Studentet.info
 Kėrko      Antarėt      Aktivitet



Faqe: (3) [1] 2 3   ( Kalo tek postimi i parė i palexuar ) Reply to this topicStart new topicStart Poll

> Hinduizmi, .
JamesWat
Postuar nė: 09.12.2012, 14:19
Quote Post


Tėrė kohėn flas :)
*****

Posti: Antarė
Postime: 425
Antari Nr: 27611
Bashkangjitur: 30.11.2012



Fetė qė kanė lindur dhe janė zhvilluar nė gadishullin indian quhen fe indiane. Krahas ngjashmėrisė sė karaktereve gjenerale tė tyre, kėto, me ndikimin e themeluesve dhe me zhvillimin historik tė tyre, kanė specifika dhe zhvillim tė posaēėm. Nė krye tė tyre qėndron feja tradicionale e gadishullit indian, hinduizmi. Kėtė e ndjekin budizmi, jogizmi,xhajnizmi, si dhe rrymat dhe fraksionet e tjera tė tyre.

Hinduizmi

Ėshtė pėrfaqėsuesi mė shumėngjyrėsh i besimeve politeiste[1] (nė shumė zotra) nė kohėn e sotme. Tėrheq vėmendje me idhujt, tė cilėt nė disa raste janė me qindra, tė vendosur nė tempujt e fshatrave. Ata jetojnė bashkė me muslimanėt dhe numri i tyre ėshtė deri 200 milionė. Hindu ėshtė emėr persisht me tė cilin muslimanėt i emėrtojnė popujt qė jetojnė rreth e pėrqark lumit Indus. Ky emėrtim ėshtė njė shprehje gjeografike. Termi “hinduizėm” pėrdoret pėr tė shprehur sistemin e mendimit dhe besimin e kėtij populli. Ndėrsa termi brahmanizėm, nuk rrjedh nga Zoti Brahman, por nga klasa brahmane e priftėrinjve indianė. Ne nga shprehjet hinduizėm dhe brahmanizėm kuptojmė mėnyrėn e pėrshtypjeve (ndijimit), mendimit, besimit dhe jetesės sė indianėve, duke filluar nga periudha mė e lashtė e Vedave e deri mė sot. Ndėrsa indianėt pėr tė shpjeguar fenė e tyre pėrdorin shprehjen “Sanatana Dharma” (rregull i pėrhershėm). Rol tė rėndėsishėm nė formimin e gjendjes sė sotme tė hinduizmit, nė kėtė apo nė atė formė, kanė luajtur shėrbimet e popujve tė ndryshėm tė racės sė bardhė, tė verdhė dhe tė zezė. Banorėt mė tė vjetėr tė Indisė, duke u pėrzier me popujt e ardhur nga veriu janė zhdukur, ka mundėsi qė ata tė jenė tė zinjtė (negrit) me gjenezė afrikanė dhe malenezė. Racėn e verdhė e pėrfaqėsojnė popujt Mon-Khmer tė Indisė Veriore. Ndėrsa raca e bardhė mendohen tė jenė dravidėt e sotėm, tė cilėt mijėra vjet pėrpara janė shpėrngulur nga veriu. Ndoshta kanė dhe njė afėrsi me popujt e vjetėr tė Pellgut tė Mesdheut. Arianėt me pėrkatėsi tė grupit gjuhėsor Indo-Europian, tė afėrt me persianėt, janė shpėrngulur pėr nė Indi nė vitin 1500 para erės sonė. Edhe pse nė fillim tė shek. XX u hodhėn disa hipoteza se arianėt janė themeluesit e kulturės indiane, gjurmimet nė rajonin Harappa (nė jug tė Penxhabit) dhe Mahenco-Daro (nė Sind) nė vitin 1921-1922 tregojnė se, para shpėrnguljes sė arianėve, nė vitin 2500 para erės sonė, nė Indi ka ekzistuar njė kulturė shumė e zhvilluar qytetare nė rajonin indus dhe se dikur kur kanė ardhur aty janė ballafaquar me njė kulturė shumė tė zhvilluar. Vetėm se pėr fat tė keq, pėr shkak tė moszgjidhjes sė mjaftueshme tė burimeve arkeologjike, nuk mund tė dimė se cili popull e ka themeluar kulturėn induse dhe ēfarė gjuhe ka folur ai popull. Por, s’ka dyshim se ajo ka patur lidhje me kulturėn e Anadollit. Kjo cilėsohet si njė kulturė botėrore internacionale e zhvilluar nė atė kohė. Veprat artistike qė gjenden atje, vulat dhe nuskat tregojnė se populli indus ka poseduar edhe kulturėn e vizatimit (njė pėrshkrim i zotit pėrkujton Shivanė tė ulur si Joga), e cila u ngjan indianėve tė sotėm; gjithashtu tregojnė se u kanė besuar kafshėve tė shenjta si krokodilit, gjarpėrit dhe kaut dhe materieve si drurit tė fikut dhe gurit allus (linga); po ashtu tregojnė se, si simbol kanė pėrdorur edhe svastikėn. Me sa duket arianėt, tė cilėt nė vitin 1500 dhe 1250 para erės sonė janė shpėrngulur prej ngushticave tė verilindjes pėr nė Penxhab, e kanė shkatėrruar kėtė kulturė tė vjetėr dhe kanė lėvizur drejt lindjes; dhe nė masė tė madhe janė ndikuar nga kultura vendase. Kėshtu qė hinduizmi, duhet tė jetė njė sintezė e pėrzierjes sė besimit tė arianėve dhe popujve vendas


