Studentet.info
 Kėrko      Antarėt      Aktivitet


  Reply to this topicStart new topicStart Poll

> ORIGJINA E SHKENCĖS BASHKĖKOHORE
Maria17
Postuar nė: 10.02.2010, 20:26
Quote Post


Tėrė kohėn flas :)
*****

Posti: Antarė
Postime: 130
Antari Nr: 23755
Bashkangjitur: 17.11.2009



Katėrmbėdhjetė shekuj mė parė, Zoti zbriti Kur’anin si njė udhėzues pėr mbarė njerėzimin. Nė atė kohė, shoqėria arabe ishte nė njė gjendje shthurjeje, kaosi e injorance tė plotė. Arabėt ishin njė popull barbar. Ata adhuronin idhuj qė i pėrgatisnin vetė, besonin se lufta e gjakderdhja ishin tė virtytshme dhe ishin tė aftė tė vrisnin edhe fėmijėt e tyre. Ata ishin shumė pak tė interesuar nė ēėshtje tė dijes; tė mos flasim pastaj pėr kėndvėshtrim shkencor tė botės e tė natyrės. Megjithatė, nėpėrmjet Islamit, ata mėsuan tė jenė tė njerėzishėm e tė qytetėruar. Jo vetėm arabėt, por tė gjitha bashkėsitė, qė pranuan Islamin u larguan prej territ tė kohėve tė padijes dhe u ndriēuan me urtėsinė hyjnore tė Kur’anit. Ndėr aftėsitė, qė Kur’ani i solli njerėzimit ishte tė menduarit shkencor.

NXITJE PĖR HULUMTIM SHKENCOR, E SHPALLUR NĖ KUR’AN
Zanafilla e mendimit shkencor ėshtė ndjenja e kureshtjes. Duke qenė se njerėzit janė kureshtarė tė dinė se si funksionon natyra, ata hulumtojnė dhe interesohen pėr shkencėn. Mirėpo, shumicės sė njerėzve u mungon njė kureshtje e tillė. Pėr ta, nuk kanė rėndėsi tė fshehtat e gjithėsisė dhe natyrės, por pėrfitimet dhe kėnaqėsitė e vogla nė kėtė botė. Nė bashkėsi tė tilla ku njerėzit mendojnė nė kėtė mėnyrė, shoqėria nuk ecėn pėrpara. Aty mbizotėron prapambetja dhe padija. Bashkėsia arabe para zbritjes sė Kur’anit i pėrkiste kėtij lloji, por vargjet e Kur’anit u bėnė thirrje arabėve dhe mbarė njerėzimit tė mendojnė, tė hulumtojnė, tė pėrdorin mendjen, ndoshta, pėr herė tė parė nė jetėn e tyre. Nė shumė ajete tė Kur’anit, njerėzve u mėsohet tė marrin nė shqyrtim natyrėn dhe tė mėsojnė prej saj, pasi ata mund ta njohin Zotin vetėm pasi tė kenė shqyrtuar krijimin e Tij. Pėr kėtė arsye, nė njė nga vargjet e Kur’anit, muslimanėt pėrkufizohen si njerėz qė mendojnė rreth krijimit tė qiejve dhe tė tokės: “Ata qė e pėrkujtojnė Zotin (kur janė) nė kėmbė, ulur e shtrirė dhe mendojnė pėr krijimin e qiejve e tė tokės (duke thėnė): "O Zoti ynė! Ti nuk e ke krijuar kėtė mė kot. Lavduar qofsh! Na ruaj nga dėnimi i zjarrit!” [Ali Imran, 191]
