Studentet.info
 Kėrko      Antarėt      Aktivitet


  Reply to this topicStart new topicStart Poll

> Si shikimi i pornografisė ndryshon trurin?!
Anika
Postuar nė: 28.02.2012, 20:39
Quote Post


Tėrė kohėn flas :)
*****

Posti: Antarė
Postime: 2173
Antari Nr: 25018
Bashkangjitur: 09.05.2010



Si shikimi i pornografisė ndryshon trurin?!



Nė kohėn bashkėkohore padyshim ėshtė vėrtetuar qė struktura e trurit ėshtė e ndryshueshme. Kjo strukturė ndryshon me pėrvojat tona dhe formon rrugė dhe lidhje qė korrespondojnė me atė qė shohim, dėgjojmė dhe mėsojmė. Nga shqyrtimet filozofike nė ligjėrata deri te njohja e rrugėve nė qytetin e ri ku gjindemi, bile nė shikim tė parė tė ulurit pasiv dhe dėgjimi i muzikės, ose shikimi i TV sjell deri te formimi i lidhjeve tė reja nė tru, tė cilat neve ne fund tė fundit na bėjnė atė qė jemi. Problem i madh edhepse jashtėzakonisht i fshehtė, i cili ka arritur pėrmasat e epidemisė ėshtė shikimi i pornografisė dhe goditi shumė mė tepėr meshkujt se femrat.

Pėrse shikimi i pornografisė ėshtė problem jashtėzakonisht i madh? Shumica e artikujve pėr natyrėn problematike tė kėsaj teme zakonisht flasin pėr kėtė nga perspektiva psikologjike dhe (ose) sociologjike. Mirėpo, ky artikull do tė pėrpiqet tė shpjegojė efektet e shikimit tė pornografisė nga perspektiva e neuroditurisė.

Modeli aktual i cili shpjegon si mėsojmė dhe mbajmė mend gjėrat nė nivelin e trurit, e merr si bazė adaptimin sinaptik. Adaptimi sinaptik ėshtė aftėsi e trurit tė ndryshojė forcėn nė lidhjet nė mes neuroneve (qelizave tė trurit) si pėrgjigje nė pėrvojė tė caktuar. Kjo pėrfshin ndryshimin e sasisė dhe llojit tė receptorėve tė caktuar, si dhe sasinė e neurotransmiterėve tė liruar.
Njėri prej neurotransmiterėve mė tė rėndėsishėm nė tru ėshtė dopamina. Ai ka shumė role me rėndėsi nė tru sikur atė nė rregullimin e lėvizjeve tė dėshiruara, motivimet, shpėrblimit, dėnimit dhe mėsimit.

Mungesa e dopaminės ėshtė e lidhur me ērregullimin e vėmendjes te fėmijėt (ADHD), rėnien e aftėsisė kognitive te personat e moshuar dhe depresionin. Njoftimi publik i ndikimit tė dopaminės nė shėndetin e njeriut ėshtė mė i shpeshtė nėpėrmes rasteve tė personave tė njohur siē janė Muhammed Aliu dhe Michael J. Fox, qė vuajnė nga sėmundja e Parkinsonit, e cila ėshtė e lidhur ngushtė me disfunksionin e dopaminės nė tru.

Dopamina ka rol tė rėndėsishėm te pėrjetimi i kėnaqėsisė, shpėrblimit dhe mėsimit, Drogat siē janė kokaina, godasin sistemin dopaminenergjik qė sjell deri te lirimi i sasisė sė madhe tė dopaminės dhe rezulton me ndjenjėn e kėnaqėsisė sė jashtėzakonshme, por shpesh sjell deri te varėsia. Studimet e shumta e sjellin dopaminėn nė lidhje me pritjen ose vetė pėrjetimin e kėnaqėsisė. Varėsisht nga regjioni i trurit, dopamina mund tė lirohet para ose gjatė pėrjetimit tė kėnaqėsisė. Kur lirohet, dopamina forcon dhe fuqizon lidhjet nė tru si rezultat i aktivitetit qė veprohet.

Ky ėshtė hapi i parė i cili udhėheq individin nė pėrsėritjenn e aktiviteteve qė tė ndiejė tė njėjtėn kėnaqėsi edhe njėherė.

