Studentet.info
 Kėrko      Antarėt      Aktivitet



Faqe: (12) [1] 2 3 ... E fundit »  ( Kalo tek postimi i parė i palexuar ) Reply to this topicStart new topicStart Poll

> Shkaqet e prapambeturis sė muslimanėve
serious
  Postuar nė: 26.11.2012, 22:44
Quote Post


Tėrė kohėn flas :)
*****

Posti: Antarė
Postime: 260
Antari Nr: 26772
Bashkangjitur: 23.07.2011



Cilat janė shkaqet e prapambeturis sė muslimanėve dhe tė dobėsimit tė tyre


Parathėnje

Falemenderimi i takon All-llahut, atė e falemenderojm dhe vetėm prej Tij falje dhe ndihmė kėrkojmė. Nga All-llahu kėrkojm tė na mbrojė nga veset
dhe veprat tona tė kėqija. Atė qė All-llahu e udhėzon nė rrugė tė drejtė, s'ka kush e lajthit dhe cilin e largon nga rruga e vėrtetė s'ka kush e udhėzon.
Dėshmoj se ska Zot tjetėr veq All-llahut i cili ėshtė Njė, dhe dėshmoj se Muhamedi ėshtė rob dhe i dėrguari i Tij.

"O ju njerėz, keni frikė Zotin tuaj qė ju ka krijuar prej njė vete (njeriu ) dhe nga ajo krijoi shoqėn e saj, e prej atyre dyve u shtuan shumė burra e gra, dhe keni frikė All-llahun me emrin e tė cilit pėrbetoheni, ruajeni farefisin, se All-llahu ėshtė mbikqyrės mbi ju"
"O ju qė besuat, keni frikė All-llahun me njė sinqeritet tė vėrtet dhe mos vdisni ndryshe vetėm se duke qenė musliman,,
"O ju qė bėsuat, pėrmbajuni mėsimėve tė All-llahut dhe thoni fjalė tė drejta e Ai (All-llahu) ju mundėson tė bėni vepra tė mira, ju shlyen mėkatėt tuaja
e kush e respekton All-llahun dhe tė Dėrguarin e tij, ai ka arritur njė sukses tė madhė"

Thėnija mė e vėrtet ėshtė thėnia e All-llahut, kurse udhėzimi mė i mirė ėshtė udhėzimi i Muhamedit alejhi-selam.

Veprat mė tė kėqija janė shpikjet (risit) nė fe, kurse ēdo shpikje ėshtė bidat dhe ēdo bidat ėshtė lajthitje nga rruga e vėrtet e ēdo lajthitje pėrfundon nė xhehenem.

Cilat janė shkaqet qė muslimmanėt janė tė prapambetur dhe tė dobėt?!
Ėshtė e njohur te shumica e muslimanėve dhe po ashtu edhe te njė numėr i jobesimtarėve, se muslimanėt edhe pse nuk kanė qenė shumicė e banorėve
tė rruzullit tokėsor, shteti islam ka qenė shteti mė i fortė dhe poashtu mė krenarė nė rruzullin tokėsor, pa rival apo kundėrshtar pėr disa shekuj.
Mirėpo, sot, vendet islame janė tė dobta dhe tokat e tyre janė tė okupuara apo tė kolonizuara ushtarakishtė ose mendėrisht dhe ideologjikisht nga shtetet e Evropės dhe Amerikės.
ē'farė ndodhi dhe cili ėshtė shkaku qė muslimanėt mbetėn tė prapambetur dhe tė dobėt pasi qė ishin fuqi botėrore?
Kėto dy pyetje sillen nė bisedat e shumė muslimanėve, ndėrsa ēdo grup ose fraksion pėrgjigjet nė mėnyrėn e tij tė veēantė dhe jep zgjidhje pėr
kthimin e muslimanėve nė atė qė kishin qenė tė fuqishėm dhe krenarė.
Por, e vėrteta ėshtė se shumica prej tyre nuk e kanė kuptuar realitetin dhe shkaqet e dobėsisė sė muslimanėve dhe tė prapambeturisė.
Nuk kanė kuptuarė ende se, pse muslimanėt tė jenė tė pėrulur ose tė thyer prej shteteve tė mosbesimtarėve andaj japin zgjidhje tė kota, duke menduar se me ato zgjidhje, muslimanėt do tė kthejnė atė qė e kanė humbur.
E vėrteta ėshtė se shumica prej tyre e kanė gabuar rrugėn ose zgjidhjen, edhe pse shumica e tyre punojnė dhe veprojnė me sinqeritet.

Disa prej tyre mendojn se, pėrparimi nė dituri dhe nė teknologji ėshtė zgjidhja qė muslimanėt tė kthehen atje ku ishin.
Nuk ka mbetur pėr muslimanėt vetėm qė tė mbledhin pajisjet dhe instrumentet e zhvilluara, ndėrsa pėr rininė islame nuk ka mbetur vetėm qė tė marrin diploma, dhe pastaj do tė jetė fitorja nė duartė e muslimanėve e do tė kthehemi atje ku ishim.

Ky mendim ka ndikuar aq shumė sa qė njė doktor i shkencave islame ka thėnė:
"Njė shtet i cili dėshiron tė mbetet i fortė dhe i pėrparuar duhet tė jetė i pėrparuar me dituri dhe teknologji".
E harrojė fjalėn e All-llahut i cili thotė: "Ndėrsa tėrė krenarija i takon All-llahut, tė Dėrguarit tė Tij dhe besimtarėve" El-Munafikun 8.
Do tė mė pyesish, nė qoftė se nuk janė kėto shkaqet, atėherė cilat janė?
Pėrgjigjem duke u mbėshtetur nė All-llahun dhe them:
All-llahu nė Kur'an thotė: "Nėse nuk pajtoheni pėr ndonjė ēėshtje,
atėherė parashtrone atė te All-llahu, te Libri i Tij dhe te i Dėrguari i Tij po qė se i besoni All-llahut dhe ditės se fundit" Nisaė 59.


Duke u bazuar nė kėtė ajet, do tė mundohemi qė tė tregojmė shkaqet qė muslimanėt janė tė dobėt duke u argumentuar me librin e All-llahut dhe sunetin e tė Dėrguarit tė Tij [salallahu alejhi ve selem].

Dallimi mes forcės ushtarake dhe pėrparimi nė dituri dhe teknologji

Kemi nevojė qė tė dallojmė mes forcės ushtarake dhe fitorės ushtarake me njė anė, dhe mes pėrparimint nė dituri dhe nė teknologji nė anėn tjetėr.

Edhe pse shumica e shteteve, tė cilat janė tė zhvilluara nė teknologji, janė forcė ushtarake, nuk do tė thotė se shkak i forcės ėshtė zhvillimi nė
teknologji ose nė dituri.
Pėr shembull, muslimanėt e parė kur kanė korrė suksese nė luftė kundėr dy perandorive mė tė forta tė asaj kohe, Romake dhe Persiane, nuk kanė qenė tė pėrparuar nė dituri por as tė zhvilluar nė teknologji, por ishte e kundėrta, megjithate i shkatėrruan tėrėsisht.
Nga ajo qė kemi lexuar, muslimanėt kanė filluar tė pėrparojnė njė shekull pas shkatėrrimit tė dy superfuqive, ndoshta ka disa shtete tė forta
ushtarakisht tė cilat janė tė zhvilluara nė teknologji dhe nė dituri por kjo nuk do tė thotė se kjo ėshtė shkak.

