Studentet.info
 Kėrko      Antarėt      Aktivitet


  Reply to this topicStart new topicStart Poll

> KAPITALI SHOQEROR DHE ZHVILLIMI EKONOMIK
INDEXI
Postuar nė: 09.12.2006, 00:25
Quote Post


Tėrė kohėn flas :)
*****

Posti: Antarė
Postime: 569
Antari Nr: 3362
Bashkangjitur: 15.10.2006




KAPITALI SHOQĖROR DHE ZHVILLIMI EKONOMIK
Mr. Ahmet Alibashiē

Kapitali shoqėror relativisht ėshtė njė koncept i ri nė shkencat shoqėrore i cili shpreh aftėsinė e pjesėmarrėsve tė njė shoqėrie ose grupe qė kolektivisht tė veprojnė rreth realizimit tė qėllimeve tė pėrbashkėta.
Kontrolli dhe angazhmani aktiv nė forma tė ndryshme tė shfrytėzimit janė elementet mė tė rėndėsishme tė kapitalit shoqėror.Ėshtė hulumtuar deri mė tash se forma tė ndryshme tė kapitalit shoqėror janė tė domosdoshme pėr zhvillim ekonomik dhe politik tė njė vendi gjegjėsisht moskontrolli dhe pasiviteti ka njė cmim tė lartė ekonomik dhe politik.
Si njė formė kolektive e ndihmės , kapitali shoqėror ėshtė shumė i rėndėsishėm pėr vendet e pazhvilluara dhe tė varfura. Kjo luftė ka pėr qėllim qė tė tregoj hulumtimet e kėsaj lėmije qė tė tregoj njė mundėsi e cila ėshtė realizuar para shoqėrisė islame si njė gjenerator mė i rėndėsishėm i Bosnjės dhe Hercegovinės.
Bosnja dhe Hercegovina njė kohė tė gjatė ka qenė njė shoqėri tepėr e politizuar.Jeta publike nė kėtė vend jo rrallėherė varet nga politika e lartė profesionale nga e cila priten pėrgjigjet e tė gjitha problemeve tė boshnjakėve.Nė kohėn e fundit janė popullarizuar reformat politike tė gjitha segmenteve tė cilat ashtu si thuhet kėtė vend duhet ta sjellin nė njė fazė zhvillimi.Me kuptimin e brendshėm ato reforma imponohen nga ana e subjekteve tė jashtme politikanėve tanė , ndėrsa kėta gjitha kėto direktiva duhet t`i realizojnė dhe tė japin raport pėr cdo proces.Bosnja dhe Hercegovina kur ėshtė nė pyetje ardhmėria e saj , duket si njė fushėlojė me dhjetė lojtar nė teren tė cilėt luajnė njė lojė tė cuditshme dhe nga veprat e mira tė kėtyre lojtarėve varet ardhmėria e kėsaj shoqėrie , derisa katėr million njerėz pasiv dhe tė pandihmė pyesin se cka po ndodhė , deri nė fund tė bindur se nuk duhet asgjė tė pyesin dhe tė mos marrin pjesė nė asnjė lojė as si shikues e as ta paramendojnė ardhmėrinė e tyre.Sipas mendimit tonė , kjo ėshtė njėra prej problemeve mė tė mėdha tė kėsaj shoqėrie.Njė qėndrim i tillė deficitar as nuk ėshtė i arsyeshėm e as qė ėshtė i pranueshėm.Nė kėtė qėllim tė luftės ėshtė cunguar rezultati i paramenduar i hulumtimit mė tė ri nė temėn e kapitalit shoqėror , nė bazė tė cilit qytetarėt nuk janė edhe aq pandihmė sikur qė neve na duket.Ky concept i cili neve na konvenon pamarrė parasyshe anėt depressive tė shoqėrisė sonė , kemi arritur deri te njė ambientim tė mirė edhe pse me mėnyrė shumė tė ulėt.Por pėr tė hyrė nė teme duhet qė tė kuptojnė dhe tė sqarojmė se pse mendojmė nė marrėdhėniet passive tė ideve dhe mendimeve tė boshnjakėve.

