Studentet.info
 Kėrko      Antarėt      Aktivitet


  Reply to this topicStart new topicStart Poll

> Nga nesėr TV programet vetėm nė sinjal dixhital
alb_te
Postuar nė: 31.05.2013, 13:41
Quote Post


Tėrė kohėn flas :)
*****

Posti: Antarė
Postime: 3261
Antari Nr: 27212
Bashkangjitur: 29.02.2012



Qytetarėt e Maqedonisė prej nesėr do tė ndjekin programe televizive vetėm pėrmes sinjalit dixhital, qė duhet tė mundėsojė fotografi tė pastėr kristal, zė tė pandėrprerė, dhe shėrbime tė reja interaktive.

Pėr shkak tė heqjes tė sinjalit analog dhe kyējes sė atij dixhital, qytetarėt tė cilėt nuk kanė televizion kabllor, Maks ose Bum TV, ndėrsa kanė televizion mė tė vjetėr do tė duhet tė blejnė televizion tė ri me paisje tė instaluar pėr sinjal dixhital, ose set top boks qė tė munden tė ndjekin programe televizive. Dallimi kryesor nė krahasim me transmetimin analog tė deritanishėm, do tė shkojė nė histori pas shfrytėzimit tė gjashtė dekadave, ėshtė nevoja e njė kanali frekuentiv pėr transmetim tė mė tepėr programeve televizive nė tė njejtėn kohė.

Heqja e sinjalit analog do tė lirojė gjerėsi mė tė madhe frekuencash, qė do tė mundėsojė pėr 16-tė herė tė rritet numri i programeve, nga 49 tė tanishmet nė 400. Dixhitalizimi mundėson edhe vendosjen e 4G (gjenerata e katėrt e rrjeteve mobile me shtrirje tė gjerė) me ēka sigurohet shpejtėsi mė e madhe e hyrjes nė internet. Do tė fitohet edhe ton shumėprogramor, pėrkatėsisht shėrbime plotėsuese si dhe titra tė disa gjuhėve dhe mundėsi pėr zgjedhje tė gjuhės sė dėshiruar, udhėheqės televiziv elektronik me kohėn e transmetimit dhe pėrshkruarje tė emisioneve deri nė shtatė ditė pėrpara, sinjalin e serviseve televizive dhe me paisje tjera tė “menēura” dhe mjete (kompjuter personal, telefon, laptop, tabletė etj). Pėrmirėsohen edhe mundėsitė por programe tė reja tematike (informative, pėr fėmijė, sportive…,) teletekst mė tė shpejtė, televizion 3D, si dhe mundėsi pėr televizion interaktiv me pėrdorim tė lidhjes sė internetit, shėrbime informative (datacasting), blerje dhe pagesė prej nė shtėpi, integrimi i aplikacioneve tė internetit si rrjete siciale sinjale portable dhe mobile. Me dixhitalizimin do mbeten nė histori dobėsitė e televizionit analog, numri i kufizuar i frekuencave dhe vazhdimi i interfrekuencave dhe humbja e sinjalit ose dyfishimi i tyre, qė karakterizohej me a.q. “hije dhe borė”.

Nga kompania ONE, qė kompania pėr komunikime elektronike e zgjodhi pėrmes tenderit ta kryejė dixhitalizimin e televizioneve komerciale nacionale dhe rajonale, konfirmojnė se tėrėsisht janė tė gatshme tė gjitha proceset pėr profunksionimin e datės sė parashikuar. Sipas kompanisė tė gjitha televizionet rajonale dhe nacionale nė Maqedoni tė cilat kanė marrė licenca nga kėshilli pėr radiodifuzion dhe tė cilėt kanė nėnshkruar marrėveshje me ato dhe nė kohė e kanė siguruar paisjen teknike tė nevojshme mė 1 qershor do tė jenė tė transmetuara nė sinjal dixhital pėrmes platformės sė tyre. Deri tani nė platformėn dixhitale tė ONE janė lidhur tė gjitha televizonet nacionale dhe njė pjesė e tyre rajonale. Televizionet e mbetura rajonale do tė jenė tė kyēura nė platformėn dixhitale, ashtu siē do t’i plotėsojnė kushtet teknike. Pėr ēdo televizion tė ri tė dhėnė ONE paralajmėroi se vazhdimisht dhe nė kohė do t’i informojė shikuesit pėrmes njė mesazhi i cila do tė paraqitet nė TV ekranet e tyre, nėse kanė sinjal dixhital (set top boks) nga ONE, ndėrsa tė gjithė tė mbeturit nė info kanalin, si dhe nė ueb faqen e ONE, nė fushėn e “dixhitalizimit”.