Sikurse pėrmendėm mė herėt, ja edhe njė shembull pėr kėtė qė thamė. Kur Tatarėt sulmuan shtetin islam nga fundi i dinastis Abasite dhe
muslimanėt humbėn, kurse Tatarėt e okupuan njė pjesė tė madhe tė shtetit islam, nė atė kohė edhe pse ishin fitues nuk ishin tė zhvilluar nė teknologji e as nė dituri, ndėrsa shteti islam nė atė kohė ishte qendėr e diturisė, ku nė Bagdat udhėtonin student nga e gjithė bota, dhe Bagdati ishte qendra e diturisė fetare dhe asaj shkencore.
Fatkeqėsisht, nuk ju ndihmoi zhvillimi e as dituria, por e humbėn shtetin dhe u vra halifja i muslimanėve dhe me tė 2 milion musliman.
Njė gjė e tillė ndodhi edhe me Endelusin, apo Spanjėn e sotme.
Nga kjo pėrfitojmė se nuk ka asnjė lidhje mes forcės ushtarake dhe asaj tė zhvillimit nė teknologji apo asaj nė dituri, edhe pse nė disa raste
zhvillimi i teknologjisė dhe i dituris i ndihmojnė shtetit tė pregadisė isntrumente dhe pajisje ushtarake, mirėpo kjo nuk ėshtė e gjitha.
All-llahu s.v.t. thotė: "Ju nuk i mbytėt nė tė vėrtet por All-llahu me ndihmėn qė ua dha i mbyti ata, dhe ti nuk i gjuajte nė tė vertėt kur i gjuajte ata por All-llahu tė ndihmoj i gjuajti" Al-Enfal 17.
Dhe thotė: "All-llahu nuk e bėri atė (ndihmė) pėr tjetėr, vetėm qė t'ju gėzojė (t'ju jap myzhde ) dhe pėr t'ju forcuar (qetėsuar) zemrat tuaja pse ndihma nė realitet ėshtė vetėm prej All-llahut, All-llahu ėshtė mbizotruesi dhe i urti ,,
E sa i takon fjalės sė All-llahut: "E ju pėrgatituni sa tė keni mundėsi forcė dhe me kuaj tė caktuar pėr beteja kundėr atyre,, El-Enfal 60.
Nė kėtė ajet All-llahu na ka urdhėruar qė tė pregaditemi sa tė kemi mundėsi prej forcės ushtarake dhe nuk na ka urdhėruar qė tė pregaditemi vetėm me forcė ushtarake apo me teknologji.
Ndėrsa, forca nė kėtė ajet nuk ka ardhur nė trajtėn e shquar, e qė nė gjuhėn arabe do tė thotė se ē'farėdo lloji i forcės tė jetė, imanore, ushtarake apo teknologjike.
Pastaj All-llahu nuk ka thėnė pėrgatituni sikurse ata (mosbesimtarėt) apo sa gjysma e pregaditjes sė tyre sepse fitorja ėshtė nė Duartė e All-llahut: "Ndihma nė realitėt ėshtė vetėm prej All-llahut,, EL-Enfal 10.
Gjithashtu thotė: "Ju (hebrenjtė) patėt nė pėrvojė tė madhe nė ato dy grupe qė u konfrontuat ndėrmjet veti. Njėri grup luftonte nė rrugėn e All-llahut, e tjetra ishte pabesimtarė dhe me shikimin e syve tė tyre i shihnin se ishin dy herė e me shumė se besimtarėt. Po All-llahu me ndihmėn e vet pėrfocon atė qė do vėrtet. Nė kėtė ėshtė njė provojė e madhe pėr ata qė kanė mendje tė kthjellėt" Ali-Imran 13.
Pėr kėtė duhet qė tė njohim shkaqet dhe tė punojmė me kėto shkaqe tė cilat na interesojnė nė emėr tė All-llahut ku do tė jemi. Prej atyre tė cilėt e meritojnė fitorėn prej All-llahut dhe kjo ėshtė tema e kėsaj fletushke dhe do tė argumentohemi me librin e All-llahut, sunetin e tė Dėrguarit [salallahu alejhi ve selem] dhe rrugėn e shokėve tė tij.
Kush i kundėrvihet tė Dėrgurit pasi qė ėshtė bė e qartė e vėrteta dhe ndjek rrugė tjetėr nga ajo e besimtarėve (sahabėve) ne e lėmė me atė qė e ka
zgjedhur nė dynja dhe fusim nė xhehenem, sa pėrfundim i keq qė ėshtė ai" Cilat janė shkaqet qė duhet t'i veprojmė pėr ta merituar ndihmėn e All-llahut?
All-llahu thotė: "E All-llahu patjetėr do ta ndihmojė atė qė ndihmon rrugėn e Tij, se All-llahu ėshtė shumė i fuqishėm dhe gjithnjė triumfues,, El-Haxhxh 40.
Poashtu thotė: "Nėse ju ndihmoni (fenė) besimtar, All-llahun, Ai ju ndihmon juve dhe u forcon kėmbėt tuaja" Muhamed 7
Sikurse ėshtė e cekur nė Kur'an se All-llahu nuk i ndihmon askujt, pėrveē atij i cili e ndihmon All-llahun.
Esh-Shenkiti nė komentimin e Kur'anit, nė kėtė ajet thotė: "Nėse besimtarėt e ndihmojne fenė e All-llahut, Ai (All-llahu) do ti mbroj prej kundėrshtarėve tė tij, duke i forcuar dhe do ta pamundėsoj largimin prej frontit.
Disa ajete e kanė ndriquar kėtė qė thamė: "E All-llahu patjetėr do ta ndihmoj atė qė ndihmon rrugėn e tij se All-llahu ėshtė i fuqishmi dhe gjithnje triumfues,, Pastaj pėrmendė virtytet e atyre tė cilėt e meritojnė ndihmėn e
All-llahut s.v.t. All-llahu thotė: "Ata te cilėt kur Ne i mundėsojme vendosjen nė toke e falin namazin, japin zeqatin, urdhėrojnė pėr tė mirė dhe largojnė prej tė keqės .All-llahut i takon pėrfundimi i ēėshtjeve
Prej kėtij ajeti nėnkuptojmė se ata tė cilėt nuk e falin namazin, nuk e japin zeqatin, nuk urdhėrojnė nė punė tė mira dhe nuk ndalojnė nga veprat e kėqia, nuk do tė ndihmohen nga All-llahu s.v.t.
Ndėrsa kuptimi i fjalės ndihma e besimtarėve All-llahut, ėshtė tė mbrojnė dhe tė punojnė me fenė e All-llahut, me librin e tij dhe tė luftojnė pėr hirė tė All-llahut, qė tė jetė fjala e All-llahut mė e larta, e punohet me ligjin e All-llahut dhe tė arbitrohen te Libri i Tij.
I Dėrguari [salallahu alejhi ve selem] thotė: "Kur tė bėni shitblerjen me fajde (kamat) dhe tė shkoni pas bishtave tė lopėve (pas kėsaj bote), e tė kėnaqeni me bujqėsi, dhe tė lini xhihadin, Allahu do t'ua mbisundojė mbi ju poshtėrsinė derisa tė ktheheni ne fenė tuaj"
Trasmeton Ahmedi, Ebu Davudi dhe tė tjerė, ndersa Albani thotė se hadithi ėshtė sahih.

Prandaj, shkaku kryesorė qė All-llahu t'i poshtėrsoj muslimanėt nuk ėshtė prapambeturija nė shkencė ose teknologji, siē mendojnė njė pjesė e madhe e muslimanėve, por shkaku kryesor qė muslimanėt tė jenė tė poshtėrsuar, ėshtė ajo qė e ceki i Dėrguari i All-llahut [salallahu alejhi ve selem] nė hadithin e kaluar e kjo ėshtė largimi nga feja e All-llahut dhe nuk kemi rrugėdalje tjetėr ne muslimanėt por vetėm qė tė kthehemi nė fenė e Allahut, dhe ju perkujtojmė me fjalėn e imam Malikut ku thotė: "Nuk e pėrmirėson fundin e kėtij ummeti, pėrveē ajo qė e ka pėrmirėsuar tė parėt e kėtij ummeti"
E qė tė mos keqkuptohemi, duhet shpjeguar njė pikė tė rėndėsishme dhe ajo ėshtė se ne nuk e kemi pėr qėllim se prapambeturia nė shkencė, apo mos
zhvillimi i teknologjisė ėshtė mė mirė, e as qė kemi pėr qėllim se duhet lėnė shkenca, e mos ta mėsojmė, por kemi pėr qėllim tė shpjegojmė se ata qė mendojnė se shkaku kryesor pėr humbjen e muslimanėve kohėve tė fundit ose tė dobėsimit tė tyre ėshtė teknologjia, nuk ja kanė qėlluar.
Ne themi se pėrparimi shkencor dhe zhvillimi nė teknologji ėshtė e nevojshme pėr tė gjithė muslimanėt, mirėpo ne muslimanet mė sė shumti nevojė kemi qė tė kthehemi nė fenė e All-llahut.
Sepse ky ėshtė mjeti kryesor me tė cilėn e kthejmė atė qė e kemi humbur.
"Vėrtetė fitorja ėshtė vetėm prej All-llahut" El-Enfal.

Tani lind pyetja: Cila ėshtė zgjidhja?
Zgjidhja nuk ėshtė prej meje, por prej fjalėve tė All-llahut dhe tė Dėrguarit [salalahu alejhi ve selem].

