Studentet.info
 Kėrko      Antarėt      Aktivitet


  Reply to this topicStart new topicStart Poll

> Ben Kiēo Blushi Dhe Ideologjia E Ortodoksise
INDEXI
Postuar nė: 15.04.2008, 18:51
Quote Post


Tėrė kohėn flas :)
*****

Posti: Antarė
Postime: 569
Antari Nr: 3362
Bashkangjitur: 15.10.2006



Ben Kiēo Blushi dhe ideologjia urrejtjenxitė se e Ortodoksisė
Posted by Muhammed at 2:10 AM Apr
15,



Olsi JAZEXHI




Romanit mė tė fundėm tė Ben Kiēo Blushit, 'Tė jetosh nė njė ishull' i ėshtė dhėnė shumė publicitet nė mediat shqiptare. Shumė njerėz mė tė cilėt kam folur pėr kėtė roman, me ēfarė kanė dėgjuar nga mediat, thonė qė ėshtė njė roman i mirė qė flet pėr tolerancėn fetare nė Shqipėri pse kėshtu kanė folur televizionet kliente tė Partisė Socialiste. Mbi mirėsinė e librit tė Ben Blushit foli edhe botuesi dhe miku i familjes Blushi, Fatmir Toēi i cili nė kapakun e prapėm tė librit thotė qė romani 'pėrpiqet tė tregojė se si shoqėria shqiptare e pėrsosi instrumentin e bashkėjetesės fetare pėr t'i mbijetuar asimilimit dhe rrebesheve tė kohės.' Kur fjalė tė kėtilla dalin nga njė person si Fatmir Toēi i cili nė njė seri rastesh ka sulmuar myslimanėt shqiptarė pėr librat qė ata botojnė dhe ka kėrkuar censurimin e tyre si nė kohė tė Partisė sė Punės, unė, i nxitur nga dėshira e mirė pėr tė kuptuar sesi ėshtė e mundur, qė djali i Kiēo Blushit, i Islamofobit mė tė egėr nė Shqipėri i cili hoxhallarėt e Shqipėrisė i ka quajtur xhambazė kuajsh, mund tė shkruaj njė roman qė flet pėr bashkėjetesėn fetare nė Shqipėri, porosita nga Italia qė tė mė blejnė kėtė roman. Ishte njė habi pėr mua qė njė njeri racist dhe islamofob si Beni i Kiēos sė Blushėve i cili nė Tetor tė vitit 2006 feu muslimanėt e Shqipėrisė nga podiumi i parlamentit shqiptar, tė mund tė ndėrroj pllakė brenda natės dhe nė vėnd tė urrejtjes dhe racizmit islamofobik tė prodhojė njė roman qė flet pėr tolerancė. Librin tė cilin porosita nga Tirana, e mora para dy ditėsh dhe e lexova me njė frymė. Libri i Benit qė ka 408 faqe i dedikohet nė faqen e 5tė tė tij Eva Bratit – Blushi, gruas sė Benit e cila u akuzua disa vite mė parė si pėrfituese e pandershme e 250 milion lekėve tė taksapaguesėve shqiptarė me 12 tendera tė Albtransportit nė kompaninė familjare tė familjes Blushi. Duke parė qė ky libėr i dedikohej njė personi tė pėrfolur pėr korrupsion qė nė faqen e parė tė librit nėnqesha me vete dhe thashė hajde tolerancė fetare qė duhet tė ketė kėtu brenda. Romani i Ben Blushit nis nė njė fshat diku nė jug tė Shqipėrisė. Beni ndoshta e ka imagjinuar romanin nė fshatin e tij nė Kolonjė. Nė roman tregohet sesi njė i krishterė vendos qė njė ditė prej ditėsh tė shekullit tė 18-tė tė bėhet musliman. Arsyeja pse personi do tė bėhėt musliman, sipas Ben Blushi, ėshtė teoria e vjetėr greko – sėrbe kundėr shqiptarėve, e cila islamizimin e shqiptarėve nuk ia dedikon triumfit teologjik tė Islamit ndaj Krishtėrimit, por dhunės turke, taksave turke dhe muslimanėt e islamizuar tregohen si servilė dhe njerėz frikacakė. Ben Blushi fut nė gojėn e tė krishterit qė bėhet musliman debate tė ndryshme qė ky bėn pėr islamin. Ndėr tė tjera Ben Blushi, islamin e quan fe tė dhunės. Kuranin libėr tė ndalimit dhe jo lejimit. Muhamedin e akuzon sikur ai ka shkruar