Studentet.info
 Kėrko      Antarėt      Aktivitet


  Reply to this topicStart new topicStart Poll

> PBDNJ-PDK kombinacion gjepolitik V.Epir-R.Mirdites
ardi_pr
  Postuar nė: 19.01.2007, 21:19
Quote Post


Tėrė kohėn flas :)
*****

Posti: Antarė
Postime: 811
Antari Nr: 1964
Bashkangjitur: 03.08.2006



A ėshtė aleanca PBDNJ-PDK kombinacion gjeopolitik
«Vorio-Epir»-«Republikė e Mirditės»?

Friday, 19 January 2007

http://www.sot. com.al/index. php?option= content&task= view&id=38937& lang=

Nga Kastriot Myftaraj - Nė Shqipėri shteti laik dhe
politika laike nė pėrgjithėsi, u mundėsuan qė nga viti 1912
dhe deri mė sot, pėr shkak se feja islame, qė nuk e njeh
ndarjen e fesė nga shteti, nuk kishte zėnė rrėnjė tek
shumėsia e shqiptarėve tė konvertuar me dhunė nė kėtė fe
gjatė okupimit turk.Ky ėshtė njė fakt qė duhet konsideruar
kur kqyret shtetformimi dhe politika shqiptare qė nga ajo
kohė dhe deri mė sot. Vėrtet shqiptarėt e islamizuar nė
kohėn osmane nuk u rikthyen nė fenė e tė parėve atė
kristiane, por kjo erdhi mė tepėr nga mungesa e njė
angazhimi serioz tė misionarėve perėndimorė pėr ta bėrė
kėtė gjė. Edhe vetė rebelimi islamik i vitit 1914 mund tė
shihet si njė provė se restaurimin e regjimit tė vjetėr
osman nuk e donte shumėsia e popullsisė, por vetėm njė
minorancė fanatikėsh tė dhunshėm qė iu imponuan shumėsisė
me forcė. Madje ironikisht nė historinė e shtetit shqiptar,
factori kryesor qė ka mundėsuar prevalimin e laicizmit nuk
kanė qenė popullsitė kristiane, katolike dhe ortodokse, por
popullsia muslimane me origjinė nga tė konvertuarit nė
kohėn osmane. Nė rast se kjo popullsi do tė kishte bėrė
politikė mbi bazė fetare, atėhere shteti shqiptar do tė
ishte shpėrbėrė me kohė. Nga popullsisė e besimit kristian,
shumėsia e katolikėve dhe njė pjesė mė e vogėl e
ortodoksėve kanė qenė kundėr politikės mbi bazė fetare.
Por, derisa e vetmja tentativė serioze e popullsisė
muslimane pėr tė bėrė politikė mbi bazė fetare i pėrket
vitit tė largėt 1914, nė rastin e popullsisė katolike dhe
tė asaj ortodokse kėto tentativa kanė ndodhur edhe mė vonė
dhe me sa duket po ndodhin edhe sot. Dokumentet
austro-hungareze na thonė se nė 1913 diplomacia habsburge
hoqi keq pėr ta bindur kreun e Mirditės Prengė Bibė Dodėn
qė tė hiqte dorė nga projekti i vet pėr njė Republikė tė
Mirditės, ku do tė bėnin pjesė trojet katolike tė
Shqipėrisė sė Veriut, e cila do tė qe sė paku autonome
brenda shtetit shqiptar dhe nė rastin mė tė mirė e pavarur.
Nė ndėrkohė, fill pas krijimit tė shtetit shqiptar, nė Jug
tė Shqipėrisė ndodhi njė lėvizje politike me ngjyrim fetar
ortodoks dhe etnik grek, lėvizja vorio-epirote, e cila
proklamoi shkėputjen nga shteti i porsakrijuar shqiptar tė
pjesės jugore tė territorit tė tij, nga Himara nė Korēė, me
arsyetimin se banorėt e “Vorio-Epirit” qenė ortodoksė dhe
grekė, qė nuk mund tė pranonin tė vazhdonin tė jetonin nė
njė “Turqi tė re”, term me tė cilin pėrcaktonin Shqipėrinė,
pėr shkak se shumėsia e popullsisė sė saj qe muslimane. Pėr
hir tė sė vėrtetės duhet thėnė se kjo lėvizje politike
ortodokse nė jug, e konceptuar si njė kryqatė kristiane
ortodokse, u bė katalizator pėr rebelimin islamik nė
Shqipėrinė e Mesme. Si rezultat i aktivizimit tė njė skeme
tė kombinimit tė politikės me fenė, shteti shqiptar u
shpėrbė nė vitin 1914, nė prag tė Luftės sė Parė Botėrore,
ende pa u bėrė Shqipėria fushbetejė e palėve ndėrluftuese.
Nė hapėsirėn midis lumit Mat nė veri dhe njė vije qė
shkonte nga Vlora nė Prespė nė jug, u krijua praktikisht
njė emirat islamik nėn flamurin me gjysmėhėnė. Nė jug tė
kėsaj vije u krijua njė formacion shtetėror autonom i
ashtuquajtur i vorio-Epirit, nėn njė flamur tė inventuar me
kryq, qė shprehte identitetin fetar ortodokse tė kėtij
shteti. Nė veri tė lumit Mat, formacioni administrative mė
i spikatur qe ai tradicional i Mirditės qė u mundua tė
tėrhiqte nė orbitėn e vet gjithė malėsorėt katolikė tė
Veriut, duke krijuar praktikisht njė feud katolik.
