Studentet.info
 Kėrko      Antarėt      Aktivitet



Faqe: (2) [1] 2   ( Kalo tek postimi i parė i palexuar ) Reply to this topicStart new topicStart Poll

> Mėsime rreth AKIDES
AbdulMelik
Postuar nė: 31.03.2010, 11:36
Quote Post


Tėrė kohėn flas :)
*****

Posti: Antarė
Postime: 796
Antari Nr: 21938
Bashkangjitur: 29.03.2009



Akidja jonė dhe ajo qė ne thėrrasim...

Nga libri i Shejh Ebu Muhammed el-Makdisi, Allahu ju ruajt
Pėrktheu: Abdulmelik B. Seferi.

Shejh Makdisi, kėtė libėr e ka shkruajtur duke qenė nė burg tė Jordanit, pasi qė shumė studentė nė tokat arabe filluan tė pėrēahen rreth Akides. Njė ndėr arsyet qė shejhut i dha kurajo, ishte edhe ajo se filluan shumė shpifje tė bėhen pėr tė, se kinse ai ėshtė miqėsuar "me mbretin saudian" dhe shpifje tė tjera qė me ndihmėn e Allahut, do t'i lexoni gjatė librit.

Ky postim ėshtė ndryshuar nga AbdulMelik nė 31.03.2010, 11:43


----------------------------------------
;.
PMMSN
Top
AbdulMelik
Postuar nė: 31.03.2010, 11:37
Quote Post


Tėrė kohėn flas :)
*****

Posti: Antarė
Postime: 796
Antari Nr: 21938
Bashkangjitur: 29.03.2009



Njėshmėria e All-llahut (Teuhidi)

Sa i pėrket Njėshmėrisė sė Allahut, ne themi se Allahu ėshtė Njė, pa ortak, as nė sundim, as nė zotėrim, e as nė emrat dhe cilėsitė e Tij.

Pra, nuk ka asnjė krijues pos Tij dhe asnjė sundues pėrveē Tij. Nuk ka mbajtės, mjeshtėr dhe asnjė qė rregullon ēėshtjet e kėsaj ekzistence pėrveē Tij. E veēojmė Allahun e Lavdėruar nė veprat e Tij, ashtu siē e veēojmė Atė ne veprat tona.

Pra e veēojmė Atė nė veprat tona tė adhurimit (ibadetit) dhe nė synimin e vullnetit tonė, sepse nuk ka asnjė qė adhurohet me tė vėrtetė pėrveē Atij, tė Lavdishmit, pra, ne dėshmojmė ashtu siē ka dėshmuar Allahu pėr Veten e Tij, Melekėt dhe ata qė u ėshtė dhėnė dituria, ashtu siē e mirėmban gjithnjė Ai krijesėn e Tij me drejtėsi. Dėshmojmė qė nuk ka asnjė tė adhuruar me meritė pėrveē Atij, EL-Aziz, El-Hakim. E themi kėtė duke pohuar ēfarė pohojnė kėto fjalė tė mėdha pėr veēimin e adhurimit vetėm pėr Allahun, ashtu edhe ndikimin dhe tė drejtat e Tij. Po ashtu, kėtė e themi duke mohuar ate qė mohon kjo dėshmi pėr llojet e shirkut dhe partneritetit dhe ēdo gjė qė qėndron pas kėsaj.

Ne besojmė se arsyeja pėr tė cilėn Allahu krijoi krijesat ėshtė qė tė adhurohet vetėm Ai, ashtu si thotė i Madhėrishmi:

“Xhindet dhe njerėzit i kam krijuar vetėm qė tė Mė adhurojnė” (EDH-DHARIJAT, 24:56)

Dhe ne thėrrasim tė veēohet Ai, i Lartėsuari, nė tė gjitha llojet e ibadetit, siē janė: pėrkulja, betimi, tavafi, sakrifica, kurbani, lutja, ligjvėnia dhe tė tjera.

“Thuaj: “Nė tė vėrtetė, namazi im, kurbani im, jeta ime dhe vdekja ime, i pėrkasin vetėm Allahut, Zotit tė botėve. Ai nuk ka asnjė ortak. Kėshtu jam urdhėruar dhe unė jam I pari qė i nėnshtrohem Atij”. (El-EN’AM, 6: 162-163)

Urdhėri i Zotit tė Madhėrishėm pėrfshinė urdhėrin universal dhe atė ligjvėnės. Prandaj ashtu siē ėshtė Ai, i Madhėrishmi, i vetėm nė hyjninė e Tij, ashtu ėshtė i Vetėm nė rregullimin e ēėshtjeve tė universit dhe i Vetmi qė gjykon si tė dojė Ai sipas Urtėsisė sė Tij. Pra, e veēojmė Atė, tė Madhėrishmin, nė sundimin e Tij ligjor. Nuk i shoqėrojmė asnjė nė sundimin Tij dhe nė adhurimin drejtuar Atij.

“…Vetėm Atij i pėrket Krijimi dhe Urdhėrimi. Qoftė bekuar Allahu, Zoti I botėve!” (El-A’raf 7: 54)

Prandaj, hallall ėshtė ajo qė Allahu e ka bėrė hallall, dhe haram ėshtė ajo qė Ai e ka bėrė haram.

“…Vendimi i pėrket vetėm Allahut: Ai ka urdhėruar qė tė adhuroni vetėm Atė.” (JUSUF 12:40)

Do tė thotė, nė tė vėrtetė nuk ka asnjė sundues pėrveē Tij, tė Madhėrishmit dhe mė tė Lartėsuarit. Ne shfaqim armiqėsi dhe mohim, si dhe heqim dorė e nuk besojmė asnjė ligjvėnės krahas Tij, nuk kėrkojmė asnjė zot pėrveē Atij, tė Madhėrishmit, nuk marrim askėnd si mbrojtės pėrveē tė Madhėrishmit dhe nuk kėrkojmė asnjė fe tjetėr pėrveē Islamit. Kushdo qė pranon gjykatės dhe ligjvėnės pranė Atij, tė Madhėrishmit, duke e pasuar ate dhe duke bashkėpunuar me tė nė ligjvėnien nė tė cilėn ai ėshtė nė kundėrshtim me ligjvėnien e Allahut, atėherė ai i ka bėrė Allahut ortak dhe ka kėrkuar fe tjetėr pos Islamit.

I Lartėsuari thotė:

“...Nė tė vėrtetė, djajtė i nxisin miqtė e vet qė t’ju kundėrshtojnė ju. E nėse ju u bindeni atyre, me siguri qė edhe ju do tė ishit idhujtarė.” (El-EN’AM 6: 121)

Dhe i Madhėrishmi thotė:

“Ata i konsideruan "ahbarėt" (rabinėt) tė tyre, "ruhbanėt" (murgjit e krishterė) tė tyre pėr zota pos Allahut...” (ET-TEUBE 9: 31)

Vazhdon...


----------------------------------------
;.
PMMSN
Top
AbdulMelik
Postuar nė: 31.03.2010, 11:40
Quote Post


Tėrė kohėn flas :)
*****

Posti: Antarė
Postime: 796
Antari Nr: 21938
Bashkangjitur: 29.03.2009



Teuhidi El-Esma ues-Sifaat

Gjithashtu e veēojmė Atė, tė Madhėrishmin, nė emrat dhe cilėsitė e Tij. Pra nuk ka asnjė tė barabartė e as tė ngjashėm me Atė, tė Lavdėruarin:

“Thuaj: “Ai ėshtė Allahu, Njė dhe i Vetėm! Allahu ėshtė Absoluti, tė Cilit i pėrgjėrohet gjithēka nė amshim. Ai as nuk lind, as nuk ėshtė i lindur. Dhe askush nuk ėshtė i barabartė (a i krahasueshėm) me Atė!” (EL-IHLAS 112: 1-4)

I Madhėrishmi ėshtė i veēuar me atribute tė lavdėrimit dhe pėrsosmėrisė me tė cilat e ka pėrshkuar Ai Veten e Tij apo siē na ka treguar i Dėrguari i Tij, sal'allahu alejhi we selem, nė Sunnetin e tij. Pra nuk i atribuojmė krijesave tė Tij ndonjė prej atributeve tė Tij, as nuk nxjerrim emra nga emrat e Tij pėr ndonjė person, ne nuk bėjmė ngjashmėri mes tė Lavdėruarit dhe ndonjė nga krijesat, as nuk devijojmė nė mohimin e emrave tė Zotit ton ė tė Lavdėruar.

Besojmė nė atė me ēfarė e ka pėrshkruar Ai veten dhe nė ate me ēfarė e ka pėrshkruar i Dėrguari i Tij, sal'allahu alejhi we selem, nė tė vėrtetė dhe jo simbolikisht, pa shtrembėrime, mohime, pa pyetur “si” apo pėrngjasime.

Nuk mohojmė asgjė prej asaj, me tė cilėn Ai i Lavdėruari i e ka pėrshkruar Veten. Ne nuk ndryshojmė asnjė fjalė nga vendi i duhur, as nuk i qasemi asaj pėr tė interpretuar gjėra me mendimet tona apo duke sjellė absurditete nga imagjinata jonė me tenzih si evidencė pėr pėrkrahjen e saj.

“Atij i pėrket shembulli mė i lartė nė qiej dhe nė Tokė. Ai ėshtė al-Aziz (Mbizotėruesi), al-Hakim (i Urti).” (ER-RUM 30: 27)

Askush nuk ka gjetur shpėtim nė dinin e Tij, pėrveē atij i cili i ėshtė nėnshtruar Allahut tė Madhėruar e tė Lartėsuar dhe tė Dėrguarit tė Tij, sal'allahu alejhi we selem, dhe ka refuzuar diturinė qė ėshtė e paqartė pėr tė dhe atij qė ka dituri mbi tė. Qėndrueshmėria nė Islam nuk ėshtė vendosur te asnjė njeri pėrveē nė bazėn e nėnshtrimit dhe dorėzimit, dhe kushdo qė thellohet nė dituri pėr tė cilėn ėshtė paralajmėruar dhe nuk ėshtė i kėnaqur mė nėnshtrim ndaj pėrvetėsimit tė saj, atėherė veprat e tij do ta mbulojnė atė nga imani i drejtė dhe nga Teuhidi i pastėr.

Besojmė se Allahu e ka zbuluar Librin e Tij ne gjuhen e pastėr arabe, pra ne nuk i bėjmė tafavid kuptimeve te atributeve, mė mirė i bėjmė tafavid vetėm fjalės „si?“ dhe themi:

“Ne i besojmė (Kuranit). Tė gjitha kėto (vargje tė qarta e alegorike) janė nga Zoti ynė!” (Al-IMRAN 3”7)

Deklarojmė refuzimin dhe lirinė tonė nga mohimi i Xhehmive (mohuesit e Emrave dhe Cilėsive tė Allahut) dhe Mushabihėve (ata qė bėjnė pėrngjasimin e Allahut me krijesat e Tij) para Allahut, pra nuk anojmė as nga kėta as nga ata, jo, ne qėndrojmė tė palėkundur nė mes, m’u ashtu siē ka dashur Zoti ynė; Ne qėndrojmė nė mes tė mohimit dhe pohimit sepse Ai, i Lavdėruari thotė:

“Asgjė nuk I shėmbėllen Atij. Ai i dėgjon tė gjitha dhe i sheh tė gjitha” (ESH-SHURA 42:11)

Prandaj, kushdo qė nuk ka mburojė kundėr mohimit dhe pėrngjasimit, do tė rrėshqasė dhe nuk do tė arrijė tenzih-in aktual. Nė kėtė fushė tė besimit, si edhe nė tė gjitha fushat tjera, ne qėndrojmė nė ate qė edhe paraardhėsit tanė tė virtytshėm, Ehlu Sunneh uel-Xhema’ah, kanė qėndruar. Pėr kėtė besim Allahu na ka njoftuar nė Librin e Tij dhe kjo ėshtė transmetuar nė njė sėrė transmetimesh nga i Dėrguari i Allahut, sal'allahu alejhi we selem, se Ai ėshtė mbi qiejt e Tij, ėshtė ngritur mbi Arsh, ashtu siē thotė mė i Lartėsuari:

“A jeni tė sigurt se kush ėshtė nė qiell, nuk do ta bėjė Tokėn t’ju kapėrdijė, kur tė fillojė tė dridhet papritmas?” (EL-MULK 67:16)

Ndėrsa nė Hadithin e robėreshės tregohet se Pejgamberi, sal'allahu alejhi we selem, e ka pyetur ate: “Kush ėshtė Zoti yt?” Tha: “Allahu” E pyeti ai, slAllahu alejhi ue selm, “Kush jam unė?” Ajo iu pėrgjigj: “I Dėrguari i Allahut”. Atėherė ai tha: “Lirojeni se ėshtė besimtare”.

