Studentet.info
 Kėrko      Antarėt      Aktivitet


  Reply to this topicStart new topicStart Poll

> Lėkura jonė flet. Qoftė i Lavdėruar Allahu!
LunarLux
Postuar nė: 07.04.2011, 11:49
Quote Post


Tėrė kohėn flas :)
*****

Posti: Antarė
Postime: 56
Antari Nr: 24732
Bashkangjitur: 16.03.2010



LĖKURA JONĖ FLET. QOFTĖ I LAVDĖRUAR ALLAHU!

Nė kėtė hulumtim do tė tregojmė disa zbulime mjekėsore pėr tė treguar qė fjalėt e Zotit pėr lėkurėn e cila do tė flet nė Ditėn e ringjalljes janė tė vėrteta . . .

Nė njė prej verseteve madhėshtore qė dėshmon qė fjalėt e Zotit janė tė vėrteta, Allahu i madhėrishėm thotė:

“... E kush mund tė jetė mė i saktė nė fjalė se All-llahu?” (En - Nisaė, 122)

Pėr ēdo ditė vie deri te zbulimet shkencore e ne gjejmė shumė argumente nė Kuran lidhur me kėto zbulime, tė cilat duhet marrė si indikator qė Kurani ėshtė Shpallje nga Zoti i madhėrishėm.

Njėri prej kėtyre verseteve qė flet pėr ndodhinė nė ditėn e Gjykimit kur skeptikėt ndaj Zotit do tė ekspozohen zjarrit, i cili do tė dėshmojė kundėr tyre qė kanė qenė gėnjeshtarė nė kėtė botė. Allahu i madhėrishėm pėr kėta thotė:

“E ditėn kur armiqtė e All-llahut tubohen pėr nė zjarr dhe ata janė tė rrethuar.

E derisa afrohen atij, kundėr tyre dėshmojnė: tė dėgjuarit e tyre, tė parit e tyre dhe lėkurat e tyre pėr ēdo gjė qė ata kanė punuar.

Ata lėkurave tė tyre u thonė: "Pėrse dėshmuat kundėr nesh?" Ato thonė: "All-llahu qė ēdo sendi ia ka dhėnė tė folurit na dha edhe neve, e Ai ėshtė qė ju krijoi juve herėn e parė dhe vetėm te Ai ktheheni.” (Fussilet, 19-21)

Kėtu duhet bėrė disa pyetje nė lidhje me kėtė verset. Si tė dėgjuarit, tė parėt dhe lėkura mund tė flet dhe tė bisedojė? Dhe pėrse Allahu i madhėrishėm i ka pėrmendur nė librin e Tij fisnik? Pėr kėtė duhet studiuar kėtė verset nga aspekti shkencor, nė mėnyrė qė tė rritim besimin tonė dhe qė je jetėpėrfaqėsues i grupit vijues:

“E, besimtarė tė vėrtetė janė vetėm ata, tė tė cilėve kur pėrmendet All-llahu u rrėqethen zemrat e tyre, tė cilėve kur u lexohen ajetet e Tij u shtohet besimi, dhe qė janė tė mbėshtetur vetėm te Zoti i tyre.” (El - Enfalė, 2)



MREKULLIA NĖ LĖKURĖ

Lėkura ėshtė mbulesė e jashtme e trupit. Te njerėzit kjo ėshtė organi mė i madh mbulesė e trupit (integumentum commune) dhe pėrbėhet nga shumė shtresa.

