Studentet.info
 Kėrko      Antarėt      Aktivitet



Faqe: (5) 1 2 [3] 4 5   ( Kalo tek postimi i parė i palexuar ) Reply to this topicStart new topicStart Poll

> Argumenti shkencor ne KURAN..
JamesWat
Postuar nė: 03.01.2013, 16:26
Quote Post


Tėrė kohėn flas :)
*****

Posti: Antarė
Postime: 425
Antari Nr: 27611
Bashkangjitur: 30.11.2012



 Citim (Jack-Jones @ 03.01.2013, 10:06)
ZGJERIMI I UNIVERSIT


Edwin Hubble me teleskopin e tij gjigand
Nė Kuran, i cili u shpall katėrmbėdhjetė shekuj mė parė, nė kohėn kur shkenca e astronomisė ishte akoma primitive, zgjerimi i universit pėrshkruhet nė kėtė mėnyrė:

"Ne me forcėn tonė e ngritėm qiellin dhe Ne e zgjerojmė atė. " (Edh-Dharijat 47)


Georges Lemaitre
Fjala "qiell" e pėrmendur nė kėtė ajet ėshtė pėrdorur nė vende tė ndryshme nė Kuran me kuptimin e hapėsirės dhe universit. Edhe kėtu, kjo fjalė ėshtė pėrdorur me kėtė kuptim. Me fjalė tė tjera, nė Kuran ėshtė shpallur se universi "zgjerohet". Pikėrisht, ky ėshtė pėrfundimi i arritur sot prej shkencės.

Edhe une me postimin e ajetit qe postoi igli e kuptova qe kjo qenka nje propgande.

Bėni gara me njėri-tjetrin qė tė fitoni falje prej Zotit tuaj dhe njė Xhenet, gjerėsia e tė cilit ėshtė sa gjerėsia e qiellit dhe e tokės, qė ėshtė pėrgatitur pėr ata qė i kanė besuar Allahut dhe tė dėrguarve tė Tij. [Kur’an 57:21]

Ky eshte gabim shkencor pasi ti thua qe termi qiell ne kuran do te thote univers po si ka mundesi more Jack-Jones qe gjeresia e universit te jete sa gjeresia e tokes kur toka eshte 1 kokerr rere ne krahasim me gjithe reren e planetit.
Keta jane shkencetare te paguar 100% qe thone qielli eshte univers kur ne ate kohe se njihte njeri si duhet universin.
Edhe pse keta iu mashtrojne juve prap u del budalleku ne kuran.
Pse ua kane mbajtur te fshehte ajetin qe nxori igli,Zakir Naiku,Shefqet Krasniqi apo jeni ju qorra hajde fol tani.


----------------------------------------
Nese 50 Miljon njerez besojne nje absurditet, prape absurditet mbetet,,, (Anatol France)
PM
Top
JamesWat
Postuar nė: 03.01.2013, 16:35
Quote Post


Tėrė kohėn flas :)
*****

Posti: Antarė
Postime: 425
Antari Nr: 27611
Bashkangjitur: 30.11.2012



 Citim (Jack-Jones @ 03.01.2013, 10:08)
ORBITAT

Duke iu referuar Kuranit, Dielli dhe Hėna lėvizin nė njė orbitė tė caktuar:

"Zoti krijoi natėn e ditėn, diellin e hėnėn dhe secili prej tyre noton nė orbitė." (El Enbija 33)
Shiko flasim sipas shkences.Nata dhe dita nuk jane krijuar nga zoti po ata krijohen si shkak i rrotullimit te tokes rreth vetes.
Hena si cdo satelit tjeter qendron afer planetit dhe toka bashke me henen levizin per shkak te forces magnetike te diellit.
Pse nuk thuhet aty ne kuran qe toka leviz apo ngq mendohej se toka ishte e palevizshme.Me sa shoh une s'paska asnje fakt shkencor aty pasi paganet e dinin qe dielli edhe hena leviznin pasi s'kishin njohuri ne shkence.Aty nuk sqarohet mire orbita dielli nuk leviz rreth ndonje trupi.

 Citim
Nė njė ajet tjetėr ėshtė pėrmendur se Dielli nuk ėshtė i palėvizshėm, por lėviz nė njė orbitė tė caktuar.

"Edhe dielli lėviz drejt kufirit tė tij pėrfundimtar. Ajo lėvizje ėshtė pėrcaktim i tė Plotfuqishmit, tė Diturit." (Ja Sin 38)
A e do te te jap nje hadith te forte une se si thuhet qe dielli leviz rreth tokes dhe i ben sexhde Allahut.
 Citim
Nė Kuran ėshtė shpallur se i tėrė universi ėshtė i mbushur plot me rrugė e orbita si ajo e diellit:
"Betohem nė qiellin plot rrugė." (Edh-Dharijat 7)

Ne ate qe ke nxjerre ti tregon prap qe qiell ne kuran do te thote univers si ka mundesi ne ajetin qe te dhashe me lart gjeresia e universit eshte sa gjeresia e tokes apo eshte ndonje gabim shkencore. smil3dbd4e1748cc9.gif


----------------------------------------
Nese 50 Miljon njerez besojne nje absurditet, prape absurditet mbetet,,, (Anatol France)
PM
Top
igli_st
Postuar nė: 03.01.2013, 16:42
Quote Post


Tėrė kohėn flas :)
*****

Posti: Antarė
Postime: 973
Antari Nr: 27508
Bashkangjitur: 14.09.2012



 Citim (Jack-Jones @ 03.01.2013, 10:06)


ZGJERIMI I UNIVERSIT


Edwin Hubble me teleskopin e tij gjigand
Nė Kuran, i cili u shpall katėrmbėdhjetė shekuj mė parė, nė kohėn kur shkenca e astronomisė ishte akoma primitive, zgjerimi i universit pėrshkruhet nė kėtė mėnyrė:

"Ne me forcėn tonė e ngritėm qiellin dhe Ne e zgjerojmė atė. " (Edh-Dharijat 47)

O njeri i trashe ta sqarova une,koncepti i universit eshte tjeter dhe i qiellit tjeter ato qe i bejne ngjashmeri qielli=universin jane mashtrues pasi e sqarova ne ajet qe gjeresia e qiellit eshte sa gjeresia e tokes sipas kuranit nje budallek shkencor.

Qielli nuk egziston n.s ai do te zgjerohet qysh thuhet ne kuran do te prishte forme eliptike te tokes dhe do shkaktonte katastrofa natyrore.

Ky postim ėshtė ndryshuar nga igli_st nė 03.01.2013, 16:43


----------------------------------------
Ατλαντίδα
PM
Top
Jack-Jones
Postuar nė: 03.01.2013, 18:30
Quote Post


Tėrė kohėn flas :)
*****

Posti: Antarė
Postime: 188
Antari Nr: 27603
Bashkangjitur: 25.11.2012



o ju dy,jameswat dhe igli-st,jeni aq te prapambetur sa qe nuk e keni ideen se sa jam duke qeshur me ju dy naivat e kohes,naivat e shekullit..hahahaha..meqe kam qene neper simpoziume ne londer dhe ne berlin..e din ,kam pa njerez te mencur,qe shum thjeshte jan per tu kuptue keta gjera...ama aq e keni nivelin..skam faj..

hahahaha,,jameswat lexoji fjalet e tua,kur arsyton naten dhe diten,por harove se dikush e ka kriju token..hahaha..

Hupshit e dunjas jeni..fatkeqesisht
PM
Top
igli_st
Postuar nė: 03.01.2013, 18:50
Quote Post


Tėrė kohėn flas :)
*****

Posti: Antarė
Postime: 973
Antari Nr: 27508
Bashkangjitur: 14.09.2012



 Citim (Jack-Jones @ 03.01.2013, 12:30)
o ju dy,jameswat dhe igli-st,jeni aq te prapambetur sa qe nuk e keni ideen se sa jam duke qeshur me ju dy naivat e kohes,naivat e shekullit..hahahaha..meqe kam qene neper simpoziume ne londer dhe ne berlin..e din ,kam pa njerez te mencur,qe shum thjeshte jan per tu kuptue keta gjera...ama aq e keni nivelin..skam faj..

hahahaha,,jameswat lexoji fjalet e tua,kur arsyton naten dhe diten,por harove se dikush e ka kriju token..hahaha..

Hupshit e dunjas jeni..fatkeqesisht

Ik re me quan edhe mua te prapambetur qe kam studiuar per shkence.
Une ti sqarova si duhet ato qe kisha.
Sa per JamesWat pajtohem me shumicen e atyre qe ka shkruajtur,problemi me ty eshte se ti me shoket e tu ne Gjermani i pranoni si mrekulli per shkak te fese nese do i perkisnin ndonje feje tjeter do i shihnit ndryshe ato.

Dita dhe nata vijne si pasoje e rrotullimit te tokes po problemi eshte nese ai beson ne zot apo jo.Une besoj tek miresia e Jezusit.
Nuk e di nese ke qene ne Berlin apo Londer.
Sa vjec je?


----------------------------------------
Ατλαντίδα
PM
Top
Jack-Jones
Postuar nė: 03.01.2013, 20:03
Quote Post


Tėrė kohėn flas :)
*****

Posti: Antarė
Postime: 188
Antari Nr: 27603
Bashkangjitur: 25.11.2012



 Citim (igli_st @ 03.01.2013, 12:50)
Ik re me quan edhe mua te prapambetur qe kam studiuar per shkence.
Une ti sqarova si duhet ato qe kisha.
Sa per JamesWat pajtohem me shumicen e atyre qe ka shkruajtur,problemi me ty eshte se ti me shoket e tu ne Gjermani i pranoni si mrekulli per shkak te fese nese do i perkisnin ndonje feje tjeter do i shihnit ndryshe ato.

Dita dhe nata vijne si pasoje e rrotullimit te tokes po problemi eshte nese ai beson ne zot apo jo.Une besoj tek miresia e Jezusit.
Nuk e di nese ke qene ne Berlin apo Londer.
Sa vjec je?

