Studentet.info
 Kėrko      Antarėt      Aktivitet



Faqe: (6) 1 [2] 3 4 ... E fundit »  ( Kalo tek postimi i parė i palexuar ) Reply to this topicStart new topicStart Poll

> RAMAZANI 2011, Gjithcka per Ramazanin
Princo
Postuar nė: 27.08.2009, 09:23
Quote Post


Tėrė kohėn flas :)
*****

Posti: Antarė
Postime: 5953
Antari Nr: 22031
Bashkangjitur: 06.04.2009



Agjėrimi i tipit tė obliguar dhe agjėrimi shpirtėror
Agjėrimi shpirtėrorė kėrkon largimin si nga ana e brendshme, si nga ajo e jashtmja ..

Autor: Abd al-Kadir el Xhilani



Agjėrimi qė urdhėron Ligji (saum el-shari'a) ėshtė ai nė tė cilin njerėzit largohen nga ushqimi, nga pija dhe nga mardhėniet seksuale nga agimi nė perėndim, ndėrsa agjėrimi shpirtėrorė (saum el-tarika) kėrkon qė tė ndalohemi t'i afrohemi haramit edhe me shqisat dhe mendimet. Ai kėrkon largimin, si nga ana e brendshme si nga ajo e jashtmja, nga gjithēka qė nuk ka harmoni dhe dobėsia mė e vogėl e kėtij qėllimi e prish agjėrimin. Agjėrimi qė urdhėron Ligji kufizohet nė kohė, ndėrsa ai shpirtėrorė vazhdon gjithmonė nė jetėn kalimtare si nė atė tė pėrjetshmen.

Pejgamberi – paqja dh bekimet e Allahut qofshin mbi tė - ka thėnė: "Shumė ka prej atyre qė nga agjėrimi i tyre kanė vetėm uri dhe etje". Ka edhe prej tyre qė e prishin agjėrimin kur hanė dhe prej tyre agjėrimi i tė cilėve vazhdon tė jetė i vlefshėn edhe pasi tė jen ushqyer. Kėta tė fundit janė ato qė mbajnė shqisat dhe mendimet largė tė keqes ndėrsa duart e tyre dhe gjuha e tyre nuk fyejnė tė tjerėt. Pikėrisht kėtyre iu drejtohet premtimi i Zotit: "Agjėrimi ėshtė pėr Mua, dhe Unė shpėrblejė pėr tė".

Rreth dy mėnyrave tė tė agjėruarit Pejgamberi – paqja dhe bekimet e Allahut qofshin mbi tė – ka thėnė:

"Agjėrusi ka dy shkaqe me tė cilat gėzohet: gėzohet kur t'bėn iftar dhe gėzohet me agjėrimin e tij kur 'sheh'". (Kur do tė takoj Krijuesin e tij).

Ata qė njohin aspektin e jashtėm tė fesė thonė qė shkaku i parė i agjėruesit ėshtė kėnaqėsia e tė ngrėnit pas njė dite agjėrimi. Ndėrsa me 'kur sheh' nėnkuptohet kėnaqėsia e atij qė ka agjėruar gjatė gjithė muajit Ramazan dhe e sheh hėnen e re qė tregon fundin e agjėrimit dhe fillimin e kremtimit tė Festės. Ata qė njohin kuptimin e agjėrimit nga ana tjetėr pohojnė qė gėzimi pėr tė prishur agjėrimin ndjehet atė ditė kur besimtari do tė hyj ne Parajsė dhe do tė marrė pjesė nė kėnaqėsitė e saj, dhe qė kuptimi i gėzimit mė tė madh do tė arrihet atherė kur besimtari do tė shohė tė Vėrtetėn hyjnore, do tė takoj Krijuesin e tij.

Ende mė i lavdėruar se kėto dy lloje agjėrimi ėshtė agjėrimi i tė Vėrtetės (saum el-hakika), qė do tė thotė tė ndalosh zemrėn tė dojė diēka qė nuk ėshtė Allahu. Ky agjėrim kryhet duke larguar nga zemra gjithėēka qė ekziston, bile edhe ē'ka nė botėn e fshehur pėrveē asaj ē'ka nė botėn tonė, me pėrjashtim tė dashurisė ndaj Allahut.

Edhe pse i Lartėsuari ka krijuar gjithēka pėr njeriun, megjithatė ka krjuar njeriun pėr Vete, dhe ka thėnė: "Njeriu ėshtė sekreti Im dhe Unė jam sekreti i tij. Ky sekret ėshtė njeØdritė qė vjen nga Drita hyjnore e Zotit. Ėshtė qendra e zemrės, e bėrė nga substanca mė e hollė; ėshtė shpirti ai qė njeh tė gjitha tė vėrtetat e fshehura; lidhja sekrete mes krijesave dhe Krijuesit. Ky sekret nuk don dhe nuk i nėnshtrohet askujt pėrveē Allahut.

Nuk ka asgjė pas tė cilės ia vlen tė lakmohemi, asnjė qėllim, asnjė objekt dashurie nė kėtė botė e nė tjetrėn, pėrveē Allahut. Nėse njė atom diēkaje qė nuk ėshtė dashuria pėr Atė hyn nė zemėr, agjėrimi i tė Vėrtetės, agjėrimi i vėrtetė, prishet. Atėherė njeriu duhet ta pėrsėrisė atė, duke ringjallur atė aspiratė dhe qėllim madhėshtor, duke iu kthyer dashurisė sė Tij, kėtu e nė Amshueshmėri, pasi qė i Lartėsuari ka thėnė: "Agjėrimi ėshtė pėr Mua, dhe Unė shpėrblejė pėr tė".


Pėrktheu nga Italishtja: Rexhije Ameti




----------------------------------------
Bėhu ambicioz i diturisė, falės fisnik i shoqėrisė, rob falėnderues i Perėndisė,.....!
Aty ku s’ka moral, ligji nuk ka vlerė.”
PM
Top
Studenti20
Postuar nė: 27.08.2009, 18:48
Quote Post


Tėrė kohėn flas :)
*****

Posti: Antarė
Postime: 4745
Antari Nr: 995
Bashkangjitur: 11.04.2006



Kapitulli i agjėrimit (1)



Agjėrimi (Es-sijam)

Rrėnja e fjalės “sijam” nė gjuhėn arabe rrjedh nga fjala imsak, qė nė gjuhėn shqipe ka kuptimin “tė ndalohesh nga diēka”. Kurse pėrkufizimi i agjėrimit sipas sheriatit ėshtė ndalimi nga gjėrat qė e prishin agjėrimin1.

Agjėrimi i muajit tė Ramazanit ėshtė shtylla e katėrt e Islamit. Agjėrimi ėshtė njėri ndėr ibadetet (adhurimet) mė tė vlefshme, ngase ai i pėrfshin tė tre llojet e durimit.

1- Sabri nė adhurimin e Allahut tė Lartėsuar.
2- Sabri ndaj mėkateve.
3- Sabri ndaj caktimeve tė vėshtira e tė dhimbshme tė Allahut.

Gjithashtu, Allahu ka thėnė se agjėrimi i pėrket Atij e gjithashtu edhe shpėrblimi i agjėrimit ėshtė nga Allahu i Madhėruar2. Pra, Allahu shpėrblimin e ka premtuar se do ta japė Ai vetė3.

Agjėrimi ėshtė fshehtėsi ndėrmjet Allahut tė Lartėsuar dhe robit tė Tij si dhe amaneti mė i madh. Sa i pėrket urtėsisė sė agjėrimit, do tė pėrmendim diēka shkurtimisht nga urtėsitė e shumta tė agjėrimit, nė mėnyrė qė sado pak lexuesi tė ketė mundėsi qė ta kuptojė fshehtėsinė e urtėsisė sė Allahut tė Lartėsuar mbi obligimin e agjėrimit dhe t’i shtohet imani nė kėtė kohė kur besimet e njerėzve po luhaten dhe drita e imanit tė tyre po zbehet. Ina lilahi ue ina ilejhi rraxhiun, ne jemi tė Allahut dhe ne vetėm tek Ai kthehemi.

Do tė pėrmendim disa nga urtėsitė madhėshtore tė agjėrimit, tė cilat janė: adhurimi i Allahut tė Lartėsuar, nėnshtrimi absolut ndaj Allahut, qė agjėruesi ta kryejė agjėrimin me pėrulėsi ndaj Allahut tė Lartėsuar duke mbizotėruar forcėn e epsheve.

Gjithashtu, forca dhe shėndeti e bėn njeriun qė tė mendojė se ėshtė i pavarur, t’i tejkalojė kufijtė, ta mohojė tė vėrtetėn e tė jetė i pakujdesshėm ndaj saj. Siē thotė Allahu i Lartėsuar nė Kuranin Famėlartė: “Jo, ėshtė e vėrtetė se ai i kalon kufijtė pėr shkak se e ndien veten tė pavarur.” (Sure Alak: 5-6)

Kėshtu, le ta dijė se ėshtė krijesė e varfėr, e dobėt tek Allahu i Lartėsuar. Kur pas ndikimit tė agjėrimit nė qenien e tij ai sheh dobėsinė e vet, pamundėsinė e tij, atėherė e kundėrshton arrogancėn dhe mendjemadhėsinė e vet, i nėnshtrohet Krijuesit tė tij dhe sillet me butėsi ndaj tė tjerėve .

Nga urtėsitė shoqėrore tė agjėrimit janė kryerja e tė njėjtit ibadet nga tė gjithė muslimanėt nė njėjtėn kohė dhe sabri i tė gjithėve nė kėtė ibadet, qoftė i tė fortit edhe i tė dobėtit, i shtresave tė larta tė shoqėrisė dhe tė tė ulėtave, i tė pasurve dhe tė varfėrve, duke pėrjetuar qė tė gjithė mundin dhe vėshtirėsinė e atij adhurimi, gjė qė ua lidh zemrat dhe i bashkon shpirtrat e tyre qė tė jenė kolektiv. Agjėrimi i bashkon fjalėt e tyre nė tė vėrtetėn.

Pra, nuk ka forcė mė tė madhe e mė triumfuese ndaj ideologjive raciste tė gabuara mbi ndėrtimin e shoqėrisė si dhe ndalimin e shtypjes sė klasave tė ultė tė shoqėrisė duke mos i bėrė padrejtėsi asnjėrės klasė. Gjithashtu agjėrimi ua shton muslimanėve dashurinė, mėshirėn e ndihmėn ndaj njėri-tjetrit. Kur i pasuri ndien urinė gjatė agjėrimit, i kujtohet se vėllai i tij musliman e ka atė uri tėrė jetėn e tij dhe ia dhuron njė pjesė tė pasurisė sė tij, me tė cilėn largon urrejtjen e tė varfrit ndaj tė pasurit dhe ajo urrejtje zėvendėsohet nga dashuria dhe harmonia ndėrmjet tyre e me kėtė arrihet paqja dhe mirėkuptimi ndėrmjet shtresave tė shoqėrisė.


Urtėsia e edukimit dhe moralit

Agjėrimi e bėn njeriun mė tė durueshėm dhe e mėson si t’u pėrballojė vėshtirėsive tė rėnda dhe ia shton bindjet, ia rrit ambiciet.


Urtėsia e shėndetit

Stomaku ėshtė shtėpia e pothuaj tė gjitha sėmundjeve, kurse ruajtja nga sėmundjet ėshtė kryet e shėrimit, kėshtu qe ėshtė e domosdoshme pėr stomakun qe tė marrė pushim e freskim pėr njė kohė, qė tė ketė mundėsi tė ripėrgatitet pėr punė tė re pas mundimeve nė tretjen e ushqimit.

Pra, kėto ishin pak nga urtėsitė e fshehtėsitė e Allahut tė Lartėsuar nė obligimin e agjėrimit. Pėr numėrimin e tė gjitha urtėsive tė agjėrimit do te ishte e nevojshme tė shkruheshin vėllime tė shumta pėr aq sa dinė pėr urtėsitė e agjėrimit dijetarėt, kurse urtėsitė qė di Allahu i Lartėsuar janė tė panumėrta.


Agjėrimi

Hadithi i parė

Ebu Hurejra, Allahu qoftė i kėnaqur me tė, transmeton nga Muhamedi salallahu alejhi ue selam se ka thėnė: “Askush mos tė agjėrojė para Ramazanit pėr njė apo dy ditė, pėrveē nėse dikush zakonisht ka agjėruar, atėherė le tė agjėrojė.”


Kuptimi i pėrgjithshėm i hadithit

Qėllimi i sheriatit ėshtė qė tė bėjė dallimin ndėrmjet ibadeteve dhe adeteve, po ashtu qėllimi i sheriatit ėshtė qė tė bėjė ndarjen nga ibadetet farz dhe ibadetet sunet (vullnetare), qė tė kuptohet ndarja ndėrmjet tyre.

Pėr kėtė qėllim e ka ndaluar agjėrimin para Ramazanit pėr njė apo dy ditė, nė mėnyrė qė pėrgatitja e njeriut pėr agjėrimin e Ramazanit tė jetė sa ma e mirė.

Kėtu pėrjashtohet ai qė ka agjėruar pėrherė tė hėnėn apo tė enjten apo i ka mbetur agjėrim kaza e nuk i ka mbetur mė kohė apo agjėrimi i zotimit (kur ėshtė zotuar se do tė agjėrojė pėr Allahun). Nė kėto raste i lejohet qė tė agjėrojė, se ky ėshtė agjėrim i shkakut, pėr dallim nga agjėrimi nafile (vullnetar), e mė sė paku pėr ndalesėn e tij mund tė themi se ėshtė mekruh (e qortuar).


Dobitė qė mund tė marrim nga ky hadith

1- Ndalimi i agjėrimit njė apo dy ditė para Ramazanit.

2- Lejimi i agjėrimit njė a po dy ditė para Ramazanit, tė hėnėn apo tė enjten, pėr atė qė e ka pasur zakon t’i agjėrojė kėto ditė.

3- Urtėsia pėr kėtė ndalesė: Qė tė bėhet ndarja e adhurimeve farze (tė obligueshme) nga ato sunete si dhe pėrgatitja mė e mirė pėr Ramazan, me vullnet mė tė madh dhe me mall mė tė madh pėr agjėrimin e tij. E po ashtu kur tė pėrmendet agjėrimi i Ramazanit, tė ketė njė kuptim tė veēantė e tė dalluar nga agjėrimet e tjera vullnetare.

Ky postim ėshtė ndryshuar nga Studenti20 nė 27.08.2009, 18:52


----------------------------------------
"Prano vdekjen nga armiku, prano plumbin nga ēeliku, prano t'varin ne litar, por kurrė mos prano tė jesh tradhėtar"
PM
Top
Studenti20
Postuar nė: 27.08.2009, 18:51
Quote Post


Tėrė kohėn flas :)
*****

Posti: Antarė
Postime: 4745
Antari Nr: 995
Bashkangjitur: 11.04.2006



Kapitulli i agjėrimit (2)



Hadithi i dytė

Abdullah ibn Omeri, Allahu qoftė i kėnaqur me tė, thotė: “Kam dėgjuar Resulullahun salallahu alejhi ue selem tė thotė: “Agjėroni pasi ta shihni atė (hėnėn e re) dhe ndėrpriteni agjėrimin (nė fund tė muajit), kur ta shihni atė. Nėse ėshtė e fshehur, atėherė prisni derisa tė kalojnė tridhjetė ditėt e muajit Shaban.”


Fjalėt e panjohura

Gume: qė do tė thotė nėse shikimi i Hėnės ėshtė i penguar nga retė.
Fkduru leh: qė do tė thotė llogaritni dhe plotėsoni 30 ditėt e Shabanit (i cili ėshtė para Ramazanit).


Kuptimi i pėrgjithshėm i hadithit

Rregullat e sheriatit vendosen sipas argumenteve tė vėrtetuara dhe ndėrrohen vetėm me ndonjė argument bindes.

Shembull i kėsaj: Konsiderimi i muajit Shaban (mosobligimi me agjėrim) pėr derisa nuk shihet hėna e re e Ramazanit. Pėr kėtė, Muhamedi salallahu alejhi ue selem e ka bėrė tė varur fillimin e muajt Ramazanit si dhe pėrfundimin e tij nga shikimi i hėnės, ashtu qė kur muaji Shaban i ka 29 ditė dhe nuk ka mundėsi qė ta shohim hėnėn e re pėr shkak tė reve tė dendura, nė kėtė rast plotėsohen 30 ditė tė muajit Shaban e atėherė ėshtė vėrtetuar se ka mbaruar muaji i Shabanit e ka filluar muaji i Ramazanit dhe ėshtė obliguar agjėrimi. Siē e cekėm mė parė, konsiderimi i rregullave nė baza e argumente themelore pėrderisa nuk ka argumente bindėse pėr ndėrrimin e tyre.


Mospajtimi i dijetarėve rreth agjėrimit tė ditės sė 29-tė tė muajit Shaban

Dijetarėt islamė nuk janė nė ujdi lidhur me agjėrimin e ditės sė 29-tė tė muajit Shaban, nėse shikimi i hėnės pengohet nga retė.


Mendimet e dijetarėve pėr kėtė ēėshtje

Siē ėshtė e njohur nė medhhebin hanbeli , mendimi i shumė nga dijetarėve tė kėtij medhhebi ėshtė agjėrimi i ditės sė 29-tė tė Shabanit. Sipas komentimit tė hadithit ku thuhet: “dajku” (kufizim apo ngushtim) ngase kėta e kanė kuptuar dajku (ngushtoj) ashtu qė tė llogaritet Shabani 29 ditė.

Ky ėshtė njėri nga transmetimet e Ahmed bin Hnbelit. Ky mendim ėshtė i transmetuar edhe nga njė grup sahabėsh, si: Ebu Hurejra, Ibėn Omeri, Aishja dhe Esma, Allahu qoftė i kėnaqur me ta.

Kurse xhumhuri (shumica e dijetarėve) si: Maliku, Ebu Hanifja, Shafii, kanė mendimin se nuk ėshtė obligim qė tė agjėrohet kjo dit. Po edhe nėse agjėrohet me nijet pėr Ramazan, nuk do tė numėrohet pėr tė.

Kėtė mendim e zgjodhi edhe dijetari i njohur Ibėn Tejmije dhe ka thėnė: “Transmetime tė shumta nga dijetarėt e medhebit hanbeli se ky ėshtė edhe mendimi i Ahmed Ibėn Hambelit.” Thotė shkrimtari i librit tė njohur “Elfuru”, i medhhebit hanbeli: “Nuk kam gjetur askund nė medhhebin hanbeli se ai e konsideron tė obligueshme agjėrimin e kėsaj dite e as qė vlen t’i atribuohet atij ky mendim.”

E zgjodhėn kėtė transmetim tė medhhebit hanbeli edhe dy nga dijetarėt mė tė mėdhenj tė medhhebit hambeli, Ebu Hatabi dhe Ibėn Akili.

