Studentet.info
 Kėrko      Antarėt      Aktivitet


  Reply to this topicStart new topicStart Poll

> Konflikti me familjen e Ismail Kadaresė
Ethnic Albanian
Postuar nė: 10.11.2006, 21:04
Quote Post


Tėrė kohėn flas :)
*****

Posti: Antarė
Postime: 154
Antari Nr: 3787
Bashkangjitur: 02.11.2006




Familja Rrapi: Konflikti me familjen e Ismail Kadaresė

Nėnė e bir flasin nga SHBA pėr konfliktin me familjen e shkrimtarit
tė njohur, nė emisionin televiziv "Top Story"

Janulla dhe Renato Rrapi, nėnė e bir, ishin tė pranishėm mbrėmė,
pėrmes njė lidhjeje tė drejtpėrdrejtė satelitore nga SHBA, nė
emisionin televiziv "Top Story". Ata treguan versionin e tyre mbi
konfliktin me familjen e shkrimtarit tė njohur shqiptar, Ismail
Kadare, 22 vjet mė parė.

Intervista me Renato Rrapin

- E di qė keni kaluar nė vitet e fundit nė shumė strese dhe mė thonė
qė keni dalė nga njė depresion. Shpresoj tė jesh nė gjendje tė
flasėsh pėr historinė tėnde me vajzėn e Ismail Kadaresė. Familja e
vajzės thotė qė ju nuk keni pasur asnjė lidhje me tė, pėrkundrazi qė
ju e keni shqetėsuar dhe bezdisur vajzėn e shkrimtarit.

Jo, jo, ne ishim komshinj dhe nė fillim ishim si miq. Pastaj mė vonė
u kthye nė dashuri. Krahas kėsaj ishin ato historitė e
psikiatrisėā€¦ Policia mė ka ēuar pėr ekzaminim, s`kishte asnjė
shkak.

- Pėrpara se tė shkojmė tek Psikiatria. Ēfarė mban mend ti, ēfarė
kujton ti nga raporti me vajzėn e Ismail Kadaresė?

Qysh nė fillim, sa u njohėm flisnim nė telefon. Kur mbaronte shkolla
flisnim tek hyrja e pallatit tė saj. Atje, njė hetues na kapi njė
herė duke folur tek hyrja e pallatit. Mua mė ēoi direkt nė psikiatri
pėr ekzaminim. Pastaj mė vonė ishte si punė dashurie e fshehtė,
gjithmonė me frikėn e policisė.

- Pra, ju thoni qė keni pasur njė histori dashurie me vajzėn e
Ismail Kadaresė?

Tė fshehtė, tė fshehtė...

- Nėna juaj thotė qė ju kanė kėrcėnuar dhe ju kanė rrahur...

Kjo dashuri ishte 2 vjet ose 3 vjet, nuk e di sa zgjati, por ėshtė e
vėrtetė. Mė kanė trajtuar keq.

- A i mbani mend personat qe ju kane trajtuar keq? A i njihni ata?

Jo, jo kush i mban mend?! Ishin policė, tė veshur policė.

- Gjatė momentit qė ushtronin dhunė ndaj jush, a ju jepnin ndonjė
arsye pėrse ju kishin thirrur nė polici, pėrse po ushtronin dhunė
ndaj jush, pėrse po ju rrihnin? A ju jepnin njė motiv pėr kėtė?

Nuk mė kanė rrahur dhe aq shpesh me sa mbaj mend unė. 2 -3 herė. Po
mė thonin: "kush je ti?!"... Si presion psikologjik me tė gjitha
format qė kishte policia atėherė.

- Ju kanė pėrmendur emrin e Kadaresė apo tė familjarėve tė Kadaresė
gjatė kėtyre seancave nė hetuesi dhe nė polici?

Ata mė dėrgoni fletė-thirrje nė shtėpi pėr t`u paraqitur nė rajonin
e policisė. Dhe kur shkoja, paraqitesha nė rajon tė policisė, njė
herė ka qenė edhe e bija e Ismailit, Gresa. Duke bėrė presion
psikologjik: "kush je ti?!" e tjera e tjera.

- Renato, ju thoni qė ka qenė dhe Gresa nė njė nga kėto thirrjet nė
polici?

Njė herė ka qenė edhe ajo.

- Cili ishte pozicioni i saj?

Ajo ka qenė e re dhe nuk e dinte se ēfarė po ndodhte. Ndoshta i
shikonte gjėrat nga njė pozicion tjetėr, kurse unė nuk isha nė
pozicionin e saj. Megjithėse kisha luajtur filma, isha nė lice pėr
violinė dhe kisha ėndrra pėr tė ardhmen, po isha krejt nė pozicion
tjetėr.

- Ju duket qė e keni dashur vajzėn e Ismail Kadaresė?

Kėshtu mendoja unė.

- Kur patė qė historia me tė po pėrfundonte, atėherė pėrse
kėmbėngulėt ta vazhdonit?

Nė fillim, unė pata idenė tė tėrhiqesha, por ajo deshi tė me fliste.
Mė ēoi haber ta merrja nė telefon. E mora nė telefon dhe foli si e
pėrlotur, qė tė mos ta ndalonim, por ta vazhdonim. Dhe pata pasoja...

- Ju ka thėnė ajo ndonjėherė qė ka pasur presion nga familja e saj
pėr tė ndėrprerė lidhjen me ju?

Po, po, mė ka thėnė. Por ju thashė, qė ishte njė dashuri e fshehtė...

- Ju vetė keni pasur presion nga mamaja juaj pėr tė vazhduar kėtė
lidhje?

Jo, jo. Mamaja madje me thoshte hiq dorė. Mamaja mė thoshte: "mos
vazhdo se do gjesh belanė!"

- Renato, zoti Kadare pohon nė intervistėn e tij, qė ju ka takuar
juve, pasi ju kanė rrahur. Nė kėtė intervistė, zoti Kadare
pėrshkruan specifikisht edhe dialogun me ju. Ai thotė: "tė kanė
rrahur" dhe ju jeni pėrgjigjur: "Po mė keni rrahur ju" dhe me pas ju
keni pohuar, thotė zoti Kadare, qė e keni kuptuar gabimin dhe se nuk
do ta vazhdonit mė kėmbėnguljen tuaj. Ėshtė e vėrtetė qė ju keni
pasur njė takim tė tillė, pasi ju kanė rrahur, me zotin Kadare?

Jo, jo, s`e mbaj mend.

- Renato, ēfarė mban mend nga koha e qėndrimit nė spitalin
psikiatrik, ku ti ke kaluar disa vite? A patėt momente kur ju
menduat tė iknit nga spitali, ndoshta patėt momente hakmarrjeje apo
zemėrate me dikė?

