Studentet.info
 Kėrko      Antarėt      Aktivitet


  Reply to this topicStart new topicStart Poll

> KAMATA NE MESJET
INDEXI
Postuar nė: 08.11.2006, 11:49
Quote Post


Tėrė kohėn flas :)
*****

Posti: Antarė
Postime: 569
Antari Nr: 3362
Bashkangjitur: 15.10.2006



Kamata nė Mesjetė



“Nė mesjet popullata ka qenė bujqėsore.Atje sikur nėn qeverinė feudale, tregti ka mundur tė ketė vetėm pak dhe pėr shkak tė kėsaj edhe profiti ka qenė i vogėl.Pėr shkak tė kėsaj ligjet pėr fajdexhitė kanė qenė tė arsyetuara.Megjithėatė nė ndonjė tokė bujqėsore njeriu shumė rrallė ka arritur nė pozitė qė tė marrė para borxh vetėm nėse varfėrohet dhe jetonė nė mjerim...Henri VII e kufizoi interesin(kamatėn) deri nė 10 %.Jakov I e kufizoi nė 8%, Karl II nė 6 %, Ana nė 5%...Nė atė kohė dhėnėsit e kredive kanė qenė monopolista dhe pėr atė ka qenė vėshtirė qė ato tė vendohen nėn kontroll...Nė kohėn tonė norma e profitit e rregullon normėn e interesit; nė atė kohė norma e interesit ka rregulluar normėn e profitit.Kur dhėnėsi i kredisė ka venduar normė tė lartė interesi pėr huamarrėsin , tregėtari ose huamarrėsi ėshtė detyruar qė tė ketė si synim normė tė lartė profiti.Pėr shkak tė kėsaj prej xhepit tė konsumatorit ėshtė marrė njė shumė e madhe e parave qė tė vijė nė xhepin e huamarrėsit tė kredisė.”[1]

“Mė thuhet se tash merren pėr cdo vjet nė panagjurin nė Lajpcig 10 guldena, ajo ėshtė 30 pėrqind; disa shtojnė se nė panagjurin nė Nojenburg , ka qenė 40 pėrqind: me tė vėrtet ėshtė ashtu apo jo , unė kėtė nuk e di.Pėr marri , cfarė shejtani i zi nė fund do tė dalė?...Cili tash nė Lajpcig i ka 100 flori , ai nė vjet merrė 40 , ajo do tė thotė qė nė vjet tė hahet njė fshatar osė njė qytetar.Nėse ai ka 1000 flori, atėherė ai nė vit merrė 400, ajo do tė thotė se nė vit ai hanė njė ricar ose njė vitez.Nėse ai ka 10000 flori , atėherė ai nė vitė merrė 4000; ajo do tė thotė qė ai nė vit do tė hajė njė grof.Nėse ai ka 100000 flori, atėherė ai nė vit merrė 40000 qė do tė thotė se ai nė vit hanė njė knjaz tė madh.Nėse ai ka 1000000 flori, atėherė ai nė vit merrė 400000, qė do tė thotė se pėr njė vit ai hanė njė mbret tė madh.Dhe pastaj nuk u bie pre asnjė rreziku nė jetė e as nė pasuri, asgjė nuk punon , rrinė ndėr hije dhe pjekė molla: qė do tė thotė se njė idiot i tillė mund tė rrijė edhe pėr dhjetė vite nė shtėpi dhe ta hajė krejt botėn.”[2]

“Para 15 viteve kam shkruajtur kundėr fajdes , sepse ajo aq shumė ishte forcuar nė cka nuk munda tė shpresoj nė asnjė ndryshim nė tė mirė.Prej asaj kohe ajo aq shumė u zhvillua dhe u avancua cka mė nuk dėshiron tė mbetet si pjesė por si tėrėsi , nuk dėshiron tė mbetet si mėkat e as si turp, por nderohet si dicka grandioze dhe ndershmėri, sikur ajo t`u kushtonte njerėzve dashuri tė madhe dhe ndonjė shėrbim krishter.Cka mund tė ndihmoj tash kėshilla kur turpi u shėndrrua nė nder, a mbajtėsi i turpit mirėbėrės.”[3]

“Lombardian, evrej , fajdexhinj dhe gjakpirės ishin bankierėt tanė tė parė, ndėrmjetėsit tanė tė parė bankier, karakteri i tyre thuajse mund tė quhej infamen...Pastaj atyre iu bashkuan artaritė londineze.Tėrėsisht marrur...bankierėt tanė tė parė ishin...kompani shumė e keqe, ata ishin fajdexhinj egoist, zemėrngrėnės me zemėr prej guri.”[4]

“Shembullin qė dhanė Venecijanėt”(themelimi i njė banke)” gjeti aq shpejt pėrkrahės ; tė gjitha qytetet afėr detit dhe pėrgjithėsisht tė gjitha qytetet tjera , tė cilėt kanė krijuar me pavarsinė e tyre dhe me tregėtinė e tyre njė emėr , formuan bankat e tyre tė para.Kthimi tek anijet e tyre , e cila shpesh ka ndodhur qė tė vonohet, pavėrejtur sjelli deri te shprehija e marrjes kredi, ndėrsa zbulimi i Amerikės dhe prej kėtu tregėtia me tė edhe mė shumė e forcuan kėtė shprehi.” “Pėrcjellja e anijeve bartėse me mall forcoi marrjen e krediteve nė shuma tė mėdha, cka patė ndodhur vecse nė shekullin e vjetėr nė Athinė dhe Greqi.Qyteti Brizh ka patur 1308 shoqata sigurimi.”[5]