All-llahu s.v.t. thotė" O besimtarė nėse ju ndihmoni fenė e All-llahut ai u ndihmon juve dhe u forconė kėmbet tuaja ,,MUHAMED 7
Siē kemi pėrmendurė edhe mė parė, se kuptimi i fjalės nėse ju e ndihmoni Allahun ėshtė; tė ndihmojmė fenė e Tij, qė tė jetė fjala e Allahut mė e
larta, tė punohet me ligjin e Allahut, tė respektojmė urdhėrat e Tij, tė largohemi nga ndalesat e Tij dhe me fjalė tjera t'i kthehemi fesė tone tė cilėn e kemi lėnė pas dore, sikurse ka lajmėruar i Dėrguari i Allahut nė hadithin tė cilin e permendėm ku thotė: "Allahu do tė mbisundoj mbi ju pashtėrsinė deri sa tė ktheheni nė fenė tuaj"

Kthimi nė fenė e All-llahut ėshtė zgjidhja, atėherė si ėshtė mėnyra?
Kthimi nė fenė e All-llahut nuk vjenė dhe nuk mundet pėrveē me disa ēėshtje.
E para ta kuptojmė fenė e All-llahut nė kuptim tė mirė sikurse e ka kuptuar i Dėrguari i All-llahut, shokėt e Tij dhe tė parėt tanė tė mirė, e jo tė ndarė nė sekta sikurse jane sufit, kadijanit etj.
Rruga e drejtė ėshtė rruga tė cilėn e ka pėrmendur i Dėrguari i All-llahut nė hadithin te cilin e transmeton Tirmidhiju dhe Albani thotė se hadithi ėshtė hasen (i mirė).
Ć¢ā‚¬ÅŸJehudite janė ndarė nė 72 grupe ndėrsa ummeti im do tė ndahet nė 73 grupe, tė gjithė do tė jenė nė zjarr pos njė, ai grup janė ata qė do tė jenė nė atė qė jamė unė dhe shokėt e mi"
All-llahu xh.sh thotė: "Dhe se kjo ėshtė rruga, feja ime e drejtė qė e caktova pėr ju, pra pėrmbajuni kėsaj e mos ndiqni rrugė tė tjera e t'ju ndajnė nga rruga e Tij, kėto janė porosit e tij pėr ju ashtu qė tė ruheni,, EL ENAM 153
Vini re, kėtu fjala rrugė ėshtė pėrmendur nė njėjės dhe po ashtu kjo rrugė ėshtė e drejtė, kurse fjala pėr rrugė tė lajthitura nuk ishte njėjės por ishte shumės, qė jep tė kuptojmė se rruga e drejtė ėshtė njė, ndėrsa rrugė tė lajthitura ka shumė.
Ibn Kethiri duke e komentur kėtė ajet thotė: "Rrugė ėshtė njėjės sepse ėshtė rruga e vėrtet, ndėrsa rrugicat kanė ardhur nė formėn e shumėsit sepse rrugėt e lajthitura janė tė pėrcaktaura, ekstreme dhe ka shumė"
Ibn Mesudi r.a thotė: " E bėri i Dėrguari i All-llahut njė vijė pastaj tha; kjo ėshtė rruga e All-llahut, pastaj bėri disa tė tjera djathtas e majtas dhe tha kėto janė rrugica, nė ēdo rrugicė ėshtė nga njė shejtan i cili thėrret nė to, pastaj lexoi ajetin "Dhe se kjo ėshtė rruga, feja ime e drejtė qė e pėrcaktova pėr ju pra pėrmbajuni kesaj e mos ndiqni rrugė tė tjera e tju ndajnė nga rruga e tij kėto jane porositė e tij pėr ju qė tė ruheni" EL ENAM 103 ka thėnė shejh Albani hadithi ėshtė sahih (saktė).
Nga gjithė kjo kuptohet se e kemi pėr detyrė qė ta kuptojmė Islamin ashtu sikurse e ka kuptuar i Dėrguari i All-llahut, shokėt e tij dhe gjenerata e parė e mirė.


Dy: praktikimi i Islamit tė cilin e kuptum mirė dhe saktė, me njė praktikim tė precizuar duke mos kundėrshtur as pjesėn mė tė imėt tė fesė islame.
Mos tė largohemi nga veprimi i veprave me arsye se kjo ėshtė primare ndėrsa tjetra sekundare.
Detyra ynė ėshtė tė praktikojmė urdhėrat e All-llahut dhe tė largohemi nga ndalesat e Tij, dhe duhet tė kuptojmė se kush nuk i vepron disa urdhėra tė fesė islame ėshtė mėkatarė ose mėkatarė i madh, ose kafir, varet nga veprat qė ka lėnė dhe ndalesat qė i vepronė.
Ėshtė pėr tu ēuditur se shumica e muslimanėve arsyetohen nė mospraktikimin e ndonjė vepre me argument se ėshtė vepėr sekundare, ose nuk largohen duke ua zbukuruar shejtani veprat dhe thonė; kjo nuk ėshtė vaxhib ose sunnet etj.


Tre: tė thėrasim nė kėtė fe dhe tė punojmė pėr kėtė fe, pasiqė e kuptuam dhe e praktikuam, ndėrsa prej veprave mė tė mėdha tė thirrjes ėshtė urdhėri nė vepra tė mira dhe ndalimi prej tė kėqiave.
I Dėrguari [salallahu alejhi ve selem] thotė:"Pasha atė qė shpirti imė ėshtė nė Duart e Tij do tė urdhėroni nė punė tė mira dhe tė ndaloni nga tė kėqiat ose do t'ju dėrgojė All-llahu njė dėnim, pastaj do ta lutni All-llahun por ai nuk do t'ju pėrgjigjet" trasmeton Tirmidhiju dhe Albani thotė: hadithi ėshtė hasen 1762

E kemi pėr detyrė qė ti thėrasim nė fe dhe tė urdhėrojmė nė vepra tė mira dhe tė ndalojmė nga tė kėqiat duke filluar prej vetes, pastaj tė afėrmve. Duhet filluar prej shtėpive tona tė largojmė ēdo vepėr tė keqe me butėsi por nė qoftė se nuk pėrgjigjen atėhere duhet tė pėrdorim vrazhdėsi.
I Dėrguari i All-llahut [salallahu alejhi ve selem] "All-llahu do tė pyet ēdo kujdestarė pėr atė qė ka pasur nėn kujdes, ėshtė kujdesur apo e ka
humbur derisa do tė pyet njeriun pėr familjen e tij" sahih xhami essagir 773.
Vėlla i dashur, ti do tė pyetesh pėr ēdo vepėr tė keqe nė shtėpinė tėnde, nė qoftėse nuk flet dhe nuk mundohesh pėr ta larguar, andaj fillo me familjen tėnde duke u larguar mė larg dhe mė larg, e pastaj ke durim ndaj asaj qė tė godet, kujtoe fjalėn e All-llahut ku thotė: "A mos menduat ju se do te hyni ne xhenet e All-llahu pa e ditur pa u vertetuar nė praktik se cilėt prej jush kanė luftuar dhe pa e ditė se cilėt prej jush ishin tė durueshėm"
Kjo, ėshtė rruga e cila nėse e ndjekim do tė mundemi tė kthehemi atje ku ishim dhe do tė mundemi t'i lirojm tokat tona tė cilat janė tė okupuara, atėherė me tė vėrtet do tė meritojmė ndihmėn e All-llahut me mėshirėn dhe bujarin e Tij.

Pastaj, nė qoftė se kemi mundėsi tė shkojmė pėrpara me dituri apo arsenal ushtarak mė shumė se Evropa dhe Amerika, ėshtė e pėlqyeshme.
Unė, nė kėto fjalė tė shkurtra, dėshiroj qė tė prezentoj sėmundjen tonė tė vėrtet, ashtuqė ēdo musliman nė rruzullin tokėsor tė ketė mundėsi tė shėrohet me barnat tė cilat i permendėm.

Gjithashtu, shteti i cili mendon se problem kryesor ėshtė teknologjia dhe fillon tė jep miljarda pėr tė blerė teknologji, dhe e ka harrur punėn mė tė rėndėsishme dhe ajo ėshtė pėrmisimi i popullit dhe kthimi i tyre nė fe, ėshtė gabimtar. Ne, sot, kemi mė shumė nevojė pėr thirrės dhe dijetarė sesa pėr arkitekt ose inzhinier me rgument, se ne, sot, kemi shumė vende islame tė pėrparuara teknologjisht dhe arsenal ushtarak tė zhvilluar, por janė tė drejtuara mentalisht dhe politikisht nga shtetet e Evropės dhe Amerikės.
Kėtu lindė pyetja pasiqė ēėshtja ėshtė nė duart e All-llahut, e All-llahu thotė: "Thuaj o All-llah sundues i ēdo sendi ti i jep pushtetin atij qė do, Ti ja heq prej dore pushtetin atij qė do, e lartėson atė qė do dhe e pėrule atė qė do ēdo e mirė ėshtė nė dorėn tėnde vėrtet Ti ke mundėsi pėr ēdo gjė" Atėherė, pse All-llahu i ndihmon shtetet qafire dhe nuk i ndihmon vendet islame?!