“Shqiptaria”, feja e supozuar mbifetare e shqiptarėve, u
shpėrbė kėshtu praktikisht nė kudhrėn dhe ēekanin e forcave
politike tė fetarizuara, tė sponsoruara nga tė huajt. Elita
politike shqiptare qė e rikrijoi shtetin e ri shqiptar pas
Luftės sė Parė Botėrore, u kujdes qė ta mbante fenė larg
nga politika, duke evituar lėvizjet politike me konsituentė
fetare, do tė thotė partitė me bazė fetare. Rilindja e
shtetit tė ri shqiptar si pasojė e njė lėvizjeje politike
shekullare nuk u pėlqeu asfare shteteve fqinje Greqisė dhe
Mbretėrisė Serbo-Kroato- Sllovene (kjo e fundit e angazhuar
nė Shqipėri nėn influencėn e serbėve), tė cilat nuk e
pranonin ekzistencėn e shtetit tė ri shqiptar, duke e
quajtur atė si njė “Turqi tė re”, pasi shihnin t’ u hiqej
kocka nga goja, do tė thotė ndarja dhe aneksimi i trojeve
shqiptare. Pėr kėtė arsye Greqia dhe Mbretėria
Serbo-Kroato- Sllovene tentuan qė tė riaktivizojnė skemėn e
politikės sė fetarizuar pėr tė nxitur njė luftė fetare nė
Shqipėri, nė mėnyrė qė tė bėhej fakt i kryer shpėrbėrja e
shtetit shqiptar dhe ato tė plotėsonin ambicjet e tyre
territoriale. Beogradi i nxiti krerėt katolikė, veēanėrisht
nė Mirditė, qė tė ngrinin njė lėvizje irredentiste, duke
kėrkuar shkėputjen nga shteti shqiptar. Kėshtu, u krijua e
ashtuquajtura “Republika e Mirditės”. Beogradi pati sukses
nė kėtė ndėrmarrje pasi u mundua qė tė manipulonte me
katolikėt shqiptarė, tė cilėt qenė tė pakėnaqur ngase
shikonin se shteti i ri shqiptar kontrollohej nga
aristokracia e dikurshme osmane, pashėt dhe bejlerėt. Por,
nė rast se kjo qe njė gjė atavike, po aq atavike qenė
kėrkesat e malėsorėve katolikė qė kėrkonin tė ruhej sistemi
i vjetėr i autonomisė fisnore, sipas tė cilit ata nuk
jepnin taksa dhe ushtarė, ēka qe krejt e papranueshme pėr
njė shtet modern. Serbia e pohoi implikimin e saj nė kėtė
lėvizje, duke e mbrojtur publikisht lėvizjen e Mirditės nė
Lidhjen e Kombeve. “Republika e Mirditės” u financua dhe u
pajis me armė nga serbėt, tė cilėt nė atė kohė mbanin
ushtrinė e tyre brenda njė tė ashtuquajtur “vije
strategjike” nė territorin shqiptar, e cila shkonte deri nė
Lurė, fare pranė Oroshit, ku qe qendra e “Republikės sė
Mirditės”. “Republika e Mirditės” kaloi nė rebelim tė
armatosur kundėr shtetit shqiptar, tė cilin e shpalli si
njė “Turqi e re” qė shtypte katolikėt dhe ēoi njė
pėrfaqėsues pranė Lidhjes sė Kombeve pėr tė kėrkuar njohjen
si shtet i pavarur. “Republika e Mirditės” qe njė thikė pas
shpine pėr shtetin shqiptar, nė kohėn qė fuqitė e mėdha po
diskutonin nė njė konferencė ambasadorėsh nė Paris nėse
Shqipėrisė duhej qė t’ i jepej ose jo pavarėsia, pasi
Shqipėria, qė nga viti 1913, sipas Traktatit tė Londrės tė
kėtij viti me tė cilin fuqitė e mėdha rregulluan Ballkanin
postosman, qe ende njė shtet autonom, nėn kujdestarinė
kolektive tė fuqive tė mėdha. Pėr fat tė mirė, elita e
klerit katolik shqiptar, qė pėrbėnte dhe elitėn
intelektuale katolike shqiptare tė kohės, e dėnoi kėtė
rebelimin e Mirditės dhe kjo influencoi mė sė shumti qė
skema me frymėzim serb se “Republika e Mirditės” qe
kundėrvėnie e kristianėve ndaj muslimanėve, mos tė pranohej
nė rrafsh ndėrkombėtar. Nė ndėrkohė edhe Greqia tentoi tė
aktivizojė nė Jug tė Shqipėrisė njė skemė politiko-fetare
kristiane ortodokse, nė kuadrin e projektit tė
Vorio-Epirit. Krerėt e tė ashtuquajturit shtet tė
Vorio-Epirit tė krijuar para Luftės sė Parė Botėrore, u
paraqitėn nė Konferencėn e Paqes nė Paris, ku me ndėrhyrjen
e Greqisė, u dėgjuan njėlloj si pėrfaqėsuesit e shtetit
shqiptar. Krerėt e “Vorio-Epirit” deklaruan se duke qenė
kristianė ortodoksė ata nuk mund tė jetonin nė njė shtet me
shumėsi islamike dhe kėrkonin shkėputjen e territoreve tė
tyre dhe bashkimin me Greqinė dhe nė pamundėsi njė status
autonomie brenda shtetit shqiptar. Por, Greqia nė atė kohė,
pėr shkak se qe e angazhuar nė njė luftė tė dėshpėruar ne
Turqinė nė Anadoll, nuk qe nė gjendje qė tė ngrinte njė
lėvizje tė armatosur “vorio-epirote” nė Jug tė Shqipėrisė,
