Studentet.info
 Kėrko      Antarėt      Aktivitet


Faqe: (2) [1] 2   ( Kalo tek postimi i parė i palexuar ) Reply to this topicStart new topicStart Poll

> HISTORIA E SHQIPTARĖVE, NGA ILIRĖT E LASHTĖ....
ardi_pr
  Postuar nė: 19.03.2007, 10:26
Quote Post


Tėrė kohėn flas :)
*****

Posti: Antarė
Postime: 811
Antari Nr: 1964
Bashkangjitur: 03.08.2006



HISTORIA E SHQIPTARĖVE, NGA ILIRĖT E LASHTĖ, NĖ ERĖN E ISLAMIT




NGA: A. K. BOGDAN



New York,



Shqiptarėt i pėrkasin njėrit prej kombeve mė tė vjetėr tė Evropės. Nga viti 1250 p.e.s. dhe deri nė vitin 168 p.e.s., Shqipėria ėshtė banuar nga 14 konfederata tė fiseve pellazge, tė udhėhequra nga mbreter qė e shikonin para-ardhjen e tyre nga Akili. Kėtu ėshtė nje rishikim i shkurtėr i rrugės komplekse tė historisė shqiptare, qė nga kohėt e hershme e deri nė mes tė shekullit tė 19tė.



Mbretėria e ilirėve arriti kulmin e saj nė shekullin e IV p.e.s., nė kohėn e mbretėrisė sė Bardhylit (Ylli i Bardhė). Mė vonė mbretėria e tij do tė mundej dhe aneksohet nga Filipi i II-tė, babai i Aleksandrit tė Madh, nė 358 p.e.s. Pas vdekjes sė Aleksandrit tė Madh, iliret u ēuan kundėr maqedonėve dhe grekėve. Nė 312 p.e.s. mbreti ilir, Glausi dėboi kolonizatorėt grekė nga ishujt e Korfuzit dhe Epidamnusi (apo Durrachion, Durazzi, Dyrrahium, apo Durres). Gjatė dy luftėrave me ilirėt ndėrmjet viteve 229 dhe 219-tė p.e.s., romakėt mundėn tė aneksojnė pjesėn mė tė madhe tė Ballkanit Perėndimor. Megjithatė mbreteria ilire mbijetoi deri mė 180 p.e.s. kur dalmatet deklaruan veten tė pamvarur dhe krijuan republikėn e tyre, e cila do tė pushtohej nga perandori Augustus nė vitin 9 e.s., nė tė njėjtin vit kur legjionet romake nė Gjermani u thyen nga Herman Saksoni.

Nė 171 p.e.s. mbreti i fundit ilir, Genti u zu rob nė rrethinat e Skutarit (Shkodrės) dhe u dėrgua si skllav nė Romė. Pas kėsaj mbretėria e tij u nda ndėrmjet tre provincave romake tė Dalmacisė, Maqedonisė dhe Epirit. Gjatė historisė sė Romės, pesė perandorė roman – Diokleciani, Klaudiusi i II, Aureliani, Probusi dhe Konstandini i I kishin origjinė ilire.

* * *

Shqiptarėt e hershėm tė mesjetės dolėn nga kaosi i shkatėrrimit te Perandorisė Perėndimore Romake si pasardhės tė fiseve tė dardanėve dhe feonėve, qė jetuan ne Ilirinė e Sipėrme dhe Trakė, deri nė kohėt e pushtimeve masive tė gotėve gjerman, qė u zhvilluan nė trojet shqiptare gjatė shekullit tė katėrt tė erės sonė. Nė fund tė shekullit tė gjashte, trako – ilirėt u ēvendosėn nga dyndjet e avarėve, antėve dhe fiseve bullgare turko – ugrike tė sllavizuarva.

Vendi i fundit ku ilirėt gjetėn strehė gjatė kėtyre dyndjesh barbare ishin malet e Epirit, Thesalisė, Maqedonisė Perėndimore dhe Dalmacisė. Nė 535, ushtritė e Perandorit Bizantin Justinian pushtuan Ilirinė dhe Moesinė dhe dėbuan gotėt, lombardėt dhe gepidėt nga trojet ilire. Por 100 vite mė vonė, perandor Herakli i II-tė ftoi fiset gjysėm tė egra tė “sorbianėve” (srbi, serbėt) dhe “khrobates” (hrvati, kroatėt) nga Kiskarpathia, tė cilėt tė udhėhequr nga prijėsit e tyre pushtuan territoret e Silezisė sė sotme dhe tė Polonisė Jugore, vende qė ishin braktisur nga vandalėt gjermanė dhe ostrogotėt. Perandori bizantin i vendosi sllavėt edhe nė Ballkanin Perėndimor si mbrojtės tė Konstandinopojės nga avarėt.[1]

Pas kesaj, serbėt, kroatėt dhe fise te tjera sllave, shumė shpejt dyndėn Moesinė, Trakėn, Maqedoninė dhe Greqinė, ndėrsa sulmuan edhe Kretėn. Megjithatė bizantinėt arritėn t’i nėnshtrojnė ata. Pas kėsaj bullgaret (bolgars, volgars), njė rracė e krijuar nga miksja e turqėve altaikė dhe racės urgike tė bashkėkohėsve tė tyre mordovinė dhe ēuvashevė nė Rusinė Veriore, arritėn tė nėnshtrojnė serbėt nė fund tė shekullit tė nėntė. Cari i tyre, Simoni i Madh (893 – 927), i konvertuar nė krishterimin ortodoks, e zgjeroi mbretėrinė e tij nga malet karpate deri nė detin Adriatik, duke pėrfshirė kėtu Shqipėrinė, Kosovėn, Sėrbinė dhe Malin e Zi tė ditėve tona.

Kjo perandori e re bullgare do tė shkatėrrohej nė betejėn e Kleidonit nė 1014 nga perandori Bizantin Basili i II, i cili urdhėroi masakrimin e 10.000 bullgarėve tė zėnė robėr lufte, duke i qėrruar nga sytė.

* * *

Kronikat Islamike tė mesjetės tė parėt e shqiptarėve i kanė identifikuar me fiset arabe tė krishtera qė emigruan nė zemėr tė Bizantit pas islamizimit tė hershėm tė Sirisė, Palestinės, Jordanisė dhe Hixhazit. Shkrimtarėt e hershėm arabė tė periudhės klasike islame i njihnin shumė mirė ndarjet gjeografike tė Ptolemeut tė Aleksandrisė, i cili fiset ilire “Albanoi” i pėrshkruante si banorė agresivė qė jetojnė ndėrmjet Dyrrahut-Roman dhe Albanopolisit. Muslimanėt e Andaluzisė (nė Spanjėn pas-vandalike) gjatė shekullit tė nėntė, dhe Siēilisė, i njihnin shumė mirė edhe sakalibėt apo sllavėt, tė cilėt si skllevėr militantė dhe aleat tė avarėve pushtuan pjesen ilirike tė Ballkanit nė shekullin e shtatė tė erės sonė.

Sllavėt nomadė dhe fiset e sllavizuara kroate sėbashku me serbėt, i detyruan barinjtė shqiptarė tė braktisin vendet e tyre antike nė Arbanon, nė veri tė Liqenit Ohėr. Si pasojė fiset shqiptare u fortifikuan nė kodrat e Ilirisė jug-perėndimore. Mundėsia ekziston qė disa arabė tė krishterė tė kenė emigruar nga Siria dhe jetuar nė Maqedoni gjatė shekullit tė shtatė tė erės sonė. Kėta arabė duhet t’iu jenė bashkangjitur shqiptarėve nė ngujimet e tyre nė Epir, Thesali dhe Shqipėrinė e sipėrme. Burimet bizantine tė kohės, konfirmojnė se fisi i krishtėrizuar arab i Banu Ghasanėve (ghasanidėve) i udhėhequr nga Xhabal bin Al-Ahyan i mbiquajtur Arnaut, u largua nga Siria pas marrjes sė Sirisė nga muslimanėt dhe u prit nga Perandori Kostandin II nė Maqedoni. Disa historianė kanė spekulluar se Perandori Nikoforus i I qė sundoi nė Kostandinopojė ndėrmjet viteve 802 dhe 811, tė ishte vetė pasardhės i Xhabalit, tė fundit tė fisit tė ghasanidėve.

Gjatė periudhės sė halifit tė famshėm abasid, Harun al-Rashid nė Bagdad, edhe shkollarėt mė seriozė arabė besonin se arnautėt e Shqipėrisė ishin arabė ghasanidė nga Siria apo berberė nga Afrika Veriore, tė cilėt “tė vėrbuar nga xhahiliteti para-islamik” u kthyen nė tė krishterė. Ata kaluan detin Mesdhe dhe u vendosėn nė tokėn e romakėve.[2]

Pas rėnies se shtetit islamik tė Siēilisė, shumė muslimanė arabė dhe berberė, rrefugjatė tė luftės, kaluan detin e ngushtė tė Adriatikut dhe gjetėn strehim nė Shqipėri via Raguzes (Dubrovnikut). Sesa ėshtė numri i tė shpėtuarve nga masakra fetare kundėr muslimanėve tė shpėrngulur nga qyteti Pulian i Lucerės (A.D. 1300) tė cilėt pėr tė shpėtuar nga shpata e krishterė, gjetėn strehim nė malet e Shqipėrisė ėshtė subjekt i hapur ndaj debatit.[3] Megjithatė disa nga tė arratisurit muslimanė nga “safe heaven-i” (zona e sigurisė) mesjetare tė Lucerės arritėn tė vendosen dhe strehoen nė republikėn e pavarur tė Raguzės, e cila nė tė kaluarėn kishte patur marrėdhenie mjaft tė mira tregtare me Siēilinė Islamike. Nėse gjenerata e tretė e kėtyre rrefugjatėsh muslimanė nga Siēilia dhe Pulia arriti tė mbijetojnė si muslimane apo kripto-muslimane nė malet shqiptare, ata do tė kenė qėnė nė mesin e atyre shqiptarėsh qė pritėn me entuziazėm ardhjen e trupave turke tė udhėhequra nga Jakut Pasha dhe nga Firouz hoxha, nė kryeqytetin shqiptar tė Krujės (Akēa Hisar) nė 1396.

Shqipėria e vjetėr e madhe, e kohėve tė mesjetės ndahej nė dy grupe linguistike kryesore: nė Gegėrinė dhe Toskėrinė, ndėrsa banorėt e tyre njiheshin si gegė dhe toskė. Emri i tė parėve i pėrket shqiptarėve tė veriut tė Shqipėrisė, ndėrsa i dyti jugorėve. Gegėt janė malėsorė qė jetojnė nė zonat e Shkodrės, nė Kosovė, nė Dibėr dhe nė kryeqytetin e Maqedonisė nė Uskub (Shkup). Ata ndoshta janė, pasardhės tė fiseve ilire tė Penestit dhe Linkestit. Disa nga fiset gege tė Mirditės, Grudės, Kelmendit dhe Kastratit janė katolikė sipėrfaqėsorė. Megjithatė shumica e gegėve nisėn tė pranojnė islamin nė mėnyrė graduale pas shekullit tė 15tė. Gegėt muslimanė dhe tė krishterė kanė njė traditė tė gjatė hakmarrjesh me rituale tė vjetra qė kėrkojnė gjak pėr ēdo tė vrarė, pėr rrėmbim femre apo qoftė edhe fyerje. Gjakmarrja (nė mesin e gegėve) ėshtė e sanksionuar nga ligji para-islamik i Lekė Dukagjinit i njohur si “Ligji i Vjetėr.” Sipas ligjit tė Lekės, burri shqiptar ėshtė totalisht i pėrgjegjshėm pėr sigurinė e miqve te tij. Dhe vrasėsi, i cili e kryen kėtė akt nė mbrojtje tė nderit, sipas Ligjit te Vjetėr nuk mund tė shihet si vrasėsi qė e nis gjakėsinė. Gjakėsori, apo vrasėsi, zakonisht penalizohet duke i’a djegur shtėpinė.



* * *

Nė fillimet e shekullit tė 20tė mė shumė se 75% e gegėve shqiptarė ishin muslimanė synitė, ndėrsa rreth 10% e tyre ishin ndjekės tė kultit tė dervishėve bektashianė. Toskėt e jugut tė Shqipėrisė kanė jetuar nė zonat pranė Janinės (Epiri i Vjeter) dhe Prevezė, dhe nė zonat pranė Pėrmetit. Nė shekullin e 14tė, mercenarėt shqiptarė nė shėrbim tė pronarėve tė tyre latinė, emigruan drejt Greqisė pėr nė Epir dhe infiltruan deri nė Thesali, More dhe nė shumė ishuj tė Egjeut, ku u vendosėn dhe themeluan njė numėr kolonishė.