----------------------------------------
Nese 50 Miljon njerez besojne nje absurditet, prape absurditet mbetet,,, (Anatol France)
PM
Top
JamesWat
Postuar nė: 09.12.2012, 14:20
Quote Post


Tėrė kohėn flas :)
*****

Posti: Antarė
Postime: 425
Antari Nr: 27611
Bashkangjitur: 30.11.2012



Shkrimet e shenjta

Nė krye tė shkrimeve fetare indiane janė Vedat tė shkruara nė sanskritisht. Veda si fjalė ka kuptimin “dituri, urtėsi e pėrhershme”. Ėshtė njė pėrmbledhje e madhe e teksteve fetare e shfaqur nė vitet 1250 dhe 800 para erės sonė. Nė shek. 5 para erės sonė ėshtė filluar studimi pėr gramatikėn e gjuhės. Kjo gjuhė edhe sot pėr studiuesit indianė ėshtė gjuhė fetare. Literatura e vedave pėrbėhet nga katėr grupe tekstesh: 1. Rigveda: ka kuptimin tė njohėsh kėngėt fetare pėr sakrificėn dhe pėrbėhet prej dhjetė librave qė pėrmbajnė 1028 kėngė fetare shumica e tė cilave janė nga katėr rreshta. Ajo me njė sasi tė madhe fjalėsh, zotėrat, sidomos mbretin e zotėrve indianė e fton nė drekėn e sakrificės. Rigveda, paraqet edhe raste tė ndryshme sociale tė arianėve qė janė shpėrngulur nė Indi nė vitin 1500 para erės sonė. 2. Samaveda: Ka kuptimin “vedat e melodive”. Priftėrinjtė nė njė formė muzikale, duke lexuar me melodi, e shoqėrojnė sakrificėn. 3. Jaxhurveda: Ėshtė veda e fjalėve tė sakrificės sė caktuar. Pėrbėhet prej lutjeve dhe fjalėve tė 115 sakrificės, nga tė cilat disa janė shkruar nė prozė e disa nė poezi. Prifti kėto lutje i lexon gjatė sakrifikimt duke murmuritur. 4. Atharvaveda: Ėshtė veda e fjalėve magjike. Brahmanėt janė tė detyruar qė ta lexojnė nė raste tė ndryshme tė jetės. Ėshtė njė pėrmbledhje e madhe e pėrbėrė prej 731 himneve fetare me 6000 strofa. Nė krahasim me librat e mėparshėm ėshtė shkruar mė vonė. Ndėrsa Brahmana, ėshtė futur nė mesin e librave tė shenjtė tė shkruara mė vonė nga ana priftėrinjve. Nė mėnyrė tė pėrgjithshme tregon pėr sakrificėn dhe pėr problemet nė lidhje me urtėsinė dhe teologjinė tė shkruara pėr nxėnėsit. Upanishadat, janė pjesa e fundit e literaturės sė Vedave. Esencėn e tyre e pėrbėjnė teknika dhe udhėzimet pėr sakrifikim. Por, gjithashtu ka edhe tė atillė qė Upanishadat nuk i llogarisin si Veda, por i pranojnė si libra tė dorės sė dytė tė fesė indiane dhe brahmane. Kėtu autoriteti i sakrificės ėshtė kthyer nė misticizėm shpėtues. Sipas Upanishadave krijesat janė krijuar me bashkimin e shpirtit tė njeriut (Atman) dhe shpirtit tė universit (Brahman). Dhe kėnaqėsia e pėrhershme arrihet me njohjen e kėtij krijimi. Njeriu dhe universi, sipas misticizmit, duke u bashkuar, nė formė tė njė shėndritjeje tė mrekullueshme, do tė arrijnė nė njė kėnaqėsi. E tėrė literatura e Vedave pranohet si shpallje dhe inspirim (Shuriti) i marrur nga Rishis-ėt (fallxhinjtė e shenjtė tė periudhės sė parė). Gjithashtu pranohen si frymė e ekzistencės sė pafillimtė, d.m.th. frymė e zotit Brahman. Ndėrsa disa besojnė se Vedat janė tė ligjėruara nga njė zot ose se ato ekzistojnė qė nė eternitet. Dy legjenda me emrin Mahabharata dhe Ramajana janė tė pėrfshira nė Vedat: E para, ėshė tregim i njė lufte nė mes familjeve Pendus dhe Kurus, me 100.000 strofa nė sanskritisht. Pėrfshin