinit dhe sjelljeve tė tyre, pėr shkak se ato do tė rriten tė lidhur me emrat e tyre dhe me domethėniet qė ato i kanė.

Emrat e ndaluar ndahen nė dy kategori: emrat tė cilat janė tė ndaluara nė Sheriat dhe emrat qė janė tė refuzuar ose pėr shkak tė Sheriatit ose pėr shkak tė sjelljeve dhe shijes sė mirė.

Emrat e ndaluar:

1. Emrat qė tregojnė shėrbim dikujt tjetėr pėrveē Allahut, xhel-le shanuhu, siē ėshtė: 'Abdun-Nebi (rob i Pejgamberit), 'Abdur-Resul (rob i tė Dėrguarit) dhe ēfarėdo emri tjetėr i ngjashėm me kėto. Domethėnie tė njėjtė kanė emrat 'Gulamun-Nebi' dhe Gulamur-Resul'.

2. Pėrdorimi i emrave qė janė emrat tė caktuar tė Allahut, xhel-le shanuhu, si: al-Ahad (Njė dhe i Vetmi, Unik nė Zotimin e tij, emrat dhe atributet, dhe e Drejta e tij pėr adhurim. Njė, qė do tė thotė pa shok, pa ndihmės, pa rival dhe pa ndonjė gjė tė ngjashme me Tė), er-Rahman (Mė i Mėshirshmi) dhe el-Halik (Krijuesi).

3. Nga emrat e ndaluar pėr djemt dhe vajzat tona sidomos ato tė jo-muslimanėve, si: George, David, Michael, Joseph, Diana, Jaclyn, etj., pasi qė pėrdorimi i kėtyre emrave shkakton – herėt apo vonė – dashuri ndaj tyre ose ndjenja tė afėrsisė me to dhe imitimi i tyre nė sjelljet dhe zakonet e tyre, qė ne – muslimanėt – jemi tė ndaluar tė imitojmė jo-muslimanėt dhe tė kemi dashuri ndaj tyre si dhe lidhje shoqėrore (miqėsore)

4. Nga emrat prej tė cilave duhet tė largohemi janė emrat e tiranėve dhe despotėve si: Fir'aun (Faraoni), Karun, Ebu Xhehl dhe tė ngjashmit e tyre, poashtu edhe emrat e udhėheqėsve tė kufrit dhe kryesuesve tė ateizmit siē ėshtė Marks, Lenin dhe kėshtu me rradhė, pasi pėrdorimi i kėtyre emrave do tė thotė se njė person ka qenė i kėnaqur me veprimet e tyre, dhe do tė thoshte imitim tė tyre, dhe dashuri ndaj sistemeve tė tyre tė mendimit – dhe e gjithė kjo ėshtė e ndaluar.

Emrat qė janė tė refuzuar nė Islam ose tė refuzuar pėr shkak tė sjelljeve dhe shijes sė mirė:

1. Dhėnia e emrave qė kanė pėr qėllim tė tregojnė shėrbim Allahut Xh.Sh. por qė nuk dihet se janė nga emrat e pėrsosur tė Allahut, xhel-le shanuhu– si 'Abdul-Mevxhud, Abdul-Maksud dhe 'Abdus-Settar. Kjo pėr shkak se asgjė nuk mund tė pohohet si njė nga emrat e Allahut, xhel-le shanuhu, pa ndonjė tekst autentik, dhe kėto emra nuk kėnaqin kėtė sepse ato janė attribute dhe informata, dhe kėshtu duhet tė druajmė se nė kėtė mėnyrė ne mund t’i japim Allahut, xhel-le shanuhu, emra qė as Ai e as i Dėrguari i Tij, alejhis-selam, nuk i kanė pėrdorė pėr Tė.

2. Nga kėto emra janė emrat qė mbajnė domethėnie tė pesimizmit, ose karakteristika tė fajit, qė nuk do tė pėlqehen ose shkaktojnė averzion ose madje edhe poseduesin e atij emri tė ndjehet i degraduar, i nėnēmuar dhe nė kėtė mėnyrė do tė vriste personalitetin e tij – si Harb (luftė), Himar (gomar), dhe Kelb (qen) – dhe tė ngjashmit mė to, qė zakonisht pėrdoren si emra nga njerėzit e shkretirės ose fshatrave.

3. Pėr shkak tė sjelljes sė mirė duhet tė shmangemi nga emrat qė janė sugjerues ose ofendojnė kuptimin e turpit tė njė personi – si: Hujam (i dashuruari), Nahid (vajza e re me gjinj tė mėdhenj)!, Visal (union seksual), Gada (grua e re delikate), Fatin (joshėse), Fitne (tunduese), Shadije (kėngėtare) dhe emra me domethėnie tė ngjashme.

Pra, babatė dhe nėnat duhet tė jenė tė vetėdishėm pėr dhėnien e kėtyre emrave fėmijėve tė tyre – pasi qė ato janė emra qė kryesisht mbahen nga aktoret e shashtisura filmike dhe vallėtaret, dhe se pėrdorimi i kėtyre emrave mund tė jetė rrezik pėr personalitetin e fėmiės dhe shoqėrisė – pasi qė ai do tė rritet si i ngjitur pėr ta sė bashku me domethėnien qė e kanė dhe pėr personat famėkėqinj qė i mbajnė ato emra. Atėherė, kjo mund t’i ēojė ata tė imitojnė ata njerėz dhe tė pasojnė rrugėn e tyre, ngadalė duke e humbur personalitetin e tyre Islam, Allahut, xhel-le shanuhu, i kthehemi pėr ndihmė.