Si pasojė, pėr njė musliman shfaqja e interesit pėr shkencėn pėrbėn njė formė shumė tė rėndėsishme tė adhurimit tė Zotit. Nė shumė vargje tė Kur’anit, Zoti u mėson muslimanėve tė hulumtojnė qiejt, tokėn, qeniet e gjalla apo vetė ekzistencėn e tyre dhe tė mendojnė pėr to.
Kur lexojmė ajetet kur’anore, ne gjejmė tregues tė tė gjitha degėve tė shkencės. Pėr shembull, Zoti nė Kur’an nxit zhvillimin e shkencės sė astronomisė: “Ai i krijoi shtatė qiejt njė mbi njė. Ti nuk do tė gjesh asnjė tė metė nė krijimin e tė Gjithėmėshirshmit. Vėshtro, pra, pėrsėri! A sheh ndonjė tė ēarė?” [Mulk, 3]
Nė Kur’an, Zoti nxit, gjithashtu, studimin e botanikės: “Allahu ėshtė Ai qė bėn tė zbresė ujė nga qielli, me tė cilin bėjmė tė lindin lastarė tė ēdo lloji. Prej tyre mundėsojmė tė lindė bimėsi e prej saj, grurė nė kallinj e palma, nga lėpushat e tė cilave varen vile hurmash. E kopshte tė mbjellė me vreshta e ullinj e shegė, qė ngjajnė, por qė janė tė ndryshėm nga njėri-tjetri. Vėzhgoi frutat tek formohen e piqen! Ja, pra, shenja pėr njerėz qė besojnė!” [En’amė, 99]
Nė njė tjetėr varg tė Kur’anit, Zoti tėrheq vėmendjen te zoologjia: “Nga gjėja e gjallė, ju duhet tė nxirrni mėsim....” [Nahl, 66]
Ajeti i mėposhtėm ėshtė njė varg kur’anor qė ka lidhje me arkeologjinė dhe antropologjinė: “A nuk kanė udhėtuar nė tokė dhe nuk e kanė parė pėrfundimin e popujve tė mėparshėm?” [Rrum, 9]
Nė njė varg tjetėr kur’anor, Zoti tėrheq vėmendjen tek provat dhe argumentet ekzistencės sė Zotit nė trupin e vetė njeriut: “Nė tokė ka argumente tė qarta pėr ata qė besojnė vendosmėrisht. Edhe nė vetveten tuaj, gjithashtu, ka argumente. A nuk mendoni, pra?” [Dharijatė, 20-21]
Siē mund tė shohim, Zoti u rekomandon muslimanėve nė Kur’an tė gjitha fushat dhe shkencat. Pėr kėtė arsye, rritja e ndikimit tė Islamit nė histori solli, nė tė njėjtėn kohė, edhe zhvillimin e njohurive shkencore.