Nė ēfarė mėnyre e tėrė kjo ėshtė e lidhur me pornografinė? Kur imazhet projektohen nė displej, kjo shkakton alarmim qė aktivizon sistemin dopaminenergjik nė tė njėjtėn mėnyrė sikur qė e aktivizon edhe veprimi i kokainės.

Lidhjet e reja tė formuara nė tru tė shkaktuara me shikimin e imazheve pornografike apo materialeve video me tė madhe forcohen nga ana e sasisė sė madhe tė liruar tė dopaminės.

Nė vend qė imazhet qė i shikojmė tė shkojnė nė memorien afatshkurtėr ku do tė harroheshin pasi qė tė shuhet displei, pjesėmarrja e dopaminės siguron qė ato tė barten nė memorien afatgjatė dhe rrethojnė mendjen e individit me reprodukimin konstant. Ėshtė fakt shqetėsues se sa mė shumė qė pėrkujtojmė diē, kjo mė fuqishėm mbetet nė memorien tonė. Kujtoni ditėt tua studentore dhe procesit tė pėrgatitjes sė provimeve - pėrsėritja e pandėrprerė e lėndės pėrderisa fuqishėm nuk mbetet nė memorie.

Pornografia ėshtė fantazi. Skenat e ndryshme gjithnjė me akter tjerė i japin atij qė shikon iluzionin e tė pasurit marrėdhėnie me personin e ri ēdo herė. Kėto “yje” lejojnė lloje tė ndryshme tė nėnēmimit nga ana e mashkullit nė skenat eksplicite. Vetė kėto veprime janė absolutisht tė neveritshme pėr shumicėn e personave mentalisht tė shėndoshė. Mirėpo, vetėm dizajnimi dhe paramendimi i skenave pornografike shkon kah lidhja e disa gjėrave normale seksuale me elementet qė nuk janė kėto. Kjo ėshtė mėnyrė nė tė cilėn ai qė shikon arrin pėrvojė tė re dhe dėshirė pėr eksperimentim nė jetėn private.
Valėt elektromagnetike qė emetohen nga displei shkaktojnė ndryshime nė tru, qė rezultojnė me lirimin e dopaminės, i cili sjell deri te ndjenja reale, por nė themel iluzione, gjendje e persiatjes dhe kėnaqėsisė.

Dopamina forcon lidhjet e reja tė formuara dhe pėrvojat e arritura seksuale dhe gjėja tjetėr qė ndodh ėshtė qė njeriu tė kėrkojė nga bashkėshortja e tij qė tė lėshohet nė fantazi seksuale tė cilat ai i ka marrė nė ndėrdijen e tij me shikimin e materialit pornografik. Pasimi i ngjarjeve nė tru ėshtė thjeshtė brengosės.

Nėpėrmes pėrshtatjes sinaptike, lidhjet e reja formohen si rezultat i shikimit tė pornografisė dhe deponimit nė memorie. Meqė pėrvoja ėshtė tejet shqetėsuese, sasia e dopaminės sė liruar ėshtė shumė e madhe dhe ndikon nė kreacionin e lidhjeve tė neuroneve ne veēanti tė forta.

Kur imazhi vendoset nė memorien afatgjatė, paraqiten dy pasoja:

1. Meqė i njėjti sistem lėviz sikur te pėrdorimi i kokainės, paraqitet varėsia.
2. Personi i cili ka shikuar materiale pornografike pėrpiqet tė imitojė atė qė e ka parė e kjo udhėheq nė zhgėnjim.

Nė vend tė shumė grave qė mund tė shihen nė materialet pornografike tani ėshtė vetėm njė e qė ėshtė edhe mė keq, kjo grua nuk tingėllon, bėn dhe as nuk duket si ato qė kanė hyrė nė ndėrdijen e personit nėpėrmes shikimit tė pornografisė.

Mjerisht, ky nuk ėshtė fundi i tregimit.

Pas zhgėnjimit nė realitet pėr shkak tė iluzioneve joreale tė pritjeve tė bazuara, truri jo vetėm qė ndėrpren lirimin e dopaminės gjatė reafirmimit tė kėtyrė situatave, por e ul nėn nivelin fillestar.