Pėrgjigjja ėshtė nė disa pika.
Njė: Nė duart e All-llahut ėshtė pushteti, ne jemi robėrit e Tij, dhe Ai nuk pyetet pėr ēka vepronė. All-llahu xh ,sh thotė: "Ai nuk pyetėt se cka punon po ata njerėzit pyetėn,, ENBIJA 23
Dy. All-llahu s.v.t. ia ka ndaluar vetes padrejtėsinė, All-llahu thotė:"All-llahu nuk u bėn asgjė tė padrejtė njerėzėve por ata i bėjnė tė padrejtė vetės tyre" JUNUS 44

Gjithashtu nė hadithin kudsi, tė cilin e transmeton Muslimi prej Ebu Dherit r.a. se i Dėrguari [salallahu alejhi ve selem] ka transmetuar nga Zoti i madhėrishėm se ka thėnė: Ć¢ā‚¬ÅŸO robėrit e mi Unė me tė vėrtet ia kam ndaluar vetes padrejtėsinė dhe e bėra haram ndėrmjet jush, andaj mos i bėni padrejtėsi njėri tjetrit"

Patjetėr duhet tė ketė ndonjė urtėsi nė kėtė, pasiqė All-llahu ua mundėsojė mosbesimtarėve tė jenė nė pushtet, apo tė kenė nė duart e tyre arsenal ushtarak tė zhvilluar, e qė ne ndoshta i dimė kėto urtėsi e ndoshta nuk i dijmė.
Tre: Vėrtet All-llahu na ka mundėsuar tė dimė disa nga urtėsit qė mosbesimtarėve i ėshtė dhėnė pushteti dhe tė kenė nė duart e tyre arsenal
ushtarak tė zhvilluar pėr njė kohė tė caktuar, All-llahu thotė: "Tė mos mashtroj bredhja nėpėr qytetet e atyre qė nuk besuan .Ajo ėshtė njė kėnaqėsi e paktė e pastaj vendi i tyre ėshtė xhehenemi qė ėshtė vend mjerimi" ALI IMRAN 96-97
Poashtu, fjala e tė Dėrguarit [salallahu alejhi ve selem] tė cilėn e trasmeton Ahmedi dhe Albani nė librin e tij silsile sahiha 413, thotė; hadithi ėshtė i saktė.
I Dėrguari [salallahu alejhi ve selem] thotė:"Nėse vėren se Al-lllahu i jep njė robi prej kėsaj bote edhe pse ėshtė mėkatarė, me tė vėrtet ajo pėr tė ėshtė mashtrim pastaj lexoj fjalen e All-llahut ..."Meqė lanė pas dore atė me ēka u keshilluan [ti drejtohen zotit] ne u hapem dyert e ēdo gjėje[begatie] derisa kur u gėzuan pėr atė qė ju kisha dhėnė i kapėm befas e ata mbeten tė zhgėnjyer" EL ENAM 44

All-llahu s.v.t. thotė: Ć¢ā‚¬ÅŸE ti kursesi mos e mendo All-llahun si tė pa kujdesshėm pėr atė ēka veprojnė zullumqarėt Ai vetėm ėshtė duke i lėnė ata pėrdersa njė ditė nė tė cilėn syte do tė shmangen [mbesin te hapura ]
Prej faktoreve qė mosbesimtarėt janė tė pėrqėndrueshėm dhe tė fuqishėm ndonjėherė nė dunja pėr njė kohė tė caktuar, ėshtė se pabesimtarėt shpėrblehen pėr veprat e mira nė dunja qė kur tė dalin para Zotit ditėn e kijametit, mos tė kenė asnje punė tė mirė. Argument pėr kėtė ėshtė fjala e All-llahut ku thotė Ć¢ā‚¬ÅŸE nė ditėn kur ata qė nuk besuan paraqiten pranė zjarit [e u thone ]ju i shfrytėzuat tė mirat nė jetėn e dunjase ,dhe i perjetuat ato sot , pėr shkake se keni bere mendjemadhėsi nė tokė pa tė drejtė dhe pėr shkakė se nuk keni respektuar urdhėrat e zotit do tė shpėrbleheni me dėnimin nenēmuesĆ¢ā‚¬ÅŸ EL AHKAF 20 me tė njėjtin kuptim ėshtė edhe fjala e tė Dėrguarit tė Tij.

Vėrtetė All-llahu nuk i bėn padrejtėsi besimtarit, pėr tė mirat e shpėrblen nė kėtė botė dhe nė botėn tjetėr, ndėrsa pa besimtarin e ushqen pėr atė
qė ka vepruar prej punėve tė mira nė dunja, kurse nė ditėn e gjykimit nuk i mbet asnjė punė e mirė qė tė shpėrblehet pėr tė" ( Muslimi)
Prej urtėsive qė mosbesimtarėt tė jenė mė tė fuqishmit pėr njė kohė tė caktuar ėshtė sprovimi i besimtarėve, i Dėrguari [salallahu alejhi ve selem] thotė: "Vazhdon sprovimi i besimtarit dhe i besimtares nė veten e tyre, femijėt dhe pasurin e tyre derisa tė takoj All-llahun dhe nuk ka asnjė mėkat. (sahihu xhami'us- sagir 5825)

Nuk do tė thotė kjo se pabesimtarėt nuk do tė dėnohen nė kėtė dunja dhe nuk do tė sprovohen, sepse ka shumė popuj qė All-llahu i dėnoj nė kėtė dunja sikurse janė jehudėt, populli i Lutit, i Shuajbit etj, u dėrgoi atyre dėnime tė ndryshme, pėr shkak se nuk besuan tė Dėrguarit e tyre dhe ishin zullumqar.
E kur All-llahu nuk i dėnon ndonjėherė pabesimtarėt, kėtė e bėnė pėr ndonjė urtėsi tė cilėn All-llahu e di mė sė miri, ngase Ai ėshtė Gjykatėsi mė i mirė.
All-llahu s.v.t. thotė:{ē'farė do e keqe qė mund t'ju godas ajo ėshtė pasoj e veprave tuaja [tė kėqija] e pėr shumė tė tjera ai ju falė} Esh-shura 30
Poashtu thotė:{"Thuaj pėrjetimi i kėsaj bote ėshtė pak , e pėr atė qė ėshtė i devotshėm, bota tjetėr ėshtė shumė ma e dobishme .nuk do tju bėhet padrejtėsi as njė fije"} EN NISAE 77

"Jeta e kėsaje bote nuk ėshtė gjė tjetėr vetėm se njė pėrjetim e mashtrim,ska dyshim se bota tjetėr ėshtė ma e dobishme pėr ata qė ruhen,a nuk logjikoni EL-ENAM 32

Ć¢ā‚¬ÅŸKush ka pėr qėllim jetėn e kėsaj bote dhe tė mirat e saj, ne do t'ua plotėsojmė atyre shpėrblimin e veprave tė tyre me tė dhe atyre nuk do t'ju mungoj gjė" Ć¢ā‚¬ÅŸ Tė kėtillėve nė botėn tjetėr u pėrket vetėm xhehenemi. Ajo qė punuan dhe vepruan ata kanė dėshtuar dhe ėshtė asgjėsuar" HUD 15-16
"A ėshtė ai tė cilit ne i kemi premtuar njė premtim tė mirė(pėr xhennet) sikurse ai tė cilit i kemi dhėnė kėnaqėsi tė kėsaj jete, kurse nė ditėn e kijametit ai do tė jetė prej tė dėnuarve" KASSAS Ć¢ā‚¬“ 61

"Vėrtet ata qė u zmbrapen prej jush ditėn e ndeshjes sė tė dy grupeve (besimtar dhe idhujtar nė Uhud) ata vetėm djalli i shtyri tė rrėshqasin me disa punė tė tyre qė i bėnin por All-llahu ua fali atyre gabimin, All-llahu ėshtė mėkatfalės dhe i butė Ć¢ā‚¬ÅŸ ALI- IMRAN-155

"Kush ėshtė qė e ka pėr qėllim vetėm kėtė botė, ne atij qė duam i japim nė tė aq sa duam e pastaj atij i bėjm tė hyj ne xhehenemin e nėnqmuar, i pėrbuzur"
"E kush e ka pėr qėllim botėn tjetėr duke qenė ai besimtar pėrpiqet pėr tė ashtu si i takon asaj, angazhimi i tyre do tė jetė i pranishėm( te Zoti)"
Ć¢ā‚¬ÅŸ Ne secilit prej tyre dhe atyre i japim nga tė mirat e tė Zotit tėnd dhe dhėnia e Zotit tėnd nuk ėshtė e kufizuar" EL-ISRA 18-20

Pėr fat tė keqė, ka shumė njerėz tė cilėt shumicėn e jetės sė tyre e kanė kaluarė nė njė ambient, ku muslimanėt janė tė nėnqmuar dhe sytė i kanė
drejtuar drejt kėsaj bote, kurse shtetet e perėndimit i janė vėrsulur vendeve islame ashtu siē na ka lajmėruarė i Dėrguari [salallahu alejhi ve selem] Ėshtė afruar koha qė t'iu vėrsulen popuj (jehudet, krishterėt,komunistėt, hindusėt, Ateistėt) sikurse vėrsulet ngrėnėsi nė pjatėn e tij. Thanė a jemi pakic nė atė kohė i Dėrguari i All-llahu
tha: Jeni shumė por si shkuma e vėrshimit iu ka kaplur zemrat tuaja (vehni) tė dashurit e kėsaj bote dhe urrejtja e vdekjes"
Tė kėtillėt nė mesin tonė jetojnė me mendime pesimiste dhe e kanė humbur shpresėn pėr fitore, sepse ata mendojnė se fitorja vjen vetėm me forcė ushtarake dhe jo me forcė tjetėr dhe nuk e kanė kuptuar se fitorja ėshtė nė duart e All-llahut.