ashtu siē po bėnte Serbia nė Veri dhe siē pati bėrė Greqia
nė 1914. Kėto skema serbe dhe greke dėshtuan falė presionit
qė i bėri Britania e Madhe dhe Italia Mbretėrisė
Serbo-Kroato- Sllovene dhe Greqisė dhe falė mbėshtetjes qė
kėto dy fuqi tė mėdha i dhanė Shqipėrisė nė Lidhjen e
Kombeve. Me dėshtimin e kėtyre dy skemave kaloi rreziku i
shpėrbėrjes sė shtetit shqiptar dhe ky erdhi duke u
stabilizuar gradualisht deri nė fillim tė Luftės sė Dytė
Botėrore. Me rikthimin e pluralizmit politik nė Shqipėri nė
1990, nė Shqipėri, nė pėrgjithėsi vazhdoi tė ruhet tabuja e
shmangies sė politikės nga linjat fetare, duke mos u
krijuar parti me identitet fetar. Pėrjashtim bėnte Partia
Demokristiane, e cila qė nga emėrtimi ishte parti me profil
njėfetar. Krerėt e Partisė Demokristiane, qė prej krijimit
tė saj dhe deri mė sot kanė pretenduar se Partia
Demokristiane, pavarėsisht nga emri (?!), nuk ėshtė njė
parti e njė komuniteti tė vetėm fetar, atij kristian
katolik, por ėshtė e hapur pėr njerėz nga tė gjitha besimet
fetare. Ky ėshtė njė argument shumė i dobėt, qė dėshmon pėr
joseriozitet. Nėse fjalėt nuk merren seriozisht atėhere
mund tė dalė edhe njė parti fashiste dhe tė thotė se
pavarėsisht nga ky emėrtim, ajo ėshtė njė parti
demokratike. Disa pretendojnė se krijimi i kėsaj partie me
ngjyrim fetar u bė qė bota tė shohė se Shqipėria nuk ėshtė
njė vend thjesht islamik, por se atje ka dhe politikė me
ngjyrim kristian. Nė rast se ky ka qenė qėllimi, atėhere ai
nuk u arrit, madje u arrit e kundėrta, pėr faktin se deri
nė vitin 1997 Partia Demokristiane nuk qe fare parti
parlamentare dhe pas vitit 1997 pati vetėm njė deputet,
deri nė vitin 2005, kur siguroi dy deputetė nė aleancė me
PD-n. Kjo qe shumė pak pėr t’ i treguar botės se nė
Shqipėri ka dhe njė politikė demokristiane. Kjo retorikė
nuk e fsheh dot tė vėrtetėn qė del qartė nga fakti se tė
gjithė kryetarėt e kėsaj partie, qė prej krijimit tė saj nė
vitin 1991 kanė qenė katolikė. Qė nga i ndjeri Ndrekė Luca,
qė ka qenė kryetar i komisionit nismėtar pėr krijimin e
kėsaj partie, tek Gjergj Ndoja, Zef Bushati, Nikollė Lesi,
Nard Ndoka. I vetmi ministėr qė ka nxjerrė kjo parti,
Engjėl Ndocaj, nė vitin 1997, ka qenė katolik. Tė tre
deputetėt qė ka nxjerrė kjo parti nė kohėra tė ndryshme
kanė qenė katolikė: Zef Bushati, Nikollė Lesi, Ndue Shpani.
Kėto zbulojnė qartė identitetin katolik tė kėsaj partie.
Gjithsesi, PDK, ky devijim nga tradita politike shqiptare,
nuk u duk problematik pėr shkak tė pėrmasave modeste tė
kėsaj partie. Pavarėsisht ekzistencės sė PDK-sė, gjatė
kėtyre 16 viteve tė pluralizmit politik tė gjitha krahėt
kanė treguar kujdes, me gjasė edhe nėn nxitjen e
ndėrkombėtarėve, qė sė paku nė aparencė mos ta pėrziejnė
politikėn me fenė. Ky rregull u shkel me fryrjen e
befasishme artificiale tė Partisė Demokristiane, nė vitin
2006, me deputetė tė katapultuar nga partitė e tjera, duke
arritur kjo parti qė nga dy deputetė tė ketė tetė deputetė.
Ajo qė tė bėn pėrshtypje ėshtė se nga tė tetė deputetėt qė
ka sot PDK, shtatė janė katolikė, ēka nuk le dyshime pėr
profilin katolik tė kėsaj partie ku i teti ėshtė vetėm njė
“gjethe fiku” pėr tė kamufluar lakuriqėsinė e kombinacionit
politik njėfetar. Pavarėsisht nga qėllimet e deklaruara qė
mund tė kenė ata qė e ndėrmarrin kėtė nismė, gjėrat marrin
rrjedhėn e tyre, tė determinuara nga precedentėt historikė.
Argumenti qė solli Spartak Ngjela kur i bėri avokatinė
kėsaj partie, se kur ne (politikanėt shqiptarė) shkojmė nė
Europė, kun a shohin si njė vend mė sė shumti musliman dhe
u themi se megjithatė kemi njė parti demokristiane, ata na
thonė se ajo ėshtė shumė e vogėl, nuk duket bindės. Sė pari
njė lėvizje politike demokristiane sado e rritur, nuk
mundet qė ta ndryshojė realitetin fetar nė Shqipėri. Kėtė
mund ta ndryshonte vetėm njė lėvizje pėr restaurim
shpirtėror masiv kristian, por atėhere do tė bėhej e
panevojshme njė parti demokristiane. Dhe kjo ėshtė e qartė
