Studentet.info
 Kėrko      Antarėt      Aktivitet


  Reply to this topicStart new topicStart Poll

> Shkencėtari amerikan zbulon qė truri gjatė lutjes
Anika
Postuar nė: 18.03.2012, 11:09
Quote Post


Tėrė kohėn flas :)
*****

Posti: Antarė
Postime: 2173
Antari Nr: 25018
Bashkangjitur: 09.05.2010



Shkencėtari amerikan zbulon qė truri gjatė lutjes reprogramohet

Abduldaem Al-Kaheel

Ky shkencėtar hulumtoi ēfarė ndodh nė tru gjatė kohės sė lutjes: aktivitetin e tij, gjykimin dhe karakteristikat vepruese. Zbuloi qė namazi ka veprim tė gjatė nė tru. Pėr kėtė, ēfarė nėse e aplikojmė tė njėjtin eksperiment te personi qė ėshtė mysliman, derisa falet duke falėnderuar Allahun nė gjendjen e pėrkushtimit?
Namazi ėshtė ilaē pėr shpirt dhe trup. Ne besojmė nė kėtė fakt (shpirtėror), por dikush mund tė jetė i dyshimit, duke pohuar se kjo ėshtė (vetėm) bindje, nėnēmim dhe marrje e lirisė. Pėr kėtė qėllim, vėmendjen tonė e preokupojmė me hulumtimin e bėrė nga ana e njė shkencėtari perėndimor pėr ndikimin e lutjes nė aktivitetin dhe shėndetin e trurit. Duhet theksuar qė studimi nuk ėshtė bėrė nė formėn islame tė lutjes, e sikur tė ishte bėrė te myslimanėt, atėherė rezultatet do tė ishin mahnitėse.

Disa shkencėtarė qė kanė hulumtuar ndikimin e meditimit nė mendjen e priftėrinjėve budist, kanė zbuluar qė pjesėt aktive tė trurit bėhen pasive nė gjendjen e meditimit, ndėrsa tjerat para fillimit tė meditimit regjionet joaktive, aktivizohen. Nė tekstin e publikuar nė webfaqen BBC News, Andrew Newberg, radiolog nė Universitetin e Pennsylvanisė, SHBA, ka deklaruar:
“Besoj se jemi afėr tė pėrjetojmė kohėn tejet tė bukur nė historinė tonė, kur do tė bėhemi tė aftė tė hulumtojmė religjionet dhe ēėshtjet shpirtėrore me anėn e sė cilės askush mė parė nuk ka menduar mundėsitė e tyre.”

Dr. Newberg dhe ekipi i tij, duke shfrytėzuar teknikat e inēizimit tė trurit, kanė studiuar grupin e priftėrinjėve budist nė Tibet, pėrderisa kėta kanė medituar afro njė orė. Ka kėrkuar nga priftėrinjėt qė me dorė tė tėrheqin fijen kur tė arrijnė gjendjen mė tė lartė tė meditimit. Gjatė kėtij procesi janė injektuar sasi tė vogla tė materialit radioaktiv nė gjak, pėr tė mundur qė tė skicohen dhe pėrcillen gjurmėt nė tru. Ky material radioaktiv u mundėson shkencėtarėve qė ta vėzhgojnė tinkturėn kur lėviz kah regjionet aktive tė trurit. Pasi qė priftėrinjėt kanė pėrfunduar me meditim, ėshtė bėrė pėrsėri fotografimi i trurit dhe atėherė ka qenė i mundur krahasimi i gjendjes nė rrethanat normale me ato gjatė meditimit.

/Fotografitė kanė treguar nė karakteristikat e rėndėsishme tė asaj qė ndodh nė tru gjatė meditimit./


Dr. Newberg ka shpjeguar ēfarė ka ndodhur duke thėnė qė fotografitė kanė treguar “aktivitetin e rritur tė lobit frontal i cili gjindet nė pjesėn e pėrparme tė trurit, regjioni i cili bėhet aktiv te secili njeri i cili dėshiron tė pėrqendrohet nė aktivitet tė caktuar”, ndėrsa lobi parietal i cili ndodhet nė pjesėn e pasme tė trurit, ka treguar zvogėlim tė dukshėm tė aktivitetit, ndėrsa lobi parietal ėshtė pėrgjegjės pėr lokalizimin e shqisave tė individit. Kjo vėrteton thėnien qė meditimi sjell deri te humbja e ndjenjės pėr vend. Dr. Newberg garanton sa vijon:

"Gjatė meditimit, njerėzit humbin ndjenjėn pėr veten, dhe vėrtet vėrehet humbja e ndjenjės pėr hapėsirė dhe kohė, e kjo ėshtė mu ajo qė kemi parė.”