Kjo ėshtė e vėrteta nė tė cilėn nuk ka dyshim. Pastaj, megjithatė ne ruhemi ashtu siē janė ruajtur paraardhėsit tanė tė virtytshėm nga supozimet e gabuara. Pėr shembull, imagjinohet se qiejt i bėjnė hije Allahut apo e kufizojnė Atė, kjo realisht ėshtė gėnjeshtėr. Ne jemi detyruar ta pėrmendim kėtė, ta mohomė kėtė dhe tė deklarojmė se Allahu ėshtė i pastėr nga kėto gjėra, dhe, nėse Selefėt njėmend asnjėherė nuk janė pėrballuar me mohime, atėherė njerėzit e risive dhe implikimet e tyre tė gabuara do t’i bezdisnin ata dhe do tė ishte njė bezdi pėr xhematin e Ehlu Sunnetit .

Sepse mė i Lartėsuari thotė:

“Kursi-u i Tij pėrfshinė qiejt dhe Tokėn” (EL-BEKARE 2:255)

Dhe i Lavdėruari thotė:

“Allahu mban ekuilibrin e qiejve dhe tė Tokės, qė tė mos shkatėrrohen” (EL-FATIR 35:41)

“Ėshtė Ai qė e mban qiellin qė tė mos bjerė nė Tokė” (EL-HAXH 22: 65)

“Dhe njė prej shenjave tė Tij ėshtė qė qiejt dhe Toka qėndrojnė sipas urdhrit tė Tij” (ER-RUM 30: 25)

Dhe ne besojmė se Ai, i Lavdėruari ėshtė ngritur mbi Arshin e Tij, siē thotė mė i Larti:

“I Gjithėmėshirshmi mbi Arsh u ngrit” (TA-HA 20: 5)

Ne nuk e interpretojmė fjalėn Istiva (ngritje) me kuptim tė pushtimit. Pėrkundrazi, ky ėshtė kuptimi nė gjuhėn e Arabėve nė tė cilėn Allahu e ka zbritur Kur’anin. Ne nuk e krahasojmė ngritjen me ngritjen e krijesave tė Tij, mė saktė themi ashtu siē ka thėnė edhe Imam Maliku: “Istiva ėshtė e njohur (e ditur), imani nė tė ėshtė obligim. Fjala “si” ėshtė e panjohur (e paditur) dhe tė pyeturit pėr tė ėshtė njė risi”

Nė kėtė mėnyrė veprojmė edhe nė atributet dhe veprat e Tij tė tjera, si pėr shembull: zbritja, ardhja dhe vepra e atribute tė tjera qė Ai i Lavdėruari na ka njoftuar nė Librin e Tij, apo qė ėshtė vėrtetuar nė Sunnetin e saktė. Bashkė me besimin tonė pėr Istiva –nė (ngritjen) mbi Arsh dhe nė Lartėsinė e Tij mbi qiejt e Tij, tė Lavdėruarit dhe tė Madhėruarit, ne besojmė se Ai ėshtė afėr robėrve tė Tij, ashtu siē thotė i Lavdėruari:

“Kur robėrit e Mi (besimtarė) tė pyesin pėr Mua, (thuaju se) Unė jam afėr” (EL-BEKARE 2: 186)

Dhe nė pajtim me Hadithin: “ O ju njerėz! Kini mėshirė ndaj vetes suaj, sepse vėrtetė ju nuk e thirrni Njė qė ėshtė memec apo qė ėshtė i papranishėm. Jo, ju po e thirrni Njė qė dėgjon dhe sheh gjithēka. Vėrtetė, Atė qė po e thirrni ju, e keni mė afėr sesa qafėn e kafshės qė e kalėroni.”

Ai ėshtė me robėrit e Tij kudo qė janė dhe Ai e di se ē’veprojnė ata, ashtu siē thotė i Madhėrishmi:

“…Ai ėshtė me ju kudo qė tė gjendeni; Ai sheh gjithēka qė bėni” (EL-HADID 57: 4)

Nuk ėshtė pėr tė kuptuar nga fjalėt e Tij “Ai ėshtė me ju” ajo, qė e kanė pėr qėllim felėshuesit tė cilėt thonė se Ai ėshtė i pėrzier me krijesat e Tij apo se ėshtė shkrirė nė disa (nga krijesat), apo se ėshtė bashkuar me ato, e ēfarėdo besimi tjetėr qė ėshtė kufėr dhe devijimi. Jo, ne deklarohemi para Allahut tė lirė nga tė gjitha kėto.

Dhe Ai, i Lavdėruari ka njė Maijjah tjetėr me robėrit e Tij besimtarė qė nuk ėshtė maijjah e pėrgjithėsuar dhe ajo ėshtė majjah e fitimit duke dhuruar sukses dhe saktėsi. Mė i Larti thotė:

“Vėrtet, Allahu ėshtė me ata qė e kanė frikė dhe qė janėpunėmirė” (EN-NAHL 16: 128)

Pra, i Lavdėruari me gjithė istiva- nė e Tij mbi Arshin e Tij dhe ngritjen e Tij mbi qiejt e Tij, prapė ėshtė me robėrit e Tij kudo qė mund te jenė dhe e di ēfarė veprojnė ata. Ai i Lavdėruari ėshtė pranė atij qė i lutet Atij dhe ėshtė me robėrit e Tij besimtarė; Ai, i mbron ata dhe i ndihmon ata, kėshtu qė prania e Tij dhe Majjah e tė Lavdėruarit nuk e mohon (kundėrshton) ngritjen e Tij dhe Lartėsinė e Tij, sepse nuk ka asgjė qė i ngjanė Atij nė cilėsitė e Tij. Ai ėshtė i Lartė nė praninė e Tij dhe ėshtė pranė nė Lartėsinė e Tij.

Nga frytet e Teuhidit ėshtė e drejta e Allahut mbi robėrit e Tij:

Suksesi i Muvahidit ėshtė arritja e Xhennetit tė Zotit tė tij dhe shpėtimi nga Zjarri, siē transmetohet nė Hadithe nga Muadh ibėn Xhebeli. Prej fryteve tė Teuhidit ėshtė po ashtu lavdėrimi i Zotit dhe madhėrimi i Tij duke ia ditur atributet e pėrsosmėrisė dhe fisnikėrisė. Prej fryteve ėshtė lavdėrimi i Tij dhe deklarimi qė Ai ėshtė larg ndonjė ngjashmėrie duke ditur pėr mendjelehtėsinė e marrėzinė e atyre qe kanė bėrė dikė tė barabartė me Tė duke i bėrė Atij shok nė ibadet, nė gjykim apo nė ligjvėnie, dhe duke ditur pėr pozitėn ulėt dhe pavlefshmėrinė e atyre qė kanė bėrė veten e tyre ortak nė ēfarėdo qoftė, edhe pse ata nuk e marrin veten si shok nė krijim, nuk kanė pjesė nė sundim, furnizim apo nė vendosje tė ēėshtjeve.

Prej fryteve tė Teuhidit ėshtė qė zemra dhe shpirti lirohet nga robėrimi i krijimit. Po ashtu, robi gjen forcė nė jetėn e kėsaj bote dhe nė ahiret. Prandaj, ai qė ka adhuruar zota tė ndryshėm duke i thurur ata (pėr ndihmė) dhe duke e ndarė frikėn dhe shpresėn mes tyre, nuk ėshtė si ai qė ė ka veēuar Zotin e Tij tė Lavdėruar dhe ia ka pėrkushtuar frikėn, shpresėn, qėllimin, synimin dhe adhurimin Atij.

O Allah! O Miku Mbrojtės i Islamit dhe njerėzve tė tij, na bėj tė palėkundur nė Teuhidin tėnd derisa tė takohemi me Ty!

Vazhdon...


----------------------------------------
;.
PMMSN
Top
AbdulMelik
Postuar nė: 31.03.2010, 11:44
Quote Post


Tėrė kohėn flas :)
*****

Posti: Antarė
Postime: 796
Antari Nr: 21938
Bashkangjitur: 29.03.2009



Besimi nė MELEKĖT

Ne besojmė nė Melekėt e Allahut dhe se ata janė robėr tė nderuar tė Allahut qė nuk i paraprijnė Atij nė asnjė mėnyrė, dhe janė tė pėrulur e tė nėnshtruar prej frikės ndaj Tij, e lavdėrojnė Atė ditėn dhe natėn dhe nuk lodhen.

Pra ne miqėsohemi me ta dhe i duam ata, sepse janė prej ushtarėve tė Allahut dhe ngase kėrkojnė falje pėr ata qė besojnė, dhe ne i urrejmė ata qė i urrejnė ata (Melekėt). Prej Melekėve ėshtė Xhibrili, shpirti besnik, Mikaili dhe Israfili tė cilit i ėshtė besuar fryrja e surit. Ka prej Melekėve qė kanė pėr detyrė mbajtjen e Arshit, janė edhe Meleku i vdekjes, Munkiri dhe Nekiri, Maliki ėshtė mbikėqyrėsi i Zjarri tė Xhehenemit, Riduani ėshtė ai qė ėshtė pėrgjegjės pėr Xhennetin, Meleket e bjeshkėve (apo tė maleve), shkruesit fisnik qė i regjistrojnė veprat dhe shumė tė tjerė qė nuk janė tė numėruar pėrveē tek Allahu i Lartėsuar. Ėshtė vėrtetuar nė dy sahihėt Hadithi i Enesit, radijAllahu anhu, pėr ngjarjen e Miraxhit se Pejgamberi, sal'allahu alejhi we selem, ishte ngritur tek Bejul Ma’muri nė qiej ky hyjnė shtatėdhjetė mijė Melekė ēdo ditė dhe falen nė tė dhe kur dalin nuk kthehen kurrė.

Si dhe nė Sahiun e Imam Muslimit transmetohet nga Aisha, radijAllahu anha, nėna e besimtarėve, se i Dėrguari i Allahut, sal'allahu alejhi we selem, ka thėnė: “Melekėt janė krijuar nga drita, xhinnėt nga zjarri i flakėruar, kurse Ademi ėshtė krijuar nga ajo mbi ēka tashmė u ėshtė thėnė”

Me urdhrin e Allahut, Melekėt mund tė marrin formėn e njeriut, siē paraqitet nė ngjarjen e Merjmes, aljehja selam, dhe nė Hadithin e Xhibrilit, kur e pyeti Pejgamberin, sal'allahu alejhi we selem, pėr Islamin, imanin dhe ihsanin. Sa i pėrket pamjes sė tij origjinale, Allahu i Madhėruar pėrmend nė Kur’an qė ka zgjedhur prej Melekėve tė dėrguar me krahė, dy, tre dhe katėr, dhe shton nė krijimin e Tij, ēfarė tė dojė Ai. Vėrtetė, Allahu ėshtė i aftė pėr ēdo gjė. Pejgamberi, sal'allahu alejhi we selem, e ka parė Xhibrilin, alejhi selam, nė formėn e tij origjinale me 600 krahė qė hapen pėrtej horizontit.

Frytet e Imanit nė Melekė:

Prej fryteve tė kėtij imani ėshtė pa dyshim Lavdėrimi i Allahut tė Madhėruar, Madhėshtia e krijesės tregon pėr Madhėshtinė e Krijuesit.

Prej fryteve tė tij ėshtė se e zgjon robin se ka prej Melekėve tė Allahut tė Lartėsuar, qė qėndrojnė me tė dhe pėr kėtė arsye robin besimtar, i cili ėshtė i huaj, me imanin qė ka e bėn akoma mė tė palėkundur dhe nga ai largon vetminė e shkaktuar nga mungesa e pėrkrahjes, duke e rikujtuar se me tė qėndrojnė rojet qė ia ka dėrguar Allahu.

Nė Sahihun e Buhariut, Ebu Hurejra, radijAllahu anhu, pėrcjell: “ I Dėrguari i Allahut, sal'allahu alejhi we selem, ka thėnė: “Kur Allahu i Lartėsuar e do njė njeri, e therret Xhibrilin dhe i thotė: Allahu e do filanin, duaje edhe ti! E Xhibrili e do atė. Pastaj ai i lajmėron nė qiej se Allahu e do filanin, prandaj edhe ju dojeni atė! Dhe banorėt e qiellit e duan atė. Pastaj njeriu bėhet i pranuar te banorėt e tokės.”