se nė vendet e tjera ish-komuniste qė janė krejt kristiane
partitė demokristiane ose janė mė tė vogla se nė Shqipėri,
ose janė inekzistente. Atėhere cili ėshtė qėllimi i kėtij
projekti tė rritjes sė befasishme tė Partisė Demokristiane?
Tradita shqiptare e lėvizjeve politike me ngjyrim fetar
ėshtė mjaft e hidhur pėr mos tė qenė skeptikė dhe tė
alarmuar. Njė linjė politike ekskluzivisht katolike nuk
mundet mos tė krijojė fantazmėn e “Republikės sė Mirditės”.
Argumenti qė sjell vetė kryetari i ri i kėsaj partie Nard
Ndoka, se nisma pėr zgjerimin e PDK bėhet pėr tė future nė
politikėn shqiptare frymėn perėndimore demokristiane, nuk
duket e besueshme po tė shikosh se cilėt janė deputetėt e
kėsaj partie duke filluar qė nga kryetari Nard Ndoka. Nė
fakt kėta deputetė, duke filluar nga vetė z. Ndoka nuk e
kanė nivelin intelektual pėr tė marrė pėrsipėr misionin qė
pretendojnė dhe kjo u duk qartė nė njė intervistė qė z.
Ndoka dha pėr Fioralda Dardhėn nė emisionin e saj tė
kėndshėm nė “Vizion Plus”, nė tetor 2006. Kur Fioralda
Dardha i tha z. Ndoka se a i njihte ai si kryetar i
demokristianė ve dhjetė urdhėresat e Moisiut, z. Ndoka u
pėrgjegj se sigurisht qė i njihte. Por kur Fioralda i
kėrkoi qė t’ ia thoshte z. Ndoka hezitoi duke thėnė se nuk
ishte vendi (?!), kur dihet se politikanėt demokristianė
europianė nė emisione tė tilla u pėrgjigjen me kėnaqėsi
pyetjeve tė tilla, duke pėrdorur rastin pėr tė potencuar
fjalėn e shenjtė. Pas insistimit tė fioraldės e cila e vuri
nė sedėr duke i thėnė se ajo, edhe pse me origjinė
muslimane i dinted he mund t’ i thoshte, z. Ndoka u detyrua
tė jepte pėrgjigjen e ēuditshme se ne i pėrkasim njė brezi
gjysėmateist qė nuk ka pasur mundėsi tė njihet me kėto
gjėra. Por kjo mund tė kishte vlerė pot ė thuhej nė vitin
1990, por jo nė vitin 2006. Se qė atėhere nuk ka mbetur njė
shtėpi shqiptare, duke pėrfshirė edhe ato me origjinė
muslimane nga koha osmane, ku nuk kanė hyrė librat e
shenjtė Testamenti i Vjetėr dhe ai i Ri. Z. Ndoka ka pasur
gjashtėmbėdhjetė vite kohė pėr t’ i lexuar ato sė paku
pėrciptazi, por nga pėrgjigjia qė dha duket se ai nuk e ka
bėrė as kėtė gjė. A mundet qė ky zotėri, i cili nuk ka
njohuritė minimale nga feja kristiane tė ketė njohuri pėr
filozofinė politike demokristiane? Atėhere ēfarė e shtyu
kėtė njeri qė tė kalojė nga Partia Demokrate e Re nė
Partinė Demokristiane, duke u katapultuar si kryetar, nė
kohėn qė kjo parti u fry artificialisht? Duket se kėtė gjė
e kanė bėrė tė njėjtat qendra tė huaja qė e shtynė
Markagjonin tė shpallė “Republikėn e Mirditės”. Edhe mė e
qartė zbulohet loja qė po luhet, kur shihet se PDK, pas
fryrjes sė saj artificiale, hyri nė njė lloj aleance me
PBDNJ dhe LSI. Nė kėtė aleancė tė re, ajo qė tė bie nė sy
ėshtė prania e njė tjetėr partie me bazė fetare kristiane,
por ortodokse, sic ėshtė PBDNJ. PBDNJ ėshtė njė parti qė
edhe pse shtihet sikur mbron tė gjitha minoritetet etnike
dhe kulturore nė Shqipėri, pavarėsisht nga feja qė kanė,
madje duke shpikur disa minoritete tė paqena, megjithatė
ėshtė parti ekskluzivisht greke dhe ortodokse sa i pėrket
lidershipit tė saj. Tė dy personat qė kanė qenė kryetarė tė
kėsaj partie, qė nga krijimi i saj nė 1992, janė grekė
ortodoksė: Vasil Melo dhe Vangjel Dule. Tė tetė personat qė
kjo parti ka pasur deputetė, deri nė ata tė tre qė ka sot,
janė po ashtu grekė ortodoksė, ose ortodoksė qė e mbajnė
veten pėr grekė: Vangjel Dule, Thoma Miēo, Vasil Melo,
Kosta Makariadhi, Leonard Solis, Ligoraq Karamelo, Kristo
Goxhi, Spiro Peēi (ky i fundit edhe pse u zgjodh si i
pavarur nė fakt ėshtė anėtar i kryesisė sė kėsaj partied he
ka qenė ministėr i kėsaj partie). Tė katėr personat qė kjo
parti ka emėruar ministra nė qeveritė e ndryshme kanė qenė
grekė ortodoksė: Leonard Solis, Niko Kacalidha, Spiro Peēi,
Kosta Barka. Pra, PBDNJ ėshtė njė parti me identitet tė
qartė etnik grek dhe fetar ortodoks. Aleanca mes dy partive
me identitetitn e PBDNJ dhe PDK nuk mund tė pėrcaktohet