edhe shumė poezi edukative dhe didaktike. Mė e njohura nga kėto ėshtė Bhagavadgita, qė ka kuptimin ”kėnga e tė mėdhenjve”. Sipas shumicės “Gita” pėrbėn Librin 6 tė Mahabharata-sė. Zoti Vishna, paraqitet nė pamje botėrore si Krishna i Madh dhe pas luftės sė madhe trimit Arjuna, siē thuhet nė njė legjendė, i jep njohuri pėr ekzistimin e Zotit, botės dhe shpirtit. Arjuna, kur i sheh tė afėrmit e tij nė fushėn e luftės nė grupin e kundėrshtarėve, nuk dėshiron qė tė luftojė; vetėm se Zoti Vishnu, i cili kujdeset pėr qerren e Tij (Arjunasė), e bind Atė se duhet tė luftojė. Fjalėt e tij i mbėshtet nė kėtė bazė: “Kalimtarė janė vetėm trupat e njerėzve, ndėrsa shpirti i tyre ėshtė i pavdekshėm”. Sipas Bhagavadgita-sė, Zoti veten e tij e ka pėrhapur nė botė. Ai ėshtė ēdo gjė dhe nė ēdo gjė. Nė tė njėjtėn kohė ėshtė edhe sundues i universit. Ata qė me dėshirėn e tyre vetėveten ia nėnshtrojnė Zotit Krishna-Vishnu edhe Zoti do t’iu pėrkulet dhe do t’iu pėrgjigjet. Mbėshtetja e fesė subjektive (individuale) nga Libri, ka shumė rėndėsi pėr shumė njerėz nė Evropė dhe Indi. Pėr shembull, Mahatma Gandi thotė: “Kur demoralizohem e hap Bhagavadgita-nė; lexoj njė strofė kėtu njė strofė atje dhe edhe nėse jam nė brengė tė mėdha, menjėherė filloj tė qesh”. Ramajana, me 24.000 strofa shpjegon tregimin e jetės sė njė princi legjendė Ramasė. Sipas kėsaj, Ravana, mbreti i viganėve, e grabit gruan e Ramasė dhe e ēon nė ishullin Cejlon (Lanka). Edhe Rama, me ndihmėn e majmunėve, tė cilėt kanė ndėrtuar ura mbi oqean, korr sukses nė shpėtimin e gruas sė tij Sitasė. Nė veprėn e tij 18 Purana (tregime tė vjetra) me pėrmbajtje legjendare, tregon pėr krijimin e botės, adhurimet dhe urtėsitė. Purana mė e njohur “Bhagavata”, ka njė ndikim tė madh falė epopesė sė Krishnasė. Pėrveē librave tė lartpėrmendur ka edhe shkrime tė shenjta tė tjera tė fraksioneve tė ndryshme. Vetėm se kėto nuk pranohen nga tė gjithė hindusėt. Shkrimet, e pėrmbledhura nėn titullin “Tantra” (tekst) dhe “Agama” (transmetim), kanė dalė nė shesh nė fund tė mijėvjetėshit tė parė. Libri i Ligjit tė Manusė dhe veprat tjera legjendare numėrohen si Smriti (shpallje). Kjo literaturė madhėshtore ėshtė shkruar nė sanskritisht, gjuhė tė cilėn e kanė pėrdorur intelektualėt e lashtė. Por ka 1400 vjet qė literatura e hinduizmit dalėngadalė ėshtė larguar nga sanskritishtja. Poetėt preferojnė gjuhė tė ndryshme tė reja indiane. Mė tė rėndėsishme nga kėto gjuhė janė ajo indiane, bengale, maratanaje, gujxhouje. Historia e zotėve qė ėshtė shkruar nė kėtė gjuhė i ėshtė prezentuar pėr dobi rrethit mė tė gjerė. Kėto vepra janė vazhdim i literaturės nė sanskritisht. Pėrkundėr kėsaj, njė pjesė e literaturės sė shkruar nė gjuhėt dravid (kanara, telegu, tamil dhe malajane), tė cilat nuk janė ariane, janė shkruar nė mijėvjetshin e parė para erės sonė. Sado qė tė jenė tė ndikuara nga literatura sanskritishte, ato nė aspektin e gjuhės dhe pėrmbajtjes paraqesin njė specifikė tjetėr.


----------------------------------------
Nese 50 Miljon njerez besojne nje absurditet, prape absurditet mbetet,,, (Anatol France)
PM
Top
JamesWat
Postuar nė: 09.12.2012, 14:21
Quote Post