Ka kaluar shumė kohė, shumė peripeci kanė ndodhur nė atė kohė qė kam
jetuar nė Shqipėri. Mė vonė pastaj... kam shkuar nė Greqi dy vjet.
Kur edha nė Amerikė u stabilizua kjo situatė.

- Ke dashur t`i harrosh shumė prej kėtyre ngjarjeve?

Gjėra tė kaluara.

- Megjithatė, cili ėshtė momenti mė i rėndėsishėm nga lidhja me
vajzėn e shkrimtarit Ismail Kadare?

Ngjarjet midis nesh ndryshuan, pėr shkak se ndodhnin dhe gjėra qė
kishin lidhje me familjen e saj. Ajo ēfarė ndodhi me kryeministrin
Mehmet Shehu. Kėta ishin tė lidhur, kishin miqėsi dhe i jetonin kėto
ngjarje politike. Pėr familjen time kėto s`kishin tė bėnin fare, por
pėr familjen e asaj po.

- Nė ē`kuptim ndikonin?

Flisnin pėr kėto gjėra dhe nė atė kohė vetė Ismaili Kadareja kishte
frikėn e kėtyre ngjarjeve politike. Jetonte me pasigurinė e....

- Bėhet fjalė pėr vitin 1982?

Po.

- Mos mendoni qė ndoshta ngjarjet e vitit 1982, situata e vėshtirė
pas vetėvrasjes sė Mehmet Shehut edhe nė familjen e Kadaresė mund tė
ketė ndikuar nė lidhjen tuaj me vajzėn e Kadaresė?

Po! Po, besoj.

- Renato, tani je mė i qetė, ke kaluar njė depresion tė rėndė mė
thotė mamaja juaj. Shumė ngjarje i ke harruar. Ndoshta mė mirė qė i
ke harruar dhe ke nisur njė jetė tė re. Megjithatė nėse do tė kishe
pėrballė Ismail Kadarenė, i cili ju akuzon qė i keni shqetėsuar
familjen, se deri diku i keni prishur jetėn familjes, vajzės sė tij
dhe jetėn e tyre nė pėrgjithėsi. Nėse do ta kishit pėrballė, ēfarė
do t`i thoshit sot?

Ėshtė e kotė t`i mendoj kėto gjėra. Nuk e di... kam lexuar nė
kompjuter pėr deklaratat qė ka dhėnė Kadareja pėr mamanė dhe mua.
Por nga ta di unė nga se niset ai tė mendojė tė tilla gjėra, jo pėr
agjenturė... Siē e thashė, ngjarjet politike ishin tė lidhura me tė.
Ai ka qenė me tė vėrtetė njė figurė kryesore politike shqiptare
gjatė kohės sė komunizmit dhe vazhdon, ėshtė figurė kryesore e
politikės. Por varet si i mendon ai gjėrat. Emri im si i tingėllon
atij, si jo shumė shqiptar.

- Renato, ti ke lexuar ndonjė vepėr tė Kadaresė? E njeh atė si
shkrimtar?

Po, po kam lexuar nė moshė tė re, romane.

- Ke njė vlerėsim tėndin pėr kėtė shkrimtar dhe a ndikohet ky
vlerėsim nga ngjarjet qė tė kanė lidhur ty me tė?

Ėshtė shkrimtar i veēantė.

Intervista me Renato Rrapin

- Po ju drejtohem me emrin qė ju njohin nė Shqipėri, Janulla. Nė
radhė tė parė do tė doja tė dija pėrse vendosėt tė bėnit publike
historinė tuaj? Ju nuk jeni as rasti i parė dhe as rasti i fundit,
ku familja e vajzės nuk pranon djalin. Pra nuk pranon qė vajza e
tyre tė lidhet me njė djalė. Pse kėmbėngulėt kaq shumė qė kėtė
histori ta nxirrnit nga sirtarėt e tė kaluarės?

Nė radhė tė parė, unė jam nėnė dhe dua tė vė nė jetė nderin tim,
dinjitetin, qė ma ka ulur aq poshtė dhe vazhdon akoma me ofendime me
shpifje nga mė tė ulėtat, nga mė degjenerohet. Dhe aq mė tepėr dhe
familja e tij dhe e motra. Prandaj unė vendosa t`i tregoj publikut
se kush jam dhe ēfarė djali kam, ēfarė familje kam, ku jetoj dhe tė
gjitha ēfarė ju mund tė kėrkoni.

- Atėherė kemi dėgjuar, kemi lexuar versionin e plotė tė zotit
Kadare. Do tė donim sot tė dėgjonim versionin e plotė tė Janullės.
Si nisi historia e djalit tuaj me vajzėn e Kadaresė dhe mė pas tė
gjithė incidentet qė e pasuan atė?

Historia e djalit tim nisi kur ai ishte student nė vitin e tretė nė
liceun artistik. Ajo ishte nė vitin e dytė nė shkollėn "Sami
Frashėri". Por fati ynė i keq ishte se ne jetonim afėr tyre dhe si
tė rinj qė ishin... Unė nuk isha nė gjendje tė madhe, shitėse isha.
25 vjet punova nė Tiranė dhe konditat qė kishte Ismail Kadareja nuk
e kisha unė shoqėrinė qė e rrethonte atė. Ai bėnte ligjin, more
vėlla, ai duhesh vėnė ministėr i Brendshėm dhe kushedi sa do tė
internonte. Ai ėshtė kriminel pėr mua, shoku i ngushtė i Enver
Hoxhės qė kanė bėrė krimet e dynjasė. Unė pėr veten time jam e larė,
e pastėr nė shpirt e tregoj tė vėrtetėn. Nuk dua tė shpif, nuk dua
tė marr njeri nė qafė.

- Mė tregoni historinė siē ju thashė Ismail Kadare ka mohuar
ekzistencėn e njė lidhjeje midis vajzės sė tij dhe djalit tuaj, ai
ka deklaruar qė behet thjesht presion nga njė familje. Ju e dini si
ju ka vlerėsuar ai si njė grua amorale dhe njė familje qė donte tė
fejonte me zor djalin me vajzėn e tij. Nėse do tė na tregonit
versionin tuaj tė historisė sė lidhjes sė djalit tuaj me djalin e
Kadaresė?

