Studentet.info
 Kėrko      Antarėt      Aktivitet


  Reply to this topicStart new topicStart Poll

> Maqedonia Dhe Islami
INDEXI
Postuar nė: 27.03.2008, 13:37
Quote Post


Tėrė kohėn flas :)
*****

Posti: Antarė
Postime: 569
Antari Nr: 3362
Bashkangjitur: 15.10.2006



Maqedonia dhe Islami






Rritet numri i myslimanėve



Nė kohėt e sotshme kur nė tėrė botėn, natyrisht padrejtėsisht, mbretėron islamofobia dhe urrejtja e madhe ndaj myslimanėve dhe asaj qė rrjedh nga islami, kur islami dhe myslimanėt shikohen si dukuri e papranuar dhe kėrcėnuese, shumė vėshtirė mund tė paramendohet se dikush krahas kėsaj euforisė antiislame do ta shikoj islamin si di ēka interesante, tėrheqėse, tė vėrtetė, tė bukur dhe shpėtuese. Por, nė tė vėrtetė kjo ėshtė duke ngjarė, dhe mu nė ato vende prej nga fillon dhe ku ėshtė mė se e shprehur kjo kampanjė antiislame.

Njohja e tė vėrtetės



Rritja e numrit tė myslimanėve ėshtė duke ndodhur edhe nė vendet tė cilat na rrethojnė, respektivisht shtetet e ish Jugoslavisė. Njėra ndėr ato ėshtė edhe Maqedonia, ku ėshtė mjaft i shprehur nacionalizmi dhe urrejtja mes Maqedonasve - krishterė dhe Shqiptarėve - myslimanė, gjė qė rezultoi edhe me konfliktin ushtarak nė vitin 2001. Kjo luftė shtoi edhe mė tepėr informacionet negative dhe paragjykimet kundrejt islamit, ēka u manifestua nė shkatėrrimin dhe djegien e shumė xhamive nė mbarė vendin.
Por, ja qė edhe nė njė mjedis tė tillė, nė atė Maqedoni, vitin e fundit njė numėr shumė i madh i maqedonasve, krishterė ortodoks, filluan tė njoftohen me vlerat dhe vėrtetėsinė e islamit dhe vendosėn t'i kthehen kėsaj feje. Nė kėtė rast bėhet fjalė pėr maqedonasit e rinj, personat e shkolluar. Ēdonjėri prej tyre mbanė njė tregim specifik pėr atė se si erdhi nė kontakt me islamin dhe si e pranoi fenė e Allahut. Por, nė pėrgjithėsi pėrgjigjet janė: pėrmes librave, para sė gjithash fjalės sė Allahut - Kur'anit, por edhe nga librat tė cilat bėjnė paralelen dhe paraqesin vėrtetėsinė e islamit nė krahasim mė besimet tjera, si p.sh. Kurani dhe shkenca, Triumfi i sė vėrtetės etj. Natyrisht, shumica pranuan islamin duke iu falėnderuar kontakteve me myslimanėt tė cilėt praktikojnė islamin. Nė pyetjen pse, pėrgjigja e tyre ėshtė se krishterimi nuk jep pėrgjigje tė duhur dhe kėnaqėsi shpirtėrore.