Ajo mbron muskujt, eshtrat, ligamentet dhe organet e brendshme qė ndodhen nėn te. Lėkura e njeriut ėshtė e mbrojtur me qime. Meqė bie nė kontakt me mjedisin, lėkura luan rolin kryesor nė mbrojtjen e trupit nga bakteret patogjene dhe humbjes sė tepėrt tė ujit. Funksionet tjera tė saj janė: izolimi, rregullimi i temperaturės, identifikimi senzorik dhe sinteza e vitaminės D. Te njerėzit, pigmenti i lėkurės tregon variacione nga njėri tek populli tjetėr, ndėrsa tipi lėviz nga e thara deri te e yndyrshme. Lėkura ėshtė nė lėvizje tė pėrhershme, mesatarisht ēdo minutė ndryshojnė afėr 40.000 qeliza tė lėkurės, ndėrsa ēdo muaj tė gjitha qelizat e lėkurės ndėrrohen, kėshtu qė lėkura ynė ndryshohet ēdo muaj, e ne nuk e vėrejmė. 95% tė qelizave tė lėkurės e kanė njė mision, e ky ėshtė ripėrtėritja qelizore, ndėrsa 5% tė qelizave e ngjyros lėkurėn duke podhuar melaninėn, i cili i jep ngjyrė lėkurės.

Fotografi e jashtme
Foto mikroskopike e lėkurės. Vėrehen numėr i madh i baktereve, papastėrti dhe pluhur nė lėkurė, pėr kėtė Islami urdhėron tė jemi tė pastėr, duke marrė abdes dhe larė.



MEMORIZIMI I LĖKURĖS

Vite me rradhė shkencėtarėt janė pėrpjekur tė zbulojnė fshehtėsitė e memorizimit, duke studiuar lėkurėn pėr tė zbuluar pėr vendin e memorizimit dhe informatave. Ata e dinė qė ekziston memorizimi gjenetik nė ADN e njeriut. Pėr kėtė, cilėt janė hulumtimet mė tė reja shkencore nė lidhje me kėtė memorizim?

Kah mesi i vitit 2007 revista “Neuroscience” ka publikuar rezultatet e hulumtimit mė tė ri shkencor. Nė kėtė hulumtim shkencėtarėt kanė gjetur qė qeliza pėrmban molekula tė caktuara tė quajtura CaMK II, tė cilat janė pėrgjegjėse pėr ruajtjen e memories.

Kur shkencėtarėt i dobėsuan kėto molekula te miu, memoria e tij menjėherė ėshtė fshirė, ndėrsa kur pėrsėri u pėrgatit pėr ushqim, iu kthye aftėsia e mendimit. Ky ėshtė proces i ngjajshėm sikurse te disku i fortė nė llogaritės.

Kjo memorie padyshim gjindet nė qelizat e gjithė organizmave. Shkencėtarėt besojnė se ekziston memoria e zemrės dhe lėkurės. Zbulimi i kėtij lloji ėshtė i rėndėsishėm nė shėrimin e dhembjes kronike. Qelizat e trurit ruajnė ndjenjat e dhembjes, pėr kėtė shkak zgjidhja e memories sė fshehtė do tė mund tė ndihmojė nė mėnjanimin e informatave tė dhembjes nė kėto qeliza.

Fotografi e jashtme
Grafiku paraqet prerjen e lėkurės sė njeriut e cila pėrbėhet nga shumė shtresa dhe secila shtresė pėrmban qeliza qė mund t’i mbajnė shėnimet pėr njė periudhė tė gjatė.

Hulumtimet e reja tregojnė qė qelizat e lėkurės mund tė mbrojnė nga bakteret dhe qė shfrytėzimi intenziv i mobilėve mund tė nxit zhvillimin e baktereve tė caktuara nė sipėrfaqen e lėkurės, e kjo varet edhe nga imuniteti njerėzor. Shkas i kėsaj ėshtė qė lėkura ka rolin kryesor nė ruajtjen e informatave dhe ngjarjeve, ndėrsa shfrytėzimi i kontinuar i mobilėve nė afėrsinė e lėkurės sonė shkakton konfuzion te kėto qeliza pėr shkak tė fushės elektromagnetike tė kėtyre telefonėve.