Ti beso ne miresite e jezusit,nuk e ke gabim kete gjie,por mos ben nderhyrje ne mrekullite e Zotit ne KURAN,ngase je shum i dobet per ti kuptue..

vjetet skan rendesi,pervojat e bejne te veten.
PM
Top
extige_88
Postuar nė: 08.01.2013, 01:48
Quote Post


Tėrė kohėn flas :)
*****

Posti: Antarė
Postime: 317
Antari Nr: 25112
Bashkangjitur: 23.05.2010



Jack-Jones - Eshte e kot edhe nese mundohesh e jua sqaron :) . Po te pyesesh 1 profesoresh te shkolles se mesme ti thuash a eshte lodhje qe keta gjimnazist psh ti maresh dhe ti kthesh perseri ne alfabet te mesojn dhe dal ngadal te vijn perseri ketu lart ( dhe me siguri pergjigja do te ishte se eshte nje lodhje e madhe ) keshtuqe mos u lodh dhe ti kot qe ti dergosh qe te dyt ne alfabet te mesojn e perseri te vijn te debatojn ketu. Leri le te shprehin urrejtjen e tyre, injorancen, pastaj nuk mund te shtyhesh ti me keto sepse njeri eshte i spikatur me ujin e shejt, ndersa tjetri eshte vizituar nga alienet :). Nuk ia vlen te debatosh per shkenc me dike qe nuk ka njohuri per shkenc, nuk ia vlen as me pak te debatosh per religjion me dike qe ska njohurit baze mbi religjionin.

Me vjen keq qe po mundohesh me jua sqaru, mirepo injoranti asnjeher nuk do te kuptoj.


----------------------------------------
I don't mind beeing busy, but i mind wasting my time..
PM
Top
igli_st
Postuar nė: 10.01.2013, 14:09
Quote Post


Tėrė kohėn flas :)
*****

Posti: Antarė
Postime: 973
Antari Nr: 27508
Bashkangjitur: 14.09.2012



 Citim (Jack-Jones @ 03.01.2013, 14:03)
Ti beso ne miresite e jezusit,nuk e ke gabim kete gjie,por mos ben nderhyrje ne mrekullite e Zotit ne KURAN,ngase je shum i dobet per ti kuptue..

vjetet skan rendesi,pervojat e bejne te veten.

A e kuptove me qarte ate qe thuhet per palevizshmerine e maleve ne kuran.
Shkurt malet vullkanike jane ato te cilat na shkaktojne termete dhe keto jane male gjithashtu shko edhe lexo ndonje gje per shkencen mos u merr me absurdite.


----------------------------------------
Ατλαντίδα
PM
Top
igli_st
Postuar nė: 10.01.2013, 14:14
Quote Post


Tėrė kohėn flas :)
*****

Posti: Antarė
Postime: 973
Antari Nr: 27508
Bashkangjitur: 14.09.2012



 Citim (extige_88 @ 07.01.2013, 19:48)
Po te pyesesh 1 profesoresh te shkolles se mesme ti thuash a eshte lodhje qe keta gjimnazist psh ti maresh dhe ti kthesh perseri ne alfabet te mesojn dhe dal ngadal te vijn perseri ketu lart ( dhe me siguri pergjigja do te ishte se eshte nje lodhje e madhe ) keshtuqe mos u lodh dhe ti kot qe ti dergosh qe te dyt ne alfabet te mesojn e perseri te vijn te debatojn ketu. Leri le te shprehin urrejtjen e tyre, injorancen, pastaj nuk mund te shtyhesh ti me keto sepse njeri eshte i spikatur me ujin e shejt, ndersa tjetri eshte vizituar nga alienet :). Nuk ia vlen te debatosh per shkenc me dike qe nuk ka njohuri per shkenc, nuk ia vlen as me pak te debatosh per religjion me dike qe ska njohurit baze mbi religjionin.

Me vjen keq qe po mundohesh me jua sqaru, mirepo injoranti asnjeher nuk do te kuptoj.

Nese ke ti ndonje kundershtime me postimet e mija dhe nese ato jane jo-shkencore atehere mund te sjellesh nje postim timin ku kam thene nje absurditet ose nese nuk i kam korrigjuar mire positmet e Jack-Jones ne lidhje me shkencen.
Une te solla ajetin ku permendet gjeresia e qiellit sa e tokes(nje absurditet shkencor) dhe Zakir Naiku apo mashtruesat ua kishin mbajtur te fshehte dhe u tregonin qe fjala qiell ka te beje me universin.

Nese ti mendon si Jack-Jones me lart nuk futet vetem ai tek grupi i bufave hehe smil3dbd4ddd6835f.gif.
E mbyllim me kaq me nje fakt astronomik nga kurani qe ka te beje me funksionin e yjeve.

Ne, qiellin mė tė afėrt e kemi zbukuruar me kandila (yje ndriquese) dhe ata i kemi bėrė gjuajtės kundėr djajve, tė cilėve u kemi pėrgatitur dėnim me zjarr shumė tė madh. (Sura 67:5)


----------------------------------------
Ατλαντίδα
PM
Top
xheem
Postuar nė: 10.01.2013, 14:18
Quote Post


Tėrė kohėn flas :)
*****

Posti: Antarė
Postime: 884
Antari Nr: 2590
Bashkangjitur: 04.09.2006



 Citim (igli_st @ 10.01.2013, 15:09)
A e kuptove me qarte ate qe thuhet per palevizshmerine e maleve ne kuran.
Shkurt malet vullkanike jane ato te cilat na shkaktojne termete dhe keto jane male gjithashtu shko edhe lexo ndonje gje per shkencen mos u merr me absurdite.

Te lutem si njeri,mos ofendo Profetin e muslimaneve.Nese ti urren muslimanet shqiptare,lirisht largohu nga ky forum,sepse shumica e antareve jemi musliman.Keto fyerje ndaj Profetit te muslimaneve,as shkau me i felliqet nuk i ben.E tash,paramendo se ne ē'fare shkalle je ti.Kisha lutur stafin,te mos lejoj ē'faredo mbeturine te kete vend ne kete forum.

P.S.Kesaj bishe,dhe te tjereve si ky,u jan ofruar me qindra argumente per kete qe shkruan me larte,ama as qe duan t'e ndegjojne,vazhdijne me urrejtje dhe fyerje te pa zakonta.


----------------------------------------
"Zemra ėshtė si njė enė.Mendohu mirė para se tė fusėsh diēka aty".
PM
Top
extige_88
Postuar nė: 10.01.2013, 16:54
Quote Post


Tėrė kohėn flas :)
*****

Posti: Antarė
Postime: 317
Antari Nr: 25112
Bashkangjitur: 23.05.2010



 Citim (igli_st @ 10.01.2013, 15:14)
Nese ke ti ndonje kundershtime me postimet e mija dhe nese ato jane jo-shkencore atehere mund te sjellesh nje postim timin ku kam thene nje absurditet ose nese nuk i kam korrigjuar mire positmet e Jack-Jones ne lidhje me shkencen.
Une te solla ajetin ku permendet gjeresia e qiellit sa e tokes(nje absurditet shkencor) dhe Zakir Naiku apo mashtruesat ua kishin mbajtur te fshehte dhe u tregonin qe fjala qiell ka te beje me universin.

Nese ti mendon si Jack-Jones me lart nuk futet vetem ai tek grupi i bufave hehe smil3dbd4ddd6835f.gif.
E mbyllim me kaq me nje fakt astronomik nga kurani qe ka te beje me funksionin e yjeve.

Ne, qiellin mė tė afėrt e kemi zbukuruar me kandila (yje ndriquese) dhe ata i kemi bėrė gjuajtės kundėr djajve, tė cilėve u kemi pėrgatitur dėnim me zjarr shumė tė madh. (Sura 67:5)

Me fal po te bej nje pyetje direkte ? Mos je studiues i Kur'anit ? Sa fjale i din ti ne gjuhen Arabe ? Dhe sa njohuri ke mbi gjuhen Arabe dhe gjuhet e vjetra ?

Sepse shum talent bre ti ? A ke kry ndonjeher te pakten 1 here fakultet dhe te te vja nota 0 shkaku i kopjimit dhe plagjiatures, dhe mos theksimin e burimit te lajmit apo informacionit ? :D Te lutem nuk kam cfar diskutoj, puna e nje muslimani te denje dhe i sinqerte eshte qe tia spjegoj dikuj diturine e vet, mirepo nuk eshte qe te te detyroje ty ta besosh apo jo, puna jone eshte te te tregojme qe mos rri ne binaret e trenit sepse do vjen treni dhe mund te te shkel, pastaj aty perfundon puna jone, ndersa e jotja ngelet do te rrish ne binare apo do te largohesh, eshte problemi yt personal. Pastaj eshte absurde per nje person qe nuk din 2 fjale te gjuhes arabe mundohet gjith keta spjegime, gjith keta analiza, gjith keta ideja cfare ( te vjedhura, kopjuara nga mendime te dikuj tjeter ). Dikush ka then do vij koha qe askush nuk do lexoj libra, sepse libri i vetem do te ngelet google dhe gjithkush do jet talent dhe i mencur permes google.


----------------------------------------
I don't mind beeing busy, but i mind wasting my time..
PM
Top
Jack-Jones
Postuar nė: 10.01.2013, 19:37
Quote Post


Tėrė kohėn flas :)
*****

Posti: Antarė
Postime: 188
Antari Nr: 27603
Bashkangjitur: 25.11.2012



 Citim (igli_st @ 10.01.2013, 08:09)
A e kuptove me qarte ate qe thuhet per palevizshmerine e maleve ne kuran.
Shkurt malet vullkanike jane ato te cilat na shkaktojne termete dhe keto jane male gjithashtu shko edhe lexo ndonje gje per shkencen mos u merr me absurdite.

Une moti e kam kuptuar se ske lidhje,,te jan perzier kabllat..duhet gjate kohe per ti shkatru!

smil3dbd4d4e4c4f2.gif Me vjen keq se lidhje ske,a mendojsh se i din gjerat,nga fakti se je nje injorante i kohes..
PM
Top
igli_st
Postuar nė: 11.01.2013, 14:46
Quote Post


Tėrė kohėn flas :)
*****

Posti: Antarė
Postime: 973
Antari Nr: 27508
Bashkangjitur: 14.09.2012



 Citim (extige_88 @ 10.01.2013, 10:54)
Me fal po te bej nje pyetje direkte ? Mos je studiues i Kur'anit ? Sa fjale i din ti ne gjuhen Arabe ? Dhe sa njohuri ke mbi gjuhen Arabe dhe gjuhet e vjetra ?

