Studentet.info
 Kėrko      Antarėt      Aktivitet



  Reply to this topicStart new topicStart Poll

> Mbrojtja e Vendeve Muslimane
Ebu_Duxhane
Postuar nė: 28.01.2007, 15:11
Quote Post


Tėrė kohėn flas :)
*****

Posti: Antarė
Postime: 64
Antari Nr: 5493
Bashkangjitur: 27.01.2007



Mbrojtja e Vendeve Muslimane

Obligimi i parė pas imanit ėshtė dėbimi i armikut agresor i cili e ka sulmuar fen dhe qėshtjet e dunjas". Ibn Tejmia.


Tė gjitha falenderimet i qofshin Allahut, ne e kėrkojm strehimin e Tij dhe ne e kėrkojm faljen e Tij. Ne Kėrkojm strehim tek Allahu prej sė keqės tė vetės sonė dhe nga e keqja e veprave tona. Cilindo qė Allahu e udhėzon askush nuk mund ta devijoj dhe cilindo qė Allahu e devijon askush nuk mund ta udhėzoi atė dhe dėshmoi se nuk ka Hyjni pėrveq Allahut dhe Muhamedi (sav) ėshtė rob dhe i Dėrguar i Tij. Bekimi i Tij qoft mbi tė, familjen dhe shokėt e tij. Mė pastaj;
Allahu e ka zgjedhur kėtė fe tė jetė mėshirė pėr botėn. Ai e ka dėrguar mė tė bekuarin prej tė dėrguarėve tė jetė Pejgamberi i fundit pėr kėtė fe. Qė tė sjell fitore me shpatė dhe shtizė, pasi qė Ai qartazi e ka sqaruar atė (fen Islame) me evidenc dhe argumente. Pejgamberi (sav) ka thėnė nė njė hadith sahi i transmetuar nga Ahmedi nė Tabrani: "Unė jamė dėrguar para Orės me shpatė, derisa tė adhurohet vetėm Allahu mė i Larti pa i bėrė shokė. Ai mė ka dėrguar furnizimin nėn hijen e shtizės dhe ka caktuar poshtėrsi dhe nėnqmim pėr ata qė e kundėrshtoin urdhėrin timė. Dhe kushdo qė i pėrngjan njė populli, ai ėshtė njėri prej tyre " Allahu mė i Larti, nė menqurin e Tij, e ka sendėrtuar shpėtimin e njerėzimit me kėtė rregull tė luftimit, se mė i Larti ka thėnė:

". . . dhe sikur All-llahu tė mos i kontrollon disa njerėzi me disa tė tjerė, do tė shkatėrrohej toka, po All-llahu ėshtė bamirės i madh ndaj te gjitha botrave (njerėzimit, xhinėve dhe tė gjithė asaj qė egziston)." (S. al Bekare: ajeti 251)

Kėshtuqė, Allahu i Gjithfuqishėm i Madhėrishmi e ka vendosur kėtė rregull si mirėsi ndaj njerėzimit, dhe e bėri (kėtė rregull) dominuese dhe e pėrhapur mirė. Gjithashtu, qė vendet e praktikimit dhe tė adhurimit tė mbrohen.

Allahu i Lartmadhėruar ka thėnė:

". . . dhe sikur All-llahu tė mos i kontrollon disa njerėzi me disa tė tjerė,do tė rrėnoheshin manastirėt, kishat, havrat e edhe xhamitė qė nė to pėrmendet shumė emri i All-llahut. E All-llahu patjetėr do ta ndihmojė atė qė ndihmon rrugėn e Tij, se All-llahu ėshtė shumė i fuqishėm dhe gjithnjė triumfues. (S. al Haxh: ajeti 40).

Kjo rregull e MBROJTJES apo Xhihadit ka zėnė vend nė shumė faqe tė Librit tė Allahut tė Gjithfuqishėm, Tė Madhėruarit, nė mėnyrė qė e vėrteta tė bėhet e qartė duhet ta posedoj njė fuqi pėr ta mbrojtur atė. Sa e sa herė e vėrteta ėshtė mundur pėr shkak tė lėnjes pasdore tė poseduesit, dhe sa gėnjeshtrat janė ngritur nga aleatėt dhe njerėzit e saj qė dėshiroin tė sakrifikoin. Xhihadi ndėrtohet nė dy shtylla kryesore. Durimi i cili e nxjerr trimėrin dhe gjenerozitetin e zemrės, me tė cilėn njėri e shpenzon pasurin dhe shpirtin e tij. Sidoqoft, sakrifikimi i vetvetės ėshtė mė i madhė se sa gjeneroziteti, dhe nė hadithin sahi, tė raportuar nga Ahmedi; "Imani ėshtė durim dhe gjenerozitet".