ndryshe veē si aleancė e “Vorio-Epirit” me Republikėn e
Mirditės. Prania e LSI-sė nė kėtė aleancė nuk ėshtė gjė
tjetėr veē njė “gjethe fiku” pėr tė mbuluar kėtė tė vėrtetė
lakuriqe. Pėr qendrat qė kanė kėrkuar shkatėrrimin e
shtetit shqiptar nė Athinė dhe nė Beograd, tė cilat tashmė
kanė gjetur aleatė proserbė dhe nė Romė, kanė pasur njė
synim tė hershėm, qė me krijimin e shtetit shqiptar pėr tė
krijuar nė Shqipėri lėvizje separatiste kantonizuese, mbi
baza fetare. Kėtė tezė e ka artikuluar nė mendimin politik
shqiptar Aurel Plasari. Aurel Plasari, nė njė artikull tė
botuar nė ditoren «Korrieri», nė 2 prill 2005 dhe tė
ribotuar nė 2 prill 2006, me titull «Ish-komunistė t nė Shėn
Pjetėr», ku kritikon me tė madhe faktin qė nė funeralin e
Papa Gjon Palit II, Shqipėria u pėrfaqėsua nga tre
ish-komunistė , Nano, Moisiu dhe Berisha (Plasari bėn kėtu
lojėn e Edi Ramės), shkruan pėr njė metodė djallėzore qė
«mund tė dallohet e praktikuar edhe nė Shqipėri prej
mjedisesh tė caktuara kinse politike; duke pėrdorur edhe
mjetet e mundshme tė komunikimit masiv pėr tė vėnė nė jetė
kėtė direktivė, mjediset nė fjalė kanė formuluar dendur
shqetėsimet e tyre kombėtareė jo vetėm pėr marrėdhėniet e
mira mes Kishės Ortodokse dhe asaj Katolike nė Shqipėri,
por edhe pėr bashkėpunimet kulturore-fetare- politike- etj.,
tė atyreve qė ata i cilėsojnė si intelektualė katolikė dhe
intelektualė ortodoksė».(«Korrieri» , 2 prill 2005, f. 19)
Pra, Plasari kėrkon qė politika shqiptare tė devijojė nga
linja historike e «Shqiptarisė», qė e pėrjashton fenė nga
politika dhe qė lėvizjet politike tė ndėrtohen sipas
linjave fetare, duke pasur njė lėvizje politike me ngjyrim
ortodoks dhe njė lėvizje politike me ngjyrim katolik tė
cilat tė bashkėpunojnė, duke qenė sigurisht, nėn vizionin e
Plasarit, katolikėt nėn urdhėrat e ortodoksėve. Kjo do tė
thotė qė katolikėt shqiptarė tė bėjnė lojėn politike tė
Greqisė, nė njė lloj aleance me fantazmat politike tė sė
shkuarės, tė Vorio-Epirit me Republikėn e Mirditės, ēka do
tė shėrbente si njė katalizator pėr ta shpėrbėrė shtetin
shqiptar, duke shkaktuar nė mėnyrė tė paevitueshme dhe
ngritjen e njė lėvizjeje islamike tė llojit tė Haxhi
Qamilit, qė edhe pse e vogėl, do tė qe aq e publicizuar nga
mediat e huaja, sa pėr ta ēuar Shqipėrinė nė humnerė. Miku
i ngushtė katolik i Plasarit ėshtė At Zef Pllumi (nė fakt
fjalėn “at“ nuk e meriton se ėshtė dėbuar me ceremoni nga
Kuvendi franceskan i Tiranės prej vetė kreut tė Urdhėrit
Franceskan tė ardhur posaēėrisht), qė nė njė fotografi tė
paraqitur nė ėebsite personal tė Janullatosit nė internet,
paraqitet nė krah tė Janullatosit, nė mes tė personave qė e
pritėn nė ditėn qė ky erdhi nė Shqipėri, nė 1991. Tashmė
bashkėpunimi qė kėrkon Plasari filloi tė realizohet me
bashkėpunimin Vangjel Dule-Nard Ndoka. Koha e zgjedhur pėr
t’ u ndėrmarrė kjo nismė politike nuk ėshtė rastėsi. Pse
kjo nismė politike (fryrja e PDK dhe aleanca e saj me
PBDNJ) po ndėrmerret nė kohėn kur pritet tė vendoset
statusi i Kosovės? A nuk u shkon pėr shtat serbėve kjo
nismė, tė cilėt tashmė kanė mundėsi pėr tė thėnė se tashmė
edhe kristianėt shqiptarė, katolikė dhe ortodoksė po ndahen
politikisht nga muslimanėt, prandaj serbėt kanė tė drejtė
qė ta ndajnė Kosovėn. Pse nisma politike nė fjalė po
ndėrmerret nė kohėn qė njė lob proserb nė Vatikan qė kėrkon
qė edhe katolikėt e Kosovės, qė janė shqiptarė, si dhe
kishat e tyre, tė kenė njė status kantonal, ashtu si serbėt
e Kosovės? Katolikėt shqiptarė duhet tė hapin sytė dhe tė
shohin se njė grup njerėzish tė dyshimtė, qė nuk kanė
kredencialet minimale intelektuale pėr t’ i pėrfaqėsuar ata
politikisht, po i tėrheqin nė njė lojė shumė tė mbrapshtė,
nga e cila nuk do tė pėrfitojnė ata por interesat greke nė
Shqipėri. Skenari qė kanė ndėrmend qendrat qė i shtyjnė
kėta demokristianė “me tanuz“ (po tė perifrazoj At Fishtėn)
kanė ndėrmend pėr Shqipėrinė skenarin e vitit 1914, tė
kombinuar me vitin 1921.