Fuqia e lutjes

Gjithashtu, gjatė kohės sė meditimit ndodhin interaksione tė kompikuara nė mes regjioneve tė ndryshme tė trurit, ngjajshėm me ato qė paraqiten gjatė tė ashtuquajtura pėrvoja shpirtėrore ose mistike. Hulumtimet e mėparshme nė krye me dr. Newbergun, janė bėrė nė lidhje me aktivitetet e rendit franjevit qė kanė kryer lutjen tė njohur si lutje e “fokusuar”.

Ėshtė e saktė qė pjesa verbale e lutjes aktivon disa pjesė tė trurit, por dr. Newbergu ka zbuluar qė lutja aktivon regjionin e trurit pėrgjegjėse pėr vėmendje dhe zvogėlon aktivitetin e regjionit pėrgjegjės pėr shqisat lokalizuese. Kjo nuk ėshtė hera e parė qė shkencėtarėt hulumtojnė gjėrat shpirtėrore. Rėndėsia e lutjes terapeutike ka dalė nė sipėrfaqe nė vitin 1998, kur shkencėtarėt nė SHBA kanė studiuar grupin e pacientėve tė sėmurė nga zemra. Kanė ardhur deri te njė rezultat unikal: pengesat nga tė cilat kanė vuajtur janė zvogėluar pas lutjes sė shkurtėr.


/Fotografimi i trurit ka hapur qasje tė mėdha pėr studimin e ēėshtjeve tė reja. Kjo foto ėshtė marrė nėpėrmes teknikės sė re tė fotografimit tė trurit SPECT ose Single Photon Emission Computed Tomography, gjatė kohės sė gjendjes normale (majtas) dhe gjatė kohės sė meditimit (djathtas). Ėshtė shėnuar se si nė gjendjen e meditimit rritet aktiviteti nė regjionin frontal, lobin frontal tė trurit, nė formė tė pikave tė kuqe qė shprehin shkallėn e aktivitetit tė trurit.


Referenca: www.andrewnewberg.com.


foto e dytė ėshtė krahasim nė mes gjendjes normale (majtas) dhe gjendjes sė meditimit (djathtas). Kėtu ėshtė fokusi nė lobin parietal tė trurit, ku vėrehet zvogėlim i dukshėm i aktivitetit gjatė meditimit. Duhet theksuar se ky regjion ėshtė pėrgjegjės pėr shqisa lokalizuese.

Ibid: www.andrewnewberg.com.

Ky shkencėtar pohon qė feja ėshtė e domosdoshme pėr ekzistencėn e qenies njerėzore, sepse i bėn mė adaptabil nė ēėshtjet e fatit, dhe ofron pėrgjigje nė pyetjet qė parashtron truri. Ėshtė vėrtetuar qė (lutja budiste) zvogėlon tensionin e gjakut, mėnjanon depresionin dhe frikėn si dhe zvogėlon pulsin e zemrės. Andaj, sipas hulumtimeve tė shumta perėndimore, tė jesh religjioz, pėr mirėqenien e njerėzimit, pėr sigurinė dhe shėndetin e tij, ėshtė mė mirė se tė jesh ateist.

Sikur qė prof. Andrew Newbergu, ekspert nga lėmi i neurologjisė, pohon nė faqen e tij tė internetit, besimi nė Zotin e tėrė kozmosit absolutisht ėshtė i domosdoshėm pėr shėndetin psiko-fizik. Nė librin e tij “How God changes your brain” (“Si Zoti e ndryshon trurin tėnd”), tė cilin e ka shkruar me grupin e hulumtuesėve dhe i cili ka realizuar profit tė rėndėsishėm nė Amerikė, Newbergu ka thėnė: “Sa mė intenzivisht besoni nė Krijuesin, aq mė shumė truri juaj do tė jetė i shėndetshėm dhe i aftė!”

Dymbėdhjetė minuta pėr ēdo ditė nė shėrbim tė Zotit dhe meditimi shtyn sėmundjet e shkaktuara nga pleqėria dhe zvogėlon stresin dhe anksiozitetin. Praktikimi i pėrkushtimit ndaj Zotit dhe lutjes ofron njeriut ndjenjėn e paqes, mė tepėr dashuri dhe bashkėndjenjė, ndėrsa ateizmi, zemėrimi dhe pakėnaqėsia me fatin nė mėnyrė tė kontinuar dėmton trurin.

