Studentet.info
 Kėrko      Antarėt      Aktivitet



  Closed TopicStart new topicStart Poll

> Pavlefshmėria e kryqėzimit tė Jezusit si shlyerje, Njė studim i Dhiatės sė Vjetėr Hebraike
ardi_pr
  Postuar nė: 12.03.2007, 09:41
Quote Post


Tėrė kohėn flas :)
*****

Posti: Antarė
Postime: 811
Antari Nr: 1964
Bashkangjitur: 03.08.2006



Pavlefshmėria e kryqėzimit tė Jezusit si shlyerje pėr mėkatet

Njė studim i Dhiatės sė Vjetėr Hebraike

Shkruar nga JosephG



Kėtu ėshtė njė listė e pjesshme e arsyeve se pse vdekja e Jezusit nė kryq nuk do tė mund tė shėrbente si sakrificė e vlefshme dhe secila nga kėto arsye do ta nxjerrė njė sakrificė tė tillė si tė papranueshme pėr qėllimin e shėlbimit nga mėkati.



Duke pasur parasysh se nė kohėn e vdekjes (sė supozuar sh.p.) tė Krishtit, Tempulli i Dytė ishte si i tillė akoma nė Jeruzalem dhe duke e ditur se Bibla Hebraike ishte akoma nė fuqi si shkrim i shenjtė, kėtu janė arsyet e jovaliditetit tė sakrificės sė ofruar:



1. Bibla hebraike kėrkon qė rituali i sakrificės tė jetė i udhėhequr nga Prifti (Levitiku Kapitujt 1-7), ndėrsa sipas Dhiatės sė Re Jezusi ishte kryqėzuar nga ushtarėt Romakė (Mateu 27:35; Marku 15:24; Luka 23:33; Gjoni 19:18, 23).



2. Bibla hebraike kėrkon qė gjaku i sakrificės sė mėkatit tė spėrkatet nga Prifti nė vellin e shenjtėrores dhe nė altarin e Tempullit (psh Levitiku 4:5-6) dhe nuk ka ndonjė dėshmi nė Dhiatėn e Re se kjo ėshtė bėrė kėshtu.



3. Bibla hebraike kėrkon qė sakrifica pėr mėkat tė jetė pa ndonjė defekt apo cen fizik (psh Levitiku 4:3), ndėrsa sipas tė dhėnave tė Dhiatės sė Re Jezusi ishte rrahur, fshikulluar dhe tėrhequr zvarrė nė tokė para se tė kryqėzohej (Mateu 26:67, 27:26, 30-31; Marku 14:65, 15:15-20; Luka 22:63; Gjoni 18:22, 19:1, 3). Pėr mė tepėr si njė Hebre nga lindja, Jezusi ishte rrethprerė tetė ditė pas lindjes, ritual ky qė le shenjė (‘vula e besėlidhjes). Sipas Dhiatės sė Re rrethprerja ėshtė e barasvlershme me gjymtimin (Filipianėve 3:2, Galatasve 5:12).



4. Bibla hebraike kėrkon qė sakrifica e Pashkės, e cila duhet tė jetė njė qengj mashkull, tė sakrifikohet nė baza individuale (pėr shtėpi) (Numrat 28:22), dhe jo si sakrificė pėr tėrė bashkėsinė; ndėrsa sipas Dhiatės sė Re vdekja e Jezusit (e sqaruar si ‘sakrificė pėr mėkatet’) i shleu mėkatet e tėrė njerėzimit (Romakėve 6:10; Hebrenjve 9:12, 10:10, 10:18).



5. Bibla hebraike na tregon se Qengji i Pashkės nuk ishte diēka qė ofrohej pėr largimin e mėkateve porse ishte njė ofrim komemorativ/festiv (shiko pikėn nėn 4 dhe nėn 6 gjithashtu). Njė kohė mė e pėrshtatshme pėr sakrificėn e mėkatit do tė ishte Jom Kipuri (Dita e Shėlbimit; Numrat 29:11 [sakrifica individuale pėr mėkatin – qengj mashkull]; Levitiku 16:15 [sakrifica e pėrbashkėt pėr mėkatin – qengj mashkull]).



