Studentet.info
 Kėrko      Antarėt      Aktivitet


  Reply to this topicStart new topicStart Poll

> Pse Kaq Frikė Nga Islami?, Pse kaq frikė nga Islami???
INDEXI
Postuar nė: 28.04.2008, 20:50
Quote Post


Tėrė kohėn flas :)
*****

Posti: Antarė
Postime: 569
Antari Nr: 3362
Bashkangjitur: 15.10.2006




http://www.mesazhi.com/news_detail.php?id=3850

Pse kaq frikė nga Islami???


Nga Hamdi NUHIJU

Nė historinė e mendimit shoqėror dhe nė historinė e religjioneve kishim tendenca tė ndryshme pėr pėrafrimin e logjikave tė ndryshme , pėr thyerje shoqėrore dhe pėr emancipimin dhe kultivimin e antivlerave nė mesin e vlerave tė mirėfillta.
Periudha tė rėndėsishme historiko-shoqėrore ishin nė turbullirė dhe nė errėsira tė njėpasnjėshme! Njerėzimi filloi qė ta ē`orientojė veten kah verbėrimi dogmatik , ndėrsa kahja e drejtė dhe e vėrtet u mbyll nė rrethin vicioz tė klerikarizmit tė mendjes.
Njerėzit janė tė lindur tė lirė , tė pastėrt , me fitreh nga ana e All-llahut xh.sh. por prindėrit e tyre i bėjnė fėmijėt tė krishter , agnostik , hebrenjė etj.
Ata janė tė lirė pėr nga mėnyra e zgjedhjes dhe vullnetit pėr t`u afruar nė masėn e njė grupi njerėzish.
Ndėrmjet nozullės sė falėminderuesve dhe nė mesin e padurimtarėve shėndėrrit njė mendim i cili me afsh kėrkon tė Vėrtetėn e Vetme. Besatim i ndjeshėm i cili mezi pret qė tė realizohet nga ana e miliarda muslimanėve nė rruzullin tokėsor sfidon pėr tė dytėn herė Djallin e Mallkuar nė kėtė dyluftim tė pėrgjakshėm midis tė Vėrtetės dhe tė Pavėrtetės. Estetika si njė formė integrale e artit islam zbukuron Qenien si sui generis tė pasqyruar nė kollitjen e pamfletėve tė ideologėve tė vjetėr. Ideolog tė cilėt shėndėrrisin si yje nė gjithėsinė e stolisur. A`thua vallė ekziston njė pamje sintetike e performancave tė njėpasnjėshme tė deizmit pragmatik? Deizėm i shėndėrruar nė fundrrinė shekullore po devijon kahjen e drejtė tė stilit tė holluar tė pamjes dhe estetikės.
All-llahu xh.sh. i vulosi zemrat e disa njerėzve me pabesim dhe verbėri.
Omer Khajami me afsh thėrret pas tė dalldisurve tė njerėzisė. Nė kėngėn e 89 dhe nėn pėrkthimin e Fan Nolit ai , pra Omer Khajami thotė:
" Nga mur` i Tusit po vė re,
Kafkėn e Kai-Kavusit tej pėrdhe
Dhe kujės ia kėrcet: Kaj , Kral i ngratė,
Daullat ku m`i ke?" ( Rubairat, Omar Khajam , Tiranė , 2002 , fq.27)
Pėrshkrimi dhe gjenerimi me njė pjesė tė realitetit sa filozofik aq edhe artistik na rikthen mendjen tonė drejtė gjurmėve dhe oazės sė thellė dhe tė kėputur tė identitetit dhe agnosticizmit tė rilindur. Nė vargun e Khajamit kuptuam dėshirėn pėr dėfrim , mbyllje , egoizėm , mall , ndjenjė , frikė , thirrje , rrespekt , dashuri.... por njėkohėsisht edhe fshehje realiteti , fshehje argumentesh , fshehje tė asaj qė ėshtė madhore dhe e pakufishme.
