Studentet.info
 Kėrko      Antarėt      Aktivitet


  Reply to this topicStart new topicStart Poll

> Njė Prilli - Kur Mashtrimi Bėhet Festė
INDEXI
Postuar nė: 01.04.2008, 14:11
Quote Post


Tėrė kohėn flas :)
*****

Posti: Antarė
Postime: 569
Antari Nr: 3362
Bashkangjitur: 15.10.2006



Njė prilli - Kur mashtrimi bėhet festė



Pėrmblodhi dhe pėrshtati : Abedin HAXHIAJ




Islami na nxit tė jemi tė drejtė e tė sinqertė nė ēdo rast.
Allahu i Lartėsuar i lavdėron tė tillėt dhe i thėrret besimtarėt qė tė jenė tė atillė:
"O ju qė besuat! Ta keni nė kujdes All-llahun dhe tė jeni me ata tė drejtit!" (Tevbe, 119)
Ndėrsa Pejgamberi sal-lallahu alejhi ve sel-lem thotė: "Sinqeriteti tė shpie nė bėmirėsi, e bėmirėsia tė shpie nė xhennet. Robi vazhdon gjithnjė tė jetė i sinqertė gjėrsa tek Allahu shkruhet si i sinqertė. Gėnjeshtra tė shpie nė gjėra tė kėqija e ato tė shpiejnė nė xhehennem. Robi vazhdon gjithnjė tė jetė gėnjeshtar gjėrsa tek Allahu shkruhet si gėnjeshtar."
Krahas kėsaj, feja na ndalon nga gėnjeshtra, e cila ėshtė njė sėmundje e keqe, veti e shėmtuar, e urrejtur nga ēdokush qė ka mendje dhe arsye tė shėndoshė. Ajo ka pasoja tė kėqija dhe shpeshherė edhe fatale. Gėnjeshtari ėshtė njeri i urrejtur nga tė gjithė dhe nė tė njejtėn kohė ėshtė njeri i pabesueshėm. Njė fjalė e urtė popullore thotė: "Po gėnjeve tėrė jetėn, s'tė besojmė as tė vėrtetėn".
Nė fenė tonė ajo ėshtė e ndaluar dhe nuk lejohet nė asnjė menyrė pėrveē nė disa raste tė caktuara. Kėto raste nuk kanė tė bėjnė me shkeljen e tė drejtave, derdhjėn e gjakut e as fyerjen e nderit, pėrkundrazi. Ajo ėshtė e lejuar vetėm nė tri raste: gėnjeshtra nė luftė, pėr pajtimin e dy vetave dhe gėnjeshtra ndaj gruas pėr t'ia bėrė qejfin asaj.
Gėnjeshtra konsiderohet shenjė e dyftyrėshit (munafikut), Pejgamberi sal-lallahu alejvi ve sel-lem thotė: "Shenjat e munafikut janė tri: kur flet gėnjen, kur premton mashtron dhe kur i besohet diēka tradhėton." [Buhariu dhe Muslimi].
Gėnjeshtra ėshtė haram gjithsesi e sidomos kur ajo bėhet ndaj Allahut dhe Pejgamberit tė Tij, pastaj gėnjeshtra nė shit-blerje, kur gėnjen pėr njė ėndėrr qė se ka parė, kur gėnjėn nė formė tė shakasė, mashtrimi i fėmijėve pėrmes gėnjeshtrės, apo kur njeriu gėnjen qė tė tjerėt tė qeshin, etj. Tė gjitha kėto janė tė ndaluara dhe pėr to ekzistojnė argumente nga Kur'ani dhe Sunneti.
Muhammedi sal-lallahu alejhi ve sel-lem ka qenė njeri i drejtė dhe i sinqertė. Gėnjeshtra nuk ka qenė cilėsi e tij asnjėherė, as para shpalljes e as pas saj. Nė kohėn para shpalljes, populli i Mekkes i dhanė epitetin "Muhammed el-Emin" qė don tė thotė: Muhammed besniku-i drejti. Pėr kėtė arsye, Herakliu, mbreti i Romės, kur e pyeti Ebu Sufjanin disa gjėra nė lidhje me Muhammedin sal-lallahu alejhi ve sel-lem, ndėr tė tjera i tha: "A e keni akuzuar atė ndonjėherė me gėnjeshtėr para se ta thotė atė qė thotė tani (se ėshtė i dėrguar i Allahut)? Ebu Sufjani tha: Jo. Atėherė Herakliu tha: Nuk ka mundėsi qė ai tė mos gėnjej pėr njerėzit e pastaj tė gėnjej pėr Allahun."
Pėr fat tė keq, ekziston sot njė ditė, tė cilėn e festojnė shumė njerėz nė botė, e ajo ėshtė 1 Prilli apo siē ėshtė e njohur "dita e rrenave". Sipas tyre, nė kėtė ditė gėnjeshtra ėshtė e lejuar pa ndonjė kufi. Viktima e kėsaj dite nuk bėn tė hidhėrohet edhe pse nė disa raste pasojat e gėnjeshtrave janė katastrofale dhe e dėmtojn seriozoisht viktimėn.
Mė e keqja ėshtė se kjo festė ka zėnė vend edhe nė mesin e disa muslimanėve. Ata e festojnė atė edhe pse e din se gėnjeshtra nė islam ėshtė e ndaluar. Nėse tė tjerėt kanė bindjen se kjo ditė ėshtė njė ditė e veēantė dhe dallon nga ditėt tjera, tek ne muslimanėt gėnjeshtra ėshtė haram tėrė kohėn, s'ka dallim mes 1 Prillit dhe 2 Prillit. Ne nuk kemi argument nga sheriati se nė kėtė ditė lejohet gėnjeshtra andaj mbetet haram sikur nė ditėt e tjera.
Nga erdhi kjo festė kaq e shėmtuar, kush e solli atė? A ka lidhje ajo me ndonjė ngjarje historike? Pse ekziston nė mesin e shumė shoqėrive islame? Ēfarė gjykimi ka feja islam ndaj kėsaj feste?
