Studentet.info
 Kėrko      Antarėt      Aktivitet


  Reply to this topicStart new topicStart Poll

> Kur Stambolli ishte kryeqytet i botės..
Princo
Postuar nė: 19.12.2011, 13:10
Quote Post


Tėrė kohėn flas :)
*****

Posti: Antarė
Postime: 5953
Antari Nr: 22031
Bashkangjitur: 06.04.2009



Autor: Abd el-Adhim Dib



Kur djaloshi turk Muhamed Fatih e ēliroi konstantinopojėn, iu pėrgjigj pėrgėzimit tė Muhamedit – paqja e Allahut qoftė mbi tė-, dhe e realizoi dėshirėn qė u munduan muslimanėt ta realizojnė qė nga varrosja e Sahabiut tė nderuar Ebu Ejub Ensariut nėn muret e saj, kur e hapi Muhamed Fatih e ndryshoi emrin e saj nė (Islam bul) apo pėrhapja e Islamit, dhe e bėri kryeqytet pas (Edrenės), duke qen optimist dhe duke shpresuar qė tė pėrhapet Islame anekėnd botės, dhe u shndėrrua emri nė (Istanbul) gjatė pėrdorimit, dhe kėshtu mbeti deri nė ditėt e sodit.

Dhe lulėzoi Stambolli dhe u bė qendėr e shkencės, artit, kulturės, civilizimit dhe progresit, dhe para sė gjithash, u bė qendėr e lirisė dhe tolerancės.

Na tregon Tomas Arnold (orientalist) prej Martin Crusius (historian) dėshminė e tij pėr realitetin e jetės nė Stamboll, dhe thotė: "Ėshtė e ēuditshme se ne nuk kemi dėgjuar asnjėherė pėr krime apo padrejtėsi qė kanė ndodh nė mesin e berberėve (ka pėr qėllim turqit) dhe ndaj komuniteteve tjera nė kėtė metropol (ka pėr qėllim ata qė kanė mbet tė krishterė), drejtėsia i garantohet ēdo personi, dhe pėr kėtė Sulltani e pėrshkroi konstantinopojėn (shiko kėmbėnguljen e tij nė emrin e vjetėr) se ajo ėshtė strehimore pėr gjithė botėn (imagjinoje kėtė mirė), sepse tė gjithė tė rraskapiturit tė sigurt fshihen aty, sepse drejtėsia ėshtė pėr tė gjithė njerėzit, qė nga ata tė parėndėsishmit deri tek vendimmarrėsit, ndaj tė krishterėve dhe jobesimtarėve (ka pėr qėllim muslimanėt) nė mėnyrė tė barabartė".

Shiko dhe imagjino: Sulltani e pėrshkruan kryeqytetin e tij si strehimore tė botės, ai ėshtė i vetėdijshėm se ēfarė vepron, dhe njohės i gjendjes sė botės rreth tij, dhe krenohet qė kryeqyteti i tij ėshtė strehimore e botės.

Shiko dhe imagjino historiani perėndimor i krishterė fanatik ndaj turqve dhe ndaj Islamit, ky historian qė fanatizmi i tij ka arrit deri aty sa qė i quan turqit (berber) dhe i quan muslimanėt (jobesimtar), dhe nuk dėshiron ta shqipton apo ta shkruaj emrin e ri tė qytetit (Istambul), dhe kėmbėngul se ajo ėshtė (konstantinopojė), ky historian me gjithė fanatizmin e tij i konfirmon dhe i pranon kėto:

1- Nuk ka dėgjuar asnjėherė pėr krime dhe padrejtėsi nė mes (berberėve!!) dhe tė krishterėve.

2- Drejtėsia ėshtė pėr ēdo person.

3- Drejtėsia pėrfshin tė gjitha shtresat e shoqėrisė, nuk ka ndikim pozita ose autoriteti i individėve nė tė.

4- Se tė gjithė tė rraskapiturit fshihen aty tė sigurt. Dhe nuk e kuptoj ēfarė ka dashur tė potencoj me tė rraskapitur, mirėpo ajo qė mė shkon ndėrmend, dhe kuptohet prej fjalės (fshihen) e ka pėr qėllim tė pėrndjekurit dhe tė shtypurit.