Pse kaq frikė nga Islami????? A`thua Islami paraqet rrezik pėr njerėzimin , apo ndoshta ėshtė kundėr natyrės njerėzore , kundėr botėrave , kundėr gjithėēkaje qė mendja jonė duhet patjetėr ta kuptojė dhe ta pranojė si tė mirė dhe tė domosdoshme?
Islami u ngjallė nė zemrat e njerėzve pėr t`i shėndėrruar ata nė egėrsira , pėr t`i rikthyer nė njė rrugė tė devijuar , pėr t`i kthyer nė qorrsokakun e skajshėm dhe nė errėsirat e pafundme tė dendurisė historike?
All-llahu xh.sh. shumė qartas tha nė Kur`anin Famėmadh: "A menduan njerėzit tė thonė: "Ne kemi besuar, e tė mos vihen nė sprovė?" Ne i sprovuam ata qė ishin para tyre, ashtu qė All-llahu gjithėqysh do t'i dallojė ata qė e thanė tė vėrtetėn e do t'i dallojė edhe gėnjeshtarėt. A mos menduan ata qė bėjnė vepra tė kėqija (krime) se do tė na shpėtojnė (t'i ikin dėnimeve)? Sa i shėmtuar ėshtė gjykimi i tyre! E kush shpreson takimin (shpėrblimin) e All-llahut, s'ka dyshim se afati i All-llahut do tė vijė patjetėr, e Ai ėshtė dėgjuesi i dijshmi. E kush lufton (pėrpiqet pėr tė mirė), ai bėn luftė pėr vete, se All-llahu vėrtet nuk ka nevojė pėr askė nė tėrė botėn." ( Ankebut: 2-6)
Kėto ajete tė All-llahut xh.sh. na qartėson njė segment ose njė pjesė se pse kaq frikė nga Islami dhe muslimanėt? All-llahu xh.sh. kėrkon nga robi i tij fjalėn tė bashkangjitur me veprėn , besimin tė lidhur me diturinė dhe punėn, e ndėrthurė dhe e ndėrton sistemin e ndėshkimit nė kėtė botė dhe nė botėn tjetėr , se nuk ka dyshim AI ėshtė i Gjithėdijshmi.
All-llahu xh.sh. nė kėto ajete tė madhėrishme na paraqitet si Ndėshkues , por edhe si Realizues i Premtimeve dhe Shpėrblyes. Ai i inkurajon besimtarėt pėr punė tė mbarshme dhe tė mira , ndėrsa ato jostabilėt i qorton. Prej kėtyre ajeteve kur`anore mund ta kuptojmė edhe konceptin e shpresės tė vėnduar nė praktikėn tonė jetėsore.
Nė vazhdim tė tekstit do mundohemi qė tė sqarohemi nė kuadrin e katėr pikave.
Fillojmė nga e para:
1.Frikėsohen nga e panjohura????
All-llahu xh.sh. ia mundėsoi njerėzimit udhėtimin nė kahjen e duhur. Kėtė udhėtim ia bėri tė ditur pėrmes shumė librave dhe fletushkave tė zbritura Lajmėtareve dhe Pejgambereve tė Tij , Ai i mėshiroft tė gjithė.
Kėto Pejgamber dhe Lajmetar gjatė gjithė historisė sė njerėzimit dhe gjatė thirrjes sė tyre nė thirrjen e njejtė dhe tė pastėrt nė NJĖSHMĖRINĖ E ALL-LLAHUT XH.SH.
Kishte prej tyre qė mohuan thirrjen e Pejgamberėve tė All-llahut xh.sh. nė monoteizmin islam , bile kishte edhe prej tyre tė cilėt mendonin se Pejgamberėt e All-llahut janė nė rrugė tė humbur dhe duhet tė rikthehen nė rrugėn e vėrtet sipas tyre. Nė kėtė formė paria e popullit nė kohėn e Nuhit a.s. iu drejtuan Nuhut a.s. me kėtė gjuhė tė vrazhdė dhe tė ashpėrsuar. Mushrikėt tė cilėt i shpallėn luftė Muhammedit a.s. nė disa sekuenca ose momente u ndalėn tė mendojnė dhe thanė botėrisht: Si mund ta luftojė atė qė se njoh????
