Studentet.info
 Kėrko      Antarėt      Aktivitet


  Reply to this topicStart new topicStart Poll

> Mijėra shkencėtarėsh argumentojnė se jeta mund tė, tė lindin rastėsisht nga nonliving ēėsht
igli_st
Postuar nė: 24.11.2012, 10:53
Quote Post


Tėrė kohėn flas :)
*****

Posti: Antarė
Postime: 973
Antari Nr: 27508
Bashkangjitur: 14.09.2012



Shumė njerėz sot mendojnė se jeta u ngrit nga nonliving program ēėshtje tė lirė dhe rastėsi. Nė fakt, jeta nė asnjė mėnyrė kjo mund tė ndodhė.

Kjo nuk ėshtė e mundur tani pohon mijėra shkencėtarė, dhe kjo mund tė provojė tė pėrvojės sonė dhe modelet e provuar natyrore (laboratori) dhe njė numėr tė gjetjeve (fushė). Problemi nuk ėshtė shkencė, por ngurrimi i shumė shkencėtarėve dhe tė medias pėr tė njohur se ēdo gjė ėshtė treguar nė drejtim tė Krijuesit.

Ėshtė e njohur se tė gjitha kompleks, me njė shkallė tė lartė tė rregull ėshtė gjithmonė duke menduar e autorit tė tyre, projektuesi. pjesė individuale dhe komponente me njėsi tė lartė tė veēanta nga ana e rendit (kjo vlen pėr tė gjitha qelizat e gjalla dhe tė organizmave, si dhe produkteve tė njeriut) nuk janė kurrė nė kėto njėsi funksionale (sistemet e organizuar) me veten e tyre "zhvillohet" dhe "nuk ulet."

Faktori kohė ėshtė vetėm negativ - ėshtė njė funksion i prishja! Elementet dhe komponentėt, siē e dimė, krijon njė, lara-lara varrezė deponisė,, ose mbledhjes skrap, por jo tė koordinuar, njėsi tė strukturuara dhe tė kuptimplota funksionale!

Ajo pėrshkruan njė numėr i ligjeve tė njohura natyrore tė entropisė, llogaritjet e probabilitetit, modelet nė teorinė e informacionit, termodinamikės nonequilibrium, dhe tė tjerėt. Mijėra eksperimentet laboratorike qė Profesor Pasteur ka treguar se jeta vjen vetėm nga jeta, kalon (rrjedh, kopje) e njė programi kompleks nga brezi nė brez. Origjinal - qė ėshtė jeta e parė duhej tė ishte nė fillim shumė. Fakti ėshtė shkencė, pjesa tjetėr ėshtė gėnjeshtra dhe fantazite. Duke pretenduar se jeta e parė u ngrit nė mėnyrė spontane nga nonliving ēėshtje, ėshtė joshkencor dhe qesharake. Kjo ėshtė e pastėr mashtrimit tė publikut tė gjerė.

Mė shumė kohė pėr tė kėnaq njė sistemi tė balancuar tė elementeve tė pajetė (pa program), mė pak tė organizuar, atėherė ne mund tė gjeni: vetė-moshave dhe kalbet, jo anasjelltas. Asgjė nuk ndihmon argumentin se entropisė (tendencė pėr inorganization spontan) ėshtė pėrcaktuar vetėm pėr sistemet e mbyllura - edhe duke parė shprehjet e saj tė sistemeve tė hapura! Injorant, i cili nė pamje tė natyrės thotė: "Unė nuk e ka bėrė vetė," ka kuptim mė shumė se kreu i shkencėtarit shkollė arsimuar i cili ėshtė njė ateist dhe zgjeron teorinė e hutuar, "si e bėn atė tė gjithė bėrė" pėr miliona vjet .

Fantazitė e ringjallur e materialit tė lashtė vetė pėr ringjalljen e saj (evolucionin kimik e qelizės), ishte hartuar nė mėnyrė qė njerėzit sipėrfaqėsore nuk e kuptojnė jetėn si njė dhuratė, tė falėnderoj pėr tė, nė kėrkim tė donatorėve dhe tė ndjehen pėrgjegjės pėr atė.