Argumenti i kėtyre dijetarėve ėshtė hadithi qė transmetojnė Buhariu dhe Muslimi nga Ebu Hurejra: “Agjėroni pasi ta shihni atė (hėnėn e re) dhe ndėrpriteni agjėrimin (nė fund tė muajit) kur ta shihni atė (hėnėn e re). Nėse ėshtė e fshehur, atėherė plotėsoni tridhjetė ditėt e muajit Shaban.” Ky hadith si dhe hadithe tė ngjashme me kėtė na bėjnė qė tė kuptojmė se fjala e Muhamedit salallahu alejhi ue selem: “Fakduru leh” (llogariteni apo pėrcaktoni), qė ka pėr qėllim llogariteni Shabanin 30 ditė tė plota.

Mė sė miri e ka perceptuar kėtė temė dijetari i njohur Ibn El-Kajiim El-Xheuzijeh nė librin e tij tė shquar “El-Hedji”, ku ka pėrkrahur mendimin e xhumhurit tė dijetarėve si dhe e bėri tė pavlefshėm mendimin e tė tjerėve. Ai e ka bėrė tė qartė se nuk ka asnjė transmetim tė qartė prej sahabėve, pėrveē Ibėn Omerit, Allahu qoftė i kėnaqur me tė, qė ka medhheb elhtijat (qė do tė thotė se Ibėn Omeri e ka pasur zakon qė nė ēėshtje tė fesė tė zgjedhė atė mendim i cili ėshtė mė shumė i saktė, edhe nėse ka qenė mė i vėshtirė, por mė i sigurt), siē thotė edhe Ibėn Tejmije: “Obligimi i agjėrimit tė ditės sė dyshimtė (29 Shabanit) nuk ka kurrfarė baze nė medhebin hanbeli e as ndonjė nga dijetarėt e medhhebit hanbeli, edhe nėse disa prej tyre kanė menduar se ėshtė obligim agjėrimi i saj. Argumentet e sheriatit janė shumė tė qarta se kujdesi i tepėrt dhe zgjedhja e asaj qė ėshtė mė e vėshtirė gjithmonė, vetėm qė ta qėllojmė hakun, nuk ėshtė e obliguar e as e ndaluar.


Mospajtimi i ulemave rreth ēėshtjes se nėse shihet hėna nė njė vend, a ėshtė obligim agjėrimi pėr gjithė besimtarėt e tjerė nė botė?

Ajo qė ėshtė mė e njohur nė medhhebin hanbeli dhe pasuesit e tij ėshtė obligimi i agjėrimit pėr tė gjithė muslimanėt ne tė gjitha vendet e botės meqė ėshtė vėrtetuar hyrja e Ramazanit. Atėherė ėshtė bėrė obligim edhe agjėrimi si dhe rregullat e tjera qė i pėrkasin agjėrimit. Kėtė mendim e ka Imam Ahmedi dhe Ebu Hanifja.

Kurse shumė tė tjerė nga fukahatė kanė mendimin se nuk ėshtė obligim qė tė agjėrohet nė tė gjithė botėn nė tė njėjtėn ditė pėr arsye se pėr banorėt e ēdo qyteti ka shikim tė veēantė tė hėnės. Ky ėshtė mendimi i Kasim ibn Mumamedit, Salim bin Abdullahut dhe Is’hakut. Ky mendim ėshtė i bazuar nė kėtė transmetim nga Kurejbi, qė thotė: “Udhėtova pėr nė Sham. Erdhi muaji i Ramazanit e unė isha nė Sham dhe e pamė hėnėn natėn e xhuma. Pastaj u ktheva nga Shami nė Medinė nė fund tė muajit tė Ramazanit. Duke biseduar me Ibėn Abasin mė pyeti se kur e keni parė hėnėn e Ramazanit nė Sham. I thashė natėn e Xhuma, kurse ai mė tha se ne e kemi parė natėn e shtunė dhe do tė vazhdojmė tė agjėrojmė derisa t’i plotėsojmė 30 ditė tė Ramazanit, vetėm nėse e shohim hėnėn e re tė Shevalit. I thashė: A nuk mė mjafton pėrcaktimi i shikimit tė hėnės nga Muaviu, Allahu qoftė i kėnaqur me tė, e mė tha jo.” Kėshtu na ka urdhėruar ne Muhamedi salallahu alejhi ue selem.”

Kurse pėr Imam Shafiun, ajo qė ėshtė mė e njohur prej tij, ėshtė se nėse ndryshon shikimi i njė vendi nga vendi tjetėr sipas lartėsive mbidetare qė shikohet hėna prej tyre, atėherė ēdo vend do tė ketė rregulla tė veēanta. E nėse lartėsia e atyre vendeve ėshtė njėsoj, atėherė pėr ata do tė jenė tė njėjtat rregulla. Ky ėshtė edhe mendimi i Ibėn Tejmijes. Thotė dijetari Ibn El-Meerakishi nė librin e tij “Adhbė ezelzalė fi mebahith rujet elhilal”, se nėse ėshtė largėsia ndėrmjet dy vendeve mė pak se 2226 km, atėherė hėna e tyre (agjėrimi i tyre) ėshtė njėsoj e nėse largėsia ndėrmjet dy vendeve ėshtė mė e madhe, atėherė edhe fillimi i agjėrimit tė tyre ka mundėsi qė tė ndryshojė.


Dobitė qė mund tė marrim nga ky hadith

1-Fillimi i agjėrimit tė Ramazanit ėshtė i varur nga shikimi i hėnės. Dijetari Ibn Dekik el-Iid e konsideron si tė pavlefshme llogarinė sipas astronomėve. Po ashtu dijetari Sana-ani thotė: “Nėse do e konsideronim shikimin e hėnės sipas astronomėve tė cilėt konstatojnė fillimin e muajit sipas studimeve planetare, atėherė nuk do ta dinte fillimin e agjėrimit askush pėrveē njė pakice shumė tė vogėl tė njerėzve. Kurse ligjet e sheriatit janė tė vendosura nė atė formė qė kanė mundėsi t’i kuptojnė tė gjitha shtresat e njerėzimit.

2- Gjithashtu edhe fundi i Ramazanit ėshtė i varur nga shikimi i hėnės.

3- Nėse nuk shohin hėnėn e re, atėherė e lėnė derisa tė plotėsohen 30 ditė tė Shabanit, e atėherė ėshtė i sigurt fillimi i Ramazanit. E po ashtu, nėse nuk e shohin hėnėn e Shevalit pas 29 ditėve tė Ramazanit, duhet t’i plotėsojnė 30 ditė agjėrim tė Ramazanit.

4- Nėse hėna ėshtė e padukshme nga retė, atėherė e lėmė derisa tė plotėsohet muaji Shaban 30 ditė. Sana-ani thotė: “Xhumhuri i fukahave dhe muhadithinėve ėshtė se qėllimi i fjalės sė Muhamedit salallahu alejhi ue selem “fakduru” (pėrcaktoni) ka pėr qėllim plotėsimin e muajit Shaban me 30 ditė.












----------------------------------------
"Prano vdekjen nga armiku, prano plumbin nga ēeliku, prano t'varin ne litar, por kurrė mos prano tė jesh tradhėtar"
PM
Top
Lijanaa
Postuar nė: 28.08.2009, 18:16
Quote Post


Tėrė kohėn flas :)
*****

Posti: Antarė
Postime: 396
Antari Nr: 23187
Bashkangjitur: 18.08.2009



Muaji i fitimit tė njeriut


Njeriu ėshtė njė qėnie e ēuditshme qė All-llahu e krijoi me njė natyrė shumė planėshe ku nė tė vendosi elementin material- tokėsor dhe atė shpirtėror- qiellor.

Nga: Dr.Jusuf el-Kardavi

("Ēdo punė e njeriut ėshtė e tija, pėrveē agjėrimit. Ai ėshtė Imi dhe vetėm Unė e jap shpėrblimin pėr tė!)


Vetėm pėr hir tė Zotit njeriu largohet nga kėnaqėsitė dhe epshet e tija dhe agjėron plot njė muaj. Cila ėshtė urtėsia nga ky adhurim kolosal?

Njeriu ėshtė njė qėnie e ēuditshme qė All-llahu e krijoi me njė natyrė shumė planėshe ku nė tė vendosi elementin material- tokėsor dhe atė shpirtėror- qiellor.

Nė tė ka dhe, siē ka edhe shpirt, tė cilin All- llahu e vendosi nė tė, siē veproi me Hz. Ademin (a.s):

"Kur Zoti yt u tha engjėjve: "Unė po krijoj njė njeri nga balta dhe kur ta kem pėrsosur atė dhe t'i kem dhėnė nga ana Ime shpirt, ju menjėherė pėruluni atij (nė sexhde)"".[1]

Ademi (a.s) nuk e meritoi nderimin me sexhde, nga melaiket, me elementin e tij tokėsor, por me fryrjen e shpirtit nė tė.

Ky krijim shumė planėsh ėshtė i qėllimshėm nga Krijuesi i njeriut, pasi ėshtė njė krijesė qė jeton nė dy botėra: bota materiale dhe ajo shpirtėrore, siē ka marrėdhėnie me tokėn sikurse edhe me qiellin.

Prandaj njeriu ka nevojė pėr atė qė del nga toka, pėr tė ngrėnė e pėr tė pirė, pėr t'u veshur e pėr tė jetuar:

"Ne nuk i bėmė ata (Pejgamberėt) trupa qė nuk hanė, e as nuk ishin tė pėrjetshėm".[2]

Po kėshtu njeriu ka nevojė pėr atė qė zbret nga qielli, nga revelata e All-llahut, pėr t'u ngritur nė shkallėt e njohjes sė All-llahut, dashjes sė mirės dhe veprimit tė punėve fisnike.

Kėshtu, njeriu ėshtė pajisur me instinkt dhe temperament, qė ndihmojnė pėr ndėrtimin e jetės nė tokė dhe shijimin e tė mirave tė saj, sikurse ėshtė pajisur gjithashtu edhe me veti shpirtėrore, qė e ngrenė atė lart, pėr t'u lidhur me Zotin e tij tė Lartėsuar.

Temperamenti dhe epshet e ndryshme, tė lidhura me elementin tokėsor te njeriu, mund ta ulin atė deri nė gradėn e kafshėve ose edhe mė keq, njėkohė qė elementet dhe vetitė shpirtėrore, mund ta lartėsojnė atė pėr tė arritur edhe nė gradėn e melekėve e ndoshta pėr t'i tejkaluar ata, mė sakrificat e tija.

Prandaj prej veēorive tė fesė ėshtė se ajo e rrit njeriut dhe ia zhvillon anėn shpirtėrore mbi atė tokėsore, pėr tė mos sunduar njė grusht dhe` mbi frymėn shpirtėrore. Dhe kjo, pa dyshim s'ėshtė e lehtė, pasi dheu krijon ndikimin dhe shtypjen e tij mbi njeriun, me anėn e nevojave, dėshirave dhe kapriēove tė ndryshme, ndėrkohė qė nefsi shkon pas epsheve dhe e ka tė vėshtirė rrugėn e udhėzimit dhe drejtėsisė.

Prandaj ėshtė e domosdoshme qė njeriu tė bėjė xhihad dhe sakrifica me nefsin e tij, duke pėrdorur armėn e durimit dhe bindjes, deri sa tė arrijė nė drejtim tė fesė dhe nė fe, sikurse thuhet nė Kur'an:

"Dhe prej tyre Ne bėmė prijės qė me urdhrin Tonė udhėzojnė, pasi qė ata ishin tė durueshėm dhe ndaj argumenteve Tona ishin tė bindur".[3]

Durimi pėrballon epshet, ndėrsa bindja dyshimet, deri sa njeriu tė arrijė nė udhėzim hyjnor, tė cilin e kėrkojnė njerėzit fisnikė.

Pėr kėtė, nė Kur'an thuhet:

"E ta qė luftuan (sakrifikuan) pėr hir Tonė, Ne, me siguri do t'i orientojmė rrugės pėr tė Ne…".[4]

Prandaj Islami i ka lejuar njeriut shumė mėnyra pėr tė fituar me to pėrmbi anėn tokėsore nė qėnien e tij, ku nė krye tė kėtyre mėnyrave janė adhurimet parimore, qė konsiderohen si baza tė Islamit, si: namazi, agjėrimi, zekati dhe haxhi.

Agjėrimi nė Islam, konsiderohet si njė ndėr sakrificat mė tė mėdhaja shpirtėrore pėr njeriun, pasi nė ditėt e tija, njeriu me dėshirėn e tij largohet nga ushqimi, pija, epshet, etj, vetėm pėr kėnaqėsinė e All- llahut (xh. sh.).

Ai me vullnetin e tij tė lirė e ndalon veten pėr tė marrė ato gjėra, tė cilat i dėshiron dhe e largon dorėn pėr t'u zgjatur drejt tyre, duke i patur pėrpara syve tė tij. E ndalon veten pėr t'iu afruar partneres sė tij, duke e patur pėrballė syve.

Ramazani me tė vėrtetė ėshtė njė provim i vėrtetė i besimit dhe i vullnetit njerėzor.

Pa dyshim njeriu besimtar gjithmonė e kalon kėtė provim tė vėshtirė dhe me tė realizon fuqizimin e vullnetit qė mė pas do t'i dhurojė njeriut fitoren, kur shpirti i tij fiton mbi dheun e baltėn, kur malli i shpirtit tė lartėsuar fiton mbi emocionet e ulėta tė trupit dhe kur vullneti i tij mposht epshet shtazarake.

Nga dallimet kryesore nė mes tė njeriut dhe kafshės, ėshtė se kafsha vepron ē'tė dojė, nė ēdo kohė, ēdo vend e ēdo gjendje, pasi nuk ka mendje qė tė mendojė, as fe qė ta ndalojė, as ndėrgjegje qė ta qortojė.

Nė qoftė se ajo dėshiron tė urinojė, e bėn kėtė edhe nė mes tė rrugės, nė shtėpi apo nė ēdo vend tjetėr, e nėse do pėr tė ngrėnė, e merr atė pa pyetur se a ėshtė hallall apo haram.

Ndėrsa njeriu e komandon veten dhe emocionet e tija dhe gjykon me mendjen dhe fenė e tij pėr veprimet e tija, saqė arrin tė krahasohet edhe me melekėt, duke lėnė ushqimin dhe prekjen e grave, me vetėzgjedhjen dhe dėshirėn e tij, pėr tė arritur shpėrblimin e All- llahut (xh. sh), duke u larguar nga jeta e atyre qė jetojnė shėrbėtorė tė trupave dhe epsheve tė tyre, skllevėr tė kapriēove, tė cilėve poeti i madh Ebul Fet'h Bustiu, u drejtohet me kėto vargje:

O shėrbėtor i trupit, sa vrapon pas tij,

a e kėrkon fitimin nė njė mall pa leverdi?

Sillu nga shpirti dhe plotėso mirėsitė e tij,

pasi me shpirt, jo me trup, ti quhesh njeri!

Prandaj Zoti e konsideron agjėrimin e njeriut tė Tijin, nė njė hadith kudsij, kur thotė: "Ēdo punė e njeriut ėshtė e tija, pėrveē agjėrimit. Ai ėshtė Imi dhe vetėm Unė e jap shpėrblimin pėr tė! (Besimtari) e lė ushqimin pėr Mua dhe largohet nga gruaja e tij vetėm pėr Mua dhe lė epshet e tija vetėm pėr Mua".[5]



Muaji i pastrimit



Pėr hatrin e All- llahut (xh. sh) vetėm njeriu lė dėshirat dhe epshet e tija, pėr tė agjėruar plot njė muaj, nga agimi deri nė perėndim me besim dhe bindje.

Dhe pa dyshim qė ky muaj ėshtė njė pastrim pėr njeriun nga ndotėsitė e gabimeve qė ndoshta ka bėrė gjatė gjithė vitit, pasi agjėrimi ėshtė si njė dush shpirtėror, nė tė cilin njeriu hyn njė herė nė vit, pėr tė larė njollat e gabimeve tė tija e pėr tė dalė mė pas nga ai dush, krejtėsisht i pastėr!

Pikėrisht kėtė nėnkupton edhe hadithi i Pejgamberit (a.s): "Kush agjėron Ramazanin me besim dhe bindje, i falen krejt gabimet e tija".[6]

Nė qoftė se namazi ėshtė njė dush ditor, nė tė cilin myslimani lahet pesė herė ēdo ditė, agjėrimi i Ramazanit ėshtė njė dush qė plotėson atė tė namazit.

Kėtė e vėrteton edhe fakti se muaji i Ramazanit nuk ėshtė vetėm muaj agjėrimi, por agjėrim ditėn dhe falje natėn (teravija, namazi i natės, etj), pasi edhe xhamitė nė ditėt e tija mbushen me adhurues qė falin namazin e teravisė, siē pėrmendet edhe nė hadithin e Pejgamberit (a.s): "Kush falet nė Ramazan (teravinė) me besim dhe bindje, i falen krejt gabimet e tija".[7]

Sa e bukur ėshtė jeta e njeriut besimtar, kur ditėn agjėron dhe natėn falet duke ndjerė njė ngrohtėsi shpirtėrore, qė s'e ndjen kush nuk hyn nė shkollėn e Ramazanit, por qė rri i burgosur nė burgjet e materializmit, duke ia ndaluar vetes atė lumturi tė papėrsėritshme shpirtėrore, pėr tė cilėn kanė thėnė: (Ne jetojmė nė njė lumturi, qė po ta dinin mbretėrit , do na vritnin me shpata pėr tė na e marrė).

Por pėr fatin e tyre tė mirė, mbretėrit dhe sulltanėt nuk e dinė vlerėn e tij, prandaj ua lėnė atyre pėr ta ndjerė e pėr t'u kėnaqur me tė pa shqetėsimin e ndokujt.

Nė muajin e Ramazanit njeriu e ndjen peshėn e mirėsisė sė All- llahut ndaj tij nė ushqim e pije, pasi tė mirat e tia pėr ta ia largojnė njeriut ndjenjėn e pranisė sė tyre, kėshtu qė ai nuk kujtohet pėr ta vetėm atėherė kur i kanė humbur, prandaj kanė thėnė: (Shėndeti ėshtė kurorė mbi kokat e tė shėndoshėve qė nuk e sheh vetėm se i sėmuri).

Atėherė, kur njeriu largohet nga ushqimi gjatė gjithė ditės, nga lindja deri nė perėndim tė diellit, deri sa uria ta ketė lodhur dhe etja ta ketė ngacmuar, kur vjen koha e ushqimit dhe shuarjes sė etjes, ai arrin ta ndjejė rendėsinė dhe vlerėn e mirėsisė sė All- llahut ndaj tij, prandaj nė iftar, duke e falėnderuar All- llahun (xh. sh.) thotė: "Iku etja dhe u njomėn damarėt dhe shpėrblimi u vendos, nėse do All- llahu".

Kėtu njeriu ndjen njė gėzim tė natyrshėm, kur sheh, se ajo qė ishte e ndaluar pėr tė gjatė gjithė ditės, u bė e lejuar pėr tė, siē thotė edhe Pejgamberi (a.s): "Agjėruesi (gjatė agjėrimit tė tij) ka dy gėzime: kur bėn iftarin gėzohet pėr tė dhe kur tė takohet me Zotin e tij, do tė gėzohet me agjėrimin".[8]



Muaji i mėshirimit


Duke qenė agjėrueshėm njeriu e ndjen dhimbjen e tė mjerėve, urinė e tė uriturve, etjen e tė eturve, etj., duke shijuar ithtėsinė e urisė dhe nxehtėsinė e etjes. Nė kėtė mėnyrė zemra e tij i mėshiron ata dhe dora e bamirėsisė sė tij zgjatet drejt tyre.