Tėrė kohėn flas :)
*****

Posti: Antarė
Postime: 425
Antari Nr: 27611
Bashkangjitur: 30.11.2012



Mendimi pėr universin

Sipas konceptit indian universi ėshtė i pėrhershėm; vetėm se botėrat (nė Zotin Brahman, d.m.th. nė Vezėn- Brahman) tė cilat e pėrbėjnė atė gjithmonė pėsojnė ndryshime. Periodikisht dalin nė shesh, jetojnė dhe zhduken. Ēdo shkollė dhe fraksion ka mendim tė ndryshėm nė lidhje me atė se nė ēfarė forme dhe si ėshtė krijuar bota dhe se pas njė kohe tė gjatė si do tė zhduket ajo. Kėto, pėr elementet pėrbėrėse tė botės, sipas formės sė daljes nga Zoti, kanė zhvilluar mendime tė ndryshme. Bota udhėhiqet nga Zoti. Ajo ėshtė krijuar nga substancat ose nga lėmshi i atomeve tė pėrhershme, tė cilat ekzistojnė bashkė me Zotin. Nė ēdo vend tė botės, nė kontinentet e rrethuara me detėra jetojnė njerėz dhe kafshė. Nė katet e epėrme tė botės nėntokėsore qėndrojnė demonėt. Ndėrsa mbi sipėrfaqe tė tokės ka njė mbi njė vendbanime qiellore. Tė gjitha gjallesat prej Brahmanėve, qė kanė katėr fytyra, e deri nė njė livadh, kanė shpirtėra tė pavdekshėm tė mbėshtjellur me trup material qė janė qė nė eternitet (amėshim). Sipas parimit, i cili vepron mbi pėrgjigjen e punėve tė mira dhe tė kėqija, (shpirti) ėshtė i detyruar tė shėtisė prej njė krijese nė njė krijesė tjetėr. Sipas asaj qė e pranojnė tė gjithė fraksionet tė gjitha krijesat, duke marrė parasysh edhe zotėrat pėrveē Zotit tė madh dhe tė pėrhershėm Ishvarasė, i janė nėnshtruar kėtij ligji tė pėrgjithshėm tė universit. Sipas kėtyre koncepteve, pranohet se nė ēdo sistem tė universit ekziston njė Zot i Zjarrit dhe njė Indra. Nėse veprat e shpirtrave qė gjenden nė qeniet hyjnore nuk janė nė pėrputhshmėri me nivelin ku gjenden, si pėrgjigje pėr tė do tė lindin pėrsėri nė tokė. Ndėrsa vendet e tyre i zotėrojnė shpirtėrat e tjerė me karma tė pėrshtatshme, qė kanė tė njėjtin obligim dhe tė njėjtat aftėsi. Ndryshimet periodike nė lindjen dhe perėndimin e botės, ndodhin nė njė udhėtim historik tė caktuar tė cilat vazhdojnė me miliona vite. Brahman ėshtė zoti qė jeton mė shumė nga zotėrat e vdekur. Jeta e tij ėshtė sa njė qind vjet tė Brahmasė. Kjo nė vite njerėzore ėshtė 311.041.000.000.000 vjet. Kur tė afrohet fundi i jetės do tė shkatėrrohet edhe sistemi botėror. Do tė bėhet njė substancė e pakuptueshme dhe e pandjeshme sikur hiēi. Pėrsėri pas qėndrimit kaq tė gjatė nė qetėsi absolute do tė lindė njė botė e re, njė Brahman i ri. Nė jetėn e Brahmanit do tė ketė ndryshime kohore si ditėt dhe netėt njerėzore tė cilat ndjekin njėra-tjetrėn. Me mbarimin e njė dite tė Brahmanit njė pjesė e botės do tė zhduket dhe drejt kėsaj humbjeje shkojnė vetėm pjesėt e poshtme tė sistemit botėror. Me lindjen e njė dite tė re tė Brahmasė, nė pjesėt e epėrme tė sistemit botėror, do tė fillojė njė krijim i pjesėrishėm. Njė ditė e Brahmasė bėn njė “kalpa”, i cili pėrfshin edhe jetėn botėrore tė madhe 1000 vjeēare. Ndėrsa njė jetė botėrore (Mahajuga) ėshtė sa 320.000 x 4 jetė njeriu. Njė jetė mė e gjatė botėrore ėshtė e pėrbėrė nga mbledhja e periudhave tė quajtura Krita, Treta, Dvapara dhe Kali dhe ēdo njėra nga ato (sipas rėnditjes) reflekton 4, 3, 2, 1 mijė (Vjet Zoti). Jugatė (periudhat botėrore) dallojnė nga njėra tjetra sipas vazhdueshmėrisė dhe cilėsisė. Njė Juga xhevahiri ėshtė periudha mė e gjatė. Nė kėtė periudhė ka njė lumturi tė pėrgjithshme. Njerėzit janė dashamirė tė sė vėrtetės dhe tė drejtė. Nė ēdo Juga qė e pason atė do tė ketė njė keqėsim tė vazhdueshėm, kėshtu qė mė nė fund, nė Kali-Juga nė etikė dhe nė ēdo send do tė ketė njė rėnie; kjo rėnie nė jetėn e njeriut dhe nė botė arrin kulminacionin. Sė fundi pėrsėri fillon njė jetė botėrore e lumtur qė do tė jetė e detyruar qė nė tė ardhmen vendin e vet t’ua lėrė periudhave qė pasojnė. Nė ēdonjėrėn nga kėto Juga ka nga njė tė kuqe mėngjezi dhe njė tė kuqe mbrėmjeje qė zgjatė sa njė e katėrta e vetė asaj. Sot ne gjendemi nė Mėngjesin e Kuq tė Jugasė Kali, qė fillon mė 17 Shkurt 3102 me vdekjen e Krishnasė. Luftėrat e pėrshkruara nė Mahabharata kanė ndodhur nė Juganė Dvapara, kurse aventurat e Ramasė dhe Ravanasė nė Juganė Treta. Indusėt janė mėsuar me kėtė llogari madhėshtore tė kohės. Besojnė se njohuritė metafizike, sikur qė e pranojnė se para mijėra vitesh kanė jetuar trima historikė, dhe shkrimet e shenjta janė shpallur nė periudha aq tė vjetra, sa qė s’mund tė paramendohet; ndodhitė tė cilat shkrimtarėt ua shpjegojnė Mahabharatasė dhe Ramasė besojnė se ata vetė i kanė pėrjetuar. Mendimin botėror indian qė e shpjeguam deri mė tash, e pranojnė shumica e indusėve. Ka mundėsi qė, nė kundėrshtim pėr atė qė i kemi shpjeguar, tė rastisen edhe mendime tė shkollave dhe fraksioneve tė ndryshme.