Kuranin edhe pse ai nuk dinte shkrim e kėndim (fq. 9). Lėmoshėn qė muslimanėt japin ky e quan varfėrim tė njeriut (fq. 12), Islamin e tregon si njė stuhi rėre qė ofron dhe mbyt liritė e njerėzimit etj. Kur Ibrahimi bėhet musliman, Ben Blushi mbledh tė krishterėt e katundit tė Kolonjės tė cilėt Islamin e quajnė kolerė qė ka njė mijė vjet qė pėrhapet me majėn e shpatės, ndėrsa njerėzit qė pranojnė mesazhin e Zotit, i quan Judė (fq. 23). Por ndėrsa shqiptarėt muslimanė janė judė dhe tradhėtarė, turqit Ben Blushi i tregon si ujqėr, tė cilėt pasi shumohen shumė vrasin njėri tjetrin (fq. 25). Turqit janė aq mizorė saqė ata bėjnė edhe grekėt e ishullit tė Mitelenit mizorė pasi kėta rrojnė nėn robėrinė turke (fq. 84). Turqit nė romanin e Benit sjellin edhe kolerė me vete kur ata pinė ujė nė ēesmėn e fshatit (fq. 118). Kėtė krahasim tė turqve me ujqėrit unė e kam gjetur nė Mein Kampfin e Hitlerit ku ai i krahason ēifutėt me ujqėrit tė cilėt kur shumohen shumė hanė njėri tjetrin. Unė nuk e di se ku e mėsoi Ben Blushi kėtė krahasim tė turqve me ujqėrit. Por di qė si Beni ashtu si edhe i ati, Kiēua, janė dele tė urta tė herezisė sė tij peshkopit grek, Janullatos. Kur grekėt vranė ēifutėt dhe ēamėt nė Janinė dhe Selanik nė vitin 1913, 1925 dhe 1945 qarqet fondamentaliste helene si shqiptarėt, si turqit ashtu edhe ēifutėt i krahasonin me kėto epitete. Ka mundėsi qė qirje Janullatosi ta ketė mėsuar Ben Blushin me kėto krahasime luftėnxitėse dhe anti-semite.
Nė roman, personazhet e Ben Blushit tregojnė sesi dervishėt qė predikonin islamin nė Shqipėri ishin pėrdhunues grashė (fq. 26), Ibrahimin i cili bėhet musliman, tė krishterėt e thėrrasin 'Ibrahim o derr, Muhamedi tė pret nė ferr' dhe ofendime tė tjera kundėr profetit tė islamit (fq. 33 - 35). Por ndėrsa Ibrahimi personazhi kryesor i romanit tė Benit ėshtė bėrė musliman syni, Ben Blushi tregon qė Ali Pashai ėshtė prototipi mė i qartė i muslimanit shqiptar, i cili sipas Benit ėshtė Bektashi, dhe si pasojė ėshtė hajdut, rrufian, njeri qė ja ka me hile Zotit, kriminel, pedofil, kusar, pėrdhunues grashė dhe njeri i pabesė (fq. 44 – 52). Ali Pashai i cili qeveriste grekėt nė Janinė, Ben Blushi e tregon si njė mostėr seksuale i cili kishte jo vetėm femra nė Harem tė cilin e perdorte si bordell, por edhe njė bordell special me djem tė rinjė. (fq. 325). Ndėrsa operacionet anti-terroriste qė Ali Pasha bėri kundėr banditėve grekė dhe suliotė, Ben Blushi i tregon si aksione kriminale dhe tė pabesa nga shqiptarėt muslimanė, kundėr suliotėve ortodoksė, qė ky nga hajdutė dhe vrasės i bėn heronjė. Proēesin e islamizimit tė shqiptarėve Ben Blushi e quantradhėti ndaj krishtėrimit, pasojė e taksės sė gjakut, xhizjes antikristjane, pengmarrjes nga turqit, dhunės qė muslimanėt shqiptarė ju bėjnė tė krishterėve nė Shkodėr, Vlorė, Berat, Korēė, Janinė dhe Elbasan. Nė Shqipėrinė muslimane tė Ben Blushit kaurėt terrorizohen nga myslimanėt shqiptarė, tė cilėt grabisin toka, gra nga tė krishterėt, siē kanė mėsuar nga Kalifi Umar (fq. 102 – 103). Muslimanė, nė romanin e Benit bėhen edhe tė krishterėt e pabesė qė duan ti vjedhin babait tokėn e tyre me ndihmėn turke (fq.111). Herojtė e Ben Blushit nė roman janė vllehėt e Voskopojės. Personazhi kryesor i romanit