6. Bibla hebraike kėrkon qė Qengji i sakrifikuar i Pashkės tė piqet dhe tė hahet, ndėrsa gjaku i tij tė pėrdoret pėr tė shenjuar shalkat dhe arkitraun e shtėpive (Eksodi 12:7-8) – mirėpo nuk ka asnjė tė dhėnė nė Dhiatėn e Re se diēka e tillė ka ndodhur (qė tė mos sugjerohet se Krishterimi promovon kanibalizėm).



7. Bibla hebraike deklaron se sakrifica e ofruar pėr mėkate do tė mund tė shlyejė vetėm mėkatet e paqėllimta me disa pėrjashtime tė vogla siē thuhet tek Levitiku 5:1-6, 20-26 (Levitiku 6:1-7 nė Biblėn e Krishterė) (psh Numrat 15:27-31).



8. Bibla hebraike mėson se kurbanet mund tė shėlbojnė vetėm mėkatet e kryera para sakrifikimit tė ofruar; asnjė sakrificė nuk mund tė shlyejė mėkatet e bėra pasi qė tė jetė ofruar kurbani kėshtu qė asnjė sakrificė nuk mundet kurrė tė shėlbojė njerėzit e lindur pasi qė ajo sakrificė ėshtė ofruar (psh Levitiku 1-7). Pra, edhe po qe se do tė ishte e vėrtetė se Jezusi ishte njėfarė super-kurbani i cili shleu tė gjitha mėkatet e njerėzimit, nė atė rast ai do tė shlyente sipas Biblės hebraike vetėm mėkatet e kryera para vdekjes sė tij dhe jo mėkatet e kryera pas vdekjes sė tij apo tė njerėzve tė lindur pas kėsaj.



9. Bibla hebraike nė mėnyrė tė rreptė e ndalon shlyerjen e mėkatit tė dikujt nga dikush tjetėr (psh Dalja 32:31-35; Numrat 35:33; Ligji i Pėrtėrirė 24:16; II Mbretėrit 14:6; Jeremia 31:29 [30 nė Biblėn e Krishterė]; Ezekieli 18:4, 20; Psalmet 49:7).



10. Bibla hebraike rreptėsishtė e ndalon sakrifikimin e njerėzve (psh Levitiku 18:21, 24-25; Ligji i Pėrtėrirė 18:10; Jeremia 7:31; 19:5; Ezekieli 23:37, 39)



Thjeshtė ėshtė ēuditėse se si shumė njerėz e besojnė atė me ēka priftėrinjtė e tyre ‘i ushqejnė’ ata, dhe se si Dhiata e Re i kundėrvihet mėsimeve tė Biblės hebraike.


----------------------------------------
Atdhetar jam, por edhe fetar si duhet. Atdhetari pėrse turp tė ketė tek thotė e dua me shpirt fenė e vet. Hafiz Ali Korēa
PMYahoo
Top
Jezusi_Mbreteron
Postuar nė: 12.03.2007, 17:01
Quote Post


Jam nė rrjedhoja
***

Posti: Antarė
Postime: 37
Antari Nr: 6270
Bashkangjitur: 11.03.2007



Ardi_pr nuk e kuptoj arsyen e ketij postimi; A eshte thjesht se ke gjetur nje artikull dhe e ke vene ketu me copy and paste apo ke ndonje interes ne lidhje me temen.

Kur te kesh pak kohe bej nje permbledhje te artikullit te meposhtem sepse nuk pata mundesi me e lexu


----------------------------------------
Une Jetoj - nga nje jete bardh e zi ne nje jete me ngjyra
PMUsers Website
Top
ardi_pr
Postuar nė: 12.03.2007, 17:36
Quote Post


Tėrė kohėn flas :)
*****

Posti: Antarė
Postime: 811
Antari Nr: 1964
Bashkangjitur: 03.08.2006



 Citim (Jezusi_Mbreteron @ 12.03.2007, 17:01)
Ardi_pr nuk e kuptoj arsyen e ketij postimi; A eshte thjesht se ke gjetur nje artikull dhe e ke vene ketu me copy and paste apo ke ndonje interes ne lidhje me temen.