----------------------------------------
Nese 50 Miljon njerez besojne nje absurditet, prape absurditet mbetet,,, (Anatol France)
PM
Top
JamesWat
Postuar nė: 09.12.2012, 14:24
Quote Post


Tėrė kohėn flas :)
*****

Posti: Antarė
Postime: 425
Antari Nr: 27611
Bashkangjitur: 30.11.2012



Fotografi e jashtme

Fotografi e jashtme

Fotografi e jashtme


----------------------------------------
Nese 50 Miljon njerez besojne nje absurditet, prape absurditet mbetet,,, (Anatol France)
PM
Top
JamesWat
Postuar nė: 09.12.2012, 14:26
Quote Post


Tėrė kohėn flas :)
*****

Posti: Antarė
Postime: 425
Antari Nr: 27611
Bashkangjitur: 30.11.2012



O hubejb1 keto piktura te pelqejne ty. smil3dbd4e29bbcc7.gif

Fotografi e jashtme

Fotografi e jashtme


----------------------------------------
Nese 50 Miljon njerez besojne nje absurditet, prape absurditet mbetet,,, (Anatol France)
PM
Top
hubejb1
Postuar nė: 09.12.2012, 15:10
Quote Post


Tėrė kohėn flas :)
*****

Posti: Antarė
Postime: 2205
Antari Nr: 17672
Bashkangjitur: 02.10.2008



 Citim (JamesWat @ 09.12.2012, 15:26)
O hubejb1 keto piktura te pelqejne ty. smil3dbd4e29bbcc7.gif

Fotografi e jashtme

Fotografi e jashtme

more flliqesire ,prej nga ti idene se mua me pelqejn....
mus sme pelqen krshti yt i thumbuar ne kryq e ku keta ,,,,te pelqejn tye se jei mesuar me skulptura bile ju luteni tyre


----------------------------------------
"Thuaj: me All-llahun, argumentet dhe Pejgamberin e Tij talleni. Mos u arsyetoni, keni bėrė kufėr pasiqė ishit besimtarė". (Et-Teube: 65-66).
PM
Top
hubejb1
Postuar nė: 09.12.2012, 15:13
Quote Post


Tėrė kohėn flas :)
*****

Posti: Antarė
Postime: 2205
Antari Nr: 17672
Bashkangjitur: 02.10.2008



si ka mundesi qe Bibla te jete fjale e Zotit, e ne anen tjeter bie ndesh me te vertetat shkencore, ku thot se qielli dhe toka kan shtylla dhe sipas Bibles, toka nuk leviz fare dhe eshte e shtruar mbi uj !!!
Shiko me poshte cfar thot Bibla:

SHTYLLAT E QIELLIT

Jobi: 26,11 “Tė kupės qiellore tmerrshėm trand SHTYLLAKĖT, prej frikės dridhen nė qortimin e tij.”

SHTYLLAT E TOKES DHE GJENDJA STATIKE E SAJ!!!

1 e Samuelit: 2,8…”Sepse tė Zotit janė SHTYLLAT E TOKĖS mbi to e vendosi botėn.”

Jobi: 9,6 “ērregull tokėn nga vendi e luan, tranden tė gjithė SHTYLLAKĖT e saj.”

Psalmet: 75,4 “Nė dashtė, le tė lėkundet toka me tė gjithė banorėt e vet, unė jam ai qė ia kam forcuar SHTYLLAT.”

Psalmet 82:5 Ata nuk dinė asgjė dhe nuk kuptojnė asgjė, dhe ecin nė terr; tė gjitha THEMELET e tokės po luajnė.

Psalmet 104:5 Ai e ka krijuar tokėn mbi THEMELET E SAJ; kjo NUK DO TĖ LUAJĖ KURRĖ PĖRJETĖ.

1 Kronikat 16:30 dridhuni para tij, o banorė tė tė gjithė tokės! Po, BOTA ĖSHTĖ E QĖNDRUESHME DHE NUK DO TĖ TUNDET.

Psalmet 24:1 Zotit i pėrket toka dhe tė gjitha gjėrat qė janė mbi tė, bota dhe banorėt e saj.