Sepse shum talent bre ti ? A ke kry ndonjeher te pakten 1 here fakultet dhe te te vja nota 0 shkaku i kopjimit dhe plagjiatures, dhe mos theksimin e burimit te lajmit apo informacionit ? :D Te lutem nuk kam cfar diskutoj, puna e nje muslimani te denje dhe i sinqerte eshte qe tia spjegoj dikuj diturine e vet, mirepo nuk eshte qe te te detyroje ty ta besosh apo jo, puna jone eshte te te tregojme qe mos rri ne binaret e trenit sepse do vjen treni dhe mund te te shkel, pastaj aty perfundon puna jone, ndersa e jotja ngelet do te rrish ne binare apo do te largohesh, eshte problemi yt personal. Pastaj eshte absurde per nje person qe nuk din 2 fjale te gjuhes arabe mundohet gjith keta spjegime, gjith keta analiza, gjith keta ideja cfare ( te vjedhura, kopjuara nga mendime te dikuj tjeter ). Dikush ka then do vij koha qe askush nuk do lexoj libra, sepse libri i vetem do te ngelet google dhe gjithkush do jet talent dhe i mencur permes google.

Te falenderoj per pyetjen qe me ben studiues nuk jam po di te lexoj mjaft qarte dhe te kuptoje nje ajet kuranik apo nje liber te mesjetes.Une po mundohem te ndihmoj Jack-Jones dhe muslimane te tjere qe bihen preh e propagandave te bera nga mashtrues te cilet jo vetem qe manipulojne me gjuhen arabe por edhe trillojne gjera sipas shkences se kohes duke treguar qe kurani permban fakte shkencore qe shkenca i ka zbuluar sot.

Shume dijetare qe njohin gjuhen arabe jane marre me shpjegimin shkencor te ajeteve ne gjuhen arabe dhe kane dale ne perfundim se kurani permban gabime shkencore keta dijetare qe po flas e kam fjalen per jo-muslimanet.N.q.s nuk eshte i kuptueshem kurani per te gjithe njerezit c'ka te themi ne.

Tani po marr nje shembull nje dijetar te madh musliman qe ka mesuar kuranin permendesh dhe ka shkruar neper librat e tij per token si planet i sheshte dhe ka gjykuar qe perendimoret e kane gabim dhe fotot e sateliteve jane mashtrime dhe kjo shkence per formen e tokes se rrumbullaket nuk ka asnje baze ne kuran as levizshmeria e tokes.Mund te te jap edhe burimin e ketij libri qe ka bere ky muslimani i madh.Shiko videon se flet per kete ajet qe ne sekondat e para te videos shkencetari i madh irakien dhe kete ajet ua kane mbajtur te fshehte Zakir Naiku apo te tjere.
Bėni gara me njėri-tjetrin qė tė fitoni falje prej Zotit tuaj dhe njė Xhenet, gjerėsia e tė cilit ėshtė sa gjerėsia e qiellit dhe e tokės, qė ėshtė pėrgatitur pėr ata qė i kanė besuar Allahut dhe tė dėrguarve tė Tij. [Kur’an 57:21]


http://www.youtube.com/watch?v=aV6L6WUBe0I


----------------------------------------
Ατλαντίδα
PM
Top
hubejb1
Postuar nė: 11.01.2013, 15:16
Quote Post


Tėrė kohėn flas :)
*****

Posti: Antarė
Postime: 2205
Antari Nr: 17672
Bashkangjitur: 02.10.2008



 Citim (igli_st @ 11.01.2013, 15:46)
Te falenderoj per pyetjen qe me ben studiues nuk jam po di te lexoj mjaft qarte dhe te kuptoje nje ajet kuranik apo nje liber te mesjetes.Une po mundohem te ndihmoj Jack-Jones dhe muslimane te tjere qe bihen preh e propagandave te bera nga mashtrues te cilet jo vetem qe manipulojne me gjuhen arabe por edhe trillojne gjera sipas shkences se kohes duke treguar qe kurani permban fakte shkencore qe shkenca i ka zbuluar sot.

Shume dijetare qe njohin gjuhen arabe jane marre me shpjegimin shkencor te ajeteve ne gjuhen arabe dhe kane dale ne perfundim se kurani permban gabime shkencore keta dijetare qe po flas e kam fjalen per jo-muslimanet.N.q.s nuk eshte i kuptueshem kurani per te gjithe njerezit c'ka te themi ne.

Tani po marr nje shembull nje dijetar te madh musliman qe ka mesuar kuranin permendesh dhe ka shkruar neper librat e tij per token si planet i sheshte dhe ka gjykuar qe perendimoret e kane gabim dhe fotot e sateliteve jane mashtrime dhe kjo shkence per formen e tokes se rrumbullaket nuk ka asnje baze ne kuran as levizshmeria e tokes.Mund te te jap edhe burimin e ketij libri qe ka bere ky muslimani i madh.Shiko videon se flet per kete ajet qe ne sekondat e para te videos shkencetari i madh irakien dhe kete ajet ua kane mbajtur te fshehte Zakir Naiku apo te tjere.
Bėni gara me njėri-tjetrin qė tė fitoni falje prej Zotit tuaj dhe njė Xhenet, gjerėsia e tė cilit ėshtė sa gjerėsia e qiellit dhe e tokės, qė ėshtė pėrgatitur pėr ata qė i kanė besuar Allahut dhe tė dėrguarve tė Tij. [Kur’an 57:21]


http://www.youtube.com/watch?v=aV6L6WUBe0I

si e ke hallin,a je lare,ke bere dot nje dush ....apo ki me shum shperblime si i palare....cka i thuash kesaj meseles....

u bam sebep na muslimant e u mesuat se cka eshte pastertia....se cka o larja e trupit,e dhembeve ,etjjj.....

dhe ti ke mbet me fol per shkencen....ku akoma bythen tuaj nuk dini me pastru

ku te shkosh ne europen perendimore dhe te gjesh banesa me te vjetre se 50-60 vjet ,nuk kan banjo.....jan lare nje her ne tre muaj

behu realist a..

e di se ju dhemb ....po se paku pranojeni....


----------------------------------------
"Thuaj: me All-llahun, argumentet dhe Pejgamberin e Tij talleni. Mos u arsyetoni, keni bėrė kufėr pasiqė ishit besimtarė". (Et-Teube: 65-66).
PM
Top
Jack-Jones
Postuar nė: 11.01.2013, 15:26
Quote Post


Tėrė kohėn flas :)
*****

Posti: Antarė
Postime: 188
Antari Nr: 27603
Bashkangjitur: 25.11.2012



 Citim (igli_st @ 11.01.2013, 08:46)
Te falenderoj per pyetjen qe me ben studiues nuk jam po di te lexoj mjaft qarte dhe te kuptoje nje ajet kuranik apo nje liber te mesjetes.Une po mundohem te ndihmoj Jack-Jones dhe muslimane te tjere qe bihen preh e propagandave te bera nga mashtrues te cilet jo vetem qe manipulojne me gjuhen arabe por edhe trillojne gjera sipas shkences se kohes duke treguar qe kurani permban fakte shkencore qe shkenca i ka zbuluar sot.

Shume dijetare qe njohin gjuhen arabe jane marre me shpjegimin shkencor te ajeteve ne gjuhen arabe dhe kane dale ne perfundim se kurani permban gabime shkencore keta dijetare qe po flas e kam fjalen per jo-muslimanet.N.q.s nuk eshte i kuptueshem kurani per te gjithe njerezit c'ka te themi ne.

Tani po marr nje shembull nje dijetar te madh musliman qe ka mesuar kuranin permendesh dhe ka shkruar neper librat e tij per token si planet i sheshte dhe ka gjykuar qe perendimoret e kane gabim dhe fotot e sateliteve jane mashtrime dhe kjo shkence per formen e tokes se rrumbullaket nuk ka asnje baze ne kuran as levizshmeria e tokes.Mund te te jap edhe burimin e ketij libri qe ka bere ky muslimani i madh.Shiko videon se flet per kete ajet qe ne sekondat e para te videos shkencetari i madh irakien dhe kete ajet ua kane mbajtur te fshehte Zakir Naiku apo te tjere.
Bėni gara me njėri-tjetrin qė tė fitoni falje prej Zotit tuaj dhe njė Xhenet, gjerėsia e tė cilit ėshtė sa gjerėsia e qiellit dhe e tokės, qė ėshtė pėrgatitur pėr ata qė i kanė besuar Allahut dhe tė dėrguarve tė Tij. [Kur’an 57:21]


http://www.youtube.com/watch?v=aV6L6WUBe0I


Planeti Blu



Toka me atmosferėn dhe oqeanet, me biosferėn e ndėrlikuar,
me oksidimin e pėrcaktuar tė kores sė saj, me
shtretėrit e pasur tė Silicit, me shkėmbinjtė e ngurtė
apo/dhe metamorfikė, me shtretėrit e pasur tė akujve,
shkretėtirat, pyjet, tundrat, fushat me bar, liqenet me ujė
tė ėmbėl, shtretėrit e naftės dhe tė qymyrit, vullkanet,
kafshėt, bimėt, fushat magnetike, relievi i fundoqeanit
dhe magmat e saj lėvizėse..., pėrbėn njė sistem tė ndėrlikuar
dhe tepėr mahnitės (admirues).

J. S. Ljuis, gjeolog amerikan 54
Nėse do tė kryenim njė udhėtim nė Sistemin Diellor do tė pėrballeshim me njė tabllo interesante. Tė supozojmė se e filluam udhėtimin nga fundi i sistemit planetar dhe atje do tė hasnim planetin Pluton. Ky trup qiellor i vogėl ėshtė njė vend shumė "i ftohtė". Pėrafėrsisht -238°C!... Nė kėtė tė ftohtė ngrirės brenda planetit zė vend edhe atmosfera e tij tepėr e mprehtė. Atmosfera, vetėm kur planeti zotėron njė orbitė ekliptike dhe nė periudha kur ėshtė mė afėr Diellit, ėshtė nė gjendje tė gaztė. Pjesėn tjetėr tė kohės atmosfera e tij kthehet nė njė masė akulli. Shkurtimisht Plutoni ėshtė njė grumbull akulli i vdekur (i pa jetė).
Tek pėrparojmė drejt qendrės sė Sistemit Diellor ndalesa tjetėr do tė jetė Neptuni. Edhe ky planet ėshtė mjaft "i ftohtė". Temperatura nė sipėrfaqe ėshtė rreth -218°C. Atmosfera, e cila pėrbėhet nga hidrogjeni, heliumi dhe gazet metan, ėshtė helmuese pėr njeriun. Erėrat qė fryjnė nė sipėrfaqe tė planetit pėrngjajnė me furtunat e tmerrshme, tė cilat arrijnė njė shpejtėsi 2.000 km nė orė.
Planeti tjetėr do tė jetė Urani. Ai ėshtė njė "planet i gaztė" me njė strukturė tė pėrbėrė nga shkėmbinj dhe akuj tė shumtė. Temperatura atmosferike ėshtė mesatarisht -214°C. Atmosfera e pėrbėrė nga hidrogjeni, heliumi dhe metani nuk ėshtė aspak e pėrshtatshme pėr jetė.