Kjo sjell nė depresion i shkaktuar nga rezultati i zhgėnjimit dhe pakėnaqėsisė me bashkėshorten si me dikė qė nuk ėshtė ai qė e kemi pritur me qenė.
Edhe pas pėrpjekjeve tė shumė grave qė tė vėjnė “mėlmesa gjėrave”, bile edhe vetė t’i nėnshtrohen akteve nėnēmuese tė cilat janė marrė artificialisht nė trurin e burrave tė tyre pėr pornografinė burrat e varur shumė shkurt do tė kėnaqen nė kėtė para se ta humbin interesin. Nė ndėrkohė, gruaja ndihet jotėrheqėse dhe emocionalisht e braktisur, me gjithė pėrpjekjet e saj, duke mos ditur se ajo nuk mund tė garojė me eksplodimin e dopaminės nė tru tė cilin ofron pornografia.

Ėshtė fakt jashtėzakonisht i rėndėsishėm qė truri vepron si tėrėsi. Ndryshimi nė njė regjion tė trurit ndikon nė regjione tjera. Ky ėshtė sistem i rrjetės sė neuroneve tė trurit ku rezultatet e shikimit pėrcillen nė tėrė trurin. Diapazoni i ndikimit nė pjesėt tjera tė trurit dhe proceset kognitive ėshtė lėmi i hulumtimeve qė kėrkon qasje tė detalizuar dhe kujdes mė tė madh.

Edhepse neuroshkenca paraqet imazhin tejet shqetėsues tė atyre qė janė nėn ndikimin e pornografisė, kėto nuk janė tė gjitha lajme tė kėqija.

Tanimė kemi pėrmendur qė gjatė shikimit tė pornografisė aktivizohet i njėjti sistem sikur gjatė marrjes sė drogės siē ėshtė kokaina, mirėpo vetė themeli nuk ėshtė i njėjtė. Varėsi nga kokaina duhet kaluar nėpėr proces tejet tė rėndė tė detoksifikimit tė trupit tij, nė tė kundėrtėn ekspozohet rrezikut qė ta humbas jetėn pėr shkak tė pėrdorimit konstant tė drogės.

Nė anėn tjetėr, meshkujt qė kanė kuptuar pėr anėt negative tė shikimit tė pornografisė mund tė ndalen nė tė njėjtin moment pa pasoja tė rėndėsishme psikike. Natyrisht se kjo kėrkon fuqi tė jashtėzakonshme tė dėshirės dhe gjetjen e gjėrave tjera qė interesojnė individin dhe me tė cilat do ta kalojnė kohėn e tyre.

Nė fillim, sikur te ēdo varėsi, imazhet e pėrmbajtjeve tanimė tė shikuara pornografike paraqiten para syve dhe testojnė dėshirėn e individėve qė tė vazhdojnė. Pėr fat, truri i cili veēohet me adaptim tė jashtėzakonshėm ashtu siē ka qenė njėherė i adaptuar me pornografi poashtu njėsoj mund tė kthehet nė gjendjen e pastėrtisė fillestare. Ky ėshtė njė organ tejet veprues i cili me shume efikasitet zgjidh lidhjet e neuroneve tė cilat nuk pėrdoren mė. Sa mė gjatė personi nuk shikon pornografinė, kjo ėshtė mė shumė e besueshme qė truri do tė hudh pėrmbajtjet tanimė ekzistuese tė cilat rrethojnė njeriun.

Bashkėveprimi nė pėrvojat e reja dhe angazhimi i trurit nė aktivitete tė ndryshme do ta detyrojė trurin qė t’i anashkalojė gjėrat tjera.
Por nevojitet kohė dhe nevojitet t’i ofrohet trurit zgjedhje adekuate, truri gjithmonė do tė zgjedh atė qė personi aktivizon shpesh.



Pėrktheu dhe pėrshtati: Prim.dr.med.sc. Ali F. Iljazi



----------------------------------------
Dy gjėra mos i harro kurrė:

Allahun dhe shtėpinė e pėrhershme (ahiretin).
PM
Top
gjuetari
  Postuar nė: 04.03.2012, 03:23
Quote Post


Tėrė kohėn flas :)
*****

Posti: Nė pritje
Postime: 166
Antari Nr: 27090
Bashkangjitur: 24.12.2011



Shikimi i pornogarfise ndryshon trurin!