Kėto koloni shqiptarėsh tė cilat u helenizuan nė mėnyrė tė ndjeshme gėzonin privilegje speciale nga turqit. Megjithatė shumė prej tyre migruan drejt Pulias, Kalabrisė dhe Siēilisė, ku ju bashkuan katolikėve tė egėr arbėreshė, qė u larguan nga Shqipėria e Mesme pas rėnies sė rebelimit tė Skėnderbeut.[4] Pas kėsaj shumica e toskėve, u konvertuan nė Islam nė fillimet e shekullit tė 15tė. Megjithatė shumica e tyre, islamin e pranoi shumė kohė pėrpara pushtimit turk tė Shqipėrisė sė poshtme.

Nė Evropėn mesjetarė tė krishterė, ndėrrimi i fesė nuk ishte ndonjė problem i madh teologjik pėr shumicėn e njerėzve tė thjeshtė, tė cilėt islamin dhe krishtėrimin nuk i trajtonin si dy religjione tė kundėrta nė doktrinė. Pėr masat e krishterizuara tė Evropės, islami dhe krishtėrimi, ashtu si edhe ortodoksia dhe katoliēizmi, apo mė vonė katoliēizmi dhe protestantizmi, shiheshin mė shumė si dy sisteme tė ndryshme ritesh fetare. Pėr mė tepėr popullariteti i para-manikeanizmit dhe “herezive” semi-tė krishtera tė cilat lindėn dhe rrezatuan nė ballkan, dhe inspiruan shumė herezi tė fuqishme nė Perėndim kanė qėnė njė faktor i mos marrjes seriozisht tė krishtėrimit nė Ballkan. Katharėt [paraardhės tė albigenzianėve] dhe paterensėt ishin mjaft tė pėrhapur nė tokat e mesdheut ndėrmjet maleve pirenej dhe rodope. Nga gjithė kėto lėvizje fetare tė mesjetės evropjane, nuk shpėtoi as Shqipėria. Njė herezi shumė e njohur nė Shqipėri ka qėnė sekti i bogumilėve (theofilėt) dhe babunėve. Nga radhėt e kėtyre heretikėsh, dolėn shumė shqiptarė tė cilėt i’u bashkangjitėn disidentėve ballkanas qė nuk pranonin tė njohin autoritetin e peshkopeve katolikė dhe patriarkėve ortodoksė. Pėr mė tepėr, malet e Shqipėrise ishin vendi mė ideal pėr strehimin e tė krishterėve disidentė qė strehoeshin aty, pėr t’i shpėtuar dėnimit tė inkuizitorėve tė Papės qė i dėnonin nė zjarr. Pėr t’u pėrballur me disidencėn e madhe nė Shqipėri, urdhėri shpirtėror i franceskanėve dhe ndjekėsit e Joakimit tė Florės nga Kalabria- ku tė fundit ishin tė pabindur ndaj Papės Xhoni XXII – ndėrtuan komunat e tyre nė malet e Shqipėrisė. Malet e Shqipėrisė ishin njė vend ideal pėr tė strehuar mistikėt dhe disidentėt e kohėrave tė hershme.

* * *

Historia e lashtė e Shqipėrisė ka marrė gjurmė tė thella nga pėrhapja gjeografike e dy kishave antagoniste (Kishės Ortodokse dhe Katolike). Sipas tekstit tė Testamentit tė Ri (Romanėt 15:19), Shėn Pali fenė e re, apo Krishtėrimin qė ai krijoi, e predikoi nė Durrachium (Durrės). Qytetet e Shkodrės (Scodra), Vlorės (Aulon, Avlona), dhe Prevezės (Nikopolis) u kthyen nė dioqeza tė peshkopėve ilirė. Megjithatė, ilirėt nė pėrgjithėsi kanė qėnė shumė armiqėsor ndaj krishtėrimit, dhe perandorėt me origjinė dalmate, si Deciusi dhe Diokleciani persekutuan nė formė shumė brutale ndjekėsit e Palit. Nė vitin 311 A.D., “emri krishtėrim u zhduk” nga Epiri dhe Dalmacia.

Megjithatė, pas shpalljes sė krishterimit si fe shtetėrore tė romakėve nga Kostandini, peshkopėt katolikė ndėrtuan kishat e tyre nė Praevlis (Shqipėrine e sipėrme) dhe Maqedoni. Shėn Jeromi (Hieronumus) nga qyteti Dalmat i Stridonit, pėrktheu nė latinisht, shkrimin e krishterė nga greqishtja.

Megjithatė shekulli i 9tė, qė u shoqėrua me pushtimet shkatėrruese tė Evropės nga avarėt dhe sllavėt, do bėnte Shqipėrinė pre tė pushtimit nga bullgarėt turq, tė cilėt ishin sllavizuar dhe krishtėrizuar nė 865. Hani i bullgar, Samueli, Shqipėrinė e pushtoi 26 herė, por nė 1018, Perandori Vasili II “Bullgar Vrasesi”, i mundi ata dhe riforcoi pushtetin bizantin nė Ballkan. Nė kohėn e pushtimit bullgar, shqiptarėt katolikė u gjetėn tė ēoroditur nga lufta teologjike qė Papa Nikolla I zhvilloi me patriarkun Fotius. Dhe kur devijimi lindor arriti mė nė fund tė ndajė krishtėrimin paulian nė kishat greke dhe romake (1054), tė krishterėt shqiptarė tė Praevalisit u deklaruan katolikė, ndėrsa kushėrinjtė tyre nė Epir qėndruan nėn autoritetin fetar tė Patriarkanės Greke.



* * *

Islami u pėrhap nė Evropėn jug – lindore mbi bazėn e pasioneve gjeniale fetare, tė cilat prodhuan njė kulturė vibrante dhe tė fuqishme tė stimuluar nga shpirti pushtues i osmanllive. Nė vitet 1330 feudalėt e vegjėl franko – bizantinė tė ishujve tė Egjeut u kthyhen nė vasalė tė emirėve turq, ndėrsa mercenarėt katalanė nga Aragona bashkėpunonin ngushtė me ēlirimtarėt muslimanė nė More (Peleponez).[5]

Nė fillimet e shekullit tė 15te kur disa mijėra fukarenjė bizantinė, detarė dhe anije-ndėrtues nga Kreta dhe Kostandinopoja (Stambolli) dezertuan nė emiratet muslimane tė Azisė sė Vogėl, ku ata pranuan Islamin, kėta tė fundit tė udhėhequr nga detarėt turq, sulmuan kolonitė e venedikut.[6] Nė kėtė periudhė njė numėr i madh skllevėrish dhe bujkėrobėrish tė shtypur bizantinė migruan drejt tokave muslimane, nė numra kaq tė mėdhenjė saqė shumė territore tė Thesalisė dhe Trakės u ē’populluan tėrėsisht nė fundet e viteve 1340, ndėrsa shumė feudalė tė vegjėl dhe kryetarė fisesh, pranuan superioritetin e Islamit pa ndonje vaksinim teologjik. Nė tė njėjtėn kohė, perandori bizantin Andronikusi i III, i bėnte homazhe emirit Umur tė Ajdinit dhe pranoi tė njohė shtetin e tij islamik si fuqinė superiore tė rajonit. Ndėrsa perandori Vasilius qė i paguante taksa vjetore emirit Umur, i dhuroi kolonizatorit musliman ishullin e Kios si dhuratė. Mė vonė, emiri Umur do tė ftohej nga perandori Andronikus III dhe Xhon Kantakuzenoi qė tė ndėrhyjė ushtarakisht nė tokat e tyre vasale tė krishtera, qė ishin pėrēarė nga lufta civile.[7]

Pjesa mė e mirė e parisė sė krishterė evropjane e kishte pėr zakon qė kur kishte konflikte me shtetet e tjera tė krishtera, tė ftojė muslimanėt turq pėr ndihmė. Sigimondo Pandolfo Malateste (1417-1468) pėr shembull, udhėheqėsi i Riminit nė Itali, i dėrgoi njė letėr tė shkruar nga kėshilltari i tij, humanisti Roberto Valturio sulltan Mehmetit II “Fatihut”, ku e ftonte tė fundit tė pushtojė Romėn. Ai i bashkangjiti letrės sė tij edhe njė hartė mjaft tė detajuar tė Italisė. Nė Prill tė vitit 1486, Boccolino Guzzoni (Gazonio), qė pushtoi qytetin Papal tė Osimos pranė Ankonės i dėrgoi njė letėr sulltanit tė cilit i propozonte tė ndėrtojnė njė koalicion tė pėrbashkėt kundėr shtetit-kishė. Ndėrsa kur marinsat muslimanė pushtuan portin e Otrantos nė Itali duke u lėshuar nga Durrėsi, banorėt katolikė tė Pikenos shprehen gadishmėrinė e tyre qė tė pranojnė fenė dhe mbikqyrjen e “Turkut tė Madh” (Grand Turco).[8]

* * *

Historia e shqiptarėve ėshtė njė nga paradokset mė tė mėdha nė kronikat e qytetėrimit europian. Milleniumi i kotėsisė morri fund pėr shqiptarėt, pas ndėrhyrjes turke nė Ballkan. Nė shekullin e 16tė, Shqipėria sėbashku me Bosnjen dhe Maqedoninė, pėrfaqėsonin kufijtė mė tė rėndėsishėm tė Halifatit Osman i cili zhvillonte anti-kryqėzatė kundėr Kishės Militante. Brigjet e Adriatikut ishin tokat qė i ofronin osmanėve strategjinė mė tė mirė tė mbrojtjes kundėr papėve dhe kryqtarėve. Megjithatė dalja e Shqipėrisė Muslimane si baza kryesore e turqve nė strategjinė osmane pėr supremaci ngelet e paqartė nėse dikush kėrkon tė bėj njė vlerėsim sa mė objektiv. Shqipėria ka qėnė njė pjesė e qytetėrimit Islam, ku rezistenca e fiseve muslimane shqiptare ndaj autoritetit qėndror, mundėsonte krijimin e njė administrate autonome. Evolucioni i Shqipėrisė katoliko – romane nga njė shtet klient i Republikės sė Venedikut nė njė shtet Islam, do tė ndryshonte elitėn dhe popullin shqiptar nė mėnyrė radikale.

Bullgarėt dhe serbėt pushtues, supremacinė e tyre nė ish-Ilirinė bizantine e ndėrtuan vetėm me forcėn e armėve. Dhe kjo bėhej nė njė kohė kur shqiptarėt kundėrshtonin sllavizimin e egėr dhe e kundėrsulmonin atė. Nga shekulli i 11tė deri nė tė 15-tin, tokat veri-lindore tė arbėreshėve mesjetarė qėndruan nėn pushtimin e feudalėve serbė tė Zetės dhe Rashės, tė cilėt zgjeruan pushtetin e tyre mbi Shqipėri papushim, deri nė momentet e rėnies sė Mbretėrisė Serbe nė gjysmėn e dytė tė shekullit tė 14tė. Pushteti serb mbi feudin e Deēanit nė vitin 1330, dhe gjithashtu historitė e manastireve Ortodokse tė Shėn Mihalit dhe Gabrielit nė Prizren (nga 1348 deri mė 1353) tregojnė nė mėnyrė tė qartė prezencėn masive tė popullsisė shqiptare nė tė gjithė fshatrat e Maqedonisė perėndimore, Kosovė dhe Metohi. Shqiptarėt e kėsaj kohe ishin barinjė, mercenarė dhe bujqėr.[9] Nėn tiraninė serbe, shqiptarėt romano – katolikė dhe tė krishterė ortodoks tė ritit grek, u pagėzuan me dhunė nė kishėn serbe, tė themeluar gjatė rregjimit shtypės tė Stefan Dushanit. Sipas ligjit tė tij “drakonian”, vetėm kisha serbe ishte e krishterė “e vėrtetė,” ndėrsa tė gjitha fetė e tjera ishin tė ndaluara. Ata qė refuzonin tė vaftisen nga priftėrinjtė serbė, damkoseshin nė fytyrė me hekur tė nxehtė, dėboheshin, dhe pasuritė e tyre konfiskoheshin nga Cari Serb. Shumė feudalė katolikė shqiptarė dhe njerėzit e tyre qė i rezistuan politikės sė serbizimit ekzekutoheshin.[10]

Pėrpara pushtimit tė Shqipėrisė nga serbėt, ushtarėt aventurierė normanė ishin ata qė dominuan zonat e Adriatikut. Ata pushtuan Siēilinė muslimane dhe jugun e Italisė duke ndihmuar papėn dhe princat lombardezė tė rimarrin Pulian dhe Kalabrinė. Nė vitin 1078, peshkopi i Devollit (Diabolis) nė Shqipėrinė qėndrore thirri trupat normane nga Italia qė tė mbeshtesin romanėt katolikė vendas kundėr bizantinėve. Normanėt erdhėn nė Shqipėri me mercenarė muslimanė nga Siēilia dhe me njė kontingjent tė vogėl bullgarėsh dhe grekėsh, tė udhehėqur nga Nikofor Vasilikusi. Megjithatė kjo ushtri multi-etnike dhe multi-fetare do tė mundej nga autokrati Aleks Komneni nė 1079. Gjatė kėsaj lufte, ushtria bizantine u mbėshtet nga muslimanėt selxhukė tė sulltan Sulejmanit dhe nga trupat mercenare turke. Ushtarėt muslimanė maqedonas ishin turq tė marrė si pengje lufte dhe burgosur nga Joan Komneni gjatė luftės selxhuko-bizantine nė Azinė e Vogėl.