Prandaj me tė drejtė Ramazani ėshtė konsideruar pėrherė si muaj i mėshirės, mirėsisė dhe bamirėsisė, madje Pejgamberi (a.s) ka qenė mė bamirės se kurrė nė Ramazan, mė i shpejtė nė ndihmėn e tė varfėrve si era qė fryen, siē e transmeton kėtė edhe Ibni Abasi (r.a).

Tregohet se Jusufi (a.s) nuk ėshtė ngopur kurrė me ndonjė ushqim, edhe pse nė dorėn e tij ishin tė gjitha depot e Misirit. Kur u pyet pėr kėtė, ai tha: "Kam frikė se po u ngopa, do harroj tė varfėrit".

Ramazani ėshtė njė muaj i veēantė nė jetėn e individit mysliman dhe shoqėrisė islame, ndėrsa unė e quaj: Pranvera e jetės islame, pasi nė tė rinovohet krejt jeta!

Gjallėrohen mendjet me dije dhe njohuri, gjallėrohen zemrat me besim dhe pėrkushtim, gjallėrohet shoqėria me bashkėpunim dhe ndėrlidhje, gjallėrohet vullneti duke bėrė gara njerėzit nė bamirėsi dhe vepra humane tė konsiderueshme.

Nė Ramazan plotėsohen kushtet pėr tė bėrė mirė dhe pakėsohen kushtet pėr tė bėrė keq, sikure dėbohen shejtanėt nga melekėt e pastėr, gjė tė cilėn na e pėrmend Pejgamberi (a.s), kur thotė: "Kur vjen Ramazani, hapen dyert e xhennetit, mbyllen dyert e xhehnemit dhe lidhen shejtanėt".[9]

Po nė lidhje me kėtė pikė, nė njė transmetim tjetėr, Pejgamberi (a.s) thotė: "Dhe thėrret njė zė: O bamirės shpejto, o keqbėrės ndalo".[10]

E gjithė kjo mirėsi qiellore pėr ardhjen e Ramazanit: Hapja e dyerve tė xhennetit, mbyllja e dyerve tė xhehnemit dhe lidhja e tė gjithė shejtanėve janė argument se ky muaj ka njė pozitė tė madhe dhe njė domethėnie tė rendėsishme nė jetėn e myslimanit, siē vėrtetohet edhe nė Kur'an:

"O ju qė besuat, agjėrimi u ėshtė bėrė obligim sikurse qė ishte obligim edhe i atyre qė ishin para jush kėshtu qė tė bėheni tė devotshėm".[11]

Dhe kushdo qė vėzhgon jetėn e myslimanėve, vit pas viti, para ardhjes sė Ramazanit dhe pas shkuarjes sė tij, do tė bindet me kėtė realitet shoqėror qė vėrtetohet me tė parė e me tė shikuar qė ėshtė plotėsimi i mirėsisė, punimi i veprave me vlerė, pakėsimi i veprave tė paligjėshme dhe antihumane.

Pėr kėtė hoxhallarėt dhe ligjėruesit nė ditėt e fundit tė kėtij muaji u bėjnė thirrje njerėzve qė tė vazhdojnė nė kėtė traditė, me kėto qėllime tė pastra dhe kėtė vullnet tė fortė, duke u thėnė nė shumė raste: (Kush e ka adhuruar Ramazanin, ai vdiq, e kush e ka adhuruar All- llahun, Zotin e Ramazanit, Ai ėshtė i gjallė dhe nuk vdes! Mjer ai popull, qė nuk e njeh Zotin vetėm se nė Ramazan! Bėhuni me Zotin, jo me Ramazanin)!

Po si ta presim atė?


Nė mjetet e informacionit shihet qartas ardhja e informacionit, pasi gjatė ditėve tė tij nuk shfaqen gjėra, tė cilat shfaqen jashtė ditėve tė kėtij muaji, qofshin filma, drama, seriale apo skena tė ndryshme.

Madje gjatė Ramazanit shfaqen emisione dhe programe tė veēanta, qė ushqejnė shpirtin, ngrijnė lart besimin, forcojnė moralin dhe edukojnė nefsin, duke larguar tė keqen dhe shthurjen.

Ndikimi i Ramazanit ndihet edhe nė jetėn shoqėrore, kur familja lidhet me bashkimin e anėtarėve tė saj, nė syfyr e iftar.

Shoqėria forcohet duke vizituar njėri- tjetrin dhe duke bėrė ftesa pėr iftare.

Ndėrkohė tė varfėrit e ndjejnė veten mė mirė se kurrė dhe mė rehat shpirtėrisht dhe ekonomikosht se asnjėherė tjetėr.

Sa nevojė kemi atėherė, qė tė pėrfitojmė nga ky muaj i begatė qė ėshtė stinė e bamirėsive dhe afrimit te All- llahu i Lartėsuar.

Le tė jetė atėherė, ky muaj, kamping besimi ku ushtrohet vullneti, ringarkimi i dėshirave tė mira, forcimi i qėllimeve fisnike, realizimi i shpresave tė mėdha dhe kthimi i ėndrrave nė realitet.

E mėshiroftė All- llahu letrarin e madh arab dhe islam, Mustafa Sadik er Rafi'i, kur thotė: Sikur njerėzit do ta jepnin hakun e duhur, do ta quanin: "Shkolla tridhjetė ditore".



Pėrktheu nga arabishtja dhe pėrshtati nė shqip: Muhamed Sytari, nga revista "El Arabi", nr. 493, Kuvajt,

----------------------------------------------------------------------------

[1] Sad: 71- 72.
[2] El Enbija: 8.
[3] Es- Sexhde: 24.
[4] El Ankebut: 69.
[5] Transmetuar nga Ibni Khuzejme nė Sahihun e tij.
[6] Transmetuar nga Bukhariu dhe Muslimi.
[7] Transmetuar nga Bukhariu dhe Muslimi.
[8] Transmetuar nga Muslimi.
[9] Transmetuar nga Bukhariu dhe Muslimi.
[10] Transmetuar nga Tirmidhiu, Ibni Maxhe dhe Ibni Khuzejme.
[11] El Bekare: 183.

Temat u bashkuan.

Ky postim ėshtė ndryshuar nga Sybella nė 29.08.2009, 15:56
PM
Top
Lijanaa
Postuar nė: 28.08.2009, 18:24
Quote Post


Tėrė kohėn flas :)
*****

Posti: Antarė
Postime: 396
Antari Nr: 23187
Bashkangjitur: 18.08.2009



Njė ditė nė Ramazan!

Falėnderimi i takon vetėm All-llahut, ndėrsa salavatėt dhe selamet qofshin mbi tė Dėrguarin e All-llahut [sal-lallahu alejhi ve sel-lem].

Nė vijim:
Muaji i Ramazanit veē ka filluar gjithashtu me tė kanė filluar adhurimet e ēmuara. Qė mos t’i humbasim tėrė mirėsitė e mėdha tė kėtij muaji, duhet patjetėr qė t’ia bėjmė vetės njė program, se si duhet tė angazhohemi gjatė kėtij muaji.

Disa kėshilla:
• Ky program i pėrgaditur mund tė realizohet sipas mundėsive tė secilit person.
• Namazi duhet tė jetė bazė kaluese prej njė kohe nė tjetrėn.
• Nėse tė ka humbur diēka nga ky program mundohu ta kompenzosh mė vonė, mos e le tė tėrin!
• Kujdesu qė kohėn e lirė ta shfrytėzosh tė tėrėn, siē mund tė jetė: Udhėtimi, pritja e namazit, ndonjė pushim nė punė. Shfrytėzoi kėto duke pėrmendur All-llahun, duke bėrė istigfarė apo duke lexuar Kur’an!
• Mundohu qė kėtė program ta praktikojnė edhe tė afėrmit e tu!
• Kujdesu qė ta pėrmirėsosh besimin tėnd!




Dhjetė kohėt

1. Koha e syfyrit
• Dy rekate namaz, apo mė tepėr, jo tė gjata (namaz nate).
• Tė hash syfyr. Pejgamberi [sal-lallahu alejhi ve sel-lem] ka thėnė: “Hani syfyr, sepse nė syfyr ka bereqet
• Tė bėsh Istigfarė, tė kėrkosh falje nga All-llahu pėr mėkatėt e bėra.



2. Koha e Sabahut
• T’a pėrsėritėsh ezanin kur muezini e thėrret.
• Kur tė hysh nė xhami ta bėsh nijetin pėr itikaf, sado qė tė rrish dhe kurdo qė tė hysh.
• Thuaje duanė e hyrjes nė xhami (Bismil-lah, ves-salatu ves-selamu ala resulilah. All-llahume Igfir li dhunubi vef-tah li ebvabe rahmetik, Shqip: Nė Emėr tė All-llahut, Salavate dhe Selame mbi tė Dėrguarin e All-llahut. O All-llah, m’i fal mėkatėt e mia dhe m’i hap dyert e mėshirės sate!).
• Duaja nė mes tė Ezanit dhe Ikametit nuk kthehet.
• Duatė pas namazit.



3. Koha deri nė lindjen e diellit
• Kush e fal namazin e Sabahut me xhemat dhe mė pas qėndron duke e pėrmendur All-llahun deri qė tė lind dielli dhe pastaj i fal dy rekate e ka sevapin sikur sevapin e haxhit dhe umres, tė plotė... tė plotė... tė plotė... (Hadith i Pejgamberit [sal-lallahu alejhi ve sel-lem]) Gjatė kėsaj kohe mund tė lexohet edhe Kur’an, lutjet e mėngjesit apo edhe dua. Pastaj, 20 minuta pas lindjes sė diellit t’i falėsh 2 rekate, 4, 6, apo 8 rekate.



4. Koha nė punė apo nė shkollė
• Tė punosh nė mėnyrė tė pėrpiktė dhe pa hile ėshtė adhurim dhe kjo ta mundėson qė ta fitosh rriskun hallall.
• Kujdes qė mos ta lėndosh dikė dhe mos ia kthe dikujt tė keqen me tė keqe, por me tė mirė!



5. Pas punės deri nė kohėn e Ikindis
• Tė pushoh nė kėtė kohė ėshtė sunnet, kuptohet nėse nuk i takon gjatė orarit tė punės. Kjo duke pasur pėr qėllim qė tė fuqizohesh pėr adhurim.



6. Prej Ikindis deri nė Aksham
• Ta falėsh namazin e Ikindis me xhematė.
• Pas namazit tė Ikindis tė jetė ulja ditore me familjen pėr t’ua lexuar (mėsuar) Kur’anin apo ndonjė libėr tjetėr fetar.
• Thėnia e lutjeve tė mbrėmjes.



7. Prej Akshamit e nė Jaci
• Ta presėsh i gėzuar Iftarin.
• Tė bėsh dua-lutje kur tė bėsh iftar, sepse lutja nė kėtė kohė nuk kthehet.
• Ta bėsh duan e Iftarit: Dhehebe Edh-dham’u veb-telet el-uruk ve thebete el-exhru, in-sha All-llahu. Shqip: U shua etja, u mbushen damarėt dhe u fitua shpėrblimi, nėsė do All-llahu.
• Falja e namazit tė akshamit me xhematė.



8. Namazi i Jacis dhe Taravija
• Tė mos e teprosh me ushqim nė iftar sepse kjo tė ndihmon tė jesh i zellshėm dhe i vėmendėshėm nė namaz.
• Nėse ke mundesi ta zgjedhėsh xhamin, nė tė cilėn pėrfundohet i tėrė Kur’ani duke e lexuar nė namaz tė taravisė.
• Ėshtė mirė qė t’i thėrrasėsh shokėt e tu pėr nė xhami, qė tė jetė kjo njė mėnyrė e davetit.
• Tė shkohet nė xhami pa fėmijė, nėse ka mundėsi. Sepse fėmijėt mund tė bėjnė zhurmė dhe kjo i pengon falėsit gjatė namazit.



9. Pas Taravije e deri nė kohėn e gjumit
• Tė lexosh diēka nga Kur’ani.
• Tė bėsh ndonjė punė tė vlefshme, siē mund tė jetė: T’i vizitosh tė afėrmit, etj.



10. Koha e Gjumit
• Ta bėsh nijet se po fle pėr t’u fuqizuar pėr ibadet.
• Tė flesh i pastėr, nė krahun e djathtė dhe t’i thuash lutjet.
• Nuk bėn qė ta humbėsh kohėn duke shikuar televizorin.



Disa ditė tė veēanta

Dita e Xhuma (gjatė tėrė vitit, jo vetėm nė ramazan).
• Tė pastruarit nė ditėn e Xhuma.
• Tė thėnurit e tekbirėve gjatė shkuarjes nė namaz.
• Tė parfumosurit.
• Leximi i sures Kehf.
• Ruajtja e kohėve kur pranohet Duaja (nė orėt e fundit tė ditės deri nė aksham).
• Tė thėnurit shpesh tė salavatėve mbi Pejgamberin [sal-lallahu alejhi ve sel-lem].
• Tė pėrqendruarit gjatė ibadetėve.
• Vizita e tė afėrmėve dhe shoqėrisė.



Dhjetė ditėt e fundit tė Ramazanit

• Kur hynin dhjetė ditėt e fundit tė Ramazanit Pejgamberi [sal-lallahu alejhi ve sel-lem] falte namaz tėrė natėn dhe zgjonte familjen e tij dhe ishte i rreptė pėr tė bėrė Ibadet.
• Ėshtė mirė qė mos tė angazhohemi me punė tjera gjatė kėtyre ditėve.
• Tė qėndruarit nė Itikafė.
• Falja e namazit tė natės.
• Tė kujdesurit pėr natėn e Kadrit (qė ėshtė nė netėt teke gjatė tė dhjetave tė fundit. Kjo ėshtė njė dhuratė nga All-llahu, e cila nuk luan nga caku pėrveē pėr atė, qė ėshtė munduar gjatė tėrė muajit.
• Dhėnia e sadekatul-Fitrit, sepse ėshtė farz.
• Mos ta humbim shumė kohėn me pėrgaditje pėr bajramin, kjo le tė bėhėt para Ramazanit, ose para dhjetė ditėve tė fundit.



Ditėt e Bajramit
• Vizita e tė afėrmėve, shokėve, fqinjėve dhe miqėve duke ua uruar atyre Bajramin me duanė: “All-llahu na i pranoftė ibadetet!”
• Duhet t’i gėzojmė fėmijet duke u blerė dhurata; rrobe, lojra, etj.
• Tė shtrohet sofra mė mirė se herėve tė zakonta.
• T’i gėzojmė tė varfėrit me sadaka.



Ēka pas Ramazanit?
• Ramazani ėshtė program qė tė ushtron pėr ibadet pėr tėrė vitin.
• Si shenjė qė tė ėshtė pranuar ibadeti gjatė Ramazanit ėshtė vazhdimi i ibadetit edhe pas ramazanit, duke e shtuar edhe mė tepėr atė. Gjithashtu tė realizohet devotshmėria e plotė nė Ramazan dhe pas tij.
• Ramazani tė pėrcillet me 6 ditė agjėrim nė muajin qė vjen pas, shevalin.

Temat u bashkuan.

Ky postim ėshtė ndryshuar nga Sybella nė 29.08.2009, 15:53
PM
Top
Studenti20
Postuar nė: 29.08.2009, 17:18
Quote Post


Tėrė kohėn flas :)
*****

Posti: Antarė
Postime: 4745
Antari Nr: 995
Bashkangjitur: 11.04.2006



Kapitulli i agjėrimit (3)



Hadithi i tretė

Enesi, Allahu qoftė i kėnaqur me tė, transmeton nga Muhamedi salallahu alejhi ue selem se ka thėnė: “Bėni syfyr ngase ne syfyr ka bereqet.”

Kuptimi i pėrgjithshėm i hadithit

Muhamedi salallahu alejhi ue selem ka preferuar vonimin e syfyrit, domethėnė tė ngrėnėt dhe tė pirėt nė fundin e natės (deri nė kohėn e imsakut), nė mėnyrė qė pėrgatitja pėr agjėrim tė jetė sa mė e mirė. Le tė numėrojmė disa urtėsi tė Allahut nė zgjimin pėr syfyr.

Zbritja e bereqetit, qė pėrfshin dobi pėr kėtė botė dhe pėr botėn tjetėr

Prej bereqetit tė syfyrit ėshtė ajo qė i mundėson njeriut tė pėrgatitet qė tė bėjė mė shumė ibadet gjatė ditėve te agjėrimit, ngase i urituri dhe i eturi bėhen mė neglizhentė ndaj adhurimit tė Allahut.

Prej bereqetit tė syfyrit ėshtė se ai qė zakonisht ngrihet nė syfyr, nuk ėshtė i neveritur nga agjėrimi, pėrkundrazi. Kush nuk ngrihet nė syfyr ėshtė shumė i lodhur nga agjėrimi dhe agjėron me vėshtirėsi.

Prej bereqetit tė syfyrit ėshtė shpėrblimi i madh qė arrihet me pasimin e Sunetit tė Muhamedit salallahu alejhi ue selem.

Po ashtu nga bereqeti i syfyrit ėshtė se ai qė ngrihet pėr syfyr nė fundin natės me kėtė rast pėrmend Allahun dhe kėrkon falje tė mėkateve, pastaj fal namazin e sabahut me xhemat nė xhami. Ndėrsa atij qė nuk zgjohet nė syfyr edhe namazi i sabahut mund t’i kalojė me xhemat nė xhami apo e fal pas lindjes sė diellit dhe nė kėtė rast i humb shpėrblim shumė i madh. Kjo ėshtė mė se e vėrtetuar, pasi shohim se numri i atyre qė falin namazin e sabahut gjatė Ramazanit ėshtė shumė mė i madh se jashtė Ramazanit.

Prej bereqetit tė syfyrit ėshtė se ai ėshtė adhurim, nėse ai qė ngrihet e bėn nijet pėr tė ndihmuar veten nė adhurimin e Allahut tė Lartėsuar dhe nė pasimin e Muhamedit salallahu alejhi ue selem me kėtė veprim. Allahu nė fenė e Tij ka shumė urtėsi dhe sekrete qė nuk i di askush pėrveē Tij dhe kjo arrihet me pasimin e urdhrave tė Tij.

Ē’mund tė pėrfitojmė nga ky hadith?

1- Ngritja pėr syfyr ėshtė mustehab (diēka e pėlqyeshme, shpėrblehet ai qė e vepron dhe nuk ndėshkohet ai qė e lė anash). Zbatohet urdhri i sheriatit me kryerjen e kėtij suneti.

2- Arrihet bereqet me ngritjen nė syfyr dhe nuk ėshtė mirė tė lihet ky rast pa u shfrytėzuar. Bereqeti kėtu pėrfshin veprimin e personit dhe ushqimin qė ka pėr tė ngrėnė .