ėshtė njė grek bizanit me emrin Arianit Komneni tė cilin Beni e bėn heroin e romanit. Ky Komneni tė cilėt tė gjithė i njohin qė historikisht janė grekė dhe shqiptarėvrasės, nė roman shitet pėr shqiptar, por njė shqiptar me qendėr jo nė Tiranė, Shkodėr, Korēė, Vlorė dhe nė qytetet ku u zhvillua shqiptaria por nė Voskopojė. Nė bisedat qė Komneni greko – vllah i Ben Blushit bėn me hajdutin Ali Pashė Tepelena, heroi ortodoks i romanit sulmon islamin, shqiptarėt muslimanė dhe mbron ortodoksinė dhe i tregon ortodoksėt si herojtė e shqiptarisė. Duke ditur mllefin qė greko – ortodoksėt kanė me Skėnderbeun si hero katolik, Ben Blushi sulmon me gojėn e Arianitit Skėnderbeun tė cilin e quan turk, musliman, tė pabesė, hileqar, njeri qė i bėn pabesira Arianitit, dhe njė njeri pa ndėrgjegje, pasi ishte edukuar si musliman, njeri djallėzor pėr shkak tė edukatės turke qė kishte marrė etj. Ky Skėnderbeu ishte i pabesė dhe sėbashku me turqit i bėnin hilera Arianitit. (fq. 55 - 63). Por njeri i keq nė romanin e Benit nuk ėshtė vetėm djallėzori Skėnderbe i cili ėshtė aleat i Papės dhe jo i Janullatosit, por edhe njė Thoma Komneni i cili cilėsohet si tradhėtar meqė ai u bė musliman(fq. 64).
Pėr Ben Blushin, heroi i tij, Arianiti ėshtė hero i krishtėrimit i cili thotė se nuk ka dallim nėse jemi shqiptarė, serbė apo grekė. Rėndėsia ka qė tė luftojmė meflamurin e krishtėrimit, kundėr Islamit tė cilin ai e quan njė pėrbindėsh mė trup nė Azi dhe i cili vendin e ka nė Azi. Ndėrsa Islami i pėrket Azisė, pėr Ben Blushin, Krishtėrimi ėshtė njė farė qė nuk mund tė mbijė nė Azi (fq. 82). Herojtė e Ben Blushit nė roman thonė qė Shqipėria ėshtė vend i vogėl pėr shumė fe, gjė qė nėnkupton se nė kėtė vend nuk ka vend pėr muslimanėt (fq. 93). Heroi i Benit lufton pėr tė mbrojtur Kretėn greke, Greqinė, Voskopojėn dhe do tė ndėrtojė Perandorinė Bizantine me themel pan – orthodhoksinė greke dhe ēati Evropėn (fq. 66 – 68). Arianit Komneni ėshtė nė dashuri tė madhe edhe me serbėt tė cilėt me Gjergj Brankoviēin bėjnė komplote pėr tė marrė pushtetin nė Kosovė kundėr shqiptarėve. Pėr kėtė arsye tė dy herojtė ortodoksė tė Ben Blushit shkojnė nė Stamboll qė tė ndėrtojnė njė komplot. Muslimani shqiptar qė Arianiti takon nė Stamboll ėshtė Patrona Halili tė cilin autori e tregon qė ėshtė Lab. Dhe kėta lebėrit tregohen si hajdutė, vrasės, barbarė dhe tmerri i Stambollit (fq. 72 – 76).
Por qendra e qytetėrimit qė Ben Blushi quan 'shqiptar' ėshtė Voskopoja e vlleho – grekėve. Nė kėto vitet e fundit si pasojė e indoktrinimit vllaho – grek dhe Janullatist nė Shqipėri, njė numėr i madh ortodoksėsh, qė nga Aurel Plasari, te Alfred Moisiu, Piro Misha, Kiēo Blushi, Nasho Jorgaqi etj kanė zhvilluar kultin e Voskopojarizmit. Vllehėt besojnė ashtu si serbėt qė duan Kosovėn – se Voskopoja ėshtė tokė e shenjtė e tyre, tė cilėn e shkatėrruan shqiptarėt muslimanė. Ndėrsa serbėt Kosovėn shqiptare e masakruan dhe e dogjėn pėr 100 vite me radhė falė besimit tė tyre tė marrė se Kosova ėshtė njė Jeruzalem serb, voskopojarizmi vllah ėshtė edhe me i rrezikshėm pse ai cėnon sigurinė kombėtare nė Shqipėri pasi vllehėt duan tė bėjnė njė shtet brenda shtetit. Kush ka lexuar gazetėn FRATRIA qė botojnė vllehėt e Tiranės me Nasho Jorgaqin dhe Vangjel