Pra, tek robi besimtar mbetet t’i dojė dhe tė miqėsohet me ata tė cilėt i do Allahu, Melekėt e Tij dhe robėrit besimtarė. Dhe mbetet t’i urrejė, armiqėsojė dhe t’i mohojė ata tė cilėt i urren Allahu i Lartėsuar, Melekėt e Tij dhe robėrit besimtarė, sepse kjo ėshtė nė tė vėrtetė kapja e fortė e imanit.

Vazhdon...


----------------------------------------
;.
PMMSN
Top
AbdulMelik
Postuar nė: 31.03.2010, 11:46
Quote Post


Tėrė kohėn flas :)
*****

Posti: Antarė
Postime: 796
Antari Nr: 21938
Bashkangjitur: 29.03.2009



Besimi nė LIBRAT

Ne besojmė nė Librat e Allahut tė Lartėsuar tė cilat Ai, i Madhėruari ia shpalli tė Dėrguarve tė Tij nė pėrgjithėsi, i besojmė nė veēanti ato libra qė na i ka pėrmendur Allahu, si Teuratin, Inxhilin dhe Zeburin dhe se i fundit prej tyre ėshtė Kur’ani fisnik i cili ėshtė nė tė vėrtetė fjala e Zotit tė botėve.

I ėshtė sjellė Muhamedit, sal'allahu alejhi we selem, pėrms shpirtit besnik, Xhibrilit, me qėllim qė tė jetė prej tė Dėrguarve qė iu shpall ky libėr i cili ėshtė mbi tė gjitha librat tjerė tė Allahut. Ėshtė shpallur prej Allahut tė Lartėsuar dhe nuk ėshtė i krijuar. Dhe asnjė nga fjalėt e njerėzve nuk janė tė barabarta mė tė. Andaj secili qė thotė:

“Kėto janė vetėm fjalė tė njė vdekatari!” (EL-MUDDETHIR 74: 25)

.... nuk ka besuar, dhe nėse ai nuk kthehet dhe pendohet, fjalėt e tė Lartėsuarit janė:

“Do ta hedh nė Sekar (Xhehenem)! (EL-MUDDETHIR 74: 26)

Besojmė se Allahu i Lartėsuar ka folur drejtpėrdrejtė me Musain, alejhi selam.

Besojmė se Allahu i Lartėsuar e ka mbrojtur librin e Tij nga ndryshimet dhe zėvendėsimet. Mė i Larti thotė:

“Sigurisht, Ne e kemi shpallur Kuranin dhe, sigurisht, Ne do ta ruajmė atė”
(EL-HIXHR 15: 9)

Dhe me kėtė Allahu e ndėrlidh kėrcėnimin kur thotė:

“Ky Kura’n mė ėshtė shpallur, nė mėnyrė qė nėpėrmjet tij t’ju tėrheq vėrejtjen juve dhe kujtdo qė i pėrcillet.” (EL-EN’AM 6: 19)

Dhe ne besojmė se Libri i Tij ėshtė kapja e fortė dhe litari i madh qė kushdo qė e shtrėngon ate do tė jetė i shpėtuar dhe kushdo qė e lėshon, e braktis dhe ik nga ai, ėshtė i shkatėrruar dhe ka rrėshqitur, e ka shkuar shumė larg (ka devijuar).
Prej fryteve tė kėtij imani ėshtė qė tė merret Kur’ani me fuqi, tė kapurit e fortė pėr tė, dhe lartėsimi i urdhrave tė tij, veprimi nė pėrputhje me tė, mos pėrdorimi i njė pjesė tė tij kundėr pjesėve tjera – ashtu si edhe imani nė paqartėsinė e tij duke e hedhur tė paqartėn nė tė qartėn mbi rrugėn e atyre qė janė thelluar mirė nė dituri.

Vazhdon...


----------------------------------------
;.
PMMSN
Top
AbdulMelik
Postuar nė: 31.03.2010, 11:49
Quote Post


Tėrė kohėn flas :)
*****

Posti: Antarė
Postime: 796
Antari Nr: 21938
Bashkangjitur: 29.03.2009



Besimi nė tė DĖRGUARIT dhe PROFETĖT

Ne besojmė tė gjithė Profetėt dhe tė Dėrguarit e Allahut, pėr tė cilėt na ka njoftuar mė i Larti nė Librin e Tij, apo na ka treguar i Dėrguari i tij, sal'allahu alejhi we selem, nė Sunnetin e tij. Besojmė nė ata pėr tė cilėt Allahu na ka njoftuar, dhe nė ata pėr tė cilėt nuk na ka treguar nė hollėsi, nuk dallojmė asnjė nga tė Dėrguarit e Tij. Ai i ka bashkuar tė gjithė me njė thelb, ashtu siē thotė i Lavdėruari:

“Ēdo populli Ne i ēuam njė tė dėrguar (qė u thoshte): “Adhuroni Allahun dhe shmangni idhujt!” ( EN-NAHL 16: 36)

Dhe pastaj:

“Ne nuk kemi nisur asnjė tė dėrguar para teje, qė tė mos i kemi shpallur se: “S’ka zot tjetėr pėrveē Meje, andaj mė adhuroni (vetėm) Mua!” (EL-ENBIJA 21: 25)

“(Kėta janė) tė dėrguar qė kanė sjellė lajme tė mira e kanė paralajmėruar, nė mėnyrė qė njerėzit tė mos kenė ndonjė justifikim ndaj Allahut, pas ardhjes sė tė dėrguarve” (EN-NISA’ 4:165)

Gjithashtu i Lartėsuari thotė:

“Ne nuk dėnojmė asnjė popull, para se tė ēojmė tė dėrguar!” (EL-ISRA’ 17: 15)

Dhe thotė i Madhėruari:

“Sa herė qė aty tė hidhet ndonjė grup, rojtarėt e tij do t’i pyesin ata: “A nuk ju erdhi ndonjė paralajmėrues?!” Po - do tė pėrgjigjen ata” (EL-MULK 67: 8-9)

Dhe udhėzimi mbi argumente (dalile) dhe drejtimi i saj ėshtė obligim i tyre, dhe nuk ėshtė nė duart e tyre qė t’i udhėzojnė zemrat e robėrve, sepse zemrat janė mes dy gishtave tė Mėshiruesit dhe Ai i rrotullon ato sipas Vullnetit tė Tij.

Kjo ėshtė sepse udhėzimi ėshtė dy llojesh:

1. Udhėzimi mbi argumente (dalile) dhe drejtimi nė ate qė Profetėt, tė Dėrguarit dhe thirrėsit kanė dhėnė mundin pėr tė. Allahu i Lartėsuar thotė:

“Ti, me tė vėrtetė, udhėzon nė rrugėn e drejtė” (ESH-SHU’RA: 42: 52)

2. Udhėzimi ne aftėsi dhe sukses - dhe askush s’mund ta bėjė kėtė pėrveē Allahut.

I Lartėsuari thotė:

“Vėrtet, ti (Muhamed) nuk mund tė udhėzosh kė tė duash, por ėshtė Allahu Ai qė udhėzon kė tė dėshirojė.” (EL-KASAS 28: 56)

I Lartėsuari dhe i Madhėruari thotė:

“Nuk ėshtė obligim yti (Muhammed) udhėzimi i tyre” (El-BEKARE 2: 272)

Ky lloj i udhėzimit ėshtė dhuratė e Allahut dhe drejtėsi qė i Lavdėrauri ia dhuron atij, pėr tė cilin Ai e di se e ndjek dhe e kėrkon tė vėrtetėn. Pėr kėtė i Lartėsuari thotė:

“Ata qė luftojnė pėr ēėshtjen Tonė, sigurisht, Ne do t’i udhėzojmė drejt udhėve Tona” (EL-ANKEBUT 29:69)

Ndėrsa i Dėrguari, sal'allahu alejhi we selem, tha: “Kushdo qė kėrkon tė mirėn pareshtur, ajo do ti jepet atij”.

Sa i takon llojit tė parė tė udhėzimit, kjo ėshtė nga drejtėsia e Allahut tė Madhėrishėm dhe nga Mėshira e Tij qė ia ka dhuruar tė gjitha krijesave.

Ne besojmė nė mrekullitė e Profetėve, i mbrojmė tė drejtat e tyre dhe sillemi mirė me ta. Nuk parapėlqejmė asnjė prej njerėzve mbi ata, as evliatė, as imamėt, apo dikė tjetėr. Duke i pasur tė gjitha kėto parasysh, megjithatė ata janė njerėz tė krijuar dhe nuk posedojnė asnjė nga cilėsitė e veēanta tė rububijes apo uluhijes¬. Pėrkundrazi, cilėsitė e posaēme tė njerėzve u pėrkasin edhe atyre, si sėmundja, vdekja, nevoja pėr tė ngrėnė, pėr tė pirė dhe tė tjera.

Allahu i Madhėrishėm duke e urdhėruar Muhamedin, sal'allahu alejhi we selem, thotė:

“Thuaj: “Unė nuk mund t’i sjell vetes as dobi, as dėm, pėrveēse aq sa dėshiron Allahu. Sikur ta dija tė padukshmen, do t’i shumoja tė mirat dhe nuk do tė mė prekte asnjė e keqe. Unė jam vetėm paralajmėrues dhe sjellės i lajmeve tė mira pėr njerėzit qė besojnė”. (EL-A’RAF 7: 188)

Dhe ne besojmė, se vula e Profetėve dhe tė Dėrguarve ėshtė Muhamedi, sal'allahu alejhi we selem, teslimen kethiren, pra nuk ka Profet pas tij dhe sheriati i tij ėshtė sheriati dominues mbi tė gjitha legjislacionet tjera deri nė Ditėn e Gjykimit. Robi nuk do tė jetė besimtar derisa ta pason ate dhe t’i nėnshtrohet gjykimit tė tij (sheriatit) me gjithė zemėr. I Madhėruari thotė:

“Jo, pėr Zotin tėnd, ata nuk do tė jenė besimtarė tė vėrtetė, derisa tė tė marrin ty pėr gjyqtar pėr kundėrshtitė mes tyre; e pastaj, tė mos ndiejnė kurrfarė dyshimi ndaj gjykimit tėnd dhe tė tė binden ty plotėsisht.” (EN-NISA’ 4: 65)

Besojmė se Allahu e ka zgjedhur Muhamedin, sal'allahu alejhi we selem, si Halil (mik tė afėrt) ashtu siē e ka zgjedhur Ibrahimin, alejhi selam, Halil. E ka dėrguar mėshirė pėr botėt, dhe e ka urdhėruar ate dhe Ummetin e tij qė tė marrin shembull Miletin (popullin) e Ibrahimit, alejhi selem. Ai thotė:

“Pastaj ty tė shpallėm: “Paso me sinqeritet fenė e Ibrahimit, qė nuk ka qenė prej idhujtarėve” (EN-NAHL 16: 123)

Pastaj i Ai i Madhėruari thotė:

Shembull i mrekullueshėm pėr ju ėshtė Ibrahimi dhe ata qė kanė qenė me tė, kur i thanė popullit tė vet: “Ne shkėputemi nga ju dhe nga ato qė ju i adhuroni nė vend tė Allahut; ne ju mohojmėdhe armiqėsia e urrejtja midis nesh ėshtė e pėrhershme, derisa tė besoni tek Allahu Njė dhe i Vetėm” (EL-MUMTEHINEH 60: 4)

Pra e marrim kėtė si shembull derisa ta takojmė Allahun, prandaj ne shfaqim Bera (mohim, shmangie) ndaj Mushrikėve, ndihmėsve tė tyre dhe aleatėve tė tyre. I urrejmė ata dhe manifestojmė Bera- nė tonė nga ajo qė ata adhurojnė tė tjerė krahas Allahut, nuk besojmė nė metodologjitė e tyre, fetė e tyre dhe e rrugėt e tyre tė gabuara qė e kundėrshtojnė Dinin e Allahut. Ne e shfaqim, deklarojmė dhe e bėjmė tė qartė armiqėsinė tonė ndaj atyre qė ė kundėrshtojnė Allahun, atyre qė bėjnė luftė kundėr tė vėrtetės dhe atyre qė e shpallin publikisht tė kotėn e tyre – kurse kjo nuk na ndalon qė njėkohėsisht t’u bėjmė Davet, t’ua qartėsojmė tė vėrtetėn atyre nga ata qė duan tė dėgjojnė, dhe shpresojmė udhėzimin e tyre.

