Studentet.info
 Kėrko      Antarėt      Aktivitet



Faqe: (2) [1] 2   ( Kalo tek postimi i parė i palexuar ) Reply to this topicStart new topicStart Poll

> PENDIMI, Gjithcka per pendimin ne kete teme
Studenti20
Postuar nė: 12.07.2010, 10:25
Quote Post


Tėrė kohėn flas :)
*****

Posti: Antarė
Postime: 4745
Antari Nr: 995
Bashkangjitur: 11.04.2006




http://www.youtube.com/watch?v=YfsMl8e_3To


----------------------------------------
"Prano vdekjen nga armiku, prano plumbin nga ēeliku, prano t'varin ne litar, por kurrė mos prano tė jesh tradhėtar"
PM
Top
Studenti20
Postuar nė: 12.07.2010, 10:38
Quote Post


Tėrė kohėn flas :)
*****

Posti: Antarė
Postime: 4745
Antari Nr: 995
Bashkangjitur: 11.04.2006



Pendimi


http://www.youtube.com/watch?v=O4e2mbC25_M


Ky postim ėshtė ndryshuar nga Studenti20 nė 12.07.2010, 10:42


----------------------------------------
"Prano vdekjen nga armiku, prano plumbin nga ēeliku, prano t'varin ne litar, por kurrė mos prano tė jesh tradhėtar"
PM
Top
Studenti20
Postuar nė: 12.07.2010, 10:47
Quote Post


Tėrė kohėn flas :)
*****

Posti: Antarė
Postime: 4745
Antari Nr: 995
Bashkangjitur: 11.04.2006



Pendimi i Sinqert


http://www.youtube.com/watch?v=ZJncqYtEa7s&feature=related


----------------------------------------
"Prano vdekjen nga armiku, prano plumbin nga ēeliku, prano t'varin ne litar, por kurrė mos prano tė jesh tradhėtar"
PM
Top
Studenti20
Postuar nė: 12.07.2010, 18:16
Quote Post


Tėrė kohėn flas :)
*****

Posti: Antarė
Postime: 4745
Antari Nr: 995
Bashkangjitur: 11.04.2006




http://www.youtube.com/watch?v=u6jK9bfXXfU


----------------------------------------
"Prano vdekjen nga armiku, prano plumbin nga ēeliku, prano t'varin ne litar, por kurrė mos prano tė jesh tradhėtar"
PM
Top
Studenti20
Postuar nė: 12.07.2010, 18:26
Quote Post


Tėrė kohėn flas :)
*****

Posti: Antarė
Postime: 4745
Antari Nr: 995
Bashkangjitur: 11.04.2006



Pendimi


Falenderimi i takon All-llahut s.u.t, i Cili me mėshirėn e Tij tė madhe ka pėrfshirė ē`do gjė.
Falenderimi i takon vetėm Atij qė derėn e pendimit e ka lėnė tė hapur pėr besimtarėt, Atij i Cili e shtrin Dorėn e Tij gjatė natės qė tė pranojė pendimin e atyre qė gabojnė ditėn, dhe e shtrin Dorėn e Tij ditėn, pėr tė pranuar pendimin e atyre qė kanė gaburar natėn.

Thotė All-llahu s.u.t:
O ju qė keni besuar, pendohuni tek All-llahu me njė pendim tė sinqertė. Tahrim: 8.

Pėrshėndetja dhe shpėtimi qoftė mbi atė qė ėshtė dėrguar si mėshirė pėr tė gjitha botrat, qė na ka nxitur dhe na ka urdhėruar pėr t’u penduar.

Thotė Profeti (salall-llahu alejhi ue ala alihi ue sel-lem):
O ju njerėz, pendohuni tek All-llahu s.u.t. dhe kėrkoni falje se unė pendohem 100 herė nė ditė.
Tra: Imam Muslimi.

Shpėtimi qoftė mbi familjen e tij tė Ndershme, mbi shokėt e tij Besnik, dhe mbi tė gjithė ata qė ndjekin rrugėn e tij deri nė ditėn e Gjykimit.

Thotė All-llahu s.u.t:
… Dhe lutjuni All-llahut qė t’ju falė tė gjithėve o besimtarė, qė tė mund tė jeni tė shpėtuar. Nur: 31.

Thotė All-llahu s.u.t:
O ju qė keni besuar, pendohuni tek All-llahu me njė pendim tė sinqertė, Mundet qė Zoti juaj t’ju lirojė nga gjynahet dhe t’ju bėjė tė hyni nė kopshte tė begatė, nėn tė cilėt rrjellin lumej. Tahrim: 8.

Thotė All-llahu s.u.t:
All-llahu i do ata qė pendohen, dhe ata qė ruhen prej punėve tė ndyra e tė neveritshme. Bekare: 222.

Thotė Profeti (salall-llahu alejhi ue ala alihi ue sel-lem):
O ju njerėz pendohuni tek All-llahu s.u.t. dhe kėrkoni falje, se unė pendohem tek Ai, 100 herė nė ditė.
Tra: Imam Muslimi.

Thotė Profeti (salall-llahu alejhi ue ala alihi ue sel-lem):
Unė kėrkoj falje tek All-llahu s.u.t. dhe pendohem mė shumė se 70 herė nė ditė.
Tra: Imam Bukhariu.