Muhammed Ghilan
Pėrktheu dhe pėrshtati:Prim.dr.med.sc. Ali F. Iljazi

Nė kohėn bashkėkohore padyshim ėshtė vėrtetuar qė struktura e trurit ėshtė e ndryshueshme. Kjo strukturė ndryshon me pėrvojat tona dhe formon rrugė dhe lidhje qė korrespondojnė me atė qė shohim, dėgjojmė dhe mėsojmė. Nga shqyrtimet filozofike nė ligjėrata deri te njohja e rrugėve nė qytetin e ri ku gjendemi, bile nė shikim tė parė tė ulurit pasiv dhe dėgjimi i muzikės, ose shikimi i TV sjell deri te formimi i lidhjeve tė reja nė tru, tė cilat neve ne fund tė fundit na bėjnė atė qė jemi. Problem i madh edhe pse jashtėzakonisht i fshehtė, i cili ka arritur pėrmasat e epidemisė ėshtė shikimi i pornografisė dhe goditi shumė mė tepėr meshkujt se femrat.Pėrse shikimi i pornografisė ėshtė problem jashtėzakonisht i madh? Shumica e artikujve pėr natyrėn problematike tė kėsaj teme zakonisht flasin pėr kėtė nga perspektiva psikologjike dhe (ose) sociologjike. Mirėpo, ky artikull do tė pėrpiqet tė shpjegojė efektet e shikimit tė pornografisė nga perspektiva e neuroditurisė.Modeli aktual i cili shpjegon si mėsojmė dhe mbajmė mend gjėrat nė nivelin e trurit, e merr si bazė adaptimin sinaptik. Adaptimi sinaptik ėshtė aftėsi e trurit tė ndryshojė forcėn nė lidhjet nė mes neuroneve (qelizave tė trurit) si pėrgjigje nė pėrvojė tė caktuar. Kjo pėrfshin ndryshimin e sasisė dhe llojit tė receptorėve tė caktuar, si dhe sasinė e neurotransmiterėve tė liruar.Njėri prej neurotransmiterėve mė tė rėndėsishėm nė tru ėshtė dopamina. Ai ka shumė role me rėndėsi nė tru sikur atė nė rregullimin e lėvizjeve tė dėshiruara, motivimet, shpėrblimit, dėnimit dhe mėsimit.Mungesa e dopaminės ėshtė e lidhur me ērregullimin e vėmendjes te fėmijėt (ADHD), rėnien e aftėsisė kognitive te personat e moshuar dhe depresionin. Njoftimi publik i ndikimit tė dopaminės nė shėndetin e njeriut ėshtė mė i shpeshtė nėpėrmes rasteve tė personave tė njohur siē janė Muhammed Aliu dhe Michael J. Fox, qė vuajnė nga sėmundja e Parkinsonit, e cila ėshtė e lidhur ngushtė me disfunksionin e dopaminės nė tru.Dopamina ka rol tė rėndėsishėm te pėrjetimi i kėnaqėsisė, shpėrblimit dhe mėsimit, Drogat siē janė kokaina, godasin sistemin dopaminenergjik qė sjell deri te lirimi i sasisė sė madhe tė dopaminės dhe rezulton me ndjenjėn e kėnaqėsisė sė jashtėzakonshme, por shpesh sjell deri te varėsia. Studimet e shumta e sjellin dopaminėn nė lidhje me pritjen ose vetė pėrjetimin e kėnaqėsisė. Varėsisht nga regjioni i trurit, dopamina mund tė lirohet para ose gjatė pėrjetimit tė kėnaqėsisė. Kur lirohet, dopamina forcon dhe fuqizon lidhjet nė tru si rezultat i aktivitetit qė veprohet.Ky ėshtė hapi i parė i cili udhėheq individin nė pėrsėritjen e aktiviteteve qė tė ndiejė tė njėjtėn kėnaqėsi edhe njėherė.Nė ēfarė mėnyre e tėrė kjo ėshtė e lidhur me pornografinė? Kur imazhet projektohen nė displej, kjo shkakton alarmim qė aktivizon sistemin dopaminenergjik nė tė njėjtėn mėnyrė sikur qė e aktivizon edhe veprimi i kokainės.Lidhjet e reja tė formuara nė tru tė shkaktuara me shikimin e imazheve pornografike apo materialeve video me tė madhe forcohen nga ana e sasisė sė madhe tė liruar tė dopaminės.Nė vend qė imazhet qė i shikojmė tė shkojnė nė memorien afatshkurtėr ku do tė harroheshin pasi qė tė shuhet displei, pjesėmarrja e dopaminės siguron qė ato tė barten nė memorien afatgjatė dhe rrethojnė mendjen e individit me reproduktimin konstant. Ėshtė fakt shqetėsues se sa mė shumė qė pėrkujtojmė diē, kjo mė fuqishėm mbetet nė memorien tonė. Kujtoni ditėt tua studentore dhe procesit tė pėrgatitjes sė provimeve - pėrsėritja e pandėrprerė e lėndės pėrderisa fuqishėm nuk mbetet nė memorie.Pornografia ėshtė fantazi. Skenat e ndryshme gjithnjė me akter tjerė i japin atij qė shikon iluzionin e tė pasurit marrėdhėnie me personin e ri ēdo herė. Kėto “yje” lejojnė lloje tė ndryshme tė nėnēmimit nga ana e mashkullit nė skenat eksplicite. Vetė kėto veprime janė absolutisht tė neveritshme pėr shumicėn e personave mentalisht tė shėndoshė. Mirėpo, vetėm dizajnimi dhe paramendimi i skenave pornografike shkon kah lidhja e disa gjėrave normale seksuale me elementet qė nuk janė kėto. Kjo ėshtė mėnyrė nė tė cilėn ai qė shikon arrin pėrvojė tė re dhe dėshirė pėr eksperimentim nė jetėn