Maqedonasit - mysliman



Nė kėtė formė Vlado (Velid) nė vitin 1997 u konvertua nė fenė islame. Sot ėshtė profesor i filozofisė. Para disa viteve fenė islame e pranoi edhe Oliveri (Osman), historian i diplomuar. Pėr kėtė e humbi vendėpunimin nė muzeun nė Nish. Denisi (Hamza) ėshtė trajner profesional i sporteve luftarake. Islamin e njoftoi pėrmes dajės sė tij, pasi qė pranoi islamin tė njėjtėn gjė e bėri edhe bashkėshortja e tij Beti (Hatixhja) dhe vėllai Zlatko (Ibrahim). Shembull i njėjtė ėshtė edhe Darko (Abdulmelik), sociolog i diplomuar, pas konvertimit tė tij iu bashkėngjit bashkėshortja Katerina (Amra), absolvente nė katedrėn pėr kimi, dhe miku i tij Dejani (Dejjan), student i sociologjisė. Elena (Amina), asistente nė katedrėn pėr gjeografi, pas konvertimit nė islam ėshtė bėrė njėra prej ligjėrueseve mė tė dalluara nė xhematin e femrave. Pas njoftimit tė disa myslimanėve maqedonas Ilija ėshtė pastruar dhe liruar nga paragjykimet dhe informatat e gabuara rreth myslimanėve dhe filloi tė lexoj pėr islamin. Interesimi i tij, leximi dhe bisedat pėr islamin me mikun e tij Stefanin, studentin e medicinės i cili merret me biēiklizėm, e ofruan Stefanin (Sufijan) deri te pranimi i islamit dhe ēlirmi nga mashtrimet filozofike. Mė pas Ilija filloi tė ndėrtoj jetėn e tij pėrmes principeve islame.
Natyrisht, ky ėshtė vetėm njė numėr i vogėl i maqedonasve tė cilėt u njoftuan me vlerat e islamit dhe e pranuan si rrugėn e vetme tė tyre. Gati pėr ēdo ditė ky numėr vjen e rritet, nė shumė raste duke iu falėnderuar tė lartpėrmendurve, tė cilėt me anė tė sjelljeve tė tyre bėhen udhėrrėfyes tė maqedonasve tjerė.
Qytetarėt e atyre vendeve me dėshirėn e tyre tė madhe qė sa mė afėr ta njohin islamin dhe myslimanėt, tė cilėt mediat, politikanėt dhe misionarėt e shumtė i paraqesin si rrezik i botės, pasi tė njoftohen me Kur'anin dhe islamin e kuptojnė vlerėn dhe vėrtetėsinė e islamit, dhe tė pavėrtetėn e asaj qė u servohet pėr islamin dhe myslimanėt. Pastaj shpeshherė, e sidomos tek intelektualėt ndodh qė ta pranojnė islamin dhe tė bėhen mysliman. Kėshtu qė sot, krahas propagandės sė madhe antiislame, nė vendet jomyslimane, e sidomos nė Perėndim, numri i myslimanėve rritet.

Pėrmes shkencės deri tek njohja e Allahut



Tregim mjaft interesant ėshtė pėr maqedonasin A.P. i cili si student i medicinės nė Beograd, nė vitet 80-ta, u konvertua nė islam. Bėhet fjalė pėr njė intelektual tė shquar dhe tė shkolluar i cili pas medicinės pėrfundoi edhe fakultetin elektronik, e pastaj edhe juridikun. Mė vonė pasuan edhe studimet nė lamini e sociologjisė. A.P. ėshtė njė person mjaft interesant, pėr tė cilin mund tė thuhet se ėshtė enciklopedi qė ecė, sepse gjatė bisedave dhe pyetjeve tė shumta gjen definicionin, librin dhe autorin i cili flet rreth asaj teme. Kontakti me islamin erdhi gjatė studimeve tė medicinės dhe praktikės tė cilėn e kishte mikrokozmosi nė trupin e njeriut. Filloi tė pyetet, kush ka mundėsi ta harmonizoj nė formė kaq tė pėrkryer? Duke ditur, natyrisht, thellė nė veten e tij se ky ėshtė Zoti, filloi tė lexoj librin rreth religjioneve. Ishte logjike qė sė pari pėrgjigjen ta kėrkoj tek feja ortodokse tė cilės i pėrkiste. Duke lexuar librat ortodoks dhe duke u njoftuar me dogmėn e kishės, hutia e tij ishte edhe mė e madhe, prandaj menjėherė vendosi tė shkoj tek prifti ortodoks qė t'ia shpjegoj disa paqartėsi, para sė gjithash rreth trinitetit. Nga ai kėrkoj qė t'ia shpjegoj definicionin e monoteizmit, por ky nuk i japi pėrgjigjen tė cilėn ai e dėshiroi. Atėherė vendosi qė tė jetė direkt me priftin dhe e pyeti pėr librin, respektivisht qė ta drejtoj nė mėsimet fetare tė cilat mė sė miri tregojnė pėr monoteizmin. Prifti ishte i qartė dhe i tha qė monoteizmin e pastėr duhet ta kėrkoj nė Islam. Ai tha se Islami ėshtė feja mė e pastėr kur bėhet fjalė pėr monoteizėm. A.P. deri nė kėtė moment nuk kishte dėgjuar shumė pėr islamin. Nė atė kohė dhe moment gjėja mė logjike ishte qė diturinė rreth islamit ta kėrkoj nga myslimanėt dhe u drejtua nė ambasadėn e Republikės Islamike tė Iranit. Aty i japin njė mal me libra, por nuk ishte i kėnaqur me shpjegimin e tillė tė monoteizmit. Nė ato libra nė mase tė madhe potencohej dhe flitej pėr revolucionin islamik dhe Homeinin ēka e kishte rritur nė njė personazh kulti. Kjo nuk ishte ajo qė ai kėrkonte, andaj i mėnjanoj dhe filloi kėrkimin drejt monoteizmit tė vėrtetė dhe dogmėn islame. Kur u kthye nė qytetin e tij nė Maqedoni, u takua me njė mysliman tė cilin e njihte mė parė, pėr ta drejtuar nė Bashkėsinė Islame. Aty i mori informatat e para pėr islamin dhe shumė shpejtė u konvertua nė islam. Sot, ai thotė se i vie shumė rėndė qė populli i tij, maqedonasit, nuk e kuptojnė e mė shumė intelektualėt maqedonas, pėrkundrazi, nė fillim, pasi qė u konvertua, kolegėt e tij e kishin sabotuar. Gjithashtu, ndjen dhimbje qė myslimanėt nė Maqedoni nuk janė principial dhe se nuk e praktikojnė islamin, por shpeshherė nga islami trashėgojnė vetėm emrat dhe gjėrat e imta nga tradita islame tė pėrziera me shumė gjėra pagane.