Megjithatė, pas dy vjetėsh normanėt tė udhėhequr nga Robert Guiskardi (“Robert Dinaku”) dhe biri i tij Boemundi, u kthyen nė Shqipėri nga Otrantoja dhe morrėn Durrėsin dhe Vlorėn (Avlona). Disa muaj mė vonė normanėt pushtuan pa shumė rezistencė Shkupin dhe Ohrin.[11] Perandor Aleksi, i shtangur pėrpara humbjeve nė Shqipėri kėrkoi nga sulltani selxhuk Sulejmani, ndihmė urgjente. Udhėheqėsi musliman i Rumit (Konjės) i dėrgoi atij 7.000 luftėtarė me eksperiencė, tė udhėhequr nga Kamir-khani (Kamires). Ushtria e re bizantine e udhėhequr personalisht nga autokrati Aleksis dhe aleatėt e tij muslimanė, sulmuan normanėt pranė Larisės, nė Jug tė Maqedonisė. Megjithėkėtė, trupat e Beomundit i rezistuan forcės sė sulmit bizantin, turqve muslimanė dhe shigjetarėve oguzė, dhe arritėn tė mbijetojnė.



* * *

Pas rėnies sė pushtetit bizantin, normanėt ndėrtuan mbretėrinė e tyre nė Shqipėri, e cila shkonte nga Durrėsi deri nė lumin Vardar, ku fiset nomade turke tė peēenegėve dhe oguzet (Ög Öz) fushonin gjatė verės. Kėta kalorės nga Stepat Kipēake, e kishin pėr zakon tė kalojnė lumin e Danubit pranė Dobruzhės dhe plaēkisin nėpėr Ballkan deri nė perėndim tė liqenit Ohėr.

Gjatė dy shekujve nė fjalė, portet shqiptare tė Durrėsit dhe Vlorės ishin kthyer nė dyert e kryqtarėve perėndimorė pėr nė Outremer via Egnatia (pėr nė rrugėn Egnatia). Gjatė kryqėzates sė katėrt (1202 – 1204), disa nga Militae Christi (militantėt e Krishtit) perėndimorė, ku shumica ishin hospitallers (nga urdhėri i Shen Xhonit) dhe templarė, pushtuan Shqipėrinė, pėrpara se tė nisin grabitjet dhe gjurullditė nė Kostandinopojė. Kryqtarėt, Shqipėrinė e bėnė pjesė tė mbretėrisė sė tyre latine qė udhėhiqej nga Baldvini i Flandersit. Ēfarė ne dimė rreth popullsisė shqiptare tė kėsaj kohe ėshtė shumė pak. Kjo vjen si pasojė e mospėrzjerjes sė shqiptarėve nė luftėn pėr pushtet mes dukeve franko – normanė dhe venecianėve. Por gjatė kėsaj kohe, i vetmi entitet i njohur, dhe gjysėm i pavarur i Shqipėrisė ishte Kruja, ku feudali i saj i quajtur Progon kishte nėn pushtet njė kėshtjellė tė vogėl. Nė 1208, nipi i tij Dimitri, kundėrshtoi pushtetin serb tė Despotatit tė Zetės qė udhėhiqej nga “Prinic i Madh” Gjergji, dhe venedikasit qė kontrollonin mjaft pjesė tė Adriatikut.

Kur kryqtarėt perėndimorė vendosėn pushtetin e tyre nė Kostandinopojė, princi i Komnenėve, Mihali I u tėrhoq pėr nė Shqipėri, ku forcat e tija besnike ishin nė gjendje tė dėbojnė venedikasit nga shumė pjesė tė Adriatikut. Nė Janinė ai deklaroi formimin e Despotatit tė pamvarur tė Epirit, qė shtrihej deri nė Shkodėr. Pas vdekjes sė tij nė 1215, Theodhor Ėngjėlli dhe mė vonė djali i Mihal Komnenusi, Mihali II Paleologus (1230 – 1267), restoruan nė Shqipėri supremitetin e Kishės Ortodokse. Nė 1258, Mihali II vajzėn e tij, Helenėn i’a dha pėr grua Manfredit, mbretit tė Hohenstaufen dhe tė dy Siēilive. Paja e Helenės pėrmbante tokat shqiptare qė shkonin nga Korfuzi deri nė Berat. Tetė vjetė mė vonė, pas vdekjes sė dhunshme tė Manfredit, Shqipėria kaloi nė duart e Ēarlit I tė d’Anjou-t (Angjevin) nga Burgundi. Nė 1274, 19 kryetarė fisesh shqiptare nga Shqipėria e mesme e njohėn atė si mbret. Kurse Epiri i kaloi dy udhėheqėsve tė fundit tė Komnenėve, Nikoforit (1267-93), dhe mė pas tė birit tė tij Thomasit (1293-1318), i cili u vra nga djali i motres sė tij, Nikolaus Orsini. Mė vonė edhe Nikolausi, u vra nga vėllai i tij Xhoni, i cili mė pas u helmua nga gruaja e tij, Anna Paleologu, nėna e Nikoforit II (i cili u vra gjatė pushtimit tė Shqipėrisė sė veriut, nė 1358).

Karli i I i angjevinėve, u trashėgua nga biri i tij invalid, Karlsi II, i cili urdhėroi nė vitin 1300 dėbimin e muslimanėve siēilian pėr nė qytetin e Pulias, nė Luēera. Karli i II, mbretėrinė e Shqipėrisė i’a dhuroi djalit tė tij, Filipit, Dukės sė Tarantos. Pas vdekjes sė tij mė 1333, Shqipėria u udhėhoq nga vėllai i Filipit, Xhoni i Gravinės, dhe dy vjet mė pas nga djali i Xhonit, Karli, i cili u var nė Aversa, mė 1347 nga kushėriri i tij Luisi, mbreti i Hungarisė. Ndėrsa nė 1368, udhėheqėsi i ri angjevin, Filipi i II u zėvendėsua nga klani shqiptar i Topiajve. Despotati i Epirit u morr nga Gjin Bua Shpata, njė feudal shqiptar nga Delvina. Gjin Shpata pushtoi gjithashtu edhe shtetin frank tė Thesalisė. Nė 1380 dhe 1382, despoti serb i Janinės, kėrkoi ndihmė nga trupat muslimane turke qė tė mposhtė bandat e Gjin Bua Shpatės. Nė 1381 dhe 1384, feudalėt latinė tė Artės kerkuan mbrojtjen turke, ndaj klanit pushtues tė zenebishtėve nga Gjirokastra. Mercenarėt turq, pasi i thyen kaēakėt shqiptarė, vendosėn rregull nė Epir mė pas. Por nė Shqipėrinė e Mesme, vasalėt e angjevinėve krijuan tre despotate tė vogla shqiptare tė udhėhequra nga klanet e Muzakės nga Berati (1280-1389), Topiajt nga Durrėsi (1338-1460) dhe Balsha nga Shkodra (1360-1421). Tanush Topia u martua me vajzėn e padėgjueshme tė Robertit, mbretit angjevin tė Napolit. Disa kohė mė vonė, mbreti Robert qė ishte armiqėsuar me Tanushin, e vrau atė me gjithė tė shoqen. Nė 1385, djali i tyre, Karlo Topia i kėrkoi sulltan Muratit I ndihmė ushtarake kundėr kushėririt tė tij Gjergji Balshės II. Sulltani osman i dėrgoi Karlos 40.000 jeniēerė nga Maqedonia, tė cilėt mposhtėn ushtrinė e Balshės sė II nė betejėn e Savra-sė, pranė lumit Vjosė, nė 18 shtator 1385. Gjergji Balsha u vra nė kėtė betejė gjithashtu, ndėrsa mundohej tė arratiset nga beteja. Analistėt osmanė, kėtė betejė e kanė pėrshkruar si “ekspeditėn nė Karli-ili” (nė tokat e Karlit).

Pas shkatėrrimit tė Serbisė, feudalėt veriorė shqiptarė si Balshajt, Topiajt, Dushmanėt, Spanajt dhe Dukagjinėt u shfaqėn si udhėheqės tė pamvarur tė Shqipėrisė. Vetėm kosovarėt vazhduan tė qėndrojnė tė shtypur nėn tiraninė serbe deri nė vitin 1455. Por pas kėtij viti, trupat turke do t’i ēlirojnė tė fundmit nga regjimi shtypės i princit Brankoviē.

Shqiptarėt modernė, veten e tyre e thėrrasin shqiptarė qė do tė thotė “njerėz tė tokės sė shqiponjave.” Emblemėn e vjetėr bizantine, tė shqiponjės me dy kokė – e cila pėr bizantinėt simbolizon bashkimin e perandorisė sė perėndimit dhe lindjes romake – ata e kanė adoptuar si shenjė tė emblemės sė luftės. Megjithatė, njė shqiptar nga Tetova i tha shkruesit tė kėtij artikulli se shqiponja me dy kokė dhe fusha e kuqe nė tė ka tjetėr kuptim pėr shqiptarėt, i cili ėshtė: “Shqiponja shqiptare ėshtė vigjilente kundrejt rreziqeve tė Lindjes dhe Perėndimit.”

Nė gjuhėn shqipe, fjala I-liria nėnkupton “liri.” Shumica e shqiptarėve nė Shqipėri, Kosovė, Ēamėri (Janinė), Maqedoninė perėndimore dhe nė jug tė Malit tė Zi e pranuan Islamin kur krishtėrimi evropjan hyri nė kohėt e Rilindjes dhe Reformimit. Proēesi i islamizimit tė Ballkanit, ashtu si edhe proēesi i krishtėrizimit tė Evropės Veriore ka qėnė gradual dhe i ndarė nė shume faza, por padyshim shumė mė pak i dhunshėm sesa konvertimi i polakėve dhe hungarezėve nė katoliēizmin roman apo i bullgarėve dhe serbėve nė Ortodoksinė Greke.

Klisheja e dashur serbe qė islamizimin e shqiptarėrve e portretizon si njė “turkizim / islamizim tė dhunshėm” ėshtė aq jo-korrekte historikisht, sa janė edhe pretendimet e Elie Uiesels-it pėr pėrdorimin e dhomave tė gazit mbytės nga SS-ėt gjatė Luftės sė Dytė Botėrore. Duke njohur racizmin ksenofobik dhe shpirtin luftėtar tė shqiptarit, krenarinė, dhe nė tė njėjtėn kohė rezistencėn konstante tė shqiptarėve kundėr pushtuesve nga perėndimi, jugu, lindja dhe veriu, ėshtė mjaft e vėshtirė tė besohet qė Islami, qė sot pėrbėn pjesėn mė tė rėndėsishme tė nacionalizmit shqiptar, tė jetė imponuar mbi kėtė komb tė lashtė dhe krenar, tė racės ariane nė Evropė nga turqit. Askush nuk i detyron dot shqiptarėt tė besojnė atė qė ata e mohojnė. Komunistėt fanatikė u munduan pėr 45 vjet t’i ēislamizojnė shqiptarėt. Megjithatė, sot ata falen sėrisht nė xhamitė e reja qė rindėrtuan pas komunizmit. Rebelėt shqiptarė shpesh i kanė rezistuar regjimit tė korruptuar dhe brutal tė feudalėve turq, por njė gjė tė tillė nuk e kanė bėrė kurrė kundėr fesė sė turkut. Pėr ironi, nė shekullin e 19tė, kur padishahu dekadent, sulltan Mahmud i II deklaroi politikėn e tij tė “Tanizmatit” (Reformimit), ishin shqiptarėt muslimanė dhe boshnjakėt ata qė u ēuan nė luftė kundėr “otomanizmit,” krijuan shtetet e tyre islamike dhe deklaruan xhihad kundėr “turqve tė rrezikshem qė tradhėtuan mėnyrėn islamike tė jetės.”

Muslimanėt shqiptarė janė krenarė qė janė evropianė, arianė nė origjinė dhe muslimanė. Me simbolin e shqiponjės sė tyre tė zezė me dy kokė, ata shohin me admirim nga Orienti Islamik dhe Perėndimi Evropjan, megjithėse nė zemrat e tyre ata kurrė nuk i janė nėnshtruar diktatit tė turqve apo skemave tė perėndimit.