----------------------------------------
Atdhetar jam, por edhe fetar si duhet. Atdhetari pėrse turp tė ketė tek thotė e dua me shpirt fenė e vet. Hafiz Ali Korēa
PMYahoo
Top
ardi_pr
Postuar nė: 22.01.2007, 10:50
Quote Post


Tėrė kohėn flas :)
*****

Posti: Antarė
Postime: 811
Antari Nr: 1964
Bashkangjitur: 03.08.2006




Shpėrthen revolta nė Himarė

Vasil Bollano prezantohet me himnin grek. Turma irritohet: "Jemi
shqiptarė"



Tubimi elektoral i Partisė Bashkimi pėr tė Drejtat e Njeriut
nė qytetin e Himarės kthehet nė arenė pėrplasjesh dhe
dhunė fizike, qė ka sjellė ndėrhyrjen e forcave tė
rendit. Ekzekutimi i himnit grek dhe fjalimet e mbajtura nė gjuhėn
helene janė shoqėruar me sharje dhe konfrontime nga disa persona
qė ndodheshin nė mes tė turmės.

Ngjarja

Nė orėn 11:15 minuta tė mėngjesit tė djeshėm, nė
sheshin qendror tė Himarės simpatizantė tė PBDNJ-sė dhe
tė degės sė Omonias, kanė qenė tė pranishėm nė
kėtė miting pėr prezantimin e kandidatit pėr kryetar Bashkie
tė Himarės. Pjesėmarrja nė kėtė miting ishte e madhe,
ndėrsa lajmėrimi pėr tė gjithė tė pranishmit
ėshtė bėrė me anė tė afisheve, tė cilat kjo parti
kishte shpėrndarė nė tė gjitha kėndet e qytetit pėr
hapjen e fushatės elektorale. Mėsohet se ceremonia pėr
shpalljen zyrtarisht tė kandidatit pėr kryetar Bashkie tė
Himarės ėshtė shoqėruar me tingujt e himnit tė
Greqisė. Burimet zyrtare nga policia bėjnė tė ditur se
policia e Himarės nuk kishte marrė asnjė njoftim nė lidhje
me kėtė miting. Prezantimi i kandidatit tė Partisė Bashkimi
pėr tė Drejtat e Njeriut, Vasil Bollano, ėshtė bėrė
nė gjuhėn greke. Pikėrisht nė kėtė moment, tre persona
tė pajisur me megafon kanė nisur sharje dhe ofendime ndaj tė
ftuarve.