Djali im kishte filluar dashuri me tė. I ati i vajzės ēfarė nuk i
sillte nga Franca se i pari shkrimtar qė shkonte nė Francė, Ismail
Kadareja ka qenė. Ēdo gjė vajza ia jepte djalit tim me magnetofon,
me "Beatles". Ku kishte atėherė "Beatles" nė 1982 dhe mė shokė ky me
njė vajzė tjetėr, kėta takoheshin dhe u dashuruan. Ajo ishte e bija
e Kadaresė. E merrte nė telefon nė Liceun Artistik dhe i
thoshte: "Hajde Renato, se ke motrėn sėmurė" (bėheshe sikur ishte
tezja, motra ime). Renato dilte, kur e shikonte atė dilnin shkonin
nė kinema, sė bashku me tė motrėn e saj, Besin. Vjehrra ime e ka
gjetur disa herė nė varreza, dy herė e ka parė me lule me trėndafila
te babai i Renatos. Ismail Kadareja e dinte shumė mirė kėtė dhe
duhet tė tregohesh i drejtė mos ta fshihte kėtė qė po e mban sekret,
qė vetėm varri do t`ia tresė. Ky duke marrė vesh qė e bija dilte me
Renaton, se ai e dinte pavarėsisht se thotė qė nuk dija gjė. A i
kujtohet Ismail Kadaresė, qė nė orėn dy tė natės, e ka marrė vėllai
i tij se vajza vinte nė shtėpinė tonė. Nė dy tė natės e kanė marrė
vajzėn dhe i kanė thėnė: "hajde me tė mirė, se po nuk erdhe, do tė
marrim policinė".

- Pėr ēfarė viti bėhet fjalė?

Po, nė 1982, sepse nė 1983 ato i hoqėn fėmijėn nga barku. Kėshtu qė
Kadareja bėri krimin e parė.

- Atėherė ju po thoni qė lidhja midis djalit tuaj dhe vajzės sė
Kadaresė ka pasur njė abort nė mes?

Ka pasur abort dhe me urdhėr tė Foto Ēamit ėshtė hequr fėmija nė
maternitetin e Tiranės. Kėtė e dinė shumė mirė njerėz kompetentė dhe
kėtė nuk ka kush ta mohojė asnjeri. Ndoshta njerėzit nuk duan tė
flasin, por dokumentet janė, njerėz tė gjallė ka qė e faktojnė. Kėtė
e ka faktuar vetė Liri Gjoliku, qė ka qenė nė Kuvendin Popullor dhe
unė i bėra letėr atėherė asaj dhe ajo u interesua pėr tė gjithė kėto.

- Ju thoni qė nė orėn dy tė natės, vėllai i Kadaresė ka ardhur nė
shtėpinė tuaj pėr tė marrė Gresėn?

Po, Shahini. Ai doktori. Motra ime ka qenė atje vajza ime e vogėl,
Renato. Madje atė natė qė ajo ka qenė atje, unė kam dalė, kam blerė
pasta, se pijet i solli vetė se ia sillte i ati nga Franca dhe ka
qėndruar gjithė natėn atje. Dhe 2-3 herė edhe nė mėngjes vinte, se
mė thoshte komshija: "Moj, vjen njė vajzė me syze, Renato ėshtė mė i
bukur, ēfarė e do Renato atė vajzė". Por ajo nuk e dinte qė ishte
vajza e Kadaresė dhe mė pas u miqėsuan me tė dhe u bė aleate me tė,
derisa na futėn incizim nė shtėpi. Kush shkrimtar i bėn kėto tė
incizojė, ēfarė thonim ne. Kjo ėshtė e vėrteta, s`ka pse t`i mohojė
ai. Kjo histori ėshtė aq e dhimbshme, sa nuk ka bėrė vaki. Ėshtė
ekzemplare pėr Shqipėrinė. S`ka bėrė vaki nė botė kjo qė ka bėrė ai.

- Kemi ngelur tek ajo pjesė e historisė kur vėllai i Kadaresė e mori
Gresėn. Ku e ēuan Gresėn atė natė?

Erdhėn e morėn se dhe ajo fėmijė ishte 17 vjeēe dhe jo 15 siē thuhet
nėpėr gazeta. Vajzat 17-vjeēare martoheshin nė atė kohė dhe kur
erdhi herėn tjetėr mė duket ka qenė ora 9, sa unė derdhja lekėt e
dyqanit. Kur erdha nė shtėpi dėgjova kėta tė dy qė ishin tė mėrzitur
dhe pyes Renaton qė ēfarė ke. Ky i thoshte, thuaja ti ndėrsa ajo i
thoshte "thuaja ti sat ėme". O zot, thashė, vajza e Ismail Kadaresė
tė thotė: "thuaj sat ėme". Ēfarė edukate.

- Ēfarė ju thanė atė natė?

Renato me tha: "Mami e di si ėshtė puna. Kjo ėshtė 6 muajshe
shtatzėnė dhe unė nuk e di ēfarė tė bėjmė. I them asaj a e di mamaja
jote babai, jo mė thotė nuk e dinė. Po ti si vete nė shkollė: "Po,
ja mė tha, vė korsenė e mamit, qė nuk me duket barku". Dimėr ishte.
Nė kėtė kohė i thashė, ma jep nr e telefonit. Tė vete tė marr mamanė
tėnde nė telefon dhe vajta tek hotel "Peza". E marr nė telefon dhe
mė del Helena, tė cilės i them: "Hajde se kam njė punė". Pėr ēfarė,
mė do mė thotė, por ti e di qė vajzėn e ke kėtu, se kemi njė punė
serioze dhe unė urtė e butė, jo siē filluan ato. Vjen Helena dhe
Renato mė thotė dil mami, se do t`ia them vetė. Nuk e mbaj mend se
ēfarė i tha, dhe kur del nga dhoma, ajo mė thotė: "Janulla, nesėr do
tė vish tė bisedosh me Ismailin, se ai vendos. "Dhe ėshtė e vėrtetė,
nėna nuk vendos, ai ishte komandant nė shtėpinė e tyre. Mirė i them
unė, kur tė vij, kur tė mbarosh punė me dyqanin. E mbajta mend kėtė
fjalė qė mė tha ajo dhe kur dola nga dyqani e mora nė telefon. Se
mendova, a do tė dojė ai? Sa u hap telefoni, unė i thashė: Zoti
Kadare, ju jeni? Po mė tha kush jeni ju? Jam mamaja e Renatos, i
thashė. Moj qelbėsirė, mė tha ai, dhe ma mbylli telefonin. Unė, duke
u mbajtur me fjalėn e Helenės, shkova tek shtėpia dhe mė del Ismaili
dhe mė fut tek dhoma e punės, ku kishte libra. Qė ai thotė, e kanė
futur pėr tė spiunuar. Mė bie nė sy fotoja e Ismailit me Enver
Hoxhėn me Gresėn dhe thashė me veten time. Bo bo, ku u futa, kėta
kushedi se ēfarė do mė bėjnė mua dhe atė qė mendova mė ndodhi.