RILIDNJA SHKENCORE E LINDJES SĖ MESME
Kur Pejgamberi Muhammed (a.s.) filloi tė predikonte Islamin, arabėt ishin njė bashkėsi fisesh tė paditur e plot bestytni. Por, falė dritės sė shpalljes hyjnore, ata shpėtuan nga bestytnitė dhe nisėn tė ndjekin udhėn e arsyes. Si rezultat, njė nga zhvillimet mė mahnitėse nė historinė botėrore ndodhi nė disa dhjetra vjet pas ardhjes sė fesė Islame, e cila lindi nė qytezėn e vogėl tė Medinės pėr t'u shpėrndarė nga Afrika nė Azinė qendrore. Arabėt, qė mė parė nuk mund tė qeverisnin nė harmoni as edhe njė qytet tė vetėm, u bėnė qeverisės tė njė perandorie botėrore. Njė nga tiparet mė tė rėndėsishme tė kėsaj qeverisjeje ishte se ajo siguroi bazėn pėr njė zhvillim shkencor tė paparė mė parė nė histori. Nė njė kohė kur Evropa pėrjetonte errėsirėn mesjetare, Bota Islame krijoi trashėgiminė mė tė madhe tė dijes shkencore qė kishte njohur historia deri nė atė kohė. Shkencat e mjekėsisė, gjeometrisė, algjebrės, astronomisė dhe madje sociologjisė u zhvilluan sistematikisht pėr herė tė parė. Qendrat e mėdha tė mėsimit fetar ishin, njėkohėsisht, qendra tė dijes e tė zhvillimit shkencor. Qendra tė tilla zyrtare filluan tė hapen gjatė kohės sė abasitėve (750-1258 e.s.), kur u ngritėn mijėra shkolla. Nė shekullin e dhjetė nė Bagdad kishte mė shumė se 300 shkolla. Aleksandria e shekullit tė katėrmbėdhjetė kishte 12000 studentė. Nė shekullin e dhjetė u zhvillua nė Bagdad koncepti formal "medrese" (apo ndryshe-shkollė). Medreseja kishte njė kurrikulum dhe mėsues qė punonin me kohė tė plotė e tė pjesshme. Prej andej u zhvilluan libraritė (mektebet) dhe u pėrfituan librat e huaj. Dy nga libraritė mė tė famshme ishin “Bejtul Hikme” nė Bagdad (rreth vitit 820) dhe “Darul ilm” nė Kairo (rreth vitit 998). Universitete si El-Ez'heri (969 e.s.) u ngritėn shumė kohė pėrpara atyre nė Evropė. Bota Islame ngriti universitetet dhe madje spitalet e para nė botė. Ky fakt mund tė habisė shumė perėndimorė bashkėkohorė qė nė pėrgjithėsi, kanė njė pėrfytyrim krejt tė ndryshėm pėr Islamin nė mendjet e tyre, por ai pėrfytyrim u lind nga padija pėr fillimet e historisė dhe qytetėrimit islam. Ata qė u shpėtojnė kėsaj padijeje, si dhe disa paragjykimeve, njohin natyrėn e vėrtetė tė Islamit. Njė shembull ėshtė dokumentari i fundit i PBS-sė, i titulluar "The Empire of Faith" (Perandoria e besimit), nė tė cilin komentuesi pohon me tė drejtė: Nė shpalosjen e historisė, qytetėrimi islam ka qenė njė ndėr arritjet mė tė mėdha tė njerėzimit.... Pėr Perėndimin, shumė nga historia e Islamit ėshtė errėsuar pas njė tisi frike dhe keqkuptimi. Megjithatė, historia e fshehur e Islamit ėshtė e ndėrtuar thellė dhe nė mėnyrė tė ēuditshme me qytetėrimin perėndimor... Ishin ata (dijetarėt muslimanė) qė hodhėn farėrat e Rilindjes, 600 vjet pėrpara lindjes sė Leonardo da Vinēit. Nga mėnyra se si i shėrojmė tė sėmurėt e deri te numrat qė pėrdorim pėr numėrim, kulturat pėrreth globit kanė marrė formė nga qytetėrimi islam. Nė njė artikull tė botuar nė Salon.com, njė zė i rėndėsishėm i shquar i medias liberale amerikane, shkrimtari Xhorxh Rafael, shkruan nė njė artikull tė titulluar "A Is For Arabs" (A-ja tregon arabėt): Nga algjebra dhe kafeja, te kitarat, optika dhe universitetet.... Perėndimi u ka borxh njerėzve tė Gjysmėhėnės.... Njė mijėvjeēar mė parė, ndėrsa Perėndimi ishte zhytur nė errėsirė, Islami i gėzohej epokės sė artė. Ndriēimi nė rrugėt e Kordovės, kur Londra ishte njė guvė barbare; toleranca fetare nė Toledo, ndėrsa pogromet bėnin kėrdinė nga Jorku nė Vjenė. Si mbrojtės tė trashėgimisė klasike, arabėt ishin bashkėshortė tė Rilindjes sonė. Ndikimi i tyre, sado i huaj qė mund tė duket, mbetet gjithmonė pranė nesh, pavarėsisht nėse shprehet pėrmes njė filxhani me kafe tė nxehtė apo pėrmes algoritmesh nė programe kompjuterike.