Marrė nga revista Saff
http://drejtesia.blogspot.com/2008/03/maqe...dhe-islami.html

PM
Top
buli3go
Postuar nė: 27.03.2008, 15:43
Quote Post


Tėrė kohėn flas :)
*****

Posti: Antarė
Postime: 103
Antari Nr: 12431
Bashkangjitur: 01.01.2008



Une kam nje fqinj maqedon, ish komunist i perbetuar, qe viteve te fundit eshte duke lexuar libra te shumte fetare dhe sidomos me tematike fetare islame. para dy javesh me pranoi nje gje; citoj: "Znam deka sega na kraj ke umram po vistinski kraj" (e di qe tash ne fund do te vdes ne rruge te vertete). edhe paraprakisht kemi biseduar me te per islamin (edhepse ne moshe mund te jete gjyshi im) mirepo une nuk isha i vetedijshem se nje dite do mi thote keto fjale. Mbetet e tija vetem te pranon se ka kaluar e islam.


----------------------------------------
PMUsers Website
Top
Foks_Ecc
Postuar nė: 27.03.2008, 16:19
Quote Post


Tėrė kohėn flas :)
*****

Posti: Antarė
Postime: 6983
Antari Nr: 6604
Bashkangjitur: 27.03.2007



shqipetaret frikohen te thone se jemi musliman per hater te tjerve.... e identitetit te krijuar nga Zoti....
Thuani ,].... Nuk ka hyni tjeter qe meriton adhurim pervec Allahut, dhe se Muhammedi .sv.s.eshte rob dhe i derguar i Zotit....

selam

Ky postim ėshtė ndryshuar nga Foks nė 27.03.2008, 16:20


----------------------------------------
Pa diturinė s'kuptohet e vėrteta
Pa diturinė s'largohet e meta
Pa diturinė vlerė nuk ka jeta
PM
Top
liro-g
Postuar nė: 13.12.2009, 16:55
Quote Post