4. Poashtu nuk ėshtė mirė tė jepen emra qė pėrmbajnė deklarata tė virtyteve tė personit, si: Berra (i virtytshėm) dhe emrat e ngjashėm – pėr shkak tė kėsaj domethėnie Muhammedi, sal-lallahu alejhi ve sel-lem, e ndryshoi emrin e njėrės nga grave tė tij nga Berra nė Zejneb.

5. Emrat e melekėve, sidomos nėse ato pėrdoren pėr femrat – siē ėshtė Melik pasi nga kjo duhet tė druhet se pėrfshin imitim tė paganėve qė engjujve u jepnin emra femėrore. Por, sa i pėrket pėrdorimit tė atyre emrave (emrat e melaqeve sh.r.) pėr meshkujt – atėherė kjo nuk pėlqehet (mekruh) nga Imam Malik-u, por lejohet nga njė grup i dijetarėve, pasi hadithi qė e ndalon kėtė gjė nuk ėshtė autentik.

6. Njėjtė nuk pėlqehet tė bėhet emėrimi me emra tė sureve tė Kur’anit siē ėshtė: Taha, Jasin dhe emrat e sureve tjera. Kjo ėshtė thėnie e Imam Malik-ut. Ibnul Kajjim poashtu ka thėnė: “Thėnia pėr njerėzit e zakonshėm se Jasin dhe Taha janė nga emrat e Pejgamberit, sal-lallahu alejhi ve sel-lem, nuk ėshtė e drejtė, nuk ekziston ndonjė Hadith autentik rreth kėsaj…”

7. Nuk pėlqehet tė jepen emra si 'Jesaar' (i lehtėsuar), 'Rebah' (pėrfitim), 'Naxhi' (i suksesshėm), 'Efleh' (i pėrparuar), 'Ja'la' (i ngritur)' dhe Bereqe' (i bekuar) pasi qė Muhammedi, sal-lallahu alejhi ve sel-lem, e ka ndaluar kėtė me thėnien e tij: “Mos e quani djalin tuaj Jesaar, as Rebah, as Naxhi, as Eflah, pasi do tė thoni: ‘A ėshtė ai atjė?’ Kėshtu do tė thuhet: ‘Jo’. Vėrtetė ato janė katėr, pra mos mė atribuoni mė shumė”. (Transmetojnė Muslimi, Ebu Davudi dhe Et-Tirmidhi). Ndalesa pėr Ja'la dhe Bereqe paraqitet nė njė hadith tjetėr tė transmetuar nga Muslimi.


Ndryshimi i emrave tė ndaluar:


Muhammedi, sal-lallahu alejhi ve sel-lem, i ka dashur emrat qė kanė qenė tė mirė pėr tu shqiptuar dhe kanė pasur domethėnie tė mirė, ndėrsa i ka urrejtur emrat e tjerė, i ka ndaluar dhe i ka ndryshuar. Nga emrat qė Muhammedi, sal-lallahu alejhi ve sel-lem, i ka ndryshuar janė:

- 'Aasije (mosbindėse) – kėtė emėr ai e ka ndryshuar nė Xhemile (e bukur dhe e mirė) (Trasmetojnė Muslimi dhe Ebu Davudi)

- Hazn (i ashpėr) nė Sahl (i butė). (Transmetojnė Buhari dhe Ebu Davudi)

- Berra (grua e virtytshme) nė Zejneb (Transmeton Muslimi)

- Es-Surm (ndarje/i ndarė) nė Sa'eed (i gėzuar, i lumtur) (Transmeton Buhari)

- Esrem (i prerė) nė Zur'aa (farė e mbjellur) (Transmeton Ebu Davudi)

- Xheth-thame (joaktiv/e) nė Husane (i/e mirė dhe i/e bukur) (Transmeton Hakimi)

- Shihab (Zjarr) nė Hisham (Transmeton Buhari)

- Harb (Luftė) nė Silm (paqe) (Transmeton Ebu Davudi)

- Benuz-Zina (djem tė paligjshėm) nė Benu-Rishde (djem tė martesės ligjore) (Transmetuar nga Ebu Davudi).


Dr. Bilal Philips

Marrė nga: IslamWeb

Solli nė shqip: Xh.A.

Redaktuar nga: R.R. (Albislam.Com)

[I pėrpiluar nga "Manners of Welcoming the New Born Child in Islam" (Mėnyrat e mirėpritjes sė fėmijės sė posalindur nė Islam), nga Jusuf ibėn 'Abdullah El-'Arifii]


Dr. Bilal Philips,
3.12.2004
PM
Top

Topic Options Reply to this topicStart new topicStart Poll

 

Postimet janė nė pronėsi tė vet postuesve, redaksia jonė nuk mer asnjė pėrgjegjėsi per permbajtjen e tyre!

© 2004-2017 Studentet.info™ | Kopjimi ėshtė i lejuar nėse theksohet burimi | Developed by: Just5 Studio