Ēfarė tė ndodhi?

Z. Ismail i thashė, Renato dhe Gresa duhen dhe ti besoj se e ke
marrė vesh se u bė njė kohė e gjatė. Ai thotė qė nuk di asgjė. Si
nuk di gjė. i thashė. Vajza juaj ėshtė 6 muaj shtatzėnė. Nganjėherė
vajzave nuk u vijnė menstruacionet 6 muaj se kam pyetur vėllanė tim
Shahinin, mė tha. Po ti sapo mė the qė nuk dije gjė, i thashė, tani
ke folur me vėllain tėnd. Do tė thotė qė ti ditke. Megjithatė, ai u
nxeh dhe mė tha pėrse ke ardhur tė mė thuash pėr vajzėn. Unė kam
ardhur, i thashė, se ata janė tė rinj dhe ēfarė do bėjmė, se ėshtė
turp si pėr ta, si pėr ne. Gjithė inat e mbylli derėn e dhomės dhe
mė ēoi tek kuzhina, se erdhi dhe Helena nė atė kohė. Ai u nxeh dhe
kur nxehet Ismail Kadareja 100 metra larg duhet t`i qėndrosh. Bėhet
mė i keq se Hitleri. Nė kuzhinė, shikoj Lili Zhejin, njė shoqe tė
Helenės, Vladimir Zhejin, njė djalė i sigurimit tė shteti. Ulu, mė
thotė Vladimir Meēja, qė rrinte pėrkarshi tek tavolina e bukės. E di
ti kush je, mė tha e di, qė je mbesė kulaku, e di qė ke njė dajė tė
arratisur. E di ti, qė njė dajė e ke nė burg pėr politikė, kush je
ti njė copė shitėse. Ēfarė do ti. Te Ismaili ke ardhur tė bėsh
krushqi me tė. Unė i thashė: Kush tė kėrkoi krushqi, kam ardhur tė
bėjmė muhabet se janė tė rinj. Fėmijėn e ka nė bark, janė nė
shkollė, ju jeni me kulturė, silluni me tė butė me mua dhe fillova
tė qaja. Nga ato njerėz qė duken shumė tė kulturuar janė aq tė
kėqinj qė flasin fjalė, qė mua nuk m`i ka zėnė veshi te njerėz tė
tjerė. Ismaili mori tel dhe mė tha hajde se ėshtė pėr ty. Marr
telefonin dhe mė duket se ishte Neshat Tozaj, qė mė thotė: Ik moj
prostitutė, pse ke hyrė me zor nė shtėpi. More vėlla, i thashė, kush
ka hyrė me zor vetė, mė thirri Helena. Dil mė tha, se do tė thėrras
policinė. Sa dal tek dera shikoj 7-8 policė, njėri mė merr zvarrė,
tjetri mė tėrhoqi nga flokėt nėpėr shkallė, nuk kishte njeri dhe unė
i thashė: Kėtė qė po mė bėn Ismail Kadare, se ti ke edhe gurin edhe
arėn, ti je mik i Mehmet Shehut. Ai ka thėnė qė i kam thėnė se je
mik i Enver Hoxhės. Nuk e mbaj mend, shpatullat mė dhembnin, njė
kėpucė mė mbeti tek shkallėt e katit tė dytė. Mė mbajnė nė polici
atė natė, mė ofendojnė me fjalėt mė tė ndyra: "Moj Prostitutė". E
gjithė policia e dinte se ēfarė kishte Ismaili me djalin tim. Mė
lanė tė lirė si e pandehur. Mė vjen fleta e gjyqit, shkojmė nė gjyq,
ku ishte Ismaili e motra dhe njė shok. Mbaj mend qė del sekretarja
dhe thotė: Janulla Rrapi dhe Ismail Kadare. Njė nga kalecėt e tij
thotė, pėrse bėrtet Ismail Kadare. Ajo i thotė pėrpara gjyqit si
shkrimtari dhe kjo qė ėshtė shitėse janė tė barabartė dhe nuk folėn.
Gjyqi u bė i mbyllur. Dhe unė nuk e kuptova se pėrse dėnova me punė
si korenjtorėse, ku nė dokumente dhe me vendim ėshtė qė Ismil
Kadareja mė ka fyer i pari. Mė shau `qelbėsirė` dhe me fjalėt mė tė
ulėta tė fjalorit dhe tani doli qė e kisha fyer unė deputetin,
nėnkryetarin e Frontit Demokratik, ai kishte forcė. Pas Enver Hoxhės
vinte Ismail Kadareja. Mė hoqėn nga puna dhe punoja nė beton, pėr
rreth 2-3 muaj. Bėra njė letėr, letra kam bėrė shumė, sepse kėrkoja
tė drejtėn time. Dhe shumė njerėz e dinin qė bėheshin gjėra tė
padrejta pėr dashurinė e vajzės sė tij. Ēfarė ishte Ismail Kadareja,
ēfarė isha unė. Ai vetė shkruan pėr dashurinė nė librat e tij. Ai
vetė ka dashuruar, ka bėrė poezi pėr tė dashurat e tij. Nuk e
shikonte vetėn e tij, por mė shikonte mua, me djalin tim tė
korrigjonte veten pastaj tė na bėnte atė qė na bėri, qė nuk harrohet
pėr jetė, qė e di e gjithė Shqipėria e gjithė Amerika.

- T`i rikthehemi ēėshtjes sė internimit tė familjes tuaj nė vitin
1984, ku ju keni akuzuar zotin Kadare si kėrkues tė internimit tuaj.
Na e shpjegoni kėtė histori?

Ajo ėshtė e vėrtetė, qė ne prej Ismail Kadaresė u internuam, se me
ato qė ka shkruar nėpėr gazeta motra e Kadaresė, qė unė ushtroja
profesionin e "kurvėrisė", gjė qė nuk ekziston dhe unė qė punoja
gjithė ditėn me njė dhomė me fėmijėt dhe komshinjtė qė ishin miq tė
Manush Myftiut, qė donin tė lirohej shtėpia dhe ta merrnin kėta, siē
e morėn.

- Ju po thoni qė shtėpinė tuaj nė Tiranė e ka marrė familja Kadare?

Jo, e morėn miqtė e Kadaresė qė futėn incizimin nė shtėpi

Kanė emra kėta zonja Janulla?