Thotė Profeti (salall-llahu alejhi ue ala alihi ue sel-lem):
All-llahu s.u.t. ėshtė mė i gėzuar prej gjynahqarit kur ai pendohet, sesa ai peson i cili ishte me devenė e tij nė shkretėtirė, por ajo iu largua bashkė me ushqimin dhe ujin qė kishte pėr tė pirė dhe ky i humbi shpresat se mund t’a gjente pėrsėri devenė e tij bashkė me furnizimet qė kishte, dhe u mbėshtet nė hijen e njė pemė dhe ndėrkohė qė ky ishte nė kėtė gjėndje, pa devenė tek koka e tij dhe nga gėzimi i madhe tha:
O All-llah, Ti je robi Im dhe unė jam zoti yt, gaboi nė shprehje nga gėzimi i tepėrt.
Tra: Imam Bukhariu dhe Imam Muslimi.

Pendimi ėshtė largim nga kundėshtimi i All-llahut s.u.t. pėr nė bindjen ndaj Tij, sepse Ai e meriton adhurimin.
E vėrteta e adhurimit ėshtė t’i nėnshtrohesh All-llahut s.u.t, ta duash Atė dhe ta madhėrosh, por nėse robi gabon nė bindjen ndaj Krijuesit tė tij, atėherė ai duhet tė pendohet qė nėnkupton kthim sa mė shpejt tek All-llahu s.u.t, me qėllimin e tė nėnshtruarit, nevojtarit dhe tė frikėsuarit para Tij.

Ėshtė detyrė qė pendimi tė mos vonohet, por tė shpejtohet, se All-llahu s.u.t. dhe i Dėrguari i Tij (salall-llahu alejhi ue ala alihi ue sel-lem) kėshtu na kanė urdhėruar, ngaqė robi nuk e di se ē`farė mund t’i ndodhė mė vonė, mbase mund ta kapė befas vdekja dhe ai nuk ka mė mundėsi tė pendohet dhe se kėmbėngulja duke vazhduar gjynahet tė ēon nė keqėsimin e zemrės dhe largimin e saj nga All-llahu s.u.t.

Gjynahet tė dobėsojnė besimin, i cili forcohet me adhurime dhe dobėsohet me kryerjen e gjynaheve.
Njeriut po t’i bėhet zakon diēka, e ka tė vėshtirė tė largohet prej saj dhe pėr tė ėshtė i vėshtirė shpėtimi, sepse shejtani i hap derėn atij pėr tė vepruar forma tė tjera gjynahesh, qė janė mė tė mėdha se tė parat, prandaj dhe njerėzit e dijės kanė thėnė:
Gjynahet janė posta e mohimit, qė e kalojnė njeriun nga njėra faze nė tjetrėn, derisa rrėshqet tėrėsisht nga feja e tij, i lutemi Zotit tė na ruajė.

Ky postim ėshtė ndryshuar nga Studenti20 nė 12.07.2010, 18:27


----------------------------------------
"Prano vdekjen nga armiku, prano plumbin nga ēeliku, prano t'varin ne litar, por kurrė mos prano tė jesh tradhėtar"
PM
Top
Studenti20
Postuar nė: 12.07.2010, 18:28
Quote Post


Tėrė kohėn flas :)
*****

Posti: Antarė
Postime: 4745
Antari Nr: 995
Bashkangjitur: 11.04.2006



Pendimi tė cilin e urdhėron All-llahu s.u.t, ėshtė pendimi i sinqertė i cili ka kushte, e ato janė pesė:


Kushti i parė:
Tė jetė vetėm pėr All-llahun s.u.t, nė mėnyrė qė ta ēojė ky pendim nė dashurinė e All-llahut s.u.t, madhėrimin, shpresėn, shpėrblimin dhe frikėn nga dėnimi i Tij.
Duhet qė njeriu me pendimin e tij tė mos kėrkojė gjė nga tė mirat e kėsaj botė, se njė pendim i tillė nuk pranohet, sepse ai nuk ėshtė penduar pėr All-llahun s.u.t, por pėr diēka tjetėr.

Kushti i dytė:
Ta ndjejė veten tė penduar, tė mėrzitur pėr atė gjynah qė veproi, duke dėshiruar qė tė mos e kishte bėrė.
Me kėtė ndjejė pėrgjėrimi duhet tė qėndrojė para All-llahut s.u.t. si dhe duke qortuar veten e tij qė e urdhėroi ta bėnte atė gjynah, e nė kėtė mėnyrė pendimi i tij ėshtė i bazuar nė akiden e saktė dhe nė menēuri.

Kushti i tretė:
Tė largohet menjėherė nga gjynahu, e nėse ka lidhje me njė vepėr tė ndaluar tė largohet prej saj nė ēast.
Nė rast se ka lėnė pa realizuar ndonjė detyrė, le ta fillojė nė ēast nėse mund tė kryhet menjėherė si Zekati dhe Haxhi. Dhe nuk ėshtė i saktė pendimi nėse vazhdon ta bėjė gjynahun.

Nėse dikush thotė se ėshtė penduar nga kamata por vazhdon ta pėrdorė atė, atėherė pendimi i tij nuk pranohet, pėrkundrazi ky pendim konsiderohet tallje, e ky lloj pendimi e shton edhe mė shumė largimin nga All-llahu s.u.t.
Po kėshtu edhe nėse pendohet pėr lėnien e namazit me xhemat por pėrsėri nuk shkon ta falė atė me xhamat, atij nuk i pranohet teubja.