Frytet e imanit nė tė Dėrguar:

• Vetėdijesimi pėr disa mirėsi prej bujarisė fisnike nga Allahu mbi krijesėn dhe tė jemi falėnderues pėr ta. Prej mirėsive mė tė mėdha ėshtė mėshira e Tij ndaj krijesave me dėrgimin e Pejgamberėve nė mėnyrė qė t’i udhėzojė ata nė rrugėn e drejtė dhe t’i njoftojė se si mund tė fitohet Xhenneti dhe si mund tė shpėtohet prej dėnimit tė Zjarrit.

• Nga kjo rrjedh: Dashuria pėr tė Dėrguarit, lavdėrimi i tyre, dėrgimi i selameve dhe salavatave mbi ta, tė luturit pėr ta pėr shkak tė asaj qė kanė hasur nga dėmet e njerėzve tė tyre dhe pėr atė qė kanė pėrjetuar nga sprovat nė Davetin e tyre, pasimi i tyre dhe marrja e tyre si shembull; pasimi i tyre nė metodologji, Sunneti, historisė sė tyre jetėsore dhe thirrje pėr tek Allahu.

Vazhdon...


----------------------------------------
;.
PMMSN
Top
AbdulMelik
Postuar nė: 31.03.2010, 11:51
Quote Post


Tėrė kohėn flas :)
*****

Posti: Antarė
Postime: 796
Antari Nr: 21938
Bashkangjitur: 29.03.2009



Besimi pėr SAHABĖT dhe EHLUL-BEJTIN

Dhe ne i duam, pėr dashurinė qė kemi ndaj Pejgamberit, sal’allahu alejhi we selem, edhe njerėzit e shtėpisė sė tij (Ehlul Bejtin), shoqėruesit e tij, pasuesit dhe ndihmėsit e tij deri nė Ditėn e Gjykimit. Bashkohemi me ta dhe nuk shfaqim Bera (urrejtje) pėr asnjėrin prej tyre – jo, i urrejmė njerėzit qė i urrejnė ata, dhe nėse ata nuk i pėrmendin pėr tė mirė, ne nuk i pėrmendim me asgjė tjetėr vetėm se pėr tė mirė. Sipas nesh, dashuria ndaj tyre ėshtė Din, Iman dhe Ihsan, pėrmes kėsaj kėrkojmė afėrsinė te Allahu i Lartėsuar.

Dallohemi nga njerėzit e risive duke pasur zemėr dhe gjuhė tė pastėr pėr shoqėruesit e tė Dėrguarit, sal’allahu alejhi we selem , dhe nuk mėrzitemi duke u lutur me thėnien e tė Lartėsuarit:

“O Zoti ynė, falna nevedhe vėllezėrit tanė, tė cilėt kanė besuar para nesh dhe mos lejo qė nė zemrat tona tė ketė asnjė tė keqe ndaj besimtarėve! O Zoti ynė, Ti je vėrtet i Butė dhe Mėshirėplotė!” (EL-HASHR 59: 10)

Shfaqim Bera-nė tonė ndaj rrugės se rafidivė (shi’ave) tė cilėt i urrejnė shoqėruesit e Pejgamberit, sal’allahu alejhi we selem, dhe i mallkojmė ata. Shprehim Bera-nė ndaj rrugės se Navasibėve tė cilėt kanė shfaqur armiqėsi ndaj Ehlul-Bejtit.

Ndaj Aliut, Fatimes, Hasanit, Husenit dhe tė tjerėve nga Ehlul-Bejti e manifestojmė tė drejtėn e tyre – pra i duam dhe nuk shkojmė nė skajshmėri me ta.

“Ruajani ehlul-Bejtit obligimin e tė drejtave tė tyre. E njohim Aliun plotėsisht, nuk shtojmė e as nuk pakėsojmė nga pozita e tij, ngase pėr shkak tė kėsaj dy grupe do tė arrijnė nė Zjarr, tė parėt prej tyre nuk janė tė kėnaqur mė tė si Halife dhe tė tjerėt e lartėsojnė si hyjni tė dytė.” (poezi –shqipėrim i pėrafėrt)

Bashkė mė kėtė, ne themi siē ka thėnė Pejgamberi, sal’allahu alejhi we selem: “Kush ėshtė ngadalėsuar me veprat e tij nuk do tė shpejtohet me prejardhjen e tij.”

Pra shfaqim Bera-nė tonė ndaj atij qė nuk ka besuar, qė ka shpikur ligje, ka braktisur fenė apo ka devijuar nga rruga e drejtė, pa marrė parasysh nga e ka prejardhjen.

Pėrmbahemi nga ajo qė ka ndodhur mes shoqėruesve tė Pejgamberit, sal’allahu alejhi we selem, ngase ata ose kanė zbatuar ixhtihadin e tyre dhe ia kanė qėlluar, ose kanė zbatuar ixhtihadin e tyre dhe nuk e kanė qėlluar, pra pėr disa prej tyre ka njė shpėrblim dhe pėr disa dy shpėrblime.

“Thuaji fjalėt mė tė bukura pėr shokėt e Ahmedit dhe komplimentet pėr gjithė familjen, edhe gratė. Largohu nga ajo qė ndodhi mes shokėve nė diskutimin pėrmes shpatave ditėn kur dy grupet u takuan, kur tė mbyturit ishin prej tyre dhe mbytėsit ishin prej tyre, ngase tė dy palėt u sollėn me mėshirė nė atė tubim.” (poezi - shqipėrim i pėrafėrt)

Nuk pranojmė gjithēka prej historisė qė treguesit e kanė mbledhur dhe atė qė ēdo njeri e ka shkruar, sepse ata nuk janė tė pagabueshėm, madje, siē na ka njoftuar Pejgamberi, sal’allahu alejhi we selem, ata janė gjenerata mė e mirė dhe njė Mudd (grusht- sasi matėse) e tyre nė bamirėsi ėshtė mė e mirė sesa njė bjeshkė e Uhudit prej ari pėr ata pas tyre.

Dhe ne i duam Ensarėt (ndihmėsit) e Dinin nė ēdo periudhė kohore deri nė paraqitjen e Ditės (sė Gjykimit), ata prej tyre qė janė afėr dhe ata prej tyre qė janė larg, ata qė i njohim dhe ata qė nuk i njohim – dhe tyre nuk u bėhet dėm nėse ne nuk i njohim.

Ne nuk shfaqim Bera ndaj asnjėrit prej tyre dhe nuk i trajtojmė si jomuslimanėt. Pėrkundrazi, ne miqėsohemi me ta, lutemi pėr ta, u ndihmojmė atyre dhe mundohemi tė jemi nė mesin e tyre.

Vazhdon...

Ky postim ėshtė ndryshuar nga AbdulMelik nė 31.03.2010, 11:51


----------------------------------------
;.
PMMSN
Top
AbdulMelik
Postuar nė: 10.04.2010, 20:54
Quote Post


Tėrė kohėn flas :)
*****

Posti: Antarė
Postime: 796
Antari Nr: 21938
Bashkangjitur: 29.03.2009



Besimi i Ehli Sunnetit nė Ditėn e Fundit

Dhe ne besojmė nė sprovėn e varrit, nė kėnaqėsitė nė tė pėr besimtaret dhe dėnimin nė tė pėr ata qė e meritojnė, ashtu siē na ka treguar i Dėrguari i Allahut, sal'allahu alejhi we selem, nė njė numėr transmetimesh. Nuk i shohim interpretimet e gabuara nga njerėzit e risive. Nė lidhje me kėtė i Lartėsuari thotė:

“Ata do tė ēohen para Zjarrit nė mėngjes dhe mbrėmje (nė jetėn e varrit) e, kur tė arrijė Ora (e Kiametit), do tė thuhet: “Hidhni ithtarėt e Faraonit nė dėnimin mė tė rėndė!” (EL-GAFIR 40: 46)

Ndėrsa Zaid ibėn Thabit transmeton se Pejgamberi, sal'allahu alejhi we selem, ka thėnė: “Sikur tė mos isha frikuar se ju tė gjithė do ta varrosni veten tuaj, do ta kisha lutur Allahun qė t’u bėjė tė dėgjoni atė ēfarė dėgjoj unė nga dėnimi nė varr” Pastaj (Zaid shton), e kthehu fytyrėn dhe tha “Kėrkoni strehim tek Allahu nga dėnimi i varrit” (Sahih, Muslim)

Dhe nė Hadithin e gjatė tė Bera’ ibėn Azaib qė transmetohet nga Imam Ahmedi dhe Ebu Davudi nė tė cilin Pejgamberi, sal'allahu alejhi we selem, ka thėnė se nėse besimtari u pėrgjigjet dy Melekėve nė varrin e tij... “Pastaj njė thirrės nga qiejt do tė thėrrasė: “Vėrtet, robi im ka folur tė vėrtetėn, shtrojeni njė vend pėr tė nė Xhennet dhe hapeni njė derė tė Xhennetit pėr tė.” dhe vhaxhdoi, “Pastaj, pastaj diē nga aroma dhe misku i saj do tė vijė tek ai dhe varri i tij zgjerohet aq sa shohin sytė.”

Sprova e varrit ėshtė: pyetjet e Munkirit dhe Neikirit qė ia bėjnė robit nė varr, duke e pyetur pėr Zotin, fenė dhe tė Dėrguarin e tij. Kurse ata qė besojnė fortė Allahu i forcon me fjalė tė fortė.

O Allah! O Miku mbrojtės i Islamit dhe njerėzve tė tij (muslimanėve), na forco me fjalėn e fortė tė kėsaj bote dhe tė botės tjetėr.

Sa i pėrket Kafirit, ai do tė thotė: “Ah! Ah! Nuk e di” Si edhe munafikėt dhe ata tė cilėt i kanė pasuar masat nė dinin e tyre verbėrisht do tė thonė: “Nuk e di. Kam dėgjuar njerėzit tė diēka, kėshtu qė edhe unė thash ashtu.”

Dhe kushtet nė Berzah (barriera midis kėsaj jete dhe tjetrės- nė varr) janė prej ēėshtjeve tė tė padukshmes qė i vdekuri i kupton dhe askush tjetėr pėrveē tij. Nuk mund tė pėrfshihet pėrmes shqisave nė jetėn e kėsaj bote. Pėr kėtė arsye, tė kesh Iman nė kėtė ėshtė gjėja qė dallon besimtarin nė tė padukshmen nga ai qė e mohon ate.

Ne besojmė nė shenjat e Ditės se Gjykimit pėr tė cilat na ka njoftuar Allahu i Lartėsuar nė Librin e tij dhe Pejgamberi, sal'allahu alejhi we selem, nė Sunnetin e tij: siē janė pėr shembull: shfaqja e Dexhallit, dhe kėtė duke mos i shikuar interpretimet e gabuara nga njerėzit e risive, edhe pse ne besojmė se llojet e pėrgjithshme tė sprovave janė tė pranishme nė ēdo kohė derisa ai tė shfaqet me tė vėrtetė. Besojmė nė zbritjen e Isa ibėn Merjem-es, alejhi selam, nga qiejt dhe se ky ėshtė ai i cili do ta mbysė Dexhallin. Besojmė nė lindjen e diellit nga Perėndimi dhe nė paraqitjen e shtazės sė tokės dhe ne ēdo gjė tjetėr qė na ka njoftuar Allahu i Lartėsuar apo i Dėrguari i Tij, sal'allahu alejhi we selem.

Besojmė nė ringjallje pas vdekjes, nė shpėrblimin e veprave nė Ditėn e Gjykimit, nė qėndrimin (para Allahut), nė llogarinė, nė leximin e librave dhe nė peshoret. I Lartėsuari thotė:

“pastaj, ju me siguri qė do tė ringjalleni nė Ditėn e Kiametit.” (EL-MU’MIMUN 23: 16)

Pra njerėzit do tė dalin para Zotit tė botėve kėmbėzbathur, lakuriq dhe tė pa bėrė synet.

I Lartėsuari thotė:

“Ashtu siē e filluam krijimin e parė, do ta pėrsėrisim atė. Ky ėshtė premtimi Ynė. Ne do ta bėjmė kėtė me tė vėrtetė.” (EL-ENBIJA 21: 104)

Dhe mė i Lartėsuari thotė:

“Dhe nė Ditėn e Kiametit, Ne do tė vendosim peshore tė sakta e askush nuk do tė pėsojė asnjė padrejtėsi. Ne do tė sjellim (pėr gjykim) ēdo vepėr, qoftė kjo edhe sa pesha e njė kokrre sinapi. Ne jemi tė mjaftueshėm pėr llogaritje.” (EL-ANBIJA 21: 47)

Dhe ne besojmė nė bunarin e Pejgamberit tonė, Muhamedit, sal'allahu alejhi we selem, Ditėn e Gjykimit dhe se uji i tij ėshtė mė i bardhė se qumėshti, mė i ėmbėl se mjalti dhe se enėt e tij janė mė shumė se yjet e qiejve. Gjatėsia e tij ėshtė sa njė muaj udhėtim dhe gjerėsia e tij ėshtė sa njė muaj udhėtim. Kushdo do tė pijė prej kėtij uji nuk do tė ndjeje mė kurrė etje.