Ekzistojnė mendime tė ndryshme lidhur me origjinėn e kėsaj feste. Disa thonė se ajo ka lidhje me kohėrat e lashta. Disa tė tjerė thonė se fillimi i saj ėshtė nė Francė nė vitin 1564 kur u bė ndėrrimi i kalendarit tė ri. Deri nė atė kohė, muaji i parė i vitit ishte Prilli. Kur u bė ndėrrimi i kalenadarit, ata tė cilėt e kundėrshtonin njė gjė tė tillė binin pre e gėnjeshtrave dhe talljeve tė ndryshme.
Disa e quajnė kėtė festė: "Mashtrimi i Prillit" dhe ky emėrtim ka njė histori:
Nė kohėn kur muslimanėt sundonin Spanjėn, ata ishin njė superfuqi qė nuk thyhej dot. Krishterėt evropianė mundoheshin ta zhduknin Islamin nga faqja e dheut. U munduan tė ndalin zgjėrimin islam nė Spanjė por kot, provuan disa herė por nuk patėn sukses.
Atėherė, ata dėrguan spiunė qė tė zbulojnė sekretin e kėsaj fuqie tė pathyeshme. Ata vėrejten se praktikimi i mirė i fesė (takvallaku) ishte sekreti i fuqisė sė tyre. Pasi zbuluan kėtė sekret, filluan tė mendojnė rreth njė strategjije e cila do tė thyente kėtė forcė andaj dėrguan nė Spanjė cigare dhe alkool falas.
Kjo strategji dha rezultatet e saja. Imani i muslimanėve filloi tė dobėsohej e sidomos nė mesin e tė rinjėve. Si rezultat i kėsaj, katolikėt nėnshtruan tėrė Spanjėn duke i dhėnė fund kėshtu sundimit tė muslimanėve nė kėtė vend. Me datėn 1 Prill ra Granada-fortifikata e fundit e muslimanėve, ata e quajtėn kėtė ditė: "Mashtrimi i Prillit" dhe vazhdojn ta festojnė atė ditė prej asaj kohe.
Anglezėt e quajnė kėtė ditė "Dita e Torollakėve" kjo pėr shkak tė gėnjeshtrave qė bėjnė e ndodh qė dikush tė iu beson e kėshtu bie viktimė e talljeve dhe nėnēmimeve.
Ndodhitė e kėsaj feste janė tė shumta: dikush ėshtė lajmėruar se i ka vdekur baba apo nėna apo ndonjė i dashur e ky nga mėrzia s'ka mundur tė pėrballoj dhe ka vdekur. Tjetėrin e kanė lajmėruar se ėshtė pėrjashtuar nga puna apo se familja e tij ka pas njė ndeshje automobilistike e ky nga tronditja ėshtė paralizuar. Dikėnd tjetėr e kanė gėnjyer se gruaja e tij ėshtė parė duke shkuar me njėrin, kjo ka rezultuar me vrasjen e gruas apo shkurorzimin e saj.
Neve nuk na intereson edhe aq shumė origjina e kėsaj feste sa na intereson gjykimi i sheriatit islam ndaj saj. Ne jemi tė sigurtė se kjo festė nuk e ka origjinėn nė gjeneratat e para tė muslimanėve, nė fakt ajo nuk ėshtė shpikur fare nga muslimanėt, ata qė e shpikėn janė jomuslimanėt. Andaj, kjo festė nuk ka bazė nė sheriatin islam dhe si e tillė, gėnjeshtra nė tė ėshtė e ndaluar (haram).
Disa mendojnė se gėnjeshtra ėshtė e lejuar kur ajo bėhet nė formė tė shakasė dhe me kėtė ata arsyetohen pėr 1 Prillin !
Ky ėshtė njė mendim i gabuar. Mė herėt u cekė se gėnjeshtra nuk lejohet edhe nėse ajo bėhet nė formė tė shakasė, bile pėr kėtė ka njė qortim tė ashpėr nga ana e Pejgamberit sal-lallahu alejhi ve sel-lem.
Sė fundi, lusim Allahun e Lartėsuar tė na bėj prej atyre qė pasojnė sheriatin e Tij dhe braktisin traditat e jobesimtarėve.

http://drejtesia.blogspot.com/2008/04/nj-p...-bhet-fest.html
PM
Top
erda
Postuar nė: 01.04.2008, 16:14
Quote Post


Tėrė kohėn flas :)
*****

Posti: Antarė
Postime: 227
Antari Nr: 13258
Bashkangjitur: 30.01.2008



Mesa kam njohuri 1 prilli ka qene dita e vitit te ri ne france ne kohen kur nuk ka pas komunikacione.
Po kur eshte unifikuar dita e vitet te ri francezet perseri kan vazhduar ta festojne prandaj 1 prilli tani shikohet dita e genjeshtrave . smil3dbd4e5e7563a.gif
kete ma ka zene syri ne ansiklopedine e njohurive globale.


----------------------------------------
""Shqiponjat fluturojne vetem ndersa laraskat fluturojne tufe"""
PM
Top

Topic Options Reply to this topicStart new topicStart Poll

 

Postimet janė nė pronėsi tė vet postuesve, redaksia jonė nuk mer asnjė pėrgjegjėsi per permbajtjen e tyre!

© 2004-2017 Studentet.info™ | Kopjimi ėshtė i lejuar nėse theksohet burimi | Developed by: Just5 Studio