private.Valėt elektromagnetike qė emetohen nga displei shkaktojnė ndryshime nė tru, qė rezultojnė me lirimin e dopaminės, i cili sjell deri te ndjenja reale, por nė themel iluzione, gjendje e persiatjes dhe kėnaqėsisė.Dopamina forcon lidhjet e reja tė formuara dhe pėrvojat e arritura seksuale dhe gjėja tjetėr qė ndodh ėshtė qė njeriu tė kėrkojė nga bashkėshortja e tij qė tė lėshohet nė fantazi seksuale tė cilat ai i ka marrė nė ndėrdijen e tij me shikimin e materialit pornografik. Pasimi i ngjarjeve nė tru ėshtė thjeshtė brengosės.Nėpėrmes pėrshtatjes sinaptike, lidhjet e reja formohen si rezultat i shikimit tė pornografisė dhe deponimit nė memorie. Meqė pėrvoja ėshtė tejet shqetėsuese, sasia e dopaminės sė liruar ėshtė shumė e madhe dhe ndikon nė kreacionin e lidhjeve tė neuroneve ne veēanti tė forta.Kur imazhi vendoset nė memorien afatgjatė, paraqiten dy pasoja:1. Meqė i njėjti sistem lėviz sikur te pėrdorimi i kokainės, paraqitet varėsia.2. Personi i cili ka shikuar materiale pornografike pėrpiqet tė imitojė atė qė e ka parė e kjo udhėheq nė zhgėnjim.Nė vend tė shumė grave qė mund tė shihen nė materialet pornografike tani ėshtė vetėm njė e qė ėshtė edhe mė keq, kjo grua nuk tingėllon, bėn dhe as nuk duket si ato qė kanė hyrė nė ndėrdijen e personit nėpėrmes shikimit tė pornografisė.Mjerisht, ky nuk ėshtė fundi i tregimit.Pas zhgėnjimit nė realitet pėr shkak tė iluzioneve joreale tė pritjeve tė bazuara, truri jo vetėm qė ndėrprenė lirimin e dopaminės gjatė reafirmimit tė kėtyre situatave, por e ul nėn nivelin fillestar.Kjo sjell nė depresion i shkaktuar nga rezultati i zhgėnjimit dhe pakėnaqėsisė me bashkėshorten si me dikė qė nuk ėshtė ai qė e kemi pritur me qenė.Edhe pas pėrpjekjeve tė shumė grave qė tė vejnė “mėlmesa gjėrave”, bile edhe vetė t’i nėnshtrohen akteve nėnēmuese tė cilat janė marrė artificialisht nė trurin e burrave tė tyre pėr pornografinė burrat e varur shumė shkurt do tė kėnaqen nė kėtė para se ta humbin interesin. Nė ndėrkohė, gruaja ndihet jotėrheqėse dhe emocionalisht e braktisur, me gjithė pėrpjekjet e saj, duke mos ditur se ajo nuk mund tė garojė me eksplodimin e dopaminės nė tru tė cilin ofron pornografia.Ėshtė fakt jashtėzakonisht i rėndėsishėm qė truri vepron si tėrėsi. Ndryshimi nė njė regjion tė trurit ndikon nė regjione tjera. Ky ėshtė sistem i rrjetės sė neuroneve tė trurit ku rezultatet e shikimit pėrcillen nė tėrė trurin. Diapazoni i ndikimit nė pjesėt tjera tė trurit dhe proceset kognitive ėshtė lėmi i hulumtimeve qė kėrkon qasje tė detalizuar dhe kujdes mė tė madh.Edhe pse neuroshkenca paraqet imazhin tejet shqetėsues tė atyre qė janė nėn ndikimin e pornografisė, kėto nuk janė tė gjitha lajme tė kėqija.Tanimė kemi pėrmendur qė gjatė shikimit tė pornografisė aktivizohet i njėjti sistem sikur gjatė marrjes sė drogės siē ėshtė kokaina, mirėpo vetė themeli nuk ėshtė i njėjtė. Varėsi nga kokaina duhet kaluar nėpėr proces tejet tė rėndė tė detoksifikimit tė trupit tij, nė tė kundėrtėn ekspozohet rrezikut qė ta humbas jetėn pėr shkak tė pėrdorimit konstant tė drogės.Nė anėn tjetėr, meshkujt qė kanė kuptuar pėr anėt negative tė shikimit tė pornografisė mund tė ndalen nė tė njėjtin moment pa pasoja tė rėndėsishme psikike. Natyrisht se kjo kėrkon fuqi tė jashtėzakonshme tė dėshirės dhe gjetjen e gjėrave tjera qė interesojnė individin dhe me tė cilat do ta kalojnė kohėn e tyre.Nė fillim, sikur te ēdo varėsi, imazhet e pėrmbajtjeve tanimė tė shikuara pornografike paraqiten para syve dhe testojnė dėshirėn e individėve qė tė vazhdojnė. Pėr fat, truri i cili veēohet me adaptim tė jashtėzakonshėm ashtu siē ka qenė njėherė i adaptuar me pornografi poashtu njėsoj mund tė kthehet nė gjendjen e pastėrtisė fillestare. Ky ėshtė njė organ tejet veprues i cili me shume efikasitet zgjidh lidhjet e neuroneve tė cilat nuk pėrdoren mė. Sa mė gjatė personi nuk shikon pornografinė, kjo ėshtė mė shumė e besueshme qė truri do tė hudh pėrmbajtjet tanimė ekzistuese tė cilat rrethojnė njeriun. Bashkėveprimi nė pėrvojat e reja dhe angazhimi i trurit nė aktivitete tė ndryshme do ta detyrojė trurin qė t’i anashkalojė gjėrat tjera.Por nevojitet kohė dhe nevojitet t’i ofrohet trurit zgjedhje adekuate, truri gjithmonė do tė zgjedh atė qė personi aktivizon shpesh.