O Allah! Miku Mbrojtės i Islamit dhe njerėzve tė tij, mos na ndalo nga kjo!

Besojmė se grupet e Ummetit tė Muhamedit, sal'allahu alejhi we selem, do tė afrohen pranė dhe do tė ndalohen nga kjo, ditėn kur dielli do tė zbresė mbi kokat e robėrve, derisa djersa e njerėzve do tė jetė sipas veprave tė tyre, e prej tyre ka qė djersėt do t’u arrijnė deri tė zogu i kėmbės, ka prej atyre qė do t’u arrijnė deri nė gjunjė, ka prej atyre qė do t’u arrijnė deri nė qafė dhe ka prej atyre qė djersėt do t’i mbulojnė plotėsisht.

Prej atyre qė do tė arrijnė afėr por qė do tė ndalohen, janė ndihmėsit e udhėheqėsve shtypės dhe tiran, qė iu kanė bashkuar atyre, i kanė shpallur tė sinqertė nė gėnjeshtrat e tyre dhe i kanė pėrkrahur trysnitė e tyre. Po ashtu, ata tė cilėt do tė jenė afėr por qė do tė ndalohen janė ata qė kanė zėvendėsuar, kanė bėrė ndryshime apo qė kanė shpikur diēka nė Dinin e Allahut. Atė ditė i Dėrguari, sal'allahu alejhi we selem, do tė thotė: “ Largohuni! Largohuni ju qė keni ndryshuar gjėrat pas meje!”

Ne besojmė nė traversėn (kapėrcimin) qė do tė vendohet mbi Zjarrin e Xhehenemit dhe kjo ėshtė ura midis Xhennetit dhe Xhehenemit. Njerėzit do ta kalojnė atė nė bazė te veprave tė tyre. Ka prej tyre qė do ta kalojnė sa hap e mbyll sytė. Ka prej tyre qė do ta kalojnė si shkreptimė ndriēuese.

Disa do ta kalojnė sikur njė kali i shpejtė. Ka prej tyre qė do ta kalojnė si kalorės i devesė. Dikush do ta kalojė duke vrapuar, disa duke ecur, disa duke u zvarritur, kurse disa do tė rrėmbehen dhe do tė hidhen nė Zjarrin e Xhehenemit. Mbi kėtė kaluese do tė jenė tė vendosur qen tė cilėt do t’i kapin njerėzit sipas veprave tė tyre, por secili qė e kapėrcen kėtė urė do tė hyjė nė Xhennet dhe do tė jetė i shpėtuar.

O Allah! Miku Mbrojtės i Islamit dhe njerėzve tė tij, na shpėto nga zjarri!

Pra nėse e kalojnė, mė pas do tė qėndrojnė para njė kubeje qė ėshtė midis Xhennetit dhe Xhehenemit, brenda tė cilės do tė nxjerrin ndėshkimin ndaj njėri-tjetrit, kėshtu qė kur tė pėrfundojė kjo dhe tė pastrohen, leja do tė jepet pėr tė hyrė nė Xhennet. I pari qė do ta hapė derėn e Xhennetit ėshtė Muhamedi, sal'allahu alejhi we selem, dhe populli i parė qė do tė hyjė nė Xhennet ėshtė Ummeti i tij, sal'allahu alejhi we selem.

Dhe ne besojmė Xhennetin dhe Xhehenemin dhe se qė tė dy janė krijuar (tashmė) dhe nuk do tė prishen pėrveē Zjarrit qė ėshtė caktuar se do tė prishet pėr Muvehidėt (Muslimanėt).

Allahu ka krijuar njerėz pėr tė dy (pėr Xhennetin dhe Xhehenemin), e pėr cilin do Ai, ai do tė hyjė nė Xhennet pėr shkak tė Mėshirės sė tij. Pėr cilin do Ai, ai do tė hyjė nė Zjarr pėr shkak tė drejtėsisė sė Tij. Xhenneti ėshtė vendqėndrimi i kėnaqėsisė qė Allahu i Lartėsuar e ka pėrgatitur pėr besimtarėt nė njė vend tė sigurt, afėr tė Plotfuqishmit, tė Bekuarit, tė Lartėsuarit, Pronarit tė Madhėrisė dhe Nderit. Nė tė ka lloje shpėrblimesh tė pėrhershme qė kurrė nuk e kanė parė sytė, nuk e kanė dėgjuar veshėt dhe ēfarė kurrė nuk mund ta paramendojė njeriu. I Lartėsuari thotė:

“Askush nuk di se ēfarė gėzimesh janė fshehur pėr ata (nė jetėn tjetėr), si shpėrblim pėr punėt e mira qė kanė bėrė.” (ES-SEXHDE 32: 17)

Sa i pėrket Zjarrit, ai ėshtė vendqėndrimi i dėnimit qė Allahu e ka pėrgatitur nė radhė tė parė pėr Kafirat. i Madhėruari thotė:

“dhe ruajuni Zjarrit, i cili ėshtė pėrgatitur pėr jobesimtarėt!” (AL-IMRAN 3: 131)

Tė pabindurit nga Muslimanėt do tė hyjnė nė tė, megjithatė, ky nuk ėshtė vendqėndrimi i pėrgatitur pėr ta. Pėr kėtė arsye, nėse hyjnė nė tė nuk do tė qėndrojnė pėrgjithmonė. Por, do tė dėnohet sipas nivelit tė mėkateve tė tyre, pastaj vendqėndrimi i tyre pėrfundimtar do tė jetė vendqėndrimi i besimtarėve (Xhenneti).

Ne besojmė nė ndėrmjetėsimin pėr tė cilin Allahu i ka dhėnė leje tė Dėrguarit tė Tij, Muhamedit, sal'allahu alejhi we selem. Pra, nė gjykim ai do tė posedojė tre ndėrmjetėsime:

Sa i pėrket ndėrmjetėsimit tė parė: Ky ėshtė ndėrmjetėsimi pėr njerėzimin nė pėrgjithėsi pasi qė ata tė shkojnė tek Pejgamberėt, Adem, Nuh, Ibrahim, Musa dhe Isa alejhimu selam, nga tė cilėt do tė refuzohen, derisa tė arrijnė tek Pejgamberi jonė, sal'allahu alejhi we selem.

Ndėrmjetėsimi i dytė: ėshtė ndėrmjetėsimi i tij pėr banorėt e Xhennetit pėr tė hyrė nė Xhennet. Dhe kėto dy ndėrmjetėsime janė karakteristike pėr tė, sal'allahu alejhi we selem.

Kurse ndėrmjetėsimi i tretė: ėshtė pėr atė qė meriton Zjarrin nga mesi i Muvahidėve (Muslimanėve) me qėllim qė tė nxirren prej aty ose qė tė mos futen nė tė. Ky lloj ėshtė pėr tė, sal'allahu alejhi we selem, pėr Pejgamberėt tjerė, tė sinqertit, dėshmorėt, dhe tė ngjashmit, tė cilėve Allahu u ka dhuruar leje. Pra ai do tė ndėrmjetėsojė pėr ate qė e meriton zjarrin qė tė mos hyjė nė tė dhe do tė ndėrmjetėsojė pėr ate i cili pasi tė ketė hyrė nė zjarr, do tė dalė prej tij.

Allahu i Lartėsuar do t’i nxjerr disa njerėz nga zjarri pa ndėrmjetėsim pėr shkak tė Bujarisė dhe Mėshirės sė Tij, tė Lavdėruarit. Do tė mbetet akoma hapėsirė nė Xhennet dhe Allahu do tė sjellė akoma njerėz dhe do t’i fusė nė Xhennet. Imani nė ndėrmjetėsim ėshtė njė dallim me tė cilėn ne u kundėrvihemi Havarixhėve tė cilėt deklarojnė se njerėzit me mėkate tė mėdha do tė hyjnė nė zjarr pėrgjithmonė.

Shejh Ebu Muhamed el-Makdisi


----------------------------------------
;.
PMMSN
Top
AbdulMelik
Postuar nė: 01.06.2010, 20:18
Quote Post


Tėrė kohėn flas :)
*****

Posti: Antarė
Postime: 796
Antari Nr: 21938
Bashkangjitur: 29.03.2009



Imani nė tė shikuarit e All-llahut

Ne besojmė se besimtarėt do ta shohin Zotin e tyre Ditėn e Gjykimit edhe nė Xhennet, ashtu siē thotė i Lartėsuari: “Atė ditė, disa fytyra do tė shkėlqejnė. dhe Zotin e tyre do tė shohin.” (EL-KIJAME 75: 22-23)

...dhe siē pėrcillet nga njė numėr i madh rrugėsh tė transmetimit nga i Dėrguari i Allahut, sal'allahu alejhi we selem, qė na bėjnė tė ditur se besimtarėt do ta shohin Zotin e tyre nė Ditėn e Gjykimit, pikėrisht ashtu siē e shohim hėnėn nė njė natė tė kthjellėt duke mos u grumbulluar dhe shtyrė njėri-tjetrin pėr ta parė ate.

Ne nuk i bėjmė pėrngjasim Zotin tonė me ndonjė nga krijesat e Tij. Ngjashmėria nė kėtė Hadith ėshtė thjeshtė ngjashmėri e shikimit me tė shikuarit nė aspekt tė qartėsisė dhe mos grumbullimit tė njerėzve. Nuk ėshtė ngjashmėri e asaj qė shihet me ate qė shihet. Kushdo qė privohet nga kuptimi i thellė dhe imani nė kėtė ēėshtje, atėherė ėshtė e mundur qė atij t’i ndalohet ky shpėrblim nė Ditėn e Ringjalljes. Dhe lidhur me kėtė i Lavdėruari thotė:

“Shikimet njerėzore nuk mund ta arrijnė Atė, ndėrkohė qė Ai i arrin shikimet e tė gjithėve” (EL-EN’AM 6: 103)

Mė saktė, ne i bindemi vetėm asaj qė Allahu i Lavdėruar dhe i Dėrguari i tij, sal'allahu alejhi we selem, kanė pohuar nė lidhje me shqimin nė Allahun e Lartėsuar. Vizioni dhe shikimi janė diē mė pak se tė kuptuarit dhe perceptimi, andaj ndalu nė kufijtė e Allahut dhe mos mbart kuptime tė cilat tekstet e shpalljes nuk i bartin, mos refuzo dhe mos moho diē nga to, e kėshtu tė rrėshqasėsh nė shkatėrrim.

EFEKET E IMANIT NĖ KĖTĖ:

• Vepėr serioze pėr fitimin e asaj qė Allahu i Madhėruar ka pėrgatitur pėr besimtarėt dhe shpėtim nga ajo qė Ai ua ka pėrgatitur tė pabindurve dhe Kafirave.

• Mos ndjenja e dėshpėrimit pėr ate qė i ndodhė besimtarit nga gjėrat e kėsaj jete apo mbi ardhjen e dėmeve, sėmundjeve, dhe sprovave pėr shkak tė Imanit, Davetit dhe Xhihadit, gjėra pėr tė cilat ai shpreson se do tė kompensohet me gjėra tė tjera nė Ahiret, me kėnaqėsi e shpėrblime, po ashtu edhe me fryte tjera tė shumta. Kjo ėshtė ngase Imani nė kėtė nuk ėshtė siē mendojnė shumė njerėz, thjeshtė dituri e bazuar nė materiale dhe informacione. Pėrkundrazi, ėshtė Iman, konfirmim dhe theks qė tė shtyn nė veprim.

Shejh Ebu Muhamed el-Makdisi

vazhdon...


----------------------------------------
;.
PMMSN
Top
AbdulMelik
Postuar nė: 01.06.2010, 20:20
Quote Post


Tėrė kohėn flas :)
*****

Posti: Antarė
Postime: 796
Antari Nr: 21938
Bashkangjitur: 29.03.2009



Imani (Besimi) nė Kader

Besojmė nė caktimin Hyjnor, nė pėrfundimet e mira dhe tė kėqija gjithashtu, dhe se Allahu ka krijuar krijesėn, ka pėrcaktuar fatin dhe ka vendosur kushtet e caktuara. Ai e ka ditur se ēfarė do bėjnė krijesat para se t’i krijojė, pra Ai e dinte se ēfarė ishte, ēfarė do tė jetė dhe ēfarė nuk do tė ndodh kurrė, dhe sikur tė ndodhte Ai e di se si do tė jetė.