Nėse gjynahu ka lidhje me tė drejtat e krijesave, nuk i pranohet pendimi derisa t’i jape ē`dokujt hakun qė i takon.
E nėse gjynahu mund tė ketė lidhje me marrjen e pasurisė sė tjetrit pa tė drejtė, atėherė pendimi i tij nuk ėshtė i saktė derisa t’ia kthejė atij qė ia ka marrė, nėse ėshtė gjallė, nė tė kundėrt ua lė trashigimtarėve e nė rast se nuk ka trashigimtarė atėherė e dorėzon tek Bejtul Mal (vendi ku mblidhet pasuria, e nė mungesė tė saj i jepet imamit ose atij qė i frikėsohet All-llahut s.u.t), e nė rast se nuk e di pronarin e mallit, jep sadaka (lėmoshė) pėr tė, sepse All-llahu s.u.t. e di se e kujt ėshtė.

Nėse ka pėrgojuar njė Musliman, e ka pėr detyrė t’i kėrkojė hallallin nėse e di se personi i pėrgojuar prej tij e ka marrur vesh apo se mund ta marrė vesh, e nė tė kundėrt kėrkon falje pėr tė dhe ia pėrmend cilėsitė e tij tė mira nė atė vend ku e pėrgojoi, sepse punėt e mira i fshijnė tė kėqija.

Ėshtė i saktė pendimi pėr njė gjynah edhe nėse vazhdon tė bėjė gjynahe tė tjera sepse veprat janė tė ndara ndėrsa besimi pėrmirėsohet (me pendim nga gjynahet).
Mirėpo njė i penduar i tillė nuk mund tė konsiderohet plotėsisht i penduar dhe nuk mund tė emėrtohet me emra dhe cilėsi tė mira e as qė meriton pozitė tė lartė, derisa tė pendohet plotėsisht tek All-llahu s.u.t. nga tė gjitha gjynahet.

Kushti i katėrt:
Tė vendosė me gjithė zemėr pėr tė mos e bėrė mė kurrė atė gjynah, sepse ky ėshtė fryt i pendimit dhe treguesi i sinqeritetit tė tė penduarit.
Por nėse thotė se u pendua dhe vazhdon tė jetė i vendosur apo qoftė dhe i luhatur, se njė ditė prej ditėsh, do t’i kthehet pėrsėri atij gjynahu, ky nuk ėshtė pendim i saktė por i pėrkohshėm sepse ai mezi pret rastin qė ta veprojė pėrsėri atė gjynah.
Kjo tregon se ai nuk e urren mėkatin dhe nuk e ka vendosur plotėsisht largimin prej tij dhe kthimin me gjithė sinqeritet tek bindja ndaj All-llahut s.u.t.

Kushti i pestė:
Tė mos ketė kaluar koha e pranimit sė pendimit se nė tė kundėrt nuk pranohet.
Nė momentin e vdekjes nuk bėn dobi e as nuk pranohet pendimi.

Thotė All-llahu s.u.t:
Nuk ėshtė pendim (i pranueshėm) i atyre qė vazhdimisht bėjnė punė tė kėqia dhe vetėm atėherė kur t'i vjen vdekja ndonjėrit prej tyre, tė thotė, Unė tashti u pendova. Nisa: 18.

Thotė Profeti (salall-llahu alejhi ue ala alihi ue sel-lem):
All-llahu s.u.t. e pranon pendimin e robit, pėrderisa nuk i ka ardhur shpirti nė fyt (pėr t’i dalė).
Tra: Imam Ahmedi dhe e konsideroi tė saktė Shejkh Albani.

Kur pendimi ėshtė i saktė, i plotėson kushtet e tij dhe ėshtė i pranuar, me tė All-llahu s.u.t. ia fshin gjynahet atij qė pendohet edhe nėse mėkati qė ka kryer ėshtė i madh.

Thotė All-llahu s.u.t:
Thuaj, O robėrit e Mi, tė cilėt e keni ngarkuar me shumė gabime veten tuaj, mos e humbni shpresėn ndaj mėshirės sė All-llahut, sepse All-llahu i falė tė gjitha mėkatet, Ai ėshtė qė shumė falė dhe ėshtė Mėshirues. Zumer: 53.


Shpejtoni, All-llahu s.u.t. ju mėshiroftė nė jetėn tuaj, tė pendoheni me pendim tė sinqertė para se t’ju vijė vdekja, prej sė cilės nuk ka shpėtim.


----------------------------------------
"Prano vdekjen nga armiku, prano plumbin nga ēeliku, prano t'varin ne litar, por kurrė mos prano tė jesh tradhėtar"
PM
Top
Studenti20
Postuar nė: 12.07.2010, 18:33
Quote Post


Tėrė kohėn flas :)
*****

Posti: Antarė
Postime: 4745
Antari Nr: 995
Bashkangjitur: 11.04.2006



Kjo video na fton qe sa me shpejte te pendohemi, sepse frymemarrjet tona qe jane me vlere, jane te numeruara, dhe mos thuani "edhe pak, edhe pak" sepse vjen e momenti i vdekjes dhe na gjen pa pendim:


http://www.youtube.com/watch?v=jVGFE4YzrSM&feature=related


Ky postim ėshtė ndryshuar nga Studenti20 nė 12.07.2010, 18:34


----------------------------------------
"Prano vdekjen nga armiku, prano plumbin nga ēeliku, prano t'varin ne litar, por kurrė mos prano tė jesh tradhėtar"
PM
Top
Studenti20
Postuar nė: 12.07.2010, 18:42
Quote Post