Ibn Tejmia ka thėnė: "Pėrmirėsimet e fėmijėve tė Ademit nė fen dhe qėshtjet e dunjas sė tyre nuk do tė jenė tė kompletuara pa trimėri dhe gjenerozitet". Dhe Allahu e ka bėrė tė qart se kushdo qė ia kėthen shpinėn Xhihadit me vetėn e tij (Luft), qė Ai do ti zavendėsoi ata me njerėz qė do ta bėjnė atė.

"Nėse nuk dilni, Ai do t’ju dėnojė me njė dėnim tė dhembshėm, do t’ju zėvendėsojė me njė popull tjetėr dhe Atė nuk e dėmtoni aspak. All-llahu ka mundėsi pėr ēdo gjė." (S. at Tauba: Ajeti 39).

Pejgamberi s.a.v.s. gjithashtu i ka nėnvizuar dy prej mangėsive mė tė liga: koprracia dhe tė jesh frikacak. Kėto mangėsi dėrgojn kah korruptimi i shpirtit dhe dėmtimimi i shoqėris. Nė hadithin sahi: "Mė e keqja qė gjendet nė njeriun ėshtė koprracia dhe tė jesh frikacak." Transmetuar nga Abu Daudi dhe ėshtė sahi. Kanė kaluar kohėrat kur selefėt e devotshėm iu pėrmbajtėn kėsaj rregulle tė luftės dhe u bėnė zotrit e kėsaj bote dhe mėsuesit e njerėzimit.

I Lartmadhėruari ka thėnė:
Dhe prej tyre (Bijėve tė Izraelit) Ne bėmė prijės duke u dhėnė udhėzim nėn komandėn Tonė, pasi qė ata (qė i bėmė prijėsa) ishin tė durueshėm dhe e kanė pas zakon qė tė besojn me bindje nė Ajetet Tona (fakte, evidenc, ajete, mėsime, shenja, shpallje etj.). (S. as Saxhdah: Ajeti 24)

Siq ka thėnė Pejgamberi (Sav) nė hadithin sahi: "Fillimi i kėtij Umeti ėshtė reformuar me maturi dhe besim tė bindshėm, dhe fundi i kėtij Umetit do tė shkatrrohet nga koprracia dhe dėshira e madhe." Transmetuar nga Ahmedi dhe Tabrani nė El Ausat dhe El Baihaki.
Fatkeqėsisht, pati gjenerata qė erdhėn pas Muslimanėve tė hershėm tė cilat (gjenerata) i lan anash rregullat e Allahut. Ata e braktisėn Zotin e tyre dhe Ai i braktisi ata. Ata i braktisėn rregullat e Tij dhe kėshtu ata humbėn.

"E pas tyre (tė mirėve) erdhėn pasardhės tė kėqij, qė e lanė namazin (p.sh. bėnė qė namazet e tyre tė humben, ose duke mos i kryer ato apo duke mos i kryer ato si duhet, apo duke mos i kryer ato me kohė, etj.) e u dhanė pas kėnaqėsive (trupore), e mė vonė do tė hidhen nė ēdo gjė tė keqe (ose nė Gaja)." (S. Merjem, ajeti 59).

Ata i pasuan epshet e tyre dhe veprat e kėqija i panė si tė mira.
Nė hadithin sahi:"Allahu e urren gjdo arrogant vetijak, hallakatės i tregjeve, natėn si kufom dhe ditėn si gomarė, i ditur nė qėshtjet e botės ndėrsa injorant pėr botėn e ardhėshme."

Njėra prej obligimeve tė harruara mė tė rėndėsishme ėshtė obligimi i harruar i Xhihadit. Sepse mungon nga gjendja prezente e Muslimanėve, ata janė bėrė si mbeturin e ujit tė lumit. Gjithashtu siq ka thėnė Pejgamberi (savs): "Jo, por ju do tė bėheni mbeturin sikurse mbeturinat e ujit tė lumit. Allahu do tė vejė Uahn nė zemrat tuaja dhe do ta largoj frikėn nga zemrat e armiqėve tuaj pėrshkak tė dashuris ndaj botės dhe urrejtjes pėr vdekje". Nė njė transmetim tjetėr ėshtė thėnė: "dhe qka ėshtė Uahn, O i dėrguar i Allahut?" Ai (savs) tha:"dashuria pėr botėn dhe urrejtja pėr tė luftuar." Transmetuar nga Ahmedi me zingjir tė mirė. Transmetuar nga Abu Daudi me fjalėt "urrejtja pėr vdekje", dhe ėshtė hadith sahi.