po ti nuk pate ndonje koment rreth temes??

mire, pasi qe tema lidhet me "Kryqezimin" e Jezusit (Isaut a.s) dhe nese do te ishim fokusuar ne dy element shume te rendesishem te rrefimit . Dita dhe ora e kryqezimit. Kur eshte kryqezuar Jezusi dhe ne cfare ore? A thua a na japin ungjilloret informacion per kete. A eshte ky informacion i sakte apo bie ne kundershtim me njeri-tjetrin????

Le ta shohim se bashku

Ungjilli sipas Markut [14:12; 15:21, 25]. Pyetja kyē tė cilės duhet t’i pėrgjigjet ēdo kristian i njohur me historinė e Biblės ėshtė: “Kur ka vdekur Jezusi?” Marku e thotė shumė qartė (14:12) se dita e arrestimit tė Jezusit ishte dita e 1-rė e Festės sė tė Ndormėve, pra 15 nisan (shih Lev.23:6), pra pas ngrėnies sė darkės sė Pashkės. Pra, sipas Markut, Jezusi u arrestua nė natėn e 15 nisanit dhe pasi u gjykua nga ēifutėt, ai u ēua herėt nė mėngjes tek Pilati (15:1). Pilati u dorėzon ushtarėve qė ta ēojnė nė Golgotė pėr ta kryqėzuar (15:15); por kryqin nuk ia lanė Jezusit, pėrkundrazi detyruan njė farė Simoni nga Kirena qė ta mbante atė .

Jezusi u kryqėzua nė ‘orėn e tretė’ (sipas hebrenjve) ose nė 09.00 tė mėngjesit sipas llogaritjes sonė (mė pas do tė pėrdoret vetėm llogaritja jonė e kohės). Kur erdhi mesdita u bė errėsirė nė tėrė vendin deri afėr orės 3 tė mbasdrekės ,pas kėsaj Jezusi dha shpirt.

Ungjilli sipas Gjonit [13:1-2; 18:28; 19:14,17]. Ndėrsa pėr Gjonin e gjithė drama e Jezusit u zhvillua pėrpara Pashkės: smil3dbd4e7853679.gif smil3dbd4e7853679.gif smil3dbd4e7853679.gif

Darka kur u tradhėtua nuk ishte darkė Pashke (13:1-2), por natėn e arrestimit sapo kish hyrė data 14 nisan; dhe ēifutėt qė e dorėzuan tek Pilati nuk deshėn tė hynin nė ndėrtesėn e atij pagani qė tė mos ndoteshin dhe tė mund tė hanin Pashkėn e cila ende nuk ishte flijuar (18:26).

Ishte dita kur nė Tempull kishin filluar tė bėheshin pėrgatitjet pėr flijimin e Pashkės, rreth orės 12.00 nė mesditė (19:14), Dhe ai niset, i detyruar tė mbartė vetė kryqin e vet tė rėndė deri nė Golgotė (pasi Simoni nga Kirena do tė kalonte aty pranė vetėm njė ditė mė vonė sipas Markut).
Jezusi vdiq mė vonė para perėndimit tė diellit, pak para se tė hahej darka e Pashkės

Kėto rrėfime ‘ungjillore’ janė tė papajtueshme. Autorėt flasin pėr data e orare tė ndryshme tė vdekjes. Kontradikta ėshtė reale dhe dėshmitė e tyre aspak bindėse.