Ai quhet Reshit Delija, me vajzėn Heroina. Ne kishim njė dhomė
poshtė, ku mbanim rrobat e dimrit, atje ku shkonte Renato me Gresėn
qė bėnin dashuri. Vinin shokėt, dėgjonin muzikė, bitėllsat. Atje ka
ardhur policia, e ka marrė atje, ka ardhur dhe e ėma, po deshe t`i
mohojnė. Dhe internimin prej Ismail Kadaresė e kam, sepse nė
ndėrmarrjen time kam qenė shembullore. Nuk ka ndonjė dokument qė tė
jem dėnuar pėr prostitucion ose pėr agjitacion propagande. Nuk ka
ndonjė dokument qė tė kem futur sovjetike brenda, lloj-lloj
shpifjesh qė Kadareja ka pėrdorur nė kurrizin tim dhe kėtė s`ia fal
kurrė, derisa tė jetė gjallė. Po tė ishte sjellė Kadareja si njeri
po.

Ju zonja Janulla keni dokumente qė tė vėrtetojnė se Kadareja ka
kėrkuar internimin tuaj apo ju vetėm mendoni qė kjo ka ndodhur
kėshtu?

Jo, kjo ka ndodhur. Ma ka thėnė atė natė: "Ta shikosh se ēfarė do tė
bėj" dhe na kanė thirrur nė Komitet tė Partisė, ku ka qenė Xhelil
Gjoni, sekretar i frontit tė lagjes, qė na thirri. Vajta unė me
Renaton dhe na tha: "Mos e ngacmoni Kadarenė mė, se do tė keni
pasoja shumė". Ku ishte parė tė thirrej familja pėr njė histori
dashurie. Vetė i vinte Renatos nga mbrapa, nuk i thoshim ne me zor.
Edhe Renato i ri ishte, ku dinte ai nga kėto gjėra. Ato e katandisėn
djalin tim nė kėtė gjendje. Unė jam plotėsisht e bindur qė Kadareja
na ka internuar, se po tė lexoni librin e Dilaver Bengasit "Enigma e
2 korrikut", ku Helena i lutej Hekuran Isait qė tė na internonin. I
lutej Foto Ēami, dhe me urdhėr tė Foto Ēamit ata hoqėn fėmijėn 6
muajsh qė sot do ta kishte 23 vjeē. Djalin, se djalė ishte ku ia
hoqėn kėmbėt.

Sipas jush, ju thoni ka ndodhur diēka e rėndė qė Gresa Kadare ėshtė
detyruar tė abortojė. A ka persona tė tjerė tė pėrfshirė nė procesin
e abortit qė ju pretendoni se ka ndodhur?

Ėshtė thirrur Liri Gjoliku nga ministri i Brendshėm Hekuran Isai,
nga Foto Ēami dhe i ėshtė thėnė qė nuk duhet t`i ndihmosh kėta, as
nėnėn, as djalin, sepse ai ėshtė figurė e madhe. Jo, i tha ajo, pėr
ligjin janė tė drejtat e barabarta. Fėmija nuk hiqet, vetėm nėse ajo
ėshtė e sėmurė dhe ka raport. Foto Ēami urdhėroi ndonjė infermiere
dhe e kenė ēuar nė mes tė ditės. E kanė veshur si fshatare, me
motrėn e Kadaresė, qė nuk lė akuzė pa bėrė mbi mua.

PM
Top
ardi_pr
Postuar nė: 10.11.2006, 21:26
Quote Post


Tėrė kohėn flas :)
*****

Posti: Antarė
Postime: 811
Antari Nr: 1964
Bashkangjitur: 03.08.2006




Z.Kadare pse e nga kush u egzekutua poeti Havzi Nela nė 1988??