24:2 Sepse ai e ka THEMELUAR MBI DETET DHE E KA VENDOSUR MBI LUMENJTĖ.

Psalmet 136:6 atė qė ka SHTRIRĖ TOKĖN MBI UJĖRAT, sepse mirėsia e tij vazhdon pėrjetė.

Po ashtu thot se Toka eshte edhe me skaje, dmth e rafshet, jo ne forme veze sic shprehet Kur’ani.

Isaia 41:5 Ishujt e shohin dhe i ka zėnė frika, SKAJET E TOKĖS dridhen; po afrohen, po arrijnė.

Dmth, afrohesh te skaji dhe bjen poshte!

Nese toka eshte keshtu me skaje, ti je gati per te ra poshte sipas kesaj llogjike !

Per nje trup, 4 gabime te renda:
1- E VENDOSUR MBI SHTYLLA
2- E VENDOSUR MBI UJE
3- NUK LUAN VENDI
4- DHE ME SKAJE

Po ku mbet qielli, po dielli dhe hena qe thuhet vetem ata dy levizin dhe se Dielli eshte me i madhi, etj etj, sa te dushe ka kesi absurditete…


----------------------------------------
"Thuaj: me All-llahun, argumentet dhe Pejgamberin e Tij talleni. Mos u arsyetoni, keni bėrė kufėr pasiqė ishit besimtarė". (Et-Teube: 65-66).
PM
Top
igli_st
Postuar nė: 10.12.2012, 14:13
Quote Post


Tėrė kohėn flas :)
*****

Posti: Antarė
Postime: 973
Antari Nr: 27508
Bashkangjitur: 14.09.2012



Shkenca thot: Miliarda dhe miliarda yje; nuk mund tė numėrohen dot nga njeriu!
Bibla thot: Jeremia 33:22a "Ashtu si nuk mund tė njehsohet ushtria e qiellit....
----------------------------------------------------------------------
Shkenca thot: Toka ėshtė rrumbullake.
Bibla thot: Isaia 40:22a "Ai ėshtė ai qė rri ulur mbi rruzullin e tokės..."
-----------------------------------------------------------------------
Shkenca thot: Ēdo yll ėshtė faktikisht unik.
Bibla thot: 1 Korintasve 15:41b "...sepse ndryshon nė lavdi ylli nga ylli."
-----------------------------------------------------------------------
Shkneca thot: Rrymat ajrore lėvizin nė forma tė mėdha rrethore.
Bibla thot: Predikuesi 1:6b "... kthehet dhe rikthehet vazhdimisht dhe bėn po ato rrotullime."
-----------------------------------------------------------------------

Ne bibel ki shumė keso fjal qe tash shkenca i zbulon po flajet duhet te deshifrohen e njerzit si ti normal se nuk kan kapacitet mendor mi kuptu!


----------------------------------------
Ατλαντίδα
PM
Top
igli_st
Postuar nė: 10.12.2012, 14:29
Quote Post


Tėrė kohėn flas :)
*****

Posti: Antarė
Postime: 973
Antari Nr: 27508
Bashkangjitur: 14.09.2012



 Citim (hubejb1 @ 09.12.2012, 09:13)

Per nje trup, 4 gabime te renda:
1- E VENDOSUR MBI SHTYLLA
2- E VENDOSUR MBI UJE
3- NUK LUAN VENDI
4- DHE ME SKAJE

Pergjigje:

1-Bibla e thote mjaft qarte qe toka rri ne hapesira dhe shkenca e ka vertetuar.

Jobi 26:7b "... dhe e mban tokėn pezull mbi hiēin."

Pra ne librin e Jobit thuhet qarte qe toka rri mbi asgje po ashtu ne ate liber permendet shtyllat.
C'fare kuptimi kane keto shtylla??? hmm Pergjigjen e gjejme ne kuran.

(Sura 78:6-7) 6. A nuk e bėmė Ne tokėn tė pėrshtatshme (pėr jetė),
7. Ndėrsa kodrat shtylla?


Pra c'fare jane shtyllat qe permenden ne bibel,termat e kohes se atehershme.
Gjithashtu aty thuhet qe shtyllat e mbajne te qendrueshem token eshte e vertete dhe ne kuran thuhet.

2-Ne e dime qe 75% e tokes eshte uje dhe korja e tokes perbehet nga magma e cila permban me shume uje.
Gjithashtu ai liber qe ke sjelle ti jane Psalmet(Zeburi) dhe aty ka shume kuptime metaforike fjalet dhe jane poezi kushtuar zotit,jane treguar ngjarjet ndryshe nga librat e tjere.

3-Eshte e vertete qe toka nuk luan vendit nese ajo do luante ne do te pesonim tronditje dhe do te vdisnim,prandaj zoti e ka bere te qendrueshme.

4-Skajet jane 4 polet veri jug lindje perendim.
Ne ate kohe nuk ka pasur terma per keto,gjithashtu tregohen dhe ererat qe fryjne ne keto skaje dhe kjo eshte e vertet ne e dime qe ererat fryjne ne te kater skajet.