Pėrkundėr elokuencės sė tyre tė gjallė , pėrkundėr gjuhės sė tyre tė bujshme dhe tė pastėrt , pėrkundėr mjeshtėrisė tyre nė poezi dhe nė prozė qė e kishin arritur , ata nuk arrinin tė kuptonin thirrjen e thjeshtė dhe mjaft tė kapshme tė Muhammedit a.s. , o ju mushrik ejani tė besojmė All-llahun Njė se nuk ka Zot tjetėr pos Tij. Aq e panjohur ju dukė kjo thirrje sikur pėr tė parėn herė e ndėgjojnė nė jetėn e tyre , aq e panjohur ju dukė mendjes dhe zemrės sė tyre sa kujtuan se Muhammedi a.s. po bėn magji , disa thanė se ai ėshtė i ēmendur m`u pėr shkak tė kėsaj thirrje. Edhe pse kjo thirrje ishte e vjetėr sa vet soji njerėzor sa vet botėrat , ata pacipshėm dhe pėr ēdo ditė dhe pėr ēdo netė u munduan qė t`i pėrgadisin lajka Muhammedit a.s. nė secilėn mėnyrė tė mundshme. Por , All-llahu xh.sh. nuk i lenė robėrit e Tij tė sinqert dhe tė drejtė nė kurthat dhe planet e shantazhet e tyre. Prandaj edhe e mbrojti Pejgamberin a.s. dhe sahabėt e tij prej kurthave dhe lajthitjeve tė mushrikėve tė asaj kohe. Edhe nė kohėt tona moderne tė cilat kohė pėr tė ardhurit do tė jenė kohė historike kemi shumė mushrik , por me petka ndryshe ndėrsa idetė dhe mendimet e tyre , metodat e luftimit dhe tė arsyetimit janė gati tė njejta. Friksohen nga Islami , frikėsohen nga All-llahu se nuk ia mundėsuan mendjes dhe zemrės sė tyre njohjen me All-llahun dhe Islamin. Se sikur tė kishin edhe pak mendė nė krye sigurt para realitetit tė Islamit ato do tė afroheshin dhe do tė bashkoheshin nė bashkėsinė dhe ummetin mė tė mirė.
Fetyllah Gylen thotė::" Islami i ka trajtuar zemrėn , shpirtin , ndjenjat dhe mendimet nė mėnyrėn mė tė mirė e tė ekuilibruar dhe i ka orientuar ato sipas qėllimit final tė krijimit tė tyre. As nėnvleftėsim , as mungesė ekuilibri! Udhėtim me tė gjitha kėto ndjenja! Dhe me tė gjitha vėzhgim i pasperdės sė qenies!" (Dritė e pashuar-2, Fetyllah Gylen , Tiranė 2007 fq.96)
Pėrderisa Islami nė formė kaq tė ekuilibruar i ndėrlidhė zemrėn , shpirtin , ndjenjat dhe mendimet , tė tjerėt nuk duhet tė friksohen dhe tė ikin nga ai , por duhet tė njoftohen se vėrtet ky ekuilibrim mungon nė mesin e shumė njerėzve qė janė pabesim tė vėrtet.
2.Frikėsohen nga e njohura???
Mund tė them lirisht se kjo ėshtė pjesa mė e rėndėsishme dhe mė e pėrhapur nė mesin e atyre qė kanė frikė nga Islami. Pse kaq frikė nga Islami , a`thua nuk e njohin , a`thua nuk e dijnė rėndėsinė e Tij , e dijnė dhe e njohin , por frikėsohen.
U ndėrtuan shumė institute dhe katedra ku tjerėt hulumtuan dhe mėsuan Islamin me qėllim qė ta sulmojnė atė. Pėr kėtė arsye lindi edhe orientalizmi dhe nevoja e hulumtimit tė Islamit shikuar dhe vėshtruar nga aspekti ideologjik dhe politik. Kėto ide dhe mendime ishin tė eksportuara dhe tė pėrhapura me kolonializmin anglez nė Egjipt ku e sterilizuan tempullin e dijeve islame dhe ndėrtuan katedra dhe qendra ku pėrgaditeshin administrator dhe jo udhėheqės dhe kreator. Por pėrmes infektimit tė mendjes ato arritėn qė ta nėnshtrojnė njė popull , popull i cili ėshtė djep i civilizimeve tė njerėzimit.