MENDJA E HAPUR E ISLAMIT
Ajo qė i lejoi muslimanėt tė krijojnė njė kulturė shkencore kaq tė pėrparuar rridhte nga karakteristikat e botėkuptimit islam. Njėri prej tyre, siē kemi vėrejtur mė lart, ishte motivi i tė mėsuarit mbi gjithėsinė dhe natyrėn sipas parimeve kur’anore. Njė tjetėr ishte edhe mendja e hapur. Urtėsia kur’anore dhe mėsimet pejgamberike u jepnin muslimanėve njė vėshtrim global ndaj botės dhe i bėnin qė t'i kapėrcejnė barrierat kulturore. Nė Kur’an, Zoti shpall: “O njerėz! Ne ju krijuam prej njė mashkulli e njė femre dhe ju ndamė nė popuj e fise qė tė njihni njėri-tjetrin...." [Huxhuratė, 13]
Ky varg nxit marrėdhėniet kulturore mes kombeve dhe bashkėsive tė ndryshme. Nė njė varg tjetėr tė Kur’anit thuhet: "Lindja e perėndimi i pėrkasin vetėm Allahut!" [Bekare, 115], prandaj muslimanėt duhet ta shohin botėn me njė vizion universal. Thėniet e Pejgamberit, gjithashtu, e mbėshtesin kėtė vizion. Nė njė hadith shumė tė njohur, Pejgamberi sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem u thotė muslimanėve: "Dituria ėshtė si pasuria e humbur e muslimanit; ai e merr atė kudo qė e gjen". Kjo do tė thotė se muslimanėt duhet tė jenė shumė pragmatistė e mendjehapur nė pėrshtatjen dhe pėrdorimin e arritjeve kulturore e shkencore tė jomuslimanėve. Edhe jomuslimanėt janė, gjithashtu, krijesa tė Zotit, megjithėse disa prej tyre mund tė mos e pranojnė kėtė. Nė ngritjen e shkencės islame, roli i kėsaj mendjeje tė hapur ka qenė shumė i qartė. Xhon Espozito, profesor nė Universitetin e Xhorxhtaunit, njė ndėr ekspertėt perėndimorė tė Islamit, bėn komentin e mėposhtėm: Zanafilla e qytetėrimit islam ishte me tė vėrtetė njė pėrpjekje bashkėpunuese qė mishėroi mėsimet dhe urtėsinė e shumė kulturave dhe gjuhėve. Nė administrimin e qeverisjes, tė krishterėt e ēifutėt qė kishin qenė boshti intelektual dhe burokratik i perandorisė bizantine, morėn pjesė nė proces njėlloj si muslimanėt. Kjo pėrpjekje ishte e dukshme nė Shtėpinė e Diturisė tė Kalifit Memun, (i cili sundoi nė vitet 813-833) dhe nė qendrėn e pėrkthimit qė kryesohej nga dijetari i njohur Hunejn bin Isak, njė i krishterė nestorian. Kjo periudhė pėrkthimi dhe pėrthithjeje u ndoq nga njė krijimtari intelektuale dhe artistike nga ana e muslimanėve, tė cilėt pushuan sė qeni ēirakė dhe u bėnė mjeshtra, nė procesin e prodhimit tė qytetėrimit islam, tė mbizotėruar nga gjuha arabe dhe nga kėndvėshtrimi i Islamit pėr jetėn.... Kontribute madhėshtore u dhanė nė shumė fusha: letėrsi e filozofi, algjebėr e gjeometri, shkencė e mjekėsi, art e arkitekturė... Qendra tė mėdha urbane kulturore nė Kordovė, Bagdad, Kairo, Nishapur e Palermo u shfaqėn dhe eklipsuan Evropėn e krishterė, tė mbetur nė baltėn e Mesjetės. Sipas njėrit nga studiuesit e mėdhenj muslimanė tė kohės sonė, Sejid Husejn Nasr, shkenca islame ishte "e para shkencė e njė natyre vėrtet ndėrkombėtare nė historinė njerėzore”. Duhet tė kemi parasysh se muslimanėt nuk mishėruan kulturat e tjera, por zhvilluan njė kulturė tė tyren. Disa komentues e lanė pas dore kėtė tė vėrtetė dhe pėrpiqen ta lidhin zhvillimin shkencor tė muslimanėve me ndikimin e Greqisė sė Lashtė dhe Lindjes sė Largėt, por burimi i vėrtetė i shkencės islame ishte eksperimentimi dhe vėzhgimet e shkencėtarėve muslimanė. Nė librin e tij "The Middle East" (Lindja e Mesme), profesori Bernard Luis, njė ekspert me famė nė historinė e Lindjes sė Mesme, shpjegon si mė poshtė: Arritja e shkencės islame tė Mesjetės nuk ėshtė e kufizuar nė ruajtjen e mėsimit grek, as nė mishėrimin e elementeve nga Lindja e Largėt. Kjo trashėgimi qė pėrcollėn shkencėtarėt muslimanė tė Mesjetės ishte pasuruar pafundėsisht nga pėrpjekjet dhe kontributi i tyre. Shkenca greke, nė tėrėsi, mbeti teorike. Shkenca mesjetare e Lindjes sė Mesme ishte praktike dhe nė fusha tė tilla si mjekėsia, kimia, astronomia dhe agronomia, trashėgimia klasike u qartėsua dhe u plotėsua nga eksperimentet dhe vėzhgimet e shkencėtarėve mesjetarė tė Lindjes sė Mesme. Sikurse theksohet nga perėndimorėt, kultura e pėrparuar shkencore e Botės Islame i hapi rrugėn Rilindjes Evropiane. Shkencėtarėt muslimanė vepruan duke e ditur se hulumtimi i krijimit hyjnor ishte njė rrugė, nėpėrmjet sė cilės ata do tė mund tė njihnin fuqinė e Zotit. Espozito thekson: "Shkencėtarėt muslimanė, qė ishin shpesh edhe filozofė tė mistikės e shihnin gjithėsinė fizike si njė manifestim tė pranisė sė Zotit, Krijuesit dhe burimit tė njėshmėrisė dhe harmonisė nė natyrė”. Me ndjekjen e kėtyre gjurmėve dhe me grumbullimin e dijes nė botėn perėndimore, filloi pėrparimi i Perėndimit.