LETER E HAPUR

I "adhuruari" shkrimtari im me dimensione botėrore Ismail Kadare.
Mbėrritėm kėtu ku nuk do desha kurrė!
Edhe pse s kam dashur tė merrem me ju si person detyrohem tė merrem
me ju si institucion. Sepse pėr rolin tuaj dje dhe pėr kumtet
gjithmonė tė diskutueshme sot ju pėrbėni institucionin "Kadare"
tepėr special e kurioz si eksperiencė jo vetėm shqiptare por edhe e
historisė botėrore. Pėrderisa si fenomen keni kapėrcyer ēdo
normativė qe njeh e ka analizuar eksperienca botėrore pėrsa i pėrket
raportit qoftė edhe prej detyrimit tė shėrbimit tė poetit apo
artistit me pushtetin totalitar (Sartri etj).
Nė fillasat e mia tė hapjes publike si dėshmi thjesht e
paimagjinushme dot e totalitarizmit e papėrfillshme kjo me vuajtjen
e tėrė popullit shqiptar ju kam bėrė thirrje juve personalisht e tė
urtit tjetėr Godo tė rishikoni pozicionimin tuaj ekstremisht nė
revansh pėr tė marrė dimensionet siē ju takojnė siē edhe mundeni pėr
nga vlerat e pėr nga pėrgjegjėsia juaj personale tė rilindasit nė
periudhėn e tranzicionit pėr tė dalė me sa mė pak dhimbje nga
komunizmi e jo pėr t u vetvrarė rishtaz me antikomunizmin. Siē jam
shprehur nuk desha qė t ju rėndoja pėrkundrazi, ndaj njė punim im i
vjetėr bazuar tek "Pesha e Kryqit", "Nga njė dhjetor nė tjetrin"
dhe "Intervistė me A.Bosce" ku stigmatizoj kumtet tuaja shumė tė
rrezikshme pėr popullin shqiptar, fle ende nė sirtar. Sepse kam
nevojė pėrsėri tė iludohem tek ju, si nxitje pėr tė ecur pėrpara
sipas vizionit tim megjithė goditjet e parashikuara tė deziluzionit,
ēka tek e fundit mbeten investim ndaj tė vėrtetės pėr rritje tė
mėtejshme. Kėtė gjė se kam pretenduar nga Dritero Agolli pėr
vazhdimin llogjik tė rrugės sė tij e pėr reflektime tė natyrshme tė
cilat sot na kanė ndodhur tė gjithėve.
Ju jeni pozicionuar me parathėniet e librave jo vetėm demaskues te
krimeve tė komunizmit por edhe nė pėrpjekje pėr tė zbėrthyer fajin
kolektiv si "Zonja e zezė N.Hoxha" e Fahri Balliut, "Rrno vetėm per
me tregue" te At Zef Pllumi dhe "Vilsoni e Genci" tė Sadik Bejkos,
ēka nuk mjafton. Ēfarėdo qė ju personalisht keni akuzuar pas 90 nuk
ėshtė e pa rėndėsishme por tek ėshtė tendencionalisht e fokusuar
vetėm tek E.Hoxha e gruaja e tij ju tradhton nė mbrojtje tė
vetvehtes nė fajin nė grup.
Ndėrkaq Alia gjoja antikomunist i orėve tė para pregatitet tė ruajė
po tė jetė nevoja edhe me dhunė pushtetin komunist nė atė pluralist
(realizuar konkretisht nė 97 e ēka akoma tė ngjarė). Gjė qė ju jo
vetėm e dinit mė mirė se kushdo por nuk pipėtitėt kur kjo gjė plasi
publikisht nė mėnyrė flagrante dy vjetėt e fundit me dokumentin
famėkeq tė fjalimit tė tij me besnikėt e byrosė sė PPSH. Skandal ky
politiko-mediatik i organizuar nė sinkron sot e ndoshta pėrgjithmonė
me urdhėr tė Alisė jo vetėm nga opinionistėt me kostume mediatike
7.000 dollarėshe nė muaj prej xhentelmeni deri tek shovvmeni. Mendja
e kombit ėshtė vetė egzistenca e tij. Sekreti i rezistencės pėr t u
mos asimiluar kurrė nga pushtuesi apo edhe prej diktatit indokrinues
komunist ėshtė origjinaliteti i intelektit kombėtar me pėrmbajtje
filozofinė e mbijetesės: ngushėlluar me tė mirėn sado e pakėt pėr t
u ruajtur nga e keqja e paevitueshme sado e madhe tė jetė. Sekreti i
kėsaj mėnēurie nė komunizėm ridhte nė mėnyrė tė padiskutushme prej
arėsyes madhore tė besimit nė pjesėn mė tė madhe tė popullsisė tek
pushteti, se socializmi ishte si demokraci e shumicės ish tė shtypur
nėn diktatat ndaj pakicės ish shtypėse. Degjenerimi nga ideali
socialist nė ethet e luftės pėr pushtet sollėn totalitarizmin mė tė
eger nė Europė. Mashtrimi i shqiptarėve me emėr tė barazisė e tė
politikave sociale e tė pushtetit tė popullit rezultoi flagrant.
Kundrejt kėtij ndėrgjegjėsimi askush nuk mund tė mohojė qė fajtore e
drejtpėrdrejtė me aktivitet tė progresit gjeometrik pas viteve 70 e
sidomos pas vdekjes sė E.Hoxhės ishte nomenklatura, pjesė vendimtare
e mė kualitative e mendjes sė saj ishit ju, madje funksionar i lartė
me pėrgjegjėsi tė drejtpėrdrejtė ideologjike (si shkrimtar) e
ligjvėnės si deputet nė partinė shtet. Justifikimi se s kishit si tė
mos pranonit pėrgjegjėsi tė tilla nė diktaturė gėnjen sot vetėm tė
rinjtė pėr ēka egzagjerohet intensivisht. Petrit Skėnde, njė nga
miqtė e mi mė tė respektuar, akademik e nėndrejtor i Istitutit tė
Lartė Bėrdhamor (ju siguroj se ėshtė persekutuar si i tillė nga
R.Alia e N.Hoxha apo siē thuhet rėndom nga "segmente tė caktuara"
deri edhe tė pushtetit) emėrohet nga E.Hoxha si rektor i
universitetit tė Tiranės. Ai nuk e pranon me motivin se donte tė
mbetej vetėm nė profilin e vet tė shkencėtarit. Edhe pse i vrenjtur
E.Hoxha mė thotė: se ja kishte plotėsuar dėshirėn mikut tim pėr ēka
i lutej nė letėr dėrguar personalisht atij vetė.
Njėkohėsisht "disidenca" potenciale e juaj siē e dini edhe ju njihej
mirė nga E.Hoxha. Ju thoni qė me burgosjen e familjes Shehu jeni
ndodhur me tė drejtė para rrezikut mė tė madh tė jetės tuaj. Por ju
duhet tė "harroni" qė Sokoli dhe unė menjėherė pas vdekjes sė
M.Shehut ju pėrgjigjėm pėr herė tė parė dėshirės suaj tė vjetėr pėr
tu afruar me porosi tė drejtpėrdrejtė tė E.Hoxhės.
Kjo posaēėrisht pėr t ju ruajtur nga extremizmi apo nga segmente tė
caktuara tė Sigurimit tė Shtetit siē pohoni dhe ju. Natyrisht qė ju
duhet tė "harroni" edhe se si mė pyesnit tek pinim kafe nė
hotel "Dajti" se ēmendon E.Hoxha pėr ju, ndėrsa ju siguroja qė ai e
vlerėsonte si krenari kombėtare potencialin tuaj si shkrimtar i
shquar nė botė. Interpretimet nga "pushteti" juaj post komunist qė
ndoshta ai nėpėrmjet jush kėnaqte vetėm vanitetin por e nuk
rrezikonte pushtetin s kanė asnjė rėndėsi pėrpara faktit.
***
Ėshtė e pamundur tė pranohet ende qė tė shtrohet mbrapshtėsisht ky
problem thelbėsor qė na ka plagosur prej 60 vjetėsh edhe nga
filozofė tė arirė qė shprehen si pa tė keq: "Preferoj mė mirė qė tė
kem tani, sot, nė duar letėrsinė e madhe tė Kadaresė, shkrimtarit
tim mė tė lexuar se sa tė kisha monumentin e Kadaresė, tė
martirizuar si person nga mokrra e pėrgjakėshme totalitare". Sikur
tė dėshironte vėrtet kush qė ju z.Kadare tė ishit sakrifikuar prej
diktaturės. Jam e sigurt prej instiktit human por edhe pėr
dimensionet e tij si publicist se as Lubonja, (akuzuar nga ju pėr
bashkėpunim me N.Hoxhėn, ndėrsa nga unė pėr R.Alinė) nuk pretendon
kėtė tek e sheh sė fundi mė thellė problemin dekomunistizimit