SHĖRIMI ME PĖRDORIMIN E QELIZAVE TĖ LĖKURĖS

Sot shkencėtarėt pėrpiqen tė shfrytėzojnė qelizat e lėkurės tė marra nga embrioni (qeliza amė). Kėta besojnė qė kėto qeliza kanė efekt mrekullibėrės nė shėrimin e djegieve. Gjithashtu, shkencėtarėt pėrpiqen tė realizojnė dobinė nga qelizat embrionale nė fazat e hershme, pasi qė kanė gjetur qė ky ėshtė burim pėr trajtim tė shumė sėmundjeve. Hulumtuesit pėrpiqen tė modifikojnė ADN e qelizave tė lėkurės pėr ta fshirė memorien e tyre duke i pėrgatitur kėshtu pėr implantim, por, gjithashtu pėr t’i ikur karcinomit. Sot shkencėtarėt i klonojnė minjtė nga qelizat e lėkurės, pasi qė kėto qeliza janė nė gjendje tė mbajnė sasi tė madhe tė memories afatgjatė. Zbuluan se qelizat e lėkurės tė femrės mbajnė mė shumė informata se qelizat e lėkurės te meshkujt. Tani, shkencėtarėt pėrpiqen tė shfrytėzojnė qelizat e lėkurės pėr shėrimin e fėmijėve tė sėmurė nga kanceri nėpėrmes qelizave tė lėkurės tė modifikuara gjenetikisht.

Kėto qeliza kanė efekt tė madh nė shėrimin e kancerit, pėrmirėsojnė imunitetin dhe parandalojnė pėrparimin e sėmundjes.



GJUHA E LĖKURĖS

Shkencėtarėt vėrtetojnė qė ekziston tingulli i lėkurės, por ne nuk e kuptojmė! Kur ėshtė shpallur Kurani, nuk ka ekzistuar asnjė informatė nė lidhje me kėtė zbulim tė tanishėm.

Fotografi e jashtme

Kjo ėshtė skicė e trakės sė ADN. Shkencėtarėt thonė se kjo trakė e komplikuar gjenetike transmeton vibracione tė kontinuara tė tingujve. Pra, kjo flet! Kjo trakė gjindet nė tėrė trupin tonė, nė qelizat e syrit, veshit dhe lėkurės. Kjo padyshim i mbledh informatat dhe mė vonė kėto informata mund tė merren.

Nė thellėsi, brenda qelizave tė lėkurės sonė ekzistojnė shkrime qė janė tė ngjajshėm me fotot kompjuterike, qė pėrmbajnė informata dhe ngjarje qė ndodhin rreth lėkurės. Kėto shkrime ruajnė tingujt lidhur me kėto ngjarje. Dr Clark Otli i cili ka mbikėqyrė qindra operacione tė implantimit tė lėkurės, thotė: “Lėkura ka mendmbajtje afatgjatė, ajo nuk harron kurrė.” Dr Otli ka vėrejtur se mė shumė se 70% tė njerėzve qė kanė qenė tė nėnshtruar operimit tė implantimit tė lėkurės, janė sėmurė nga kanceri i lėkurės nė periudhė tė shkurtėr pas implantimit.

Ky ėshtė njė problem serioz dhe mjekėsia nuk ka ilaē pėr kėtė. Shkencėtarėt thonė se lėkura e ka eksluzivitetin e saj, sepse mendohet depo e informatave dhe kur bėjmė transmetimin e lėkurės nga njė person te tjetri, ne nė realitet nuk transmetojmė vetėm lėkurėn fizike, por gjithashtu transmetojmė informatat dhe ngjarjet e deponuara.

Pėr shkak tė kėsaj mund tė vie deri te njė lloj konfuzioni nė trup, kėshtu qė ai refuzon lėkurėn e re. Mirėpo, ne si muslimanė, duhet dhėnė njė kėshillė,, e kjo ėshtė qė njerėzit para ndėrmarrjes sė implantimit, do tė duhet lexuar versete tė caktuara kuranore nė lėkurė nė mėnyrė qė ajo tė pastrohet dhe riprogramohet.