Xhihadi kundėr Pabesimtarėve ėshtė dy Llojesh

Xhihadi Ofenziv (kur armiku sulmohet nė territorin e tij).

Atėherė kur Pabesimtarėt nuk tubohen pėr ti luftuar Muslimanėt. Lufta bėhet Farrd Kifaje kur njė grup i vogėl i ruan kufijt, dhe qė njė ushtri tė dėrgohet sė paku njė herė nė vit tek territoret e armiqėve tė Allahut. Ėshtė obligim i Imamit qė ta tuboi dhe ta dėrgoj njė njėsit ushtarak nė vendin e luftės njėherė apo dy herė nė vit. Pėr mė shumė,ėshtė pėrgjegjėsi e popullatės Muslimane qė ta ndihmojn atė, dhe nėse ai nuk e dėrgon njė ushtri ai ka bėrė mėkat.- Dhe Ulemat e kanė cekur se ky llojė i Xhihadit ėshtė pėr ta mirėmbajtur pagesėn e Xhizjes.Dijetarėt e principit tė fes kanė thėnė gjithashtu se:"Xhihadi ėshtė Davet me forcė, dhe ėshtė obligim qė tė kryhet me tė gjitha aftėsit e mundėshme, derisa tė mbeten vetėm Muslimanėt apo njerėz qė i nėnshtrohen Islamit."

Xhihadi Defenziv

Kjo ėshtė pėr ti dėbuar Pabesimtarėt prej vendeve tona, dhe ėshtė Fard Ain (obligim sikurse namazi,ramazani, etj.), obligim pėr tė gjithė. Ėshtė prej obligimeve mė tė rėndėsishme dhe kjo bėhet nė kėto kushte:

1) Nėse Kafirat hyjn nė njė vend tė Muslimanėve
2) Nėse radhėt takohen nė betejė dhe fillojn ti afrohen njėra tjetrės
3) Nėse Imami i bėnė thirrje njė personi apo njerėzve qė tė marshojn pėrpara atėherė ata duhet tė marshojn.
4) Nėse Kafirat zėnė apo burgosin njė grup tė Muslimanėve

Kushti i parė: Nė lidhje me hyrjen e Kafirave nė njė vend tė Muslimanėve

Nė kėtė kusht-Nė lidhje me hyrjen e Kafirave nė njė vend tė Muslimanėve selefėt e devotshėm, ata qė i kanė pasuar ata, Ulemat e katėr Medhhebeve (Maliki, Hanefi, Shafi dhe Hanbeli), Muhadithėt (njerėzit e hadithit), dhe komentuesit e tefsirit (komentuesit e Kuranit), janė tė pajtimit se nė tė gjitha kohėrat Islame, Xhihadi nėn kėtė kusht bėhet Fard Ain mbi Muslimanėt e vendit tė cilin Kafirat e kanė sulmuar dhe mbi Muslimanėt afėr tij, ku fėmijėt do tė marshojn pa lejen e prindėrve, gruaja pa lejen e burrit dhe huamarrėsi pa lejėn e huadhėnsit.

Dhe nėse Muslimanėt e kėtij vendi nuk mund ti dėbojn kafirat pėr shkak tė mungesės sė forcės, apo e ngadalsojn, apo janė pėrtaca apo thjeshtė nuk veprojnė atėherė obligimi Fard Ain zgjerohet nė formė tė rrethit prej mė tė afėrmit tek tė tjerėt mė afėr. Dhe nėse edhe ata e ngadalsojn apo pėrsėri ka munges tė forcės njerėzore, atėherė bie (obligimi individual) mbi njerėzit pas tyre, dhe nė njerėzit pas tyre, qė tė marshojn. Ky proces vazhdon derisa tė bėhet Fard Ain (Farz-Obligim ) pėr tėrė botėn.