"Allahu krijoi qiejt dhe tokėn me njė seriozitet tė caktuar. Nė to mė tė vėrtetė ka fakte pėr besimtarėt". (Ankebut, 44)
Ndėrsa vazhdojmė udhėtimin arrijmė te Saturni. Ky planet, i dyti pėr nga madhėsia nė Sistemin Diellor njihet nga unazat qė e rrethojnė. Kėto tė fundit pėrbėhen prej gazit, akullit dhe copa shkėmbinjsh. Interesante ėshtė edhe struktura e kėtij planeti. Saturni me kuptimin e plotė tė fjalės ėshtė njė planet i gaztė: 75% tė vėllimit tė tij e zė hidrogjeni dhe 25% heliumi. Dendėsia ėshtė akoma mė e ulėt se ajo e ujit. Pėr kėtė arsye, nėse do tė kėrkojmė tė ulim njė anije kozmike nė Saturn, duhet ta projektonim nė formėn e njė gomoneje nė mėnyrė qė tė notonte. Temperatura sėrish ėshtė tmerrėsisht e ulėt: -178°C.

Duke pėrparuar drejt, arrijmė te planeti mė i madh i Sistemit Diellor, Jupiteri. Jupiteri me, njė pėrmasė 318 herė mė tė madhe se Toka, ėshtė edhe ky njė planet i gaztė. Ėshtė e vėshtirė tė bėsh dallim mes atmosferės, sipėrfaqes dhe strukturės sė brendshme tė kėtij planeti dhe po aq e vėshtirė ėshtė tė pėrcaktosh njė "temperaturė atmosferike" pėr tė. Por nė pjesėt e sipėrme tė tij duke e quajtur si atmosferė, temperatura ėshtė -143°C. Ekzistenca e njollave tė mėdha tė kuqe nė sipėrfaqe tė tij, nga vėzhgimet e bėra nga Toka dihet qė prej afėrsisht 300 vjetėsh. Kėto njolla tė kuqe u zbuluan nė shekullin tonė se nuk ishin gjė tjetėr veēse furtuna 2 herė mė tė mėdha se Toka. Shkurtimisht Jupiteri ėshtė njė planet ku nuk gjendet mė e vogla pjesė toke, ku mbizotėron njė i ftohtė ngrirės, ku pėrjetohen furtuna tė tmerrshme qė zgjasin me qindra vite me radhė dhe me njė fushė magnetike qė mund tė vrasė ēdo gjallesė.
Pas Jupiterit vjen Marsi. Atmosfera e Marsit ėshtė njė pėrzierje helmuese qė pėrmban sasi tė konsiderueshme dioksidi karboni. Nė sipėrfaqe tė planetit nuk gjendet absolutisht ujė. Nė sipėrfaqe tė tij na tėrheqin vėmendjen kratere gjigandė, tė cilėt janė shfaqur me pėrplasjen e meteorėve tė mėdhenj mbi tė. Mbi sipėrfaqen e tij fryjnė erėra tė fuqishme dhe furtuna rėre, tė cilat zgjasin me muaj. Temperatura ėshtė afėrsisht -53°C. Edhe pse pėr tė janė bėrė shumė spekulime, Marsi ėshtė njė planet pa jetė.
Duke e lėnė mėnjanė Planetin Blu qė na shfaqet, kalojmė tek Afėrdita. Nė tė kundėrt me tė ftohtėt qė pllakosnin planetet e tjerė, nė Afėrditė mbizotėron njė i nxehtė djegės. Temperatura nė sipėrfaqe arrin nė 450°C. Kjo ėshtė njė temperaturė qė mjafton pėr tė shkrirė edhe plumbin. Njė veēori tjetėr tmerruese e tij ėshtė atmosfera e rėndė qė formohet nga njė shtresė e dendur dioksidi karboni. Trysnia atmosferike arrin deri nė 90 atmosferė. Kjo ėshtė e njėjtė me trysninė e ujit 1 km thellė nė det. Veēanėrisht, nė atmosferėn e Afėrditės gjendet edhe njė cipė kilometra e gjerė acidi sulfurik. Pėr kėtė arsye vazhdimisht nė planet bien shira acide vdekjeprurėse. Nė njė ambient tė tillė qė tė pėrkujton ferrin, nuk mund tė jetojė asnjė gjallesė.

Edhe Marsi, i cili ėshtė njė nga planetet e Sistemit Diellor qė ka karakteristika mė tė pėrafėrta me Tokėn, faktikisht ėshtė aq i thatė dhe njė grumbull shkėmbinjsh tė pajetė qė kurrė nuk mund tė krahasohen me Tokėn.

Nėse vazhdojmė akoma drejt Diellit do tė arrijmė nė planetin Mėrkur, nė krye tė sistemit. Karakteristika mė interesante e Mėrkurit ėshtė rrotullimi jashtėzakonisht i ngadaltė rreth vetes. Shpejtėsia e rrotullimit rreth boshtit tė tij ėshtė aq e ngadaltė sa edhe vetė rrotullimi i tij rreth Diellit. Nėse kryen dy rrotullime rreth Diellit planeti arrin tė plotėsojė vetėm tre rrotullime rreth vetes. Pra, dy vite janė tė barabarta me tre ditė. Zgjatja kaq e madhe e ditės dhe e natės, duke e skuqur njėrėn anė tjetrėn e ngrin. Pėr kėtė arsye ndryshimi i temperaturės sė ditės nga nata ėshtė afro 1.000°C. Sigurisht qė njė mjedis i tillė nuk mund tė strehojė kurrė gjallesa.
Shkurtimisht, 8 prej 9 planeteve (bashkangjitur kėtu edhe 54 satelitė, tė cilėt nuk i pėrmendėm) nuk janė trupa qiellorė tė pėrshtatshėm pėr tė jetuar. Ēdonjėri prej tyre ėshtė i pajetė dhe njė grumbull gazi, akulli dhe shkėmbinjsh.
Ndryshe nga tė gjithė kėto ėshtė vetėm Planeti Blu, tė cilin e kaluam pa folur rreth tij. Qė prej atmosferės e deri nė format e relievit, nga temperatura nė fushėn magnetike, nga elementet deri te largėsia nga Dielli, me tė gjithė ekuilibret e tij ėshtė i krijuar posaēėrisht pėr jetėn.



NJĖ PARALAJMĖRIM NDAJ MASHTRIMIT TĖ "ADAPTACIONIT"

Sipėrfaqja e tmerrshme e Afėrditės.
Temperatura nė sipėrfaqe tė Afėrditės arrin deri nė 450o C. Kjo nxehtėsi do tė mjaftonte pėr tė shkrirė edhe plumbin. Sipėrfaqia e kėtij pla-neti pėrngjan me njė top zjarri tė mbuluar nga llava. Atmosfera e mbushur me shtresa acidi sulfurik, shkakton shira tė vazhdueshėm acidė. Trysnia atmosferike ėshtė e barazvlefshme me trysninė e ujit 1 km thellė nė det.
Nė kėtė pjesė do tė studiojmė se Toka ėshtė njė planet i zgjedhur posaēė-risht pėr jetėn dhe tė gjitha veēoritė e saj janė formuluar pėr kėtė qėllim. Por para kėsaj do tė ishte e dobishme pėr tė kuptuar mė mirė kėtė ēėshtje tė bėnim njė kujtesė. Kjo ėshtė njė kujtesė pėr ata, tė cilėt janė mėsuar tė supozojnė si tė vėrtetė shkencore teorinė e evolucionit dhe pėr ato, tė cilėt mbrojnė me ngulm konceptin e "adaptacionit".