/Libri i ri i botuar para pak kohėsh nė SHBA i shkruar nga ana e shkencėtarėve tė neurologjisė jep pėrmbledhje tė eksperimenteve dhe studimeve qė i ka bėrė hulumtuesi Newberg, docent nė Universitetin e Pennsylvanisė.

Ky shkencėtar ka zbuluar qė besimi nė Zotin ėshtė shumė i rėndėsishėm dhe ofron ndjenjėn e qetėsisė sė brendshme pėr ēfarė pėrmirėsohet efikasiteti i trurit. Feja shkakton ndryshime tė pėrhershme nė aparaturėn e trurit, ku ngadalėson sėmundjen e Alz’heimerit dhe ndihmon personit qė tė adaptohet nė mjedisin e tij/asaj pėr jetė mė tė mirė.

Vlen me vėrejtur qė hulumtuesi nuk ėshtė mysliman, por sjell konkluzione tė pėrvojės sė tij personale pėr rezultatet objektive tė hulumtimit tė trurit me teknologji SPECT.

Referenca: www.andrenewberg.com/change.asp.

Nė kėtė libėr hulumtuesit kanė zbuluar qė besimi nė Zotin nxit ndryshime tė pėrkohshme nė trurin e njeriut dhe mėnyrėn se si zhvillohet kjo. Mė tej, feja mėnjanon demencėn e cila ėshtė rezultat i vdekjes sė papritur tė njė numri tė madh tė qelizave tė trurit. Gjithashtu, pėrveē ērregullimeve mentale shėron sėmmundjen e Parkinsonit.


Ēfarė themi pėr lutjen (namazin) nė Islam?

Mjerisht, nuk ekziston njė studim i ngjajshėm pėr ndikimin e lutjes nė gjendjen shėndetėsore tė myslimanit, por mund tė themi qė lutja (namazi) tė cilin Allahu i madhėrishėmm na urdhėroi ta praktikojmė, e karakterizon pėrulėsia dhe qetėsia, tė cilat arrihen mė leximin e Kuranit dhe atė qė shkencėtarėt kanė cekur. Namazi gjithashtu pėrmban lėvizje qė janė tė pėrshtatshme pėr aktivizimin e muskujve dhe eshtrave.

Nė islam namazi nuk ėshtė vetėm praktikė rituale si nė budizėm, por ka kuptim, konotacion, qėllime dhe ndjenjėn e afėrsisė sė Allahut tė madhėrishėm, sepse me namaz ai qė e kryen, i afrohet Allahut e nė veēanti nė pozitėn e sexhdes. Unė, gjithashtu dėshiroj tė tėrheq vėmendjen nė njė ēėshtje tė rėndėsishme. Nė realitet, regjioni paraballor i trurit aktivizohet gjatė namazit, ndėrsa ai i pasmi qetėsohet, e ēfarė do tė thotė kjo? Regjioni paraballor i trurit ėshtė pėrgjegjės pėr mendim kreativ dhe sjelljen e vendimeve, pra, namazi me pėrkushtim i ndihmon njeriut qė tė sjell vendime tė drejta, e kjo d.m.th. qė namazi ju ndihmon tė pėrpunoni dhe zgjidhni ēėshtjet tua dhe tė jeni tė suksesshėm!

Ndryshimet e shkaktuara gjatė namazit dhe vazhdimėsia nė praktikimin e tij shprehen fuqishėm nė tru. Personalisht e pėrjetoj dhe ndiej kėtė ndryshim, dhe nėse e pyetni cilindo qoftė pėr pėrparėsitė e namazit, dhe atė qė ai/ajo ndien, ai/ajo do t’u thotė shumėēka pėr ndjenjėn psikologjike, shėrimin e dhembjes, baraspeshėn dhe qėndrueshmėrinė si dhe ndjenjėn e paqes dhe qetėsisė. Padyshim, kėta shkencėtarė shumė mirė kuptojnė rėndėsinė e besimit tė Zotit, por cili lloj i besimit ėshtė i nevojshėm? Ata kėtė nuk e dinė dhe kėtė nuk do ta gjejnė askund tjetėr pos nė Kuran, pėr arsye se fe e vetme e vėrtetė ėshtė Islami, ndėrsa tė gjitha tjerat janė shtrembėruar dhe zėvendėsuar me fjalėt e njerėzve dhe tė pėrziera me bestytėni.