PREJARDHJA ATEISTE E SHKENCĖS PERĖNDIMORE
Evropa mesjetare qeverisej nga regjimi dogmatik i Kishės Katolike, e cila i kundėrvihej lirisė sė mendimit dhe ushtronte trysni mbi shkencėtarėt. Njerėzit mund tė dėnoheshin nga Inkuizicioni thjesht pėr arsye se bartnin besime e ide tė ndryshme. Librat e tyre digjeshin dhe ata vetė ekzekutoheshin. Trysnia mbi kėrkimin shkencor nė Mesjetė pėrshkruhet shpesh nė librat e historisė, por disa e interpretojnė gjendjen nė mėnyrė tė gabuar dhe pretendojnė se shkencėtarėt qė iu kundėrvunė Kishės ishin kundėr fesė. E vėrteta ėshtė pikėrisht e kundėrta. Shkencėtarėt i kundėrviheshin fanatizmit tė Kishės, por ata ishin besimtarė. Ata nuk ishin kundėr fesė, por kundėr klerit tė ashpėr tė asaj kohe. Pėr shembull, astronomi i famshėm Galileo, qė Kisha deshi ta dėnonte pėr arsye se pretendonte qė toka rrotullohej, ka thėnė: "I kushtoj falėnderime tė pafund Zotit qė u tregua kaq bujar, sa tė mė bėjė mua tė parin vėzhgues tė mrekullive qė kishin mbetur tė fshehura nė shekujt e mėparshėm”. Shkencėtarė tė tjerė qė themeluan shkencėn bashkėkohore shprehnin besim tė gjithė. Kepleri, i njohur si themeluesi i astronomisė bashkėkohore, u tha atyre qė e pyetėn se pse e lodhte veten me shkencėn: “Kisha pėr qėllim tė bėhesha teolog... por tani unė e shoh se Zoti, nė pėrpjekjet e mia, ėshtė i lėvduar edhe nė astronomi, sepse “qiejt shpallin lavdinė e Zotit”. Kurse Njutoni, njė ndėr shkencėtarėt mė tė mėdhenj nė histori, sqaroi arsyet qė qėndronin pas zellit tė tij pėr punėn shkencore duke thėnė: "Ai (Zoti) ėshtė i pėrjetshėm dhe i pafund, i gjithėpushtetshėm dhe i gjithėditur; pra, vazhdimėsia e Tij mbėrrin nga pėrjetėsia nė pėrjetėsi; prania e Tij, nga pafundėsia nė pafundėsi; Ai sundon gjithēka dhe di gjithēka qė ėshtė ose qė mund tė bėhet.... Ne e njohim atė vetėm nga krijimi plot urtėsi e madhėshti i sendeve.... Ne e nderojmė dhe e adhurojmė Atė si robėr tė Tij...." Gjeniu i madh, Paskali, babai i matematikės sė sotme, ka thėnė: "Pėrmes besimit ne njohim ekzistencėn e Tij (Zotit); nė lavdi do ta njohim natyrėn e Tij”. Shumė themelues tė tjerė tė shkencės bashkėkohore perėndimore ishin, gjithashtu, besimtarė tė patundur tė Zotit. Pėr shembull: Von Helmont, njė ndėr figurat kryesore tė kimisė bashkėkohore dhe shpikės i termometrit, ka deklaruar: “Shkenca ėshtė pjesė e besimit”. Xhorxh Kuvier, themelues i paleontologjisė bashkėkohore, i shihte fosilet si prova tė mbjetuara tė Krijimit dhe mėsonte se qeniet e gjalla ishin krijuar nga Zoti. Karl Lineus, qė sistematizoi i pari klasifikimin shkencor, besonte nė Krijim dhe deklaronte se rregulli natyror ishte njė provė domethėnėse e ekzistencės sė Zotit. Gregor Mendel, themeluesi i gjenetikės, njėkohėsisht murg, besonte nė Krijim dhe kundėrshtonte teoritė evolucionare tė kohės, si atė tė darvinit dhe tė lamarkut. Lui Paster, emri mė i madh nė historinė e mikrobiologjisė, provoi se jeta nuk mund tė krijohej nga lėndė inerte dhe mėsonte se jeta ishte njė mrekulli e Zotit. Maks Plank, fizikanti i famshėm gjerman thoshte se Krijuesi i gjithėsisė ishte Zoti dhe theksonte se besimi ėshtė njė cilėsi e nevojshme e shkencėtarėve. Albert Ajnshtain, i njohur si shkencėtari mė me famė i shekullit tė 20-tė, thoshte: "Shkenca pa besimin nė Zot ėshtė e ēalė”.