Tėrė kohėn flas :)
*****

Posti: Antarė
Postime: 4745
Antari Nr: 995
Bashkangjitur: 11.04.2006




http://www.youtube.com/watch?v=ZsL3Q8IBO_M&feature=related


----------------------------------------
"Prano vdekjen nga armiku, prano plumbin nga ēeliku, prano t'varin ne litar, por kurrė mos prano tė jesh tradhėtar"
PM
Top
Studenti20
Postuar nė: 12.07.2010, 18:44
Quote Post


Tėrė kohėn flas :)
*****

Posti: Antarė
Postime: 4745
Antari Nr: 995
Bashkangjitur: 11.04.2006



Allahu ėshtė pranues i pendimit


Nė Kuranin Fisnik rreth pendimit lexojmė shumė ajete, prej tė cilave janė edhe kėto: "Allahu ėshtė pranues i pendimit vetėm pėr ata qė bėjnė ndonjė tė keqe nga padituria dhe pendohen shpejt." (Nisa, 17)



Gjithashtu fjala e Allahut tė Madhėrishėm: "Thuaj: "O robėrit e Mi, qė i keni bėrė keq vetes me gjynahe, mos e humbni shpresėn nė mėshirėn e Allahut! Allahu, me siguri, i fal tė gjitha gjynahet." (Zumer, 53)

"Ai e pranon pendimin e robėrve tė Vet, i fal gjynahet dhe i di tė gjitha ēfarė punoni ju." (Shura, 25)

"A nuk e dinė ata se Allahu ėshtė Ai qė pranon pendimin dhe bamirėsinė nga robėrit e Vet?" (Tevbe, 104).

Dijetarėt thonė: “I gjithė umeti ėshtė unanim se pendimi (tevbeja) ėshtė obligim pėr besimtarėt, duke u mbėshtetur nė fjalėn e Allahut tė Madhėrishėm: "Tė gjithė ju, o besimtarė, kthehuni tek Allahu tė penduar, qė tė arrini shpėtimin!" (Nur, 31)

Ēėshtja e pendimit nė Islam ėshtė njė ēėshtje madhore dhe konsiderohet njė dhunti me tė cilėn Allahu i Lartėsuar i begaton robėrit e Vet. Ai u ofron mundėsinė qė tė rishikojnė llogaritė, tė arrijnė atė qė u ka kaluar dhe tė kthehen tek ajo qė ėshtė shpėtim nga shkatėrrimi. Nė vijim do tė flasim lidhur me ajetet tė cilat i theksuam nė fillim tė kėtij shkrimi, tematika e tė cilave ėshtė pendimi.

Nė fjalėn e Allahut tė Lartėsuar: "Allahu ėshtė pranues i pendimit" ėshtė konfirmim dhe premtim nga ana e Allahut tė Madhėrishėm pėr pranimin e pendimit nga robėrit e Tij, tė cilėt i bėnė dėm vetes sė tyre me gjynahet, tė mėdha dhe ato tė vogla. Sikur (falja e mėkateve) nėnkuptohet se ėshtė obligim pėr Allahun e Lartėsuar, por asgjė nuk ėshtė obligim pėr Tė, vetėm se ajo qė ia ka obliguar Vetes.

Lidhur me fjalėn e Allahut: "Allahu ėshtė pranues i pendimit vetėm pėr ata qė bėjnė ndonjė tė keqe nga padituria", nga ibn Abasi, Allahu qoftė i kėnaqur me tė, transmetohet se ka thėnė: “Kush punon ndonjė tė keqe, ai ėshtė i paditur e nga padituria e tij ėshtė bėrja e ndonjė tė keqeje.”

Fjala e Allahut "pendohen shpejt" nėnkuptohet qė mėkatari tė shpejtojė drejt pendimit pas mėkatit duke mos kėmbėngulur nė mėkatin dhe gabimin e tij.

Ndėrsa sa i pėrket fjalės sė Allahut tė Lartėsuar: "Nuk pranohet pendimi i atyre qė vazhdimisht bėjnė tė kėqija" (Nisa, 18), ėshtė paralajmėrim pėr mospranimin e njė lloj pendimi, e ai ėshtė nė momentin e afrimit tė vdekjes dhe humbjes sė shpresės nga jeta "e, kur u afrohet vdekja, atėherė thonė: "Unė tani me tė vėrtetė po pendohem" (Nisa, 18). Prej robit gjatė pendimit kėrkohet qė punėn ta shoqėrojė me fjalė. Atij nuk i mjafton tė thotė atė qė nuk punon e as tė punojė atė qė nuk e thotė. Deklarim i pendimit thjesht nuk janė vetėm fjalėt qė thuhen dhe shprehjet qė pėrsėriten, por patjetėr duhet ta vėrtetojė puna dhe vepra, pėrndryshe nuk konsiderohet pendim i sinqertė.