3- Urdhri i Muhamedit salallahu alejhi ue selem pėr ndonjė ēėshtje nė fe (sipas ulemave tė usulit) e bėn kryerjen e atij obligimi vaxhib (qė ai urdhėr tė kryhet medoemos). Por nė kėtė rast bėhet pėrjashtim duke marrė parasysh veprimin e Muhamedit salallahu alejhi ue selem, kur ai lidhte agjėrimin e njė dite me ditėn tjetėr pa ngrėnė iftar e as syfyr ndėrmjet tyre. Kėshtu qė urdhri me kėtė rast bie prej vaxhibit (qė tė kryhet medoemos) nė mustehab (gjest i pėlqyeshėm qė shpėrblehet nga Allahu i Lartėsuar).

4- Mendimi i sufistėve ėshtė se nuk bėn tė hahet shumė nė syfyr, ngase ngrėnia e tepėrt ėshtė nė kundėrshtim me urtėsinė e agjėrimit, si zbutjen e epshit nga ushqimi si dhe marrėdhėniet intime. Kurse tė tjerėt iu pėrgjigjėn atyre se qėllimi i agjėrimit nuk ėshtė pėr qėllim pakėsimi i ushqimit dhe i pijes, por zbatimi i urdhrit tė Allahut pėr tė mos ngrėnė dhe pirė nė kohė tė caktuar.

Hadithi i katėrt

Enesi, Allahu qoftė i kėnaqur me tė, transmeton nga Zejd bin Thabiti se ka thanė: “Kemi bėrė syfyr me Muhamedin salallahu alejhi ue selem e mė pastaj u ngritėm pėr tė falur namazin e sabahut.” Thotė Enesi: “E pyeta Zejdin se sa ka pasur diferencė kohe ndėrmjet ezanit dhe syfyrit? Ai tha “pesėdhjetė ajete”.

Sqarim: Fjala ezan nė kėtė hadith ka pėr qellim ikametin (e pėr tė kuptuar kėtė mė mirė do tė pėrmendin njė hadith tė Muhamedit salallahu alejhi ue selem: “Ndėrmjet ēdo dy ezanėve falen dy rekate.” E pėrsėriti kėtė tri herė e nė tė tretėn tha pėr atė qė do.” (Ajo qė ne deshėm tė argumentojmė me kėtė hadith ėshtė se ka mundėsi qė edhe ikameti tė quhet ezan.)

Kuptimi i pėrgjithshėm i hadithit

Transmeton Enesi bin Maliku, Allahu qoftė i kėnaqur me tė, nga Zejd bin Thabiti, se ai ka bėrė syfyr me Muhamedin salallahu alejhi ue selem. Nga kjo kuptohet se ka qenė sunet i Muhamedit salallahu alejhi ue selem qė tė ngrihej pėr syfyr pak para sabahut. E pėr kėtė, kur e mbaroi syfyrin, u zgjua menjėherė pėr tė falur sabahun. Enesi e pyeti Zejdin se sa ishte diferenca kohore ndėrmjet ikametit dhe syfyrit dhe ai iu pėrgjigj sa kėndohen pesėdhjetė ajete kuranore.

Ē’mund tė pėrfitojmė nga ky hadith?

1- Vlera e vonimit te syfyrit deri nė kohėn e sabahut
2- Shpejtimi me faljen e namazit tė sabahut pas imsakut posa tė hyjė koha e tij.
3- Koha e imsakut ėshtė kur drita e agimit fillon tė vėrehet, siē thotė Allahu i Lartėsuar nė Kuran: “Hani e pini derisa qartė tė dallohet peri i bardhė nga peri i zi nė agim.” (El-Bekare: 187) Dhe nga kjo kuptojmė se atė ajo qė bėjnė njerėzit nė lidhje me dy kohėt: koha e imsakut dhe koha pėr ezanin e sabahut ėshtė bidat dhe pėr kėtė nuk ka asnjė argument nė fenė e Allahut tė Madhėruar, po ajo nė realitet ėshtė vetėm ves (cytje) nga shejtani, qė t’ua koklavisė njerėzve ēėshtjet e fesė sė tyre, se sipas Sunetit tė Muhamedit salallahu alejhi ue selem se imsaku ėshtė nė fillim tė agimit, kur ku fillon koha e namazit tė sabahut.












----------------------------------------
"Prano vdekjen nga armiku, prano plumbin nga ēeliku, prano t'varin ne litar, por kurrė mos prano tė jesh tradhėtar"
PM
Top
Studenti20
Postuar nė: 29.08.2009, 17:19
Quote Post


Tėrė kohėn flas :)
*****

Posti: Antarė
Postime: 4745
Antari Nr: 995
Bashkangjitur: 11.04.2006



Kapitulli i agjėrimit (4)



Hadithi i pestė: “Transmeton Aishja dhe Esma, Allahu qoftė i kėnaqur prej tyre, se Muhamedi salallahu alejhi ue selem pas imsakut ėshtė zgjuar nė mėngjes i papastėr – xhunub nga kontakti martesor, pastaj ėshtė pastruar ( ka marrė gusul) dhe ka vazhduar agjėrimin.”

Kuptimi i pėrgjithshėm i hadithit

Ka pasur raste kur Muhamedi salallahu alejhi ue selem ka pasur me bashkėshortet e tij marrėdhėnie seksuale gjatė netėve tė Ramazanit e ka ndodhur qė ka ardhur koha e sabahut dhe ai ishte xhunub (ende i papastruar nga kontakti bashkėshortor) dhe e kapte koha e sabahut e pas hyrjes sė kohės sė sabahut, pastrohej dhe e falte namazin e sabahut dhe e plotėsonte agjėrimin e asaj dite.

E kjo ėshtė rregull pėr agjėrimin e muajit tė Ramazanit si dhe pėr agjėrimin vullnetar jashtė muajit tė Ramazanit. Ky ėshtė mendimi i xhumhurit tė ulemave (shumica e dijetarėve). Nuk e ka kundėrshtuar kėtė mendim pėrveē njė pakice, kundėrshtimi i tė cilėve ėshtė i pavlefshėm. Disa nga dijetarėt transmetojnė se nė kėtė ēėshtje ka ixhma tė ulemave (bashkimi i mendimit tė dijetarėve tė umetit tė Muhanedit salallahu alejhi ue selem nė njė kohė tė caktuar pėr njė ēėshtje tė caktuar).

Ē’mund tė pėrfitojmė nga ky hadith:

1- Atė qė e ka mbėrritur koha e sabahut duke qenė xhunub, agjėrimi i tij ėshtė i plotė .

2- Me kėtė rast bėhet kijas (krahasim) me atė qė ejakulon nė gjumė (ėshtė zgjuar xhunub) e kjo ka mė shumė pėrparėsi sesa rasti i parė (qė agjėrimi ėshtė i plotė kur njeriu me vetėdėshirėn e tij e mbėrrin sabahu duke qenė xhunub), kurse atij qė i ndodh pa dėshirė ka pėrparėsi mė shumė pėr kėtė lehtėsim.

3- Nuk ka dallim pėr kėtė ēėshtje, kjo vlen si pėr agjėrim farz edhe pėr atė qė ėshtė sunet (vullnetar), si pėr atė agjėrim qė ėshtė gjatė muajit tė Ramazanit po ashtu edhe pėr atė agjėrim qė ėshtė jashtė Ramazanit.

4- Lejimi i marrėdhėnieve seksuale bashkėshortore gjatė netėve tė muajit Ramazan qoftė edhe pak para kohės sė imsakut. Disa dijetarė kanė argumentuar lejimin e agjėrimit tė atij qė ėshtė xhunub me kėtė ajet kuranor:” Natėn e agjėrimit u ėshtė lejuar afrimi te gratė tuaja.” (El-Bekare: 187). Ngase ky ajet lejon marrėdhėniet seksuale bashkėshortore gjatė netėve tė Ramazanit nė tėrėsi pa pėrjashtuar ndonjė pjesė tė natės, e nga ajo pjesė e natės ėshtė edhe pjesa para kohės sė imsakut. Kėshtu qė ka mundėsi qė pas marrėdhėnieve nuk mjafton koha pėr (gusul) pastrim nga xhunubllėku e kjo ėshtė njė nga argumentet qė nxjerrin dijetarėt e usuli fikhut.

5- Vlera e madhe e grave tė Muhamedit salallahu alejhi ue selem si dhe bamirėsia e tyre ndaj kėtij umeti.

Ngase gratė e Muhamedit salallahu alejhi ue selem (nėnat e besimtarėve), Allahu qoftė i kėnaqur me to, na kanė transmetuar dituri shumė tė madhe pėr kėtė umet, posaēėrisht pėr ato ēėshtje qė i pėrkasin rrethit tė ngushtė familjar. Kėto sunete (vepra tė Muhamedit salallahu alejhi ue selem) nuk do tė kishte mundėsi dikush tjetėr tė na i transmetonte pėrveē tyre, Allahu i Lartėsuar qoftė i kėnaqur me to dhe i bėftė tė kėnaqura.

Hadithi i gjashtė

Transmetohet nga Ebu Hurejra se Muhamedi salallahu alejhi ue selem ka thėnė: "Kush harron gjatė agjėrimit dhe pi e ha, le ta vazhdojė agjėrimin sepse Zoti e ka ushqyer dhe i ka dhėnė tė pijė." (Buhariu, Muslimi, Ebu Davudi, Tirmidhiu dhe Maliku.)

Kuptimi i pėrgjithshėm i hadithit

Ky hadith na jep tė kuptojmė se feja islame ėshtė e lehtė dhe nuk e ngarkon njeriun me atė qė nuk ka mundėsi, por vetėm brenda mundėsive tė tij si dhe duke mos e marrė nė llogari pėr atė qė nuk ka mundėsi dhe pėr atė qė ndodh jashtė dėshirės sė tij.

Pėr kėtė arsye, kushdo qė gjatė agjėrimit tė tij duke filluar nga ai i Ramazanit e po ashtu edhe agjėrimi vullnetar jashtė Ramazanit ha ose pi nga harresa apo ka bėrė gjėra tė tjera qė e prishin agjėrimin nga harresa, le ta plotėsojė agjėrimin e tij se agjėrimi i tij ėshtė i plotė. Duke u nisur nga ajo se ai ato veprime nuk i ka bėrė me vetėdėshirė e me qėllim, por ajo ishte njė mirėsi nga Allahu, qė deshi ta ushqejė e ta freskojė, por edhe njėherė do tė themi, qė tė mos keqkuptohet, se kjo vlen vetėm nė atė rast kur ndodh nga harresa.

Mospajtimi i dijetarėve pėr kėtė ēėshtje.

Xhumhuri (shumica) e dijetarėve mendon se ngrėnia apo pirja nga harresa nuk e prish agjėrimin.
Kurse mendimet e tyre ndryshojnė sa i pėrket ēėshtjes sė marrėdhėnieve seksuale gjatė agjėrimit, se a ėshtė e njėjtė sikurse ēėshtja e ngrėnies dhe e pirjes apo jo.
Mendimi i imam Ahmedit dhe i pasuesve tė tij ėshtė se marrėdhėniet seksuale e prishin agjėrimin qoftė edhe nga mosdija apo harresa. Po ashtu, nėse ndodh gjatė ditėve tė Ramazanit ėshtė obligim kefarja (shpagimi i shkeljes sė kėsaj rregulle agjėrimit) e ky ėshtė si mendim i veēantė i imam Ahmedit . E argumentimi i tij pėr kėtė ēėshtje ėshtė pėrkufizimi i hadithit vetėm pėr ato gjėra qė i ka pėrmendur, si : ngrėnien dhe pirjen, duke pėrjashtuar marrėdhėniet seksuale, ēka jep tė kuptohet se ato bėjnė pėrjashtim nga kjo rregull. Gjithashtu edhe bėrja e marrėdhėnieve nga harresa pothuajse ėshtė e pamundshme pėr dallim nga ngrėnia dhe pirja.

Mendimi i shumicės sė dijetarėve, si Ebu Hanifja, Shafiiu, Daudi, IbnTejmije e shumė tė tjerė, se marrėdhėniet seksuale nga harresa nuk e prishin agjėrimin duke e argumentuar mendimin e tyre si vijon:

Njė: Siē transmeton Hakimi hadithin nga Ebu Hurejra, Allahu qoftė i kėnaqur me tė: “Kush e prish agjėrimin nė Ramazan nga harresa, nuk e pėrsėrit atė ditė e po ashtu nuk ka nevojė pėr shpagim tė asaj dite.”
Thotė Ibėn Haxheri: “Ky ėshtė hadith sahih.” Pra, kjo ėshtė pėrfshirės si pėr marrėdhėnie seksuale apo gjithēka tjetėr qė e prish agjėrimin.

Dy: Argumentet e sheriatit argumentojnė pėr kėtė. Nga Kurani: "Zoti ynė, mos na dėno nėse harrojmė ose gabojmė.” (El-Bekare: 286) Po ashtu edhe nga Suneti: “I ėshtė falur umetit tim ajo qė bėhet nga paqėllimi, nga harresa si dhe ajo pėr tė cilėn janė detyruar me dhunė.”

Tre: Kundėrshtuesit e kėtij mendimi bashkohen me mendimin e dytė tė dijetarėve, se pėr bėrėsin e kėtij veprimi nuk ka mėkat.
E nėse sheriati i ka lėnė arsye pėr diēka nga harresa (ngrėnie e pirje), ajo pėrfshin nė tėrėsi tė gjitha gjėrat qė e prishin agjėrimin, edhe marrėdhėniet seksuale bashkėshortore, e pėr pėrjashtim nuk ka kurrfarė argumentimi
Xhumhuri i ėshtė pėrgjigjur argumentit tė hanbelive se nė kėtė hadith ėshtė pėrmendur ushqimi, por pėr qėllim ėshtė gjithė ajo qė e prish agjėrimin.

Ē’mund tė pėrfitojmė nga ky hadith?

1- Agjėrimi i atij qė ha e pi apo ka bėrė marrėdhėnie seksuale bashkėshortore nga harresa, ėshtė i plotė. Nuk ėshtė e nevojshme tė pėrsėritet.

2- Nuk ka mėkat pėr ngrėnie dhe pirje nga harresa sepse ai nuk e ka e bėrė me vetėdije e me vetėdėshirė.

3- Kuptimi se “Allahu e ka ushqyer” ėshtė se ajo ka ndodhur pa dėshirėn e tij, se Allahu ia ka bėrė kader (caktim) harresėn qė tė hajė e tė pijė dhe se prapė agjėrimi i tij ėshtė i vlefshėm dhe i plotė.












----------------------------------------
"Prano vdekjen nga armiku, prano plumbin nga ēeliku, prano t'varin ne litar, por kurrė mos prano tė jesh tradhėtar"
PM
Top
Studenti20
Postuar nė: 31.08.2009, 11:20
Quote Post


Tėrė kohėn flas :)
*****

Posti: Antarė
Postime: 4745
Antari Nr: 995
Bashkangjitur: 11.04.2006



Kapitulli i agjėrimit (5)



Hadithi i shtatė: Ebu Hurejra, Allahu qoftė i kėnaqur me tė, ka thėnė: "Kemi qenė ulur me Profetin, paqja dhe bekimi i Allahut qoftė me tė, dhe erdhi njė person dhe i tha: “O i Dėrguari i Allahut, u shkatėrrova!” Ai tha: “Ēfarė ke?” Tha: “Bėra marrėdhėnie me gruan time ja Resulallah.” I Dėrguari tha: “A ke rob qė ta lirosh?” Tha: “Jo.” I tha: “A mund tė agjėrosh dy muaj tė njėpasnjėshėm?” Tha: “Jo.” I tha: “A mund tė ushqesh gjashtėdhjetė tė varfėr?” Tha: “Jo.” Duke qenė kėshtu, vjen Profeti me njė sahan me hurma dhe tha: “Ku ėshtė pyetėsi?” Tha: “Ja, kėtu.” Profeti i tha: “Merri dhe jepi sadaka kėto.” Personi tha: “A ka mė tė varfėr se unė, o i Dėrguar? Nuk ka mes kėtyre dy kodrave njėri mė tė varfėr se unė.” Profeti qeshi dhe i tha: “Shko e ushqe familjen tėnde.” (Buhariu dhe Muslimi)

Kuptimi i pėrgjithshėm i hadithit

Sahabi i quajtur Seleme bin Sah’r erdhi te Muhamedi salallahu alejhi ue selem i tronditur pėr atė qė i kishte ndodhur dhe tha: “Jam shkatėrruar o i Dėrguar i Allahut!” Muhamedi salallahu alejhi ue selam i tha: “Ēfarė ke bėrė qė tė shkatėrrohesh?” E ai i tha qė ka bėrė marrėdhėnie intime me gruan e tij duke qenė agjėrueshėm nė muajin Ramazan. Muhamedi salallahu alejhi ue selem nuk u soll ashpėr me tė, por qetazi i tha: “A ke mundėsi qė ta lirosh njė rob si shpagim pėr atė qė ke bėrė?’’ Ai tha jo. “A ke mundėsi tė agjėrosh dy muaj pa ndėrprerė?” Ai tha se nuk mundej, sepse kjo i kishte ndodhur vetėm nga agjėrimi, pėr shkak se ishte i goditur nga njė lloj sėmundjeje e jashtėzakonshme, qė kishte njė mundim shumė tė madh dhe qė i largohej vetėm pas marrėdhėnieve intime bashkėshortore.

Muhamedi salallahu alejhi ue selem i tha: “A ke mundėsi t’i ushqesh 60 te varfėr, pėr ēdo tė varfėr nga njė “mud” shinik (enė druri e rrumbullakėt, qė shėrben si njėsi matėse e drithit) me grurė apo diēka tjetėr?” Ai tha jo. Heshti Muhamedi salallahu alejhi ue selem pėr disa ēaste. Mbas njė kohe erdhi njė sahab, siē e kishin traditė me njė enė me hurma me masė 15 sa’a (sa’i ėshtė njė lloj ene e cila pėrdoret si njėsi matėse dhe arrin vėllimin e katėr palė grushteve tė njė njeriu tė rėndomtė. Pesha e kėsaj sasie (vėllimi i njė sa’i) sipas njėsive matėse bashkėkohore sillet pėrafėrsisht rreth 2156 gramė.) Sahabi erdhi qė t’i jepte ato sadaka (lėmoshė) te Muhamedi salallahu alejhi ue selem. Muhamedi salallahu alejhi ue selem tha: “Ku ėshtė pyetėsi?” Ai tha: “Ja, kėtu.”

I tha: “Merri kėto hurma dhe jepi sadaka, qė tė jenė shpagim pėr mėkatin qė ke bėrė.” Sahabi, i cili pak mė herėt erdhi i thyer shpirtėrisht pėr mėkatin qė kishte bėrė, mbasi gjeti te Muhamedi salallahu alejhi ue selem qetėsi, siguri e mėshirė, filloi tė shpresonte edhe mė shumė te mirėsia e Allahut me atė qė ishte nė dorėn e mė tė mėshirshmit pėr njerėzimin nga njerėzit (Muhamedi salallahu alejhi ue selem) dhe i tha: “A t’i jap ato hurma sadaka kur nuk ka mė tė varfėr se unė nė Medinė, o i Dėrguar i Allahut?” Ai u betua pėr Allahun e Madhėruar se nuk kishte mė tė varfėr nė Medinė se ai.