Paaftėsia e mėsuar

Gjenerata e cila ka jetuar nė Ballkan nė 90 vitet e fundit kanė mėsuar se mundi shpeshherė shkon pėr kurgja.Shumė nga prindėrit tanė nga tri herė kanė ndėrtuar shtėpitė nė jetėrat e tyre tė shkurtėra derisa kanė arritur njė jetė normale nė shoqėri kur gjenerata e tretė e tyre kanė ndėrtuar shtėpitė nga themelet.
Pamdunėsia e njeriut tonė ėshtė e mėsuar !Kjo iu ėshtė imponuar nė kohėra tė vėshtira e cila ka dominuar edhe te ne por me atė mendje dhe vetėdije tė robėruar nė atė kohė.Njė eksperiment nė psikologji ka argumentuar njė qėndrim dhe konstatim tė kėtillė. Psikologėt kanė realizuar kėtė eksperiment me letra tė mbyllura nė kafaz nė tė cilėn kanė provuar rrymėn elektrike.Nė njėrin kafez ka qenė ckycėsi i rrymės e cila patjetėr ka pasur pėr qėllim ckycjen e rrymės derisa nė kafezin tjetėr nuk ka pasur njė ckycės tė kėtillė.Derisa shkencėtarėt herėn e parė e kanė lėshuar rrymėn me ckycėsin nga letra kanė pasur stres ato kanė filluar tė kėrkojnė rrugėdalje nga kafezi.Nė anėn tjetėr mėsuam se sa ka qenė ckycėsi i vėrtetė stresi ka ndalur.Ka qenė vonė lėshimi i rrymės nė mėnyrė tė shpejtė nga njė ckykcės tė kėtillė dhe ka ndalur rrymėn e vetes dhe dhomės tjetėr kėshtu qė nė mėnyrė tė barabart janė ndalur dy pucat.
Herėn tjetėr nuk mund t`i ndihmojmė nė kafezin e tij nėse nuk ėshtė ckycėsi.Ai ka mbetur nė njė qoshe tė kafezit dhe rryma ėshtė lėshuar e ndalur kur ka dashur dhe ka vepruar tjetėrkush.Nga ky eksperiment shkencėtarėt kanė arritur nė dy konkludime tė rėndėsishme pėr ne.Sė pari , zogu i cili ka qenė nė kafez pa ckycės derisa nuk i ka ndihmuar askush nė realizimin e qėllimit tė tij ka jetuar shumė shkurt.E dyta dhe mė e rėndėsishmja , kur do t`i largonim zogjėt nga kafezi pa ckycės nė atė me ckycės ato zogj munden ende tė durojnė tė frustruar do tė rrinin nė njė qoshe tė kafezit derisa dikush tjetėr tė veproj dicka ma ndryshe se ckycja dhe kycja e rrymės elektrike.
Askund nuk ėshtė alarmuar se cka duhet tė veprohet pėr ta larguar stresin.Ato kanė mėsuar se vetes vet nuk mund t`i ndihmojnė.Nuk e kanė paramenduar se situata thjeshtė ėshtė e imagjinuar!Ashtu ėshtė edhe me shumicėn e boshnjakėve.Ato kanė mėsuar se pėr ardhmėrinė e tyre vendos dikush tjetėr edhe pse ndoshta ėshtė kundėr tyre krejt njejtė ato kanė kuptuar.Fėmijėt janė ai ckycėsi ishin nė Becu, kėshtuqė 17 vjet nė Beograd dhe kohėpaskohe nė Zagreb ardhmėria e tyre ėshtė vendosur.Sot megjithėate nuk ėshtė ashtu.Bosnja nuk mund tė krahasohet me njė kafez dhe njė ckycės nė tė i cili ėshtė nė duart e qytetarėve tė vetėm , por mund tė konstatojmė se kemi tri ose katėr ckycės nga tė cilėt njėri prej tyre ėshtė nė duart tona dhe me mundėsit tona tė vogla mundohemi qė ta pėrballojmė sfidėn e grushtit tė ckycėsve tjerė qė nuk janė nė duart tona.
Konstatimi tjetėr i marrėdhėnieve pasive tė boshnjakėve lind si pasojė e sistemit socialist ku shteti ka qenė e pėrbiruar pėr tė gjitha.Tash kur mė shteti nuk ėshtė agjendi i vetėm i zhvillimit pason shprehija e pasivitetit nė shtet e cila pėrfaqėson ndalje dhe ngecje nė zhvillim.Tash t`i kthehemi temės sonė kryesore.


