Studentet.info
 Kėrko      Antarėt      Aktivitet


  Reply to this topicStart new topicStart Poll

> GJENERALI I VDEKUR I USHTRISE SE GJALLE
INDEXI
Postuar nė: 18.01.2007, 18:01
Quote Post


Tėrė kohėn flas :)
*****

Posti: Antarė
Postime: 569
Antari Nr: 3362
Bashkangjitur: 15.10.2006



Gjenerali i Vdekur i Ushtrisė sė Gjallė!!!

Nga Hamdi Nuhiju


Para disa kohėsh ishte shumė aktuale debati Qose-Kadare dhe ishte shumė mirė qė u hapėn disa tema tabu tė cilat njė periudhė tė gjatė nuk janė shprehur nga ana e intelektual\ė ve shqiptar. E vėrteta edhe pse e hidhur ėshtė e vėrtetė dhe realiteti qė shprehet pėrmes vlerave sintetike konfirmon cdo sekuencė historike nė rrjedhat shqiptare. Intelektualėt mendojnė se mund tė participojnė nė ndryshimin e rrjedhave historike nė fakt ato segmentojnė degė tė caktuara tė mundit tė tyre e cila paguhet me aplauzet e politikanėve nė pushtet tė cilėt mezi presin njė shfaqje tė tillė serioze nga njerėz joserioz. Nuk mendojmė nė aspektin e lirisė dhe pavarsisė e cila nuk diskutohet , por nė fshehjen e demodes se komunistave tė mykt tė cilėt nė pesėdhjetėvjetė shin e fundit udhėhoqėn me tė mirat publike dhe private pėr tė prodhuar njė efektivitet egoist dhe tė brendshėm pėr sensin e tyre.
Maksima e artė lexo nuk i drejtohet njė populli tė caktuar e as njė grupi tė caktuar, as njė ideologjie tė caktuar , por kjo maksimė orientohet kah popujt , civilizimet, mendjet , zemrat , shoqėritė , sinkronizimet ...Realizmi socialist nuk arriti tė absorboj ngat veti njė numėr tė konsiderueshė m faktorėsh qė ndoshta nė fillim ishin nė dobi tė tyre dhe pro ideve “ majmuniste” tė cilat me ėndje i proklamonin nė shoqėri. Fundi ishte i frikshėm dhe helmprurės pėr mendjet dhe zemrat. Ideologjia e sherrit ishte e mbjellur nė mendjet dhe zemrat e mė tė mirėve dhe mė tė pashmėve studentave tė rinjė tė cilėt sot janė tė sėmur nga kompleksi i quajtur Kadare.
Karavani Enverist i cili vite me rradhė udhėheqi me rrugėtimet e shqiptarėve dhe Shqipėrisė etnike ndėrtoi katedralen e quajtur Kadare dhe ushqeu me afsh cdo sekuencė laike nė zemrėn e njė tė riu.
Debati Qose-Kadare ishte nje dhunti dhe dhuratė pėr popullin tonė tė panjohur me argumentet tė cilat vite me rradhė ishin tė fashitura thellė nė trojet tona etnike. Gėzon fakti se u ngritė shumė zhurmė dhe u hap njė derė e re pėr botėn e vjetėr e cila ishte e fshehur si trupi i femrės myslimane nėn mbulesėn islame e nė natėn e dhėndėrrisė nuk ka burrė qė mund ta harrojė castin e zbulesės historike . Nuk justifikoj tėrė atė kohė tė mbulimit tė argumenteve dhe tė vėrtetave e as mosnjohjen e karakterit tė njeriut tė letrave aspak nuk e demantoj , por sikleti i vėrtetės pas njė periudhe tė gjatė mbulimi ėshtė thjeshtė njė sirius i ri nė qiellin e tretė.
Cdo e vėrtetė e cila lind pas njė vdekje tė thellė ka pasojat dhe histeritė e veta tė cilat po shikohen me sytė astronomik te tė trajnuarve tė “xhaxhit” Enver pėr sintagmėn Kadare.
Njė numėr i madh i mėkateve nė Islam shlyhen ose lahen nėqoftėse nuk pėrsėriten tė njėjtat pėrvecse mėkatit tė quajtur idhull ose idhujtari. Por , rruga e pendimit ėshtė e ēuditshme dhe mjaft sentimentale pėr cdo kėrkues tė saj mund tė ndodhin cudi nga mė tė mėdhajat. Njeriu i ri i cili thyhet nga qelqi i servuar dhe pėrrallzat e fėmijėrisė nuk mund tė masturboj pėr seliėn ndjenjė , por nė cast bėhet zgjedhja e ndjenjės dhe automatikisht lind rezultati i dėshiruar.
Ėshtė me rėndėsi tė dijmė se : “Dielli i ka njollat e veta. Pėrkundėr njollave tė veta ai ėshtė jeta e Tokės. Edhe fati i ka njollat e veta , t`i ke tė drejtė t`i quash dhembje . Mirėpo pikėrisht kėto dhimbje na bėjnė tė aftė qė ta rrespektojmė fatin me tė cilin gjithmonė triumfojmė... .” Kjo frazė e njohur arabe mė kthen pėr disa vite nė realitetin tonė shqiptar dhe njėashtu ma konsolidon tė tashmen dhe sfidėn e quajtur idhull. Dikur njeriu i letrave arriti nė majet e letrave me romanin e tij :”Gjenerali i ushtrisė sė vdekur” , poqese lexohet ky roman me tė vėrtetė ka vlera tė thella artistike qė janė pėr cdo lavdatė. Gabimet qė nuk falen nga populli dhe qė duhet tė gjykohen janė nga i njėjti njeri qė arriti nė majet mė tė larta tė lavdisė njerėzore.I kemi borxh Akademikut tė nderuar Rexhep Qoses pėr shpalosjen e tė vėrtetave tė fshehura dhe zbardhjen e ideve raciste tė autorit tė madh gjakėkaltėrt.
Pėr nė fund mund tė konstatojmė se gjenerali i ushtrisė sė “xhaxhit” ėshtė i vdekur , por ushtria e tij fatkeqėsisht ende ėshtė gjallė, Shpresojmė qė tė zbulohet njė ilac shėrues qė mikrokrimbat nė kokėn e njė tė riu t`i asgjėsoj njejtė sic asgjėson ilaci i doktorave mysliman nga Jemeni sėmundjen e famshme sidėn.