Atėherė Muhamedi salallahu alejhi ue selem u mahnit me atė sahab, se si ai nė fillim kishte ardhur i frikėsuar me brengė nė shpirt duke kėrkuar zgjidhje nga ajo qė kishte bėrė, por pastaj u kthye i qetė dhe me ushqim pėr tė dhe familjen e tij. Me nė fund i dha leje atij qė tė hante prej tyre dhe tė ushqente familjen e tij.
Paqja dhe mėshira e Allahut qoftė mbi njeriun mė tė mirė e mė tė mėshirshėm, Profetin e Allahut tė Lartėsuar, Muhamedin salallahu alejhi ue selem.

Mendimet e dijetarėve pėr kėtė ēėshtje

1- Tė gjithė dijetarėt janė tė pajtimit pėr kefaren (shpagimin) e atij qė me qėllim ka bėrė marrėdhėnie intime nė Ramazan.

2- Kanė rėnė nė mospajtim pėr atė qė ka bėrė marrėdhėnie nga harresa. Siē e kemi pėrmendur mė parė, ajo qė ėshtė e saktė ėshtė se nuk ka nevojė pėr kefare (shpagim) nga harresa.

3- Dijetarėt janė nė mospajtim nėse shpagimi ėshtė sipas zgjedhjes sė personit tė caktuar apo sipas radhitjes, siē ėshtė pėrmendur nė hadith?
Imam Maliku, imam Ahmedi nė njėrin nga dy transmetimet e transmetuara nga ai, kanė mendimin se shpagimi ėshtė sipas dėshirės qė zgjedh shpaguesi nga kėto tri gjėra. E kėta dijetarė mendimin e tyre e argumentojnė me hadithin qė transmetojnė Buhariu dhe Muslimi nga Ebu Hurejra, se njė njėri kishte prishur agjėrimin e Ramazanit dhe Muhamedi salallahu alejhi ue selem e kishte urdhėruar pėr shpagimin e prishjes sė agjėrimit me lirimin e njė robi apo agjėrimin e dy muajve pa ndėrprerė apo ushqimin e 60 tė varfėrve. Muhamedi salallahu alejhi ue selem ia bėri tė mundshme qė tė zgjedhė se cila i vjen mė lehtė.

Kurse mendimi i dytė, qė ėshtė mendimi i xhumhurit (shumicės sė dijetarėve), si: Shafiij, Ebu Hanife, ajo qė mė shumė ėshtė e njohur nga transmetimet nga imam Ahmedi, Thouri si dhe Euzai, flet se ata janė tė mendimit se shpagimi i marrėdhėnieve intime nė Ramazan ėshtė sipas radhitjes sė cekur nė kėtė hadith, duke u bazuar nė hadithin tė cilin e pėrmendėm nė fillim, dhe i janė pėrgjigjur mendimit tė parė tė dijetarėve, se hadithi i cili jep mundėsi pėr tė zgjedhur nga kėto tri gjėra ėshtė hadith i pėrgjithshėm, kurse hadithi tjetėr ka sqaruar se qėllimi i shpagimit ėshtė sipas radhitjes. Pra, hadithi i dytė e ka shpjeguar tė parin, nė mėnyrė qė tė pėrfitojmė dituri nga tė dy hadithet.

Po ashtu, nėse marrim pėr bazė vetėm hadithin qė jep mundėsi pėr zgjedhje, atėherė nuk mund tė punojmė me hadithin i cili jep tė kuptojmė se shpagimi ėshtė sipas radhitjes, edhe pse tė dy hadithet janė sahih (tė sakta).

Mendimet e dijetarėve se a bie obligimi i shpagimit nė rast tė pamundėsisė

Ajo qė njihet nė medhhebin hambeli si dhe njė mendim nė medhhebin shafij thonė se shpagimi bie nė rast pamundėsie, ngase Muhamedi salallahu alejhi ue selem ia lejoj atij njeriu qė me atė ushqim tė ushqejė familjen e tij. Po tė ishte shpagimi pėr tė, nuk do tė kishte drejtė ta bėnte atė.

Kurse mendimi i xhumhurit ėshtė se shpagimi nuk ka rėnė nė rast pamundėsie, ngase nė hadith nuk ka diēka me tė cilėn mund tė argumentojmė pėr rėnien e shpagimit. Pėrkundrazi, hadithi na jep tė kuptojmė se shpagimi pėr tė nuk ka rėnė, duke u nisur nga ajo se Muhamedi salallahu alejhi ue selem, kur e pėrmendi shpagimin sipas radhitjes derisa arriti nė ushqimin e tė varfėve, nė fund nuk i tha se ti je i liruar nga ky shpagim. Kjo na jep tė kuptojmė se shpagimi atij i ka mbetur pėr ta kryer kur tė ketė mundėsi dhe kjo bazuar te kijasi, duke e krahasuar me tė gjitha borxhet dhe kefaratet (shpagimet e tjera). Njeriu nuk lirohet prej tyre, por kurdo qė i jepet mundėsia, e ka obligim shpagimin. I tillė ėshtė edhe ky rast.

Kurse sa i pėrket asaj se si i ėshtė lejuar qė me atė qė shpaguan pėr vete tė hajė edhe familja e tij, disa dijetarė kanė thėnė se nėse shpagimin pėr tė e bėn dikush tjetėr, atėherė i lejohet qė edhe ai e familja e tij tė hanė nga ai ushqim. Shpjegimi i kėtij hadithi vijon inshallah nė artikullin e radhės.









----------------------------------------
"Prano vdekjen nga armiku, prano plumbin nga ēeliku, prano t'varin ne litar, por kurrė mos prano tė jesh tradhėtar"
PM
Top
Studenti20
Postuar nė: 31.08.2009, 11:22
Quote Post


Tėrė kohėn flas :)
*****

Posti: Antarė
Postime: 4745
Antari Nr: 995
Bashkangjitur: 11.04.2006



Kapitulli i agjėrimit (6)



Plotėsimi i shpjegimit tė hadithit tė shtatė

Ahkamet (rregullat) e nxjerra nga ky hadith

1- Marrėdhėniet intime gjatė muajit tė Ramazanit janė nga gjėrat e shėmtuara qė e ēojnė njeriun nė shkatėrrim, ngase Muhamedi salallahu alejhi ue selem u solidarizua me mendimin e atij sahabit, Allahu qoftė i kėnaqur me tė, i cili tha: “U shkatėrrova o i Dėrguar i Allahut.” E po tė mos ishte ashtu, atėherė Muhamedi salallahu alejhi ue selem do ta zbuste situatėn e do t’i thoshte mė ngadalė, mos u merakos, nuk ėshtė ēėshtja aq tragjike, por Muhamedi salallahu alejhi ue selem heshti dhe me kėtė kuptuam se mėkati me kėtė rast vėrtet ėshtė shkatėrrues.

2- Ai qė bėn marrėdhėnie intime gjatė muajit tė Ramazanit me qėllim ka obligim kefaren (shpagimin). Siē e kemi sqaruar mė herėt, ajo ėshtė sipas radhitjes, siē ka ardhur nė hadith: lirimi i njė robi, e nėse nuk ka mundėsi, atėherė agjėrimin e dy muajve pa ndėrprerė, e nėse nuk mundet, atėherė ushqen 60 tė varfėr.

3- Shpagimi nuk bie nė rast pamundėsie, ngase Muhamedi salallahu alejhi ue selem nuk e liroi atė sahab nga kefarja, gjė qė na jep tė kuptojmė se atij sahabi i ka mbetur obligim shpagimi kurdo qė tė ketė mundėsi ta shpaguajė.

4- Lejimi i shpagimit nga dikush tjetėr, qoftė edhe nga personi i panjohur.

5- Shpaguesit dhe familjes sė tij i lejohet tė hajė nga ushqimi i shpagimit, i cili ėshtė bėrė nijet si shpagim pėr tė, po me kusht, nėse shpagimin pėr tė e ka bėrė dikush tjetėr.

6- Ajo qė na jep tė kuptojmė nė shikimin e parė tė kėtij hadithi ėshtė se robi i liruar pėr kefare konsiderohet si i vlefshėm sido qė tė jetė, besimtar apo mosbesimtar. Ky ėshtė mendimi i Ebu Hanifes.
Por ajo qė ėshtė e saktė ėshtė ajo qė thotė xhumhuri i detarėve, se robi qė lirohet patjetėr duhet tė jetė musliman besimtar. Kėshtu qė hadithi ėshtė i kushtėzuar pėr besimin e robit tė liruar me hadithe tė tjera, si pėr shembull hadithi mbi shpagimin e vrasjes, ku pėrmendet se patjetėr duhet tė jetė besimtar.

7- Besnikėria, fisnikėria dhe bujaria e Muhamedit salallahu alejhi ue selem, se si erdhi ai njeri i frikėsuar dhe i turpėruar, por u largua i gėzuare dhe i kėnaqur me ushqim pėr veten dhe familjen e tij.

8- Kushdo qė bėn mėkat, pėr tė cilin nuk ka ndonjė dispozitė sheriatit dhe vjen i penduar dhe i mėrzitur, nuk kritikohet ashpėr.


Pėrmbledhje shpjegimesh pėr kėtė hadith nga dijetari i njohur Ibėn Tejmije

Ėshtė e vėrtetuar prishja e agjėrimit nga ngrėnia dhe pirja si dhe marrėdhėniet intime nga argumentet e sheriatit si dhe ixhmaja e dijetarėve. Po ashtu ėshtė vėrtetuar se femrat gjatė kohės sė menstruacioneve dhe gjatė lehonisė nuk kanė mundėsi qė tė agjėrojnė pėrderisa janė nė atė gjendje (edhe nėse agjėron, agjėrimi nė atė gjendje nuk pranohet), por mbas pastrimit i agjėrojnė ato ditė kaza (si kompensim), pas muajit tė Ramazanit. Muhamedi salallahu alejhi ue selem thotė: “Pastroje hundėn mė shumė, pėrveē nėse je agjėrueshėm.” (Atėherė me ngadalė, qė tė mos depėrtojė uji nė fyt.) Nga ky hadith kuptuam se zbritja e ujit nga hunda nė fyt e prish agjėrimin.

Thotė dijetari Hatab:”Nuk di qė ndonjė dijetar ta kundėrshtojė kėtė mendim se : Kush vjell pa dashje nuk duhet ta kompensojė atė ditė , dhe se kushdo qė vjell me qėllim duhet ta kompensojė, e po ashtu kushdo qė ejakulon spermėn pa dėshirėn e tij si ai qė ėshtė nė gjumė nuk e prish agjėrimin sipas mendimit tė gjithė dijetarėve . Ejakulimi e prish agjėrimin nėse ėshtė si pasojė e masturbimit e po ashtu puthjes apo pėrqafimit .

Ėshtė e vėrtetuar me argumentet nga Kurani dhe Suneti se kushdo qė bėn ndonjė ndalesė nga harresa apo duke gabuar, Allahu i Lartėsuar nuk e merr nė pėrgjegjėsi pėr tė. Madje konsiderohet sikur mos tė kishte bėrė fare, si dhe nuk i shkruhet mėkat pėr tė, e po ashtu nuk ia prish ibadetin ( adhurimin) e tij. Agjėruesi nėse ha ose pi apo bėn marrėdhėnie intime nga harresa apo gabimisht, nė kėtė rast nuk duhet ta kompensojė atė ditė , e ky ėshtė mendim i njė grupi tė dijetarėve tė selefit ( tė parėve ) si dhe dijetarėve halef ( tė mėvonshėm).

Kurse pėrdorimi i “kohlit” (bojė pėr sytė), injeksionet si dhe pikat qė merren nė rast nevoje nė kanalin e urinės, klizma, mjekimin e plagėve qe mbėrrin nė brendėsi tė kokės si dhe plagė tė thella nė trup duke i lyer me melhem.
Kėto janė disa gjėra pėr tė cilat ka ihtilaf (kundėrthėnie) tek dijetarėt. Prej tyre kanė mendime se agjėrimi nuk prishet me asnjė nga kėto, e ka prej tyre qė agjėrimin e konsiderojnė tė prishur me tė gjitha kėto.

E ajo ēka ėshtė mė e saktė ėshtė se agjėrimi nuk prishet me asnjėrėn nga kėto duke u nisur nga ajo se agjėrimi ėshtė nga feja e muslimanėve, qė ka nevojė ta njohė atė te dijetarėt si dhe njerėzit e rėndomtė, e nėse do tė ishin kėto gjėra tė ndaluara nga Allahu i Lartėsuar si dhe Muhamedi salallahu alejhi ue selem pėr agjėruesin do ta prishnin agjėrimin e tij. Atėherė shpjegimi pėr kėto gjėra do tė ishte obligim pėr Muhamedin salallahu alejhi ue selem, e po ti kishte pėrmendur atėherė do ti dinin edhe sahabėt, Allahu qoftė i kėnaqur me tė, dhe do t’ia pėrcillnin umetit sikurse na kanė transmetuar fenė nė tėrėsi. Mbasi nuk e ka transmetuar asnjėri nga dijetarėt nga Muhamedi sal Allahu alejhi ue selem asnjė hadith sahih apo qoftė edhe i dobėt kjo na jep tė kuptojmė se Muhamedi sal Allahu alejhi ue selem nuk ka pėrmendur asgjė pėr kėto, kurse hadithi pėr “kohl” (bojė pėr sytė) ėshtė i dobėt.

E ata qė mendojnė se kėto gjėra prishin agjėrimin nuk kanė argumentim nga bazat e para tė sheriatit, por vetėm kijasin (analogjinė). Argumenti mė i fortė i tyre ėshtė hadithi: “Shpėlaje hundėn mė shumė (gjatė abdestit), pėrveē nėse je agjėrushėm.” Ky kijas ėshtė i pabazė pėr shkak se ai i cili gjatė abdestit lan hundėn shumė dhe e thith ujin me frymėmarrje edhe mė shumė, atėherė atij uji i zbret nė fyt e m pas nė brendėsi te trupit e nė kėtė rast ėshtė njėsoj si tė kishte pirė ujė me gojė; ai e ushqen trupin e tij me atė ujė si dhe e largon etjen. Por edhe po tė mos kishte argument bazė pėr kėtė, do tė kuptohej nga mendja e shėndoshė, ngase kjo konsiderohet pirje dhe ėshtė e ditur se agjėruesit i ėshtė ndaluar ngrėnia dhe pirja, ngase ajo ėshtė shkaktare pėr forcimin e tij. Kurse pėrdorimi i kohlit (bojės pėr sytė), i klizmės, i pikave qė merren nė rast nevoje nė kanalin e urinės, mjekimi i plagėve me melhem nė brendėsi tė kokės si dhe nė plagė tė thella kudo nė trup dhe injeksionet nuk e prishin agjėrimin ngase nuk e ushqejnė trupin.

Kurse marrėdhėniet intime janė prej epsheve kryesore dhe u ėshtė dhėnė i njėjti trajtim sikurse ngrėnia dhe pirja. Allahu i Lartėsuar nė hadith kudsij thotė: “Robi i Im i lė epshet e tij dhe ushqimin vetėm pėr Mua.” Largimi i njeriut nga epshet e tij ėshtė ibadet (adhurim) qė bėhet me qėllim pėr tė arritur shpėrblim. Duke u nisur nga kjo, pra nxjerrja e spermės ėshtė lloj shfryrje e epshit dhe duke pasur parasysh se agjėruesit i ėshtė ndaluar tė konsumojė atė qė e forcon dhe e ushqen, si ngrėnia e pirja, e po ashtu i ėshtė ndaluar qė tė lirojė, tė nxjerrė nga trupi i tij atė qė e dobėson si dhe tė nxjerrė materie nga tė cilat trupi i tij ushqehet. Kjo duke pasur parasysh se ajo qė e dobėson trupin ka pėrparėsi pėr ndalesė mė shumė sesa ngrėnia e pirja.

Dijetarėt kanė ihtilaf (kundėrthėnie) lidhur me hixhamin (hixhame ėshtė diēka qė kryhet me anė tė brisqeve tė rrojės pėr tė bėrė vrima nė lėkurė, pėr tė nxjerrė gjakun e keq nga trupi), se a e prish agjėrimin apo jo. Hadithet e Muhamedit salallahu alejhi ue selem lidhur me atė se hixhami prish agjėrimin janė tė shumta, si hadithi: “Ka prishur agjėrimin ai i cili bėn hixhamin si dhe ai tė cilit i ėshtė bėrė hixhami.” E shumė hadithe tė tjera qė i kanė sqaruar dijetarėt e mėdhenj tė hadithit.

Disa nga sahabėt, Allahu qoftė i kėnaqur me tė, e kanė parė tė papėlqyeshėm hixhamin pėr agjėruesin. Mendimi i shumicės sė dijetarėve tė hadithit ėshtė se hixhami e prish agjėrimin, e kėta janė njerėzit tė cilėt e pasojnė me pėrpikėri Muhamedin salallahu alejhi ue selem.

Kurse ata tė cilėt kanė mendimin se hixhami nuk e prish agjėrimin kanė argument hadithin sipas tė cilit Muhamedi salallahu alejhi ue selem e ka bėrė hixhamin duke qenė agjėrueshėm si dhe duke qenė nė ihram (duke kryer haxhin apo umren).

Megjithatė, Imam Ahmedi dhe disa dijetarė tė tjerė tė hadithit e kanė bėrė tė dobėt kėtė pjesė shtesė tė hadithit: “duke qenė agjėrueshėm”. Ata kanė thėnė se ėshtė vėrtetuar se ka bėrė hixhamin duke qenė nė ihram (duke kryer haxhin apo umren), kurse ēfarėdo metode pėr tė nxjerrė gjakun me qėllim e prish agjėrimin.

Kurse misvaku ėshtė i lejuar pa kurrfarė kundėrshtimi, por ka disa mendime tė ndryshme tė dijetarėve pėr kerahetin (mospėlqimin) e pėrdorimit tė misvakut pas “zevalit” (pasi dielli tė kalojė kupėn qiellore, nė zenit). Po megjithatė,. prapėseprapė nuk ka ndonjė argument tė saktė qė ta pėrkufizojė kohėn e misvakut vetėm para dite, ashtu qė mbetet i lejuar pėrdorimi i tij pėr ēdo kohė, paradite apo pasdite.

Ėshtė mekruh (i papėlqyeshėm) shijimi i ushqimit me majė tė gjuhės, ėshtė i urryer, pa nevojė, por nuk e prish agjėrimin, kurse nė raste nevoje nuk ėshtė mekruh (i qortuar) shijimi i ushqimit me majė tė gjuhės (por duke pasur kujdes qė mos tė shkojė nė fyt).