Definicioni i kapitalit shoqėror

Njohuria shoqėrore ėshtė gjė e vetme e kompletuar pėr mėsimin e njė zhvillimi tė fortė politik dhe ekonomik tė njė shoqėrie ku duhet patjetėr tė dijmė llojet e kapitalit: financiar , fizik , njerėzor dhe kapitali shoqėror.Kapitali financiar nėse e gjykojmė atė do ta gjejmė nė njė izolim tė lirė nė nivel botėror dhe ėshtė mjaft i rėndėsishėm.Kapitali fizik pėrfaqėson tė mirat matriale sic janė : ndėrtesat , infrastruktura , makinat etj , dhe mundet me shpejtėsi relative tė ndėrtohet.Kapitali njerėzor ose intelektual , e cila pėrfaqėson dituritė , aftėsitė e njerėzve dhe kreativiteti i tyre , ėshtė mė i rėndėsishmi.Dikund 70 % tė vlerės sė njė kompanije e pėrbėjnė potencialet matriale.Sot ekonomistėt konstatojnė se afėrsisht 63 % nga vlera e kompanisė pėrbėhet nga potencialet jomatriale , gjegjėsisht njerėzit.Kapitali shoqėror ėshtė njė matrial lidhės ku njerėzit dėshirojnė t`i lidhin : kapitalin fizik , financiar dhe njerėzor , ta lėnė nė funksion tė tė mirave shoqėrore dhe si e tillė kjo ėshtė njė faktor mjaft i rėndėsishėm zhvillimi.Ajo ėshtė relativisht njė emėrtim i ri tė njė koncepti tė vjetėr , ndėrsa nė 20 vitet e fundit pėrjetoi njė rritje meteore si rezultat i punės sė profesorit tė Hardvardit Robert .D. Putnamu.Pa marrė parasysh se bėhet fjalė pėr njė emėrtim tė konceptit tė ri , nuk ekziston njė definim i prerė , por karakteristikat e saj flasin pėr “aftėsia e strukturės shoqėrore e cila pėrkrah efikasitet mė tė madh pėr akcionin kolektiv”. Pa marrė parasysh risinė e re tė kėtij koncepti , do tė koncentrohemi pėr dicka mė shumė nė definicionin e saj.Sipas autorit Anirudh Krishna “kapitali shoqėror pėrfaqėson njė variabėl tė huazimit tė akcionit kolektiv qė pastrohet nga kualiteti i raporteve tė njerėzve nė njė vend ose shoqėri.”Kapitali shoqėror , me fjalė tjera ėshtė “ajo karakteristik e organizatės shoqėrore sic janė rrjetet , normat dhe besimet , e cila ndėrlidh dhe koordinon pėr hir tė interesit tė pėrbashkėt.”Nė kohėn e fundit Putnam thekson reciprocitet nė vend tė besimit ndėrmjet njerėzve si e mirė kolektive duhet potencuar njė ndėrlidhje interaktive midis besimit qė ėshtė kapital shoqėror dhe shpresėn pėr lidhje me tė tjerėt.Prirja positive ose negative janė tė rralla tė cilat nė princip tė rrethit nė bazė interesi ; shpresa jonė e ndėrlidhur me shpresėn e tė tjerėve ėshtė e theksuar nė bashkimin e interesave tona me tė tjerėt.Ose sic thotė Alan Fox : “ besimi ndėrmjet njerėzve ka tendencė pėr tu shėndėrruar nė besim ndėrmjet njerėzve deri atėherė kur mosbesimi ndėrmjet njerėzve tė ketė tendencė tė shėndėrrohet nė mosbesim ndėrmjet njerėzve.”Sipas Putnam , kjo ngecje “ rilindja e jetės shoqėrore” ashtu qė promovon atė lidhje tė interakcionit qė thekson normėn e gjeneralizuar nė recopricitet , e cila i dha njė gurė tė madh kapitalit shoqėror.Nga kėtu i gjithė ky version ose ai i principit tė artė mund tė praktikohet nė cdo shoqėri.