Adaptacion do tė thotė pėrshtatje. Teoria e evolucionit, e cila mbron tezėn ndėr koinēidenca se tė gjitha gjallesat rrjedhin nga njė stėrgjysh i pėrbashkėt, e pėrdor shpesh kėtė koncept. Evolucionistėt pretendojnė se gjallesat duke iu pėrshtatur ambientit ku jetojnė vazhdimisht janė transformuar nė tė tjera specie (lloje). Pavleftėsinė e kėtij pretendimi e kemi studiuar nė punimet tona tė mėparshme. Mekanizmat pėr t'iu pėrshtatur kushteve tė ndryshme tė natyrės funksionojnė brenda kufinjve tė caktuar dhe asnjėherė nuk mund tė transformojnė njė specie nė njė tjetėr.55 (Shihe kreun te "Rrėzimi i Evolucionit"). Faktikisht koncepti i evolucionit me adaptacion ėshtė mbetje e njė botėkuptimi tė njė shkence primitive qė nga periudha e Lamarkut dhe qė ėshtė refuzuar shpesh prej zbulimeve shkencore.
Edhe pse nuk mbėshtetet nė baza shkencore idea e adaptacionit indoktrinohet shpejt te njerėzit. Kėtyre personave nėse u thuhet se Toka ėshtė njė planet i krijuar posaēėrisht pėr jetėn e tyre, menjėherė fillojnė tė thonė se "nė kėtė planet tė tilla kushte jetese janė shfaqur, ashtu siē zhvillohen kushte tė tjera nė planete tė tjerė". Psh, nė Tokė jetojnė njerėz si ne, ndėrsa nė planetet e tjerė si Plutoni, mendojnė se jetojnė specie tė vogėla e tė gjelbėrta, tė cilat nė vend tė ujit pijnė acid sulfurik dhe nė vend tė oksigjenit thithin helium dhe ku djersisin nė njė temperaturė 238°C. Pamjet e kėtyre specieve tė vogla imagjinare, tė cilat u xhiruan nė studiot e Hollywood-it si filma shkencorė, ushqejnė vazhdimish imagjinatėn e kėtyre personave.
Nė fakt, nė themel tė kėsaj imagjinate shtrihet injoranca. Prandaj ato evolucionistė, tė cilėt njohin biologjinė dhe biokiminė nuk i mbėshtesin fantazi tė tilla. Ata e dinė shumė mirė qė jeta mund tė ekzistojė vetėm atėherė kur sigurohen elementė dhe kushte tė caktuara. Ata, tė cilėt mbėshtesin pėrrallėn rreth asaj specieje tė gjelbėrt janė pothuajse nė ēdo kohė ato persona, tė cilėt i besojnė verbėrisht nocionit tė evolucionit e qė nuk e kanė as mė tė voglėn njohuri mbi biologjinė dhe biokiminė por qė kėtė padituri tė tyre e mbulojnė me inkurajimin qė i japin kėto skenare tė trilluara.
Pėr kėtė arsye, pėr tė mos rėnė nė kurthin e mashtrimit tė adaptacionit nė fjalė, le tė theksojmė se: Jeta mund tė ekzistojė vetėm nėse i sigurohen elemente dhe kushte tė caktuara. Modeli i jetės reale shkencore ėshtė "njė jetė me bazė karbonin" dhe shkencėtarėt kanė arritur nė pėrfundimin e pėrbashkėt se nė asnjė pikė tjetėr tė universit nuk mund tė ketė jetė fizike.
Karboni ėshtė elementi i gjashtė i tabelės periodike. Ky atom ėshtė baza e jetės nė Tokė sepse tė gjitha molekulat themelore organike (si aminoacidet, proteinat, acidet nukleike) formohen nga kombinimet e karbonit me disa atome tė tjerė. Karboni duke u bashkuar me atome tė tjerė, si hidrogjeni, oksigjeni dhe azoti nxjerr nė pah me miliona lloje tė ndryshme proteinash nė trupin tonė. Nuk ka asnjė element tjetėr qė tė zerė vendin e karbonit; sepse siē do tė shpjegojmė edhe nė krerėt vijues, asnjė element tjetėr nuk zotėron veēorinė e krijimit tė njė larmie tė tillė lidhjesh kimike nga tė cilat varet jeta jonė.
Prandaj nėse do tė ketė jetė nė njė planet tjetėr nė univers, kjo duhet tė jetė medoemos njė jetė me "bazė karbonin".56
Jeta me bazė karbonin ka disa kushte tė pandryshueshme. Psh, pėrbėrjet me bazė karbonin (psh, proteinat) mund tė krijohen vetėm nė kufinj tė caktuar temperature. Proteinat fillojnė tė shkatėrrohen nė temperatura mė tė larta se 120°C dhe tė ngrijnė nė temperatura mė tė ulėta se -20°C. Pėr tė bėrė tė mundur njė jetė me bazė karbonin duhet tė jenė nė kufinj shumė tė ngushtė dhe tė caktuar jo vetėm temperatura por edhe faktorė si forca tėrheqėse e Tokės, pėrbėrėsit atmosferikė, fuqia magnetike etj. E nėse prishet qoftė njėri prej kėtyre kufinjve, psh, nėse luhatjet e temperaturės i kalojnė 120°C, atėherė mbi tokė nuk do tė kishte jetė.
Pėr kėtė arsye as nė Tokė e as nė ndonjė planet tjetėr nuk mund tė ekzistojnė qenie tė shembullit tė specieve tė gjelbėrta qė pėrmendėm mė sipėr. Jeta mund tė ekzistojė nė ambiente tė tilla ku plotėsohen shumė kushte tė posaēme dhe tė caktuara. E thėnė ndryshe, gjallesat mund tė ekzistojnė nė njė ambient tė krijuar posaēėrisht pėr to.
Toka ėshtė njė ambient i projektuar posaēėrisht pėr kėtė qėllim.



TEMPERATURA E TOKĖS



Toka ndryshe nga tė gjitha trupat e tjerė qiellorė qė dihen, zotėron njė atmosferė, temperaturė dhe sipėrfaqe tė pėrshtatshme pėr jetėn. Nė 63 trupat e tjerė qiellorė tė Sistemit Diellor nuk ka shenja uji, bazė ky pėr jetėn.
Ndėrsa nė Tokė 3/4 e saj janė tė mbuluara nga uji.
Kushtet mė tė domosdoshme pėr jetėn nė Tokė nė shikim tė parė janė atmosfera dhe temperatura. Planeti Blu zotėron njė atmosferė tė pėrshtatshme pėr frymėmarrje dhe vlera temperature pėr tė lejuar njė llojshmėri tė madhe gjallesash tė ndėrlikuara dhe veēanėrisht pėr jetėn njerėzore. Kėto dy faktorė kaq tė ndryshėm nga njėri-tjetri janė shfaqur si rezultat i plotėsimit tė kushteve ideale pėr secilin.

Njėra nga kėto ėshtė largėsia e Tokės nga Dielli. Sigurisht qė Toka po tė ishte afėr Diellit sa ē'ėshtė Afėrdita apo larg tij sa ē'ėshtė Jupiteri, nuk do tė kishte vle-rat e duhura tė temperaturės pėr tė mundėsuar jetėn. Molekulat organike me bazė karbonin, ashtu siē e cilėsuam pak mė parė mund tė formohen vetėm midis kufi-njve tė temperaturės 120°C dhe -20°C. I vetmi planet, i cili zotėron vlera tė tilla tempetature nė Sistemin Diellor ėshtė Toka.
Kur mendojmė universin nė tėrėsi shohim se ėshtė njė fakt qė kėto kufinj temperature, tė cilat janė tė domosdoshme pėr jetėn, nuk mund t'i gjejmė kudo. Sepse temperaturat nė univers ndryshojnė nga temperaturat e tmerrshme me mili-arda gradė tė yjeve mė tė nxehtė deri nė pikėn zero absolute qė ėshtė - 273.15°C. Nė kėtė raport gjigand tė temperaturės ėshtė shumė e vėshtirė pėr tė pėrcaktuar intervalin e temperaturės qė tė lejojė jetėn me bazė karbonin. Vetėm Toka zotėron plotėsisht kėtė interval tė duhur tė temperaturės.
Gjeologėt amerikanė Frank Pres dhe Rajmond Siver na tėrheqin vėmendjen mbi temperaturėn e sipėrfaqes sė tokės. Sipas deklaratave tė tyre "jeta ėshtė e mundur vetėm nė njė interval shumė tė kufizuar tė temperaturės!..." dhe kėto kufinj formojnė pothuajse njė pjesė prej vetėm 1% midis temperaturės sė Diellit dhe zeros absolute. Edhe temperatura e Tokės ėshtė pikėrisht nė kėtė interval tė ngushtė.57

Shumė faktorė krejtėsisht tė ndryshėm siē janė largėsia midis Diellit dhe Tokės, shpejtėsia e rrotullimit tė planetit, pjerrėsia e aksit tė tij, dhe relievi gjeografik i sipėrfaqes; tė gjitha kėto kombinohen pėr tė siguruar qė bota jonė tė ngrohet nė mėnyrėn mė tė mirė pėr tė cilėn ka nevojė jeta dhe qė kjo ngrohje tė shpėrndahet nė mėnyrė tė pėrshtatshme.
Temperatura e Tokės, e cila ėshtė ideale, sigurisht qė ka lidhje ngushtė me distancėn Diell-Tokė dhe nxehtėsinė qė pėrhapin rrezet e Diellit mbi Tokė. Sipas llogaritjeve, energjia e Diellit qė mbėrrin nė Tokė sikur tė ishte vetėm 10 % mė e vogėl, nė sipėrfaqen e Tokės do tė formoheshin shtresa akujsh me trashėsi disa metra. Me ngritjen pak tė temperaturės, tė gjitha gjallesat do tė vdisnin nga nxehtėsia.

E rėndėsishme ėshtė edhe shpėrndarja e kėsaj temperature ideale tė Tokės nė mėnyrė tė ekuilibruar nė tė gjithė planetin. Dhe pėr t'u arritur njė ekuilibėr i tillė janė marrė disa masa tė posaēme.
Psh, plani i pjerrėt prej 23° 27' i Tokės, pengon nxehtėsinė e tepėrt, e cila mund tė krijojė pengesa nė formimin e atmosferės midis ekuatorit dhe poleve. Po tė mos ekzistonte njė plan i tillė pjerrėsie ndryshimi i nxehtėsisė midis territoreve polare dhe ekuatorit do tė rritej shumė dhe do tė bėhej i pamundur krijimi i njė atmosfere tė pėrshtatshme pėr tė jetuar.
Shpejtėsia e rrotullimit tė Tokės rreth vetes ndihmon pėrhapjen e ekuilibruar tė temperaturės. Toka plotėson rrotullimin e plotė rreth vetes brenda 24 orėve dhe pėr kėtė arsye netėt dhe ditėt zgjasin pak. Ngaqė zgjasin nė periudha tė shkurtra kohore, edhe ndryshimi midis temperaturave tė tyre ėshtė i vogėl. Rėndėsinė e kėtij ekuilibri mund ta vėrejme tek e krahasojmė me Mėrkurin ku njė ditė ishte pothuajse sa njė vit dhe ndryshimi i temperaturės mes ditės dhe natės arrinte 1.000°C.
Po ashtu edhe relievi i sipėrfaqes sė rruzullit tokėsor ndihmon nė pėrhapjen e ekuilibruar tė temperaturės. Ndryshimi i temperaturės mes poleve dhe ekuatorit arrin deri nė 100°C. Nėse ky raport i temperaturave do tė realizohej nė njė sipėrfaqe tė parregullt gjeografike, Tokėn do ta shkatėrronin furtuna qė do tė arrinin njė shpejtėsi 1.000 km/orė. Sipėrfaqja e Tokės ėshtė e mbushur plot me ba-rriera gjeografike, tė cilat bllokojnė rrymat e mundshme tė fuqishme tė ajrit. Ky reliev i sipėrfaqes sė tokės, pra, vargmalet, fillon nga Himalajat nė Kinė (Uralet nė Azinė e Mesme) vazhdon me Taurus nė Anadoll dhe deri nė Alpet nė Evropė, tė cilat bashkohen me oqeanin Atlantik nė perėndim dhe atė Paqėsor nė lindje. Nė oqeane, ajo temperaturė e tepėrt qė formohet nga ajri apo nga uji nė Ekuator, qarkullohet nė rryma tė ndryshme drejt poleve pėr tė krijuar njė ekuilibėr ndėrmjet tyre.
Nė tė njėjtėn kohė ekzistojnė edhe njė sėrė sistemesh automatike, tė cilėt vazhdimisht ekuilibrojnė atmosferėn e rruzullit tokėsor. Psh, kur njė zonė nxehet shumė aty rritet avullimi dhe shtohen retė. Kėto re (njė pjesė e tė cilave) pasqyrojnė mbrapsht njė pjesė tė rrezeve tė Diellit dhe kėshtu pengojnė nxehjen e tepėrt tė temperaturės dhe tė sipėrfaqes aty.