Prej gjithsej 61 televizioneve nė tė gjithė shtetin 60 televizione kėrkuan ndryshim tė lejeve nga kėshilli radiodifuziv (KRD) pėr kalim nga transmetimi analog nė atė dixhital. Prej tyre 30 televizione (pesė nacionale, gjashtė nga televizionet rajonale tė pėrhershme nė Shkup dhe 20 nga ish televizionet lokale) do tė transmetojnė program pėrmes ONE-it, ndėrsa 30 pėrmes operatorėve kabllorė. Nė nivel vjetor televizionet nacionale tė ONE do t’i paguajnė dėmshpėrblim prej 99.840 euro, ndėrsa ato rajonale 13.056. Ato vlera sė pari ishin mė tė larta pėr 36 pėr qind, por operatori i zvogėloi pas reagimit tė televizioneve dhe kėrkesės qė e dėrgoi ministria e Shoqėrisė informatike dhe Administratės.

Me fillimin e dixhitalizimit familjet qė kanė model mė tė vjetėr tė Televizorėve do tė mund tė ndjekin program vetėm me ndihmėn e resiverėve tė sinjalit digjital, a.q. set top boks. Me kyējen e tyre nė TV do tė mund tė kryhet konverzion nga sinjali analog nė atė dixhital. Programet e servisit radiodifuziv publik dhe tė gjitha televizioneve komerciale qytetarėt do tė mund t’i shohin pa pagesė, ndėrsa nėse duan tė shohin kanale plotėsuese do tė duhet tė paguajnė. Ato qė dėshirojnė tė kėnaqen nė televizion me rezolutė tė lartė do tė duhet tė kenė Televizor tė tipit HD Ready ose Full HD me mundėsi pėr dekompresim tė TV sinjalit dixhital prej formės MPEG-4. Qytetarėt tė cilėt shikojnė televizion pėrmes operatorit kabllovik, Boom TV, Max TV nuk do tė jenė tė prekur me shkyējen e sinjalit televiziv analog dhe ato kanale televizive vendore do tė mund t’i shkohin si deri tani. Nėse blihet televiziori ri me tjuner tė ndėrtuar e domosdoshme ėshtė ai tė pėrmbajė DVB-T dhe MPEG-4 dhe mė e dėshiruar ėshtė tė tregojė televizion me definim tė lartė -HD Ready ose FullHD.

Ministri i Shoqėrisė Informatike dhe Administatės Ivo Ivanovski disa herė apelonte qė qytetarėt tė pėrgatiten pėr dixhitalizim dhe tė marrin televizore qė tė munden t’i ndjekin programet. Sipas analizave tė kėshillit pėr radiodifuzion (KRD), 15 pėr qind e familjeve nė tė gjithė shtetin nuk shfrytėzojnė shėrbime tė operatorėve kabllorė, ndėrsa prej tyre vetėm ata qė nuk kanė televizor bashkėkohor do tė duhet tė marrin resiver.

Set top Boks-et e nevojshme pėr ndjekjen e programeve me fillimin e dixhitalizimit janė tė pranishme nė mė shumė se 100 vende shitėse nė Maqedoni. Qytetarėt munden t’i marrin nė sallonet e ONE dhe nė tė gjitha vendet shitėse pėr paisje teknike. Ēmimi i paisjes arrin 990 denarė. Paisje tė tilla pa pagesė do tė marrin shfrytėzuesit e ndihmės sociale. Pėr atė kategori tė qytetarėve shteti pėrmes RTM-sė furnizoi 40.000 set-top-bokse. Munden t’i marrin nė qendrat pėr punė sociale.
PM
Top

Topic Options Reply to this topicStart new topicStart Poll

 

Postimet janė nė pronėsi tė vet postuesve, redaksia jonė nuk mer asnjė pėrgjegjėsi per permbajtjen e tyre!

© 2004-2017 Studentet.info™ | Kopjimi ėshtė i lejuar nėse theksohet burimi | Developed by: Just5 Studio