psikologjik e praktik tė pėrgjithshėm, ē ka kurrėsesi s mund tė vijė
prej barazimit (realisht transferimit) tė fajit vetėm tek simboli
hierarkik komunist. Konsideruar si bllokmen e pjellė e nomenklaturės
pėrbėn paradoksin tuaj tė rradhės (sė qėni ju vetė i tillė prej
ambicjes sė karrierės shfrytėzuar madje pėrveēse dhe kryesisht
familjes Shehu, familjen Hoxha, Alia, Ēarēani, Myftiu etj.) pa
respektuar as burgun e tij, pėr ēka cilido tė ketė qėnė nė rini,
ėshtė sot padyshim mė i vėrtetė e i motivuar se ju. Ndaj argumenta
tė tilla nė vetmbrojtje tė verbėr do tė ju duhet t i kurseni se janė
bumerang pėr ju, pėr ēka sėrish s dua tė ndalem pėr tė mos ju
rėnduar mė tepėr edhe nė kėtė pikė.
Nė kėtė ulli Sh.Sinani sipėrmer me histeri tė "vėrtetojė" luftėn e
klasave tė "enveristėve" ndaj jush. Si ish gazetar i "Zėrit tė
Popullit", pas vdekjes sė E.Hoxhės kėshilltar e kalemxhi i R.Alisė
(pėr interesa tė pėrbashkėta tė derivonėshme edhe i familjes Hoxha)
mė pas drejtor i AKSH zgjedh pikėrisht momentin pėrpara gjykimit tė
krimeve tė komunizmit sipas Rezolutės sė Kėshillit tė Europės tė
transferojė fajin e R.Alisė tek E.Hoxha i vdekur. Ndėrsa pėr sot tek
N.Hoxha e rėgjuar me 86 vite mbi supe. Falsifikator dokumentacioni
nė favor tė R.Alisė po aq sa P.Milo e sakrifikon kėtė tė fundit si
ushtar tė N.Hoxhės. Siē kisha parashikuar e analizuar R.Alia po e
braktis edhe politikisht N.Hoxhėn jo thjesht nė linjėn
si "persekutorja" juaj.
Sinani kaq pranė R.Alisė sa tė dijė regjistrimin e dialogut tė
N.Hoxhės nė lidhje me ju duhet tė dijė nė mos ja u them unė qė
menjeherė pas vdekjes sė E.Hoxhės, si sekretar i parė i PPSH dhe
president i republikės R.Alia i propozon N.Hoxhės ta zėvėndėsojė nė
postin e lėnė prej tij si shef i propagandės. Me insistim tė Sokolit
qė familja e E.Hoxhės s duhej kurrsesi mė tė influenconte nė fatet e
vėndit, N.Hoxha preferon megjithatė tė drejtojė organizatėn mė
masive atė tė Frontit Popullor. Qėnia juaj si zėvėndės nuk mund tė
kishte problem pėr tė, tek ajo vetė ju ka ardhur pėr vizitė nė
shtėpi kundrejt kritikave tė vjetra nga poshtė tė fanatikėve
komuniste. Ndaj besoj se ajo thjesht nuk ka qėnė e pregatitur kur
ju "shtypėt" butonin e metamorfozės suaj deklaruar nė mbledhjen e
Frontit. Sepse siē e kam thėnė shpesh (edhe asaj vetė) R.Alia e ka
pėrdorur e minuar pas shpine.
Kėto dėshmi i solla duke dashur tė shtroj problemin drejtėsisht: si
ėshtė e mundur qė "pushteti" juaj tė mos dojė tė pėrfillė faktin
qoftė edhe tė tė "vetmit" gabim tuaj taktik tė demostrimit tė
paprecedent tė revanshizmit antikomunist brėnda 24 orėve nė vitet 90
prej poetit qė i kėndoi jo thjesht lavdishėm por mė bindshėm se
askush tjetėr E.Hoxhės, partisė e socializmit? Duke pėrdorur
fatalisht jo vetėm autoritetin si shkrimtar i shquar por pėr arėsye
tashmė tė njohura sado tė maskuara tė nėpėrkėmbni edhe dinjitetin
tuaj. Nė mospėrputhje tė rezultatit sipas skenarit tuaj, ju
detyroheni thjesht prej inatit tė lini Shqipėrinė. Sepse sidomos
inteligjenca qoftė e lidhur me interesa apo me besim tė mirėfilltė
nė atė epokė mund e duhej gradualisht tė evoluonte pėr
domosdoshmėrinė historike tė rėnies sė komunizmit sė paku pas viteve
80. Mundėsi kjo sa reale aq edhe alibike e pėrkryer pėr tė sinqertė
e tė pasinqertė (ēka solli tė domosdoshme pėr shėmbull kėrkimin e
ndjesės publike nga znj Ēuli).
Ndaj mbetet kjo skutė e errėt e juaja e papranuar kurrė por e njohur
nga tė gjithė: bashkėpunimi i ngushtė me R.Alinė qė ju tė jepnit
sinjalin e parė tė rėnies sė komunizmit. Ai ju la nė baltė pėr
premtimin qė do tė ishit presidenti i parė pluralist. Ndaj
pėr "pushtetin" tuaj sot ai mbetet vetėm anekdotik si frikacak, ju
nuk mund ta akuzoni dot mė tepėr. Pėr zhvillimet e sotme ka rėndėsi
vetėm reputacioni pėr ju tė dy pėr ēka planin e "shpėtimit" e keni
tė pėrbashkėt nė sakrifikim tė N.Hoxhės vetėm e vetėm nė cilėsinė e
gruas sė E.Hoxhės duke fshehur kėshtu turpshėm bashkėpunimin me tė
pas viteve 85 e nė vitet 90.
***
Detyrimin pėr tė dhėnė spjegime publike pas debateve provokuar
ēuditshėm nga ju vetė mospėrfilluri tjetrin, dėshiroj ta konsideroj
mė nė fund xhentilesė nga ana juaj por edhe fitore substanciale tė
demokracisė vetėm nėpėrmjet opinionit publik. Mjerisht sinqeriteti
juaj i mirrėfilltė spikati dhunshėm kur deklaruat se ju jeni thjesht
shkrimtar e kjo s do tė thotė se keni ndonjė kontratė me popullin.
Kjo deklaratė korrekte sot vetėm pėr ekonominė e tregut, ishte
jashtėzakonisht cinike e fyese ndaj vetė piedestalit qė ju dha epoka
e realizmit socialist pėrfaqėsues kryesor sidomos pėr edukimin e
brezit tė ri edhe nė tekstet shkollore ishit ju. Ēka ju nuk
e "pretenduat" , pra s ėshtė "faji" por "meritė" e juaja sė qėni
nėpėr reshta njėherėsh antikomunist justifikohet "pushteti"juaj sot.
Tek sa s kishte nevojė pėr deklaratė tė tillė pėr ēka ndihej, ju e
dini se ka pasur poetė disidentė tė mirrėfilltė qė nuk aritėn tė
kenė nderin tė bėjnė kontratė morale me popullin e tyre mbetur
anonimė prej diktaturės, por qė ruajtėn me ēdo ēmim kontratėn me
lirinė e tyre. Ndaj do t ju lutesha tė ndėrmerni zbardhjen e
terrorit masiv ndaj poetit Havzi Nela nė gusht tė vitit 1988. Ju e
dini mė mirė se unė qė me urdhėr tė R.Alisė trupi i tij mbeti i
varur nė funksion tė terrorit e panikut psikologjik pėr 3 ditė nė
sheshin e Kukėsit. Nė se gjatė genocidit komunist firmoste Manush
Myftiu padyshim pėr rastet kryesore me dijeni apo "urdhėr" tė
E.Hoxhės, me ēfarė urdhėri u detyrua tė firmosė R.Alia personalisht
egzekutimin e djalit tė ri plakur burgjeve, pikėrisht kur ju do tė
inicionit rėzimin e sistemit totalitar e shpresėn e demokracisė. Po
genocidi i Alisė nė kufi (pėr ēka burgoset sa pėr sy e faqe nga
Berisha) kur vrau me tė pabesė prapa shpine djemtė e nėnave pasi ju
kishte falur lirinė? E ka urdhėruar N.Hoxha?!
* * *
Sikur vetėm kėtė ēėshtje tė pėrfaqėsoni nė analizat apo veprat tuaja
do tė ishte shėrimi i pėrgjithshėm. Sepse regjimi personifikohet me
E.Hoxhėn. Por faji s ishte vetėm i tij, por R.Alisė, i N.Hoxhės
(mjerisht pėr aktivitet tė saj) sipas hierarkisė i tė tjerėve me
rradhė, i juaji z.Kadare si pėrfaqėsues i tė gjithė nomenklaturės
politike tė vjetėr e tė re. Pėr ēka i njėjti faj i konvertuar nė
mėnyre monstruoze me antikomunizėm nė vend tė paqtimit kombėtar po
na vret ndoshta mė egėrsisht midis nesh.