Markut i ‘duket’ sikur Jezusin e kryqėzojnė nė datė 15 nė 09.00 tė mėngjesit; Gjonit i ‘duket’ sikur e kishin kryqėzuar njė ditė mė parė (data 14) rreth orės 12.00 nė mesditė. E megjithatė tė dyja ditėt janė ēuditėrisht “e premte”.
Markut dhe sinoptikėve tė tjerė u ‘duket’ sikur kryqin deri nė Golgotė e mbajti njė fshatar me emrin Simon; Gjonit iu ‘duk’ sikur kryqin e mbajti vetė Jezusi.
smil3dbd4e7853679.gif smil3dbd4e7853679.gif


----------------------------------------
Atdhetar jam, por edhe fetar si duhet. Atdhetari pėrse turp tė ketė tek thotė e dua me shpirt fenė e vet. Hafiz Ali Korēa
PMYahoo
Top
ardi_pr
Postuar nė: 12.03.2007, 22:34
Quote Post


Tėrė kohėn flas :)
*****

Posti: Antarė
Postime: 811
Antari Nr: 1964
Bashkangjitur: 03.08.2006




Madje pėr shkak tė thėnies sė tyre: "Ne e kemi mbytur mesihun, Isain, birin e Merjemes, tė dėrguarin e All-llahut". Po ata asnuk e mbytėn as nuk e gozhduan (nuk e kryqėzuan nė gozhda), por atyre u pėrngjau. Ata qė nuk u pajtuan rreth (mbytjes sė) tij, janė nė dilemė pėr tė (pėr mbytje) e nuk kanė pėr tė kurrfarė dije tė saktė, pėrveē qė iluzojnė. E ata me siguri nuk e mbytėn atė. (Kuran, Nisa:157)



----------------------------------------
Atdhetar jam, por edhe fetar si duhet. Atdhetari pėrse turp tė ketė tek thotė e dua me shpirt fenė e vet. Hafiz Ali Korēa
PMYahoo
Top
ardi_pr
Postuar nė: 13.03.2007, 09:51
Quote Post


Tėrė kohėn flas :)
*****

Posti: Antarė
Postime: 811
Antari Nr: 1964
Bashkangjitur: 03.08.2006



Pėrse do tė duhej Jezusi tė vdiste nė Kryq?

Sipas doktrinės krishtere Jezusi "vdiq nė kryq" si sakrificė pėr mėkatet tona. Sipas kėsaj ideje ēdo njeri ėshtė i lindur me mėkate apo secili njeri do tė mėkatojė dhe prandaj ishte e nevojshme qė dikush i pastėr si Jezusi tė kryqėzohej pėr t’i asgjėsuar kėto mėkate. Shtrohet pyetja: pėrse duhet dikush tė vdesė pėr mėkatet tona kur Perėndia, i Gjithėmėshirshmi mundet shumė lehtė tė na japė falje nėse ne e kėrkojmė kėtė? A nuk ėshtė Zoti ai qė i bėn rregullat? Pėrse do ta bėnte Ai dikė qė tė vuajė pėr mėkatet tona apo pėr mėkatet e dikuj tjetėr? A nuk do tė ishte kjo padrejtėsi nga ana e Tij. Sipas Biblės rruga deri nė falje-shėlbim mund tė arrihet pa nevojėn e ndonjė sacrifice. Bibla thotė:

Ezekieli 18:20 Shpirti qė mėkaton do tė vdesė, i biri nuk do tė mbartė paudhėsinė e atit dhe ati nuk do tė mbartė paudhėsinė e birit; drejtėsia e tė drejtit do tė jetė mbi tė, pabesia e tė pabesit do tė bien mbi tė.
Ezekiel 18:21 Nė rast se i pabesi largohet nga tė gjitha mėkatet qė kryente, nė rast se respekton tė gjitha statutet e mija dhe zbaton barazinė dhe drejtėsinė, ai me siguri ka pėr tė jetuar; nuk ka pėr tė vdekur.

Qartė, shpirti qė mėkaton do tė vdesė. Ėshtė e qartė se askush nuk do ti bartė ligėsitė (mėkatet) e tjetrit. Kėshtuqė as Jezusi nuk mund ti bartė mėkatet e tė tjerėve. Nėse dikush ėshtė i drejtė atėherė kjo drejtėsi do tė jetė e tij, dhe nėse dikush bėn mėkat atėherė ky mėkat do tė jetė mbi tė, dhe jo mbi Jezusin. Pėrfundimisht, rruga e pendimit dhe faljes ėshtė largimi nga mėkatet, kryerja e drejtėsisė dhe mbajtja e urdhėresave.