Data preēize e konvertimit masiv nė Islam nė Shqipėri dhe Maqedoni ėshtė e debatueshme. Megjithatė raportet e dioqezes sė Durrėsit dėrguar nga peshkopėt shqiptarė papėve dhe zyrės sė Congregatio de Propaganda Fide (qendrės sė propagandės sė Fesė, nė Vatikan) na lejojnė tė arrijmė nė njė datė tė pėrafert tė islamizimit tė shqiptarėve. Burimet tregojnė se konvertėt mė tė hershėm shqiptarė nė Islam kanė origjinuar nga mesi i kryetarėve tė fiseve dhe tė masave tė shtypura tė shoqėrise shqiptare, tė cilėt nėpėrmjet konvertimit aspironin tė pėrmirėsojnė gjendjen e tyre shpirtėrore dhe sociale.[12]

Shumica e shqiptarėve tė Tivarit qė nuk emigruan nė Itali dhe nė Austri, pranuan Islamin. Kur konvertimi nė Islam u shtua, kishat e braktisura nisėn tė kthehen nė xhami. Nė vitin 1610, pėr njė mijė katolikė romanė vetėm dy katedrale shėrbenin si faltore.[13] Nė po tė njėjtin vit, i dėrguari i papės, Marino Bizzi shkruante se pėrballė klerit tė fjetur dhe injorant katolik, pėrhapja e Islamit nė Shqipėri bėhej nė njė modė tė gjallė dhe entuziaste “nga hoxhallarė tė zellshėm dhe dervishlerė tė hijshėm.”[14] Vetėm klanet e Mirditės dhe Kelmendit ju pėrmbajtėn nė mėnyrė fanatike katoliēizmit rural romak, dhe kėtė e bėnė falė lehtėsirave qė osmanėt i kishin dhėnė fiseve tė tyre duke i konsideruar “njerėz tė mbrojtur.’ Pėrveē klaneve tė mėsipėrme nė krishtėrim greko – ortodoks qėndruan edhe disa fise toske nga jugu i Shqipėrisė. Megjithatė, konvertimi masiv i shqiptarėve nė Islam mendohet tė ketė patur dimensione masive ndėrmjet viteve 1620 dhe 1650. Brenda kėtyre tre dekadash, rreth 300.000 shqiptarė katolikė romanė, pranuan Islamin.[15]

Me rėnien e mbretėrisė serbe dhe disintegrimin e Perandorisė Bizantine nė mesin e shekullit tė 14tė, malėsorėt shqiptarė rimorrėn tokat e tyre tė humbura tė Ilirisė, Maqedonisė dhe Epirit. Nė dekadėn e parė tė shekullit tė 14tė, kur presioni sllav dhe bullgar ishte i madh, klanet shqiptare u shpėrndanė nė Boetia, Atikė, Thesali dhe Moreun (Peleponez) grek, ku shqiptarėt u pėrballėn me baronėt franko – normanė dhe pėrgatitėn kėto territore pėr islamizimin e ardhshėm. Pas rrėnimit tė Kostandinopojės nga kryqtarėt nė 1204, fuedalėt e vegjėl shqiptarė dhe kryepleqtė e tyre, tokat e Ilirisė Jugore qė tashmė i’a kishin marrė “grekėrve,” i ndanė ndėrmjet tyre dhe i tranformuan nė zona tė lira. Duke luftuar mes njėri tjetrit dhe rezistuar pushtimit serb, mini-shtetet feudale shqiptare furnizuan me mercenarė tė ashpėr fuqite regjionale latine, tė cilat luftonin pėr supremaci nė rrugėt tregtare tė Adriatikut qė ēonin drejt Afrikės Veriore Muslimane (Magrib) dhe nė Levant. Toskėt jugorė e kanė patur zakon tė njohin formalisht perandorėt bizantinė si sunduesit e tyre, ndėrsa gegėt katolikė favorizonin pushtetin e dukėve franko – normanė, venecianė dhe Papėt e Romės. Megjithatė nė vitin 1417, sulltan Mehmeti I, shtetin e tij islamik e shtriu mbi tė gjitha territoret shqiptare, duke e transformuar Shqipėrinė e Jugut dhe Epirin nė njė Sanxhak tė ri tė quajtur Arvanit-ili (toka e arnautėve) me Argjirokastrėn (Gjirokastrėn) si kryeqytet.[16]

Gjenerata e parė e feudalėve tė vegjėl shqiptarė mbajti fenė e krishterė, ndėrsa shumica e bijve tė tyre u kthyen nė muslimanė. Sulltanėt turq, nuk i detyruan asnjėherė shqiptarėt qė tė kthehen nė Islam. Nė tė kundėrt, peshkopėt katolikė dhe patriarkėt ortodoksė morrėn timare tė majme nga sulltani, ndėrsa fiset e armatosura tė krishtera shėrbenin nė ushtrinė osmane. Ushtarėt e krishterė nuk paguanin taksa ndaj qeverisė, dhe pėr mė tepėr paguheshin shumė mire nga autoritetet muslimane. Fisi luftėtar katolik i kelmendėve paguante vetėm 1.000 akēe taksa pranė sanxhakbeut, ndėrsa pėrjashtohej nga pagimi i taksave tė ushr-it dhe avarid-i divanit (taksė shtetėrore), pasi konsideroheshin mbrojtės tė rrugėve strategjike.[17]



* * *

Gjatė periudhės sė Muratit tė II, Shqipėria u kthye nė njė pjesė integrale tė shtetit osman. Megjithatė nė kėtė kohė disa kryetarė fisesh katolike tė Shqipėrisė Perėndimore vazhdonin tė bashkėpunojnė akoma me Republikėn e Venedikut dhe Mbretėrinė e Napolit. Kur ju jepej mundėsia, tė fundit, grabisnin qytetet muslimane. Kryetarėt e fiseve katolike ishin tė pakėnaqur me sistemin e timareve dhe dobėsimin e feudeve tė tyre. Ne 1431, klanet e fuqishme tė arianitėve dhe kastriotėve – fuqia e tė cilėve kishte rėnė nga ligjet e sheriatit – u rrebeluan kundėr shtetit Islam. Por rebelimi i tyre do tė shtypej sėrisht, ngaqė shumica e shqiptarėve tė krishterė timar-mbajtės nuk mbėshteste gjurullditė e tyre. Vetėm njė bandė e vogėl rebelesh e udhėhequr nga Skėnderbeu, qė ishte mjaft mirė i armatosur dhe paguar nga mbreti i Napolit, vazhdoi luftėn deri mė 1468. Ndėrsa nėna e Skėnderbeut ishte serbe, ai (Skėnderi) kishte studiuar nė Stamboll. Pas vdekjes sė tij, pax-Ottomanica (paqja osmane) do tė rivendosej nė Shqipėri.

Njė pjesė e shqiptarėve Islamin e pranuan si edhe katoliēizmin roman apo ortodoksinė greke – mė parė - pėr arsye tė zakonshme. Por njė pjesė e mirė e tyre, islamin e pranoi si pasojė e fuqisė thirrėse tė doktrinės Islame. Kur flasim pėr pėrkatėsitė fetare tė popujve nė Evropė, ne duhet tė kemi parasysh qė shoqėritė mesjetare ishin katolike, ortodokse apo muslimane, ngaqė mbretėrit dhe princat e kohės sundimin e tyre e kishin ngritur mbi kėto ide. Por agjenti mė i fuqishėm i islamizimit nė tokat e dominuara osmane tė Evropės Lindore nuk ishte as fuqia fitimtare turke, as dekadenca e kishave tė krishtera, por puna misionare dhe stimuli i dervishėve dhe hoxhallarėve Islam tė cilėt predikonin pa lodhje fjalėt e Kuranit tė afėrmve tė tyre.[18] Pas rėnies sė rebelimit tė Skėnderbeut, autoritetet turke nuk i detyruan kurrė shqiptarėt e krishterė tė pranojne Islamin, pasiqė siē dihet, sulltanėt osmanė nuk islamizuan dot as gratė e tyre serbe, bizantine dhe perėndimore. Megjithatė nė disa raste, tė krishterėt shqiptarė, serbė, grekė dhe bullgarė, e kishin pėr adet qė vajzat e tyre “t’ia japin me qera” feudalėve muslimanė (derebejve) pėr njė periudhė tė caktuar kohe. Feudalėt muslimanė paguanin njė shumė tė caktuar parashė ndaj babės qė “jepte me qera” tė bijėn.[19]

Megjithatė nė Britaninė e krishterė, bujkrobėrit e feudalėve britanikė ishin shumė herė mė tė degraduar nė marrėdhėniet seksuale, falė traditės sė ‘jus prima noctae-s’, e cila i jepte feudalėve britanikė tė drejtėn tė pėrdhunojnė gjatė natės sė parė tė martesės, gratė e bujkrobėrve tė tyre skocezė. Fisnikėt aristokratik anglezė nuk paguanin pėr kėtė “tė drejtė” asgjė.



* * *



Gjatė kohės sė sundimit tė sulltan Bajazidit I, administratorėt muslimanė tė sanxhakėve tė Shqipėrisė, inaguruan njė sistem tė ri nė mbajtjen e timareve. Lufta shkatėrruese e osmanėve me Tamerlanin nė Anadoll, frenoi ekspansionin e shpejtė tė shtetit Islam nė Evropė. Megjithatė pas njė stagnacioni ndėrmjet viteve 1402 – 1417, nėn udhėheqjen e Mehmetit tė I, pushteti osman u shtri nė tė gjithė Shqipėrinė. Proēesi i shtrirjes sė pushtetit osman nė Shqipėri ishte njė proēes tepėr i vėshtirė, pasi nė kėtė vend qė nga rėnia e pushtetit tė mbretėrisė serbe, nuk kishte ekzistuar ndonjė pushtet qendror. Kėshtu qė sulltanėve osmanė i duhej tė krijojnė lidhje vėllazėrore me ēdo feudal apo kryetar fisi shqiptar. Si pasojė disa feudalė shqiptarė u caktuan kryetarė vilajetesh (provincash), ndėrsa tė tjerė u emėruan si komandantė tė trupave tė krishtera nė ushtrinė osmane. Qendra e Skėnderbeut nė Krujė, qė u morr me 1478, u riemėrua Akēa Hisar (Kėshtjella e Bardhė), dhe mbrojtėsit e krishterė tė Lesh-it (Lezhės) kapitulluan pa ndonje rrethim. Qyteti i Shkodrės ju bashkua shtetit osman nė 1479. Dy vite mė vonė, porti i Durrėsit dhe kėshtjella tė tjera tė pushtuara nga Venediku nė brigjet e Adriatikut ju dorėzuan osmanėve. Si pėrfundim, nė vitin 1571 e gjithė Shqipėria do tė bėhej pjesė e shtetit osman.[20]

Gjatė fushatės se sulltan Mehmetit tė II kundėr rebelėve tė Skėnderbeut, nė Shqipėrinė qendrore, turqit ndėrtuan qytetin e madh tė Elbasanit, i cili pas kėsaj u kthye nė qendrėn mė tė fuqishme tė islamizimit nė Shqipėri. Arkitektėt muslimanė ndėrtuan qytete krejtėsisht tė reja nė Shqipėri, siē janė Tirana, Peqini apo Gjakova. Qindra ura tė reja qė u ndėrtuan nė tė gjithė vendin, lidhėn zona qė mė parė ishin pjesė tė periferisė sė dominimit venedikas dhe dukėve normanė, me zemrėn e qytetėrimit islamik tė Azisė. Muslimanėt e rinj shqiptarė, mbėshtetėn nė mėnyrė tė vendosur urbanizimin dhe edukimin Islam, qė nisi me shtrirjen e Komonuelthit Osman mbi vendin e tyre. Hadim Sulejman Effendija pėr shembull, njė shqiptar nga njė fshat pranė Gjakovės, qė pas pranimit tė Islamit kishte bėrė karrierė si gjeneral i lartė i sulltanit nė Stamboll, ndėrtoi njė sistem tė tijin edukativ, me tė cilin mbėshteste nėpėrmjet bursave shqiptarėt e talentuar. Ai ndėrtoi nė Gjakove njė xhami tė madhe, njė medrese, shkollė fillore, librari, pazar pėr publikun, banjo publike dhe njė kullė me sahat.[21]

Sipas censusit osman tė vitit 1520, nė sanxhaqet e Shqipėrisė jetonin mbi 15.000 muslimanė, 2500 ēifutė qė kishin ardhur nga Spanja e ri-krishtėrizuar dhe Portugalia dhe 495.000 te Krishtere. Ndėrmjet viteve 1506 dhe 1520, nė Shqipėri jetonin 5.850 muslimanė turq, apo 1,01 pėrqind e popullsisė totale tė Shqiperisė. Timarmbajtėsit turq, nė Shqipėri, nuk ishin mė shumė se 800 vetė; dhe kėta ndaheshin nė ushtarakė, imamė, ulema dhe familjet e tyre. Njė numėr shumė i vogėl syrgjynlerėsh (turqish tė dėbuar) nga Konja, dhe disa jurukė nomadė nga Koxhaili, Sarukhani dhe Janėku, mbronin rrugėt strategjike pranė Dibres kundėr malėsorėve tė Shqipėrisė sė veriut.[22]

Pothuajse tė gjitha familjet ēifute (rreth 528) qė u dėbuan nga Spanja pas rėnies sė Andaluzisė, u vendosėn nė Vlorė. Nė kohėt nė fjalė, shumica e muslimanė tė kohės jetonin nėpėr qytete, siē ishin Elbasani, Berati (i quajtur nga osmanėt: “Arnavud Beograd” apo Velarde) dhe Tirana.[23] Nė vitin 1583, nė Berat jetonin rreth 650 familje muslimane dhe 400 familje tė krishtera. Muslimanėt dhe tė krishterėt jetonin nė mėhalla tė veēanta. Nė vitin 1520, nė sanxhaqet e Elbasanit, Ohrit, Vlorės dhe Shkodrės, jetonin rreth 3.000 familje fshatare muslimane. Muslimanėt dhe tė krishterėt fshatarė tė Shqipėrisė osmane mbrohehsin nė mėnyrė tė shkėlqyer nga ligji Islam, i cili ishte i ashpėr kundrejt abuzimeve tė feudalėve.[24]

Shqiptarėt qė arritėn pozita tė larta nė shtetin osman janė me qindra. Ndėrmjet tyre kishte shumė vezirė tė fuqishėm, pranė Portės sė Lartė siē ishin: Gedik Ahmedi, Davud-pasha, Ahmed Dukagjin Zade, Kara Ahmedi, Koxha Sinan Pasha, Lutfi Pasha, Kara Muradi, Tarhunku Ahmed Pasha, Ajaz Pasha, dinastia e famshme e kryeministrave qyprillinjė (Koprulu) dhe shumė tė tjerė.