NGRITJA DHE RĖNIA E SHMANGIES MATERIALISTE
Shekulli i nėntėmbėdhjetė ishte njė kohė qė dėshmoi gabimet mė tė mėdha nė historinė njerėzore. Kėto gabime nisėn me imponimin e filozofisė materialiste dhe mėsimeve tė lashta greke nė mendimin evropian. Gabimi mė i madh i kėsaj periudhe ishte teoria e evolucionit e Darvinit. Pėrpara lindjes sė darvinizmit, biologjia ishte pranuar si degė e shkencės qė siguronte prova pėr ekzistencėn e Zotit. Nė librin e tij, "Teologjia natyrore", autori i famshėm Uilliam Palej thoshte se nė tė njėjtėn masė qė njė orė provon ekzistencėn e orėbėrėsit, planifikimet natyrore provojnė ekzistencėn e Zotit. Sidoqoftė, Darvini e hodhi tej kėtė tė vėrtetė me teorinė e tij tė evolucionit. Duke shtrembėruar tė vėrtetėn pėr t'ia pėrshtatur filozofisė materialiste, ai pretendoi se tė gjitha gjallesat ishin pasojė e shkaqeve natyrore. Nė kėtė mėnyrė, ai krijoi njė antagonizėm artificial mes fesė dhe shkencės. Nė librin e tij, "Trashėgimia mesianike", autorėt anglezė Maikėll Baigent, Riēard Lei dhe Henri Linkoln shprehen kėshtu lidhur me kėtė ēėshtje: Pėr Isak Njutonin, njė shekull e gjysmė pėrpara Darvinit, shkenca nuk ishte e ndarė nga feja, por pėrkundrazi, njė aspekt i fesė dhe synonte t'i shėrbente asaj.... Por shkenca e kohės sė Darvinit, duke u ndarė nga konteksti brenda tė cilit ekzistonte mė parė, e ngriti veten si rivale absolute, si njė alternativė e kundėrt mendimi. Pėr pasojė, feja dhe shkenca u ndalėn sė bashkėpunuari dhe iu kundėrvunė njėra-tjetrės, ndėrsa njerėzimi u shtrėngua gjithmonė e mė shumė qė tė zgjidhte mes tė dyjave. Jo vetėm biologjia, por edhe degėt e shkencės si psikologjia dhe sociologjia u thurėn sipas filozofisė materialiste. Astronomia u shtrembėrua sipas dogmave materialiste tė Greqisė sė lashtė pagane; njė besim metafizik nė njė "kozmos tė pėrjetshėm" u shndėrrua nė normė. Qėllimi i ri i shkencės ishte tė konfirmonte filozofinė materialiste. Kėto ide tė pasakta e kanė zvarritur botėn shkencore gjatė 150 vjetėve tė fundit nė njė rrugė pa krye. Dhjetra e mijėra shkencėtarė nga degė tė ndryshme punuan me shpresėn pėr tė provuar vėrtetėsinė e darvinizmit apo teorive tė tjera materialiste. Mirėpo, atyre iu desh tė zhgėnjehen shumė. Provat shkencore tregonin pikėrisht tė kundėrtėn e pėrfundimit qė ata donin tė arrinin. Pra, ato provonin tė vėrtetėn e Krijimit. Sot, bota e shkencės ėshtė e mahnitur nga kjo e vėrtetė. Kur natyra merret nė shqyrtim, del se ekziston njė planifikim e projektim nė ēdo hollėsi dhe kjo i ka rrėnuar themelet e filozofisė materialiste. Pėr shembull, ndėrtimi i jashtėzakonshėm i ADN-sė u tregon shkencėtarėve se ajo nuk ėshtė pasojė e rastėsisė sė verbėr apo ligjeve natyrore. ADN-ja e njė qelizė tė vetme njerėzore pėrmban informacion tė mjaftueshėm pėr tė mbushur njė