Tė njėjtėn gjė e shohim nė mesazhin e dhėnė nga Solomoni. Ai thotė nė librin e Predikuesit 12:13 ‘Tė dėgjojmė, pra, pėrfundimin e gjithė ligjėratės: "Ki frikė nga Perėndia dhe respekto urdhėrimet e tij, sepse kjo ėshtė tėrėsia e njeriut"’. Ky ėshtė mesazhi i tėrėsishėm dhe ky ėshtė pėrfundimi i mesazhit. Ky ėshtė se njeriu duhet tė ketė frikė Perėndinė, dhe duhet tė mbajė urdhėresat, dhe asgjė tjetėr.
Sėrish tek libri 2 i Kronikave 7:14 ‘nė qoftė se populli im, i cili thirret me emrin tim, pėrulet, lutet, kėrkon fytyrėn time dhe kthehet prapa nga rrugėt e kėqija, unė do ta dėgjoj nga qielli, do t`i fal mėkatin e tij dhe do ta shėroj vendin e tij’. Kjo qartė e tregon se pėr tė kėrkuar faljen nga Zoti ne duhet tė jemi tė pėrulur, tė lutemi dhe ta kėrkojmė Perėndinė, dhe tė largohemi nga tė kėqijat.

Pėrfundimisht Bibla thotė tek libri 1 i Samuelit 15:22 ‘Samueli i tha: "Ndoshta i pėlqejnė Zotit olokaustet dhe flijimet si bindje ndaj zėrit tė Zotit? Ja, bindja ėshtė mė e mirė se flijimi; dhe tė dėgjosh me kujdes ėshtė mė mirė se dhjami i deshve.’ Shumė bindshėm kėtu shihet se bindja ndaj Zotit ėshtė mė e mirė se sakrifica, qoftė kjo sakrificė objekt, kafshė apo njeri, apo diēka tjetėr. Ajo ēka Zoti do ėshtė qė tė jemi tė vėmendshėm dhe t’i bindemi Atij., dhe nėse kjo ėshtė ajo qė Zoti dėshėron atėherė nuk ėshtė e logjikshme pėr Tė tė vijė mė vonė dhe t’a ndėrrojė mendjen e Tij, dhe t’i ndėrrojė rrugėt e Tij.
Zoti thotė nė Kur’anin e shenjtė
‘Njėmend Zoti ėshtė i Gjithėdijshėm, i Urtė’ (Kuran 9:28).

Tė krishterėt thonė se Jezusi i ka ndėrruar disa nga kėto ligje. Le tė shohim se ēka thotė Jezusi. Tek Ungjilli sipas Mateut 5:17 `Mos mendoni se unė erdha pėr tė shfuqizuar ligjin ose profetėt; unė nuk erdha pėr t`i shfuqizuar, po pėr t`i plotėsuar’ . Jezusi qartė e thotė se ai nuk ėshtė dėrguar pėr ta shfuqizuar ligjin, atė ligj qė veēse ekzistonte. Kėshtuqė ajo qė ėshtė pėrmendur mė lartė nuk mund tė pėrulet apo anashkalohet.
Pastaj Jezusi vazhdon dhe thotė, tek Mateu 5:18-19 ‘Sepse nė tė vėrtetė ju them: Deri sa qielli dhe toka, tė kalojnė asnjė jotė a asnjė pikė e ligjit nuk do tė kalojnė, para se tė plotėsohet gjithēka. Ai, pra, qė do tė shkelė njė nga kėto urdhėrime mė tė vogla, dhe do t`u ketė mėsuar kėshtu njerėzve, do tė quhet mė i vogli nė mbretėrinė e qiejve; kurse ai qė do t`i vėrė nė praktikė dhe do t`ua mėsojė tė tjerėve, do tė quhet i madh nė mbretėrinė e qiejve. Kėtu Jezusi thotė se as edhe njė pikė e vetme nuk do ti shmanget ligjit. Ēdo gjė do tė mbahet ashtu si ka qenė. Pėr kėtė arsye ligjet e mėhershme nuk mund tė largohen apo tė shpallen tė pavlevshme, dhe ai i cili me vetėdije i ndėrron kėto ligje ‘do tė quhet mė i vogli nė mbretėrinė e qiejve’.