Kjo ėshtė njė rezervė, fe materialiste quhet shkenca mashtruese, perėnditė (energjia, koha, rastėsi) nuk kanė aftėsinė krijuese (nė krahasim me ēdo shėrbimit tė fshehtė). Tė gjithė ju mund tė bėni ėshtė tė prishin. Informacion pėr rregull e kompleksit tė gjithė mund tė lidhet vetėm nė ēėshtje tė shėrbimit tė fshehtė, nuk ka arsye tė tjera. Nė qoftė se shkenca ėshtė e bazuar nė eksperimentit dhe vėzhgimit, pastaj njė pėrfundim tė ndryshme mund tė nxirren.

Edhe nė laborator ose nė terren nuk ka qenė e dokumentuar proces me tė cilin ajo ėshtė nė njė vend, edhe pėr dekada tė tėra, duke krijuar njė lloj kompleks kimik gjithnjė e mė komplekse e marrėveshjes periodike tė ngjashme nė qelizė. Pse kjo duhet tė ndodhė miliona vjet mė parė?

Ėshtė e mahnitshme se si disa tė ashtu-quajtur "e saktė" shkencėtarė ngatėrruar kushtet e nevojshme pėr tė mbėshtetur jetėn me kushtet e nevojshme pėr jetėn. Ngrohjes, ujit, apo fuqi tė mjaftueshme janė kushte tė nevojshme pėr mbijetesėn e organizmave shumė - por jo tė mjaftueshme pėr pamjen e tyre! bakteret squfurit mund tė jetojnė nė 100 ° C, 100 ° C ose squfurit nuk ėshtė krijuar! Kjo ėshtė pothuajse i njėjtė si nė qoftė se dikush pohoi se ku ka shumė hekur, fushėn e naftės dhe tė barabartė, nuk janė tė detyruar qė tė lindin makinė.

Shumė shkencėtarė janė fajtorė pėr dezinformata penale nė mendjet e njerėzve naiv. Nėn petkun e terminologjisė shkencore janė fshehur pretendimet e pabazuara. fantazi joreale dhe mashtrim tė shoqėrojė pretendojnė se shkenca pėr kėtė arrin. Pra, ėshtė fjala nė tė, se si ndodhi, ēfarė mund tė ndodhė dhe ēfarė kėrkimit shkencor ėshtė pėrjashtuar pėr momentin. Si mund tė pajetė ēėshtje tė krijojnė vetė makina mė e komplikuar nė botė - njė qelizė tė gjallė. Si ėshtė ajo qė dikur ishte njė rastėsi dhe pamundėsi tė ngjarė tė zgjuar se ata janė sot!

Njė ide fantastike dhe qesharake se si qelizat e formuar nga luhatjet e rastit nė materiale jo tė gjallė, dhe pastaj evoluar mė tej pėr tė peshkut dhe tė njerėzve, nuk ėshtė vetėm marrėzi, por edhe njė tragjedi tė madhe. Nuk ėshtė rastėsi qė Follies evolucionar filluar tė besojnė nė shekullin e pėrgjakshėm nė historinė njerėzore. Kjo rreme, besimi nė bazė tė shtrihet dulled ndėrgjegjet e njerėzve tė zvarritur njerėzimit nė ateizmit tė mbėshtetur shkencėrisht dhe pėr t'i dhėnė hapėsirė pėr tė gjithė popujt e vrasje.

Burimi: http://kreacionismus.cz/hewer/


----------------------------------------
Ατλαντίδα
PM
Top

Topic Options Reply to this topicStart new topicStart Poll

 

Postimet janė nė pronėsi tė vet postuesve, redaksia jonė nuk mer asnjė pėrgjegjėsi per permbajtjen e tyre!

© 2004-2017 Studentet.info™ | Kopjimi ėshtė i lejuar nėse theksohet burimi | Developed by: Just5 Studio