Nė lidhje me kėtė qėshtje Sheih Ibn Tejmija ka thėnė: "Rreth Xhihadit defenziv, i cili ėshtė pėr ta dėbuar agresorin, ėshtė prej llojeve mė detyruese tė xhihadit. Siq janė tė pajtimit tė gjithė se, ėshtė obligim qė tė mbrohet feja dhe qka ėshtė e shenjėt. Obligimi i parė pas imanit ėshtė qė tė dėbohet armiku agresorė i cili e ka sulmuar fen dhe qėshtjet e botės. Nuk ka kėrkesa tė kushtėzuara siq janė furnizimi apo transporti por pėrkundrazi ai luftohet me tė gjitha mundėsit e menjėhershme. Ulemat tonė, shokėt tonė dhe tė tjerėt kanė folur pėr kėtė " Ibn Tejmija e pėrkrah mendimin e mungesės sė transport si kėrkesė si pėrgjijge ndaj gjykatėsit i cili tha: "Nėse xhihadi bėhet Fard Ain mbi njerėzit e njė vendi, njėra prej kėrkesave, nė krahasim me Haxhin, se njėri duhet tė ketė furnizim dhe transport nėse distanca ėshtė aq sa duhet tė shkurtohet namazi." Ibn Tejmija tha: "Qka gjykatėsi ka thėnė nė krahasim me Haxhin nuk ėshtė thėnė mė parė prej ndonjėrit dhe ėshtė argument i dobėt. Xhihadi ėshtė obligim pėr arsye se ėshtė pėr ta dėbuar dėmin e armikut, prandaj ka pėrparėsi ndaj Haxhit. Se pėr Haxh asnjė transportim nuk konsiderohet i nevojshėm. Xhihadi ka disa pėrparėsi." Pėr mė shumė nė njė hadith sahi tė transmetuar nga Ebad Bin Asamat se Pejgamberi (savs) ka thėnė: "Ėshtė mbi Muslimanėt qė tė dėgjojn dhe tė nėnshtrohen nė vėshtirėsi dhe nė lehtėsi, nė atė qė e dėshiron dhe nė atė qė nuk e dėshiron edhe nėse nuk i jipen e drejtat e tij". Prandaj, shtylla mė e rėndėsishme e obligimeve, ėshtė marshimi pėrpara nė kohėt e vėshtira gjithashtu edhe nė kohėrat e lehta. Siq ėshtė thėnė, nė tė kundėrtėn me Haxhin, obligimi mbetet prezent nė kohėt e vėshtira. Dhe ky ėshtė xhihad ofenziv. Prandaj ėshtė e qartė se xhihadi defenziv bartė obligim tė shkallės sė lartė. Ti mbrosh gjėrat e shenjėta dhe fen prej agresorit ėshtė obligim, nė pajtueshmėri me tė gjithė."Obligimi i parė pas imanit ėshtė dėbimi i armikut agresor i cil e ka sulmuar fen dhe qėshtjet e dunjas". Tani do tė shikojm mendimet e katėr Medhėhebeve ku tė gjitha janė tė pajtimit pėr kėtė pikė.
Mendimi i Medhėhebeve

Fiku Hanefi

Ibn Abidini ka thėnė: "Xhihadi bėhet Fard Ain nėse armiku e sulmon njėrin prej kufijėve tė Muslimanėve, dhe bėhet Fard Ain mbi ata qė janė afėr tyre. Pėr ata qė janė shumė largė, ėshtė Fard Kifaje (obligim pėr njė grup), nėse ndihma e tyre nuk kėrkohet. Nėse ka nevojė pėr ata, pėr shembull sepse ata qė janė tė sulmuar nuk mund ti bėjnė rrezistenc armikut, dhe janė tė ngadalshėm dhe nuk bėjnė Xhihad, atėherė bėhet Fard Ain pėr ata pas tyre, sikurse obligimi pėr tu falur dhe agjėruar. Nuk ka vend pėr ata qė ta lėnė atė. Nėse edhe ata janė tė pa aftė, atėherė bėhet Fard Ain mbi ata pas tyre, dhe kėshtu nė tė njėjtėn mėnyrė derisa Xhihadi tė bėhet Fard Ain mbi tė gjithė Umetin Islam prej Lindjes deri nė Perendim."
Fetua tė njėjta kanė edhe kėta nė vijim: Al Kassani, Ibn Naxhim dhe Ibn Hamam.