* * *



Agallarėt jeniēerė shqiptarė udhėhoqėn ushtrinė osmane gjatė fushatave nė Hungari, Moldavi dhe Persi. Ndėrsa Jahja Bej Dukagjini shkruajti nė Stambollin e shekullit tė 16tė, poezitė mė popullore tė kohės. Kontributi kulturor dhe ushtarak i shqiptarėve muslimanė nė qytetėrimin Islam tė mesjetės sė vonshme nuk mundet tė injorohet kollaj. Islamizimi u solli shqiptarėve shkrimin mė gėrma arabe, me tė cilin arti i mrekullueshėm letrar “Alxhamiado” (apo bejtexhizmi) shqiptar u shkrua.[25]

Jeta e pėrditshme e Arnautllukut (Shqipėrisė) nėn pushtetin e Portės sė Lartė kishte tipare kozmopolite dhe qytetare. Nė shekullin e 16tė, fshatarėt shqiptarė, ashtu si edhe shumė boshniakė dhe bullgarė, migruan drejt kasabave (qytete tė vogla) tė ndėrtuara nga urbanistėt osmanė. Urbanizimi islamik, edukimi dhe mundėsitė e punėsimit i tėrhoqėn shqiptarėt e varfėr drejt Islamit, dhe nga fundi i shekullit tė 17tė shumica e tyre braktisėn kishat e krishtera. Nė kohėt e rėnies militare dhe politike tė Perandorisė Osmane, krishterimi nė Shqiperi ishte reduktuar nė njė fe provinciale tė banorėve qė jetonin nė viset e thella malore tė vendit. Islamizimi i shqiptarėve ka pėrparuar mė shumė nė qendrat qytetare shqiptare tė sanxhaqeve tė Elbasanit, Shkodrės, Prizrenit, Vlorės, Delvinės dhe Ohrit, sesa nė viset e izoluara tė Alpeve tė Shqipėrisė. Nė trevat e lashta tė Maqedonisė, banorėt katolikė dhe ortodoksė shqiptar, Islamin e pranuan shumė mė herėt sesa bujkrobėrit vendas tė feudalėve sllavė. E njėjta gjė ndodhi edhe nė Kosovė dhe Metohi, ku autoriteti i Kishės Ortodokse Serbe ishte mjaft i fuqishėm, dhe autonomia e saj njihej nga Shteti Islam, si autoriteti shpirtėror i sllavėve tė krishterė.[26]

Pjeter Mazreku, njė i dėrguar me origjinė shqiptare i Papės, qė hetonte rėnien rapide tė katoliēizmit nė sanxhaqet e Prizrenit, Shkodrės, Shkupit dhe Vuēiternės, raportonte nė vitin 1624 se shumica e shqiptarėve nė kėto zona ishin muslimanė. Raporti i tij, konfirmohet edhe nė vitin 1638 nga Gregori Bardhi, peshkopi i Tivarit. Nė Pejė, Gjakovė, Vuēiternė dhe Prishtinė, 90 perqind e qytetarėve shqiptarė ishin muslimanė. Ndėrsa nė Janjeve, Novobėrdė dhe Trepēė numri i familjve muslimane ishte akoma mė i vogel sesa i atyre tė krishtera. Shumė tė krishterė shqiptarė dhe serbė, emigruan nga Rumelia e islamizuar pėr nė Itali apo Hungari. Mė tepėr se 150.000 katoliks shqiptarė migruan pėr nė Pulia pas reniės sė rrebelimit tė Skėnderbeut. Nga fundi i shekullit tė 17tė, aristokracia shqiptare e Kosovės ishte islamizuar pothuajse totalisht. I dėrguari i Papės, Marino Bizi qė vizitoi Shqipėrinė mė 1610, nuk ekzagjeronte kur shkruante se shqiptarėt e sanxhaqeve perėndimore ishin humbur pėr Kishėn Katolike.[27]



* * *

Arsyet e islamizimit tė vrullshėm tė shqiptarėve lidhen edhe me faktin se krishtėrimi nė Shqipėrinė para-islamike nuk ka qėnė asnjėherė real. Shqiptarėt katolikė dhe ortodoksė, qė ishin thellėsisht tė ndarė si pasojė e luftėrave tė frikshme tė “herezisė latine” perėndimore dhe skimatizmit lindor, zhvilluan njė ndjenjė mbijetese politike nė kėtė pellg teologjik. Pushtimi serb i Shqipėrisė dhe politika e dhunshme e serbizimit tė heretikėvė latinė nga Dushani, shkatėrroi nė mėnyrė tė ndjeshme rolin misionar tė priftėrinjve katolik, shumė kohė perpara ardhjes se trupave turke nė Durrės.[28]

* * *

Nė vitin 1479, ndėrmjet Portės sė Lartė dhe Republikės sė mundur tė Venedikut u nėnshkrua njė traktat paqeje. Nė kėtė marrėveshje, Venediku i frikėsuar detyrohej tė braktiste tė gjithė dominionet e tij nė Shqiperi pėrveē qyteteve tė Ulqinit dhe Tivarit, tė cilat qėndruan nėn pushtetin e tij deri nė 1571. Menjėherė pas thyerjes sė rrethimit tė Vjenės nga veziri i madh me origjinė shqiptare, Kara Mustafa (1683), venedikasit dhe “Lidhja e Shenjtė” pushtuan Ballkanin musliman. Por jeniēerėt shqiptarė dhe osmanė i dėrmuan ushtritė e krishtera, ndėrsa minoritetet katolike refuzuan tė mbėshtesin Dukėn e egėr tė Holstein-it, i cili u arratis nė Hungarinė perėndimore tė pushtuar nga Habsburgėt mė 1690. Pas tėrheqjes sė tij nga Bosnia dhe Serbia, rreth 35.000 serbė, tė udhėhequr nga peshkopi Arsen Crnojeviē u larguan nga Kosova, me ftesėn e perandorit Habsburg Leopold I. Nė tokat e liruara nga serbėt u vendosėn 12 fise gege qė erdhėn nga Shqipėria e sipėrme.[29]

* * *



Nė vitin 1727, muslimanėt shqiptarė, boshniakė, pomakė bullgarė dhe turq mundėn ushtritė e kombinuara austriake dhe ruse, tė cilat kishin pushtuar Rumelinė. Njėzet e pesė vjet mė vonė, Mehmet Bushati, njė pasha shqiptar nga Shkodra, bashkoi fiset e Shqipėrisė veriore dhe qendrore, dhe me ‘to pushtoi Ulqinin (Dulcigno), i cili nė ate kohė ishte kthyer nė qendėr piratėsh tė krishterė dhe muslimanė. I biri i tij, Kara Mahmuti, nėnshtroi pashėn me origjinė kurde tė Beratit dhe kaēaket malazezė. Ai ishte aq i fuqishėm saqė mundi tė pushtojė Republikėn e Venedikut, e cila kėrkoi ndihmėn e sulltanit turk. Ndėrsa nė Shqipėrinė jugore, Ali Tepedeleni Pasha (i njohur mė mirė si Ali Pashė Tepelena), “Luani i Janinės” (1740 – 1822), organizoi milicinė e tij islamike, e cila luftoi me trimėri rusėt nė 1787.

Duke qenė mirėnjohėse ndaj fushatės sė pamėshirshme (qė Ali Pasha kreu) kundėr rebelėve grekė, Porta e Lartė e gradoi atė Pasha tė Trikallės nė Thesali dhe “Dervend Pasha” tė Rumelisė. Ndėrsa nė vitin 1788, ai u emėrua Pashai i Janinės (Epir). Por kur republika e Venedikut u pushtua nga ushtritė e Napoleon Bonopartit, Ali Pasha mundi trupat franceze nė brigjet e Jonit dhe pushtoi Prevezėn, Vonicėn dhe Butrintin. Admirali britanik Nelson, e pėrgėzoi Aliun pėr kėtė, ndėrsa sulltan Selimi i III e gradoi guvernator tė tė gjithė Shqipėrisė. Dhjete vite mė vone ai u bė guvernator i Rumelisė. Ndėrsa nė vitin 1786, kur trupat e Kara Mahmudit tė Shkodrės, u pėrleshėn dhe thyen trupat e sulltanit nė Kosovė, artileria shqiptare e dėrguar nga Ali Pashė Tepelena, dezertoi nė krah tė Kara Mahmudit. Trupat e Ali Pashės sollėn rregull nė malėsitė shqiptare tė Sulit nė 1803, pasi tė krishterėt vendas grabisnin fshatrat muslimane pėrreth.

Megjithatė projektet pėr krijimin e njė shteti tė pamvarur islamik shqiptar nga pashallarėt e Gegėrisė dhe Toskėrisė, do tė deshtonin kur njė snajper malazez do tė vriste Kara Mahmud Pashėn nė njė kurth qė tė fundit i’u ngrit nė malėsitė e Malit tė Zi nė 1796. Disa vite mė vonė edhe Ali Pasha do tė vritej gjithashtu, pas dorėzimit ndaj ushtrisė sė perėndimorizuar tė sulltan Mahmudit II-tė, e cila udhėhiqej nga Khurshid Pasha dhe bejlerė shqiptarė. Ali Pasha do tė deklarohej rebel nga sulltan Mahmudi i II-tė, kur shqiptari i fuqishėm vendosi lidhje diplomatike dhe ekonomike me Britaninė e Madhe, Rusinė dhe Francėn, pa lejen e Stambollit. Rrethimi pėr tė zėnė Aliun do tė zgjaste tetė muaj. Vrasja nė mėnyrė tė pabesė e liderit tė fuqishėm musliman shqiptar nė vitin 1822, do t’i jepte kurajo rebelėve grekė qė tė shpallin pamvarėsinė e Greqisė.



* * *

Pėrpjekjet shqiptare pėr tė krijuar shtetin e tyre do tė vazhdojnė edhe pas luftės ruso-turke tė viteve 1828 – 29, nga Mustafa Pashė Bushati, aleati shqiptar i shtetit tė pamvarur dhe jetėshkurtėr islamik boshnjak, qė udhėhiqej nga kapedani Husein Aga “Zmay” (“Dragoi”), i cili arriti tė mundė trupat e demoralizuara turke tė sulltan Mahmudit tė II dhe aneksojė Bullgarinė dhe Maqedoninė. Megjithatė, ushtritė e dėrguara nga sulltani, dhe komandoheshin nga Reshid Pasha, i mundėn shqiptarėt nė Prilep. Mė pas, trupat e Mustafa Pashės do tė kapitullojnė pas katėr muajsh rrethimi nė Shkodrė, dhe ēojnė nė rivendosjen e pushtetit qėndror turk mbi pjesėt mė tė mira tė Shqipėrisė.

Politikat centralizuese tė Perandorisė Osmane do tė bėjnė qė nė vitin 1847, Ismail Rahmi Pasha i Janinės dhe Ismail Plasė Pasha i Prizrenit (Kosovė), tė ndajnė Shqipėrinė nė katėr vilajete administrative. Ato ishin vilajetet e Shkodrės, Janinės, Kosovės dhe Manastirit (Maqedonia jugperėndimore)...

Pėrpjekjet e shqiptarėve pėr t’u ndarė nga Perandoria Osmane dhe krijuar shtetin e tyre, ishin njė kėrkesė e kohės, pasi Perandorisė Osmane, e kėsaj kohė do tė ishte nė rrugėn drejt kolapsit. E ngarkuar rėndė nga dozat e reformave pseudo-perėndimore tė sulltan Mahmutit II dhe e goditur ushtarakisht nga ringjallja e ortodoksisė lindore nė Shėn Petėrsburg, dhe zhytur nė borxhe tė thella ndaj bankierėve freemasonė dhe ēifutė perėndimorė, perandoria ku shqiptarėt jetuan pėr 500 e disa vite do tė degradonte nė themel dhe njihet si “I sėmuri i Bosforit.” Ndėrsa shqiptarėt, me rėnien e saj do tė bėhen pre e sundimit nga kombet ortodokse tė Ballkanit, vetė perandoria nė tė cilėn ata jetuan pėr 500 vjetė do tė dėnohej tė vdesė dhe shuhet nė thellėsitė e sekretevė tė Mėdha tė Orientit.