Vėrtet, disa shkencėtarė mysliman kanė bėrė hulumtime pėr ndikimin e namazit nė shėndetin mental dhe fizik, dhe kanė kuptuar qė namazi ėshtė mėnyra mė e mirė pėr ushtrime trupore, veēanėrisht nėse kryhet nė xhami, Mė tej, ecja kah xhamia dhe pėrkushtimi nė namaz, mbron nga sėmundjet e nyjeve, ndihmon nė shėrimin e diabetit, zvogėlon shtypjen e gjakut si dhe shumė pėrparėsi tjera shėndetėsore siē janė prevenimi i arteriosklerozės dhe sėmundjeve tė zemrės.

Pėrveē kėsaj, namazi nė islam ka ndikim nė aparatin e trurit, dhe nėse shkencėtarėt do tė vėzhgojnė ndikimin e pėrkushtimit nė namaz, do tė shihnin rezultate impresive. Nė anėn tjetėr, lutja e budistėve ose lutja e klerikėve nuk ka ndikim tė rėndėsishėm, sepse mungon pėrkushtimi i vėrtetė i cili besimtarin e bėn tė afėrt te Zoti, dhe gjithashtu nuk ka kuptimet madhėshtore qė bartin fjalėt e Kuranit. Kjo d.m.th. qė namazi nė islam besimtarit ia rrit ndjenjėn e paqes, kėnaqėsisė dhe lumturisė.


Fjala pėrmbyllėse


Tė dashurit e mi! Kemi qenė pėrtacė tė lexojmė Kuranin dhe praktikojmė atė qė Allahu i madhėrishėm thotė, kemi qenė indiferentė ndaj vetit dhe sunnetit tė Pejgamberit, Muhammedit s.a.v.s. Pėrse mos ta ftojmė dr. Newbergun tė kryejė hulumtime pėr ndikimin e namazit, dhikrit, pėrkushtimit, ndikimin e salavateve mbi Pejgamberin s.a.v.s. dhe dėgjimin e Kuranit. Kjo, padyshim do tė ishte test i madh qė t’i tregohet botės qė islami ėshtė religjion i vėrtetė. Nuk mjafton tė ngritim slogane pėr pasimin e Pejgamberit s.a.v.s., por duhet njerėzve t’u flasim nė formėn qė ata e kuptojnė, ndėrsa perėndimi ka besim nė gjuhėn e hulumtimeve shkencore.



Nga boshnjakishtja pėrktheu dhe pėrshtati:
Prim.dr.med.sc. Ali F. Iljazi


----------------------------------------
Dy gjėra mos i harro kurrė:

Allahun dhe shtėpinė e pėrhershme (ahiretin).
PM
Top
1302989420
Postuar nė: 18.03.2012, 12:22
Quote Post


Tėrė kohėn flas :)
*****

Posti: Antarė
Postime: 232
Antari Nr: 16989
Bashkangjitur: 28.08.2008



 Citim (Anika @ 18.03.2012, 12:09)

Prim.dr.med.sc. Ali F. Iljazi

kam qejf shume ta takoj dhe te besedoj me dr. Ali Iljazin


----------------------------------------
-Fakti qė i sėmuri po shkon mirė nuk do tė thotė se diagnoza juaj ėshtė e saktė–Samuel J.Meitzer,mjek
PM
Top
1302989420
Postuar nė: 18.03.2012, 12:26
Quote Post


Tėrė kohėn flas :)
*****

Posti: Antarė
Postime: 232
Antari Nr: 16989
Bashkangjitur: 28.08.2008



mund te hyjne ne nje teme edhe kjo :

Efekti i dėgjimit tė Kuranit

Vallė si ndikojnė versetet e Kuranit fisnik, nė qelizat e trurit? Cili ėshtė interpretimi shkencor lidhur me shėrimin nėpėrmjet Kuranit? A pėrmban Kurani energji pozitive?