Ai i ka udhėzuar ata nė dy rrugė, i ka urdhėruar me nėnshtrim ndaj Tij, dhe i ka ndaluar nga mosbindja ndaj Tij, dhe gjithēka ecėn sipas caktimit tė Tij dhe vullnetit tė Tij Hyjnor. Ėshtė vullneti i Tij qė zbatohet dhe nuk ka vullnet pėr robėrit pėrveē asaj qė Ai ka dashur pėr ta; pra ēfarėdo qė Ai ka dashur pėr ta do tė ndodhė, dhe ēfarėdo qė Ai nuk ka dashur pėr ta nuk do tė ndodhė. Ai udhėzon cilin do Ai, e mbron dhe kujdeset nga Bujaria e Tij. E lė tė humbur (jo tė udhėzuar) cilin do Ai, dhe e bėn tė mjerė dhe tė pėrjashtuar nga drejtėsia e Tij. Tė gjithė robėrit lėvizin brenda vullnetit tė Tij midis Bujarisė sė Tij dhe drejtėsisė sė Tij. Nuk ka askush qė parandalon caktimin e Tij, askush tė kundėrshtojė urtėsinė e Tij, dhe askush qė mund tė tejkalojė urdhrin e Tij.

(poezi- shqipėrim i pėrafėrt):

“Nuk ka asgjė me ēka robėrit e obligojnė Atė, Jo! Dhe pėrpjekjet drejt tij nuk janė tė kota. Nėse ata dėnohen ėshtė nga drejtėsia e Tij, e nėse u dhuron kėnaqėsi ėshtė nga Bujaria e Tij, e Ai ėshtė el-Kebir (mė i Madhi) dhe el-Uasi (i Zgjeruari).”

E mira dhe e keqja, qė tė dyja janė tė caktuara pėr robėrit dhe Allahu nuk i ka ngarkuar njerėzit mė shumė sesa mund tė bartin. Nuk ka lėvizje dhe fuqi pėrveē me Allahun. Kjo do tė thotė: Nuk ka shpėtim pėr askėnd, dhe nuk ka ikje pėr askėnd nga mosbindja ndaj Allahut pėrveē me dijen e Allahut tė Lavdėruar. Askush nuk ka fuqi tė shfaq bindje ndaj Allahut dhe qėndrueshmėri nė tė, pėrveē me suksesin e dhuruar nga Allahu. Dhe ashtu siē gjėrat e bėra si mėnyrė dhe mjete janė nga caktimi i Allahu qė janė prej Tij, po ashtu edhe shkaqet e tyre janė nga caktimi i Allahut qė janė prej Tij.

DY NIVELET E IMANIT NĖ KADER

Imani nė caktimin Hyjnor ka dy nivele, dhe secili nivel pėrfshin dy gjėra:

Niveli i parė: Imani se Allahu ka ditur ēfarė do tė veprojnė krijesat. Pra dituria e Tij pėr ēdo gjė qė Ai ka krijuar, kėshtu qė kėtė Ai e ka krijuar mė njė caktim tė qartė dhe tė prerė. Mė i Lartėsuari thotė:

“Zotit tėnd nuk i fshihet asnjė grimė peshe, nė Tokė e nė qiell; as mė pak nga ajo e as mė shumė nuk mbetet pa u shėnuar nė Librin e qartė.” (JUNUS 10: 61)

Dhe thotė i Madhėrishmi:

“…i Cili ka krijuar ēdo gjė dhe e ka rregulluar si duhet!” (EL-FURKAN 25: 2)

Gjithashtu:

“...urdhri i Allahut ėshtė vendim i detyruar tė ndodhė” (EL-AHZAB 33: 38)

Mandej kjo ėshtė shkruar nė pllakėn (Leuhi Mahfudh) e ruajtur mirė e cila pėrbehet nga caktimet pėr krijesat.

Transmetohet nga Ubadeh ibėn Samit, i cili thotė: “O biri im! Nuk do ta gjesh tė vėrtetėn e Imanit derisa tė dish se ajo qė tė ka ndodhur nuk mundur qė tė mos tė ndodhė, dhe ēka nuk tė ka ndodhur, nuk ka mundur tė tė ndodhė. E kam dėgjuar tė Dėrguarin e Allahut, sal'allahu alejhi we selem, duke thėnė: “Gjėja e parė qė Allahu ka krijuar ėshtė lapsi. Pastaj i ka thėnė: Shkruaj! – Ēfarė tė shkruaj, o Zot? – ka pyetur lapsi! – Shkruaj pėrcaktimet e ēdo gjėje derisa tė bėhet Kijameti”. Ubade vazhdoi: “O biri im! Vėrtet e kam dėgjuar tė Dėrguarin e Allahut, sal'allahu alejhi we selem, qė ka thėnė: “Kushdo qė vdes me diēka tjetėr pos kėsaj (kėtij besimi), nuk ėshtė prej meje.”

Mė i Larti thotė:

“A nuk e di ti, se Allahu di ēdo gjė, qė ėshtė nė qiej e nė Tokė? Tė gjitha kėto janė (shėnuar) nė Libėr. Me tė vėrtetė, kjo ėshtė e lehtė pėr Allahun” (EL-HAXH 22: 70)

Nė disa vende, kėto caktime janė tė pėrgjithshme, ndėrsa nė vende tjera janė tė veēanta. Ai ka shkruar nė pllakėn e ruajtur ate qė ka dashur Ai, dhe kur Ai e krijon njė fetus para se t’i fryhet shpirti, dėrgon njė Melek i cili ėshtė i urdhėruar tė shkruajė katėr gjėra: furnizimin, jetėgjatėsinė, veprat, dhe ate se a do tė jetė i mjerė apo i lumtur.

Pra, nėse tė gjitha krijesat bashkohen pėr tė ndalur njė gjė qė Allahu i Lartėsuar e ka shkruar se do tė ndodhė, ata nuk mund tė bėjnė asgjė. Dhe nėse tė gjitha krijesat bashkohen pėr tė bėrė diēka tė mundur, e qė Allahu nuk e ka shkruar, ata nuk do tė mund ta bėjnė. Lapsat janė tharė me atė qė do tė jetė deri nė Ditėn e Gjykimit. Ēfarėdo qė nuk i ndodhė ndonjėrit prej robėrve, ajo nuk ėshtė e shkruar pėr tė. Dhe ēfarėdo qė i ndodh atij, nuk ka mundur qe tė mos i ndodhė.

Niveli i dytė: Imani nė vullnetin e Allahut qė zbatohet, nė fuqinė e Tij gjithėpėrfshirėse, dhe imani nė ate se ēfarėdo qė dėshiron Allahu do tė ndodhė, dhe ēfarėdo qė nuk dėshiron Allahu nuk do tė ndodhė, dhe, se nuk ka lėvizje apo mos lėvizje nė qiej dhe nė tokė pėrveē se me vullnetin e Allahut, tė Lavdėruarit dhe tė Lartėsuarit, dhe se nė sundim e Tij nuk asgjė pėrveē asaj qė dėshiron Ai.

Bashkė mė kėtė, Ai ka urdhėruar robėrit e Tij qė t’i binden Atij dhe tė Dėrguarve tė Tij dhe ua ka ndaluar mosbindjen ndaj Tij. Ai i do njerėzit e takva-sė (tė devotshmit), bamirėsit dhe tė drejtėt. Ai ėshtė i kėnaqur me ata qė besojnė dhe bėjnė vepra tė mira. Ai nuk i do Kafirat, nuk ėshtė i kėnaqur me kriminelėt dhe nuk urdhėron pėr punė tė turpshme, nuk ėshtė i kėnaqur mė kufėr pėr robėrit e Tij dhe nuk e do prishjen (korruptimin).

Pra, Ai i Lavdėruari ka dy vullnete:

• Vullnetin e ligjvėnies: qė ėshtė urdhri i Tij ligjvėnės nė tė cilin e ka lejuar edhe mosnėnshtrimin.

• Vullneti i caktimit (vullneti universal) – brenda tė cilit nuk mund tė gjesh zėvendėsim tė Sunnetit tė Allahut, apo nė Sunnetin e Tij tė gjesh ndonjė ndryshim. Pra, nuk ėshtė e mundur qė dikush apo diēka tė mos i nėnshtrohet/bindet urdhrit tė Tij tė caktuar universal.

Pra vullneti i pėrmendur mė parė ėshtė Sunneti i Tij nė urdhėr dhe ligjvėnie, ndėrsa i dyti nė caktim dhe fat.

Veprat e robėrve janė tė krijuara nga Allahu dhe tė vepruara nga robėrit. Pra nė realitet robėrit janė kryerėsit e veprave, ndėrsa Allahu ėshtė krijuesi i veprave tė tyre. Robi qė pėrmendet kėtu ėshtė besimtari dhe Kafiri, i drejti dhe i korruptuari, ai qė bėn namaz dhe ai qė agjėron.

Robėrit posedojnė aftėsi dhe vullnet pėr t’i kryer veprat e tyre, megjithatė, Allahu ėshtė Krijuesi i tyre dhe Krijuesi i aftėsisė dhe vullnetit tė tyre. Mė i Lartėsuari thotė:

“Allahu ėshtė Ai qė ju ka krijuar juve dhe gjithēka qė bėni?!” (ES-SAFFAT: 37: 96)

I Lartėsuari gjithashtu thotė:

“pėr secilin nga ju qė dėshiron tė ndjekė rrugėn e drejtė. Por ju nuk mund tė dėshironi, pėrveēse me vullnetin e Allahut, Zotit tė botėve!” (ET-TEKUIR 81: 28-29)

... dhe ky nivel mohohet nga pjesa dėrmuese e Kderinjėve (sekt i devijuar - mohues tė pėrcaktimit Hyjnor) dhe nga disa prej njerėzve tė cilėt kinse pėr tė pohuar (pėrcaktimin Hyjnor tė Allahut) kanė lajthitur nė skajshmėri - deri nė atė nivel saqė krejtėsisht kanė larguar ēfarėdo lloji tė aftėsisė dhe zgjedhjes nga ana e robit ndėrsa nga veprat e Allahut dhe ligjeve tė Tij ia kanė ngjitur vetes urtėsitė dhe tė mirat e tyre.

Kėshtu qė, ne jemi nė mes (mesatar) nė ēėshtjen e Kaderit mes Xhibrijėve dhe Kaderinjėve. Veprat tona dhe vullneti jonė janė tė krijuara, ndėrsa njeriu ėshtė ai qė i kryen veprat e tij nė realitet nga vet zgjedhja e tij. Pra ai posedon dėshirė dhe vullnet. Nė pėrgjithėsi, kjo ėshtė ajo qė i nevojitet atij nga miqtė e Allahut tė Lartėsuar tė cilit Allahu ia ka ndriēuar zemrėn.

Baza e Kaderit ėshtė fshehtėsi e Allahut nė ate qė ka krijuar Ai, diturinė e hollėsishme mbi tė Allahu e ka tė fshehur pėr robėrit e Tij, dhe atyre ua ka ndaluar thellimin nė tė. I Lartėsuari nė Librin e Tij thotė:

“Ai nuk mund tė pyetet pėr atė qė punon, kurse ata do tė pyeten.” (EL-ENBIJA 21: 23)

Pra kushdo qė pyet: “Pse Ai e bėri kėtė?”- Atėherė, ka refuzuar ligjin e Librit (Kur’anin) dhe kushdo qė refuzon gjykimin e Librit nuk ka besuar, ka rėnė nė humbje dhe shkatėrrim. Kjo ėshtė sepse dituria ėshtė dy llojesh:

• Dituria qė Allahu i Madhėrishėm ia ka zbritur krijesave dhe ajo ėshtė pranishme.

• Dituria qė Allahu e ka fshehur prej tyre dhe kėshtu nuk ėshtė e pranishme.

Andaj, mohimi i diturisė qė ėshtė e pranishme ėshtė kufėr, dhe nga ana tjetėr pohimi pėr diturinė qė nuk ėshtė e pranishme ėshtė kufėr. Imani nuk zė vend pėrveē me tė pranuarit e diturisė se pranishme dhe largimi dituria qė nuk ėshtė e pranishme, si dhe referimi i saj tek Ai qė e di ate, El-Gafur (Falėsi) dhe El-Vedud (i Dhembshuri).