Miku i ri
*

Posti: Antarė
Postime: 7
Antari Nr: 23967
Bashkangjitur: 12.12.2009



 Citim (INDEXI @ 27.03.2008, 14:37)
Maqedonia dhe Islami






Rritet numri i myslimanėve



Nė kohėt e sotshme kur nė tėrė botėn, natyrisht padrejtėsisht, mbretėron islamofobia dhe urrejtja e madhe ndaj myslimanėve dhe asaj qė rrjedh nga islami, kur islami dhe myslimanėt shikohen si dukuri e papranuar dhe kėrcėnuese, shumė vėshtirė mund tė paramendohet se dikush krahas kėsaj euforisė antiislame do ta shikoj islamin si di ēka interesante, tėrheqėse, tė vėrtetė, tė bukur dhe shpėtuese. Por, nė tė vėrtetė kjo ėshtė duke ngjarė, dhe mu nė ato vende prej nga fillon dhe ku ėshtė mė se e shprehur kjo kampanjė antiislame.

Njohja e tė vėrtetės



Rritja e numrit tė myslimanėve ėshtė duke ndodhur edhe nė vendet tė cilat na rrethojnė, respektivisht shtetet e ish Jugoslavisė. Njėra ndėr ato ėshtė edhe Maqedonia, ku ėshtė mjaft i shprehur nacionalizmi dhe urrejtja mes Maqedonasve - krishterė dhe Shqiptarėve - myslimanė, gjė qė rezultoi edhe me konfliktin ushtarak nė vitin 2001. Kjo luftė shtoi edhe mė tepėr informacionet negative dhe paragjykimet kundrejt islamit, ēka u manifestua nė shkatėrrimin dhe djegien e shumė xhamive nė mbarė vendin.
Por, ja qė edhe nė njė mjedis tė tillė, nė atė Maqedoni, vitin e fundit njė numėr shumė i madh i maqedonasve, krishterė ortodoks, filluan tė njoftohen me vlerat dhe vėrtetėsinė e islamit dhe vendosėn t'i kthehen kėsaj feje. Nė kėtė rast bėhet fjalė pėr maqedonasit e rinj, personat e shkolluar. Ēdonjėri prej tyre mbanė njė tregim specifik pėr atė se si erdhi nė kontakt me islamin dhe si e pranoi fenė e Allahut. Por, nė pėrgjithėsi pėrgjigjet janė: pėrmes librave, para sė gjithash fjalės sė Allahut - Kur'anit, por edhe nga librat tė cilat bėjnė paralelen dhe paraqesin vėrtetėsinė e islamit nė krahasim mė besimet tjera, si p.sh. Kurani dhe shkenca, Triumfi i sė vėrtetės etj. Natyrisht, shumica pranuan islamin duke iu falėnderuar kontakteve me myslimanėt tė cilėt praktikojnė islamin. Nė pyetjen pse, pėrgjigja e tyre ėshtė se krishterimi nuk jep pėrgjigje tė duhur dhe kėnaqėsi shpirtėrore.