Njė eksperiencė personale
Shkaku qė mė bėri tė ulem dhe tė shkruaj mbi kėtė temė, ėshtė njė pėrvojė personale gjatė kohės qė isha angazhuar me memorizimin e Kuranit. Asokohe, Kurani nuk mė ndahej pėr 24 orė nė ditė, pasi edhe gjatė gjumit e lija hapur radio Kuranin, duke dėgjuar versetet e tij edhe nė gjumė. Padyshim qė atėherė nuk dija gjė mbi metodėn e memorizimit gjatė gjumit.
Me kalimin e muajve, fillova tė vėrej ndryshim rrėnjėsor lidhur me lehtėsimin e memorizimit. Unė e ndjeja se ēdo qelizė e trurit tim, reagonte dhe i pėrgjigjej zėrit tė Kuranit. Kuranin, e mėsoja duke dėgjuar fillimisht njė hafėz tė njohur, mandej e pėrsėrisja Suren disa herė derisa ajetet tė fiksoheshin pėrfundimisht nė kujtesėn time.
Asokohe, shokut tim i thoja se dėgjimi i Kuranit, ri-programon qelizat e trurit nė mėnyrė tw pėrgjithshme. Bėhet fjalė pėr njėzet vite mė parė.
Kohėt e fundit, jam befasuar teksa lexoja orvatjet e shkencėtarėve qė ti trajtojnė shumė sėmundje tė rėnda, nėpėrmjet ri-programimit tė qelizave tė trurit. Pėr kėtė, ata pėrdornin vibrime vokale tė ndryshme, si muzika etj.
Disa terapistė kanė arritur rezultate tė rėndėsishme me anėn e kurės sė zėrit. Prej tyre ėshtė dhe Annie Williams nga Amerika, e cila i trajton tė sėmurėt e saj me anė tė muzikės. Por kėto rezultate kanė mbetur tė kufizuara pėr shkak se muzika nuk ka pasur efektin e kėrkuar nė qeliza. Megjithatė, ajo pohon se rezultatet e kėsaj metode kanė qenė mahnitėse nė trajtimin e tumoreve tė trurit, kancerit tė zorrės sė trashė dhe disa sėmundjeve tė tjera. Ajo pohon se tė gjithė ata qė kanė dėgjuar tingujt muzikorė tė pėrzgjedhur prej saj, u ėshtė shtuar niveli i kreativitetit.
Sakaq, unė dua tė pohoj pėr ty lexues i dashur se ndryshimet e ndodhura pas dėgjimit pėr njė kohė tė gjatė tė Kuranit fisnik, janė tė shumta. Unė personalisht ndihem mė i fuqishėm se kurrė, ndjej se sistemi imunitar i trupit mė ėshtė rritur. Madje dhe vetė personaliteti im ėshtė forcuar dhe komunikimi me njerėzit e tjerė ėshtė pėrmirėsuar. Kurani ka zgjuar tek unė elementin e kreativitetit dhe nė fakt artikujt bashkė me studimet e fundit ia dedikoj leximit tė pėrditshėm tė Kuranit fisnik.
Unė pohoj se dėgjimi i vazhdueshėm i Kuranit ēon nė rritjen e kreativitetit tė njeriut, gjė tė cilėn e them nga pėrvoja ime personale. Para memorizimit tė Kuranit, unė e kisha tė pamundur tė formoj qoftė dhe njė fjali tė saktė, ndėrkohė qė tani kam studimet e mia.
Prandaj, dobitė e dėgjimit tė Kuranit, nuk kufizohen vetėm tek elementi shėrues i sėmundjeve. Nė fakt, Kurani na ndihmon nė zhvillimin e personalitetit, pėrmirėsimin e komunikimit me tė tjerėt, rritjen e kreativitetit dhe aftėsisė pėr tė sjellė ide tė reja. Ashtu si unė, edhe ti lexues i dashur mund ta provosh kėtė dhe do tė mrekullohesh nga rezultatet.
Fakte shkencore
Nė vitin 1839, shkencėtari Henrik Uiljam Dof zbuloi se truri reagonte pozitivisht ose negativisht nėse ekspozohej ndaj tingujve zanorė tė caktuar. Ai pa se kur vibrimet zanore i afroheshin veshit, qelizat e trurit reagonin ndaj tyre. Mė vonė, shkencėtarėt zbuluan se qelizat e dėgjimit janė pėrherė nė gjendje vibrimi, ku ēdo qelizė dridhet sipas njė sistemi tė caktuar dhe ndikohet nga qelizat pėrreth saj. Ngjarjet e ndryshme qė pėrjeton njeriu lėnė gjurmėt e tyre nė qelizat e trurit. Ēdo ngjarje negative, shkakton ērregullime dhe defekte nė sistemin vibrues tė qelizave.