EFEKTET E IMANIT NĖ KADĖR DHE FRYET E TIJ:

• Besimtari vendos mbėshtetje tė vėrtetė nė Allahun, ndėrsa mėnyrat dhe mjetet ai nuk i merr si zota dhe nuk mbėshtete nė to – jo, por besimin e tij e veēon vetėm se nė Allahun, ngase gjithēka ėshtė sipas caktimit tė Tij, tė Lavdėruarit.

• nga kjo: rehatia e zemrės sė besimtarit, mos ndiejna e frikės dhe pikėllimit pėr atė qė e godet nga caktimi i Allahut tė Lartėsuar. Pra ai nuk pikėllohet pėr humbjen e diēkaje tė dashur apo pėr goditjen e diēkaje tė urryer, meqė qė tė gjitha janė nga caktimi i Allahut tė Lartėsuar. Ēfarėdo qė e ka goditur, nuk ka mundur ta anashkalojė, dhe ēfarėdo qė nuk e ka goditur, nuk ka mundur qė ta godasė.

vazhdon...


----------------------------------------
;.
PMMSN
Top
AbdulMelik
Postuar nė: 01.06.2010, 20:23
Quote Post


Tėrė kohėn flas :)
*****

Posti: Antarė
Postime: 796
Antari Nr: 21938
Bashkangjitur: 29.03.2009



Imani (Besimi) te Ehli Sunneti

Imani ėshtė: Vepėr, deklarim, dhe qėllim – pra ėshtė besim nė zemėr, vlerė mbi gjuhė, dhe vepėr e gjymtyrėve. Besimi nė brendėsi apo nė zemėr ėshtė: deklarimi dhe vepra e saj. Deklarata e zemrės ėshtė: vetėdijesimi, apo dituria dhe pohimi.

Veprat e saj janė: kėnaqėsia, nėnshtrimi, dashuria, pėlqimi, pėrmbajtja modeste, si dhe tė ngjashme me kėto.

Deklarata ėshtė: me zemėr dhe me gjuhė.

Vepra ėshtė: vepra e zemrės dhe gjymtyrėt e trupit. Konfirmimi (besimi) shfaqet nė zemėr, nė gjuhė dhe nė gjymtyrėt e trupit.

Imani rritet me bindje dhe zvogėlohet me mosbindje. Imani posedon degė, siē na ka njoftuar i sinqerti dhe besniku: shkalla mė e lartė ėshtė La ilahe ila Allah dhe shkalla mė e ulėt ėshtė tė largosh njė pengesė nga rruga. Imani ka shumė nyje. Mė e fuqishmja prej tyre ėshtė dashuria pėr hir tė Allahut dhe urrejtja pėr hir tė Allahut, miqėsimi pėr hir tė Allahut dhe armiqėsimi pėr hir tė Allahut.

Dhe nė kėto degė gjendet thelbi i Imani ku me largimin e tė cilave largohet apo anulohet vet Imani – siē janė degėt e Teuhdit (La ilahe ila Allah), Namazi, e tjera- me largimin e tė cilave, Ligjvėnėsi (Allahu) tekstualisht ka deklaruar largim tė Imanit dhe anulim tė tij.

Nė kėto gjenden ato gjėra qė janė obligime tė Imanit, ku Imani i obliguar anulohet pėr shkak tė braktisjes tė tyre; si: Dashuria pėr hir tė Allahut, urrejtja pėr hir tė Allahut, tė jetė fqinji i sigurt nga dėmi i tij, dhe ēėshtje tjera tė tilla me braktisjen e tė cilave njeriu bėn mėkat. Ngjashėm, nga kjo ėshtė edhe largimi nga gjėrat e ndaluara siē ėshtė kurvėria, pirja e alkoolit, dhe vjedhja.Ai qė i vepron kėto gjėra nuk do tė thotė qė nuk ka besuar, as baza e imanit nuk ėshtė larguar prej tij. Por, kjo e zvogėlon Imanin e tij tė obliguar – me ē’rast ai nuk ėshtė nga besimtarėt qė meriton shpėrblimin e pakufizuar dhe s'ka shpėtuar nga kėrcėnimi.

Nga degėt e Imanit ėshtė ajo pėr plotėsimin e Imanit tė preferuar, siē ėshtė largimi i pengesės nga rruga, zemėrgjerėsia dhe tė ngjashme mė kėto, qė ėshtė nga Imani i preferuar- prandaj ai qė ėshtė i mangėt nė kėto gjėra, nuk bėn mėkat.

Pasi folėm pėr kėtė, Imani ka njė rrėnjė, pa tė cilėn nuk ėshtė i vlefshėm . E ka ate qė ėshtė e obligueshme dhe e plotė, dhe ate qė ėshtė e preferuar dhe e plotė. Ēdo anulim i Imanit qė shfaqet nė argumentet tekstuale tė legjislacionit (sheriatit), pastaj nga ajo qė mendohet me tė ėshtė, ose anulim i bazės se imanit – ku personi (qė i pėrshkruhet kjo gjė) do tė jetė Kafir, siē thonė fjalėt e tė Madhėrishmit:

“Jo, pėr Zotin tėnd, ata nuk do tė jenė besimtarė tė vėrtetė, derisa tė tė marrin ty pėr gjyqtar pėr kundėrshtitė mes tyre; e pastaj, tė mos ndiejnė kurrfarė dyshimi ndaj gjykimit tėnd dhe tė tė binden ty plotėsisht” (EN-NISA’ 4: 65)

.... ose ajo qė mendohet me tė ėshtė anulimi i Imanit tė obliguar- pra imanit obligues dhe tė plotė – dhe ky person do tė jetė njė mėkatar dhe i korruptuar, siē qėndron nė thėnien e Pejgamberit, sal'allahu alejhi we selem:

“Ai prej tė cilit fqinji i tij nuk ndihet i sigurt nga tė kėqijat e tij, nuk do tė hyjė nė Xhennet”

Apo thėnia e tij:

“Kurvari nuk bėn kurvėri duke qenė besimtar....” (deri nė fund tė Hadithit)

Apo thėnia e tij:

“Askush nga ju nuk ka besuar me tė vėrtetė derisa nuk i dėshiron vėllait tė tij ate qė dėshiron pėr veten e tij” (Buhariu dhe Muslimi)

Kjo ėshtė sepse anulimi i Imanit ėshtė nė kontekstin e kėrcėnimit, dhe kėrcėnimi (me ndėshkim) nuk i bėhet askujt pėrveē atij qė ka bėrė njė vepėr tė ndaluar apo ka braktisur njė obligim. Ky anulim i Imanit ėshtė ose duke marr nė konsideratė ate qė ėshtė prej bazės se Imanit ose prej Imanit tė obliguar. Ndarja dha dallimi midis kėtyre dy tregueseve – gjegjėsisht; a ėshtė dėshmi e kufrit (anulim i bazės sė Imanit), apo dėshmi e prishjes (fisk) (mohim i Imanit tė obliguar) – kompletohet me anė tė argumenteve tė ndryshueshme qė njihen nga vet tekstet, ose nga tekste tjera tė Ligjvėnėsit (Allahut).

Dhe kushdo qė anulon Imanin e tij me diēka nga anuluesit e Imanit dhe nuk ka besuar, atėherė ai nuk do tė pėrfitojė nga degėt tjera tė imanit- nėse posedon ndonjė. Kushdo qė ka mangėsi nė Imanin e obliguar, atėherė ėshtė ēėshtje e vullnetit tė Allahut. Nėse dėshiron Ai, e ndėshkon, dhe nėse dėshiron Ai, mund ta falė - derisa baza e Imanit ėshtė me tė.

Kėshtu qė, nė fushėn e kėrcėnimit tė Allahut, ne nuk anojmė kah Murxhiat apo Havarxhėt, siē nuk anojmė nė aspekt tė Imanit dhe Dinit, kah Harurijėvt (Havarixhėt ekstrem), Mutezelitėt, Murxhiat e Xhehmijtė.

Prej fryteve tė Imanit nė kėtė fushė: Lakmimi nė bindje dhe nxitja nė vepra tė mira, shpejtimi nė tė mirė me qėllim qė Imani ynė tė qėndrojė nė rritje, si dhe mbrojtja e vazhdueshme e bazės sė Imanit dhe strehimi i saj, ngase me tė vėrtetė, kjo ėshtė kapja mė kryesore dhe mė e fuqishme e shpėtimit.

Shejh Ebu Muhamed el-Makdisi

vazhdon....


----------------------------------------
;.
PMMSN
Top
AbdulMelik
Postuar nė: 01.06.2010, 20:24
Quote Post


Tėrė kohėn flas :)
*****

Posti: Antarė
Postime: 796
Antari Nr: 21938
Bashkangjitur: 29.03.2009



Kuptimi i KUFRIT te Ehli Sunneti

Dhe ne largojmė veten nga lajthitja e Murxhiave nė kėtė fushė dhe e Xhehmivė tė kėsaj kohe tė cilėt nuk besojnė tė jenė nė asgjė tjetėr pėrveē se nė refuzimin dhe mohimin vetėm me zemėr. Me kėtė e kanė nėnvlerėsuar kufrin dhe e kanė bėrė tė lehtė, ata i mbrojnė felėshuesit jobesimtarė, kanė futur kuptime tė gabuara me tė cilat e vleftėsojnė kufrin dhe legjislacionin e Tagutėve.

Ne besojmė se thėnia e tyre: “Njė person nuk ka bėrė kufėr pėrderisa refuzimi nuk ka bazė nė zemėr”, ėshtė njė thėnie e shpikur. Sepse refuzimi - siē na kanė mėsuar Dijetarėt tanė nga mesi i verifikuesve – shfaqet me anė tė veprės dhe fjalės, do tė thotė gjymtyrėt, pikėrisht siē shfaqet nė zemėr, por edhe pohimi (besimi) ėshtė njashtu i ngjashėm nga ky kuptim.

Kufri ėshtė i llojeve tė ndryshme: prej tyre janė: kufri i refuzimit (Xhuhud), kufri i injorancės, dhe kufri i shmangies sė shtypjes (el ‘irad).
Asgjėsuesit e Islamit janė shumė: Animi i njeriut nė kufėr ėshtė mė i shpejtė sesa animi nė Islam (d.m.th: rėnia nė kufėr ėshtė mė lehtė dhe mė e zakonshme sesa e kundėrta).

Ashtu siē ėshtė Imani sipas nesh besim, deklaratė dhe vepėr, njėlloj shfaqet kufri me anė tė besimit, deklaratės dhe veprės.

Dhe prej Kufrit, shtypjes (Dhulmit) dhe prishjes (Fiskut) ka qė janė tė mėdha dhe prej tyre qė janė tė vogla. Deklarata se Kufri i veprės pa dallim ėshtė kufėr i vogėl, apo njė gabim nė besim pa dallim ėshtė kufėr i madh, ėshtė deklaratė e shpikur. Assesi, prej kufrit tė veprės ka gjėra tė vogla dhe tė mėdha. Ngjashėm, nė njė gabim apo devijim nė besim ka gjėra qė janė kufėr i madh si edhe gjėra qė janė mė pak se ajo.

Do tė thotė, ekzistojnė vepra tė gjymtyrėve pėr tė cilat Allahu i Madhėruar na ka njoftuar se janė kufėr i madh, dhe Ai pėr ate nuk e bėri kusht bashkimin e besimit (tė brendshėm), refuzimin, ose Istihlah-nė (tė deklaruarit dhe tė besuarit se ajo vepėr ėshtė e lejuar)- siē janė; ligjvėnia krahas Allahut nė ēka Allahu nuk ka dhėnė leje, dhe pėrkulja ndaj diellit ose idhullit, ofendimi i Allahut, Dinit, Pejgamberėve, ose manifestimi i nėnēmimit apo pėrbuzjes ndaj ēfarėdo qoftė prej Dinit.

Nė kėtė bėn pjese ajo qė ėshtė mosbindje qė nuk pėrbėn kufėr (Mukefireh) dhe kjo nuk e nxjerr njeriun qė bėn atė vepėr jashtė palės sė Islamit- derisa nuk e shpallė tė lejuara, p.sh. kurvėrinė, vjedhjen, pirjen e alkoolit e tjera.

Ne nuk themi: “Me Iman, mėkati nuk tė dėmton”. Pėrkundrazi, ekzistojnė mėkate qė e anulojnė Imanin dhe tė tjera qė e pakėsojnė Imanin. Ne shfaqim largimin tonė nga deklaratat e Murxhiavae qė ēojnė nė refuzim tė Ajetit tė kėrcėnimit dhe Haditheve qė kanė ardhur pėr tė pabindurit e kėtij Ummeti, pėr Kafirat, Mushrikėt, dhe felėshuesit.