----------------------------------------
"Prano vdekjen nga armiku, prano plumbin nga ēeliku, prano t'varin ne litar, por kurrė mos prano tė jesh tradhėtar"
PM
Top
Studenti20
Postuar nė: 31.08.2009, 11:22
Quote Post


Tėrė kohėn flas :)
*****

Posti: Antarė
Postime: 4745
Antari Nr: 995
Bashkangjitur: 11.04.2006



Kapitulli i agjėrimit (7)



Agjėrimi gjatė udhėtimit

Sheriati ėshtė i pėrpiluar nė mėnyrėn mė tė pėrsosur dhe si i tillė i pėrshtatet gjithė njerėzimit, tė gjitha kohėrave dhe tė gjitha gjendjeve dhe situatave, duke mos i ngarkuar apo rėnduar njerėzit me atė qė i mundon apo nuk kanė mundėsi pėr ta bėrė, siē thotė Allahu i Madhėruar nė Kuran: “Dhe nuk ju obligoi nė fe me ndonjė vėshtirėsi.” (Haxh: 78)
Si dhe ajeti tjetėr: “Allahu me kėtė dėshiron lehtėsim pėr ju, e nuk dėshiron vėshtirėsim pėr ju.” (El-Bekare: 185)

Pasi udhėtimi zakonisht shoqėrohet nga vėshtirėsitė, siē ėshtė transmetuar nė hadith: “Udhėtimi ėshtė pjesė e dėnimit”, Allahu i Mėshirshėm ka bėrė lehtėsime nė udhėtim pėr njerėzimin.

Nga kėto lehtėsime ėshtė edhe lejimi pėr tė ngrėnė dhe pirė gjatė udhėtimit nė ditėt e Ramazanit. Ky ėshtė njė lehtėsim i pėlqyer, duke u bazuar nė hadithin e Muhamedit salallahu alejhi ue selem: “Nuk ėshtė prej mirėsisė sė plotė agjėrimi nė udhėtim.” Ky hadith ka pėr qėllim atė qė e mundon shumė agjėrimi gjatė udhėtimit.

Pra, ky ėshtė njė lehtėsim pėr atė qė has vėshtirėsi nė udhėtim e po ashtu edhe pėr ata tė cilėt udhėtimin e kanė tė lehtė dhe argėtues, ngase rregulla ėshtė vendosur pėr atė qė zakonisht ka (vėshtirėsi), por nė kėtė rast i pėrfshin tė gjithė ata qė kanė vėshtirėsi apo nuk kanė vėshtirėsi.

E bazuar nė kėto rregulla plot urtėsi, mund ta kuptojmė se sa ėshtė tolerante kjo fe dhe sa shumė i kushton rėndėsi mėshirės dhe lehtėsimit pėr njerėzit sipas situatave dhe gjendjeve tė tyre, duke kėrkuar nga njerėzit vetėm atė qė kanė mundėsi tė bėjnė. Nuk na mbetet tjetėr vetėm se tė themi: “Jemi tė kėnaqur qė Zoti ynė ėshtė Allahu, feja jonė ėshtė Islami dhe i Dėrguari i ynė ėshtė Muhamedi salallahu alejhi ue selem.”

Hadithi i tetė

Aishja, Allahu qoftė i kėnaqur me tė, transmeton se Hamzete Bin Umeru El-Eslumij i ka thėnė Muhamedit salallahu alejhi ue selem: “A tė agjėroj nė udhėtim?” Ai e kishte zakon tė agjėronte shumė dhe Muhamedi salallahu alejhi ue selem i tha: “Nėse dėshiron, agjėro e nėse dėshiron, mos agjėro.”

Kuptimi i pėrgjithshėm i hadithit

Pasi sahabėt, Allahu qoftė i kėnaqur me ta, e kishin kuptuar se sheriati ėshtė i mėshirshėm dhe ua ka lehtėsuar qė tė mos agjėrojnė gjatė udhėtimit nė shenjė mėshire pėr ta.

Hamza Eslemij, Allahu qoftė i kėnaqur me tė, ishte nga ata sahabė qė kishin durim tė madh nė adhurimin e Allahut dhe po ashtu edhe nė agjėrim. Ai dėshironte tė bėnte sa mė shumė adhurim dhe e kishte zakon tė agjėronte shumė.

Ai shkoi dhe e pyeti Muhamedin salallahu alejhi ue selem: “A tė agjėroj nė udhėtim?” Muhamedi salallahu alejhi ue selem ia dha mundėsinė qė tė zgjidhte ndėrmjet agjėrimit apo mosagjėrimit gjatė udhėtimit dhe i tha: “Nėse do, agjėro e nėse do, mos agjėro.”

Ēfarė mund tė pėrfitojmė nga ky hadith?

1- Lejimin e ngrėnies dhe tė pirjes gjatė udhėtimit nė Ramazan, ngase zakonisht nė udhėtime ka vėshtirėsi.

2- Mundėsia pėr zgjedhje ndėrmjet agjėrimit apo mosagjėrimit pėr atė qė ka mundėsi tė agjėrojė. Kėtu kemi pėr qėllim agjėrimin gjatė muajit tė Ramazanit. Qė ta kuptojmė mė mirė kėtė rregull, do tė sjellim hadithin qė e transmeton Ebu Daudi dhe Hakimi, se Hamza bin Umeru, Allahu qoftė i kėnaqur me tė, ka thėnė: “O i Dėrguar i Allahut, unė rėnkoj nga plaga nė shpinė, jam duke u mjekuar. Ndodh qė kėtė vit tė udhėtoj, por mua mė lehtė mė vjen qė tė agjėroj nė udhėtim sesa tė mos agjėroj e tė mė mbetet borxh pas Ramazanit.” Muhamedi salallahu alejhi ue selem i tha: “Cilėndo tė duash o Hamzah (agjėrimin apo mosagjėrimin).”

Hadithi i nėntė

Enes bin Maliku, Allahu qoftė i kėnaqur me tė, transmeton: “Ishim nė udhėtim me Muhamedin salallahu alejhi ue selem (nė muajin e Ramazanit). Disa nga ne agjėruan e disa jo. Ata qė nuk agjėronin nuk e shihnin si tė gabuar veprimin e atyre qė agjėronin dhe anasjelltas.”

Kuptimi i pėrgjithshėm i hadithit

Sahabėt, Allahu qoftė i kėnaqur me ta, udhėtonin me Muhamedin salallahu alejhi ue selem dhe disa prej tyre agjėronin e disa nuk agjėronin. Muhamedi salallahu alejhi ue selem solidarizohej me veprimin e tyre, ngase agjėrimi ėshtė si bazė, kurse ngrėnia dhe pirja gjatė udhėtimit) konsiderohet lehtėsim.
Marrja e lehtėsimeve tė lejuara nė fe nuk kritikohet dhe pėr kėtė sahabėt nuk e fajėsonin njėri-tjetrin pėr agjėrim apo mosagjėrim.

Ē’mund tė pėrfitojmė nga ky hadith?

1- Lejimi i mosagjėrimit nė udhėtim.

2- Solidarizimi i Muhamedit salallahu alejhi ue selem me sahabėt pėr agjėrimin apo mosagjėrimin e tyre gjatė udhėtimit na jep tė kuptojmė se qė tė dyja janė tė lejuara nė udhėtim (agjėrimi apo mosagjėrimi).










----------------------------------------
"Prano vdekjen nga armiku, prano plumbin nga ēeliku, prano t'varin ne litar, por kurrė mos prano tė jesh tradhėtar"
PM
Top
Studenti20
Postuar nė: 01.09.2009, 12:28
Quote Post


Tėrė kohėn flas :)
*****

Posti: Antarė
Postime: 4745
Antari Nr: 995
Bashkangjitur: 11.04.2006



Ramazani dhe xheneti



Falėnderimi i takon Allahut. Salavatet e selamet qofshin pėr tė Dėrguarin e fundit, Muhamedin.
Dikush mund tė pyesė: Pėrse biseda rreth xhenetit bėhet pikėrisht nė kėtė muaj? Pėr faktin se nė qiell, kur vjen muaji i Ramazanit, ndodh njė ngjarje e madhe, e ajo ėshtė hapja e dyerve tė xhenetit. I Dėrguari, lavdėrimi dhe paqja e Allahut qoftė mbi tė, thotė: “Kur vjen muaji i Ramazanit, hapen dyert e xhenetit, mbyllen dyert e xhehenemit dhe prangosen djajtė.” Shėnon Buhariu dhe Muslimi.

Kėto fakte argumentojnė pėr madhėshtinė, vlerėn dhe pozitėn e lartė qė ka ky muaj tek Allahu i Lartėsuar. Nga kjo pikėnisje dėshiroj t’ia kujtoj xhenetin atij qė e arrin pėrjetimin e kėtij muaji, t’ia kujtoj begatinė e tij si dhe veprat qė e ndihmojnė dhe ia lehtėsojnė muslimanit hyrjen nė tė.

Imam Neveviu, Allahu e mėshiroftė, duke transmetuar fjalėt e Kadi Ijadit thotė: “Ėshtė e mundshme qė hapja e dyerve tė xhenetit nėnkupton se Allahu nė kėtė muaj i bekon robėrit e Tij me disa adhurime tė cilat nuk bėhen nė muajt e tjerė, si agjėrimi, falja e namazit tė teravive e tė tjera. E, kėto pa dyshim se konsiderohen shkaqe pėr hyrjen nė xhenet.

Kėtė tematikė, me ndihmėn e Allahut, do ta trajtoj nga dy kėndvėshtrime:
1)- Karakteristikat motivuese pėr hyrjen nė xhenet.
2)- Veprat tė cilat janė pėrcaktuar nga ana e fesė si ndihmė dhe lehtėsim pėr hyrjen e muslimanit nė xhenet.

Pa dyshim se Ramazani ėshtė rast i mirė pėr vepra tė mira, ngase zemra ėshtė e gatshme t’u nėnshtrohet urdhrave tė Allahut, ashtu siē ėshtė edhe shpėrblimi i shumėfishuar. Nė hadithin e lartpėrmendur aludohet pėr kėtė domethėnie, pra pėr shpėrblimin dhe pėr faljen e madhe.
O ti kėrkues i sė mirės, dyert e xhenetit janė tė hapura!
O ti kėrkues i sė keqes, dyert e xhehenemit janė tė mbyllura!

Pikėnisjet pėr nė xhenet

1- Allahu e obligoi tė Dėrguarin e Tij, Muhamedin, lavdėrimi dhe paqja e Allahut qoftė mbi tė, qė t’i pėrgėzojė me xhenet ata qė besojnė dhe bėjnė vepra tė mira. Allahu i Lartėsuar thotė: “Ata qė besojnė dhe bėjnė vepra tė mira, gėzoji me kopshte tė xhenetit, nėpėr tė cilat rrjedhin lumenj.” (Bekare, 25)
2- Shokėt e tė Dėrguarit, Allahu qoftė i kėnaqur me ta, gjithmonė e pyesnin atė pėr veprat tė cilat janė shkak pėr t’u futur nė xhenet. Kjo pa dyshim se ėshtė argument pėr kujdesin dhe interesimin e tyre pėr xhenetin si dhe pėr veprat tė cilat i afrojnė pranė tij.
3- Hyrja nė xhenet konsiderohet fitorja reale. Allahu i Lartėsuar thotė: “Kushdo qė shpėton nga zjarri i xhehenemit dhe hyn nė xhenet, ai ka fituar (gjithēka qė mund tė dėshirohet).” (Ali Imran, 185)
4- Respektimi dhe bindja ndaj Allahut tė Lartėsuar dhe ndaj tė Dėrguarit tė Tij janė prej shkaqeve mė tė rėndėsishme pėr hyrjen nė xhenet. Allahu thotė: “Atė qė i bindet Allahut dhe tė Dėrguarit tė Tij, Ai e shpie nė kopshte, nėpėr tė cilėt rrjedhin lumenj dhe ku do tė qėndrojė pėrherė. Kjo ėshtė fitorja e madhe.” (Nisa, 13)
5- Vendi sa zė njė kamxhik nė xhenet ėshtė mė i mirė sesa kjo botė dhe ēfarė ka nė tė.
6- Begatia e xhenetit e tejkalon imagjinatėn e as nuk mund tė pėrshkruhet, siē thotė Allahu i Lartėsuar nė hadithin kudsij: “Pėr robėrit e Mi tė mirė kam pėrgatitur atė qė syri nuk e ka parė asnjėherė, as veshi nuk ka dėgjuar pėr tė e as qė i ka shkuar ndėr mend kurrė.” Shėnon Buhariu.

Prandaj, eja tė flasim sė bashku pėr xhenetin dhe begatitė e tij nė kėtė muaj. Eja tė njihemi me punėt tė cilat na ndihmojnė tė hyjmė nė xhenet, tė jetojmė nė tė me shpirtrat tanė, edhe pse jemi ende nė kėtė botė. Le tė kemi mall pėr tė nė zemrat tona para se tė na fusė Allahu i Lartėsuar nė tė, inshallah. Allahu Fuqiplotė thotė: “Dhe njė zė do t’i thėrrasė: “Ky ėshtė xheneti qė ju e keni merituar pėr atė qė keni punuar.” (A'raf, 43)
O Allah, ne tė kėrkojmė xhenetin!

Pesėmbėdhjetė karakteristika motivuese pėr tė hyrė nė xhenet

1- Allahu na ka premtuar se do tė na fusė nė xhenet. Ai thotė: “Nė tė vėrtetė, Allahu ka blerė nga besimtarėt jetėn dhe pasurinė e tyre, nė kėmbim tė xhenetit.” (Tevbe, 111)
2- Qėndrim i pėrhershėm nė xhenet. Allahu i Lartėsuar thotė: “Me tė vėrtetė, ata qė besojnė dhe bėjnė vepra tė mira, do tė kenė pėr banesa kopshtet e Firdeusit, ku do tė qėndrojnė pėrherė, duke mos dėshiruar asnjė ndryshim.” (Kehf, 107-108)
3- Toka e xhenetit ėshtė prej miskut. I Dėrguari, lavdėrimi dhe paqja e Allahut qoftė mbi tė, thotė: “Hyra nė xhenet… toka e xhenetit ishte prej misku.” Shėnon Buhariu dhe Muslimi.
4- Lumenjtė e tij janė tė shumėllojshėm. Allahu i Lartėsuar thotė: “Ja pėrshkrimi i xhenetit, qė u premtohet tė pėrkushtuarve (ndaj Allahut): njė vend ku ka lumenj me ujė tė pandotur, lumenj qumėshti me shije tė pandryshuar, lumenj vere me shije tė kėndshme pėr ata qė e pinė dhe lumenj prej mjalti tė kulluar. Ata do tė kenė aty lloj-lloj frutash.” (Muhamed, 15)
5- Burimet e tij janė tė shumta. Allahu i Lartėsuar thotė: “Pa dyshim, ata qė i frikėsohen Allahut do tė jenė nė kopshte dhe burime.” (Dharijat, 15)
6- Pallatet e tij janė tė mrekullueshme. Allahu i Lartėsuar thotė: “...si dhe pallate tė mrekullueshme nė xhenetin e Adnit.” (Tevbe, 72)
7- Numri i dyerve tė tij ėshtė tetė dhe ato janė tė gjera. Allahu i Lartėsuar thotė: “...nė kopshtet e Adnit, dyert e tė cilit janė tė hapura pėr ta.” (Sad, 50)
8- Pemėt e tij janė mė tė ėmblat dhe mė tė kėndshmet. Allahu i Lartėsuar thotė: “Aty do tė prehen e do tė kėnaqen me pemė dhe pije tė llojllojshme.” (Sad, 51) Gjithashtu thotė: “Punėdrejtėt do tė jenė mes hijesh e burimesh si dhe frutash nga ato qė dėshirojnė.” (Murselat, 41-42)
9- Ushqimi i tij ėshtė i zgjedhur. Allahu i Lartėsuar thotė: “Aty do tė ketė ēfarė t’ju dojė shpirti dhe gjithēka qė ta kėnaq syrin dhe atje do tė qėndroni pėrgjithmonė.” (Zuhruf, 71)
10- Verėrat e tij janė tė mira, tė kėndshme, tė shijshme; ata qė e pinė, as nuk do tė trullosen dhe as nuk do tė dehen. Allahu i Lartėsuar thotė: “Aty do t’u shėrbehet njė gotė e mbushur nga njė burim i rrjedhshėm, (me pije) tė bardhė e tė shijshme pėr ata qė do ta pinė. Prej saj as nuk do tė trullosen dhe as nuk do tė dehen.” (Safat, 45)
11- Rrobat e tij janė tė shtrenjta. Allahu i Lartėsuar thotė: “...dhe do tė vishen me rroba tė gjelbra prej mėndafshi tė hollė dhe armaēi, duke ndenjur tė mbėshtetur nė shtretėr tė lartė. Sa shpėrblim i mrekullueshėm dhe sa vendbanim i bukur!” (Kehf, 31)

vazhdon...









----------------------------------------
"Prano vdekjen nga armiku, prano plumbin nga ēeliku, prano t'varin ne litar, por kurrė mos prano tė jesh tradhėtar"
PM
Top
Studenti20
Postuar nė: 01.09.2009, 12:29
Quote Post


Tėrė kohėn flas :)
*****

Posti: Antarė
Postime: 4745
Antari Nr: 995
Bashkangjitur: 11.04.2006



12- Shtretėrit e tij janė tė shtrirė. Allahu i Lartėsuar thotė: “Ata (banorėt e devotshėm qė do tė hyjnė nė kėto kopshte) do tė jenė tė mbėshtetur nė shtroje, anash me armaē mėndafshi.” (Rahman, 54)
13- Bashkėshortet e banorėve tė xhenetit (hyritė). Allahu i Lartėsuar thotė: “Po, kėshtu do tė jetė dhe Ne do t’i martojmė ata me hyri sybukura.” (Duhan, 54)
14- Kėnaqėsia e madhe, shikimi i Allahut. Allahu i Lartėsuar thotė: “Atė ditė disa fytyra do tė shkėlqejnė dhe Zotin e tyre do tė shohin.” (Kijame, 22-23)
15- Ėshtė i pėrgatitur pėr tė devotshmit. Allahu i Lartėsuar thotė: “Nxitoni drejt faljes sė gjynaheve nga Zoti juaj dhe xhenetit, hapėsira e tė cilit ėshtė sa qiejt e toka dhe qė ėshtė pėrgatitur pėr tė devotshmit.” (Ali Imran, 133)

Ēfarė karakteristikash, tė cilat zemrave u shtojnė gėzim, kėnaqėsi dhe mall!