Maqedonasit - mysliman



Nė kėtė formė Vlado (Velid) nė vitin 1997 u konvertua nė fenė islame. Sot ėshtė profesor i filozofisė. Para disa viteve fenė islame e pranoi edhe Oliveri (Osman), historian i diplomuar. Pėr kėtė e humbi vendėpunimin nė muzeun nė Nish. Denisi (Hamza) ėshtė trajner profesional i sporteve luftarake. Islamin e njoftoi pėrmes dajės sė tij, pasi qė pranoi islamin tė njėjtėn gjė e bėri edhe bashkėshortja e tij Beti (Hatixhja) dhe vėllai Zlatko (Ibrahim). Shembull i njėjtė ėshtė edhe Darko (Abdulmelik), sociolog i diplomuar, pas konvertimit tė tij iu bashkėngjit bashkėshortja Katerina (Amra), absolvente nė katedrėn pėr kimi, dhe miku i tij Dejani (Dejjan), student i sociologjisė. Elena (Amina), asistente nė katedrėn pėr gjeografi, pas konvertimit nė islam ėshtė bėrė njėra prej ligjėrueseve mė tė dalluara nė xhematin e femrave. Pas njoftimit tė disa myslimanėve maqedonas Ilija ėshtė pastruar dhe liruar nga paragjykimet dhe informatat e gabuara rreth myslimanėve dhe filloi tė lexoj pėr islamin. Interesimi i tij, leximi dhe bisedat pėr islamin me mikun e tij Stefanin, studentin e medicinės i cili merret me biēiklizėm, e ofruan Stefanin (Sufijan) deri te pranimi i islamit dhe ēlirmi nga mashtrimet filozofike. Mė pas Ilija filloi tė ndėrtoj jetėn e tij pėrmes principeve islame.
Natyrisht, ky ėshtė vetėm njė numėr i vogėl i maqedonasve tė cilėt u njoftuan me vlerat e islamit dhe e pranuan si rrugėn e vetme tė tyre. Gati pėr ēdo ditė ky numėr vjen e rritet, nė shumė raste duke iu falėnderuar tė lartpėrmendurve, tė cilėt me anė tė sjelljeve tė tyre bėhen udhėrrėfyes tė maqedonasve tjerė.
Qytetarėt e atyre vendeve me dėshirėn e tyre tė madhe qė sa mė afėr ta njohin islamin dhe myslimanėt, tė cilėt mediat, politikanėt dhe misionarėt e shumtė i paraqesin si rrezik i botės, pasi tė njoftohen me Kur'anin dhe islamin e kuptojnė vlerėn dhe vėrtetėsinė e islamit, dhe tė pavėrtetėn e asaj qė u servohet pėr islamin dhe myslimanėt. Pastaj shpeshherė, e sidomos tek intelektualėt ndodh qė ta pranojnė islamin dhe tė bėhen mysliman. Kėshtu qė sot, krahas propagandės sė madhe antiislame, nė vendet jomyslimane, e sidomos nė Perėndim, numri i myslimanėve rritet.

Pėrmes shkencės deri tek njohja e Allahut



Tregim mjaft interesant ėshtė pėr maqedonasin A.P. i cili si student i medicinės nė Beograd, nė vitet 80-ta, u konvertua nė islam. Bėhet fjalė pėr njė intelektual tė shquar dhe tė shkolluar i cili pas medicinės pėrfundoi edhe fakultetin elektronik, e pastaj edhe juridikun. Mė vonė pasuan edhe studimet nė lamini e sociologjisė. A.P. ėshtė njė person mjaft interesant, pėr tė cilin mund tė thuhet se ėshtė enciklopedi qė ecė, sepse gjatė bisedave dhe pyetjeve tė shumta gjen definicionin, librin dhe autorin i cili flet rreth asaj teme. Kontakti me islamin erdhi gjatė studimeve tė medicinės dhe praktikės tė cilėn e kishte mikrokozmosi nė trupin e njeriut. Filloi tė pyetet, kush ka mundėsi ta harmonizoj nė formė kaq tė pėrkryer? Duke ditur, natyrisht, thellė nė veten e tij se ky ėshtė Zoti, filloi tė lexoj librin rreth religjioneve. Ishte logjike qė sė pari pėrgjigjen ta kėrkoj tek feja ortodokse tė cilės i pėrkiste. Duke lexuar librat ortodoks dhe duke u njoftuar me dogmėn e kishės, hutia e tij ishte edhe mė e madhe, prandaj menjėherė vendosi tė shkoj tek prifti ortodoks qė t'ia shpjegoj disa paqartėsi, para sė gjithash rreth trinitetit. Nga ai kėrkoj qė t'ia shpjegoj definicionin e monoteizmit, por ky nuk i japi pėrgjigjen tė cilėn ai e dėshiroi. Atėherė vendosi qė tė jetė direkt me priftin dhe e pyeti pėr librin, respektivisht qė ta drejtoj nė mėsimet fetare tė cilat mė sė miri tregojnė pėr monoteizmin. Prifti ishte i qartė dhe i tha qė monoteizmin e pastėr duhet ta kėrkoj nė Islam. Ai tha se Islami ėshtė feja mė e pastėr kur bėhet fjalė pėr monoteizėm. A.P. deri nė kėtė moment nuk kishte dėgjuar shumė pėr islamin. Nė atė kohė dhe moment gjėja mė logjike ishte qė diturinė rreth islamit ta kėrkoj nga myslimanėt dhe u drejtua nė ambasadėn e Republikės Islamike tė Iranit. Aty i japin njė mal me libra, por nuk ishte i kėnaqur me shpjegimin e tillė tė monoteizmit. Nė ato libra nė mase tė madhe potencohej dhe flitej pėr revolucionin islamik dhe Homeinin ēka e kishte rritur nė njė personazh kulti. Kjo nuk ishte ajo qė ai kėrkonte, andaj i mėnjanoj dhe filloi kėrkimin drejt monoteizmit tė vėrtetė dhe dogmėn islame. Kur u kthye nė qytetin e tij nė Maqedoni, u takua me njė mysliman tė cilin e njihte mė parė, pėr ta drejtuar nė Bashkėsinė Islame. Aty i mori informatat e para pėr islamin dhe shumė shpejtė u konvertua nė islam. Sot, ai thotė se i vie shumė rėndė qė populli i tij, maqedonasit, nuk e kuptojnė e mė shumė intelektualėt maqedonas, pėrkundrazi, nė fillim, pasi qė u konvertua, kolegėt e tij e kishin sabotuar. Gjithashtu, ndjen dhimbje qė myslimanėt nė Maqedoni nuk janė principial dhe se nuk e praktikojnė islamin, por shpeshherė nga islami trashėgojnė vetėm emrat dhe gjėrat e imta nga tradita islame tė pėrziera me shumė gjėra pagane.