Nė librin e Edvard Said shkruan kėshtu:" Dituria dmth ngritje mbi tė padukshmen mbi veten nė tė panjohurėn e kaluar. Objekti i njė diturie tė kėtillė ėshtė nė formė koherente i ndieshėm kur ėshtė i pasqyruar mbi njė observim kritik; ky element ose objekt ėshtė " fakt" i cili vet zhvillohet , ndryshohet ose transformohet nė formėn tė cilėn civilizimi e bėn vazhdimisht tė njejtėn gjė , megjithėate ėshtė nė esencė , edhe ontologjikisht stabil. Tė posedohet njohuri e tillė pėr njė lėndė tė kėtillė , dmth me tė , tė sundohet , tė kihet autoritet. Ndėrsa autoriteti kėtu dmth " ne" t`ia marrim " atyre" nė shtetin oriental- autonominė e vet , sepse ne e dimė , sepse ajo ekziston , nė formė dhe mendim tė caktuar , ashtu siē ne e njohim. Njohuria britaneze pėr Egjiptin , pėr Balfurin ėshtė vet Egjipti , dhe pėr kėtė arsye barrėn e njohurive e bėn qė tė duken dhe tė aktualizohen me pyetjet ashtu siē janė pėr inferioritetin dhe superioritetin qė tė duken tė thjeshta. Balfuri askund nuk i kundėrshton dhe mohon superioritetin e Britanikėve dhe inferioritetin e Egjiptianėve; ato i pranon si fakte tė pastra pėrderisa i pėrshkruan pasojat e njohurisė." (Orientalizam , Edvard R. Said , Magor Skopje 2003 , Kapitulli : Poznavanje na Orientot fq.40)
Pėr shkak se e njohin Islamin ato edhe e sulmojnė dhe tjerėve tė cilėt kėrkojnė tė vėrtetėn dhe realitetin e Islamit i bėjnė propagandė kundėr qė tė frikėsohen dhe tė largohen nga Islami. Inskenojnė dhe paraqesin skena tė paqena dhe tė pandodhura asnjėherė nė historinė e njerėzimit pėr Islamin dhe muslimanėt. Pėrmes mjeteve tė tyre propagandistike etiketojnė Islamin si terrorizėm ndėrsa muslimanėt si terrorist.
Ta etiketosh dikėnd pėr diēka duhesh ta njohėsh dhe ta urresh. Mushrikėt Muhammedin a.s. e njihnin dhe e urrenin prandaj e etiketuan nė forma dhe metoda tė ndryshme. Por prej propagandės sė tė tjerėve nė ditėt tona edhe njė pjesė e muslimanėve janė tė ndikuar dhe pa fije turpi fillojnė qė t`i bashkohen maskave tė tyre dhe edhe ato tė bėhen sulmues. Hoxha Imer Mustafa nga Kumanova tha:" Perėndimit i intereson njė njeri qė ka shenjat nė rrugė , adresėn e caktuar.Por , njėashtu Perėndimit i intereson qė ajo adresė e duhur nė kahjen dhe nė vendin e duhur tė mbetet e fshehur vetėm nė duar dhe jo tė veprohet sipas udhėzimeve tė asaj adrese."
Perėndimit shumė i intereson Kur`ani Kerimi nė raftet tona i mbuluar nga pluhuri dhe i ruajtur me mjaft frikė nga ne. Por Perėndimit nuk i intereson Kur`ani Kerimi i shėndėrruar nė musliman nė rruzullin tokėsor. Prandaj edhe frikėsohen nga e njohura.