Njėzet shkaqe qė ndihmojnė pėr tė hyrė nė xhenet

Ekzistojnė vepra tė mira tė cilat, me vullnetin e Allahut, tė ndihmojnė pėr tė hyrė nė xhenet. Mirėpo, para se tė fillojmė t’i pėrmendim disa prej kėtyre veprave, ėshtė e domosdoshme tė dihet se nė xhenet nuk do tė hyjė kush tjetėr pėrveē besimtarit. Prandaj, imani (besimi) ėshtė kusht thelbėsor pėr hyrjen nė tė. Allahu i Lartėsuar thotė: “Kurse ata qė besojnė e bėjnė vepra tė mira, do tė jenė banorė tė xhenetit, ku do tė qėndrojnė pėrgjithmonė.” (Bekare, 82)
Ndėrsa disa nga veprat ndihmuese pėr hyrjen nė xhenet janė:

1- Devotshmėria, e cila pa dyshim konsiderohet si dobi shpresėdhėnėse nga agjėrimi i Ramazanit. Allahu i Lartėsuar thotė: “Vėrtet tė devotshmit do tė jenė nė kopshtet e xhenetit pranė burimeve.” (Hixhr, 45). Gjithashtu, Ai thotė: “Ky ėshtė xheneti qė Ne ua japim nė trashėgim robėrve Tanė tė pėrkushtuar.” (Merjem, 63). Kurse devotshmėria ėshtė qė tė vėsh nė mes teje dhe Allahut njė mburojė ndaj mėkateve, duke respektuar urdhrat e Tij dhe duke u larguar nga ndalesat e Tij.
2- Qėndrueshmėria dhe vendosmėria haptazi dhe fshehurazi deri nė vdekje. Allahu i Lartėsuar thotė: “Me tė vėrtetė, atyre qė thonė: “ Zoti ynė ėshtė Allahu”, e pastaj vazhdojnė tė vendosur nė rrugėn e drejtė, do t’u zbresin engjėjt (para vdekjes) e do t’u thonė: “Mos u frikėsoni dhe mos u pikėlloni! Dhe gėzojuni xhenetit qė ju ėshtė premtuar.” (Fusilet, 30). Ndėrsa nė hadith qėndron: “Thuaj: “Besova nė Allahun” e pastaj pėrqendrohu nė tė (nė atė qė aludon kjo fjalė).” Shėnon Muslimi. Qėndrueshmėria dhe pėrqendrimi do tė thotė vazhdimėsi nė respektimin e Allahut deri nė vdekje.
3- Marrja e tė Dėrguarit si shembull dhe model jete. Allahu i Lartėsuar thotė: “Kush i bindet Allahut dhe tė Dėrguarit tė Tij, do tė shkojė nė xhenete, nėpėr tė cilat rrjedhin lumenj, kurse ai qė shmanget, do tė ndėshkohet me dėnim tė dhembshėm.” (Fet’h, 17). Ndėrsa i Dėrguari i Allahut, lavdėrimi dhe paqja e Allahut qoftė mbi tė, thotė: “I gjithė umeti im do tė hyjė nė xhenet, pėrveē atij qė refuzon.” Thanė: “Kush ėshtė ai qė refuzon?” Tha: “Kush mė bindet mua, do tė hyjė nė xhenet, ndėrsa kush mė kundėrshton, ka refuzuar.” Shėnon Buhariu.
Marrja shembull e tė Dėrguarit tė Allahut nėnkupton ndėrtimin e sjelljes sė muslimanit si dhe tė tė gjitha akteve tė tij, qofshin ato fjalė ose vepra, nė pajtim me atė qė ka sjellė i Dėrguari nga ana e Zotit tė tij, duke e pasuar atė si dhe duke i pranuar prej tij kėto veprime pėr shkak se ai konsiderohet i Dėrguar i Allahut. Allahu i Lartėsuar thotė: “Nė tė Dėrguarin e Allahut ka njė shembull tė mrekullueshėm.” (Ahzab, 21)
4- Pendimi i sinqertė tek Allahu. Allahu i Lartėsuar thotė: “...pėrveē atyre qė pendohen, qė besojnė dhe bėjnė punė tė mirė. Kėta do tė hyjnė nė xhenet dhe nuk do t’u bėhet kurrfarė padrejtėsie.” (Merjem, 60). Kurse me pendim nėnkuptohet largimi nga tė gjitha mėkatet e gabimet, pendim pėr ēdo mėkat tė kaluar si dhe vendosmėri pėr tė mos iu kthyer atij mėkati nė tė ardhmen.
5- Kėrkimi i diturisė pėr hir tė Allahut si dhe pėr hir tė kėnaqėsisė sė Tij. I Dėrguari, lavdėrimi dhe paqja e Allahut qoftė mbi tė, thotė: “…kush trason rrugėn pėr tė kėrkuar dituri, atij Allahu do t’ia lehtėsojė rrugėn pėr nė xhenet.” Shėnon Muslimi. Kėrkimi i diturisė nė muajin e Ramazanit mund tė manifestohet pėrmes shumė formash:
a)- tė mėsuarit e dispozitave tė agjėrimit;
b)- njohja me gjendjen e tė parėve tanė nė Ramazan;
c)- komentimi i ajeteve tė agjėrimit si dhe kuptimi i domethėnieve tė tyre;
ē)- njohja me ngjarjet historike qė kanė ndodhur nė kėtė muaj.

6- Mirėsjellja me njerėzit. I Dėrguari, lavdėrimi dhe paqja e Allahut qoftė mbi tė, ka thėnė: “Ajo qė mė sė shumti i fut njerėzit nė xhenet ėshtė devotshmėria dhe sjellja e mirė…”
“Morali i tij (Muhamedit alejhi selam) ishte Kurani.” Shėnon Muslimi.
Kurse me moral tė mirė nėnkuptohet stolisja me mirėsi dhe largimi nga shthurja.
7- Shqiptimi i dėshmisė pas abdestit. I Dėrguari, lavdėrimi dhe paqja e Allahut qoftė mbi tė, thotė: “Kush merr abdest nė mėnyrė tė pėrpiktė e pastaj thotė: “Dėshmoj se nuk ka hyjni tjetėr pos Allahut, tė Vetmit, i Cili nuk ka shok, dhe dėshmoj se Muhamedi ėshtė rob dhe i Dėrguar i Tij”, i hapen tetė dyert e xhenetit dhe hyn nga cila derė tė dėshirojė.” Shėnon Muslimi.
8- Shkuarja nė xhami pėr kryerjen e pesė namazeve apo tė adhurimeve tė tjera. I Dėrguari, lavdėrimi dhe paqja e Allahut qoftė mbi tė, thotė: “Kush shkon nė xhami apo kthehet nga xhamia, Allahu ia pėrgatit njė vend nė xhenet sa herė qė shkon apo vjen.” Shėnon Muslimi.
9- Vizita e tė sėmurit apo e vėllait nė fe pėr hir tė Allahut. I Dėrguari, lavdėrimi dhe paqja e Allahut qoftė mbi tė, thotė: “Kush viziton njė tė sėmurė apo ndonjė vėlla tė tij pėr hir tė Allahut, thėrret njė thirrės: “Tė lumtė dhe lum ti pėr ecjen tėnde! Ke pėrgatitur nė xhenet njė shtėpi.” Shėnon Tirmidhiu.
10- Pėrsėritja e ezanit me sinqeritet pėr hir tė Allahut. I Dėrguari, lavdėrimi dhe paqja e Allahut qoftė mbi tė, thotė: “Nėse muezini thotė: “Allahu Ekber, Allahu Ekber”, e dikush nga ju thotė: “Allahu Ekber, Allahu Ekber”…(pastaj ka pėrmendur ezanin)…, pastaj (muezini) thotė: “Hajje ales- salah”, e dikush nga ju thotė: “La haule ue la kuuete il-la bil-lah”, pastaj (muezini) thotė: “Hajje alel felah”, e dikush nga ju thotė: “La haule ue la kuuete il-la bil-lah”… e pastaj (muezini) thotė: “La ilahe il-la Allah”, e pėrcjellėsi thotė: “La ilahe il- la Allah” me zemėr tė sinqertė, do tė hyjė nė xhenet.” Shėnon Muslimi.
11- Falja e dy rekateve pas abdestit. Ukbete b. Amiri, Allahu qoftė i kėnaqur me tė, transmeton se i Dėrguari, lavdėrimi dhe paqja e Allahut qoftė mbi tė, ka thėnė: “Kush merr abdest nė mėnyrė tė pėrpiktė dhe pastaj i fal dy rekate i pėrqendruar me zemrėn dhe fytyrėn e tij (gjatė namazit), atij i obligohet xheneti.” Shėnon Muslimi.
12- Kryerja e nafileve tė shumta. Rebia b. Es’habi, Allahu qoftė i kėnaqur me tė, rrėfen duke thėnė: “I shėrbeja dhe i sillja ujė tė Dėrguarit, kurse ai mė tha: “Mė kėrko”. Thashė: “Tė kėrkoj shoqėrimin tėnd nė xhenet!” Ai tha: “Mė ndihmo duke bėrė shumė sexhde.” Shėnon Muslimi.
13- Kujdesi ndaj jetimit. I Dėrguari, lavdėrimi dhe paqja e Allahut qoftė mbi tė, ka thėnė: “Unė dhe kujdestari i jetimit jemi nė xhenet kėshtu”, dhe bėri me shenjė me gishtin tregues dhe gishtin e mesėm.” Shėnon Buhariu.
14- Pėrhapja e selamit, ushqimi i tė tjerėve si dhe falja e namazit natėn. I Dėrguari, lavdėrimi dhe paqja e Allahut qoftė mbi tė, thotė: “O ju njerėz, pėrhapeni selamin (pėrshėndetjen), jepni ushqim, faluni natėn kur njerėzit janė nė gjumė, do tė hyni nė xhenet me selam (paqe).” Shėnon Ibn Maxheh.
15- Leximi i Ajetul Kursisė pas ēdo namazi farz (obligativ). I Dėrguari, lavdėrimi dhe paqja e Allahut qoftė mbi tė, ka thėnė: “Kush lexon ajetin kursij pas ēdo namazi tė detyruar, e pengon atė nga hyrja nė xhenet veēse vdekja.” Shėnon Nesaiu.
16- Zotėria i istigfarit (lutja mė e mirė e kėrkimit tė faljes). “O Allahu im! Vetėm Ti je Zoti im, nuk ka zot tjetėr pėrveē Teje. Mė krijove dhe unė jam robi Yt...” Shėnon Buhariu nga Shedad b. Evsi e pastaj ka thėnė: “Kush e thotė ditėn duke qenė i bindur nė tė dhe vdes atė ditė ende pa u ngrysur, ai do tė jetė prej banorėve tė xhenetit. Ndėrsa kush e thotė natėn dhe ėshtė i bindur nė tė si dhe vdes pa u gdhirė, ai po ashtu do tė jetė prej banorėve tė xhenetit.”
17- Kujdesi pėr abdestin. Qė nėnkupton vazhdimėsinė e pastrimit pas ēdo ndyrėsire. I Dėrguari, lavdėrimi dhe paqja e Allahut qoftė mbi tė, i ka thėnė Bilalit: “O Bilal, mė trego cila punė qė ke bėrė nė Islam tė jep mė shumė shpresė? Vėrtet unė e kam dėgjuar zhurmėn e nallaneve tė tua para meje nė xhenet.” Bilali u pėrgjigj: “Puna qė kam bėrė dhe prej sė cilės shpresoj fitimin mė tė madh ėshtė ajo qė asnjėherė ditėn apo natėn, kur kam marrė abdest, me atė abdest tė mos kem falur atė qė mė ėshtė urdhėruar tė fal.” Buhariu dhe Muslimi.
18- Largimi i pengesave nga rruga e muslimanėve. I Dėrguari, lavdėrimi dhe paqja e Allahut qoftė mbi tė, ka thėnė: “Kam parė njė burrė nė xhenet qė ka hyrė nė tė pėr shkak tė njė peme tė cilėn e ka hequr nga rruga, pemė e cila i pengonte njerėzit.” Shėnon Muslimi.
19- Fjala e mirė. I Dėrguari, lavdėrimi dhe paqja e Allahut qoftė mbi tė, ka thėnė: “Nė xhenet ka njė dhomė, pjesa e jashtme e sė cilės shihet nga brenda, kurse brendėsia e saj shihet nga jashtė.” Ebu Malik El Esh’arij tha: “Pėr kė ėshtė ajo, o i Dėrguar i Allahut?” Ai tha: “Pėr atė qė flet mirė, qė i ushqen tė varfrit si dhe pėr atė qė falet kur njerėzit flenė.” Shėnon Taberani dhe Hakimi.
20- Nėse njė sėrė veprash tė mira bashkohen te muslimani gjatė ditės, ai do tė hyjė nė xhenet:
a) agjėrimi;
b) pėrcjellja e xhenazes;
c) vizita e tė sėmurit;
d) tė ushqyerit e tė varfrit.

Argument lidhur me kėtė kemi hadithin tė cilin e transmeton Ebu Hurejra, Allahu qoftė i kėnaqur me tė, ku i Dėrguari, lavdėrimi dhe paqja e Allahut qoftė mbi tė, ka thėnė: -Kush prej jush u zgjua sot agjėrueshėm?
Ebu Bekri tha:-Unė.
-Kush prej jush pėrcolli sot ndonjė xhenaze?
Ebu Bekri tha: -Unė.
-Kush ushqeu sot ndonjė tė varfėr?
Ebu Bekri tha: -Unė.
-Kush vizitoi sot ndonjė tė sėmurė?
Ebu Bekri tha: -Unė.
Atėherė i Dėrguari tha: -Nuk bashkohen te ndonjėri kėto cilėsi e tė mos hyjė nė xhenet. Shėnon Muslimi.

Kėto ishin njėzet forma tė cilat e ndihmojnė muslimanin qė ta fitojė xhenetin me dėshirėn e Allahut. Muslimani gjatė kėtij muaji ka mundėsi t’i aplikojė kėto forma nė mėnyrė qė tė jenė ndihmė pėr tė. Kurse ne xhenetin nė kėtė muaj e kemi pėrmendur vetėm pėr shkak tė dėshirės sė madhe tė zemrave tona pėr tė. Rikujtimi i begative tė tij pa dyshim se ėshtė njė motivim pėr tė punuar vepra tė mira, veēanėrisht kur ne e pėrjetojmė kėtė muaj tė vlefshėm.
I Dėrguari i Allahut, lavdėrimi dhe paqja e Allahut qoftė mbi tė, ka thėnė: “Kur vjen muaji i Ramazanit, hapen dyert e xhenetit.” Shėnon Buhariu.



----------------------------------------
"Prano vdekjen nga armiku, prano plumbin nga ēeliku, prano t'varin ne litar, por kurrė mos prano tė jesh tradhėtar"
PM
Top
Studenti20
Postuar nė: 03.09.2009, 00:40
Quote Post


Tėrė kohėn flas :)
*****

Posti: Antarė
Postime: 4745
Antari Nr: 995
Bashkangjitur: 11.04.2006



Si e kanė kaluar Ramazanin paraardhėsit tanė besimtarė



Ne duhet tė shikojmė shembullin e tė Dėrguarit, lavdėrimi dhe paqja e Allahut qofshin mbi tė, tė shokėve tė tij dhe tė gjeneratave tė hershme tė muslimanėve, nėse dėshirojmė tė pėrfitojmė maksimumin prej muajit tė bekuar. I Dėrguari, lavdėrimi dhe paqja e Allahut qofshin mbi tė, thoshte: “Mė tė mirėt e umetit tim do tė jenė gjenerata pas meje. Pastaj ata pas tyre, dhe pastaj ata pas tyre.” (Sahihul Buhari: 2652 dhe Sahihu Muslim: 2533)

Ne do tė shikojmė disa nga veprat tė cilave paraardhėsit e devotshėm u kanė kushtuar vėmendje gjatė Ramazanit.


Leximi i Kuranit

Allahu thotė: “Muaji i Ramazanit ėshtė muaj nė tė cilin ka zbritur Kurani.” [El-Bekare, 185]

Pėr kėtė arsye, ne shohim se paraardhėsit tanė tė devotshėm e kanė shtuar pėrsėritjen e Kuranit nė Ramazan. Ibrahim En-Nehaiu tregon se El-Eswed Bin Jezidi e ka bėrė hatme Kuranin ēdo tė dytėn natė nė Ramazan. Ai ka fjetur vetėm ndėrmjet akshamit dhe jacisė. Jashtė Ramazanit, ai ka bėrė hatme Kuranin ēdo gjashtė net.

Abdul-Melik Bin Ebi Sulejmani ne tregon se Seid Bin Xhubejri po ashtu e ka bėrė hatme Kuranin ēdo tė dytėn natė.

Po ashtu ėshtė thėnė qė Velidi e ka bėrė hatme Kuranin ēdo tė tretėn natė, por nė muajin e Ramazanit ai e bėnte hatme atė 17 herė.

Selam Bin Ebu Muti’ na tregon qė Katades i ėshtė dashur normalisht shtatė ditė pėr tė lexuar Kuranin, por nė Ramazan atij i duheshin vetėm tri ditė pėr ta bėrė kėtė. Vėrtet ai e bėnte hatme Kuranin ēdo natė.

Kasim Bin Ali e pėrshkruan babanė e tij, Ibėn Asakirin, autorin e famshėm tė librit “Historia e Damaskut”, kėshtu: “Ai gjithnjė i ka kushtuar vėmendje namazit tė tij me xhemat dhe ishte i pėrhershėm nė kėndimin e Kuranit. Ai gjithnjė e bėnte hatme Kuranin tė premteve. Mirėpo nė Ramazan ai e bėnte kėtė ēdo ditė dhe tėrhiqej nė minaren lindore tė xhamisė.”

Dhehebiu shkruan kėshtu pėr Ebu Barakat Hibetullah Bin Mahfudh: Ai lexonte tė drejtėn islame dhe lexonte Kuran. Ai ishte i njohur pėr bamirėsinė e tij dhe veprat e mira. Gjatė muajit tė Ramazanit ai e bėnte hatme Kuranin tridhjetė herė.”


Zgjimi pėr namazin e natės

Saib Bin Jezidi rrėfen: “Omer Ibėn Hattabi ka urdhėruar Ubej Ibėn Ka’bin dhe Temim Ed-Dariun pėr t’i udhėhequr nė namazin e Ramazanit. Secili prej tyre lexonte njėqind ajete nė njė rekat, derisa ne duhej tė mbėshteteshim nė shkop pėr shkak tė gjatėsisė qė duhej tė qėndronim. Ne arrinim ta mbaronim namazin vetėm pak para kohės sė sabahut.” [Musannefi i Abdurr-Rezzakut: 7730 dhe Suneni i Bejhekiut: 4392]

Abdullahu, djali i Ebu Bekrit, rrėfen se ka dėgjuar babanė e tij duke thėnė: “Derisa ne pėrfundonim namazin nė Ramazan, shėrbėtorėt duhej tė nguteshin pėr tė pėrgatitur ushqimin nga frika se mos po agonte dita.” [El-Muwatta’: 254]

Abdurr-Rahman Ibėn Hurmuzi na tregon se imamėt e teravive e pėrfundonin leximin e Sures Bekare gjatė tetė rekateve tė namazit. Ndėrsa kur ata e pėrfundonin leximin nė dymbėdhjetė rekate, njerėzit konsideronin se lexuesit ishin duke ua lehtėsuar gjėrat atyre. [Musannefi i Abdurr-Rezzakut: 7734 dhe Suneni i Bejhekiut: 4401]

Nafiu tregon se Ibėn Omeri falte namaz nė shtėpinė e tij gjatė muajit tė Ramazanit. Kur njerėzit dilnin nga xhamia, ai shkonte nė Xhaminė e tė Dėrguarit, lavdėrimi dhe paqja e Allahut qofshin mbi tė, duke marrė me vete ujė. Ai nuk dilte nga xhamia derisa e falte namazin e sabahut. [Suneni i Bejhekiut: 4384]

Imran Ibėn Hudajri na tregon se Ebu Mijlazi i printe xhematit nė Ramazan nė lagjen e tij. Ai e bėnte hatme Kuranin gjatė shtatė ditėve. [ Musannefi i Ibėn Ebi Shejbes: 7677]


Bujaria nė dhėnien e lėmoshės

Ibėn Abbasi thotė: “I Dėrguari i Allahut, lavdėrimi dhe paqja e Allahut qofshin mbi tė, ishte mė bujari nga tė gjithė nė bėrjen e veprave tė mira dhe ishte nė bujarinė mė tė lartė gjatė muajit tė Ramazanit. Xhibrili e ka takuar atė ēdo vit gjatė muajit tė Ramazanit dhe i Dėrguari, lavdėrimi dhe paqja e Allahut qofshin mbi tė, i recitonte Kuran atij. Ēdo herė qė Xhibrili takohej me tė, ai bėhej edhe mė bujar se era e dėrguar (e freskėt).” [Sahihul Buhari: 1902 dhe Sahihu Muslim: 2308]

El-Muhal-lebi ka bėrė kėtė analizė mbi kėtė hadith [shih Ibėn Batal, Komentimi mbi Sahihun e Buahriut: 4/22-23]:
“Kjo tregon pėr mirėsinė e veprave tė mira dhe qė angazhimi nė disa veprime tė mira hap rrugė pėr kryerjen edhe tė veprave tė tjera. Praktika e kryerjes sė veprimeve tė mira ndihmon njėkohėsisht nė punėt e mira tė mėtejshme. Kėtu shohim qė mirėsia e agjėrimit dhe takimi me Xhibrilin ka ngritur bamirėsinė dhe bujarinė, aq shumė saqė ai bėhej shumė bujar, si era e dėrguar (e freskėt).”