--------------------------------------------------------------------------------

[1] Pollo dhe A.Puto, pp. 24-28

[2] Al-Sayyid Ahmad bin Al-Sayyid Zayni Dahlan, pp. 80-83.

[3] Arabet e zinje enigmatik “Kara Arapi” te Bosnies, Rumelise dhe Aranautllukut (Shqiperise) jane pershkruar nga eksploratori i famshem Musliman i Evropes, Efendi Evlija Celebi. Shiko: E. Chelebi, Petpis, Bulgarian tr. and ed. by S. Dimitrov, Sofia: Institut za Balkanstika pri BAN, 1972, p. 223, also ed. A. Matkovski, Makedoniya vo delata na stanskite patopistzy, Skopje (Uskub): Misla, 1991, p. 561.

[4] Burime te zgjedhura per historine e Shqiperise, vol. 3, Shqiperia nen sundimin feudal ushtarak ottoman (1506 – 1839), ed. nga I. Zamputi, S. Naci, Z. Shkodra, Tirane 1963, shtese gjithashtu; Dokumente te shek. XV per historine e Shqiperise 1479 – 1506, ed. nga I. Zamputi, Tirane 1967.

[5] Zachariadou in: Latins and Greeks in the Eastern Mediterranean Aftetr 1204, eds Arbel, Hamilton, p. 214. Idem, “The catalanians of Athens and the beginning of the Turkish expansion in the Aegean Area,” in studi mediaveli vol. 31, pp. 821 – 838.

[6] Zachariadou, op. cit, p. 220, 222

[7] H. Inalcik, Gelibolu, Encyclopedia of Islam, New Edition, Leiden: E. J. Brill, 1979.

[8] Copia brevis Domini Innocentii ad Principes et Potentatus Christianos super cansa expeditions contra Turcum (A copy of the pope’s note of April 12, 1489)/ Arch. Segr. Vaticano, Miscellanea, II, vol. 56, fol 373

[9] Thalloczy Jiricek, Sufflay, pp. 257 – 269

[10] Novakovic, pp. 153-155.

[11] Anna Komnena, p. 103.

[12] Encyclopedia of Islam, p. 653

[13] M. Bizzi, relatione, op. cit, fol. 9.

[14] Ibid, fol. 12 – 13.

[15] Voyages de Pietro Della Valle, Rouen: R. Machuel 1745, vol 1, p. 37. Also: Notize universalli dello stato di Albania e dell’ operato da Monsigniore Vincenzo Zmaievich, arcivescovo de Antivari, esaminante nelle Congregationi Generali di Propaganda Fide di 3 Debr. 1703 – 1012, feb 1074, Bibliotheca Barberinna, Rome, MSS, no. L. p. 126.

[16] H. Inalcik, Arnavutlluk, Encyclopedia of Islam, New Edition, Leiden,: E. J. Brill, 1979, pp. 650 – 52.

[17] H. Inalcik, “Timariotes Chretiens en Albanie au XVe sielce” in: Mitteilungen des Asteirrichische Staachzarsivs, 4 Band, Vienna, 1951, pp. 118 – 38.

[18] P. Bartl, Die Albanische Muslime zur Zeit der Nationalen Unabhagtigkheitsbewegung, Weisbaden 1968, pp. 16 – 26

[19] Vryonis, p. 203

[20] G. Stadmuller, “Die Islamisirung bei den Albanern,” in: Jahrbucher fur Gechicte Osteuropas, no. 3, (1955), Munich, pp. 405 – 420

[21] Kiel, p. 21

[22] H. Inalcik, op. cit, p. 651

[23] Ibid., pp. 654 – 656.

[24] Evliya Chelebi, pp. 555 – 561. Sratsimi, pp. 183 – 213

[25] Kalesi, pp. 49 – 61.

[26] Shkodra, pp. 160 – 71

[27] Bizzi, op. cit., passim

[28] Reported e Gillaume Adam, kryepeshkop i Tivarit te Mbreti Freng Filip VI Valois ne 1332, dhe letra e Guido de Padoves (1350), cituar nga C. Jiriek, Geschiste Der Serben, Gotha 1911 ….

[29] Swire, pp. 16 – 17


----------------------------------------
Atdhetar jam, por edhe fetar si duhet. Atdhetari pėrse turp tė ketė tek thotė e dua me shpirt fenė e vet. Hafiz Ali Korēa
PMYahoo
Top
Ethnic Albanian
Postuar nė: 19.03.2007, 17:24
Quote Post


Tėrė kohėn flas :)
*****

Posti: Antarė
Postime: 154
Antari Nr: 3787
Bashkangjitur: 02.11.2006



 Citim (ardi_pr @ 19.03.2007, 10:26)


--------------------------------------------------------------------------------

[1] Pollo dhe A.Puto, pp. 24-28

[2] Al-Sayyid Ahmad bin Al-Sayyid Zayni Dahlan, pp. 80-83.

[3] Arabet e zinje enigmatik “Kara Arapi” te Bosnies, Rumelise dhe Aranautllukut (Shqiperise) jane pershkruar nga eksploratori i famshem Musliman i Evropes, Efendi Evlija Celebi. Shiko: E. Chelebi, Petpis, Bulgarian tr. and ed. by S. Dimitrov, Sofia: Institut za Balkanstika pri BAN, 1972, p. 223, also ed. A. Matkovski, Makedoniya vo delata na stanskite patopistzy, Skopje (Uskub): Misla, 1991, p. 561.

[4] Burime te zgjedhura per historine e Shqiperise, vol. 3, Shqiperia nen sundimin feudal ushtarak ottoman (1506 – 1839), ed. nga I. Zamputi, S. Naci, Z. Shkodra, Tirane 1963, shtese gjithashtu; Dokumente te shek. XV per historine e Shqiperise 1479 – 1506, ed. nga I. Zamputi, Tirane 1967.

[5] Zachariadou in: Latins and Greeks in the Eastern Mediterranean Aftetr 1204, eds Arbel, Hamilton, p. 214. Idem, “The catalanians of Athens and the beginning of the Turkish expansion in the Aegean Area,” in studi mediaveli vol. 31, pp. 821 – 838.

[6] Zachariadou, op. cit, p. 220, 222

[7] H. Inalcik, Gelibolu, Encyclopedia of Islam, New Edition, Leiden: E. J. Brill, 1979.

[8] Copia brevis Domini Innocentii ad Principes et Potentatus Christianos super cansa expeditions contra Turcum (A copy of the pope’s note of April 12, 1489)/ Arch. Segr. Vaticano, Miscellanea, II, vol. 56, fol 373

[9] Thalloczy Jiricek, Sufflay, pp. 257 – 269

[10] Novakovic, pp. 153-155.

[11] Anna Komnena, p. 103.

[12] Encyclopedia of Islam, p. 653

[13] M. Bizzi, relatione, op. cit, fol. 9.

[14] Ibid, fol. 12 – 13.

[15] Voyages de Pietro Della Valle, Rouen: R. Machuel 1745, vol 1, p. 37. Also: Notize universalli dello stato di Albania e dell’ operato da Monsigniore Vincenzo Zmaievich, arcivescovo de Antivari, esaminante nelle Congregationi Generali di Propaganda Fide di 3 Debr. 1703 – 1012, feb 1074, Bibliotheca Barberinna, Rome, MSS, no. L. p. 126.

[16] H. Inalcik, Arnavutlluk, Encyclopedia of Islam, New Edition, Leiden,: E. J. Brill, 1979, pp. 650 – 52.

[17] H. Inalcik, “Timariotes Chretiens en Albanie au XVe sielce” in: Mitteilungen des Asteirrichische Staachzarsivs, 4 Band, Vienna, 1951, pp. 118 – 38.

[18] P. Bartl, Die Albanische Muslime zur Zeit der Nationalen Unabhagtigkheitsbewegung, Weisbaden 1968, pp. 16 – 26

[19] Vryonis, p. 203

[20] G. Stadmuller, “Die Islamisirung bei den Albanern,” in: Jahrbucher fur Gechicte Osteuropas, no. 3, (1955), Munich, pp. 405 – 420

[21] Kiel, p. 21

[22] H. Inalcik, op. cit, p. 651

[23] Ibid., pp. 654 – 656.

[24] Evliya Chelebi, pp. 555 – 561. Sratsimi, pp. 183 – 213

[25] Kalesi, pp. 49 – 61.

[26] Shkodra, pp. 160 – 71

[27] Bizzi, op. cit., passim

[28] Reported e Gillaume Adam, kryepeshkop i Tivarit te Mbreti Freng Filip VI Valois ne 1332, dhe letra e Guido de Padoves (1350), cituar nga C. Jiriek, Geschiste Der Serben, Gotha 1911 ….

[29] Swire, pp. 16 – 17


Edhe nje studim i mirefillt me plot referenca nga historian dhe shkenctar smil3dbd4e7853679.gif

Padyshim se keto gjera janė fshehur nga regjimi sllavo-komunist anti-kombetar dhe anti-islam!!
PM
Top
darkman
Postuar nė: 19.03.2007, 18:24
Quote Post


Tėrė kohėn flas :)
*****

Posti: Antarė
Postime: 65
Antari Nr: 6364
Bashkangjitur: 16.03.2007



Ardi_pr nuk kam ndonje replik per temen desha vetem ta uroj temen
se eshte tem qe i duhet keti forumi e jo thash e theme dhe fjal te kota per politik
dhe akuza ndermjet studenteve nga univezitete te ndryshme.
neve na duhen tema te ketilla qe jan me prioritet per te gjith shqiptaret.

vazhdo keshtu


----------------------------------------
E DI SE NUK E DI
PM
Top
ardi_pr
Postuar nė: 20.03.2007, 09:24
Quote Post


Tėrė kohėn flas :)
*****

Posti: Antarė
Postime: 811
Antari Nr: 1964
Bashkangjitur: 03.08.2006



 Citim (darkman @ 19.03.2007, 18:24)
Ardi_pr nuk kam ndonje replik per temen desha vetem ta uroj temen
se eshte tem qe i duhet keti forumi e jo thash e theme dhe fjal te kota per politik
dhe akuza ndermjet studenteve nga univezitete te ndryshme.
neve na duhen tema te ketilla qe jan me prioritet per te gjith shqiptaret.

vazhdo keshtu


Darkmann, flm

unė ēdo temė apo postim qė kam postuar deri mė tani, qėllimi im ka qenė gjithnjė tė shkruhet realiteti dhe nė ēdo postim kam shkruar referencat se nga jane marre!
Unė asnjeher nuk hapi teme per te nxitur replika e akuza, disa individ tė ndryshem te ndikuar thelle nga doktrinat sllavo-komuniste gjithnje mė janė kundervu ndaj shkrimeve tė mia, por une megjithat do vazhdoj te sjell edhe me tutje artikuj te ndryshem per te miren e kombit dhe fesė sonė!!


----------------------------------------
Atdhetar jam, por edhe fetar si duhet. Atdhetari pėrse turp tė ketė tek thotė e dua me shpirt fenė e vet. Hafiz Ali Korēa
PMYahoo
Top
zeshkani
Postuar nė: 20.03.2007, 10:19
Quote Post


Tėrė kohėn flas :)
*****

Posti: Antarė
Postime: 777
Antari Nr: 3657
Bashkangjitur: 28.10.2006



ardi_pr ishte nje tem e mrekullueshme te pergezoj perkete.
PMUsers WebsiteYahooMSN
Top
Nosliw
Postuar nė: 11.01.2008, 16:04
Quote Post


Mundohem tė kyqem nė bisedė
**

Posti: Antarė
Postime: 29
Antari Nr: 12638
Bashkangjitur: 08.01.2008



e vetja tem e jotja qe ke fol drejt
PM
Top
DARDANI_40
Postuar nė: 12.01.2008, 20:39
Quote Post


Tėrė kohėn flas :)
*****

Posti: Antarė
Postime: 1406
Antari Nr: 12388
Bashkangjitur: 30.12.2007




E ke shkruar artikullin per "historine" e shqiptareve sipas simpative tua

Turkomane , qe ne realitet jane vetem trillime te tuat , (ne nje pjese te konsiderushme te artikullit ), Zoteri Ardi-pr .

Per ardhjen e turqve ne Kruje , historjanet thone te kunderten e asaj qe thua ti....

Ata nuk u priten me entuzjazem , siq thua ti , por me lufte , deri ne vdekjen e te gjithe burrave ne lufte ,
dhe mbas vdekjes se meshkujve shqiptare ne lufte , femrat dhe grate

Krtutane jane hedhue nga kalaja ne humnere , per te mos rene ne dore te turqve.