MASA E RRUZULLIT TOKĖSOR DHE FUSHA MAGNETIKE
Largėsia e Tokės nga Dielli ka njė rėndėsi tė madhe si pėr nga shpejtėsia rrotulluese e Tokės por edhe nė format e relievit tė saj. Nėse do ta krahasojmė Tokėn me Mėrkurin, i cili ėshtė vetėm sa 8% e masės sė Tokės apo me Jupiterin, i cili ka njė masė 318 herė mė tė madhe se Toka, do tė vėrejmė se planetet mund tė zotėrojnė pėrmasa tė ndryshme. Vallė midis kėtyre planeteve me masa nga mė tė ndryshmet, madhėsia e Tokės ėshtė pėrcaktuar rastėsisht?
Jo! Ndėrsa studiojmė cilėsitė e rruzullit tokėsor shohim se ky trup qiellor ėshtė pikėrisht nė atė madhėsi qė duhet tė jetė. Gjeologėt amerikanė Pres dhe Siver mbi kėtė anė "tė pėrshtatshmėrisė" sė Tokės na vėnė nė dijeni se:
"Madhėsia e Tokės ėshtė aq sa duhet tė jetė. Nėse do tė ishte mė e vogėl forca tėrheqėse e saj do tė zvogėlohej shumė dhe nuk do tė mund tė mbante nė ekuilibėr atmosferėn, e nėse do tė ishte mė e madhe kėtė radhė forca tėrheqėse e Tokės do tė rritej aq shumė sa me tėrheqjen qė do t'i bėnte disa gazeve helmuese do ta kthente atė nė njė atmosferė vdekjeprurėse...".58
Pėrveē madhėsisė sė saj, edhe struktura e brendshme e Tokės zotėron njė projektim tė veēantė pėr jetėn. Nė saje tė shtresave nė kėtė strukturė tė brendshme tė saj Toka ka njė fushė magnetike dhe kjo fushė ėshtė shumė e rėndėsishme pėr jetėn. Pres dhe Siver e shpjegojnė kėshtu kėtė ēėshtje:
"Bėrthama e Tokės ėshtė e ekuilibruar me njė delikatesė shumė tė madhe dhe ėshtė njė motor nxehtėsie i ushqyer nga radioaktiviteti... Nėse ky motor do tė punonte mė ngadalė, kontinentet nuk do tė arrinin tė kishin strukturėn e sotme... Hekuri nuk do tė shkrihej kurrė dhe nuk do tė zbriste nė bėrthamėn e lėngėt e kėshtu qė nuk do tė formohej kurrė fusha magnetike e Tokės... Nėse Toka do tė kishte mė tepėr lėndė djegėse radioaktive dhe meqė do tė kishte njė motor nxehtėsie mė tė shpejtė, retė vulkanike do tė ishin aq tė trasha sa tė na mbulonin tė tėrė Diellin, dendėsia atmosferike do tė rritej tej mase dhe sipėrfaqja e Tokės do tė pėrfshihej pothuajse ēdo ditė nga shpėrthime vullkanike dhe tėrmete tė njėpasnjėshme".59

Nė bėrthamė tė Tokės gjenden njė lloj "motori nxehtėsie". Ky ėshtė programuar nė njė mėnyrė kaq tė pėrsosur qė edhe tė jetė i fortė pėr tė formuar fushėn magnetike pėr mbrojtjen e Tokės por edhe ekuilibrues pėr ta mbajtur nė lėvizje koren e Tokės pa e mbytur atė nė llavė.
Fusha magnetike pėr tė cilėn folėn, Pres dhe Siver, ka njė rėndėsi tė madhe pėr jetėn tonė. Kjo fushė ashtu siē e cilėsuam edhe mė sipėr, shkaktohet nga struktura e bėrthamės sė rruzullit tokėsor. Bėrthama pėrmban elemente tė rėndė qė zotėrojnė veti magnetike si hekuri dhe nikeli. Thelbi i kėsaj bėrthame ėshtė i ngurtė dhe pjesa tjetėr ėshtė e lėngėt. Tė dyja kėto shtresa tė bėrthamės lėvizin vazhdimisht rreth njėra-tjetrės. Kjo lėvizje ndikon nė njė lloj magnetizmi mbi kėto metale tė rėndė duke krijuar njė fushė magnetike. Toka me anė tė kėsaj fushe, e cila shtrihet edhe mė tej atmosferės ėshtė e mbrojtur nga ēdo lloj rreziku qė mund tė vijė nga hapėsira. Rrezet kozmike vdekjeprurėse tė rrezatuara nga yjet pėrtej Diellit nuk mund ta pėrshkojnė dot kėtė mburojė mbrojtėse rreth Tokės. Sidomos Brezat Van Allen, tė cilat pėrshkruajnė rrathė magnetikė nė njė largėsi dhjetėra-mijėra kilometra larg Tokės, e mbrojnė atė nga energjitė vrasėse.

Ėshtė llogaritur se retė plazmike janė tė barabarta me 100 milion bomba atomike si ajo e hedhur nė Hiroshimė. Nė tė njėjtėn mėnyrė edhe rrezet kozmike mund tė jenė po aq tė fuqishme. Por fusha magnetike e Tokės lejon kalimin e vetėm tė 0.1 % tė kėtyre rrezeve vdekjeprurėse dhe kjo pėrqindje, e cila pėrbėn vetėm njė tė mijtėn e kėtyre rrezeve thithet prej atmosferės. Pėr tė prodhuar njė fushė tė tillė magnetike ėshtė e nevojshme njė rrymė energjie elektrike prej 1 mili-ard amperėsh. Kjo do tė ishte pėrafėrsisht e njėjtė me energjinė elektrike tė pėrgjithshme tė prodhuar gjatė gjithė historisė sė njerėzimit.
Nė qoftė se nuk do tė ekzistonte njė mburojė e tillė e Tokės, jeta nė mėnyrė tė vazhdueshme do tė shkatėrrohej dhe mbase nuk do tė ekzistonte fare. Siē deklaruan Pres dhe Siver, meqė bėrthama e rruzullit tokėsor ėshtė pikėrisht aq sa duhet tė jetė, Toka nė kėtė mėnyrė arrin qė tė mbrohet.
E thėnė ndryshe, nė qiell, ashtu siē na tėrheq vėmendjen edhe njė ajet i Kuranit: "Qiellin ua kemi bėrė kulm tė sigurtė por ata zmbrapsen prej atyre argumenteve" (Enbija, 32); ekziston njė mburojė (ēati) mbrojtėse e krijuar kjo posaēėrisht pėr ne.



PĖRSHTATSHMĖRIA E ATMOSFERĖS

Toka, siē e pamė deri tani zotėron njė temperaturė tė duhur, pėrmasa tė duhura dhe shtresa tė ndryshme mbrojtėse tė posaēme pėr jetėn. Por nuk janė vetėm kėto kushtet e mjaftueshme pėr tė mundėsuar jetėn e gjallesave nė tokė. Njė kusht tjetėr me rėndėsi jetike ėshtė edhe struktura e atmosferės. Njė shembull pėr kėtė ėshtė edhe "pėrshtatja e atmosferės sė lehtė", tė cilėn e rastisim shpesh herė nėpėr filma. Njerėz, tė cilėt me anė tė njė anijeje kozmike i afrohen njė planeti tė largėt, mund tė shohin pa zbritur nė tė nėse atmosfera e tij ėshtė e pėrshtatshme pėr frymėmarrje apo jo. Nė pėrgjithėsi rastisin atmosfera tė pėrshtatshme. Ky skenar na lė tė kuptojmė sikur njeriu mund tė gjejė rastėsisht dhe me lehtėsi atmosfera tė pėrshtatshme. Nė fakt nėse do tė bėnim njė udhėtim nė thellėsi tė universit me kėto anije kozmike, do tė ishte pothuajse e pamundur tė gjendet njė atmosferė e pėrshtatshme nė njė planet tjetėr. Sepse atmosfera e Tokės ėshtė njė pėrzierje (komponim) e jashtėzakonshme e projektuar kjo duke plotėsuar kushte tė veēanta e shumė tė domosdoshme pėr jetėn.

Atmosfera e Tokės pėrbėhet nga pėrzierja e 77% azot, 21% oksigjen, 1% dioksid karboni dhe nga disa gaze tė tjerė si argoni. Le tė fillojmė me gazin mė tė rėndėsishėm, oksigjenin. Oksigjeni ėshtė shumė i rėndėsishėm sepse si njerėzit edhe gjallesat e tjera, tė cilat zotėrojnė njė organizėm tė ndėrlikuar, shumica e reaksioneve kimike qė pėrdorin pėr tė fituar energji realizohen nė saje tė oksigjenit. Komponimet karbonike hyjnė nė reaksion me oksigjenin dhe si rezultat shtijmė nė dorė ujė, dioksid karboni dhe energji. Nė kėtė reaksion shfaqen paketėzat energjike, tė cilat pėrdorin qelizat tona dhe qė quhen ATP (adenozin trifosfat). Pikėrisht edhe ne pėr kėtė gjė e ndiejmė tė nevojshme praninė e vazhdueshme tė oksigjenit dhe pėr tė pėrmbushur kėtė nevojė kryejmė frymėmarrje.