Shundin, do tė shohin sesi vllehėt e Tiranės botojnė aty poezi dhe shkrime ku vllehėt pretendojnė qė shqiptarėt kanė qenė barbarė dhe vetėm vllehėt e Voskopojės kanė patur qytetėrim nė Shqipėri. Kėtė gjė synon tė tregojė edhe Ben Blushi nė roman e tij. I yshtur siē duket nga peshkopi Janullatos, Beni e tregon katundin vllaho – grek tė Voskopojės, sikur tė mos ketė qėnė njė vendstrehim ēobenėsh hajdutėr qė jetonin me kuaj dhe me gomerė duke transportuar mallrat e muslimanėve shqiptarė, por sikur tė ishte njė El Dorado vllaho - ortodokse. Vllehėt qė edhe sot nė Rumani mezi kanė bėrė njė palo-shtet hajdutėrisht dhe kusarėsh, Ben Blushi na i tregon sikur tė ishin tė qytetėruar. Nė roman Ben Blushi tregon qė Voskopoja kėrcėnohet nga bandat muslimane tė Korēės dhe Beratit. Muslimanėt e Shqipėrisė sė Jugut, qė nga Skrapari, Vlora, Korēa dhe Berati, Beni i tregon si barbarė. Ndėrsa vllehėt tė cilėt nė Shqipėrinė Osmane kanė patur statusin e evgjitit dhe rronin nė gjendje gjysėm tė egėr, Beni i tregon sikur tė ishin britanikė. Kapitulli 23 i romanit tėBen Blushit e tregon Voskopojėn sikur tė ishte njė parajsė e cila ishte kėshtu vetėm nga qė nuk kishte muslimanė: 'Voskopoja ishte njė qytet i bukur jo shumė larg fshatit tuaj. Voskopoja ishte njė botė e vogėl e mbledhur nė njė dorė malesh. Aty kishte ēdo gjė. Kishte ditė, kishte natė,kishte diell, kishte hėnė, kishte qetėsi, kishte fllad, kishte lule, kishte livadhe, kishte ketra, kishte lepuj, kishte zjarr, kishte vjeshtė, kishte pranverė, kishte pyll, kishte yll, kishte eklips,…por nuk kishte myslimanė.'Por pėr Benin, Voskopoja nisi tė shkatėrrohet rrėth vitit 1712 kur nė qytet erdhėn muslimanėt. Kur erdhėn muslimanėt, Ben Blushi rrėfen qė ata bėnė hatanė, duke vrarė, kėrcėnuar, bėrė banda tė armatosura etj. Muslimanėt qė vinė nė Voskopojė nga Korēa, Skrapari, Berati, Elbasani dhe zonat pėrreth ishin jetimė, ēobenė, tė papunė, dembelė qė rrėmbejnė dhe vrasin (fq. 211 - 214). Nė Voskopojė sipas Blushit kishte njė udhėheqės qė quhej Marin Kurila i cili kėrkon qė tė hapi njė luftė shqiptaro – vllahe duke sulmuar Korēėn, Janinėn, Beratin dhe Elbasanin dhe vendosi hegjemoninė vllahe nė Shqipėri. Por si pasojė e mos-mobilizimit vllah, hajdutėt shqiptarė myslimanė triumfojnė. Marini i fut kėta nė burg, por mė pas vritet prej tyre. Dhe kėshtu muslimanėt e varfėr dhe tė paditur qė janė kthyer nė Islam, dhe kanė ardhur nga malet dhe fushat, tregohet qė vinė nė Voskopojė pėr tu civilizuar (fq. 216 – 228). Por pasi vritet Marin Kurilla pushtetin nė Voskopojė e merr njė tjetėr vllah me emrin Isak. Ky i bind kaurėt e Voskopojės sė Voskopoja ėshtė njė ishull i krishterė, dhe kėta nuk e mbrojnė dot me luftė. Isaku i kėshillon kaurėt e Voskopojės qė tua marrin fėmitė muslimanėve, ti shkollojnė dhe tua hanė kokėn me tė butė duke i bėrė ushtarė tė tyre qė do mbrojnė kishat. Muslimanėt janė tė egėr, tė hutuar dhe tė uritur. Shqiptarėt bėhen muslimanė sipas Isakut pse ata shpresojnė qė Islami do ju japi ēka ata nuk kanė. Megjithatė intriga vllahe nuk punon me muslimanėt, pasi kėta tė udhėhequr nga Sali Binishi dhe tė ndihmuar nga muslimanėt e Korēės dhe tė nxitur nga njė hoxhė, triumfojnė mbi vllehėt dhe e djegin Voskopojėn qė Ben Blushi thotė – duan