Kėto dėme rrjedhin nga mosnjohuria e muslimanėve fenė e tyre dhe historinė islame, e cila pėrmbanė shkaqet qė rezultuan me kėtė rezultat qė jemi sot ne muslimanėt tė pėrēarė, tė okupuar, tė kolinizuar mentalisht dhe ideoligjikishtė.
Kėtij lloji tė njerėzve u themi se fitorja vjen prej All-llahut dhe tė veprojmė veprat qė e kėnaqin All-llahun sikur qė kemi pėrmendur.
Shembull mė i madhė se fitorja vjenė prej All-llahut dhe se All-llahu i ndihmon besimtarėt ėshtė shembulli i Afganistanit, kur Bashkimi Sovjetik me 1.000.000 ushtarė, me aeroplana e helikopterė, tanke, raketa dhe me gjithė potencialin ushtarak tė zhvilluar, pėsoi disfatė para muxhahidėve tė cilėt armė tė vetme i kishin ushkat automatike.

Kėtė dėshirova t'ja shpjegoj vėllezėrve tė mi musliman, qė ti lėnė punėt e kota dhe tė punojnė pėr kthimin nė fenė e tyre, duke e praktikuar hadithin e tė Dėrguarit [salallahu alejhi ve selem] ku thotė: "Feja ėshtė kėshillė" thamė: pėr kė? [O i Dėrguar i All-llahut] tha: "pėr All-llahun librin e Tij, tė Dėrguarin e Tij, pėr imamėt (udhėheqėsit) e muslimanėve dhe njerėzit e rėndomtė prej tyre ,, BUHARI E MUSLIM

"Juve do tju bie ndėrmend ēka po u them, e ēėshtjen time ia besoj
All-llahut, vėrtet All-llahu mbikėqyrė robėrit !!! A e kumtova? O Zoti im dėshmo.
Nė pėrfundim i thėrras tė gjithė vllezėrit musliman nė ēdo vendė, qė t'i kenė frikė All-llahut dhe tė kthehėn nė fenė e tyre, tė regullojn brendėsin e tyre dhe tė kėrkojnė falje prej All-llahut. All-llahu thotė: "Unė u thashė :kėrkoni falje Zotit tuaj, se Ai vėrtetė falė shumė" [Nuh 10] ", e kush iu pėrmbahet dispozitave tė All-llahut, atij Ai i hap rruget" [talakė 2]


----------------------------------------
Islami-sistem i jetes
PMUsers Website
Top
igli_st
Postuar nė: 27.11.2012, 09:48
Quote Post


Tėrė kohėn flas :)
*****

Posti: Antarė
Postime: 973
Antari Nr: 27508
Bashkangjitur: 14.09.2012



Ēdo vend qė vihet nėn pushtetin musliman shkon prapa. Kjo shikohet qartė nė ēdo shoqėri qė ka zbatuar ato parime.

Raporti ekonomik i OKB-sė pėr vitin 2000 tregon se tė ardhurat neto tė 22 vendeve islamike sė bashku janė sa gjysma e tė ardhurave neto tė Spanjės, dhe po tė mos ishte pėr Arabinė Saudite nga nafta dhe Egjiptin nga turizmi, rrezik as sa tė ardhurat e Shqipėrisė nuk do tė kishin. Muslimanėt arabė, qė urrejnė perėndimin dhe vlerat e krishtere nė ato vende, janė dyndur me miliona nė vit drejt atyre vendeve, megjithė ligjet e forta tė emigracionit. Po pse shkojnė nė ato vende, dhe nuk rrinė atje ku shoqėria ėshtė e pėrsosur sipas ligjeve tė Kuranit dhe Muhamedit? Bota islame nuk ka kontribuar asgjė nė fushėn e shkencės, arteve, muzikės, apo teknologjisė. Dhe po tė mos ishte pėr teknologjinė e perėndimit pėr naftėn, arabėt me lopata do i hapnin puset e naftės edhe sot.

Pasojat nė shoqėri tė ndjekjes sė Kuranit dhe Muhamedit janė tė qarta. Mund tė vendosim shenjėn e barazimit midis zbatimit tė ligjeve tė Kuranit nė njė shtet dhe varfėrinė, mohimin e tė drejtave tė njeriut, abuzim me femrat, diktaturė, prapambetje shkencore, etj.



----------------------------------------
Ατλαντίδα
PM
Top
hubejb1
Postuar nė: 27.11.2012, 17:57
Quote Post


Tėrė kohėn flas :)
*****

Posti: Antarė
Postime: 2205
Antari Nr: 17672
Bashkangjitur: 02.10.2008



 Citim (igli_st @ 27.11.2012, 10:48)
Ēdo vend qė vihet nėn pushtetin musliman shkon prapa. Kjo shikohet qartė nė ēdo shoqėri qė ka zbatuar ato parime.

Raporti ekonomik i OKB-sė pėr vitin 2000 tregon se tė ardhurat neto tė 22 vendeve islamike sė bashku janė sa gjysma e tė ardhurave neto tė Spanjės, dhe po tė mos ishte pėr Arabinė Saudite nga nafta dhe Egjiptin nga turizmi, rrezik as sa tė ardhurat e Shqipėrisė nuk do tė kishin. Muslimanėt arabė, qė urrejnė perėndimin dhe vlerat e krishtere nė ato vende, janė dyndur me miliona nė vit drejt atyre vendeve, megjithė ligjet e forta tė emigracionit. Po pse shkojnė nė ato vende, dhe nuk rrinė atje ku shoqėria ėshtė e pėrsosur sipas ligjeve tė Kuranit dhe Muhamedit? Bota islame nuk ka kontribuar asgjė nė fushėn e shkencės, arteve, muzikės, apo teknologjisė. Dhe po tė mos ishte pėr teknologjinė e perėndimit pėr naftėn, arabėt me lopata do i hapnin puset e naftės edhe sot.

Pasojat nė shoqėri tė ndjekjes sė Kuranit dhe Muhamedit janė tė qarta. Mund tė vendosim shenjėn e barazimit midis zbatimit tė ligjeve tė Kuranit nė njė shtet dhe varfėrinė, mohimin e tė drejtave tė njeriut, abuzim me femrat, diktaturė, prapambetje shkencore, etj.

nje nga shkaqet kryesore qe Islami o perpara po na jemi mbas...sepse meremi me tipa te llojit tend,islami a i paster nga cdo ligesi e juaja ....e dim na e dini ju....
eshte per te ardhur keq se si llomotit se cdo vend musliman ose cdo kush qe behet musliman do jet i mbrapambetur....a harove se per 14 shekuj ishim bartes te dituris te shkences ne cdo lloj lemie ....po aq i dobet je a ...sa qe ligjet e kimis fizikes bilogjis algebres medicines i kan bazat ne islam...e harut Andaluzin qe e masakrut qe quhej djepi dituris ne europe...i harut a bat masakra te papata mbi at popull...
kjo ashte nje periudh gjumi ,denimi,si te duash quaje se muslimant e leshuan Kuranin Hadithin Sunetin,haruan Allahun xheleshanuhu dhe u more me tipa si ti ....


----------------------------------------
"Thuaj: me All-llahun, argumentet dhe Pejgamberin e Tij talleni. Mos u arsyetoni, keni bėrė kufėr pasiqė ishit besimtarė". (Et-Teube: 65-66).
PM
Top
serious
  Postuar nė: 27.11.2012, 18:06
Quote Post


Tėrė kohėn flas :)
*****

Posti: Antarė
Postime: 260
Antari Nr: 26772
Bashkangjitur: 23.07.2011



 Citim (igli_st @ 27.11.2012, 03:48)
Ēdo vend qė vihet nėn pushtetin musliman shkon prapa. Kjo shikohet qartė nė ēdo shoqėri qė ka zbatuar ato parime.

Raporti ekonomik i OKB-sė pėr vitin 2000 tregon se tė ardhurat neto tė 22 vendeve islamike sė bashku janė sa gjysma e tė ardhurave neto tė Spanjės, dhe po tė mos ishte pėr Arabinė Saudite nga nafta dhe Egjiptin nga turizmi, rrezik as sa tė ardhurat e Shqipėrisė nuk do tė kishin. Muslimanėt arabė, qė urrejnė perėndimin dhe vlerat e krishtere nė ato vende, janė dyndur me miliona nė vit drejt atyre vendeve, megjithė ligjet e forta tė emigracionit. Po pse shkojnė nė ato vende, dhe nuk rrinė atje ku shoqėria ėshtė e pėrsosur sipas ligjeve tė Kuranit dhe Muhamedit? Bota islame nuk ka kontribuar asgjė nė fushėn e shkencės, arteve, muzikės, apo teknologjisė. Dhe po tė mos ishte pėr teknologjinė e perėndimit pėr naftėn, arabėt me lopata do i hapnin puset e naftės edhe sot.

Pasojat nė shoqėri tė ndjekjes sė Kuranit dhe Muhamedit janė tė qarta. Mund tė vendosim shenjėn e barazimit midis zbatimit tė ligjeve tė Kuranit nė njė shtet dhe varfėrinė, mohimin e tė drejtave tė njeriut, abuzim me femrat, diktaturė, prapambetje shkencore, etj.