Do tė mjaftonte vetėm njė rritje prej 5% tė oksigjenit nė atmosferė qė tė shkaktonte djegien e pjesės mė tė madhe tė pyjeve mbi tokė.
Ana interesante ėshtė se pėrqindja e oksigjenit nė ajėr, tė cilėn e thithim, ėshtė e llogaritur me njė saktėsi tė mahnitshme. Mbi kėtė aspekt Majkėll Denton shkruan:

"A do tė mundte atmosfera jonė tė mbante mė tepėr oksigjen dhe kjo a do tė arrinte tė mbėshteste jetėn? Jo! Oksigjeni ėshtė njė element tepėr reaktiv. Pėrqindja e oksi-gjenit qė gjendet nė atmosferė, pra 21%, ėshtė pikėrisht nė atė pikė ideale qė pėr sigurinė e jetės nuk duhet tė kapėrcehet. Ēdo 1% oksigjen qė shtohet mbi 21 pėrqindėshin, do tė krijojė njė probabilitet prej 70% mė tepėr qė njė rrufe tė shkaktojė zjarr ndėr pyje".60
Po pėr tė njėjtėn ēėshtje biokimisti anglez Xheims Lovelok shkruan:
"Vetėm njė pjesė e vogėl e ushqimeve vegjetariane do tė mundet tė mbijetojė prej ndryshimit tė vlerave tė oksigjenit nė njė kuotė prej 25%, e cila do tė shkaktonte fatkeqėsi tė mėdha natyrore, zjarre tė mėdha, tė cilat do tė asgjėsonin plotėsisht pyjet tropikale dhe tundrat arktike... Pėrqindja e tanishme e oksigjenit ėshtė njė pikė (numerike) ku ekuilibrohen shumė mirė rreziku me dobinė".61
Ekuilibrimi i pėrqindjes sė oksigjenit nė atmosferė realizohet nė saje tė sistemit tė "riqarkullimit". Kafshėt vazhdimisht konsumojnė oksigjen dhe prodhojnė dioksid karboni, helmues pėr to. Bimėt nė tė kundėrt, me kthimin e dioksidit tė karbonit nė oksigjen jetėdhėnės, sigurojnė vazhdimėsinė e jetės organike. Nė kėtė mėnyrė nga lulet ēdo ditė sigurohet me miliarda tonelata oksigjen pėr atmosferėn.
Kėto dy grupe gjallesash, pra, bimėt dhe kafshėt nėse do tė realizonin tė njėjtin reaksion, Toka nė njė kohė fare tė shkurtėr do tė kthehej nė njė planet tė shkretė. Nė rastin qė edhe kafshėt do tė prodhonin oksigjen ashtu si bimėt, atmosfera do tė fitonte njė veti "djegėse" dhe shkėndija mė e vogėl do tė shkaktonte zjarre gjigande prej ku e gjithė bota do tė shpėrthente si bombul gazi. Nga ana tjetėr, nėse do tė prodhonin qė tė dyja dioksid karboni, oksigjeni nė atmosferė do tė konsumohej me shpejtėsi dhe pas njė kohe tė shkurtėr edhe pse arrijnė tė ma-rrin frymė, gjallesat do tė fillonin tė vdisnin duke u mbytur (nga mungesa e oksi-gjenit).
Faktikisht ekuilibrimi nė atmosferė ėshtė krijuar nė mėnyrė aq tė pėrsosur saqė oksigjeni nė tė kufizohet nė atė pėrqindje ideale pėr jetėn dhe qėndron me shprehjen e Lovelok, "nė njė pikė numerike ku ekuilibrohet shumė mirė rreziku me dobinė".
Njė aspekt tjetėr i pėrsosmėrisė sė ekuilibrit tė atmosferės ėshtė dendėsia e saj ideale pėr tė na mundėsuar frymėmarrjen.



ATMOSFERA DHE FRYMĖMARRJA
Ne marrim frymė nė ēdo ēast tė jetės tonė. Mushkėritė vazhdimisht thithin ajėr dhe nė tė njėjtėn kohė po tė njėjtin ajėr e kthejnė mbrapsht. Kėtė e bėjmė aq shpesh sa mendojmė se ėshtė njė gjė "normale". Faktikisht ky ėshtė njė proces shumė i ndėrlikuar.
Sistemi ynė trupor ėshtė programuar nė atė mėnyrė qė tek marrim frymė nuk ėshtė e nevojshme tė mendojmė pėr tė. Tek ecim, vrapojmė, lexojmė njė libėr, bile edhe kur flejmė vazhdimisht llogaritet se sa frymė duhet tė marrim dhe nė li-dhje me kėtė funksionojnė mushkėritė. Arsyeja pėr tė cilėn ne kemi kaq shumė nevojė pėr frymėmarrje ėshtė sigurimi i energjisė, tė cilėn e pėrfitojmė nė saje tė reaksioneve qė vazhdimisht i mundėson oksigjeni, pėr ato miliarda funksione tė veēanta qė realizohen ēdo sekondė nė trupin tonė.
Pėr tė lexuar kėtė shkrim tani, duhet qė vazhdimisht tė ushqehen me oksi-gjen ato miliona qeliza nė shtresėn e retinės sė syrit. Nėse do tė ulej pėrqindja e oksigjenit nė gjak do tė na "errėsohej shikimi". Nė tė njėjtėn mėnyrė tė gjithė muskujt e trupit, tėrėsia e qelizave qė pėrbėjnė kėto muskuj, pėrfitojnė energji duke "djegur" komponente karbonike, dmth, duke futur nė reaksion oksigjenin. Ndėrsa pėrfitohet njė energji e tillė nė trup shfaqet dioksidi i karbonit, i cili duhet tė nxirret jashtė.
Ja pra, pėr kėtė gjė marrim frymė. Nė ēastin qė thithim ajėr pėrafėrsisht 300 milion dhomėza tė vogėla nė mushkėritė tona mbushen me oksigjen. Kapilarėt tė ngjitura nė muret e kėtyre dhomėzave e thithin menjėherė kėtė oksigjen dhe pas zemrės e dėrgojnė atė nė tė gjithė trupin. Kėto kapilarė duke e tėrhequr brenda nė gjak oksigjenin, nė tė njėjtėn kohė nxjerrin dioksidin e karbonit si mbeturinė. Me anė tė kėtij procesi, i cili nuk zgjat mė tepėr se gjysėm sekonde, thithim brenda vetes ajrin e pastėr (oksigjenin) dhe lėshojmė jashtė ajrin e pa pastėr (me dioksid karboni).
Mund tė mendoni, pse nė mushkėritė tona ndodhen 300 milionė dhomėza. Arsyeja pėr kėtė ėshtė pėr tė ngritur nė maksimum sipėrfaqen me tė cilėn mushkėria kontakton me ajrin. Kjo sipėrfaqe e dendur nė saje tė dhomėzave ėshtė aq e madhe sa nėse kėtė e nxjerrim nga mushkėria dhe e hapim nė njė sipėrfaqe tė sheshtė zė vend sa njė fushė tenisi.
T'ju tėrheqim vėmendjen kėtu nė njė pikė: Ky ėshtė njė projektim shumė i mrekullueshėm qė nė njė vend kaq tė ngushtė brenda nė mushkėri kėto dhomėza dhe kanalet lidhėse mes tyre tė arrijnė pėrfitimin maksimal tė oksigjenit. Ky projektim ėshtė i lidhur ngushtė me plotėsimin e njė kushti: Duhen tė arrihen vlera tė pėrshtatshme tė dendėsisė, qarkullimit (paqėndrueshmėri, rrjedhshmėri, ndryshim ivazhdueshėm) dhe trysnisė sė ajrit pėr tė qarkulluar lehtėsisht nėpėr kėto kanale.
Trysnia e ajrit ėshte 760 mm Hg. Dendėsia e tij nė nivel tė detit ėshtė pėrafėrsisht 1 gram/litėr. Ndėrsa qarkullimi i ajrit nė sipėrfaqe tė detit ėshtė 50 herė mė i madh se i ujit. Kėto vlera qė mund tė quhen shifra tė parėndėsishme, janė shumė jetike pėr sa i pėrket jetės sonė. Sepse "pėr tė mundėsuar jetėn e gjallesave, tė cilat marrin frymė veēoritė karakteristike tė pėrgjithshme tė atmosferės-dendėsia, qarkullimi, trysnia- janė tė domosdoshme tė jenė nė vlera shumė tė ngjashme me ato qė zotėrojnė nė kėtė ēast".62
Tek marrim frymė, mushkėritė tona pėrdorin njė energji pėrballė forcės qė quhet "rezistenca e ajrit". Kjo rezistencė ėshtė gjendja statike qė tregon ajri ndaj lėvizshmėrisė. Por ėshtė e dobėt pėr shkak tė vetive tė tjera tė atmosferės, kėshtu qė mushkėritė tona me lehtėsi marrin dhe nxjerrin frymė jashtė. Nė rast se kjo rezistencė mund tė rritet do tė shkaktojė vėshtirėsi tė mėdha nė frymėmarrje. Kjo mund tė shpjegohet me njė shembull tė tillė: Ėshtė e lehtė tė tėrhiqet ujė me anė tė njė shiringe (gjilpėre, injektori), por po me tė njėjtėn shiringė ėshtė e vėshtirė tė tėrhiqet njė sasi mjalti. Sepse mjalti zotėron njė qarkullim mė tė ngadaltė dhe njė dendėsi mė tė madhe se uji.
Ja pra, edhe dendėsia, qarkullimi apo trysnia e ajrit nėse ndryshon pak nė vlera, frymėmarrja jonė do tė vėshtirėsohet ashtu si tėrheqja e mjaltit me njė shiri-ngė. Nėse do tė mendojmė "tė zgjerojmė shiringėn", pra, tė zgjerojmė kanalet e mushkėrive, do tė jetė propozim i gabuar. Atėherė ajo sipėrfaqe e mushkėrisė qė do tė kontaktojė me ajrin do tė ulet nė minimum dhe do tė humbi atė strukturė tė duhur pėr tė pėrballuar nevojat e trupit pėr oksigjen. Ėshtė kusht qė vlerat e dendėsisė, qarkullimit dhe trysnisė tė jenė medoemos nė kufinjtė e caktuar dhe vlerat qė zotėron ajri qė thithim janė pikėrisht nė kėtė interval tė ngushtė tė vlerave.
Majkėll Denton rreth kėsaj ēėshtjeje bėn kėtė koment:
"Ėshtė e qartė se nėse dendėsia apo viskoziteti (gjendja statike) i ajrit do tė ishte disi mė e madhe, rezistenca e tij do tė rritej shumė dhe do tė ishte e pamundur tė projektohej njė aparat frymėmarrjeje pėr tė siguruar pėrqindjen e oksigjenit qė i nevojitet njė gjallese... Duke krahasuar pėrqindjet e mundshme tė trysnisė atmosferike dhe tė oksigjenit, tek kėrkojmė vlera numerike tė pėrshtatshme pėr jetė, pėrballemi me njė interval shumė tė kufizuar. Tėrėsia e tė gjithė kushteve tejmase tė shumta tė domosdoshme pėr jetėn realizohen nė kėtė interval tė shkurtėr - dhe vendi i atmosferės nė kėtė interval - padyshim qė ėshtė njė pėrshtatje e jashtėzakonshme".63
Vlerat numerike tė atmosferės janė tė rėndėsishme jo vetėm pėr frymėmarr-jen tonė por edhe pėr qenien blu tė planetit tonė. Nėse trysnia atmosferike do tė zvogėlohej sa 1/5 e vlerave tė sotme, avulli nė det do tė rritej shumė dhe ky avull uji, i cili nė atmosferė do tė arrijė nė raporte shumė tė larta duke formuar mbi tokė njė "ndikim sere", do ta rriste tejmase temperaturėn e planetit. Nėse trysnia atmosferike do tė ishte edhe njė herė mė e madhe se vlera e sotme nė kėtė rast pėrqindja e avullit tė ujit nė atmosferė do tė ulej shumė dhe i gjithė rruzulli tokėsor do tė kthehej nė shkretėtirė.
Tė gjithė kėto ekuilibre tregojnė edhe njė herė se si veēoritė e tjera tė tokės edhe ato atmosferike janė krijuar posaēėrisht pėr tė mundėsuar jetėn e njeriut. Kėto fakte, tė cilat na i shfaq shkenca provojnė se universi nuk ėshtė njė grumbull materiesh tė rastėsishme dhe tė pakontrolluara. Sigurisht qė ekziston njė Krijues, i cili zotėron tė gjithė universin, i cili i jep formė materies sipas vullnetit tė Vet dhe qė mban nėn pushtetin e Tij galaktikat, yjet dhe planetet.
Ky Krijues Suprem, ashtu siē mėsojmė edhe nga Kurani, ėshtė Allahu, Zot i tė gjithė universit.
Ky planet blu ku ne jetojmė, ėshtė organizuar e sistemuar posaēėrisht pėr jetėn tonė siē shprehet edhe nė Kuran "Tokėn e sheshoi pėr njeriun" (Naziat, 30), duke deklaruar haptazi se Toka ėshtė e krijuar nga Allahu posaēėrisht pėr njeriun. Nė disa ajete tė tjera deklarohet:
"Allahu ėshtė Ai qė ua bėri tokėn vendbanim e qiellin kulm, dhe ju formėsoi, e formėn tuaj e bėri mė tė mirė dhe ju pajisi me tė mira. Ky ėshtė Allahu, Zoti juaj i lartė, pra, ėshtė Allahu, Zot i botėve"! (Gafir, 64)