El-Zyan Ibnul-Muniti sqaron krahasimin e “e erės sė dėrguar (tė freskėt)” kėshtu [shih El-Askalani, nė “Fet-hul-Bari”: 4/139]: “Bamirėsia e tij dhe trajtimi i mirė pėr njerėzit e varfėr dhe ata nė nevojė po ashtu edhe pėr ata tė pasurit dhe qė posedojnė mjete tė mjaftueshme ėshtė e gjithanshme, si ndihma qė sjell era e dėrguar (e freskėt).”

Shafiu thotė: “Ėshtė e pėlqyeshme pėr njeriun tė shtojė bamirėsinė nė muajin e Ramazanit. Kjo ėshtė pasim i praktikės sė tė Dėrguarit, lavdėrimi dhe paqja e Allahut qofshin mbi tė. Kjo po ashtu arsyetohet me nevojat e njerėzve dhe mirėqenien e tyre, meqenėse shumė prej tyre anė tė shkėputur nga fitimi i mjeteve tė jetesės pėr arsye tė preokupimit me agjėrim dhe namaz.”

Ibėn Umeri nuk e ka prishur agjėrimin nafile asnjėherė, me pėrjashtim kur ka qenė duke u shoqėruar me tė varfrit. Gjithnjė kur dikush ka ardhur gjersa ai ishte duke ngrėnė dhe kėrkonin lėmoshė nga ai, Ibėn Omeri merrte prej bukės sė tij atė qė konsideronte se ėshtė e drejtė e racionit tė tij dhe ngrihej dhe e linte pjesėn tjetėr tė bukės pėr lypėsin. Dhe merrte nga ajo qė kishte mbetur nė duart e tij dhe i jepte familjes sė tij, kėshtu qė kur zgjohej nė mėngjesin tjetėr agjėrueshėm, ai nuk kishte ngrėnė asgjė prej natės sė kaluar. [Letaiful-Me’arif: 314]

Junus Ibėn Jezidi na tregon se gjatė muajit tė Ramazanit, Ibėn Shihabi nuk angazhohej nė asgjė tjetėr pėrveē leximit tė Kuranit dhe ofrimit tė ushqimit tė varfėrve.

Hammad Bin Ebi Sulejmani ka marrė pėrsipėr ofrimin e ushqimit pėr pesėqind njerėz, pėr t’u dhėnė atyre iftar gjatė muajit tė Ramazanit. Dhe nė ditėn e Bajramit, ai u dhuronte kėtyre njerėzve nga njėqind pjesė argjendi.


Ruajtja e gjuhės

Ebu Hurejra rrėfen se i Dėrguari, lavdėrimi dhe paqja e Allahut qofshin mbi tė, ka thėnė: “Kush nuk braktis fjalėt e pavėrteta dhe veprimet false, Allahu nuk ka nevojė pėr braktisjen e tij nga ushqimi dhe pija." [Sahihul Buhari: 1903]

El-Muhal-lebi ka bėrė kėtė shpjegim rreth kėtij hadithi [Ibėn Battal, Komentimi i Sahihul Buhariut: 4/23]: “Kjo tregon qė agjėrimi obligon pėrmbajtjen prej gėnjeshtrave dhe fjalėve tė pahijshme ashtu siē obligon ndalimin nga ushqimi dhe pija. Personi qė gėnjen dhe flet fjalė tė pahijshme pakėson vlerėn e agjėrimit, i nėnshtrohet pakėnaqėsisė sė Zotit tė tij dhe ka mundėsi qė agjėrimi i tij tė mos pranohet.

I Dėrguari, lavdėrimi dhe paqja e Allahut qofshin mbi tė, ka thėnė: “Nėse dikush nga ju fillon tė agjėrojė, ai duhet tė shmanget prej fjalėve tė pahijshme dhe sjelljeve injorante. Nėse dikush e nėnēmon ose dėshiron tė rrihet me tė, ai duhet tė pėrgjigjet duke thėnė: “Unė jam agjėrueshėm, unė jam agjėrueshėm.” [Sahihu Muslim: 1151]

Shpjegimi i El-Mezarit pėr kėtė hadith: “Kjo bėhet pėr arsye se personit i ėshtė rekomanduar tė thotė ”Unė jam agjėrueshėm, unė jam agjėrueshėm” pėr ta pėrmbajtur nga pėrfshirja e tij nė shkėmbimin e fyerjes.”

Omer Ibėn Hattabi ka thėnė: “Njeriu nuk duhet tė ndalet vetėm nga ushqimi dhe pijet, por po ashtu edhe prej rrenave, tė pavėrtetave, pėrgojimit dhe mallkimit.” [Musannefi i Ibėn Ebi Shejbes: 8882]

Ali Ibėn Ebu Talibi ka thėnė: “Agjėrimi nuk ėshtė largimi nga ushqimi dhe pijet, por largimi nga gėnjeshtrat, tė pavėrtetat dhe fjalėt e kota.” [Musannefi i Ibėn Ebi Shejbes: 8884]

Talk Ibėn Kajsi na tregon se Ebu Dherri ka thėnė: “Kur tė agjėroni, kontrollojeni veten aq sa keni mundėsi.” Sa pėr Talkun, kur ai agjėronte, ai shihej duke dalė nga shtėpia vetėm nė rastet kur shkonte tė falte namaz. [Musannefi i Ibėn Ebi Shejbes: 8878]

Xhabir Ibėn Abdullahu ka thėnė: “Kur tė agjėroni, dėgjimi, shikimi dhe gjuha juaj duhet gjithashtu tė agjėrojnė, duke iu shmangur gėnjeshtrave dhe mėkateve. Ju nuk duhet tė abuzoni shėrbėtorin tuaj. Ju duhet tė ruani vetėpėrmbajtjen dhe dinjitetin gjatė ditės, nė tė cilėn ju agjėroni. Mos e bėni ditėn tuaj tė agjėrimit tė ngjashme me njė ditė tė zakonshme.” [Musannefi i Ibėn Ebi Shejbes: 8880]

Atau na tregon se Ebu Hurejra ka thėnė: “Kur tė agjėroni, mos u sillni nė mėnyrė injorante dhe mos i ofendoni njerėzit. Nėse dikush sillet me injorancė ndaj jush, thuaj: “Jam agjėrueshėm.” [Musannefi i Abdurr-Rezzakut: 7456]

Muxhahidi ka thėnė: “Nėse u shmangeni dy gjėrave, atėherė agjėrimi juaj ėshtė nė rregull. Ju duhet t’u shmangeni pėrgojimeve dhe gėnjeshtrave.”

Ebul-Alia ka thėnė: “Agjėruesi ėshtė i zėnė nė adhurim derisa nuk pėrgojon dikė.”











----------------------------------------
"Prano vdekjen nga armiku, prano plumbin nga ēeliku, prano t'varin ne litar, por kurrė mos prano tė jesh tradhėtar"
PM
Top
Studenti20
Postuar nė: 03.09.2009, 00:44
Quote Post


Tėrė kohėn flas :)
*****

Posti: Antarė
Postime: 4745
Antari Nr: 995
Bashkangjitur: 11.04.2006



A e di o agjėrues?


A e di se Ramazanin do ta pėrjetojnė vitin e ardhshėm vetėm tė gjallėt e ti mund tė mos jesh prej tyre? Prandaj bėj vepra tė mira, pendohu tek Allahu, qaj pėr mėkatet tua, shfrytėzoje kėtė muaj, i cili mund tė jetė i fundit pėr ty.

A e di se nėn tokė ka njerėz qė qajnė dhe vajtojnė, jo pėr shkak tė ndarjes nga fėmijėt dhe pasuria e tyre, por pėr shkak tė humbjes sė shumė Ramazaneve? Nuk kanė depozituar vepra tė mira, prandaj falėndero Allahu qė tė la tė jetosh e nuk tė bėri tė vdesėsh.

A e di se nė spitale ka shumė tė sėmurė, tė cilėt janė tė privuar nga agjėrimi dhe falja e namazit? Lotėt e tyre rrjedhin nga vajtimi pėr shkak tė mospranisė sė tyre me vėllezėrit e tyre nė kėtė muaj. Falėndero Allahun, i Cili tė dha shėndet, ndėrsa tė tjerėt i ka sprovuar me sėmundje.

A e di se agjėrimi i Ramazanit pranohet vetėm prej atyre qė falin namaz? Ki kujdes nga humbja e fesė tėnde me neglizhencėn tėnde ndaj namazit, pėr shkak tė gjumit apo kalimit nga koha e tij.

A e di se kujt i agjėron stomaku dhe nuk i agjėron syri, veshi dhe gjuha nga tė ndaluarat, ai ka pėrfituar nga agjėrimi vetėm urinė dhe etjen?

A e di se shejtanėt nga lloji i njerėzve nuk prangosen nė Ramazan? Ata janė mė tė rrezikshėm pėr fenė tėnde sesa shejtanėt nga lloji i xhinėve. Prandaj ki kujdes prej tyre.

A e di se nata e Ramazanit ėshtė e barabartė me ditėn pėr sa i pėrket shenjtėrisė? Mos u bė prej atyre tė cilėt agjėrojnė ditėn nga e lejuara, kurse gjatė natės hanė harame.

A e di se dallimi ndėrmjet agjėrimit tonė dhe agjėrimit tė ēifutėve dhe tė krishterėve ėshtė ngrėnia e syfyrit? Kundėrshtoji ata dhe pasoje tė dashurin tėnd, i cili thotė: “Hani syfyr, se nė tė ka bereqet.” Shėnon Buhariu dhe Muslimi.

A e di se dhjetė netėt e fundit tė Ramazanit janė mė tė vlefshme se ato tė mėparshmet? Ki kujdes nga plogėshtia dhe molisja me ardhjen e kėtyre netėve.

A e di se ta kėrkosh Natėn e Kadrit dhe tė falėsh namaz nė tė me besim dhe duke llogaritur nė shpėrblimin e Allahut, veprat e tua do tė ngrihen sikur tė kishe punuar tetėdhjetė vite? Mos e humb kėtė mundėsi duke shėtitur nėpėr tregje dhe duke humbur kohėn nė atė qė nuk sjell dobi.

A e di se itikafi ėshtė i vlefshėm qoftė edhe njė pjesė tė natės apo tė ditės me qėllim afrimi ndaj Allahut? Mos e privo veten nga kėnaqėsia e veēimit me Allahun nė ndonjė prej shtėpive tė Tij. Ushtroje veten me itikaf, qoftė edhe njė pjesė te ditės ose tė natės.

A e di se shikimi i serialeve pėrmes ekraneve televizive, dėgjimi i muzikės nė Ramazan konsiderohet pėrdhosje e shenjtėrisė sė kėtij muaji? Ki frikė Allahun dhe tė mos bėjnė amoralitet syri dhe veshi yt!

A e di se nėse nuk i braktis fjalėt e kėqija (gėnjeshtrėn, shpifjen, pėrgojimin, sharjen, mallkimin), Allahu nuk ka nevojė qė tė lėsh ushqimin dhe pijen tėnde, ashtu siē thuhet nė hadithin autentik.

A e di se kush nuk e pėrfundon leximin e Kuranit nė kėtė muaj brenda dhjetė ditėsh ndoshta llogaritet prej atyre qė e kanė braktisur atė? Si tė mos jetė kėshtu kur ky ėshtė muaji nė tė cilin zbriti Kurani. Shfrytėzoji ditėt dhe netėt e kėtij muaji pėr leximin e fjalės sė Allahut tė Lartėsuar.

A e di se muaji i Ramazanit ėshtė mundėsi e artė pėr duhanxhinjtė qė ta braktisin atė dhe ta zėvendėsojnė me misvak?

A e di se umreja nė Ramazan e ka shpėrblimin sikur tė kryesh haxhin me tė dashurin tėnd, lavdėrimi dhe paqja e Allahut qoftė mbi tė? Shfrytėzoje kėtė mundėsi.

A e di se i Dėrguari i Allahut, lavdėrimi dhe paqja e Allahut qoftė mbi tė, ka thėnė amin nė lutjen e Xhibrilit pėr atė qė e ka arritur Ramazanin, ka pėrfunduar ai dhe nuk i janė falur mėkatet? Ai do tė futet nė zjarr.

A e di se gjumi i natės ndihmon pėr shfrytėzimin e ditės me vepra tė mira? Shfrytėzoje atė brenda njė pjesė tė natės dhe ki kujdes nga pagjumėsia nė gjėra tė kota.

A e di se Allahu i Lartėsuar i jep agjėruesit shpėrblimin e shumėfishuar pėr atė qė i jep ushqim agjėruesit qoftė edhe me njė gotė ujė? Prandaj i privuar llogaritet ai qė ėshtė privuar nga kjo mirėsi e madhe me kėtė vepėr tė lehtė.

A e di se i lumturi nė festėn e Bajramit nuk ėshtė ai i cili vesh rroba tė reja, mirėpo kush do tė lirohet dhe do tė shpėtojė nga dėnimi. Sa prej tė varfėrve, tė ngratėve nė ditėn e Bajramit i mirėpresin melekėt nė rrugėt duke i pėrgėzuar me lehtėsim dhe
shpėrblim dhe se Allahu ėshtė Bujar Fisnik. Varfėria dhe nevojat e tyre nuk i dėmtuan fare, ndėrsa shumė tė tjerė tė pasur janė tė larguar nga mėshira e Allahut.

E lusim Allahun e Lartėsuar tė na mundėsojė ta pėrfundojmė Ramazanin duke qenė Allahu i kėnaqur me ne!










----------------------------------------
"Prano vdekjen nga armiku, prano plumbin nga ēeliku, prano t'varin ne litar, por kurrė mos prano tė jesh tradhėtar"
PM
Top
Lida
Postuar nė: 03.09.2009, 13:29
Quote Post


Tėrė kohėn flas :)
*****

Posti: Antarė
Postime: 345
Antari Nr: 22582
Bashkangjitur: 14.06.2009



Dhjetė ditėt e faljes: A jemi gati?


Askush nuk e di nėse e ka fituar mėshirėn e Allahut tė Madhėruar nė ēastin kur ka mbaruar dhjetė ditėshi i parė. Duhet tė jemi shumė tė sinqertė me veten tonė...


Nga: Ua'il Shihab

Ditėt e bekuara tė Ramazanit po ikin mjaft shpejt. Ditėt speciale tė Allahut, ditė nė tė cilat ai zbret mėshirėn e Tij tė madhe, faljen dhe plotėson dėshirat e besimtarėve ndodhen nė muajin e Ramazanit, kėshtu qė gjithsecili prej nesh duhet tė vlerėsojė kėtė muaj para se tė jetė shumė vonė. Profeti Muhamed (paqja e Zotit qoftė mbi tė) na ka thėnė se Ramazani ndahet nė tre pjesė, pjesa e parė pėrbėhet nga mėshira e Allahut, e dyta nga falja dhe e treta nga shpėtimi prej zjarrit tė Ferrit.

Askush nuk e di nėse e ka fituar mėshirėn e Allahut tė Madhėruar nė ēastin kur ka mbaruar dhjetė ditėshi i parė. Duhet tė jemi shumė tė sinqertė me veten tonė nė momentin kur shpresojmė qė tė fitojmė kėtė dhuratė, porse duhet tė pėrpiqemi qė tė fitojmė dhe pjesėn tjetėr tė bekimeve qė kanė mbetur pėr pjesėn e mbetur tė muajit.

Tashmė kemi hyrė nė ditėt e faljes. A jemi gati pėr tė hyrė nė kėto ditė? A jemi pėrgatitur pėr tu falur nga Zoti? Ėshtė ēasti mė i volitshėm pėr tu falur nga Zoti ynė dhe pėr ti kėrkuar falje Atij. Ėshtė njė moment qė nuk duhet ta humbim, nėse dėshtojmė pėr tė marrė faljen e Zotit tė madhėruar kur do tė na falen mėkatet tona?

Profeti Muhamed a.s, shokėt e tij dhe muslimanėt e sinqertė pėrmes gjithė kėsaj periudhe janė falur duke kėrkuar mirėsitė e kėtij muaji. Njerėzit e menēur e dinė se kurrė sduhet tė humbasė asnjė ditė tė kėtij muaji.

E pyetja mė e rėndėsishme qė shtrohet ėshtė; Si duhet ta kėrkojmė faljen e Allahut gjatė kėtyre ditėve tė bekuara tė Ramazanit? Mė poshtė po ju japim disa udhėzime:

1. Ēdokush duhet tė pendohet sinqerisht para Allahut tė Madhėruar, duke kėrkuar faljen e Tij,

2. Nuk duhet kryer asnjė vepėr e ndaluar,

3. Duhet tė falim mė shumė namaze nate (Tahaxhud), duhet tė japim sadaka mė shumė, duhet tė bėjmė mė shumė dhikėr dhe duhet tė lexojmė mė shumė Kuran.

4. Nuk duhet tė lėmė pasdore namazet dhe duhet ti falim ato nė vaktet e tyre

5. Duhet ti bėjmė dua Allahut tė Madhėruar pėr ti kėrkuar atij falje dhe ti kėrkojmė Atij tė mos na heqė nga furnizimi i Tij.

O Allah, ndihmona neve qė tė fitojmė mėshirėn Tėnde, faljen dhe bekimet e Tua, Amin!


----------------------------------------
"...Zoti im, me ben nje vend prane meshires Sate ne Xhennet..."

- Sidoqofte, miremengjesi jete!
PM
Top

Topic Options Faqe: (6) 1 [2] 3 4 ... E fundit » Reply to this topicStart new topicStart Poll

 

Postimet janė nė pronėsi tė vet postuesve, redaksia jonė nuk mer asnjė pėrgjegjėsi per permbajtjen e tyre!

© 2004-2017 Studentet.info™ | Kopjimi ėshtė i lejuar nėse theksohet burimi | Developed by: Just5 Studio