Pėrktheu dhe pėrshtati:Prim.dr.med.sc. Ali F. Iljazi

Ky postim ėshtė ndryshuar nga gjuetari nė 04.03.2012, 03:24


----------------------------------------
O balli im puthe token se vetem atehere do te me sjellish krenarine dhe do te me largosh mendjemadhesine.... (gjuetari)
PM
Top
gjuetari
Postuar nė: 04.03.2012, 11:40
Quote Post


Tėrė kohėn flas :)
*****

Posti: Nė pritje
Postime: 166
Antari Nr: 27090
Bashkangjitur: 24.12.2011



ateher le ta fshin adminat postim timkerkoj ndjese nuk a paskam pare , se eshte postuar me pare smil4a8aceb829c5f.gif smile52349823423jk.gif


----------------------------------------
O balli im puthe token se vetem atehere do te me sjellish krenarine dhe do te me largosh mendjemadhesine.... (gjuetari)
PM
Top

Topic Options Reply to this topicStart new topicStart Poll

 

Postimet janė nė pronėsi tė vet postuesve, redaksia jonė nuk mer asnjė pėrgjegjėsi per permbajtjen e tyre!

© 2004-2017 Studentet.info™ | Kopjimi ėshtė i lejuar nėse theksohet burimi | Developed by: Just5 Studio