“Prej parave tė dhėna me interes(kamatė) te populli jonė afėrsisht e dhjeta pjesė a ėshtė dhėnė pėr biznesmen , qė me to ta udhėheqin ndėrmarjen e tyre ; ato qė nė pjesėn mė tė madhe janė artikuj luksoz dhe pėr shpenzimet e atyre njerėzve, tė cilėt edhe pse janė pronar tė mėdhenjė prapė paratė e tyre shumė shpejt i japin nė krahasim me pasurinė e tyre tė palėvizshme, ato mė shpejt kėto pasuri tė palėvizshme i vėndojnė nėn hipotek.”[6]

“Varshava bėri njė operacion tė madh me fletobligacionet , vetėmse qėllimi kryesor dhe baza e saj ishte veprimtaria me fajde e bankierėve tė tyre.qė tė vijnė deri te paratė, ato janė munduar dhe kanė gjetur jashta vendit kredi pėr fletobligacione in blanco...”[7]

“Kisha ndaloi qė tė merret kamata, mirėpo nuk ndaloi qė tė shitet prona, qė tė ndihmoj dikėnd qė tė pasurohet pėrmes rrugėve piramidale...Pa ndalimin e interesave (kamatave) kishat dhe manastiret asnjėherė nuk do tė kishin mundėsi qė tė bėheshin aq tė pasura.”[8]



[9]KOMENT:Kėto argumente edhe pse sjellen nga njė njeri qė ka ndikuar pėr shumė vite qė njerėzit tė largohen nga feja dhe tė harrojnė All-llahun e Plotfuqishėm janė njė dėshmi e gjallė se kamata ėshtė gjė e urrejtur edhe prej ideologjive dhe shkencėtarėve me renome botėrore tė njė kohe tė caktuar.Padyshim pėr cdo vepėr tonėn ne do tė bazohemi nė Kur`an dhe Sunnetin e Pejgamberit a.s. dhe si prioritet do t`i kemi ato, por hulumtimi ose mė mirė thėnė gjurmimi thellė pėr kėtė lėmi ėshtė me tė vėrtet shumė kompleks dhe na jep nė pah shumė elemente dhe rrethana tė dyshimta pėr materien qė na servohet nė fakultete dhe institute.Kamata nė cdo periudhė tė njerėzimit ka patur hov tė madh, por pėr tė depėrtuar deri tek ne nė kėtė masė kaq tė madhe me tė vėrtet mesjeta i dha njė kahje tė duhur ose njė drejtim shkatėrrues dhe degjenerues pėr njerėzimin nė pėrgjithėsi.S`ka dyshim se urtėsitė e ndalimit tė kamatės janė shumdimenzionale dhe mjaft domethėnėse.Ne vetėmse argumentohemi se kamata ėshtė njė tatim qė i jepet orekseve tė Djallit tė mallkuar dhe nė kėtė mėnyrė njeriu bėhet edhe rob i epshit tė tij.Pėrmes kamatės njerėzit bėhen tė varur ndaj njėri tjetrit, firmat falimentojnė , lind egoizmi dhe moskėnaqėsia e pėrvojave dhe rrethanave sociale nė shoqėri ,ėshtė njė stimulator i ashpėr ndaj tė keqės dhe smirės.Dhe pėr nė fund , kėtė temė ose kėtė komentim do e pėrfundojmė me ajetin kur`anor ku thotė All-llahu xh.sh. nė Kur`an:[10]”Ata qė e hanė kamatėn, ata nuk ngrihen ndryshe vetėm se si ngrihet ai i ēmenduri nga tė prekurit e djallit...”













Hamdi Nuhiju

Kumanovė

16 07 2006



Literatura e konsultuar:

1.Kur`ani famėmadh pėrkthim me komentim nė gjuhėn shqipe nga Sherif Ahmeti,

2. KAPITALOT –KARL MARKS 3 SKOPJE 1976



--------------------------------------------------------------------------------

[1] Gibart, “History and Princ of Banking” f.164,165

[2] Kjo ėshtė nga “ An die Pfarrherrn Wider den Wucher zu predigen” prej vitit 1524 dhe “Luther`s Werke, Wittenberg 1589 , pjesa e 6 f.312

[3] “An die Pfarrherrn wider den Wucher zu predigen.Witenberg.

[4] D.Hardcastle,”Banks and Bankers”, botimi i 2, Londėr 1843, f.19

[5] M.Augier, po aty nė faqen 202,203

[6] “Discourses upon Trade”, Londėr 1691 f.6,7

[7] J.G.Busch,”Theoretisch-praktische Darstellung der Handlung etc”, botimi i 3,Hamburg 1808 , vėllimi i II f.232,233

[8] Po aty f.55

[9] Kėto informata janė ta marrura nga Vėllimi i III i veprės KAPITAL tė autorit KARL MARKS viti i botimit 1976 nė Shkup f.562,563

[10] Bekare , 275
PM
Top

Topic Options Reply to this topicStart new topicStart Poll

 

Postimet janė nė pronėsi tė vet postuesve, redaksia jonė nuk mer asnjė pėrgjegjėsi per permbajtjen e tyre!

© 2004-2017 Studentet.info™ | Kopjimi ėshtė i lejuar nėse theksohet burimi | Developed by: Just5 Studio