Ēdo qelizė qė vibron gjatė gjithė kohės, pėrmban njė program shumė kompleks i cili i mundėson tė ndėrveprojė me miliona qeliza tė tjera pėrreth. Ky koordinim dėshmon madhėshtinė e Krijuesit tė pashoq. Pėr rrjedhojė, ēdo problem psikik, do tė shkaktojė defekt nė kėtė program, duke e dobėsuar imunitetin e qelizave dhe kėshtu lehtėsohet sulmi i sėmundjeve. Mekanizmi i qelizave nė pėrpunimin e informacioneve janė pikėrisht kėto vibrime dhe lėshimi i stimujve elektrik, nėpėrmjet tė cilave na mundėsohet tė folurit, lėvizja, vozitja e makinės dhe ndėrveprimi me tė tjerėt.
Akumulimi i ngjarjeve negative, siē janė traumat me tė cilat pėrballet njeriu, si dhe disa probleme tė tjera, shkaktojnė kaos dhe rrėmujė tek qelizat e trurit. Ky kaos, ėshtė rraskapitės pasi nė kėtė rast trurit i duhet tė punojė dyfish.
Para se fėmija tė lindė, qelizat e trurit tė tij fillojnė vibrimin. Truri i tij ėshtė i ekuilibruar dhe qelizat nė harmoni me aktivitetin dhe dridhjet e tyre. Pas lindjes, ēdo ngjarje do tė ndikojė tek qelizat e trurit tė tij dhe mėnyrėn si vibrojnė. Madje, tek disa qeliza tė papėrgatitura pėr tė pėrballuar zhurmat e forta, mund tė dėmtohet sistemi vibrues i tyre, gjė e cila shkakton njė zinxhir sėmundjesh fizike dhe psikologjike.
Sot, shkencėtarėt pohojnė se ēdo sjellje, buron nga vibrime tė caktuara tė qelizave. Ato shtojnė se ekspozimi i njeriut ndaj vibrimeve zanore tė njėpasnjėshme, ēon nė ndryshimin e mėnyrės sė vibrimit tė qelizave.
Disa frekuenca i bėjnė qelizat e trurit tė dridhen nė mėnyrė vitale, aktive dhe pozitive, duke ia shtuar energjinė pozitive qelizave. Sakaq, frekuenca tė tjera i dėmtojnė qelizat, madje mund tu shkaktojnė dhe vdekjen. Prandaj, frekuencat e duhura, janė ato qė janė bėrė objekt studimi pėr shkencėtarėt, pėr tė zbuluar se cilat frekuenca zanore i shkojnė pėr shtat trurit.
Shkencėtarėt kanė zbuluar se edhe zinxhiri i ADN-sė brenda ēdo qelize dridhet nė njė mėnyrė tė caktuar. Ky zinxhir i ngarkuar me informacione tė domosdoshme pėr jetėn, ėshtė i ekspozuar ndaj ēdo ndryshimi pėr shkak tė ngjarjeve, problemeve, viruseve apo sėmundjeve qė sulmojnė trupin. Sipas shkencėtarėve, zinxhiri i ADN-sė e redukton vibrimin e tij, kur sulmohet nga viruset. Mėnyra mė ideale pėr ti kthyer zinxhirit tė ADN-sė performancėn e tij, ėshtė duke e riprogramuar atė nėpėrmjet ndikimit tė valėve zanore tė caktuara. Kėshtu, ADN-ja do tė reagojė pozitivisht ndaj kėtyre valėve, duke iu kthyer aktivitetit dhe vibrimit normal. Por, ekzistojnė valė tė cilat mund ta dėmtojnė kėtė zinxhir gjenetik.
Shumė nga terapistėt e sotėm, pėrdorin vibrimet akustike pėr trajtimin e kancerit dhe sėmundjeve kronike, ndaj tė cilave mjekėsia s’ka pasur sukses. Veē kėsaj, ata vunė re pėrmirėsime tė shumė sėmundjeve mendore si skizofrenia, stresi dhe problemet e gjumit, por edhe pėr veset e kėqija si pirja e duhanit, vartėsia ndaj drogave etj.
Cili duhet tė jetė trajtimi?
Trajtimi mė i mirė i sėmundjeve tė lartpėrmendura ėshtė Kurani dhe kėtė e them bazuar nė njė eksperiencė tė gjatė pune. Shumė raste janė shėruar pasi janė trajtuar me Kuran. Kjo, pasi leximi i Kuranit dhe i verseteve tė tij, rikthen ekuilibrin e duhur tė qelizave. Dėgjimi i Kuranit rrit aftėsinė dhe performancėn e kėtyre qelizave.