Kur humb shpresa pėr jetė, pendimi atėherė nuk ka dobi pėr faktin se nuk ka hapėsirė pėr punė dhe veprim. Nė kėtė kontekst kanė ardhur hadithe tė shumta tė cilat konfirmojnė njė gjė tė tillė. Prej tyre ėshtė edhe ky hadith i cili transmetohet nga Abdullah b. Umeri, Allahu qoftė i kėnaqur me tė dy, se i Dėrguari i Allahut, lavdėrimi dhe paqja e Allahut qoftė mbi tė, ka thėnė: "Allahu i Lartėsuar e pranon pendimin e robit para se tė gargarisė." (Shėnon Ahmedi dhe Tirmidhiu)

Nėse pendimi nė ajetin e parė tė sures Nisa "Allahu ėshtė pranues i pendimit" ėshtė i pėrgjithshėm pėr secilin qė bėn mėkat, ajeti i dytė "e, kur u afrohet vdekja, atėherė thonė: "Unė tani me tė vėrtetė po pendohem", e specifikon kėtė pėrgjithėsim nė kohėn kur afrohet vdekja, ngase pendimi atėherė nuk ka dobi.

Allahu i Lartėsuar gjithashtu nė suren Nisa ajeti 48 thotė: "Vėrtet, Allahu nuk fal qė tė adhurohet dikush apo diēka tjetėr veē Atij, por gjynahet e tjera mė tė vogla ia fal kujt tė dojė." Nga pamja e jashtme e kėtij ajeti kuptojmė se Allahu i Lartėsuar i fal tė gjitha mėkatet pėrveē idhujtarisė (shirkut), tė cilin nuk e fal. Ky pėrgjithėsim ėshtė kufizuar nė rastin e vdekjes sė robit duke qenė idhujtar, sepse falja e Allahut nuk e arrin as nga afėr e as nga larg, mirėpo nėse robi pendohet nga idhujtaria para vdekjes sė tij, atėherė Allahu i Gjithėmėshirshėm e pranon pendimin nga robėrit e Tij dhe ua fal mėkatet.

Ibn Kethiri, Allahu e mėshiroftė, thotė: "Allahu i Lartėsuar lajmėron se nuk fal qė t'i bėhet shirk Atij, respektivisht nuk ia fal robit nėse e takon Allahun duke qenė idhujtar dhe i fal gjynahet e tjera, nėse do. Lidhur me kėtė ajet kanė ardhur hadithe, prej tė cilėve ėshtė edhe ky, tė cilin e shėnon Ahmedi, se i Dėrguari i Allahut, lavdėrimi dhe paqja e Allahut qoftė mbi tė: "Allahu i Lartėsuar ka thėnė: "O robi Im, pėrderisa ti mė lutesh Mua dhe shpreson nė Mua, Unė do t'i fal mėkatet e mėparshme. O robi Im, nėse mė vjen me gjynahe sa toka dhe mė takon Mua duke mos mė shoqėruar diēka nė adhurim, Unė do ta kthej kėtė me falje."

Nė fund, themi se dijetarėt janė unanimė se me pendimin nga mosbesimi dhe me bindjen nė besim shpresohet falja nga Allahu, ndėrsa vdekja nė mosbesim pa dyshim se nuk i falet. Gjithashtu, ata janė unanimė se mėkatarit, nėse pendohet, i falet gjynahu nėse plotėson kushtet e pranimit tė pendimit. Ndėrsa nėse mėkatari vdes me mėkatin e tij – pėrveē shirkut- duke mos u penduar, ajeti i sures en Nisa dhe ajete tė tjera argumentojnė se ēėshtja e tij i mbetet dėshirės dhe vullnetit tė Allahut tė Lartėsuar; nėse do, e fal me mėshirėn dhe faljen e Tij, ndėrsa nėse do, e dėnon me drejtėsinė e Tij. Allahu e di mė sė miri!


----------------------------------------
"Prano vdekjen nga armiku, prano plumbin nga ēeliku, prano t'varin ne litar, por kurrė mos prano tė jesh tradhėtar"
PM
Top
Studenti20
Postuar nė: 12.07.2010, 19:11
Quote Post


Tėrė kohėn flas :)
*****

Posti: Antarė
Postime: 4745
Antari Nr: 995
Bashkangjitur: 11.04.2006



Tani do te pasoje nje ligjerate e hoxhes se ndjere, Jakup Hasipi, Allahu e meshirofte, ku ai flet per pendimin, te ndara ne disa pjese nga dhjete minuta:

Pjesa e pare:


http://www.youtube.com/watch?v=82l66QAqJkE&feature=related


Ky postim ėshtė ndryshuar nga Studenti20 nė 12.07.2010, 19:11


----------------------------------------
"Prano vdekjen nga armiku, prano plumbin nga ēeliku, prano t'varin ne litar, por kurrė mos prano tė jesh tradhėtar"
PM
Top
Studenti20
Postuar nė: 12.07.2010, 19:12
Quote Post


Tėrė kohėn flas :)
*****

Posti: Antarė
Postime: 4745
Antari Nr: 995
Bashkangjitur: 11.04.2006



Pjesa e dyte:


http://www.youtube.com/watch?v=ScBqJTe0QRM&feature=related


----------------------------------------
"Prano vdekjen nga armiku, prano plumbin nga ēeliku, prano t'varin ne litar, por kurrė mos prano tė jesh tradhėtar"
PM
Top
Studenti20
Postuar nė: 12.07.2010, 19:13
Quote Post


Tėrė kohėn flas :)
*****

Posti: Antarė
Postime: 4745
Antari Nr: 995
Bashkangjitur: 11.04.2006



Pjesa e trete:


http://www.youtube.com/watch?v=FelV6H7qVPY&feature=related


----------------------------------------
"Prano vdekjen nga armiku, prano plumbin nga ēeliku, prano t'varin ne litar, por kurrė mos prano tė jesh tradhėtar"
PM
Top
Studenti20
Postuar nė: 12.07.2010, 19:15
Quote Post