"Ai ėshtė qė juve tokėn ua bėri tė pėrshtatshme, andaj, ecni nėpėr pjesė tė saj dhe shfrytėzoni begatitė e Tij, meqė vetėm tek Ai ėshtė e ardhmja". (Mulk, 15)



LISTA E EKUILIBREVE QĖ MUNDĖSOJNĖ JETĖN
Ajo qė prekėm deri kėtu ėshtė vetėm njė pjesė e atyre ekuilibreve tė domosdoshėm pėr jetėn nė Tokė. Tek studiojmė mbi rruzullin tokėsor mund tė formojmė njė listė mbi "ekuilibret e domosdoshėm pėr jetėn" aq tė gjatė sa do tė na duket sikur nuk ka pėr tė mbaruar kurrė. Psh, astronomi amerikan Hjuxh Ros ka bėrė njė listė tė tijėn nė lidhje me pėrshtatshmėrinė e Tokės pėr jetėn duke i radhitur nė kėto paragrafe.



FORCA TĖRHEQĖSE E TOKĖS:
-Nėse do tė ishte mė e madhe: Atmosfera e Tokės do tė akumulonte sasi tė mėdha amoniaku dhe metani, e cila do tė ishte negative pėr jetėn.
-Nėse do tė ishte mė e vogėl: Atmosfera e Tokės do tė humbte sasira tė mėdha uji qė do ta bėnte tė pamundur jetesėn.



LARGĖSIA NGA DIELLI:
-Nėse do tė ishte mė e madhe: Planeti do tė ftohej shumė duke krijuar efekte negative mbi qarkullimin e ujit nė atmosferė dhe planeti do tė hynte nė epokėn e akullit.
-Nėse do tė ishte mė e vogėl: Planeti do tė skuqej nga rrezet e Diellit duke shkaktuar efekte negative mbi qarkullimin e ujit nė atmosferė, gjė qė do ta bėnte tė pamundur jetesėn nė tė.



TRASHĖSIA E KORES SĖ TOKĖS:
-Nėse do tė ishte mė e madhe: Do tė transportohej nga atmosfera pėr nė koren e Tokės mė tepėr oksigjen.
-Nėse do tė ishte mė e vogėl: Do tė kishte aq lėvizje vullkanike sa do ta bėnin tė pamundur jetesėn nė planet.



SHPEJTĖSIA E RROTULLIMIT TĖ TOKĖS RRETH VETES:
-Nėse do tė ishte mė e madhe: Erėrat atmosferike do tė fitonin shpejtėsi tė mėdha, tufanet dhe ciklonet do ta bėnin tė pamundur jetesėn.
-Nėse do tė ishte mė e vogėl: Ndryshimi i temperaturės midis ditės dhe natės do tė ishte shumė i madh.



FORCA TĖRHEQĖSE MIDIS HĖNĖS:
-Nėse do tė ishte mė e madhe: Forca tėrheqėse e fuqishme e Hėnės do tė ndihej shumė efektive mbi kushtet atmosferike, rrotullimin e Tokės rreth vetes dhe mbi baticat e zbaticat nė dete.
-Nėse do tė ishte mė e vogėl: Do tė shkaktonte ndryshime negative tė klimės pėr jetėn.



FUSHA MAGNETIKE E TOKĖS:
-Nėse do tė ishte mė e madhe: Do tė formoheshin furtuna tė fuqishme elektromagnetike.
-Nėse do tė ishte mė e vogėl: Do tė hiqej ajo mburojė e Tokės kundrejt Erėrave tė Diellit dhe rrezatimit tė dėmshėm tė tij.



ALBEDO: (RREZET E DIELLIT QĖ REFLEKTOJNĖ NĖ SIPĖRFAQE TĖ TOKĖS, PĖRQINDJA E RREZEVE TĖ DIELLIT QĖ ARRIJNĖ DERI NĖ SIPĖRFAQE TĖ TOKĖS)
-Nėse do tė ishte mė e madhe: Me njė shpejtėsi tė rrufeshme do tė hynim nė epokėn e akullit.
-Nėse do tė ishte mė e vogėl: Pasojat "serė" do ta rrisnin shumė nxehtėsinė ku Toka fillimisht do tė mbetej poshtė ujit nga shkrirja e akullnajave dhe mė pas do tė nxehej tej mase.



PĖRQINDJA E OKSIGJENIT DHE E AZOTIT NĖ ATMOSFERĖ:
-Nėse do tė ishte mė e madhe: Funksionet jetėsore do tė shpejtėsoheshin negativisht.
-Nėse do tė ishte mė e vogėl: Funksionet jetėsore do tė ngadalėsoheshin negativisht



PĖRQINDJA E UJIT DHE DIOKSIDIT TĖ KARBONIT NĖ ATMOSFERĖ:
-Nėse do tė ishte mė e madhe: Atmosfera do tė ngrohej tej mase.
-Nėse do tė ishte mė e vogėl: Temperatura atmosferike do tė ulej.



TRASHĖSIA E SHTRESĖS SĖ OZONIT:
-Nėse do tė ishte mė e madhe: Temperatura nė rruzullin tokėsor do tė ulej.
-Nėse do tė ishte mė e vogėl: Rruzulli tokėsor do tė nxehej shumė dhe do tė mbetej i pambrojtur pėrballė rrezeve tė dėmshme ultravjollcė tė Diellit.



LĖVIZJET SIZMIKE (TĖRMETET):
-Nėse do tė ishin mė tė mėdha: Do tė ishte njė shkatėrrim i vazhdueshėm pėr gjallesat.
-Nėse do tė ishin mė tė vogla: Lėndėt ushqimore nė fund tė oqeanit nuk do tė pėrziheshin nė ujė, gjė qė do tė ndikonte negativisht nė jetėn nė oqeane dhe dete, si rrjedhojė edhe nė tė gjitha gjallesat e Tokės.64
Kėto qė numėruam deri kėtu janė vetėm njė pjesė e atyre ekuilibreve aq delikatė aq tė domosdoshėm pėr tė formuar dhe mundėsuar jetėn nė Tokė. Madje vetėm kėto qė u radhitėn kėtu do tė mjaftonin pėr tė demostruar se universi dhe Toka kurrė nuk mund tė arrijnė tė formohen si fryt i rastėsisė dhe i zhvillimit tė ngjarjeve aksidentale njėra pas tjetrės.
Tė gjithė kėto informacione kanė cilėsinė tė konfirmojnė edhe njė herė njė fakt tė qartė. Ai, qė ka krijuar nė mėnyrė tė pėrsosur tė gjithė universin, yjet, plane-tet, malet dhe detet, qė i jep jetė njeriut dhe tė gjitha gjallesave, qė i mjafton fuqia tė krijojė ēdo gjė nga mosekzistenca, qė krijimet e Tij i vė nėn urdhrat e njeriut e qė zotėron njė forcė dhe fuqi tė pafund, ėshtė Allahu. Allahu, kėtė krijim tė Tijin tė pėrsosur njė ajet tė Kuranit e tregon si mė poshtė:
"A ėshtė mė i rėndė krijimi juaj apo ai i qiellit? E Ai e ngriti atė! Ngriti kurorėn e tij dhe e pėrsosi atė. Natėn ia errėsoi e ditėn ia ndriēoi. E pastaj tokėn e sheshoi. Dhe prej saj nxorri ujin e saj dhe kullotat e saj. Kurse kodrat ia pėrforcoi. Si furnizim pėr ju dhe pėr kafshėt tuaja". (Naziat, 27-33)



Fotografi e jashtme
PM
Top

Topic Options Faqe: (5) 1 2 [3] 4 5  Reply to this topicStart new topicStart Poll

 

Postimet janė nė pronėsi tė vet postuesve, redaksia jonė nuk mer asnjė pėrgjegjėsi per permbajtjen e tyre!

© 2004-2017 Studentet.info™ | Kopjimi ėshtė i lejuar nėse theksohet burimi | Developed by: Just5 Studio