Marrė nga revista Saff
http://drejtesia.blogspot.com/2008/03/maqe...dhe-islami.html

smil4a8acf219332d.gif pritova me lexu krejt
PM
Top
rilindi97
Postuar nė: 30.01.2010, 12:21
Quote Post


Tėrė kohėn flas :)
*****

Posti: Antarė
Postime: 233
Antari Nr: 24370
Bashkangjitur: 22.01.2010



 Citim (INDEXI @ 27.03.2008, 14:37)
Maqedonia dhe Islami






Rritet numri i myslimanėve



Nė kohėt e sotshme kur nė tėrė botėn, natyrisht padrejtėsisht, mbretėron islamofobia dhe urrejtja e madhe ndaj myslimanėve dhe asaj qė rrjedh nga islami, kur islami dhe myslimanėt shikohen si dukuri e papranuar dhe kėrcėnuese, shumė vėshtirė mund tė paramendohet se dikush krahas kėsaj euforisė antiislame do ta shikoj islamin si di ēka interesante, tėrheqėse, tė vėrtetė, tė bukur dhe shpėtuese. Por, nė tė vėrtetė kjo ėshtė duke ngjarė, dhe mu nė ato vende prej nga fillon dhe ku ėshtė mė se e shprehur kjo kampanjė antiislame.

Njohja e tė vėrtetės



Rritja e numrit tė myslimanėve ėshtė duke ndodhur edhe nė vendet tė cilat na rrethojnė, respektivisht shtetet e ish Jugoslavisė. Njėra ndėr ato ėshtė edhe Maqedonia, ku ėshtė mjaft i shprehur nacionalizmi dhe urrejtja mes Maqedonasve - krishterė dhe Shqiptarėve - myslimanė, gjė qė rezultoi edhe me konfliktin ushtarak nė vitin 2001. Kjo luftė shtoi edhe mė tepėr informacionet negative dhe paragjykimet kundrejt islamit, ēka u manifestua nė shkatėrrimin dhe djegien e shumė xhamive nė mbarė vendin.
Por, ja qė edhe nė njė mjedis tė tillė, nė atė Maqedoni, vitin e fundit njė numėr shumė i madh i maqedonasve, krishterė ortodoks, filluan tė njoftohen me vlerat dhe vėrtetėsinė e islamit dhe vendosėn t'i kthehen kėsaj feje. Nė kėtė rast bėhet fjalė pėr maqedonasit e rinj, personat e shkolluar. Ēdonjėri prej tyre mbanė njė tregim specifik pėr atė se si erdhi nė kontakt me islamin dhe si e pranoi fenė e Allahut. Por, nė pėrgjithėsi pėrgjigjet janė: pėrmes librave, para sė gjithash fjalės sė Allahut - Kur'anit, por edhe nga librat tė cilat bėjnė paralelen dhe paraqesin vėrtetėsinė e islamit nė krahasim mė besimet tjera, si p.sh. Kurani dhe shkenca, Triumfi i sė vėrtetės etj. Natyrisht, shumica pranuan islamin duke iu falėnderuar kontakteve me myslimanėt tė cilėt praktikojnė islamin. Nė pyetjen pse, pėrgjigja e tyre ėshtė se krishterimi nuk jep pėrgjigje tė duhur dhe kėnaqėsi shpirtėrore.