Brenda ēdo qelize gjendet njė sistem dridhje me tė cilin e ka pajisur Zoti. Qelizat nuk e kuptojnė gjuhėn e tė folurit, por ndėrveprojnė me njėra-tjetrėn me anė tė frekuencave dhe vibrimeve. Kėshtu ndodh dhe me telefoninė celulare, e cila ndėrvepron me valėt elektromagnetike. Brenda ēdo qelize gjendet njė “aparat celulari” shumė i ndėrlikuar. Imagjinoni pėr njė ēast, miliarda qeliza tė trurit duke u dridhur sė bashkė nė harmoni tė plotė, tė cilat nuk mund tė kuptohen nga njerėzit, madje as tė imitohen. Nėse njė qelizė e vetme po tė mos funksionojė, do tė shkaktonte probleme nė tė gjithė trupin. I gjithė ky mirė funksionim tė ėshtė dhėnė nga Zoti, me qėllim qė ti jesh mirėnjohės. Por, a e vlerėsojmė siē duhet kėtė mirėsi kaq tė madhe tė Zotit?
Ajetet e Kuranin pėrmbajnė shėrim
Bazuar nė studimet mė tė reja, shkencėtarėt pohojnė se ēdo sėmundje shkakton ndryshime nė programimin e qelizave. Ēdo qelizė funksionon sipas njė programi tė caktuar qė ditėn qė e krijoi Zoti e gjer nė ditėn qė do tė vdesė. Nėse ndodh ndonjė defekt psikik ose somatik, ky defekt do tė shkaktojė kaos nė tė gjithė sistemin e dridhjes sė qelizės. Pėr rrjedhojė, defekti kalon edhe nė programin qelizor. Pėr trajtimin e kėtij defekti ose sėmundjeje, lipset tė korrigjohet programi me ēdo mėnyrė tė mundshme.
Gjatė studimeve tė mia rreth ajeteve Kuranore kam parė prezencėn e njė sistemi numerik qė nė kėto ajete. Por ajetet e Kuranit nuk pėrmbajnė vetėm kėtė sistem, por edhe gjėra tė tjera tė cilat u pėrngjajnė atyre qė ne sot i quajmė programe apo tė dhėna, tė cilat mund tė ndėrveprojnė me qelizat. Pra, thėnė shkurt, Kurani njeh dhe ndėrvepron me gjuhėn e qelizave.
Dikush, mund tė mendojė se kjo qė po them, ėshtė diēka joshkencore. Nė fakt, unė kam parė se shumė ajete Kuranore konfirmojnė faktin se kėto ajete pėrmbajnė shumė tė dhėna, njėlloj siē ndodh me valėt e radios tė cilat nė fakt janė njė valė, por qė pėrcjellin informacione, zėra dhe muzikė. Kur Zoti na njofton se Kurani ėshtė dhe shėrim, kjo do tė thotė se ai pėrmban informacione, tė dhėna dhe programe tė mjaftueshme pėr trajtimin e qelizave tė dėmtuara tė trupit, madje edhe trajtimin e atyre sėmundjeve para tė cilave ėshtė dorėzuar mjekėsia.
Ilaēi mė i lehtė pėr tė gjithė sėmundjet
I nderuar lexues! E them me bindje dhe i bazuar nė eksperiencėn time personale. Ti mund tė arrish nė rezultate tepėr tė mėdha, me njė ndryshim tepėr tė vogėl, i cili do tė ndryshojė gjithė jetėn tėnde, ashtu siē ndryshoi timen. Procedura qė lipset prej teje, ėshtė qė thjesht tė dėgjosh Kuranin sipas mundėsisė, nė mbrėmje para se tė flesh, nė mėngjes pasi tė zgjohesh, nė drekė dhe ēdo kohė tjetėr kur tė jepet mundėsia.
Kuranin mund ta dėgjosh nga njė kompjuter, celular, manjetofon, mp3, televizor apo radio
Zėri i Kuranit pėrbėhet nga valė zanore me njė frekuencė tė caktuar dhe shtrirje tė caktuar nė kohė. Kėto valė pėrhapin fusha vibrimi qė ndikojnė nė qelizat e trurit dhe bėjnė rivendosjen e ekuilibrit, gjė e cila forcon imunitetin pėrballė sėmundjeve, duke pėrfshirė dhe kancerin. Kjo, pasi kanceri nuk ėshtė gjė tjetėr veēse njė ērregullim i punės sė qelizės. Leximi i Kuranit, e riprogramon kėtė qelizė. Ėshtė njėlloj sikur tė jemi pėrballė njė kompjuteri tė mbushur me viruse, ne e riformatojmė atė, mandej instalojmė programet e reja, duke ia pėrmirėsuar performancėn. E nėse kjo realizohet me anėn e programeve tė prodhuara nga ne njerėzit, ē’mund tė themi me programet qė janė krijuar nga Krijuesi i gjithēkaje?