enciklopedi tė tėrė me 900 vėllime. Gen Mijers, njė shkencėtar i "Celera Company" qė administron Projektin e Gjenomit Njerėzor, thotė: Ajo qė mė shtang mua ėshtė arkitektura e jetės.... Sistemi ėshtė tejet i ndėrlikuar. Ėshtė sikur tė ishte Projektuar.... Ekziston njė inteligjencė e tėrė aty. Kjo mahnitje ka ndikimin e saj mbi tė gjithė botėn shkencore. Shkencėtarėt po shohin me ēudi pavlefshmėrinė e filozofisė materialiste dhe darvinizmit qė ishin mėsuar t'i pranonin si tė vėrteta absolute, madje disa prej tyre po e shprehin kėtė hapur. Nė librin e tij, "Kutia e zezė Darvinit", biokimisti Maikėll Behe, njė ndėr kritikėt kryesorė tė darvinizmit e pėrshkruan gjendjen e botės shkencore si vijon: Gjatė katėr dekadave tė shkuara, biokimia bashkėkohore ka zbuluar tė fshehtat e qelizės. Zhvillimi ėshtė arritur me vėshtirėsi tė mėdha. Janė dashur dhjetra mijėra njerėz qė ia kanė kushtuar pjesėn mė tė madhe tė jetės sė tyre punės sė lodhshme nė laboratore.... Rezultati i kėtyre pėrpjekjeve akumuluese pėr tė vėzhguar qelizėn, pėr tė vėzhguar jetėn nė nivelin molekular ėshtė njė thirrje kumbuese, e qartė, e pėrshkuese "PROJEKTIM"! Rezultati ėshtė aq i padyshimtė dhe aq domethėnės, saqė duhet tė radhitet ndėr arritjet mė tė mėdha nė historinė e shkencės.... Por, as gotat nuk janė ngritur, as duart nuk janė shtrėnguar. Pėrse bashkėsia shkencore nuk e pėrqafon me dėshirė zbulimin e saj tė bujshėm? Dilema ėshtė se, ndėrsa njėra anė (e ēėshtjes) etiketohet "projektim inteligjent", ana tjetėr duhet tė etiketohet me emrin "Zot". E njėjta gjendje ėshtė edhe nė astronomi. Astronomia e shekullit XX-tė ka rrėzuar teoritė materialiste tė shekullit XIX-tė. Sė pari, teoria e Big Bengut, nxori nė pah se gjithėsia ka njė fillim, njė ēast Krijimi. Qė nga ajo kohė ėshtė vėnė re se nė gjithėsi ekziston njė ekuilibėr i jashtėzakonshėm qė mbron jetėn njerėzore - njė koncept i njohur si parimi antropik. Pėr kėto arsye, nė botėn e fizikės dhe astronomisė ateizmi ėshtė nė rėnie tė shpejtė. Fizikanti amerikan, Robert Grifiths, vėren me shpoti: "Nėse na nevojitet ndonjė ateist pėr debat, unė shkoj te departamenti i filozofisė. Departamenti i fizikės nuk mė vjen fort nė ndihmė pėr kėtė”. Shkurt, nė epokėn tonė filozofia materialiste po rrėnohet. Shkenca po rizbulon disa tė vėrteta tė rėndėsishme, tė mohuara nga filozofia materialiste dhe, nė kėtė mėnyrė, njė koncept i ri i shkencės po lind. Teoria e "Projektimit Inteligjent", qė ka njohur njė rritje tė suksesshme nė Shtetet e Bashkuara gjatė 10 vjetėve tė fundit, ėshtė njė pjesė pėrbėrėse dhe kryesore e kėtij koncepti tė ri shkencor. Ata qė e pranojnė kėtė teori, theksojnė se darvinizmi ishte gabimi mė i madh nė historinė e shkencės dhe se ekziston njė projektim inteligjent nė natyrė qė sjell prova pėr Krijimin.