Tėrė kohėn flas :)
*****

Posti: Antarė
Postime: 4745
Antari Nr: 995
Bashkangjitur: 11.04.2006



Pjesa e katert:


http://www.youtube.com/watch?v=b7YekX7wukw&feature=related


----------------------------------------
"Prano vdekjen nga armiku, prano plumbin nga ēeliku, prano t'varin ne litar, por kurrė mos prano tė jesh tradhėtar"
PM
Top
Studenti20
Postuar nė: 12.07.2010, 19:18
Quote Post


Tėrė kohėn flas :)
*****

Posti: Antarė
Postime: 4745
Antari Nr: 995
Bashkangjitur: 11.04.2006



"Vlera e pendimit te All-llahu" Hoxhė: Dr. Shefqet Krasniqi

Ligjerate nje oreshe nga Dr Shefqet Krasniqi



http://www.youtube.com/watch?v=oN6KkqDpd1A&feature=related


----------------------------------------
"Prano vdekjen nga armiku, prano plumbin nga ēeliku, prano t'varin ne litar, por kurrė mos prano tė jesh tradhėtar"
PM
Top
Anika
Postuar nė: 12.07.2010, 20:42
Quote Post


Tėrė kohėn flas :)
*****

Posti: Antarė
Postime: 2173
Antari Nr: 25018
Bashkangjitur: 09.05.2010



Pendimi, profesioni i jetės

A nuk e kupton se mes teje dhe pendimit tashmė ka mbetur vetėm njė hap! Atėherė hape derėn e pendimit, bėhu dhe ti karvan i tė penduarve dhe rrugė tė mbarė nė rrugėtimin tėnd si i penduar.

Nuk ka dyshim se pendimi ėshtė profesioni i jetės, ėshtė filli i njeriut dhe mbarimi i tij dhe ėshtė vendqėndrimi i parė dhe i fundit.

Tė gjithė ne kemi njė nevojė shumė tė madhe pėr t’u penduar, madje nevoja jonė pėr tė ėshtė emergjente; kjo pėr faktin se ne biem shpesh nė gjynahe.

Ndaj tė drejtės sė Allahut neglizhojmė natėn dhe ditėn, pėr kėtė shkak ne tė gjithė kemi nevojė pėr diēka qė do tė na i ndriēojė zemrat dhe do tė na pastrojė nga errėsira dhe robėrimi i gjynaheve.

Ne nuk duhet tė harrojmė kurrė, se ēdo njeri bie nė mėkate, porse mėkatari mė i mirė ėshtė ai qė pendohet pėr mėkatin e bėrė, heq dorė prej tij dhe kthehet drejt Zotit tė tij dhe mė pas ne duhet tė kuptojmė se fundin e bukur, nuk e dėmton fillimi i mangėt.

Allahu i Madhėruar ka vendosur njė traditė hyjnore, ku sa herė del nevoja pėr diēka, Allahu i lehtėson rrugėt pėr arritjen e saj, e ndihmon robin qė e kėrkon atė dhe e mbėshtet me butėsinė dhe bujarinė e Tij tė tejskajshme.

Ndėr tė tjera, Allahu e ka lehtėsuar edhe ēėshtjen e pendimit. Ai i ka tė hapura dyert e saj pėr atė qė e kėrkon dhe nxiton pėr tek ai; madje Allahu i Gjithėmėshirshėm e shtrin dorėn e Tij natėn tė pranojė mėkatet e gjynahqarėve tė ditės dhe e shtrin dorėn e Tij ditėn qė tė pranojė mėkatet e gjynahqarėve tė natės.

Trajtimi i kėsaj teme – pendimit -, i pėrfshin tė gjitha shtresat dhe pėr tė kanė nevojė tė gjitha moshat, sepse tė gjithė gabojnė dhe pendimi ėshtė braktisja e mėkatit dhe kthim pėr nė bindjen e Allahut. Nga e gjitha ajo sa thamė duam tė nxjerrim nė pah, se Allahu i mban tė hapura dyert e pendesės, madje Ai ka urdhėruar pėr kryerjen e pendimit dhe ka nxitur pėr tė, ndėrsa nga ana tjetėr ka premtuar, se Ai do ta pranojė pendimin e robit tė Tij, i cili kthehet sinqerisht te Zoti i vet, qoftė ky pendim nė lidhje me ēėshtjet e mosbesimit, idhujtarisė, hipokrizisė, padrejtėsisė, paturpėsisė, veseve tė shėmtuara etj. Kėshtu Allahu nuk bėn diferenca mes robėrve tė Tij, madje Ai ia ka dhėnė kėtė mundėsi dhe shans, kujtdo dhe pėr ēfarėdo gjynahu, sado i madh qoftė dhe i turpshėm tė jetė ai.

Allahu thotė nė Kuran: “Thuaj: “O robėrit e Mi, qė i keni bėrė keq vetes me gjynahe, mos e humbni shpresėn nė mėshirėn e Allahut! Allahu, me siguri, i fal tė gjitha gjynahet.