Maqedonasit - mysliman



Nė kėtė formė Vlado (Velid) nė vitin 1997 u konvertua nė fenė islame. Sot ėshtė profesor i filozofisė. Para disa viteve fenė islame e pranoi edhe Oliveri (Osman), historian i diplomuar. Pėr kėtė e humbi vendėpunimin nė muzeun nė Nish. Denisi (Hamza) ėshtė trajner profesional i sporteve luftarake. Islamin e njoftoi pėrmes dajės sė tij, pasi qė pranoi islamin tė njėjtėn gjė e bėri edhe bashkėshortja e tij Beti (Hatixhja) dhe vėllai Zlatko (Ibrahim). Shembull i njėjtė ėshtė edhe Darko (Abdulmelik), sociolog i diplomuar, pas konvertimit tė tij iu bashkėngjit bashkėshortja Katerina (Amra), absolvente nė katedrėn pėr kimi, dhe miku i tij Dejani (Dejjan), student i sociologjisė. Elena (Amina), asistente nė katedrėn pėr gjeografi, pas konvertimit nė islam ėshtė bėrė njėra prej ligjėrueseve mė tė dalluara nė xhematin e femrave. Pas njoftimit tė disa myslimanėve maqedonas Ilija ėshtė pastruar dhe liruar nga paragjykimet dhe informatat e gabuara rreth myslimanėve dhe filloi tė lexoj pėr islamin. Interesimi i tij, leximi dhe bisedat pėr islamin me mikun e tij Stefanin, studentin e medicinės i cili merret me biēiklizėm, e ofruan Stefanin (Sufijan) deri te pranimi i islamit dhe ēlirmi nga mashtrimet filozofike. Mė pas Ilija filloi tė ndėrtoj jetėn e tij pėrmes principeve islame.
Natyrisht, ky ėshtė vetėm njė numėr i vogėl i maqedonasve tė cilėt u njoftuan me vlerat e islamit dhe e pranuan si rrugėn e vetme tė tyre. Gati pėr ēdo ditė ky numėr vjen e rritet, nė shumė raste duke iu falėnderuar tė lartpėrmendurve, tė cilėt me anė tė sjelljeve tė tyre bėhen udhėrrėfyes tė maqedonasve tjerė.
Qytetarėt e atyre vendeve me dėshirėn e tyre tė madhe qė sa mė afėr ta njohin islamin dhe myslimanėt, tė cilėt mediat, politikanėt dhe misionarėt e shumtė i paraqesin si rrezik i botės, pasi tė njoftohen me Kur'anin dhe islamin e kuptojnė vlerėn dhe vėrtetėsinė e islamit, dhe tė pavėrtetėn e asaj qė u servohet pėr islamin dhe myslimanėt. Pastaj shpeshherė, e sidomos tek intelektualėt ndodh qė ta pranojnė islamin dhe tė bėhen mysliman. Kėshtu qė sot, krahas propagandės sė madhe antiislame, nė vendet jomyslimane, e sidomos nė Perėndim, numri i myslimanėve rritet.