Atyre tė cilėt thonė se feja do tė thotė stagnim dhe prapambeturi,
do t’ju pėrgjigjemi se Islami kurrė s’ka qenė i tillė, por pėrkundrazi,
ėshtė fe e tė studiuarit, tė menduarit, zhvillimit dhe ndryshimit
qė shihet nga kėto ajete tė qarta:

“Thuaj: Udhėtoni nėpėr botė dhe shikoni se si ka filluar krijimi.”
(El-Ankebūt, 20);
“Le tė shikojė njeriu se prej ēkafit ėshtė krijuar! Ėshtė
krijuar nga njė ujė i hedhur qė del nga meskryqet dhe
kraharori.” (Et-Tārik, 5-7);
“A nuk i shikojnė devet se si janė krijuar, edhe qiellin se si
ėshtė ngritur lart, edhe malet se si janė vendosur, edhe
tokėn se si ėshtė shtrirė (zgjeruar)?” (El-Gāshije, 17-19).

Tė gjitha kėto janė urdhėresa tė qarta pėr studimin e zanafillės sė
njeriut, kafshėve, zanafillės sė maleve, Tokės, shtresave tė kozmosit
dhe botėve tė tij.

I paarsyeshėm ėshtė pohimi se ne kemi mbetur mbrapa pėr
shkak tė fesė, ndėrsa Perėndimi ka pėrparur pėr arsye se e ka
refuzuar fenė. E vėrteta ėshtė se ne kemi filluar tė mbetemi
mbrapa atė moment kur i kemi braktisur urdhrat e fesė sonė.


----------------------------------------
Islami-sistem i jetes
PMUsers Website
Top
igli_st
Postuar nė: 27.11.2012, 18:16
Quote Post


Tėrė kohėn flas :)
*****

Posti: Antarė
Postime: 973
Antari Nr: 27508
Bashkangjitur: 14.09.2012



 Citim (serious @ 27.11.2012, 12:06)
Atyre tė cilėt thonė se feja do tė thotė stagnim dhe prapambeturi,
do t’ju pėrgjigjemi se Islami kurrė s’ka qenė i tillė, por pėrkundrazi,
ėshtė fe e tė studiuarit, tė menduarit, zhvillimit dhe ndryshimit
qė shihet nga kėto ajete tė qarta:


“A nuk i shikojnė devet se si janė krijuar, edhe qiellin se si
ėshtė ngritur lart, edhe malet se si janė vendosur, edhe
tokėn se si ėshtė shtrirė (zgjeruar)?” (El-Gāshije, 17-19).

Tė gjitha kėto janė urdhėresa tė qarta pėr studimin e zanafillės sė
njeriut, kafshėve, zanafillės sė maleve, Tokės, shtresave tė kozmosit
dhe botėve tė tij.

I paarsyeshėm ėshtė pohimi se ne kemi mbetur mbrapa pėr
shkak tė fesė, ndėrsa Perėndimi ka pėrparur pėr arsye se e ka
refuzuar fenė. E vėrteta ėshtė se ne kemi filluar tė mbetemi
mbrapa atė moment kur i kemi braktisur urdhrat e fesė sonė.

Ore mos ja fut kot ti,te gjitha fete e lene te prapambetur vendin.
http://www.studentet.info/modules/ipboard/...showtopic=55159

Perendimi ka ecur per shkak te reformave,protestantizmit ajo e beri te ecte perpara.
Ligji ne vendet qe zbatojne shariatin nuk lejon kete lloj zhvillimi don te te sjell sa cmime nobel kane fituar hebrenjte dhe sa muslimanet.


----------------------------------------
Ατλαντίδα
PM
Top
hubejb1
Postuar nė: 27.11.2012, 18:30
Quote Post


Tėrė kohėn flas :)
*****

Posti: Antarė
Postime: 2205
Antari Nr: 17672
Bashkangjitur: 02.10.2008



me se normale kur vet alfred nobel qe hebrej jahudi-----
po ti si mburesh me ta more protestan si kur po ata te vrane te zotin----


----------------------------------------
"Thuaj: me All-llahun, argumentet dhe Pejgamberin e Tij talleni. Mos u arsyetoni, keni bėrė kufėr pasiqė ishit besimtarė". (Et-Teube: 65-66).
PM
Top
FlyGreen
Postuar nė: 29.11.2012, 08:17
Quote Post


Tėrė kohėn flas :)
*****

Posti: Antarė
Postime: 284
Antari Nr: 27606
Bashkangjitur: 25.11.2012



Muslimanet jan te prapambetur sepse mundoen ta praktikojne fene pik per pike ,shkronj per shkronje , edhe te krishteret kan qene ne kete situate, por e kan kaluar para shum shekujve, e muslimanet ende jetojne ne shekullin e 7 me Muhamedin e tyre , normal kur eshte ne pyetje puna dhe perparimi ,sa i takon jetes, ua ka qefi te perdorin teknologjine dhe komoditetin e Perendimit, nje pjese e tyre shkojne jetojne ne perendim , ndertojn xhamia atje , dhe e kritikojne tere kohen ,e kafshojne doren qe i ushqen.
Te krishteret nuk e praktikojn fene e tyre aq , prandaj edhe kan patur sukses ne gjitha sferat e jetes.
PM
Top
extige_88
Postuar nė: 29.11.2012, 17:56
Quote Post


Tėrė kohėn flas :)
*****

Posti: Antarė
Postime: 317
Antari Nr: 25112
Bashkangjitur: 23.05.2010



 Citim (FlyGreen @ 29.11.2012, 09:17)
Muslimanet jan te prapambetur sepse mundoen ta praktikojne fene pik per pike ,shkronj per shkronje , edhe te krishteret kan qene ne kete situate, por e kan kaluar para shum shekujve, e muslimanet ende jetojne ne shekullin e 7 me Muhamedin e tyre , normal kur eshte ne pyetje puna dhe perparimi ,sa i takon jetes, ua ka qefi te perdorin teknologjine dhe komoditetin e Perendimit, nje pjese e tyre shkojne jetojne ne perendim , ndertojn xhamia atje , dhe e kritikojne tere kohen ,e kafshojne doren qe i ushqen.
Te krishteret nuk e praktikojn fene e tyre aq , prandaj edhe kan patur sukses ne gjitha sferat e jetes.

Per ata te cilet nuk e din, dhe ende thojn qe Feja Islame i ka lan mbrama msimit, mbrapa punes, e mbrapa studimit.

Fjalet e para ne Kur'an jane : Ikre qe don me than ( meso, lexo, studio ).
Ka disa pengesa te cilat e kan ber qe "muslimanet" te ngecin mbrapa ne shum gjera, te cilat do ti ceki me posht:

1. Kur muslimanit, nuk ja ndijn per muslimanin.
2. Kur jemi Pesimista ne vetvehten ton, dhe mendojm qe joo bre na smujtna me bo ket send, ose at send, faktikisht Neve edhe me na than qe kodren ose malin levize prej lindje ne perendim, duhet me pas besim ne vehten e me than qe po mujtemi me ba, edhe nese ajo shkon 50 vite apo 100 vite.
3. Humbja e Kalifatit, per te cilen disa musliman te larrem, te cilet pretendoheshin se ishin musliman e tradhtun fen e tyre, dhe ju ndihmun shteteve tjera me e rzu kalifatin.
4. Ndarja e Fes nga shteti : kur thojn ti hoxh ban cka dush nxhami, e nese ne shtet nuk lejohet me dhan msim fetar ne shkolla ose bahet e ligjshme prostitucioni ose martesa bur me bur ska lidhje ti hoxh kshyre punen tande jo o vllazni gabim jeni, se kjo asht pasoj e asaj qe ngelim mbrapa.
5. Ligji te jet ligji i sheriatit, ku te gjith do te mund te punojm veprojm me rehatshem, askush aske nuk do ta kercenon, askush aske nuk do ta vjedh.
6. Shkollat te mesojn nxenesit sic duhen njikohsisht edhe te kemi hoxhallar lider e jo hoxhallar te degjenerum ( arsimtari ti mesoj nxenesit ne msim e jo me ju tregu vica e peralla ne or te msimit, njejt edhe hoxhallaret me mesu popullin e tyre ne rrug te drejt e jo sot me than kshtu e nesrit me mar grun me fmit e me shku ndeti ne ulqin, sepse ai duhet te jet nje shembull apo model per popullaten ).

Vetem ne qoft se keta do te permiresoheshin, ateher do te perparojn muslimanet, e jo sikurse qe ceke ti flygreen nga qe e ndjekin hap pas hapi. Sepse po ta ndjeknin hap pas hapi shum me para do te ishim tani.


Me respekt
extige_88


----------------------------------------
I don't mind beeing busy, but i mind wasting my time..
PM
Top
serious
  Postuar nė: 29.11.2012, 18:28
Quote Post


Tėrė kohėn flas :)
*****

Posti: Antarė
Postime: 260
Antari Nr: 26772
Bashkangjitur: 23.07.2011



 Citim (igli_st @ 27.11.2012, 12:16)
Ore mos ja fut kot ti,te gjitha fete e lene te prapambetur vendin.
http://www.studentet.info/modules/ipboard/...showtopic=55159

Perendimi ka ecur per shkak te reformave,protestantizmit ajo e beri te ecte perpara.
Ligji ne vendet qe zbatojne shariatin nuk lejon kete lloj zhvillimi don te te sjell sa cmime nobel kane fituar hebrenjte dhe sa muslimanet.