ta bėjnė si Medina (fq. 230 – 273). Nė kėtė kapitull Ben Blushi sulmon edhe profetin Muhamed tė cili e portretizon nė mėnyrė perverse me disa vizatime qė janė bėrė nė muret e njė Kishe, ku ai tregohet nė pozicione perverse me gra tė ndryshme. Me profetin Muhamed tallen edhe gratė vllahe tė Voskopojės tė cilat bėjnė ironi dhe pyesin sesi i mban ai gjithė ato gra (fq. 238 – 240). Gratė vllahe tė cilat historikisht u kanė pat trajtuar si jevga nėpėr Shqipėri, Beni i tregon sikur tė ishin zonja, ndėrsa muslimanet shqiptare i tregon sikur tė ishin femra tė paditura dhe tė egra. Ben Blushi sulmon nė kėtė roman edhe profetin Muhamed tė cilin ai e urren si pasojė e instruksioneve qė merr familjarisht nga peshkopi Janullatos. Nė njė vend tė librit Beni e bėn profetin Muhamed evgjit, dhe muslimanėt i barazon me jevgjit kur thotė qė njė fshat pa muslimanė dhe pa jevgj do tė ishte monoton (fq. 357 - 358). Ben Blushi hoxhėn qė ju vjen nė Voskopojė muslimanėve dhe i mobilizon kundėr tiranisė vllahe, e tregon si njė injorant dhe prapanik, tamam siē trajtonte i ati i tij, Kiē Blushi nė Gazetėn Shqiptare nė shkrimin 'Na lipsen vullnetarė e misionarė tė pėrnjimendtė!', tė datės 19/10/2007 hoxhallarėt e Shqipėrisė qė sulmuan Edi Ramėn nė Kavajė. Djegjen e Voskopojės, Ben Blushi e krahason me njė histori qė hoxha ju tregon muslimanėve shqiptarė, ku Ben Blushi e tregon profetin Muhamed si vrasės dhe kokėprerės (fq. 273 –275). Edhe pse Voskopoja, siē tė gjithė shqiptarėt e dinė, u sulmua nė vitin 1773 si pasojė e terrorizmit greko – vllah nė rajonet e Korēės i cili u nxit nga Caresha Katerina II dhe dashnori i saj Orlovi qė deshėn tė bėjnė Greqinė mbi trojet e Shqipėrisė, dhe vllehėt bėnė masakra kundėr shqiptarėve, Ben Blushi kėrkon qė aksionin anti-terrorist tė shqiptarėve tia faturojė Islamit. Nė kapitullin 24, Beni qė ėshtė i pikėlluar pėr djegjen e Voskopojės, e tregon kėtė si dobėsi tė vlleho – krishterėve qė nuk dinė sesi tė vrasin muslimanėt. Me kėtė konkluzion Ben Blushi i bėn apel vllehėve tė Shqipėrisė qė tė vrasin muslimanėt shqiptarėdhe tė mos pėrsėrisin gabimet e vllehėve tė Voskopojės. Priftėrijtė pan – ortodoksė tė Ben Blushit, Metodi dhe Mihali tė cilėt Beni i pikturon tamam si Shėn Methodhiusin dhe Shėn Cirilin bizantinė, inspirojnė personazhet e librit tė Benit me tregimet e tyre pėr Voskopojėn ku ata nxisin fėmitė e vegjėl qė tė vėnė shalle tė kuq nė qafė, tamam siē bėnte Ben Blushi kur ishte debatik nė kohėn e PPSH-sė dhe me kėto shalle sllavo – ortodoksė, priftėrijtė grekė duan qė historia e Voskopojės dhe urrejtja kundėr shqiptarėve muslimanė tė trashėgohet nga brezi nė brez. Me kėta mėsues orthodhoksė tė cilėt mėsojnė personazhet e romanit qė tė duan Kretėn, Greqinė dhe pan-ortodoksinė, Ben Blushi ndoshta imagjinon mentorin shpirtėror tė tij dhe babės sė tij, Peshkopin Janullatos, i cili edhe pse familja e tij i grabiti me dhunė ēamėve muslimanė tokat e tyre nė Prevezė tė Ēamėrisė 128 vite mė parė, tani me Ben Blushin dhe romanin e tij nė ishull kėrkon qė tė inspirojė brezat e rinjė tė vllehėve dhe grekofilėve nė Shqipėri qė tė jetojnė, punojnė dhe luftojnė pėr mėmėn Greqi. Ben Blushi romanin e tij e mbyll nė Kretė, ku vajza e heroit tė tij, Arianit Komnenit, Sara, shkon