Dhe ne besojmė se premtimi qė Allahu i Madhėruar e mori nga Ademi dhe pasardhėsit e tij ėshtė i vėrtetė, dhe se Ai i Lavdėruari i krijoi robėrit e tij si Hunefa (nė Teuhid tė pastėr), pastaj shejtanėt – njerėz dhe xhinn- i larguan nga Dini i tyre dhe u ligjėsuan gjėra pėr tė cilat Allahu nuk u kishte dhėnė leje. Dhe besojmė se ēdo foshnje lind nė fitreh (besimi tė pastėr tė natyrshėm), por janė prindėrit ata qė e bėjnė Jehud, Krishter, Zjarrputusit, apo Mushrik.

Pėr kėtė arsye, ne besojmė se secili qė pason njė Din tjetėr pos Dinit Islam ėshtė Kafir. Pa marr parasysh a i ka arritur mesazhi islam apo jo. Cilit do qė i ka ardhur mesazhi, ėshtė Kafir kryeneē (nė kufrin e tij), ose Kafir qė ka kthyer shpinėn. Cilit do qė nuk i ka ardhur mesazhi, ėshtė Kafir injorant. Kjo ėshtė sepse Kufri ėshtė i llojeve tė ndryshme ashtu siē ėshtė imani nė nivele tė ndryshme.

Bashkė me gjithė kėtė, Allahu i Madhėruar megjithatė nuk ėshtė mjaftuar me argumentin e premtimit apo fitres mbi robėrit e Tij. Prandaj, Ai u ka dėrguar Pejgamberė, nė mėnyrė qė atyre t’ua pėrkujtojnė premtimin e dhėnė Allahut, dhe Ai u shpalli librat e Tij, e bėri librin e fundit tė Tij (Kur’anin Fisnik) vulė e tė gjitha librave qė nuk i afrohet falsifikimi as nga para as nga mbrapa. Ai e ka ruajtur nga ndryshimet dhe e ka bėrė dėshmi tė qartė dhe tė kuptueshme tė pėrforcuar mbi gjithkėnd qė e arrin. Ai thotė:

“Ky Kur’an mė ėshtė shpallur, nė mėnyrė qė nėpėrmjet tij t’ju tėrheq vėrejtjen juve dhe kujtdo qė i pėrcillet.” (EL-EN’AM 6: 19)

Pra Dini i Allahut nė qiej dhe nė tė tokė ėshtė njė, dhe ai ėshtė dini Islam.

Shejh Ebu Muhamed el-Makdisi

vazhdon...


----------------------------------------
;.
PMMSN
Top
AbdulMelik
Postuar nė: 01.06.2010, 20:27
Quote Post


Tėrė kohėn flas :)
*****

Posti: Antarė
Postime: 796
Antari Nr: 21938
Bashkangjitur: 29.03.2009



Kufri i demokracisė

Mė i Larti thotė: “Feja e vėrtetė tek Allahu ėshtė vetėm Islami” (AL-IMRAN 3: 19)

Dhe mė i Larti thotė: “…zgjodha qė Islami tė jetė feja juaj” (EL-MAIDE 5: 3)

Pra ne adhurojmė me kėtė dhe shfaqim refuzim ndaj ēdo gjėje qė e kundėrshton kėtė. Nuk besojmė nė asgjė qė e anulon apo qė e kundėrshton kėtė nga metodologjitė jobesimtare, rrugėt e rreme dhe Medh’heve tė korruptuara, prej kėtu, edhe kufrin e shpikur modern, dhe ate tė demokracisė. Pra, kushdo qė e pason, dhe e kėrkon ate, ka kėrkuar fe tjetėr pos Islamit. I Lartėsuari thotė:

“Kush kėrkon tjetėr fe pėrveē Islamit, nuk do t’i pranohet dhe ai nė botėn tjetėr do tė jetė i humbur” (AL-IMRAN 3: 85)

... pėr kėtė arsye, ne e shpallim Kafir, ate qė ligjėson nė pėrputhje me dinin e demokracisė, ashtu siē e shpallim Kafir, atė qė zgjedh, cakton apo nė emėr tė tij voton njė ligjvėnės. Kjo, ėshtė sepse ai me kėtė ka kėrkuar gjykatės, ligjvėnės dhe zot tjetėr krahas Allahut.

I Lartėsuari thotė:

“A kanė ata idhuj, tė cilėt u kanė caktuar njė fe qė nuk e ka lejuar Allahu?!” (ESH-SHURA 42: 21)

Dhe i Lavdėruari thotė:

“Nė vend tė Allahut, ata kanė zgjedhur pėr zot rabinėt dhe murgjit e tyre.” (ET-TEUBE 9: 31)

Me pėrmendjen e kėsaj, ne nuk i shpallim si Kufarė nė pėrgjithėsi njerėzit qė marrin pjesė nė zgjedhje, ngase jo secili prej tyre kėrkon zota ligjvėnės nė pjesėmarrjen e tij. Mbase prej tyre ka tė tillė qė kėrkojnė tė zgjedhin pėrfaqėsues pėr shėrbime tė dynjasė pėr jetesė. Mbi kėtė ēėshtje janė pėrhapur shumė fatkeqėsi gjerė e gjatė. Dhe motivet e kandidatėve nė zgjedhje dallojnė – mes tyre ka qė drejtpėrdrejti nuk marrin pjesė apo praktikojnė ligjvėnie, si pėrfaqėsuesit. Pėr kėtė arsye, ne nuk shkojmė pėr tė shpallur kufrin e individėve prej tyre siē bėjmė me ata qė drejtpėrdrejtė bėjnė kufėr tė qartė, si nė ligjvėnie dhe tė ngjashme me kėtė.

Dhe themi: pjesėmarrja nė zgjedhje legjislative ėshtė vepėr e kufrit, por mbi kėtė nuk bėjmė Tekfirė tė pėrgjithshėm. Mė saktė, bėjmė dallim midis bėrjes sė veprės sė kufrit tė njė personi dhe vendosjes sė gjykimit tė Kufrit mbi tė, me ēka merret nė konsideratė ngritja e argumenteve nėse gjėrat bėhen konfuze dhe tė pėrziera, si dhe konsiderata qė merret pėr motivet dhe tė ngjashme me kėto gjėra.

Vazhdon....


----------------------------------------
;.
PMMSN
Top
AbdulMelik
Postuar nė: 01.06.2010, 20:40
Quote Post


Tėrė kohėn flas :)
*****

Posti: Antarė
Postime: 796
Antari Nr: 21938
Bashkangjitur: 29.03.2009



Tekfiri te Ehli Sunneti

Ne nuk e pėrgjithėsojmė thėnien: “Nuk e shpallim asnjėrin nga njerėzit e Kibles si Kafir pėr shkak tė njė mėkati”. Pėrkundrazi, e pėrkufizojmė ate duke shtuar: “...se ai ėshtė mukefir pėrderisa nuk e shpall ate tė lejuar.” Pra nuk bėjmė Tekfir pėr shkak tė mos kufizimit nė mosbindje dhe mėkat.

Njerėzit e Kibles sonė i quajmė Muslimanė dhe besimtarė, dhe baza qė na bashkon neve me ata ėshtė Islami, pėrderisa nuk sjellin njė gjė qė e anulon ate dhe nė tė cilėn nuk ka faktor parandalues pėr tė ndaluar Tekfirin (mbi tė).

Dhe nuk kapemi pėr thėnien, se njerėzit e mekėtave tė mėdha nga Ummeti i Muhamedit, sal'allahu alejhi we selem, do tė qėndrojnė pėrgjithmonė nė zjarr nėse vdesin dhe janė me Teuhid, edhe nė qoftė se nuk janė penduar pėr mėkatet e tyre. Nė kundėrshtim ndaj Havarixhėve dhe atyre qė i pasojnė ata nga Mukefirėt ekstrem (Tekfirėt), mė saktė themi: ata janė nėn vullnetin dhe gjykimin e Allahut. Nėse Ai i Lavdėruari do, do t’ua falė nga mėshira e Tij, siē e pėrmend i Madhėruari:

“…gjynahet e tjera mė tė vogla (se Shirku) ia fal kujt tė dojė” (EN-NISA 4: 48)

Dhe nėse do Ai, do tė t’i dėnojė pėr shkak tė drejtėsisė sė Tij. Pastaj do tė dalin nga Zjarri pėr shkak tė mėshirės sė Tij apo pėr shkak tė ndėrmjetėsimit tė tė Dėrguarit, sal'allahu alejhi we selem, qė Ai ia ka dhuruar Ummetit tė tij, ose pėr shkak tė ndėrmjetėsimit tė atij mė tė cilin Allahu ėshtė i kėnaqur qė tė ndėrmjetėsojė nga njerėzit qė kanė shfaqur bindje ndaj Tij.

Pra, ne jemi nė mes, midis Murxh’iave dhe Havarixhėve nė fushėn e kėrcėnimit dhe premtimit, ndėrsa qė tė dyja edhe premtimi edhe kėrcėnimi, janė tė vėrteta. Vėllazėria e Imanit ėshtė e bazuar pėr njerėzit e Kibles nė pėrgjithėsi, bashkė me mosbindjet dhe mėkatet e mėdha, siē na ka treguar Allahu i Madhėruar:

“Nė tė vėrtetė, besimtarėt janė vėllezėr, andaj pajtojini vėllezėrit tuaj midis tyre” (EL-HUXHURAT 49: 10)

… dhe

“Kurse atij qė i falet diēka nga vėllai i vet, duhet tė sillet njerėzishėm dhe le tė zbatojė dėmshpėrblimin me tė mire” (EL-BEKARE 2: 178)

Pra ne nuk e heqim plotėsisht Islamin nga njė person i korruptuar, siē ėshtė pikėpamja e Havarixhėve, as nuk deklarojmė se do tė hyjė pėrgjithmonė nė Zjarr, siē ėshtė pikėpamja e Mutezelive, dhe nuk e mohojmė Imanin e tij tė pėrgjithshėm, mirėpo as nuk i pėrshkruajmė Iman absolut, por themi: ai ėshtė besimtar me mangėsi nė Iman, ose besimtar me Imanin e tij i cili ėshtė i korruptuar pėr shkak tė mėkateve tė mėdha.

Pėr bėrėsit e veprave tė mira nga mesi i besimtarėve shpresojmė se Allahu do t’i falė dhe do t’i fusė nė Xhennėt nga mėshira e Tij, por nuk ndihemi tė rehatshėm pėr ta., e as qė dėshmojmė pėr ndonjėrin prej tyre tė jenė nė Xhennet ose Zjarr, pėrveē atyre pėr tė cilėt na ka njoftuar i Dėrguari i Allahut, sal'allahu alejhi we selem. Kėrkojmė falje pėr bėrėsit e veprave tė kėqija nga mesi i tyre dhe frikohemi pėr ta. Atyre nuk u shkaktojmė dėshpėrim (nga mėshira e Allahut) meqė dėshpėrimi dhe ndjenja e tė qenit i sigurt e largon njeriun nga Mileti (rruga) e Islamit dhe rruga e njerėzve tė sė vėrtetės- na bėftė Allahu prej tė dyjave!

Shejh Ebu Muhamed el-Makdisi

Vazhdon...


----------------------------------------
;.
PMMSN
Top
TheLmuslim
Postuar nė: 02.06.2010, 20:46
Quote Post


Na ndejk nga koha nė kohė
****

Posti: Antarė
Postime: 47
Antari Nr: 22760
Bashkangjitur: 01.07.2009



Esselamu alejkum we rahmetullahi we berekatuh

Mė falni pėr prishjen e rendit tė temes. Xhezakallah hajr per keto tema.
Mirpo pata nje pyetje, nese bėn?
Studijoni apo keni studiju fen islame? jeni ndonje hoxh? Vetem keshtu pyes, pasiqe Allahu teala ju ka meshiruar me nje dhunti mjaftė tė madhe, dije.
Allahu a'lem.

We-selamu alejkum, me ben hallall.


----------------------------------------
"O Zot, unė e dua takimin Tėnd,pra, duaje takimin tim"
PM
Top

Topic Options Faqe: (2) [1] 2  Reply to this topicStart new topicStart Poll

 

Postimet janė nė pronėsi tė vet postuesve, redaksia jonė nuk mer asnjė pėrgjegjėsi per permbajtjen e tyre!

© 2004-2017 Studentet.info™ | Kopjimi ėshtė i lejuar nėse theksohet burimi | Developed by: Just5 Studio