Mrekulli tjeter shkencore ne bibel.


Por tani shkenca thotė:Drita lėviz – dhe ka veti fizike; "valėt e dritės" ose fotonet.
Bibla gjithmonė ka thėnė: Jobi 38:19a "Ku ėshtė rruga qė tė ēon nė banesėn e dritės?? ..."

Dhe toka qe eshte e rrumbullaket ta shkruajta me lart.


----------------------------------------
Ατλαντίδα
PM
Top
hubejb1
Postuar nė: 12.12.2012, 17:28
Quote Post


Tėrė kohėn flas :)
*****

Posti: Antarė
Postime: 2205
Antari Nr: 17672
Bashkangjitur: 02.10.2008



po ca tju bej un kur ju mereni me poezia...


----------------------------------------
"Thuaj: me All-llahun, argumentet dhe Pejgamberin e Tij talleni. Mos u arsyetoni, keni bėrė kufėr pasiqė ishit besimtarė". (Et-Teube: 65-66).
PM
Top
igli_st
Postuar nė: 14.12.2012, 14:50
Quote Post


Tėrė kohėn flas :)
*****

Posti: Antarė
Postime: 973
Antari Nr: 27508
Bashkangjitur: 14.09.2012



 Citim (hubejb1 @ 12.12.2012, 11:28)
po ca tju bej un kur ju mereni me poezia...

Feja qe ka me shume lidhje me krishterimin nuk eshte islami po hinduizmi.


----------------------------------------
Ατλαντίδα
PM
Top
extige_88
Postuar nė: 14.12.2012, 18:29
Quote Post


Tėrė kohėn flas :)
*****

Posti: Antarė
Postime: 317
Antari Nr: 25112
Bashkangjitur: 23.05.2010



 Citim (igli_st @ 10.12.2012, 15:29)
Pergjigje:

1-Bibla e thote mjaft qarte qe toka rri ne hapesira dhe shkenca e ka vertetuar.

Jobi 26:7b "... dhe e mban tokėn pezull mbi hiēin."

Pra ne librin e Jobit thuhet qarte qe toka rri mbi asgje po ashtu ne ate liber permendet shtyllat.
C'fare kuptimi kane keto shtylla??? hmm Pergjigjen e gjejme ne kuran.

(Sura 78:6-7) 6. A nuk e bėmė Ne tokėn tė pėrshtatshme (pėr jetė),
7. Ndėrsa kodrat shtylla?


Pra c'fare jane shtyllat qe permenden ne bibel,termat e kohes se atehershme.
Gjithashtu aty thuhet qe shtyllat e mbajne te qendrueshem token eshte e vertete dhe ne kuran thuhet.

2-Ne e dime qe 75% e tokes eshte uje dhe korja e tokes perbehet nga magma e cila permban me shume uje.
Gjithashtu ai liber qe ke sjelle ti jane Psalmet(Zeburi) dhe aty ka shume kuptime metaforike fjalet dhe jane poezi kushtuar zotit,jane treguar ngjarjet ndryshe nga librat e tjere.

3-Eshte e vertete qe toka nuk luan vendit nese ajo do luante ne do te pesonim tronditje dhe do te vdisnim,prandaj zoti e ka bere te qendrueshme.

4-Skajet jane 4 polet veri jug lindje perendim.
Ne ate kohe nuk ka pasur terma per keto,gjithashtu tregohen dhe ererat qe fryjne ne keto skaje dhe kjo eshte e vertet ne e dime qe ererat fryjne ne te kater skajet.

Mrekulli tjeter shkencore ne bibel.


Por tani shkenca thotė:Drita lėviz – dhe ka veti fizike; "valėt e dritės" ose fotonet.
Bibla gjithmonė ka thėnė: Jobi 38:19a "Ku ėshtė rruga qė tė ēon nė banesėn e dritės?? ..."

Dhe toka qe eshte e rrumbullaket ta shkruajta me lart.

Dmth Kur'ani qenka me i sakt, sepse ti sillesh e sillesh dhe me Kur'an i verteton :P ahahah.

Pse gjithmon kundershton Kur'anin e kur je ngusht ateher kthehesh dhe verteton me ta ehehe. Edhe bibla e vertet eshte ne Kur'an e perfshire, mirepo jo doreshkrimet. Sepse poqese behet fjale per ne Muslimanet, ne Kemi Kur'anin arabisht, origjinalin, ndersa pyes vehten ku keni ju biblen Origjinale ku sipas Yusuf Estes sqarohet qe Kisha ku ai ka qene predikues nuk ka pasur as kopjen e pare, as te dyten as te treten as te katerten por kan pasur Kopjen e 5 . E din ti qe nje fjale po ia the njerit peson ndryshim, te kalosh tek i dyti edhe me shum ndryshim, kur te kalosh te i 3 dhe i 4 ateher ajo eshte total diqka ndryshe.