nė ishullin grek, ku takohet me vllahun Isak dhe viziton varrin e tė atit tė saj, Arianitit, i cili ka shkuar qė tė vdes nė ishull ku disa vite mė parė kishin vdekur 11 vlleho – ortodoksė tė tjerė nė mbrojte tė Greqisė dhe krishterimit kundėr turqve. Romani i Ben Blushit mbyllet me disa fjali melankolike nga personazhet e tij vlleho ortodoksė ku ata thonė qė nė Voskopojė ne mendonim se si do t'i mėsonim myslimanėt tė jetonin si ne (fq. 403). Ama personazhet vllaho – greke tė Ben Blushit dėshtojnė qė ti mėsojnė muslimanėt shqiptarė qė tė jetojnė si grekė. Pse nė historinė e Shqipėrisė, muslimanėt shqiptarė ju kanė dhėnė vendin e merituar shovinistėve ortodoksė nė njė seri rastesh rebelimesh nė jug tė Shqipėriės. Djegja mė e fundme qė muslimanėt shqiptarė me nė krye ēetat patriotike tė Sali Butkės i bėn Voskopojės ishte viti 1916, kur voskopojarėt dhe andartėt grekė tė Korēės pasi kishin therrur dhe pėrdhunuar me mijėra shqiptarė muslimanė, mė nė fund morrėn drejtėsinė e merituar nga trupat e Malkė Zvarishtin dhe Sali Butkės. Voskopojėn e rrethuan 1500 shqiptarė tė cilėt morrėn hak ndaj krimeve qė andarėt ortodoksė dhe jerohollitėt helenė kishin bėrė nė Shqipėri nga viti 1913 e deri ne 1916 nėn slloganin Enosis i Thanatos (Bashkim apo Vdekje).
Edhe pse Ben Blushi dhe i ati i tij, Kiēo Blushi dhe mentori i tyre peshkopi Janullatos do tė donin qė Shqipėrinė ta bėjnė Voskopojė dhe ta Enosojnė (Bashkojnė) me Kretėn, Qipron dhe Greqinė, ėndėrrat e tyre janė tė destinuara tė dėshtojnė. Pse qyteti ku Ben Blushi dhe i ati dhe mentori i tyre grek jetojnė sot, ėshtė Tirana, kryeqyteti i Shqipėrisė i ndėrtuar nga Pashallarėt muslimanė tė Gegėrisė tė cilėt qė nga Ibrahim Pashė Mulleti e deri te Gani Beg Toptani ju kanė treguar vendin shovinistėve grekė dhe vllehė pėrgjatė tė gjithė historisė sonė. Edhe pse Beni me gjithė tė atin e tij shajnė islamin pa mbarim, dhe nė kohė tė PPSH-sė Kiēo Blushi prodhoi njė seri filmash propagandistikė kundėr Islamit, faktet tregojnė qė muslimanėt shqiptarė vetėm se rriten edhe pse Blushėt dhe qirje Janullatos kanė mllef pėr kėtė punė. Me romanin 'Tė Jetosh nė Ishull' Ben Kiēo Blushi i tregon edhe njėherė shqiptarėve rrezikun qė voskopojarizmi dhe shovinizmi pan – ortodoks pėrbėn pėr paqen nė Shqipėri, Ballkan dhe rajon. Ky roman diskrediton botuesin e tij, Fatmir Toēi i cili bėhet pjesė e kėtyre botimesh propagandistike anti-shqiptare tė cilat synojnė nėnshtrimin e Shqipėrisė nga shteti fondamentalist ortodoks, Greqia. Dhe nė tė njėjtėn kohė ky roman tregon rrezikun qė i kanoset sot Shqipėrisė nga politikanė si Ben Blushi apo Ledia Shamku Shkreli tė cilėt me gjithė fondamentalizmin e tyre tė egėr kundėr muslimanėve tė Shqipėrisė vazhdojnė tė parazitojnė nė kurriz tė taksapaguesėve muslimanė shqiptarė ndėrsa janė nė krye tė Partisė Socialiste, dhe qė aty cėnojnė tolerancėn fetare qė ne muslimanėt i kemi imponuar Shqipėrisė.
Romani 'Tė Jetosh nė Ishull' i Ben Kiēo Blushit duhet tė lexohet nga tė gjithė shqiptarėt muslimanė, ateistė dhe patriotė, pėr tė kuptuar kėrcėnimin qė sot i vjen Shqipėrisė nga fondamentalizmi greko – ortodoks dhe ideologjia e urrejtjes qė gjenerali helen, Anastas Janullatos po pėrhap nė Shqipėri me agjentėt e tij nestatus politik.