Ndikimi i mahnitshėm i leximit tė Kuranit
Leximi i vazhdueshėm i ajeteve Kuranore ka kėto dobi:
- Forcon imunitetin e trupit
- Rrit kreativitetin
- Shton pėrqendrimin
- Kuron sėmundjet e rėnda
- Ndryshon sjelljen dhe pėrmirėson komunikimin me tė tjerėt.
- Qetėson shpirtin
- Trajton reagimet negative si nervozizmi dhe tė qenit i rrėmbyer
- Pėrmirėson aftėsinė pėr tė marrė vendimet e duhura
- Tė bėn tė harrosh frikėn, tė qenit i lėkundur dhe i stresuar
- Zhvillon dhe forcon personalitetin
- Kuron shumė sėmundje tė zakonshme, si alergjitė, rrufat dhe dhimbjet e kokės
- Pėrmirėson tė folurit dhe shpejtėsinė nė artikulim
- Mbron nga sėmundjet e rrezikshme si kanceri etj.
- Bėn ndryshimin e duhur nė vese tė tilla si tė ngrėnit e tepėrt dhe pirjen e duhanit
Lexues i nderuar! Kėto janė gjėra qė unė i kam provuar personalisht. Dikur edhe unė kam qenė duhanpirės dhe nuk e imagjinoja dot veten pa paketėn e duhanit nė xhep. Megjithatė, duke dėgjuar sa mė shumė Kuran, sikur mė shtynte diēka qė ta braktisja duhanin pa ndonjė mund tė madh. Nė fakt, unė habitem se si ka ndryshuar e gjithė jeta ime. Vetėm pasi kam lexuar mbi trajtimin e sėmundjeve me anė tė zėrit dhe frekuencave zanore, e kuptova ndryshimin e madh nė jetėn time. Kėtė ndryshim, unė ia dedikoj pikėrisht librit tė Zotit, Kuranit fisnik. Unė nuk kam bėrė asgjė mė tepėr, sesa dėgjimin e ajeteve Kuranore.
Sado kohė qė ti pėrkushtosh Kuranit, tė jesh i bindur se nuk ke humbur aspak kohė, pėr tė mos thėnė tė kundėrtėn, qė ke fituar nė kohė. Nėse profeti Muhamed a.s thoshte: “Sadakaja nuk e pakėson pasurinė”, shumė mirė, ne mund tė themi se dėgjimi i Kuranit nuk ta humb kohėn. Prandaj, nėse e kalojmė tė gjithė kohėn nė leximin e Kuranit, ta dimė se Zoti do na japė bereqet nė kohė, pasi do tė na pakėsohen problemet dhe hallet. Madje, do tė vėresh se njė punė qė tė merrte kushedi sa ditė, pas dėgjimit tė Kuranit rregullisht, do tė marrė shumė herė mė pak.
E lusim Zotin qė Kuranin ta bėjė shėrues pėr sėmundjet tona dhe dritė qė na ndriēon udhėn e kėsaj bote dhe tė botės tjetėr! Zoti thotė nė Kuran: “O njerėz, ju ka ardhur kėshillė (Kurani) nga Zoti juaj, shėrim pėr zemrat tuaja, udhėzim dhe mėshirė pėr besimtarėt. Thuaj: “Me dhuntinė e Allahut dhe mėshirėn e Tij – vetėm me kėto le tė gėzohen! Kjo ėshtė mė e mirė se ajo qė grumbullojnė.” (Junus, 57-58)
Referencat:
1- Brain cells tune in to music, www.nature.com
2- Neural oscillations,ėėė.en.ėikipedia.org
3- Brain ėave therapy, Brain Sync Corporation, 2006.
4- Vibration, www.wordpress.com
5- Mike Adams, Vibrational Medicine, NeėsTarget Netėork, July 14, 2004.
6- Simon Heather, The Healing Poėer of Sound.
7- Virginia Essene, You are Becoming a Galactic Being.
8- Revolutionary nanotechnology illuminates brain cells at work, www.nanotechwire.com, 6/1/2005.

burimi :http://islamisot.com/efekti-i-degjimit-te-kuranit/

Ky postim ėshtė ndryshuar nga 1302989420 nė 18.03.2012, 12:32


----------------------------------------
-Fakti qė i sėmuri po shkon mirė nuk do tė thotė se diagnoza juaj ėshtė e saktė–Samuel J.Meitzer,mjek
PM
Top

Topic Options Reply to this topicStart new topicStart Poll

 

Postimet janė nė pronėsi tė vet postuesve, redaksia jonė nuk mer asnjė pėrgjegjėsi per permbajtjen e tyre!

© 2004-2017 Studentet.info™ | Kopjimi ėshtė i lejuar nėse theksohet burimi | Developed by: Just5 Studio