Tė ftuar nė kėtė miting pėr prezantimin e kandidatit
Bollano ishin: ministri i Punės, Ēėshtjeve Sociale dhe Shanse
tė Barabarta, Kosta Barka, deputeti i Himarės, Spiro Peēi, si
dhe drejtuesit e PBDNJ-sė, Thoma Miēo dhe Thanas Poēi.

Pėrreth 20 minuta kanė vazhduar sharjet dhe ofendimet e tre
personave jo vetėm ndaj kandidatit Bollano, por dhe ndaj gjithė
tė ftuarve nė kėtė miting. Tre personat, tė cilėt
shanin dhe flisnin me megafon janė hedhur direkt ndaj turmės duke
goditur me shkelma dhe grushte, pa marrė parasysh kush dilte
pėrpara. Kjo situatė ka vazhduar pėrreth 10 minuta ndėrsa ka
pasur tė dėmtuar nga turma, por pa rrezik pėr jetėn. Pas
kėtij konfrontimi, tė tre personat janė larguar menjėherė
nga mitingu, ndėrsa mė pas ky miting ka vazhduar edhe pėr 10
minuta. Policia e Himarės, pas sinjalizimit nė lidhje me
situatėn e krijuar, ka ndėrhyrė mė urgjencė, ndėrsa
gjithēka ėshtė qetėsuar. Drejtori i Policisė sė Qarkut
tė Vlorės ka mbėrritur menjėherė nė vendngjarje,
ndėrsa ka marrė masa urgjente nė lidhje me situatėn
ndėrsa ėshtė bėrė e mundur ndalimi i tre personave, tė
cilėt sollėn kėtė incident nė Himarė.

Drejtori

Mehja: Policia qetėsoi situatėn

Drejtori i Policisė sė Qarkut tė Vlorės, Astrit Mehja,
ėshtė shprehur se tre persona ka sjell njė incident nė
mitingun e organizuar nė Himarė pėr shpalljen e kandidaturės
pėr kryetar Bashkie nga PBDNJ. Tre personat me megafon kanė
drejtuar sharje dhe ofeza, si dhe duke thirrur "Rroftė Sali Berisha"
me qėllimin e vetėm, prishjen e mitingut, ka vazhduar Mehja. Pas
sinjalizimit pėr situatėn e krijuar nė kėtė miting u
morėn tė gjitha masat pėr qetėsimin e situatės, por
personat ishin larguar nga mitingu. Menjėherė ėshtė kryer
ndalimi i tė tre personave, ndėrsa kanė kėrkuar falje pėr
gjithēka kanė krijuar nė kėtė miting.





----------------------------------------
Atdhetar jam, por edhe fetar si duhet. Atdhetari pėrse turp tė ketė tek thotė e dua me shpirt fenė e vet. Hafiz Ali Korēa
PMYahoo
Top
Pretorian
Postuar nė: 22.01.2007, 12:52
Quote Post


Na ndejk nga koha nė kohė
****

Posti: Antarė
Postime: 46
Antari Nr: 5252
Bashkangjitur: 15.01.2007



ardi

kjo eshte nje deshmi qe shqiptaret e vecanerisht ata te shqiperise shume pak punojne ne drejtim te mbrojtjes se kombit
PM
Top
ardi_pr
Postuar nė: 22.01.2007, 13:34
Quote Post


Tėrė kohėn flas :)
*****

Posti: Antarė
Postime: 811
Antari Nr: 1964
Bashkangjitur: 03.08.2006



 Citim (Pretorian @ 22.01.2007, 12:52)
ardi

kjo eshte nje deshmi qe shqiptaret e vecanerisht ata te shqiperise shume pak punojne ne drejtim te mbrojtjes se kombit


Fatkeqėsisht kjo ėshtė njė realitet i hidhur smil3dbd4e7853679.gif


----------------------------------------
Atdhetar jam, por edhe fetar si duhet. Atdhetari pėrse turp tė ketė tek thotė e dua me shpirt fenė e vet. Hafiz Ali Korēa
PMYahoo
Top
Llapi_boy
Postuar nė: 22.01.2007, 21:51
Quote Post


Tėrė kohėn flas :)
*****

Posti: Antarė
Postime: 51
Antari Nr: 5243
Bashkangjitur: 14.01.2007



 Citim (ardi_pr @ 22.01.2007, 10:50)
Shpėrthen revolta nė Himarė

Vasil Bollano prezantohet me himnin grek. Turma irritohet: "Jemi
shqiptarė"




A thua se shpejti AKSH-ja ne krye me "superspiunin" e vetquajtur Flor- Flor Bruqi do te marre ndonje aksion ne kete treve shqipetare, apo per momentin i ka do pune me i kry, do pune te dunjallukut e kur ti kryen keto ather do te niset per Xhihad kunder Grekve smil3dbd4dbc14f3f.gif
PM
Top
Uskana2006
Postuar nė: 22.01.2007, 23:04
Quote Post