Vėrtet, Ai ėshtė Falėsi i madh dhe Mėshirėploti. Kthehuni te Zoti juaj dhe nėnshtrojuni Atij, para se t’ju vijė dėnimi, sepse atėherė nuk do tė mund t’ju ndihmojė kush”.[1]

Ai qė vuan pasojėn dhe turpin e mėkatit, i cili kėrkon tė bėjė kthesė, tė dalė e tė zhvishet prej kėtij mėkati, ēfarėdo qoftė ai mėkat duhet tė dijė se nėse kthehet sinqerisht dhe i vendosur tek Allahu dhe e braktis mėkatin, Allahu kurrė nuk do ta refuzojė, pėrkundrazi Allahu ka dhėnė garanci se e pranon pendimin.

“Ai e pranon pendimin e robėrve tė Vet, i fal gjynahet dhe i di tė gjitha ēfarė punoni ju”.[2] “Kush punon njė vepėr tė keqe ose e ngarkon veten me gjynahe, pastaj kėrkon falje prej Allahut, do tė gjejė se Allahu ėshtė Falės e Mėshirėplotė”.[3]

Ėshtė mė se normale qė tė thyesh kureshtjen e shumė njerėzve nė lidhje me vlerėn dhe mirėsinė qė ka pendimi ndaj dhe kėtu ia vlen tė shkruajmė disa rreshta rreth kėtij aspekti.

1- Pendimi ėshtė shkaku i arritjes sė shpėtimit dhe kjo ėshtė diēka qė mund ta perceptojė ēdokush, sepse nuk ka mundėsi tė sigurojė shpėtimin, qetėsinė, sigurinė dhe rehatinė dikush i cili ėshtė i zhytur nė gjynahe e gabime dhe nuk zhvishet prej tyre duke u penduar. Allahu i Lartėsuar thotė nė Kuran: “Tė gjithė ju, o besimtarė, kthehuni tek Allahu tė penduar, qė tė arrini shpėtimin!”[4]

2- Pendimi ėshtė shkak pėr shlyerjen dhe pastrimin e mėkateve tė mėparshme, madje kjo nuk mjafton me kaq, por pendimi i kthen tė kėqijat e mėparshme nė tė mira, sepse ai qė pendohet tashmė ėshtė zotuar pėrpara Allahut, se ai do tė heqė dorė nga mėkati i pėshtirė: “Pėrjashtim bėn ai qė pendohet, beson dhe punon vepra tė mira.
Njė njeriu tė tillė Allahu ia ndėrron veprat e kėqija nė tė mira. Allahu ėshtė Falės e Mėshirėplotė”.[5] Dijetari Ibėn Kajim el Xheuzije, Allahu e mėshiroftė ka thėnė: “Nuk ka pėrgėzim mė tė madh pėr pendestarin sesa kjo! Nėse pendimit i bashkėngjitet besimi dhe puna e mirė, atėherė ky ėshtė pendimi i vėrtetė.

3- Allahu e do atė qė pendohet dhe kėnaqet pėr pendimin qė ai bėn, madje adhurimi qė i bėhet Allahut nėpėrmjet pendimit ėshtė nga adhurimet mė tė dashura pėr Tė dhe nga mė tė vlerėsuarat: “Allahu i do ata qė pendohen fort (pėr gjynahet) dhe ata qė pastrohen”.[6]

Ibėn Kajim el Xheuzije nė lidhje me kėtė ka thėnė: “Nėse pendimi nuk do tė ishte nga gjėrat mė tė dashura tek Allahu, atėherė Ai nuk do t’i kishte sprovuar krijesat mė tė pėrzgjedhura tė Tij me tė; por pėr shkak se Ai e do pendimin e robit tė Tij e ka sprovuar atė me gabime e mėkate, nė mėnyrė qė ai tė pendohet dhe Allahu ta shtojė edhe mė tepėr dashurinė pėr tė. Dhe nuk ka dyshim se Ai ka njė dashuri tė veēantė pėr penduesit.

4- Allahu gėzohet pa masė kur robi i Tij pendohet; kjo pėr faktin se pendimi ka njė vend tė veēantė tek Ai. Profeti Muhamed na ka treguar mė mirė se ēdokush tjetėr pėr gėzimin e Allahut nė ēastin kur robi i Tij pendohet, kur na thotė: “Allahu gėzohet pėr pendimin e robit tė Tij, mė shumė se dikush qė pushon nė njė vend tė shkretė, e qė bashkė me tė ka kafshėn tek e cila gjendet ushqimi dhe uji i tij.

Ai mbėshtet kokėn dhe fle pėr njė kohė dhe nė momentin qė zgjohet sheh se kafsha e tij ėshtė larguar, ndėrkohė qė atė e ka zėnė njė etje e madhe. Pasi i humb shpresat se mund ta gjejė, kthehet nė vendin e tij dhe pushon e fle (duke pritur vdekjen) dhe kur zgjohet e ngre kokėn, gjen se kafsha e tij ėshtė kthyer pėrsėri tek ai”.

Ndaj, o rob i Allahut! Ti qė i ke bėrė padrejtėsi vetes! Qė e ke turpėruar veten dhe e ke tepruar nė mėkate, sado tė mėdha dhe tė turpshme t’i kesh mėkatet, ti pėrsėri ke para teje njė portė tė hapur. Hyr nė tė e mos ngurro. Tė jesh i sigurt, se do tė kėnaqesh pasi tė kesh hyrė, sepse do tė jesh vėrtet tjetėr njeri.

Tė kam rixha nisu kėsaj rruge e trokit nė kėtė derė, pėrgjigju thirrjes sė Zotit tėnd, ēliroje veten nga robėria e mėkatit e mos qėndro mė nė kėtė gjendje, sepse nėse vdes kėshtu, atėherė nuk ke mė shanse pėr t’u penduar.