A ėshtė islami fajtor pėr prapambeturinė e muslimanėve?

Faktet historike vėrtetojnė se nuk ka mundėsi pėr dyshim, pasi Islami arriti pėr njė kohė tė shkurtė tė shtrijė njė civilizim tė madh, nga mė tė gjatat nė histori. Faktet mbi kėtė ende mund tė shihen, ajo ēfarė u trashėgua nga ai nė tė gjitha lėmitė e shkencės dhe artit.


1. Faktet historike vėrtetojnė se nuk ka mundėsi pėr dyshim, pasi Islami arriti pėr njė kohė tė shkurtė tė shtrijė njė civilizim tė madh, nga mė tė gjatat nė histori. Faktet mbi kėtė ende mund tė shihen, ajo ēfarė u trashėgua nga ai nė tė gjitha lėmitė e shkencės dhe artit.

Bibliotekat nė mbarė botėn kanė mijėra dorėshkrime arabe-islame tė cilat ilustrojnė arritjen e njė civilizimi tė madh. Gjurmėt islame janė tė pėrhapura nė tėrė botėn islame, tė cilat dėshmojnė madhėshtinė e tė arriturės sė arteve islame.

Civilizimi musliman nė Andaluzi dhe ajo ēfarė ka ngelur deri mė sot e kėsaj dite e verifikon kėtė nė vet Evropėn. Nė shekullin e dymbėdhjetė dhe trembėdhjetė nė Evropė filloi lėvizja e pėrkthimit tė shkencave tė muslimanėve, vepra tė cilat ishin themeli mbi tė cilin u vendos civilizimi modern Evropian.

2. Kur’ani Famėlartė pėrmabn shumė ajete tė cilat e shprehin vlerėn e madhe tė diturisė dhe dijetarėve, porosinė tė vrojtojmė universin dhe tė hulumtojmė nė tė dhe ta ndėrtojmė tokėn. Pesė ajetet e para tė shpallura nga Allahu i lartmadhėrishėm potenconin rėndėsinė e diturisė, leximit dhe meditimit . Kjo ēėshtje ka qenė mirė e kuptuar nga ana e muslimanėve dhe qė nga fillimi i kanė kushtuar rėndėsi. Kėshtu dhėnia e Islamit pėr zhvillimin e civilizimit, nė kuptimin e saj tė gjerė, nuk ka nevojė tė argumentohet.

3. Kurse sa i pėrket prapambeturisė sė muslimanėve sot, Islami nuk e bartė fajin. Islami ėshtė kundėr ēdo lloj prapambeturie. Kur muslimanėt ngelėn pa perceptuar domethėniet esenciale tė Islamit, ngelėn edhe nė fushat e jetės. Mendimatri algjerian Malik Ibėn Nebi nė lidhje me kėtė shprehet me sinqeritet duke thėnė: “Vėrtetė prapambeturia nga e cila vuajnė sot muslimanėt, nuk ėshtė shkaktuar nga Islami, por ėshtė njė ndėshkim I merituar nga Islami, si pasojė e largimit tė muslimanėve nga ai dhe jo se ishin tė lidhur me tė, sikurse me ndonjė injorant.” Pra nuk ekziston lidhshmėri mes Islamit dhe prapambeturisė sė muslimanėve.

4. Islami ėshtė dhe do tė jetė I hapur ndaj ēdo zhvillimi tė civilizimit qė ėshtė nė tė mirė tė njeriut, e kur muslimanėt do tė gjejnė shkaqet e vėrteta tė prapambeturisė sė tyre, Islamin nuk do ta gjejnė nė mesin e atyre shkaqeve. Do tė ketė shkaqe tė jashtme tė cilat me tė madhe kanė tė bėjnė me periudhėn e kolonializmit tė cilat penguan vendet islame drejt lėvizjes pozitive, kjo duke shtuar kėtu edhe disa shkaqe tė brendshme qė shpien deri nė atė saqė muslimanėt tė harrojnė elementet pozitive dhe vlerat Islame.

5. Nuk duhet pėrzier mes Islamit dhe realitetit tė pozitės sė dobėt tė botės islame sot. Prapambeturia nga e cila vuajnė muslimanėt e sotshėm paraqet njė periudhė bga periudhat nė historinė e tyre, kjo assesi nuk do tė thotė se do tė ngelin nė tė pėrgjithmonė. Gjithashtu, nuk duhet tė akuzohet Islami, se gjoja ai qėndron pas kėsaj prapambeturie, sikurse nuk bėn tė akuzohet krishterimi, se gjoja ai ėshtė shkaktar i prapambeturisė sė shteteve nė Amerikėn Latine.

Objektiviteti shkencor nė gjykimin e Islamit ndaj civilizimit, duhet tė jetė i ngritur nė drejtim ku civilizimi duhet qė tė bazohet mbi mėsime tė ndershme dhe tė jetė i ndėrtuar mbi studime objektive, sipas mėsimeve islame, e jo nė bazė tė thashethemeve tė dėgjuara, deklaratave tė rrejshme dhe paragjykimeve, tė cilat nuk kanė lidhje me tė vėrtetėn


----------------------------------------
Islami-sistem i jetes
PMUsers Website
Top
serious
  Postuar nė: 29.11.2012, 18:29
Quote Post


Tėrė kohėn flas :)
*****

Posti: Antarė
Postime: 260
Antari Nr: 26772
Bashkangjitur: 23.07.2011



 Citim (FlyGreen @ 29.11.2012, 02:17)
Muslimanet jan te prapambetur sepse mundoen ta praktikojne fene pik per pike ,shkronj per shkronje , edhe te krishteret kan qene ne kete situate, por e kan kaluar para shum shekujve, e muslimanet ende jetojne ne shekullin e 7 me Muhamedin e tyre , normal kur eshte ne pyetje puna dhe perparimi ,sa i takon jetes, ua ka qefi te perdorin teknologjine dhe komoditetin e Perendimit, nje pjese e tyre shkojne jetojne ne perendim , ndertojn xhamia atje , dhe e kritikojne tere kohen ,e kafshojne doren qe i ushqen.
Te krishteret nuk e praktikojn fene e tyre aq , prandaj edhe kan patur sukses ne gjitha sferat e jetes.

A ėshtė islami fajtor pėr prapambeturinė e muslimanėve?

Faktet historike vėrtetojnė se nuk ka mundėsi pėr dyshim, pasi Islami arriti pėr njė kohė tė shkurtė tė shtrijė njė civilizim tė madh, nga mė tė gjatat nė histori. Faktet mbi kėtė ende mund tė shihen, ajo ēfarė u trashėgua nga ai nė tė gjitha lėmitė e shkencės dhe artit.


1. Faktet historike vėrtetojnė se nuk ka mundėsi pėr dyshim, pasi Islami arriti pėr njė kohė tė shkurtė tė shtrijė njė civilizim tė madh, nga mė tė gjatat nė histori. Faktet mbi kėtė ende mund tė shihen, ajo ēfarė u trashėgua nga ai nė tė gjitha lėmitė e shkencės dhe artit.

Bibliotekat nė mbarė botėn kanė mijėra dorėshkrime arabe-islame tė cilat ilustrojnė arritjen e njė civilizimi tė madh. Gjurmėt islame janė tė pėrhapura nė tėrė botėn islame, tė cilat dėshmojnė madhėshtinė e tė arriturės sė arteve islame.

Civilizimi musliman nė Andaluzi dhe ajo ēfarė ka ngelur deri mė sot e kėsaj dite e verifikon kėtė nė vet Evropėn. Nė shekullin e dymbėdhjetė dhe trembėdhjetė nė Evropė filloi lėvizja e pėrkthimit tė shkencave tė muslimanėve, vepra tė cilat ishin themeli mbi tė cilin u vendos civilizimi modern Evropian.

2. Kur’ani Famėlartė pėrmabn shumė ajete tė cilat e shprehin vlerėn e madhe tė diturisė dhe dijetarėve, porosinė tė vrojtojmė universin dhe tė hulumtojmė nė tė dhe ta ndėrtojmė tokėn. Pesė ajetet e para tė shpallura nga Allahu i lartmadhėrishėm potenconin rėndėsinė e diturisė, leximit dhe meditimit . Kjo ēėshtje ka qenė mirė e kuptuar nga ana e muslimanėve dhe qė nga fillimi i kanė kushtuar rėndėsi. Kėshtu dhėnia e Islamit pėr zhvillimin e civilizimit, nė kuptimin e saj tė gjerė, nuk ka nevojė tė argumentohet.