Pėrmes shkencės deri tek njohja e Allahut



Tregim mjaft interesant ėshtė pėr maqedonasin A.P. i cili si student i medicinės nė Beograd, nė vitet 80-ta, u konvertua nė islam. Bėhet fjalė pėr njė intelektual tė shquar dhe tė shkolluar i cili pas medicinės pėrfundoi edhe fakultetin elektronik, e pastaj edhe juridikun. Mė vonė pasuan edhe studimet nė lamini e sociologjisė. A.P. ėshtė njė person mjaft interesant, pėr tė cilin mund tė thuhet se ėshtė enciklopedi qė ecė, sepse gjatė bisedave dhe pyetjeve tė shumta gjen definicionin, librin dhe autorin i cili flet rreth asaj teme. Kontakti me islamin erdhi gjatė studimeve tė medicinės dhe praktikės tė cilėn e kishte mikrokozmosi nė trupin e njeriut. Filloi tė pyetet, kush ka mundėsi ta harmonizoj nė formė kaq tė pėrkryer? Duke ditur, natyrisht, thellė nė veten e tij se ky ėshtė Zoti, filloi tė lexoj librin rreth religjioneve. Ishte logjike qė sė pari pėrgjigjen ta kėrkoj tek feja ortodokse tė cilės i pėrkiste. Duke lexuar librat ortodoks dhe duke u njoftuar me dogmėn e kishės, hutia e tij ishte edhe mė e madhe, prandaj menjėherė vendosi tė shkoj tek prifti ortodoks qė t'ia shpjegoj disa paqartėsi, para sė gjithash rreth trinitetit. Nga ai kėrkoj qė t'ia shpjegoj definicionin e monoteizmit, por ky nuk i japi pėrgjigjen tė cilėn ai e dėshiroi. Atėherė vendosi qė tė jetė direkt me priftin dhe e pyeti pėr librin, respektivisht qė ta drejtoj nė mėsimet fetare tė cilat mė sė miri tregojnė pėr monoteizmin. Prifti ishte i qartė dhe i tha qė monoteizmin e pastėr duhet ta kėrkoj nė Islam. Ai tha se Islami ėshtė feja mė e pastėr kur bėhet fjalė pėr monoteizėm. A.P. deri nė kėtė moment nuk kishte dėgjuar shumė pėr islamin. Nė atė kohė dhe moment gjėja mė logjike ishte qė diturinė rreth islamit ta kėrkoj nga myslimanėt dhe u drejtua nė ambasadėn e Republikės Islamike tė Iranit. Aty i japin njė mal me libra, por nuk ishte i kėnaqur me shpjegimin e tillė tė monoteizmit. Nė ato libra nė mase tė madhe potencohej dhe flitej pėr revolucionin islamik dhe Homeinin ēka e kishte rritur nė njė personazh kulti. Kjo nuk ishte ajo qė ai kėrkonte, andaj i mėnjanoj dhe filloi kėrkimin drejt monoteizmit tė vėrtetė dhe dogmėn islame. Kur u kthye nė qytetin e tij nė Maqedoni, u takua me njė mysliman tė cilin e njihte mė parė, pėr ta drejtuar nė Bashkėsinė Islame. Aty i mori informatat e para pėr islamin dhe shumė shpejtė u konvertua nė islam. Sot, ai thotė se i vie shumė rėndė qė populli i tij, maqedonasit, nuk e kuptojnė e mė shumė intelektualėt maqedonas, pėrkundrazi, nė fillim, pasi qė u konvertua, kolegėt e tij e kishin sabotuar. Gjithashtu, ndjen dhimbje qė myslimanėt nė Maqedoni nuk janė principial dhe se nuk e praktikojnė islamin, por shpeshherė nga islami trashėgojnė vetėm emrat dhe gjėrat e imta nga tradita islame tė pėrziera me shumė gjėra pagane.

Marrė nga revista Saff
http://drejtesia.blogspot.com/2008/03/maqe...dhe-islami.html

eshte per tu pershendetur fakti qe njerezit megjithate vendosin per perqafimin e besimit islam, krahas te gjitha trysnive dhe paraqitjeve negative te cilat ia bejne kundershtaret e saj


----------------------------------------
" Fillo ta bėsh tash, ate qė dėshiron tė jesh nesėr "
PM
Top

Topic Options Reply to this topicStart new topicStart Poll

 

Postimet janė nė pronėsi tė vet postuesve, redaksia jonė nuk mer asnjė pėrgjegjėsi per permbajtjen e tyre!

© 2004-2017 Studentet.info™ | Kopjimi ėshtė i lejuar nėse theksohet burimi | Developed by: Just5 Studio