PĖRFUNDIM
Zoti krijoi mbarė gjithėsinė dhe i gjithė krijimi i tregon njeriut shenjat e Zotit. Shkenca ėshtė njė mėnyrė pėr tė hulumtuar ēfarė ėshtė krijuar, kėshtu qė konflikti mes fesė dhe shkencės - me kushtin qė feja tė jetė e orientuar vetėm nga shpallja hyjnore - ėshtė jashtė diskutimit. Pėrkundrazi, historia tregon se teizmi, jo ateizmi, ka qenė motivi kryesor pėr zhvillimin shkencor. Dy arritjet mė tė mėdha nė historinė botėrore - arritjet shkencore tė muslimanėve gjatė Mesjetės dhe hapi i madh shkencor nė kohėn e sotme - i kanė rrėnjėt te besimi nė Zot. Pėr mė tepėr, kėta tė fundit huazuan shumė nga dija, metoda dhe vizioni i tė parėve. Urtėsia e Kur’anit ndriēoi fillimisht Botėn Islame dhe mė pas pėrhapi dritė edhe nė Evropėn jomuslimane. Nėse diēka shkoi keq nė Botėn Islame, kjo ndodhi, sepse muslimanėt nuk vazhduan tė ndjekin me pėrpikmėri sinqeritetin, urtėsinė dhe pastėrtinė e mėsimeve hyjnore tė Kur’anit. Shkenca do tė kthehet nė origjinėn e saj autentike dhe tė vėrtetė: Kėrkim pėr njė zbulim dhe pėrkufizim tė planifikimit dhe harmonisė madhėshtore nė botėn natyrore, e cila ėshtė vepėr e krijimit tė Zotit.
PM
Top

Topic Options Reply to this topicStart new topicStart Poll

 

Postimet janė nė pronėsi tė vet postuesve, redaksia jonė nuk mer asnjė pėrgjegjėsi per permbajtjen e tyre!

© 2004-2017 Studentet.info™ | Kopjimi ėshtė i lejuar nėse theksohet burimi | Developed by: Just5 Studio