Fiku Maliki

Nė Hashijat ed Dusuki ėshtė deklaruar: Xhihadi bėhet Fard Ain nga njė sulmė i befasishėm prej armikut. Dusuki ka thėnė: "kudo qė tė ndodh kjo, xhihadi menjėherė bėhet Fard Ain pėr tė gjithė, derisa edhe gratė, robėt dhe fėmijėt do tė marshojn edhe nėse kujdesuesit, burrat dhe huadhėnėsit tė ua ndalojn atyre qė ta bėjnė atė."

Fiku Shafi

Nė Nihajet el Mahtaj nga Ramli ėshtė thėnė: "Nėse ata i afrohen njėrit prej vendeve tona dhe largėsia ndėrmjet atyre dhe neve ėshtė mė pak se sa largėsia qė e bėnė tė lejuar shkurtimin e namazit (mė pak se 100 km), atėherė njerėzit e atij territori duhet ta mbrojn atė dhe bėhet Fard Ain edhe mbi njerėzit qė nuk janė tė mėsuar pėr xhihad; tė varfėrit, robėt, huamarrėsit dhe gratė."

Fiku Hanbeli

Nė el Mughni nga Ibn Kadamah ėshtė thėnė: "Xhihadi bėhet Fard Ain nė tri kushte:
1) Nėse radhėt takohen nė betejė dhe fillojn ti afrohen njėra tjetrės
2) Nėse Kafirat hyjn nė njė vend tė Muslimanėve
3) Nėse Imami i bėnė thirrje njė personi apo njerėzve qė tė marshojn pėrpara atėherė ata duhet tė marshojn.

Dhe Ibn Tejmija e ka cekur: "Nėse armiku hynė nė njė vend Musliman, nuk ka dyshim se ėshtė obligim pėr ata qė janė afėr dhe pastaj pėr ata qė janė afėr tyre qė ta dėbojnė atė, sepse vendet Muslimane janė sikurse njė vendė. Ėshtė obligim qė tė marshohet tek ai territor edhe pa lejėn e prindėrve apo huadhėnsit, dhe transmetimet tė raportuara nga Ahmedi janė tė qarta nė lidhje me kėtė. " Kjo situat njihet si Marshim i Pėrgjithshėm.

I shkėputur nga libri Mbrojtja e Vendeve Muslimane nga Sheih Abdullah Azemit Allahu e Mėshiroft


----------------------------------------
Thotė Allahu Subhanehu ue teala:"A menduan njerėzit tė thonė: "Ne kemi besuar, e tė mos vihen nė sprovė?" (29.2)
PMUsers WebsiteMSN
Top
blerim fjokshi
Postuar nė: 04.02.2007, 18:02
Quote Post


Tėrė kohėn flas :)
*****

Posti: Antarė
Postime: 90
Antari Nr: 5464
Bashkangjitur: 26.01.2007



o ebu_duxhane nese je shqiptar musliman do te shohesh qe jemi rob.
Eja te clirojm veten dhe vendin ton se pari se edhe ky vend eshte i Allahut, pastaj ia msym Kudsit bashk!
selam


----------------------------------------
ME ĒFAR TĖ MBUREM QĖ JAM SHQIPTAR!!!
PM
Top
Ebu_Duxhane
Postuar nė: 05.02.2007, 00:25
Quote Post


Tėrė kohėn flas :)
*****

Posti: Antarė
Postime: 64
Antari Nr: 5493
Bashkangjitur: 27.01.2007



 Citim (blerim fjokshi @ 04.02.2007, 18:02)
o ebu_duxhane nese je shqiptar musliman do te shohesh qe jemi rob.
Eja te clirojm veten dhe vendin ton se pari se edhe ky vend eshte i Allahut, pastaj ia msym Kudsit bashk!
selam

PO pse paska dicka kunder asaj qe po me thirr ne te mua ?

Apo cka ?????




----------------------------------------
Thotė Allahu Subhanehu ue teala:"A menduan njerėzit tė thonė: "Ne kemi besuar, e tė mos vihen nė sprovė?" (29.2)
PMUsers WebsiteMSN
Top

Topic Options Reply to this topicStart new topicStart Poll

 

Postimet janė nė pronėsi tė vet postuesve, redaksia jonė nuk mer asnjė pėrgjegjėsi per permbajtjen e tyre!

© 2004-2017 Studentet.info™ | Kopjimi ėshtė i lejuar nėse theksohet burimi | Developed by: Just5 Studio