Mos hezito tė pendohesh, mos ngurro tė kthehesh tek Allahu, sepse Ai dorėn e Tij tė shtrirė e mban pėr tė pranuar ty dhe mua, o rob i Allahut. Mos vallė ngurron tė pendohesh, se mėkati yt ėshtė shumė i madh, apo se gabimi yt ėshtė njė ves i ulėt dhe i turpshėm, apo mos vallė ke frikė se a do tė tė pranojnė njerėzit? O rob i Allahut! Por ti bėje hapin e duhur, pendohu tek Allahu sinqerisht e Ai mė pas do t’i bėjė njerėzit, qė tė tė duan dhe tė tė pranojnė, madje qė tė kuptojnė se tashmė ti ke hequr dorė nga mėkati dhe ke hapur njė fletė tė re nė ditarin e jetės tėnde.

Ndaj pėrpara se tė nisėsh rrugėtimin e pendimit e tė ndėrmarrėsh funksionin e jetės le tė rishikojmė sė bashku kushtet pėr tė qenė njė pendim i pranuar. Vėlla dhe ti o motėr! Pendimi qė tė jetė nė standardin e duhur duhet t’i plotėsojė patjetėr pesė kushte themeltare:

* E para: Duhet patjetėr nė momentin qė ke vendosur tė pendohesh, tė heqėsh dorė menjėherė nga gjynahu apo vesi i ulėt ku ke rėnė. Duhet patjetėr qė konsumuesi i alkoolit, i cili do tė pendohet, ta ndėrpresė menjėherė pirjen e alkoolit, imorali ta braktisė nė moment imoralitetin. Sepse thėnia: “O Zot mė fal” duke qenė akoma duke mėkatuar, nuk mund tė quhet pendim.

* E dyta: Kushti i dytė ėshtė vendosmėria e personit pėr tė mos u kthyer mė kurrė nė kėtė mėkat prej tė cilit ai po pendohet. Po qe se pas kėsaj vendosmėrie njeriu bie sėrish nė kėtė mėkat, ai duhet pėrsėri tė pendohet, sepse ky konsiderohet mėkat i ri, i cili nuk ka lidhje me mėkatin e parė prej tė cilit njeriu ėshtė penduar.

* E treta: Mėkatari duhet tė ndiejė keqardhje nė vetvete pėr mėkatet qė ka bėrė dhe kjo ėshtė shumė domethėnėse, sepse Profeti sal-lallahu alejhi ue selem ka thėnė: “Keqardhja pėr mėkatin ėshtė pendim”.[7]

* E katėrta: Nėse mėkati dhe gjynahu ka tė bėjė me tė drejtėn e bijve tė Ademit, si marrja e pasurisė me pa tė drejtė, rrahja, ofendimi etj., atėherė duhet qė patjetėr t’i kthesh atij tė drejtėn, si dhe ta bėsh qė tė tė falė e tė jetė i kėnaqur me ty. Profeti sal-lallahu alejhi ue selem ka thėnė: “Kush i ka bėrė padrejtėsi ndonjė prej vėllezėrve tė tij, atėherė le t’ia kėrkojė atij hallallin, pėrpara se tė vijė njė kohė ku nuk do tė ketė, as ar, as argjend”.[8]

* E pesta dhe e fundit ėshtė qė pendimi tė bėhet nė kohė e tė mos vonohet, pra tė bėhet pėrpara se njeriut t’i vijė vdekja apo tė lindė dielli nga perėndimi.

Atėherė vėlla dhe ti o motėr! Mos e vono pendimin, punėn e sotme mos e lėr pėr nesėr, sepse e nesėrmja sa ėshtė afėr aq ėshtė dhe e pamundur pėr tė ardhur pėr ty, sepse shpirti dhe jeta, qė ne zotėrojmė nuk ėshtė prona jonė, ndaj le tė pendohemi tė gjithė pėrderisa e kemi kėtė shans.

A nuk e kupton se mes teje dhe pendimit tashmė ka mbetur vetėm njė hap! Atėherė hape derėn e pendimit, bėhu dhe ti karvan i tė penduarve dhe rrugė tė mbarė nė rrugėtimin tėnd si i penduar.

Bledar HAXHIU


[1] Zumer: 53-54.
[2] Shura: 25.
[3] Nisa: 110.
[4] Nur 31.
[5] Furkan: 70.
[6] Bekare: 222.
[7] Ibnu Maxheh dhe Hakimi. Shejh Albani e ka konsideruar si hadith tė saktė.
[8] Muslimi.


Kėtu nje video nga Reshat Arbana shumė e mirė pėr ndėgjim dhe e pėrshtatshme nė lidhje me temėn!


http://www.youtube.com/watch?v=1aHnu9j8iQ8



----------------------------------------
Dy gjėra mos i harro kurrė:

Allahun dhe shtėpinė e pėrhershme (ahiretin).
PM
Top

Topic Options Faqe: (2) [1] 2  Reply to this topicStart new topicStart Poll

 

Postimet janė nė pronėsi tė vet postuesve, redaksia jonė nuk mer asnjė pėrgjegjėsi per permbajtjen e tyre!

© 2004-2017 Studentet.info™ | Kopjimi ėshtė i lejuar nėse theksohet burimi | Developed by: Just5 Studio