----------------------------------------
Atdhetar jam, por edhe fetar si duhet. Atdhetari pėrse turp tė ketė tek thotė e dua me shpirt fenė e vet. Hafiz Ali Korēa
PMYahoo
Top
AeRtOn
Postuar nė: 15.06.2007, 09:45
Quote Post


Tėrė kohėn flas :)
*****

Posti: Antarė
Postime: 3865
Antari Nr: 6944
Bashkangjitur: 15.04.2007



nese Krishti eshte flijuar per mekatet e njerezimit, ateher del qe sipas krishterizmit nuk ekziston nje dite gjykimi, edeh pse te njejtit thone qe ekziston dhe se do te gjykohemi nga krishti.
nje: si mundet te gjykohemi nga krishti, kur krishti nuk ka jetuar nga fillimi i njerezimit
dy:nese gjykohemi nga krishti, ateher ku mbeti Krijuesi, I Larti, qe eshte Zoti Nje dhe ska te dyte
tre:nese krishti eshte flijuar per mekatet e njerezise, ateher pse duhet te gjykohemi, eshte absurditet me i madh,
krishti nuk eshte kryqezuar, dhe krishti nuk eshte i biri i Perendise (kjo eshte teme ne vete), por eshte i derguar i Tij, si te tjeret, dhe se ne Diten e Gjykimit do te na gjykoje All-llahu xh.sh.
"prandaj qofte Lartesuar Ai (All-llahu) ne duar te te cilit gjendet pushteti mbi qiellin dhe token dhe tek Ai do te kthehemi (Kur'an 36:83)


----------------------------------------
“Dikur thonin se palestinezėt luftojnė si heronj, e tani thonė se heronjtė luftojnė si palestinezė.”
— Norman Finkelstein
PM
Top
luan2u
Postuar nė: 15.06.2007, 11:00
Quote Post


Tėrė kohėn flas :)
*****

Posti: Antarė
Postime: 328
Antari Nr: 1199
Bashkangjitur: 26.05.2006



Ardi ne te gjithe e dime se dhjata e vjeter dhe e reja ne vete permbajne shume kontraditka dhe informata te gabuara,prandaj mendoj se nuk ia vlen me e cajt koken per aso sende. Per na muslimanet eshte vetem nje e vertete, eshte ajo qe eshte shkruar ne Kuran dhe pik........... Eshte mire te komentohen pjeset e Kuranit e jo te dhjates, e te kerkohen kontradiktat ne te, nga te cilat nuk kena asnjefar dobie vec huti.

Me respekt
PM
Top
Senatori_TeT
Postuar nė: 15.06.2007, 16:10
Quote Post


Tėrė kohėn flas :)
*****

Posti: Antarė
Postime: 2032
Antari Nr: 5504
Bashkangjitur: 28.01.2007



Pasi rregullorja e forumit nuk respektohet,detyrohem te mbyll temen.ju flm


----------------------------------------
Perparesia e te mencurit qendron aty se cdohere mundet te shtiret si i marre!

I'm just a soul whose intentions are good,oh Lord please don't let me be misunderstood.(Yusuf Islam)

Duke shkuar dit' e net,
E duke ndėrruarė moti,
Vemi si lumi nė det,
Nga Zoti,prapė tek Zoti.(Naim Frashėri)

Njeri i zoti nuk eshte ai qe s ka te meta, po ai qe i pranon te metat e tij.(Sami Frashėri)

Nje Shqiptar vlen sa 1000 njerez,2 shqiptare nuk vlejne asgje.(Faik Konica)
PM
Top

Topic Options Closed TopicStart new topicStart Poll

 

Postimet janė nė pronėsi tė vet postuesve, redaksia jonė nuk mer asnjė pėrgjegjėsi per permbajtjen e tyre!

© 2004-2017 Studentet.info™ | Kopjimi ėshtė i lejuar nėse theksohet burimi | Developed by: Just5 Studio