ĒDO GJĖ FLET

Para pak kohėsh shkencėtarėt zbuluan se secili send nė kozmos ka frekuencat tingėllore qė quhet rezonancė natyrore (natural resonance) dhe secili send nė kozmos fillon tė reagojė dhe lėviz kur ėshtė e ekspozuar tingullit me frekuencė qė ėshtė e njėjtė me te. Pra, tingulli ndikon nė njerėz, objekte, dhe kafshė. Duke falėnderuar shkallės mjaft tė lartė tė zhvillimit tė aparateve pėr matjen e frekuencės, shkencėtarėt kanė konstatuar qė secili send nė kozmos emiton ndonjė frekuencė tingulli. Gjithashtu edhe kozmosi ka emituar tinguj gjatė krijimit tė tij sipas asaj qė shkencėtarėt e NASA kanė zbuluar, por gjithashtu edhe vrimat e zeza transmetojnė frekuenca tingėllore. Botanikėt kanė zbuluar qė edhe bimėt janė nėn ndikimin e tingujve dhe i transmetojnė. Poashtu, tė gjithė insektet kanė frekuencat e tyre tingėllore, bile edhe qelizat e zemrės i kanė frekuencat e tyre tė veēanta tingėllore. Secili send nė kozmos flet.



NĖ ĒFARĖ ĖSHTĖ MREKULLIA?

1. Mund tė themi se ēdo gjė qė shohim nė sipėrfaqen e lėkurės sonė janė qeliza tė vdekura, por Kurani na kėshillon qė t’i mbajmė aktive qelizat e lėkurės sonė duke lexuar dhe dėgjuar Kuran. Allahu i madhėrishėm thotė:

“All-llahu e shpalli tė folmen mė tė mirė, librin, tė ngjashėm nė mrekulli, tė pėrsėritur herė pas here (me kėshilla e dispozita), qė prej (dėgjimit tė) tij rrėnqethen lėkurėt dhe zemrat e tyre. Ky (libėr) ėshtė udhėzim i All-llahut, me tė udhėzon atė qė do. E atė qė All-llahu e lė tė humbur, pėr tė nuk ka ndonjė udhėzues.” (Ez - Zumer, 23)

2. Qelizat e lėkurės ripėrtėrihen dhe ndryshojnė nė mėnyrė kontinuale, Allahu i madhėrishėm u thotė njerėzve qė mohojnė ekzistimin e Tij, qė do tė ballafaqohen me vuajtje permanente, ngase lėkurat e tyre do tė ndryshohen nė mėnyrė kontinuale. Allahu i madhrishėm thotė:

“Ėshtė e vėrtetė se ata qė mohuan argumentet Tona, do t'i hudhim nė zjarr. Sa herė qė u digjen lėkurat e tyre, Ne ndėrrojmė lėkura tė tjera qė tė shijojnė dėnimin. All-llahu ėshtė i plotėfuqishėm, i drejtė.” (En - Nisaė, 56)

Ēdo herė kur lėkurat e tyre digjen, ndjenja e tyre pėr dhembje do tė shkatėrrohet, pėrderisa Allahu i madhėrishėm nuk e ndėrron lėkurėn e tyre tė vjetėr me tė re, pėr tė filluar pėrsėri vuajtja, pėrgjithmonė.

3. Shkencėtarėt thonė se qelizat e lėkurės janė nėn ndikimin e frekuencave tingėllore, kėshtu qė lėkura mund tė rrėnqethet kur njerėzit marrin lajme tė mira ose tė kėqija. Pėr kėtė, Allahu i madhėrishėm thotė:

“All-llahu e shpalli tė folmen mė tė mirė, librin, tė ngjashėm nė mrekulli, tė pėrsėritur herė pas here (me kėshilla e dispozita), qė prej (dėgjimit tė) tij rrėnqethen lėkurėt dhe zemrat e tyre. Ky (libėr) ėshtė udhėzim i All-llahut, me tė udhėzon atė qė do. E atė qė All-llahu e lė tė humbur, pėr tė nuk ka ndonjė udhėzues.” (Ez - Zumer, 23)

Ky verset vėrteton qė qelizat e lėkurės sė besimtarit janė nėn ndikimin e tingullit kuranor por te besimtarėt i njėjti tingull nuk vepron. Pėrse?