3. Frikėsohen nga e Vėrteta
Kush frikėsohet nga e vėrteta? Ai i cili ėshtė i mbuluar dhe i kapluar me tė pavėrtetėn. Po mirė kush i pėrgaditė dhe i orienton njerėzit kah e pavėrteta? Ai i cili e njeh tė vėrtetėn dhe qėllimisht kapet pas tė pavėrtetės dhe nė kėtė formė i urdhėron dhe i thirrė njerėzit nė rrugėn e tij tė gabuar.
Thotė All-llahu i Madhėrishėm nė Kur`anin Famėlart:" Dhe thuaj: "Erdhi e vėrteta e u zhduk e kota". Vėrtet, e kota gjithnjė ka qenė e zhdukur." ( Isra:81)
Ky proklamim para njerėzve tjerė tė cilėt nuk njohen me dritėn dhe udhėzimin Hyjnor thjeshtė inicon kthimin nė vetveten. Ky proklamim kur`anor na qartėson gjendjen e atyre tė cilėt janė kapluar nga e pavėrteta tė cilėt Muhammed Gazali shumė bukur i pėrshkruan :" Kokėfortėsia i ka kapluar zemrat e tyre , sepse kufri nuk ėshtė gjė e cila vjen papritmas te njeriu , ai ėshtė produkt i zilisė dhe i mendjelehtėsisė , i lakmisė dhe i egoizmit. Largimi nga kufri kėrkon mendje tė shėndoshė dhe logjikė tė mprehtė , kėrkon gjykim tė drejtė dhe moral tė pastėr." ( Shih: Komenti Tematik i Kur`anit Famėlartė , Muhammed el-Gazali , Shkup 2007, fq.282)
Nuk ka dyshim se kjo frikė nga e vėrteta ngjallet m`u pėr shkak tė verbėrisė sė zemrave dhe syve tė tyre. Ata kanė sy por nuk shohin , kanė zemra por janė tė vdekura.
4. Frikėsohen nga Islami
Frikėsohen nga Islami pasiqė Islami ėshtė e vetmja fe e cila lidhi shpirtėroren me matrialen , kėrkoi njeriun udhėheqės nė rruzullin tokėsor , zotėri dhe jo tė nėnēmuar , kėrkoi drejtėsinė pėr krijesat tjera dhe jo shkeljen dhe nėnēmimin e tyre.
Sqarimin e fillimit tė hadithit tė Xhibrilit a.s. Imam Ahmed bin Shejh Hixhazi el Fexhnij e sqaron nė kėtė formė:" Thėnia:" mė trego ē`ėshtė Islami", ėshtė pyetje pėr esencėn e islamit. Pėrgjigja e profetit a.s.:" islami ėshtė tė dėshmosh se nuk ka Zot tjetėr pėrveē Allahut", do tė thotė: tė dish dhe tė besosh se nuk ka Zot tjetėr qė meriton tė adhurohet pėrveē Allahut."( Kuvendet e Ndritshme , Tiranė 2007 . fq.38)
Frikėsohen nga Islami pasiqė Islami ėshtė rruga e vėrtet , ėshtė rruga e cila kėrkon nga njeriu qė tė jetė njeri dhe jo tė shėndėrrohet nė kafshė! Islami i ngriti njerėzit nė piedestalet mė tė larta njerėzore , prandaj tė verbėrit i frikėsohen atij. All-llahu xh.sh. e nderoi njerėzimin dhe botrat me Pejgamberėt e Tij. Ata , pra Pejgamberėt na treguan dhe sqaruan rrugėn e tė vėrtetės atė tė Islamit.
Thotė All-llahu xh.sh. nė Kur`an:" Feja e pranueshme tek All-llahu ėshtė Islami, e atyre qė u ėshtė dhėnė libri, pasi mėsuan pėr tė vėrtetėn, vetėm nga zilia mes vete kundėrshtuan. E kush mohon argumentet e All-llahut, le ta dijė se All-llahu shpejtė do t'i japė llogarinė."( Ali Imran:19)

PM
Top

Topic Options Reply to this topicStart new topicStart Poll

 

Postimet janė nė pronėsi tė vet postuesve, redaksia jonė nuk mer asnjė pėrgjegjėsi per permbajtjen e tyre!

© 2004-2017 Studentet.info™ | Kopjimi ėshtė i lejuar nėse theksohet burimi | Developed by: Just5 Studio