Ti me kete filo - turqizim qe shfaq , deri edhe ne shtremberimin e fakteve historike , behesh vetem zedhenes i sulltan Muratit , dhe hedh mjegull e tym ne qartesine e shqiptareve per identitetin e tyre.

Na thua qe edhe kane ardhe arabet e krishtere dhe jane vendose ne territore shqiptare !!!!!!!!
PM
Top
DARDANI_40
Postuar nė: 12.01.2008, 20:49
Quote Post


Tėrė kohėn flas :)
*****

Posti: Antarė
Postime: 1406
Antari Nr: 12388
Bashkangjitur: 30.12.2007





Do isha shume kurjoz te di , nga i ke marr keto te dhena "shkencore" per ardhjen e arabeve ne territoret shqiptare , qe domethane se nje pjese e mire (sipas teje ) prej nesh qenkan arabe......

Ti a e identifikon vehten tende si pas-ardhes i tyre ?

Po ate shkencen tjeter qe ne Kruje u priten turqit me entuzjazem.....nga e nxorre ti ?

Mos shkruj ma rrena dhe fantazi te tilla , se bahesh vetem qesharak...Ardi - pr.

Historjanet thone qe turqit ne kruje u priten me lufte , dhe pas vdekjes se meshkujve shqiptare ne lufte , grate e femrat krutane u hodhen ne humnere nga kalaja per te mos rene ne dore te tyre.

Une jam i prirur ti besoj historjaneve......e jo ty.
PM
Top
ardi_pr
Postuar nė: 12.01.2008, 23:04
Quote Post


Tėrė kohėn flas :)
*****

Posti: Antarė
Postime: 811
Antari Nr: 1964
Bashkangjitur: 03.08.2006



 Citim (DARDANI_40 @ 12.01.2008, 20:49)

Une jam i prirur ti besoj historjaneve......e jo ty.


Dardan,

me ty nuk mund te beje debat te mirefillte, pasi qe e di qe ti je i frymezuar vetem me mesime te Prifterinjeve mesjetar pro LATIN! E di se si ata ua shperlajne trurin dhe u fusin urrejtje kunder islamit dhe muslimaneve!!

Kjo permbledhje studimi ka ARGUMENTE te qarta, prandaj nuk do te dal jashte kesaj teme!!


----------------------------------------
Atdhetar jam, por edhe fetar si duhet. Atdhetari pėrse turp tė ketė tek thotė e dua me shpirt fenė e vet. Hafiz Ali Korēa
PMYahoo
Top
muzi
Postuar nė: 12.01.2008, 23:33
Quote Post


Tėrė kohėn flas :)
*****

Posti: Antarė
Postime: 979
Antari Nr: 9231
Bashkangjitur: 30.08.2007



Shqiptaret e pare qe kane pranuar Islamin kane qene tregtaret bregdetare te cilet kane bere tregti me lindjen qe ne vitet 880. Ndersa Osmanlijt e kane zgjuruar me pas Islamin edhe neper pjeset tjera te ballkanit. Sa per turqit ju kisha lutur qe turqit te largohen nga debatet sepse turqit nuk jane asgje me shume se nje popull. Duhet te dallohen osmanlijt nga turqit.


----------------------------------------
BISMIL-LAHIRR-RRAHMANIRR-RRAHIM-Eshte Preambula e jetės
PM
Top
Gjuajtėsi
Postuar nė: 13.01.2008, 01:06
Quote Post


Tėrė kohėn flas :)
*****

Posti: Admin Forumi
Postime: 1493
Antari Nr: 10126
Bashkangjitur: 10.10.2007



Ngadalė sllavēe_bg(ardi_pr) se Speros Basil Vryonis ka me tė urue!

Ngadalė more sllavēe_bg(ardi_pr) se ke me u pengue, ngadalė sllavēe se nuk ėshtė hera e parė qė po na i fyejsh vlerat kombėtare!
Ėshtė marrėzi me e urue njė shkrim tė tillė, jo se sllavēe_bg e ka postue,(se ky nuk ėshtė shqiptar!) por vetėm nga shkaku se paraqet njė tekst tė pastėr kundėr shqiptar!

Tė nderuar lexues, teksti paraqet njė konglomerat tė gjerave jo tė vėrteta dhe tė vėrteta, ku ato tė vėrtetat do tė kishin rolin e pėrfitimit tė vėrejtjes se kurse vėrtet flitet e vėrteta, ndėrsa atyreve tė pa vėrtetave me qėllim u kanė dhėnė vend dhe supremacion mė tė madh qė ta arrin qėllimin e duhur!
Cilin qėllim? Ata qė studjojnė gjuhėn dhe letėrsinė shqiptare, e kuptojnė ma lehtė se struktura e tekstit e ka formėn e piramidės (se ka edhe forma tė tjera tė shkrimeve varsisht prej qėllimit!) ku maja e piramidės paraqet burimin bibliografik me numėr 19 apo shkrimi i Speros Basil Vryonis, njė grek, njė anti shqiptar i pėrbetuar, njė ish akademik i akademisė sė shkencave nė greqi! Po nė kėtė pjesė mundohet ta arrije qėllimin duke e bėrė Skenderbeun me preardhje sėrbe!
Nuk ėshtė rastėsi qė ky sllavēe_bg e poston njė shkrim tė tillė, ngase tė gjitha tekstet e tij janė kundėr shqiptare!( Po ta rikujtoj more sllavēe_bg se deri para disa ditėve mundoheshe me ēdo kusht ta hudhish poshtė flamurin kombėtar si jo autentik, mundoheshte ta shėndrojsh figurėn e D. Lush Gjergjit si tradhtarė, e skenderbeun si k****! ). Nuk ėshtė rastėsi qė ky far maxhup(sllavēe_bg) shqipfolės i gjuan tekstet e tilla nga autorė tė huaj dhe po i poston kėtu, se po tė ishte po vėrtet musliman siq po mė shitet, do tė kishte pas nderr pak ndaj tė vdekurve shqiptarė dhe nuk do t“i pėrbuzonte jo haptas por as nė vetvete!

Ngadale sllavēe_bg mos nėnvizo me tė zezė se je ma i zi se vet ngjyra e zezė!

Ngadale sllavēe_bg se nuk ka qenė populli shqiptar rebel nė kryengritjen e tyre kundėr tė fėlliqėrve musliman turq! Ngadale sllavēe_bg, se e bėre Skenderbeun “Mit”tė fallsifikuar!
Skenderbeu Mit ėshtė, mirpo i vėrtetė dhe jo i fallsifikuar! I ka organizuar gjith shqiptarėt pa dallim feje kundėr turqve osman. Kundėr po atyreve flliqsirave qė kanė kėrkuar haraē nė gjak! Ngadale sllavēe_bg se po mos tė kishte qenė Skenderbeu e ti shpartallojė ato fundrina kuazi-muslimane, ti sot nuk do ta shifshe qiellin kaltroshe nė Kosovė!

Ngadale sllavēe_bg se atė mjekėr qė ke lėshue po ta kisha skallpue me po atė thikė qė Rroku i (U.Ē. Kombėtare!) ma pat dhurue! Ngadale sllavēe_bg, ngadale more fundrinė e mbuluar me kashtė, se Skenderbeu ka pas gjak tė pastėr shqiptarie!


Ngadale sllavēe_bg se je duke u pengue, hapi syte e fillo me u mendue! Ngadale more sllavēe_bg, se kėtu do tė pėrballohesh me gjak shqiptarie! Ngadale more sllavēe_bg, se po ajo turqi e osmanlinjve u dha pavarsi po asaj sėrbie qė ti deri mė 1999 nuk ke mund me lėviz nė lirie, po asaj bullgaro-maxhupie e po asaj greqi qė ta uren gjuhėn e nėnės!
Ngadale more sllavēe_bg, se po tė na llogaritshin turqin osmanlij si vėllezėr musliman, do tė na jepnin pavarsi qysh para luftėrave ballkanike, do tė na jepnin pavarsi para shpartallimit tė plotė tė hordhive tė tyre, do tė na jepnin pavarsi edhe nė konferencėn e ambasadorėve me 1913!
Ngadale more sllavēe_bg, se pas vdekjes sė Skenderbeut u bėnė hakmarrje e vrasje tė mėdha nė vendet shqiptare nga po ato osmanlinjė tė fėlliqur, tė cilėve nuk u interesonte se ēfar feje je!

Ngadale sllavēe_bg se mbete pa fytyrė kuazi-shqiptarie!



----------------------------------------
Njė tokė, njė gurr, njė krua, njė urė! Ēfar ke bė ti sot pėr kombin tėnd!
PM
Top
dajki
Postuar nė: 13.01.2008, 01:20
Quote Post


Tėrė kohėn flas :)
*****

Posti: Antarė
Postime: 2336
Antari Nr: 2293
Bashkangjitur: 21.08.2006



 Citim (DARDANI_40 @ 12.01.2008, 20:49)
Do isha shume kurjoz te di , nga i ke marr keto te dhena "shkencore" ???

A PAK PO TE DUKEN KETO TE DHENA AAAAA???

RRESPEKTE PER TY ARDI_PR




[1] Pollo dhe A.Puto, pp. 24-28

[2] Al-Sayyid Ahmad bin Al-Sayyid Zayni Dahlan, pp. 80-83.

[3] Arabet e zinje enigmatik “Kara Arapi” te Bosnies, Rumelise dhe Aranautllukut (Shqiperise) jane pershkruar nga eksploratori i famshem Musliman i Evropes, Efendi Evlija Celebi. Shiko: E. Chelebi, Petpis, Bulgarian tr. and ed. by S. Dimitrov, Sofia: Institut za Balkanstika pri BAN, 1972, p. 223, also ed. A. Matkovski, Makedoniya vo delata na stanskite patopistzy, Skopje (Uskub): Misla, 1991, p. 561.

[4] Burime te zgjedhura per historine e Shqiperise, vol. 3, Shqiperia nen sundimin feudal ushtarak ottoman (1506 – 1839), ed. nga I. Zamputi, S. Naci, Z. Shkodra, Tirane 1963, shtese gjithashtu; Dokumente te shek. XV per historine e Shqiperise 1479 – 1506, ed. nga I. Zamputi, Tirane 1967.

[5] Zachariadou in: Latins and Greeks in the Eastern Mediterranean Aftetr 1204, eds Arbel, Hamilton, p. 214. Idem, “The catalanians of Athens and the beginning of the Turkish expansion in the Aegean Area,” in studi mediaveli vol. 31, pp. 821 – 838.

[6] Zachariadou, op. cit, p. 220, 222

[7] H. Inalcik, Gelibolu, Encyclopedia of Islam, New Edition, Leiden: E. J. Brill, 1979.

[8] Copia brevis Domini Innocentii ad Principes et Potentatus Christianos super cansa expeditions contra Turcum (A copy of the pope’s note of April 12, 1489)/ Arch. Segr. Vaticano, Miscellanea, II, vol. 56, fol 373

[9] Thalloczy Jiricek, Sufflay, pp. 257 – 269

[10] Novakovic, pp. 153-155.

[11] Anna Komnena, p. 103.

[12] Encyclopedia of Islam, p. 653

[13] M. Bizzi, relatione, op. cit, fol. 9.

[14] Ibid, fol. 12 – 13.

[15] Voyages de Pietro Della Valle, Rouen: R. Machuel 1745, vol 1, p. 37. Also: Notize universalli dello stato di Albania e dell’ operato da Monsigniore Vincenzo Zmaievich, arcivescovo de Antivari, esaminante nelle Congregationi Generali di Propaganda Fide di 3 Debr. 1703 – 1012, feb 1074, Bibliotheca Barberinna, Rome, MSS, no. L. p. 126.

[16] H. Inalcik, Arnavutlluk, Encyclopedia of Islam, New Edition, Leiden,: E. J. Brill, 1979, pp. 650 – 52.

[17] H. Inalcik, “Timariotes Chretiens en Albanie au XVe sielce” in: Mitteilungen des Asteirrichische Staachzarsivs, 4 Band, Vienna, 1951, pp. 118 – 38.

[18] P. Bartl, Die Albanische Muslime zur Zeit der Nationalen Unabhagtigkheitsbewegung, Weisbaden 1968, pp. 16 – 26

[19] Vryonis, p. 203

[20] G. Stadmuller, “Die Islamisirung bei den Albanern,” in: Jahrbucher fur Gechicte Osteuropas, no. 3, (1955), Munich, pp. 405 – 420

[21] Kiel, p. 21

[22] H. Inalcik, op. cit, p. 651

[23] Ibid., pp. 654 – 656.

[24] Evliya Chelebi, pp. 555 – 561. Sratsimi, pp. 183 – 213

[25] Kalesi, pp. 49 – 61.