http://drejtesia.blogspot.com/2008/04/ben-...ideologjia.html
PM
Top
ardi_pr
Postuar nė: 15.04.2008, 19:31
Quote Post


Tėrė kohėn flas :)
*****

Posti: Antarė
Postime: 811
Antari Nr: 1964
Bashkangjitur: 03.08.2006




All-llahu e shperbleft Olsi Jazexhin, i cili po mundohet t`ju kundervihet `ktyre armiqve te kombit shqipetar!!



----------------------------------------
Atdhetar jam, por edhe fetar si duhet. Atdhetari pėrse turp tė ketė tek thotė e dua me shpirt fenė e vet. Hafiz Ali Korēa
PMYahoo
Top
Mirsim Maliqi
Postuar nė: 15.04.2008, 19:47
Quote Post


Tėrė kohėn flas :)
*****

Posti: Antarė
Postime: 189
Antari Nr: 7197
Bashkangjitur: 03.05.2007



Nuk me duket shaka e mire, O Blush!

Nga: Shpėtim Nazarko

Tentativat a sprovat pėr tė divulguar historinė e njė populli, nėpėrmjet paraqitjes me anė tė njė forme artistike tė tė shprehurit siē ėshtė romani, padyshim janė nga format mė tė vėshtira tė paraqitjes sė vetes para tė tjerėve.
Ndoshta kjo sepse asnjė talent a teknikė tė shprehuri nuk mund tė zėvendėsojė studimin e thellė tė problemit qė paraqit. Dhe kjo nė njė sferė shumėdimensionale. Plaku Dritėro nė kėtė rast mund tė pėrsėriste atė fjalinė e vet gjysmė legjendare: "T'i thėrresėsh popullit duhet autoritet, ndryshe nuk tė dėgjon as lagja". Ajo qė mund tė tė justifikojė nė tentativėn divulguese pėr tė paraqitur historinė nė roman, mund tė lidhet ndoshta me atė qė personazhi i Hygoit te "Njeriu qė qesh" u thekson njerėzve: "Unė po flas para jush. Kush ka veshė tė mėdhenj do dėgjojė marrėzira, kush i ka tė vegjėl do t'i dhėmbin...".

Natyrisht nė Shqipėri ka pasur e ka tentativa si ato tė Ben Blushit pėr tė divulguar historinė kombėtare edhe nė formė romani. Po sa mė sipėr me autoritet dhe njohės tė mirė tė historisė sė kombit tė tyre. Shembullin mė tė mirė ndoshta e gjejmė te Konica dhe Fishta. Tė dy patriarkė tė vėrtetė, qė, megjithėse mbajnė kamxhik tė rėndė nė dorė, tė rrahin si mund tė rrahė babai. Dhe jo njė baba i varfėr nė dije e njerėzillėk. Mund tė pėrmendim nė kėtė pėrpjekje dhe Kadarenė apo Godon. Duke lexuar skiē romanin e Blushit dhe duke e dėgjuar nė emision gjatė, kam idenė se nuk para i ka vėnė shumė veshin asaj qė lidhet me vėshtirėsinė e paraqitjes nė formė tė divulguar tė historisė sonė nė vitet e periudhės turke.

Qė populli shqiptar ka rrojtur midis Perandorisė Romake tė Lindjes dhe Perėndimit dhe nuk ėshtė civilizuar mund tė ketė pafundėsi shkaqesh. Unė besoj se mė seriozi ka qenė se Shqipėria ishte njė vend tranzit pėr tėrė llojet e agresorėve qė kalonin, plaēkitnin, vidhnin e iknin. Fakti qė e nderon kėtė popull, i cili ka nė fatkeqėsinė e vet tė barabartė vetėm hebrenjtė, lidhet me ruajtjen e gjuhės. Tė tjerė kanė pėrdorur mjete tė tjera pėr identitetin, p.sh. fenė. Nuk e di se cila ėshtė mė e rėndėsishme gjuha apo feja. Vetė anoj te gjuha. Vetė Skėnderbeu, qė njihet nga gjeneralėt mė tė mėdhenj edhe tė krishterimit, edhe tė historisė, nuk para e ēau kokėn pėr fenė e tij. Edhe kur e ndėrroi pėr herė tė fundit nuk shfaqi pendesė pėr ē'kishin bėrė tė parėt e tij. Nuk dihet tė ketė thėnė se luftoj pėr Krishtin apo Muhametin, megjithėse Papa e quante njė atlet tė Krishtit. Nė fushėn e betejės pėrpiqej tė imitonte Pirron e Epirit si babanė e tij e jo Krishtin. Muhameti dhe Krishti janė profetė tė mėdhenj. Muhameti ndoshta ca mė i zoti, siē e theksojnė shumė prej atyre qė i njohin kėto punė, pasi veē fjalėve, bėri dhe vepra tė karakterit praktik. Pra, ishte dhe orator, edhe burrė shteti e udhėheqės. Po kjo nuk ka asnjė rėndėsi. Nė pikėpamje tė zhvillimit ata ishin sa udhėheqės qė lėvizėn shoqėrinė, aq dhe frenues.

Krishterėt bėnė masakra nė periudha tė caktuara tė historisė. Kjo jo vetėm nė kryqėzata, po dhe nė djegie dijetarėsh tė mėdhenj. Tė atyre dijetarėve qė mėsuan nė Perėndim veprat e pėrkthyera tė antikitetit prej arabėve myslimanė. Kjo periudhė ishte ciklike. Pra, herė njėra fe ishte mė e pėrparuar e herė tjetra. Fakti qė otomanėt pėrparuan gati si nė gjalpė nė Evropėn e krishterė nė fillimet e veta nuk ishin vetėm barbarė, por dhe se ishin mė tė pėrparuar se shoqėritė e Evropės sė atėhershme. Tė njė Evrope qė vinte prej kryqėzatave dhe njė terri padijeje e qė kishte disa shekuj qė pėrpėliste popujt e tyre.