Pėr arsye se qelizat e jobesimtarėve janė tė shtresuara me ateizėm dhe hipokrizi njė kohė tė gjatė, kėshtu qė ėshtė bėrė e pamundur tė pėrgjigjen nė tingullin e besimit.

4. Tė gjitha qelizat nė trupin tonė kanė aftėsi tė memorizimit, nė veēanti dėgjimi dhe tė parėt, andaj kėta tė dy do tė dėshmojnė kundėr nesh! Nė Ditėn e ringjalljes njeriu do tė pyet lėkurėn e vet me fjalėt: “Pėrse dėshmoni kundėr nesh?” Lėkurat e tyre do tė pėrgjigjen: “Allahu i Cili i ka dhėnė aftėsi tė folurit ēdo sendi, na ka pajisur me tė folur edhe ne.” Kėtu kemi edhe njė mrekulli. Fjala ėshtė pėr atė qė ēdo send do tė flasė.

5. Secili send e ka frekuencėn tingėllore tė veēantė. Allahu i madhėrishėm thotė:

“Lartmadhėri tė merituar i shprehin Atij shtatė qiejt e toka dhe ēka ka nė to, e nuk ka asnjė send qė nuk e madhėron (nuk i bėn tesbihė), duke i shprehur falėnderim Atij, por ju nuk e kuptoni atė madhėrim tė tyre (pse nuk ėshtė nė gjuhėn tuaj). Ai ėshtė i butė dhe fal shumė.” (El - Israė, 44)

Nė Ditėn e ringjalljes njeriu do tė jetė nė gjendje t’i dėgjojė tė gjithė kėta tinguj. Gjithashtu do tė dėgjojė lėkurėn e tij sesi i tregon Allahut tė madhėrishėm pėr gjitha mėkatet dhe gabimet e bėra.



NĖ FUND

Duhet ta kemi kėtė panoramė para syve. Kur lėkura ynė dėshmon kundėr nesh, por gjithashtu duhet ditur qė Allahu i madhėrishėm e ka bėrė lėkurėn nė kėtė botė pėr tė na shėrbyer dhe mbrojtur, por kjo do tė jetė pėr botėn tjetėr armiku ynė, kur do tė flet para Zotit pėr veprat tona tė mira dhe tė kėqija.

I lutemi Zotit tė madhėrishėm qė ēdo moment tė jetės sonė ta kalojmė nė bindje ndaj Tij, dhe me vėmendje t’i shqyrtojmė versetet nė vijim duke i ruajtur nė zemrat tona.

Allahu i madhėrishėm thotė:

“E ditėn kur armiqtė e All-llahut tubohen pėr nė zjarr dhe ata janė tė rrethuar.

E derisa afrohen atij, kundėr tyre dėshmojnė: tė dėgjuarit e tyre, tė parit e tyre dhe lėkurat e tyre pėr ēdo gjė qė ata kanė punuar.

Ata lėkurave tė tyre u thonė: "Pėrse dėshmuat kundėr nesh?" Ato thonė: "All-llahu qė ēdo sendi ia ka dhėnė tė folurit na dha edhe neve, e Ai ėshtė qė ju krijoi juve herėn e parė dhe vetėm te Ai ktheheni.” (Fussilet, 19-21)



Burimi: www.islambosna.ba.

Pėrktheu dhe pėrshtati: Prim. Dr. Med. Sc. Ali F. Iljazi


----------------------------------------
Veritas amara est!
PM
Top

Topic Options Reply to this topicStart new topicStart Poll

 

Postimet janė nė pronėsi tė vet postuesve, redaksia jonė nuk mer asnjė pėrgjegjėsi per permbajtjen e tyre!

© 2004-2017 Studentet.info™ | Kopjimi ėshtė i lejuar nėse theksohet burimi | Developed by: Just5 Studio