Tėrė kohėn flas :)
*****

Posti: Antarė
Postime: 2765
Antari Nr: 1800
Bashkangjitur: 21.07.2006




Ka edhe me tutje plepa ne popullin Shqipetare, vete fakti qe ka pasur nje reaksion nga turma dmth se ne ēdo provokim te Grekut do te reagohet.
Kjo me teper ka qene nje matje pulsi Shqipetare nga ana e Grekeve, tash do ta kuptojne se nuk kane shume hapesire per manovrim keta shovinista Grek.
Pozita e veshtire socio-ekonomike e popullit Shqipetare ne Ballkan u ka dhene rast shume rrumave te ndryshme fetare si dhe shovinizmit te fqinjeve te shfrytezojne kete situate per aktivitetet e tyre.
Heren e fundit ne muajin Nentor ne Tirane verrejta dy "aktivista " te shoqates " Deshmitaret e Jehovahut " e cila konsiderohet si sekte ne shume shtete te perendimit .
Kafshate qe s'kaperdihet eshte mjerimi" te shpresojme se se shpejti do te mund ta tejkalojme kete situate te veshtire.
PM
Top
ardi_pr
Postuar nė: 23.01.2007, 16:38
Quote Post


Tėrė kohėn flas :)
*****

Posti: Antarė
Postime: 811
Antari Nr: 1964
Bashkangjitur: 03.08.2006



Shkrimi im nė Bold

Uskana:
Ka edhe me tutje plepa ne popullin Shqipetare, vete fakti qe ka pasur nje reaksion nga turma dmth se ne ēdo provokim te Grekut do te reagohet.
Kjo me teper ka qene nje matje pulsi Shqipetare nga ana e Grekeve, tash do ta kuptojne se nuk kane shume hapesire per manovrim keta shovinista Grek.

Uskana, me nje lule nuk qel pranvera keshtu thotė populli, prandaj edhe pse ka pasur reaksion nga 2-3 patriot shqipetar kjo nuk duhet te na e ulė tensionin dhe nuk duhet te na qetėsoj, sepse shumica nuk e denoj rastin e aq me pak ata qe e perfaqesojne voten e popullit shqipetar, asnje Institucion nuk ka dal me nje komunikat per te denuar aktin anti-kombetar dhe provokues dhe kjo eshte per tu brengosur seriozisht smil3dbd4e7853679.gif

Uskana:
Pozita e veshtire socio-ekonomike e popullit Shqipetare ne Ballkan u ka dhene rast shume rrumave te ndryshme fetare si dhe shovinizmit te fqinjeve te shfrytezojne kete situate per aktivitetet e tyre.
Heren e fundit ne muajin Nentor ne Tirane verrejta dy "aktivista " te shoqates " Deshmitaret e Jehovahut " e cila konsiderohet si sekte ne shume shtete te perendimit .
Kafshate qe s'kaperdihet eshte mjerimi" te shpresojme se se shpejti do te mund ta tejkalojme kete situate te veshtire

Kjo ėshtė mė se e vertet, rryma te ndryshme une me mire do ti kisha quajtur "Sektare" sepse shumica e tyre skan te bejne me fe fare, pra ato jane duke vepruar lirshem ne shqiperi dhe jane duke i shfrytezuar popullaten shume te varfer shqipetare kete hapsire madje u kan lene vete qeveitaret te cilit korruptohen shume lehte, sepse keto sekte mundohen se pari ti blejne njerezit qeveritar per te vepruar me shlirshem nder keto sekte padyshim se jane edhe te grupi sektar shum te rrezikshem te ashtuquajturit "deshmitar te jehovait" per me shume rreth doktrines se tyre
http://www.islamidhekrishterimi.com/krishterimi.htm
Situata te tilla mund ti tejkalojme vetem nese zgjidhen njerezit e duhur ne qeveri, e jo njerez qe shiten e blihen


----------------------------------------
Atdhetar jam, por edhe fetar si duhet. Atdhetari pėrse turp tė ketė tek thotė e dua me shpirt fenė e vet. Hafiz Ali Korēa
PMYahoo
Top
Uskana2006
Postuar nė: 23.01.2007, 21:00
Quote Post


Tėrė kohėn flas :)
*****

Posti: Antarė
Postime: 2765
Antari Nr: 1800
Bashkangjitur: 21.07.2006




Ne kohe kur populli Shqipetare ne Ballkan gjendet ne kete situate socio ekonomike dhe politike dhe kur mundohet te integroje Bashkesine Evropiane eshte e kuptueshme se Greku do te vazhdoje te luaj keshtu me politikanet tane por jo edhe normale. Mos mendo se nuk ka politikane Shqipetare qe nuk deshirojne te reagojne por nuk guxojne sepse Greku kercenohet me VETO ne hyrje te Shqiperise ne BE.
Por ka metoda tjera te luftimit te shovinizmit Grek, dhe ato perdoren,, deri ne mekembje,,,,,
PM
Top

Topic Options Reply to this topicStart new topicStart Poll

 

Postimet janė nė pronėsi tė vet postuesve, redaksia jonė nuk mer asnjė pėrgjegjėsi per permbajtjen e tyre!

© 2004-2017 Studentet.info™ | Kopjimi ėshtė i lejuar nėse theksohet burimi | Developed by: Just5 Studio