[26] Shkodra, pp. 160 – 71

[27] Bizzi, op. cit., passim

[28] Reported e Gillaume Adam, kryepeshkop i Tivarit te Mbreti Freng Filip VI Valois ne 1332, dhe letra e Guido de Padoves (1350), cituar nga C. Jiriek, Geschiste Der Serben, Gotha 1911 ….

[29] Swire, pp. 16 – 17



----------------------------------------
Pra, mallkue njai bir Shqyptari,
qė kėtė gjuhė tė Perėndis',
trashigim, qė na la i pari,
trashigim s'ia len ai fmis.
PM
Top
AKSH
Postuar nė: 13.01.2008, 06:20
Quote Post


Tėrė kohėn flas :)
*****

Posti: Antarė
Postime: 128
Antari Nr: 12631
Bashkangjitur: 08.01.2008



Kontaktet e shqiptarėve me botėn islame, janė relativisht mė tė vona se ato tė pjesės mė tė madhe tė popujve europianė. Islamizmi u shfaq pėr herė tė parė i pranishėm nė kontinentin e vjetėr nė fund tė mijėvjeēarit tė parė (shek. 9-10-tė). Nga kontaktet e spanjollėve me arabėt dhe kulturėn e tyre lindi eposi i Sidit, nė tė cilin konflikti themelor ėshtė ai i kalorėsve hispanikė me maurėt (arabėt). Nga kontakti i frankėve me arabėt lindi epopeja kombėtare e francezėve “Kėnga e Rolandit”, nė tė cilėn konflikti zhvillohet midis morėve (arabėve) dhe vendėsve. Disa shekuj mė vonė arabėt do tė ishin tė pranishėm nė tragjeditė e Shekspirit (Othello, “arapi i zi”, nė tragjedinė me tė njėjtin emėr). Nė kėtė kohė (fundi i periudhės bizantine dhe pragu i pushtimit otoman) shfaqen pėr herė tė parė arabėt tė fiksuar nė kulturėn tradicionale shqiptare, nė baladėn e vėllait qė ngrihet nga shtrati i vdekjes pėr tė mbrojtur nderin e motrės nga “nji bajloz i zi” (a “nji harap i zi”) qė ka dalė prej detit. Historikisht kontaktet ndėrfetare midis shqiptarėve tė krishterė dhe pelegrinėve pėrhapės tė islamizmit i takojnė shekullit tė 13-14-tė. Misionarėt e parė tė fesė sė re mbėrritėn nė hapėsirėn shqiptare nėn emrin e ortodoksisė. Njė prej kėtyre misionarėve, qė solli bektazhizmin nė Shqipėri, njihet me emrin “Shėn Spiridoni” dhe i pėrgjigjet figurės sė Haxhi Bektash Veliut. Fshehja pas ortodoksisė lehtėsoi pranimin e islamizmit (fillimisht nė formėn e bektashizmit) para se ushtritė perandorake osmane tė pushtonin vendin. Kjo periudhė e parė pėrfaqėson fazėn e islamizimit tė pėrzgjedhur paqėsor. Islamizmi nė Shqipėri paraqitet si “islamizėm europian”, joburimor. Me pushtimin otoman nis faza e islamizimit me masa shtėrnguese pėrmes zbatimit tė sistemit tė privilegjuar tė taksave dhe tatimeve ndaj muslimanėve, pėrkundėr njė sistemi shfavorizues ndaj josmuslimanėve (pėrjashtim i atyre qė ndėrronin fenė nga detyrimet ekonomike, nga marrja nizam etj.).

Prej shekullit tė 15-16-tė e nė vijim nė qytetet kryesore tė Shqipėrisė u ngritėn institucione tė rėndėsishme tė kultit islamik (xhami, tyrbe, teqe). Islamizmi u pėrhap mė shumė nė Shqipėrinė e Mesme. Nė fazėn e fillimeve pjesa mė e madhe e shqiptarėve mbanin zyrtarisht fenė islame dhe ushtronin ritet e krishterimit. Nė kėtė fazė dėshmohen kisha tė maskuara (nėntokėsore). Mbajtja e dy feve dhe dy emrave (kriptokrishtėrimi, krishtėrimi i fshehtė ose i mbuluar me muslimanizėm tė jashtėm) vazhdoi deri nė shekullin e 20-tė. Nė shekullin e 18-19-tė islamizmi pati njė lulėzim fetar dhe kulturor nė Shqipėri. Nė kėtė periudhė u zhvillua letėrsia shqipe me alfabet arab, e njohur si “letėrsia e bejtexhinjve”, qė studiuesit e krahasojnė me letėrsinė “alhamiado” qė qe zhvilluar mė parė nė Spanjė. Islamizmi la gjurmė nė jetėn zakonore tė shqiptarėve, pėrmes ndėrhyrjes sė disa nomeve tė sherijatit. Por sherijati nuk u bė asnjėherė kod sundues zakonor i shqiptarėve. Pranimi i islamit nga shqiptaret spjegohet edhe me rolin qe do te luante kjo fe per diferencimin e shqiptareve prej sllaveve (zona Kosoves) dhe grekeve (zona Camerise) te cilet sidomos pas shekullit XVIII kishin filluar nje politike asimiluese ndaj shqiptareve Feja Islame ne Shqiperi eshte karakterizuar ktryesisht nga prezenca e shumices se muslimaneve sunite dhe pakices te urdherit bektashij.

Ne kushtet e nje shteti te pavarur shqiptar dhe te pasluftes se pare boterore muslimanet Sunite riorganizohen ne 1921 ne nje Alenace kombetare muslimane Me 1923 bashkesia sunite do te ndahet nga kalifati Stambollit duke zgjedhur si kryetar Myftiun e Tiranes .Ne keto vite ne Islamin shqiptare shfaqet nje dell reformator pasi ndalohet formalish poligamia , dalin perkthme ne shqip te kuranit dhe deputet muslimane kerkojne qe grate te bejne jete shoqerore si burrat gje cila do te filloje te realizohet me ligjine heqjes se perces vetem me 1937 . Me 1923 del edhe revista « Zani I Nalte »me ndjenja te theksuara patriotike dhe reformatore . Me 1929 mbahet nje kongres i muslimaneve sunite ku u vendos perdorja ekskluzive e gjuhes shqipe dhe reduktimi i numrit te xhamive per te mbajtur ato me kryesoret , unifikimi i medreseve etj. Ka vend te besohet se ne kete reforme ka gisht Zogu me qellimet etij per te bashkuar vendin dhe per ta oksidentalizuar Shqiperine duke ia hequr perfundimish imazhin e nje vendi islam.Thuhet se edhe Ataturku, reformatori me i madh i kesaj kohe, behej xheloz nga shpirti reformator i Zogut pasi nuk i pelqente qe ky i fundit tia kalonet atij ne kete drejtim. Bektashizmi e ka origjinen prej nje doktrine mistike te baballareve turkmene te shekullit XI-XII ne detin Kaspik dhe u themelua nga Haxhi Bektashi nen ndikimin e mistikut persian Ahmet Jasevi per tu fuqizuar si sekt musliman ne Turqi pasi lidhet me korpusin e jenicereve (qe kishin prejardhje kristiane). Bektashizmi adhuron Aliun po aq sa Muhametin. Per aresye te konfliktit me vete muslimanizmin bektashizmi fitoi nje tolerance fetare me kristianizmin duke pasur edhe disa pika takimi ne jeten fetare. Predikonin barazine e burrit me gruan, pinin alkool dhe gjera te tjera qe ishin fare te papelqyeshme per Islamin .Per nga ky pozicion tolerant I bektashizmit dhe per rolin patriotik qe kane luajtur shume Bektashij ka pasur mendime nga studiues dhe politikane vendas dhe te huaj te te gjithe koherave se Bektashizmi do te ishte nje fe e pershtateshme per Shqipetaret .Nder keta eshte edhe poeti i madh kombetar Naim Frasheri Nė Shqipėri bektashizmi ėshtė shfaqur nė fund tė shekullit tė 12-tė dhe nė fillim tė shekullit tė 13-tė. Nė 1925, kur Ataturku ndėrmori reformat e ashpra laicizuese tė shtetit pėr krijimin e Turqisė moderne, Shqipėria u bė vendi i Kryegjyshatės Botėrore tė Bektashinjve duke mbetur edhe sot e tille Pakkush e di se Shqipėria, ky vend i vogėl, ėshtė seli e njė kryeqendre botėrore tė besimeve. Eshtė interesant tė vihet re se edhe gjatė periudhės sė ateizmit nuk pati pretendime nga shtete tė tjera ku ka bashkėsi besimtarėsh bektashinj pėr tė marrė rolin e kryeqendrės. Bashkėsia bektashije e Shqipėrisė u shpall e pavarur nė vitin 1921. .Shume teqe bektashishj u bene qendra rezistence kunder italianeve dhe kunder gjermaneve si baba Fejozo dhe baba Faja duke llogaritur gjate luftes rreth 6000 bektashij te roganizuar.

Historia e Kishės Ungjillore Protestante nė Shqipėri, zė fill mė 18 Tetor 1873, kur Berd, Xheni dhe zoti Marsh u vendosen si misionarė nė qytetin e Manastirit. Kėta misionarė fisnikė krijuan aty Bashkėsinė e parė Ungjillore. Ndėr anėtaret e parė tė Bashkėsisė Ungjillore tė Manastirit, ishte edhe Gjerasim Qiriazi I cili pasi shkollohet ne Bullgari me ndihmen e misionareve ne maj 1883 niste per ne Shqipėrisė, jo pa pengesa dhe pa vuajtje. Gjerasimi synoi qytetin e Korēės, ku predikimet e para i bėri nė Mėsonjtoren Shqipe, mė 3 Maj 1890, duke patur si pikėsynim zgjimin e popullit tė tij, si njė misionar atdhetar. Predikimin e Fjalės sė Krishtit, ai e quante vėrtetė njė detyrė patriotike. Gjerasimi dhe e motra Sevastia ēelen nė Korcė shkollėn e vashaveme 23 Tetor 1891. Kishte gjithsej tri vajza. Mė pas, duke thyer luftėn qė Patrikana i bėnte shkollės dhe Gjerasimit, numri i vashave nė shkollė u shtua. Te shumta kanė qenė vashat qė mbaruan shkollėn e Qiriazit. Me 14 Nėntor 1892 u themelua bashkesia “ Vėllazėria Ungjillore”ne te cilen bėnte pjesė Gjerasimi, Gjergj Qiriazi, Sevastia, Grigor Cilka, Herakli Bogdani, V.Pasko nga Pogradeci, Fanka Evthimi dhe ndoshta edhe P.N.Luarasi. Kjo shoqėri ungjillore pati dhe organin e saj qė u quajt “Letra e Vėllazėrise”, numri i parė i sė cilės u botua nė Korce nė nentor tė vitit 1892.
PM
Top
ardi_pr
Postuar nė: 13.01.2008, 09:38
Quote Post


Tėrė kohėn flas :)
*****

Posti: Antarė
Postime: 811
Antari Nr: 1964
Bashkangjitur: 03.08.2006



 Citim (Gjuajtėsi @ 13.01.2008, 01:06)

Ngadale sllavēe_bg se mbete pa fytyrė kuazi-shqiptarie!


Ti o Bir i SHKINES o mesohu te debatosh, o SHPORRU nga ky forum!!


----------------------------------------
Atdhetar jam, por edhe fetar si duhet. Atdhetari pėrse turp tė ketė tek thotė e dua me shpirt fenė e vet. Hafiz Ali Korēa
PMYahoo
Top
Ethnic Albanian
Postuar nė: 13.01.2008, 10:07
Quote Post


Tėrė kohėn flas :)
*****

Posti: Antarė
Postime: 154
Antari Nr: 3787
Bashkangjitur: 02.11.2006



 Citim (AKSH @ 12.01.2008, 08:32)
100 vjet me shkja


vetem 100 vjet me shka?? kjo nofka jote me te vertete e dyshimte!!

Bullgarėt dhe serbėt pushtues, supremacinė e tyre nė ish-Ilirinė bizantine e ndėrtuan vetėm me forcėn e armėve. Dhe kjo bėhej nė njė kohė kur shqiptarėt kundėrshtonin sllavizimin e egėr dhe e kundėrsulmonin atė. Nga shekulli i 11tė deri nė tė 15-tin, tokat veri-lindore tė arbėreshėve mesjetarė qėndruan nėn pushtimin e feudalėve serbė tė Zetės dhe Rashės, tė cilėt zgjeruan pushtetin e tyre mbi Shqipėri papushim, deri nė momentet e rėnies sė Mbretėrisė Serbe nė gjysmėn e dytė tė shekullit tė 14tė. (Thalloczy Jiricek, Sufflay, pp. 257 – 269)
PM
Top

Topic Options Faqe: (2) [1] 2  Reply to this topicStart new topicStart Poll

 

Postimet janė nė pronėsi tė vet postuesve, redaksia jonė nuk mer asnjė pėrgjegjėsi per permbajtjen e tyre!

© 2004-2017 Studentet.info™ | Kopjimi ėshtė i lejuar nėse theksohet burimi | Developed by: Just5 Studio