18/01/2007

PM
Top
Llapi_boy
Postuar nė: 18.01.2007, 22:38
Quote Post


Tėrė kohėn flas :)
*****

Posti: Antarė
Postime: 51
Antari Nr: 5243
Bashkangjitur: 14.01.2007



 Citim (INDEXI @ 18.01.2007, 18:01)


Pėr nė fund mund tė konstatojmė se gjenerali i ushtrisė sė “xhaxhit” ėshtė i vdekur , por ushtria e tij fatkeqėsisht ende ėshtė gjallė, Shpresojmė qė tė zbulohet njė ilac shėrues qė mikrokrimbat nė kokėn e njė tė riu t`i asgjėsoj njejtė sic asgjėson ilaci i doktorave mysliman nga Jemeni sėmundjen e famshme sidėn.

18/01/2007


Hamdi vlla, Allahu te shperbleft per artikullin,
me emrin e Allahut edhe keta partizanet e flakt te komunizmit se shpejti do te shuhen siq u shua Xhaxhai i tyre!!
PM
Top
Ethnic Albanian
Postuar nė: 19.01.2007, 09:52
Quote Post


Tėrė kohėn flas :)
*****

Posti: Antarė
Postime: 154
Antari Nr: 3787
Bashkangjitur: 02.11.2006



 Citim (INDEXI @ 18.01.2007, 18:01)
Shpresojmė qė tė zbulohet njė ilac shėrues qė mikrokrimbat nė kokėn e njė tė riu t`i asgjėsoj njejtė sic asgjėson ilaci i doktorave mysliman nga Jemeni sėmundjen e famshme sidėn.

18/01/2007


Hamdi,
a eshte e konfirmuar se schkenctari dhe teologu Zindani ne Jemen ka zbuluar ilacin per Siden??
PM
Top

Topic Options Reply to this topicStart new topicStart Poll

 

Postimet janė nė pronėsi tė vet postuesve, redaksia jonė nuk mer asnjė pėrgjegjėsi per permbajtjen e tyre!

© 2004-2017 Studentet.info™ | Kopjimi ėshtė i lejuar nėse theksohet burimi | Developed by: Just5 Studio