Ky lajm ėshtė publikuar: 10/11/2006

http://www.ballkan. com/index. php?
language=&page= shownews& newsID=41394


----------------------------------------
Atdhetar jam, por edhe fetar si duhet. Atdhetari pėrse turp tė ketė tek thotė e dua me shpirt fenė e vet. Hafiz Ali Korēa
PMYahoo
Top
ardi_pr
Postuar nė: 12.11.2006, 19:15
Quote Post


Tėrė kohėn flas :)
*****

Posti: Antarė
Postime: 811
Antari Nr: 1964
Bashkangjitur: 03.08.2006



Emisioni qe e felliqi Kadaren

http://shqiphost. top-channel. tv/18754795/ topstory/ topstory9nentor. wmv


----------------------------------------
Atdhetar jam, por edhe fetar si duhet. Atdhetari pėrse turp tė ketė tek thotė e dua me shpirt fenė e vet. Hafiz Ali Korēa
PMYahoo
Top
blerim-blero
Postuar nė: 12.11.2006, 21:32
Quote Post


Tėrė kohėn flas :)
*****

Posti: Antarė
Postime: 296
Antari Nr: 1768
Bashkangjitur: 18.07.2006



Kadare nuk flliqet kurre.
egzston vetemm nje mundesi per te mposht kete njeri te madh per popullin shqipetare,edhe ate:
mosnjohja e ketij personaliteti.

Suksese
PMIntegrity Messenger IMYahooMSN
Top
ardi_pr
Postuar nė: 12.11.2006, 22:29
Quote Post


Tėrė kohėn flas :)
*****

Posti: Antarė
Postime: 811
Antari Nr: 1964
Bashkangjitur: 03.08.2006



 Citim (blerim-blero @ 12.11.2006, 21:32)
Kadare nuk flliqet kurre.
egzston vetemm nje mundesi per te mposht kete njeri te madh per popullin shqipetare,edhe ate:
mosnjohja e ketij personaliteti.

Suksese


Ne fakt Kadareja e ka njollosur vetveten e tij, tani eshte vetem fillimi i storjeve te ndryshme rreth veprave te ndyta te tij.

Mosnjohja e ketij personaliteti veq ka fillur, eshte verejtur nje ftohje e madhe e kosovareve gjat vizites se tij ne kosove ku edhe nje here e tregoj fytyren e vete te vertet ku ai nuk din tjeter gje per veq te fyej (IntelektKALI) se jo mahi, keshtu qe shume parti nuk e kan pranuar fare per vizite, shume fytyra qofshin intelektual apo politikaj nuk kane marr pjes ku ka qene edhe kjo felliqesir prezente!!



----------------------------------------
Atdhetar jam, por edhe fetar si duhet. Atdhetari pėrse turp tė ketė tek thotė e dua me shpirt fenė e vet. Hafiz Ali Korēa
PMYahoo
Top
platinaa
Postuar nė: 12.11.2006, 23:38
Quote Post


Tėrė kohėn flas :)
*****

Posti: Antarė
Postime: 142
Antari Nr: 2020
Bashkangjitur: 06.08.2006



Blerim-blero
Per qdo koment,nese don te jesh dhe te trgohesh i ditur,dhe qe fjala te qoje peshe,duhet te flasesh me fakte,OK?
''Aty ku nuk ka pasur zjarr,tyni nuk del'',nuk jane vetem keta forumista te cilet sjellin fakte dhe tregojne per dyshimet rreth emrit te Ismail Kadarese.Shume pushtetare dhe njerez te ditur qe kane ngele ne histori me emer dhe per vepra qofshin te mira apo jo njihen edhe si njerez te keqinje te cilet mbas namit,karrieres,forces,diturise kane nje storie te erret dhe te fshehte.Mos u bazoni ne arsimimin,qasjet e tij qfaredo qofshin ato fetare,patriotike,kulturore,apo ne menqurine e nje njeriu per te nxjerre perfundime te bukura dhe te lavderuara,se tek me e fundit edhe hajni me i madhi nuk mund te themi qe eshte budall,por ai e ka nje menquri te veqant qe mundet te arrij te kryej vepra te denuara pa u zene dhe pa u verejtur.
PMUsers WebsiteIntegrity Messenger IMICQAOLMSN
Top
tetovarlia
Postuar nė: 13.11.2006, 06:32
Quote Post


Tėrė kohėn flas :)
*****

Posti: Antarė
Postime: 90
Antari Nr: 3992
Bashkangjitur: 13.11.2006



Z.KADARE ... ti si shkrimtare dhe si shkrimtar shqiptar qka te nje kreit bota por shkrimtaret ekam vendin e vet por kete her te fundit eke prish kreit kur dojshe me i hap letrat E hoxhes dhe me rexhep qosen per fe por te lutem ri qati ku eki vendit dhe tregom ti ne vektin e enver hoxhes pse ke hik prei shqiprie e shkove ne franc
PM
Top

Topic Options Reply to this topicStart new topicStart Poll

 

Postimet janė nė pronėsi tė vet postuesve, redaksia jonė nuk mer asnjė pėrgjegjėsi per permbajtjen e tyre!

© 2004-2017 Studentet.info™ | Kopjimi ėshtė i lejuar nėse theksohet burimi | Developed by: Just5 Studio