----------------------------------------
I don't mind beeing busy, but i mind wasting my time..
PM
Top
Lijanaa
Postuar nė: 14.12.2012, 18:42
Quote Post


Tėrė kohėn flas :)
*****

Posti: Antarė
Postime: 396
Antari Nr: 23187
Bashkangjitur: 18.08.2009



Njė pyetje dedikuar hapesit tė temes:

Sa persona shqiptarė i pėrkasin kesaj fese - Hinduizmit, nese ka mundesi me shifra se ndryshe nuk kuptoj, studjoj ekonomin andaj me shifra perceptoj mė mirė?!
Dhe sa pėr ilustrim shqiptarėt me se 90 % i perkasin fese Islame?!

Flm pėr pėrgjigjen.
PM
Top
igli_st
Postuar nė: 14.12.2012, 18:48
Quote Post


Tėrė kohėn flas :)
*****

Posti: Antarė
Postime: 973
Antari Nr: 27508
Bashkangjitur: 14.09.2012



 Citim (Lijanaa @ 14.12.2012, 12:42)
Dhe sa pėr ilustrim shqiptarėt me se 90 % i perkasin fese Islame?!

Kjo qe po thua eshte nje rrene e felliqur,fese islame si perkasin as 10% shqiptaret.
Shqiptaret e jugut jane bektashinj jo islamik,edhe shume shqiptare musliman i festojne festat me raki dhe me vere.
Sondazhi tregon vetem 57% musliman nga te cilet 10% jane praktikant.

Faleminderit!


----------------------------------------
Ατλαντίδα
PM
Top
igli_st
Postuar nė: 14.12.2012, 18:56
Quote Post


Tėrė kohėn flas :)
*****

Posti: Antarė
Postime: 973
Antari Nr: 27508
Bashkangjitur: 14.09.2012



 Citim (extige_88 @ 14.12.2012, 12:29)
Dmth Kur'ani qenka me i sakt, sepse ti sillesh e sillesh dhe me Kur'an i verteton :P ahahah.

Pse gjithmon kundershton Kur'anin e kur je ngusht ateher kthehesh dhe verteton me ta ehehe. Edhe bibla e vertet eshte ne Kur'an e perfshire, mirepo jo doreshkrimet. Sepse poqese behet fjale per ne Muslimanet, ne Kemi Kur'anin arabisht, origjinalin, ndersa pyes vehten ku keni ju biblen Origjinale ku sipas Yusuf Estes sqarohet qe Kisha ku ai ka qene predikues nuk ka pasur as kopjen e pare, as te dyten as te treten as te katerten por kan pasur Kopjen e 5 . E din ti qe nje fjale po ia the njerit peson ndryshim, te kalosh tek i dyti edhe me shum ndryshim, kur te kalosh te i 3 dhe i 4 ateher ajo eshte total diqka ndryshe.

Po pse i mos te kete gjera te sakta.
Gjithashtu kurani ka ngjashmeri me biblen ne plot gjera.

Po e kundershtoj ne disa ceshtje jo ne te gjitha,kjo nuk do te thote qe muhamedi s'kishte kontakte me te krishtere apo hebrenjte dhe mori informacion prej tyre.
Origjinalin s'besoj ta kesh se mungon ajeti i Rexhimit.

Sahih Buhariu : Vėllimi 8, Libri(Zuhd) 82, Numer 817:

Transmeton Ibn Abasi:



...Allahu e dėrgoi Muhammedin me tė vėrtetėn dhe e zbriti librin e Shenjtė tė tij, dhe midis asaj qė Allahu shpalli (KURANIT), ishte edhe AJETI i Rexhmit (gjuajtja me gurė deri ne vdekje e personit qe eshte i martuar (mashkull ose femėr tė cilėt kryejne marrėdhėnie tė paligjshme seksuale) dhe ne e kemi lexuar kėtė Ajet dhe kuptuar dhe memorizuar atė (ajetin e gurezimit). I dėrguari i Allahut e ka kryer dėnimin e(Rexhmit) me gurė dhe kėshtu e kemi bere edhe ne pas tij

E ke kete ajet ti apo mos ndoshta e kane shijat.
Shume musliman mendojne se shijat fshehin dicka po nuk e tregojne.

Bibla eshte perkthyer ne shume gjuhe dhe origjinali eshte ne greqisht dhe hebraisht,duhet te jene bere disa gabime ne perkthimin e bibles nga kopjuesit eshte normale po perputhja e 20.000 doreshkrimeve greke me ato latine vertetojne ruajtjen e bibles,zbulime arkeologjike etj.
Per ke e ke fjalen ti qe te ta sqaroj me mire dhjaten e re apo te vjeter.


----------------------------------------
Ατλαντίδα
PM
Top

Topic Options Faqe: (3) [1] 2 3  Reply to this topicStart new topicStart Poll

 

Postimet janė nė pronėsi tė vet postuesve, redaksia jonė nuk mer asnjė pėrgjegjėsi per permbajtjen e tyre!

© 2004-2017 Studentet.info™ | Kopjimi ėshtė i lejuar nėse theksohet burimi | Developed by: Just5 Studio