Instinkti i popullit shqiptar ishte gjenial, kur vuri para fesė gjuhėn. Dhe nė kėtė pikė, unė si laik, jam shumė mė i lumtur se fqinji im qė vė fenė dhe nė pasaportė si detyrim ligjor. Ėshtė arsyeja e gjuhės qė tre themeluesit realė tė kombit (Naimi, Fishta dhe Noli) janė tre pėrfaqėsues fesh tė ndryshme, qė bėrtasin thuajse nė kor me parullėn e Rilindjes: Feja e shqiptarit ėshtė shqiptaria. Kėta tre themelues janė dhe tre nga njerėzit mė tė ditur tė historisė sė Shqipėrisė. Nė krahasim me ta, asnjė hoxhė injorant apo nėpunės kishe alla Janullatos s'ka ē'tė na mėsojė as sot e as nesėr.

Njė shembull tė pėrzierjes sė feve mund ta dinte dhe Blushi nė librin e tij. Duke folur gati me mėshirė pėr Sali Berishėn, Blushi kėrkon tė pėrziejė si gati personazh tė njėjtė Sali Berishėn me Sali Butkėn. Pėr tė pėrforcuar atė idenė fatkeqe tė tė qenit myslimanė. Po them dy fjalė pėr Sali Butkėn, i cili paska djegur Voskopojėn. Sali Butka ėshtė nga patriotėt mė tė mėdhenj tė Shqipėrisė dhe jo si mysliman. Ėshtė nga ata pjesėmarrėsit e Kongresit tė Manastirit qė fiksuan gjuhėn shqipe, pa tė cilėn Blushi nuk do ta shkruante dot atė librin e tij. Pastaj ėshtė nga ato rojet e besuara tė njė prej mėsuesve mė tė mėdhenj tė shqipes, nga ku mund tė kenė mėsuar dhe gjyshėrit e Blushit, meqė ėshtė nga ato anė. Pra, ėshtė mbrojtėsi zyrtar i Petro Nini Luarasit dhe e ruante prej tė vėllezėrve tė krishterė grekė, qė mė sė fundi e helmuan. Dhe veē tė tjerave ėshtė nga themeluesit e Republikės sė Korēės, bashkė me tė krishterin po aq patriot, Themistokli Gėrmenji. Dhe siē pajtohen shumė historianė, edhe tė huaj, pa Sali Butkėn zor tė kishim sot Korēė a Gjirokastėr. Se Sali Butka ka mbajtur dhe mbrojtur me kohė tė tėra Bajo e Ēerciz Topullin. Nė ėshtė djegur Voskopoja kėtė nuk e ka bėrė Sali Butka, po arhondėt e Voskopojės, apo andartėt shqiptarė tė veshur me rroba greke. Sali Butka vetėm u tha kėtyre ditėzezve tė hiqnin flamurin e Greqisė nga ato ēatitė e tyre. Kjo siē e shkruan historinė nė formė tė divulguar dhe mjeshtėrore nė roman plaku Godo.

Unė besoj se prapambetja e Shqipėrisė nuk ka lidhje as me Islamizmėn e as me Krishtėrimnė. Patriotėt e mėdhenj tė Shqipėrisė janė edhe myslimanė, edhe tė krishterė, edhe katolikė, siē thashė mė sipėr. Prapambetja e Shqipėrisė vjen, duke perifrazuar Konicėn, nga njė grumbull palaēosh politikė, qė mbasi rrjepin e vjedhin pa pushim vendin e tyre, qeshin me fatkeqėsinė qė e kanė krijuar po vetė ata. Plaku Dritėro thotė diku se populli nuk ėshtė kovaēi as muratori, populli ėshtė Naimi. Dhe Naimit mysliman, Fishtės katolik e Nolit ortodoks u binden nė gjunjė tė tėrė. Ata na e mėsojnė shqipen dhe kur e shkruajnė historinė kombėtare nė formė tė divulguar si roman. Kėtė besoj duhet ta dijė dhe Ben Blushi si shkrimtar i ri.

Gazeta Shqip


----------------------------------------
www.altruisti.com

Hadithe nga Muhamedi, paqa dhe shpėtimi i Zotit qofshin mbi tė!

“Mė tė mirėt prej jush janė ata qė kanė moral mė tė lartė”

“Nuk ėshtė i fuqishėm ai qė ka fuqi trupore, i fuqishėm ėshtė ai qė frenon veten kur zemėrohet”

"Kush beson Allahun dhe Ditėn e Ahiretit le tė thotė fjalė tė mira ose le tė hesht. Kush beson Allahun dhe Ditėn e Ahiretit le tė nderoj fqiun. Kush beson Allahun dhe Ditėn e Ahiretit le tė nderoj mikun."
PMUsers WebsiteMSN
Top

Topic Options Reply to this topicStart new topicStart Poll

 

Postimet janė nė pronėsi tė vet postuesve, redaksia jonė nuk mer asnjė pėrgjegjėsi per permbajtjen e tyre!

© 2004-2017 Studentet.info™ | Kopjimi ėshtė i lejuar nėse theksohet burimi | Developed by: Just5 Studio