Sic thekson Davorka Matic , :”pa minimum mirėqenie ose besim nė njerėz tjerė dhe rrolet qė shpėrndahen , pėrditshmėria e jonė do tė hasej nė frikė tė pėrgjitshme , painformim dhe pasiguri ontologjike” secilėn herė kur shkojmė nė restorant , te mjeku nė shėtitje etj do ta hasim nė pasiguri.Frensis Fukajama kapitalit shoqėror e definon si :” ajo komponent e kapitalit njerėzor e cila ndihmon antarėt e njė shoqėrie ti besojnė njėri tjetrit dhe tė punojnė nė formimin e grupeve tė reja dhe shoqėri ekonomike”.Grootaert dhe Van Bastelaer janė pėr hulumtimet kuantitative tė kapitalit shoqėror dhe me organizimin e Bankės Botėrore , kanė dhėnė kėtė definicion pėr kapitalin shoqėror:” institucion i sjelljeve , qėndrimeve dhe vlerave e cila udhėhiqet nė interakcion ndėrmjet njerėzve dhe dobisė qė japin ato pėr zhvillim ekonomik dhe shoqėror.Kapitali shoqėror mė sė shumti definohet si :” besim present , norma dhe rrjet shoqėror e cila mundėson akcion shoqėror nė tė mirėn e individit dhe shoqėrisė nė tėrėsi.Kėtu bėnė pjesė edhe kapitali social nė proporcionin shoqėror me numrin e rrjeteve shoqėrore dhe raporteve intensive shoqėrore.”Ideja qėndrore e kapitalit shoqėror ėshtė qė rrjeti shoqėror , gjegjėsisht sjelljet ndėrmjet njerėzve tė kenė vlerė e cila nuk do tė vėshtrohet vetėm nga pėrkėdhelja , por tė aplikohet nė praktik duke ndarė informacione mes veti dhe punė tė pėrbashkėt nė rrjetin shoqėror. Nė mėnyrė precize e definon kapitalin shoqėror promotori kryesor i kėtij koncepti profesori i hardvardit Robert . D.Putnam i cili thotė:”vlera kolektive e secilės shoqėri dhe tė mirat qė dalin nga ai rrjet nė kuptimin e huazimit dhe ndihmės “huazimet tė normave”.Kapitalin shoqėror e shfrytėzojnė ato qė janė tė kycur direkt nė kėtė rrjet por jo edhe qytetarėt e thjeshtė.Kapitali shoqėror ndihmon nė shpėrndarjen e informacioneve ( nė vendet e lira bursat etj) , e cila ndėrlidhė ndihmėn dhe veprimtarinė kolektive e cila nxitė shpėrndarjen e identitetit.Kapitali shoqėror manifestohet nė besimin nė komshit , kolegėt nė punė , antarėt e njė shoqėrie , tė qeverisurit dhe qeveria , pėrmes ndihmės nė cėshtje dytėsore , mbajtjes sė ekuilibrit , pjesėmarrjes nė akcionet shoqėrore etj.

Pėrkthehu dhe Pėrshtati nga Boshnjakishtja:Hamdi Nuhiju , Kumanovė
PM
Top

Topic Options Reply to this topicStart new topicStart Poll

 

Postimet janė nė pronėsi tė vet postuesve, redaksia jonė nuk mer asnjė pėrgjegjėsi per permbajtjen e tyre!

© 2004-2017 Studentet.info™ | Kopjimi ėshtė i lejuar nėse theksohet burimi | Developed by: Just5 Studio