3. Kurse sa i pėrket prapambeturisė sė muslimanėve sot, Islami nuk e bartė fajin. Islami ėshtė kundėr ēdo lloj prapambeturie. Kur muslimanėt ngelėn pa perceptuar domethėniet esenciale tė Islamit, ngelėn edhe nė fushat e jetės. Mendimatri algjerian Malik Ibėn Nebi nė lidhje me kėtė shprehet me sinqeritet duke thėnė: “Vėrtetė prapambeturia nga e cila vuajnė sot muslimanėt, nuk ėshtė shkaktuar nga Islami, por ėshtė njė ndėshkim I merituar nga Islami, si pasojė e largimit tė muslimanėve nga ai dhe jo se ishin tė lidhur me tė, sikurse me ndonjė injorant.” Pra nuk ekziston lidhshmėri mes Islamit dhe prapambeturisė sė muslimanėve.

4. Islami ėshtė dhe do tė jetė I hapur ndaj ēdo zhvillimi tė civilizimit qė ėshtė nė tė mirė tė njeriut, e kur muslimanėt do tė gjejnė shkaqet e vėrteta tė prapambeturisė sė tyre, Islamin nuk do ta gjejnė nė mesin e atyre shkaqeve. Do tė ketė shkaqe tė jashtme tė cilat me tė madhe kanė tė bėjnė me periudhėn e kolonializmit tė cilat penguan vendet islame drejt lėvizjes pozitive, kjo duke shtuar kėtu edhe disa shkaqe tė brendshme qė shpien deri nė atė saqė muslimanėt tė harrojnė elementet pozitive dhe vlerat Islame.

5. Nuk duhet pėrzier mes Islamit dhe realitetit tė pozitės sė dobėt tė botės islame sot. Prapambeturia nga e cila vuajnė muslimanėt e sotshėm paraqet njė periudhė bga periudhat nė historinė e tyre, kjo assesi nuk do tė thotė se do tė ngelin nė tė pėrgjithmonė. Gjithashtu, nuk duhet tė akuzohet Islami, se gjoja ai qėndron pas kėsaj prapambeturie, sikurse nuk bėn tė akuzohet krishterimi, se gjoja ai ėshtė shkaktar i prapambeturisė sė shteteve nė Amerikėn Latine.

Objektiviteti shkencor nė gjykimin e Islamit ndaj civilizimit, duhet tė jetė i ngritur nė drejtim ku civilizimi duhet qė tė bazohet mbi mėsime tė ndershme dhe tė jetė i ndėrtuar mbi studime objektive, sipas mėsimeve islame, e jo nė bazė tė thashethemeve tė dėgjuara, deklaratave tė rrejshme dhe paragjykimeve, tė cilat nuk kanė lidhje me tė vėrtetėn


----------------------------------------
Islami-sistem i jetes
PMUsers Website
Top
Jack-Jones
Postuar nė: 29.11.2012, 19:01
Quote Post


Tėrė kohėn flas :)
*****

Posti: Antarė
Postime: 188
Antari Nr: 27603
Bashkangjitur: 25.11.2012



 Citim (igli_st @ 27.11.2012, 12:16)
Ore mos ja fut kot ti,te gjitha fete e lene te prapambetur vendin.
http://www.studentet.info/modules/ipboard/...showtopic=55159

Perendimi ka ecur per shkak te reformave,protestantizmit ajo e beri te ecte perpara.
Ligji ne vendet qe zbatojne shariatin nuk lejon kete lloj zhvillimi don te te sjell sa cmime nobel kane fituar hebrenjte dhe sa muslimanet.

A edhe ju tjeret shum po e ofendoni IGLI_ST-n..

IGLI ST eshte fenomen i ralle i kohes..

Ky dhe CHUCK NORISI nuk kan dallim..

Apo IGLI?

Aplause,.. smil3dbd4d4e4c4f2.gif
PM
Top
Trishtimi
Postuar nė: 29.11.2012, 19:41
Quote Post


Tėrė kohėn flas :)
*****

Posti: Antarė
Postime: 9192
Antari Nr: 18743
Bashkangjitur: 27.11.2008



Atyre tė cilėt thonė se feja do tė thotė stagnim dhe prapambeturi,
do t’ju pėrgjigjemi se Islami kurrė s’ka qenė i tillė, por pėrkundrazi,
ėshtė fe e tė studiuarit, tė menduarit, zhvillimit dhe ndryshimit
qė shihet nga kėto ajete tė qarta:
“Thuaj: Udhėtoni nėpėr botė dhe shikoni se si ka filluar krijimi.”
(El-Ankebūt, 20);
“Le tė shikojė njeriu se prej ēkafit ėshtė krijuar! Ėshtė
krijuar nga njė ujė i hedhur qė del nga meskryqet dhe
kraharori.” (Et-Tārik, 5-7);
“A nuk i shikojnė devet se si janė krijuar, edhe qiellin se si
ėshtė ngritur lart, edhe malet se si janė vendosur, edhe
tokėn se si ėshtė shtrirė (zgjeruar)?” (El-Gāshije, 17-19).
Tė gjitha kėto janė urdhėresa tė qarta pėr studimin e zanafillės sė
njeriut, kafshėve, zanafillės sė maleve, Tokės, shtresave tė kozmosit
dhe botėve tė tij.

I paarsyeshėm ėshtė pohimi se ne kemi mbetur mbrapa pėr
shkak tė fesė, ndėrsa Perėndimi ka pėrparur pėr arsye se e ka
refuzuar fenė. E vėrteta ėshtė se ne kemi filluar tė mbetemi
mbrapa atė moment kur i kemi braktisur urdhrat e fesė sonė.


----------------------------------------
Ēdo shigjetė nuk e arrin cakun...
PMUsers Website
Top
JamesWat
Postuar nė: 01.12.2012, 09:54
Quote Post


Tėrė kohėn flas :)
*****

Posti: Antarė
Postime: 425
Antari Nr: 27611
Bashkangjitur: 30.11.2012



 Citim (Trishtimi @ 29.11.2012, 13:41)

I paarsyeshėm ėshtė pohimi se ne kemi mbetur mbrapa pėr
shkak tė fesė, ndėrsa Perėndimi ka pėrparur pėr arsye se e ka
refuzuar fenė. E vėrteta ėshtė se ne kemi filluar tė mbetemi
mbrapa atė moment kur i kemi braktisur urdhrat e fesė sonė.

Te krishteret kane ecur para per shkak se u mbeshteten ne idete iluministe dhe humaniste te cilat jane mbi cdo ideologji fetare ne bote.

Gjithashtu kontributi i arabeve ne shume fusha ishte i larte duke marre edhe nga civilizimi i kulturave te tjera si 0 nga indianet,1001 net nga perset etj.

Qe te eci nje vend perpara duhet gjithashtu qe progresi tekniko-shkencore te jete shkeputur nga kleri apo nga librat fetar.

Nje pyetje kisha: Kjo teme nuk ka lidhje me fene e krishtere pse e keni hapur te forumi i krishtere.



----------------------------------------
Nese 50 Miljon njerez besojne nje absurditet, prape absurditet mbetet,,, (Anatol France)
PM
Top
JamesWat
Postuar nė: 01.12.2012, 10:25
Quote Post


Tėrė kohėn flas :)
*****

Posti: Antarė
Postime: 425
Antari Nr: 27611
Bashkangjitur: 30.11.2012



 Citim (FlyGreen @ 29.11.2012, 02:17)
e muslimanet ende jetojne ne shekullin e 7 me Muhamedin e tyre , normal kur eshte ne pyetje puna dhe perparimi ,sa i takon jetes, ua ka qefi te perdorin teknologjine dhe komoditetin e

Frytet e monoteizmit te zotni Muhamedit, ishin lufterat dhe plaēkitjet, shtypja e popujve te tjere qe nuk pajtoheshin me perrallat e tij dhe kaq......Leka i Madh kudo qe shkonte ndertonte rruge, pallate, biblioteka.....u mesonte sistemin e ri te qeverisjes dhe perparimit......Muhamedi s'mbahet mend te kete ņuar perparim kund....apo te kete ndertuar ndonje biblioteke.....ah, pardon...ai ishte analfabet.....
smil3dbd4d4e4c4f2.gif
Dhe sa per ligjet , edhe sot e kesaj dite, bile edhe neper vendet arabe, perdoret ligji romak.......pasi edhe pse me i vjeter eshte me i persosur se sa ligji i Muhamedit......perandoria romake rron akoma.......


----------------------------------------
Nese 50 Miljon njerez besojne nje absurditet, prape absurditet mbetet,,, (Anatol France)
PM
Top
serious
Postuar nė: 02.12.2012, 11:02
Quote Post


Tėrė kohėn flas :)
*****

Posti: Antarė
Postime: 260
Antari Nr: 26772
Bashkangjitur: 23.07.2011



Stafi nese ka mundsi ta zhvendosni temen te forumi Islam sepse nuk e kam pare se e kam hapur te forumi i krishter.


----------------------------------------
Islami-sistem i jetes
PMUsers Website
Top

Topic Options Faqe: (12) [1] 2 3 ... E fundit » Reply to this topicStart new topicStart Poll

 

Postimet janė nė pronėsi tė vet postuesve, redaksia jonė nuk mer asnjė pėrgjegjėsi per permbajtjen e tyre!

© 2004-2017 Studentet.info™ | Kopjimi ėshtė i lejuar nėse theksohet burimi | Developed by: Just5 Studio