Imagjinoje atė ēka lexove dhe kujtoje kėtė:

1- Imazhi i deformuar tek intelektualėt tanė pėr vrazhdėsinė e turqve, padrejtėsinė dhe arrogancėn e tyre.

2- Imazhi i tė pėrndjekurve politik tani nė perėndim, dhe se si ka ndryshuar gjendja!

3- Pėrpjekjet pėr emigrim nė kryeqytet perėndimore, dhe kushtet arbitrare tė cilat i qesin perėndimorėt, duke kushtėzuar nivelet shkencore dhe pėrvojėn, dhe mundėsit material tė cilat i kushtėzojnė disa shtete pėr ata tė cilėt dėshirojnė tė emigrojnė tė posedojnė njė shumė tė mjaftueshme prej disa mijėra dollarėsh, dhe nuk mjaftojnė vetėm me kuadrot, pėrvojat dhe eksperiencat por gjithashtu edhe nė anėn materiale, dhe kėshtu dėshirojnė ti absorbojnė tė gjitha tė mirat e emigrantėve dhe tė pėrfitojnė prej tyre, e jo qė janė tė mėshirshėm ndaj tyre apo ua ofrojnė mundėsit ose ia realizojnė dėshirat e tyre.

4- Imagjino gjithashtu konferencat dhe takimet dhe projektet pėr tė cilat flasin natė e ditė, pėr ndalimin e emigrimit tė cilin e quajnė tė paligjshėm.

5- Imagjino ēlirimin e konstantinopojės, dhe krahaso, nuk them me hyrjen e batalioneve krishtere nė Kudsi sherif apo nė damask dhe rrethin, dhe as hyrjen e kolonializmit perėndimor nė botėn Islame, por krahaso me hyrjen e ushtrisė gjermane nė Paris nė luftėn e dytė botėrore, tė cilės nuk i kanė kaluar mė shumė se gjashtėdhjetė e ca vite, krahaso dhe shiko se ēfarė mizori vepruan ushtria gjermane nė rrugėt e Parisit, dhe ēfarė sprove dhe poshtėrsi shijuan francezėt, dhe se si u pėrdhunuan vajzat franceze nė skajet e rrugėve – dhe disa prej tė pėrdhunuarave ende janė tė gjalla, dhe ende rrjedhin lotėt e tyre sa herė tė ju pėrmendet emri gjerman – krahaso kėtė me atė qė tė treguam mė lartė pėr tolerancėn e turqve kur hyrėn nė konstantinopojė, kjo tolerancė pėr tė cilėn dėshmojnė historianėt perėndimorė, dhe vetė udhėtarėt bashkėkohorė, kjo tolerancė qė ka qenė mė e dukshme dhe mė gjithėpėrfshirėse se sa ta fshehin ata, me urrejtjen e tyre dhe egoizmin i cili gjendet nė mes tė rreshtave.

6- Dhe ajo qė ėshtė e ēuditshme se francezėt kanė gjetur – me gjithė kėtė –ēka i bashkon me gjermanėt, dhe udhėhoqėn krah pėr krah Bashkimin Europian, dhe janė bėrė shembull i miqėsisė, bashkėpunimit dhe afėrsisė. Kurse ne ende e mbajmė nė gjokset tona imazhin e shtrembėruar dhe tė deformuar pėr Perandorin Osmane, e cila e mbajti tė ngritur flamurin Islam mė se pesėqind vite.



----------------------------------------
Bėhu ambicioz i diturisė, falės fisnik i shoqėrisė, rob falėnderues i Perėndisė,.....!
Aty ku s’ka moral, ligji nuk ka vlerė.”
PM
Top

Topic Options Reply to this topicStart new topicStart Poll

 

Postimet janė nė pronėsi tė vet postuesve, redaksia jonė nuk mer asnjė pėrgjegjėsi per permbajtjen e tyre!

© 2004-2017 Studentet.info™ | Kopjimi ėshtė i lejuar nėse theksohet burimi | Developed by: Just5 Studio