Studentet.info
 Kėrko      Antarėt      Aktivitet



  Reply to this topicStart new topicStart Poll

> Islami & Shkenca
Argument
Postuar nė: 02.02.2007, 10:58
Quote Post


Tėrė kohėn flas :)
*****

Posti: Antarė
Postime: 2265
Antari Nr: 4920
Bashkangjitur: 27.12.2006



Ketu sipas mundesive mund te bisedojme per ndikimin e Islamit ne shkence,
pra po ja filloj un me nje detal:

Ne do t'ua bėjmė atyre tė mundshme qė tė shohin argumentet tona nė horizonte dhe nė veten e tyre, derisa tu bėhet e qartė se ai (Kur'ani) ėshtė i vėrtetė. A nuk mjafton qė Zoti yt ėshtė dėshmitar pėr ēdo gjė?

(Fussilet: 53)


NDARJA E QIEJVE DHE E TOKĖS

Njė prej ajeteve qė bėjnė fjalė pėr krijimin e qiejve ėshtė edhe ajeti i mėposhtėm:

"A nuk e dinė jobesimtarėt se qiejtė dhe toka ishin tė ngjitura, e Ne i ndamė ato tė dyja dhe ujin e bėmė bazė tė jetės sė ēdo gjėje. Pėrse nuk besojnė pra?" (El Enbija 30)

Fjala "retk", e pėrkthyer "tė ngjitura", nė gjuhėn arabe do tė thotė "tė pėrziera me njėra-tjetrėn, tė bashkuara". Kjo fjalė pėrdoret nė ato raste kur u referohemi dy substancave tė ndryshme, tė cilat pėrbėjnė njė tė plotė. Fraza "Ne i ndamė" ėshtė folja arabe "feteka" dhe nėnkupton diēka qė vjen si rezultat i shkėputjes apo shkatėrrimit tė strukturės sė ngjitur"retk". Carja e farės sė bimės nė momentet para tė mbirjes ėshtė njė nga rastet nė tė cilat pėrdoret kjo folje.
Le tė shqyrtojmė pėrsėri ajetin kuranor, duke pasur nė mendje faktet e lartpėrmendura. Nė ajet, qielli dhe toka janė subjekti i parė i gjendjes "retk". Mė pas ata ndahen (feteka), duke u shkėputur nga njėri-tjetri. Kureshtja jonė rritet kur rikujtojmė momentet e para tė Big Bengut dhe shohim se e gjithė lėnda e universit pėrfshihej nė njė pikė tė vetme. Me fjalė tė tjera, ēdo gjė, duke pėrfshirė "qiejt dhe tokėn", tė cilat ishin krijuar ende, ishin pjesė e kėsaj pike nė gjendjen "retk". Pas njė shpėrthimi tė fuqishėm, lėnda e kėsaj pike u nda (feteka) dhe mė pas ndodhi procesi i krijimit tė strukturės sė tėrė universit.
Kur krahasojmė ajetin kuranor me zbulimet shkencore, shohim se ato pėrputhen nė mėnyrė tė pėrkryer me njėra-tjetrėn. Fakti mė interesant dhe mė habitės ėshtė se kėto zbulime u bėnė vetėm nė shekullin XX.


Fotoja paraqet Big Bengun, i cili bėn tė qartė edhe njė herė se Zoti e krijoi universin prej asgjėje. Big Bengu ėshtė njė teori e vėrtetuar me dėshmi tė qarta shkencore. Megjithėse disa shkencėtarė u pėrpoqėn tė sillnin teori tė kundėrta me Big Bengun, dėshmitė e qarta shkencore bėnė qė kjo teori tė pranohet tėrėsisht prej komunitetit shkencor.
Fotografi e jashtme


----------------------------------------
www.teuhid.net
PMUsers Website
Top
Argument
Postuar nė: 02.02.2007, 16:43
Quote Post


Tėrė kohėn flas :)
*****

Posti: Antarė
Postime: 2265
Antari Nr: 4920
Bashkangjitur: 27.12.2006



QIELLI KTHYES


Ajeti i njėmbėdhjetė i sures Et-Tarik nė Kuran, i referohet vetisė "kthyese" tė qiellit:

"Betohem nė qiellin qė kthen." (Et-Tarik 11)

Siē dihet, atmosfera, e cila rrethon Tokėn, pėrbėhet nga disa shtresa. Secila prej tyre luan njė rol tė rėndėsishėm nė dobi tė jetės. Kėrkimet kanė nxjerrė nė dritė se kėto shtresa janė tė specializuara nė kthimin mbrapsht tė trupave apo rrezeve qė vijnė nga hapėsira apo nga vetė Toka. Tani le tė shqyrtojmė disa shembuj tė funksionit "kthyes" tė shtresave qė e rrethojnė Tokėn.
Troposfera, e cila ndodhet 13-15 km mbi Tokė, luan rol nė kondensimin e avujve tė ujit qė vijnė nga sipėrfaqja e Tokės dhe nė kthimin poshtė tė tyre nė formė shiu.
Shtresa e ozonit me lartėsi 25 km nga toka reflekton rrezatimin e dėmshėm dhe rrezet ultravjollcė, tė cilat vijnė nga hapėsira dhe i kthen mbrapsht nė hapėsirė.
Jonosfera kthen valėt e radios tė transmetuara nga Toka duke i kthyer poshtė nė pjesė tė ndryshme tė saj, tamam si njė satelit pasiv komunikimi, duke bėrė tė mundur transmetimin e valėve radiofonike dhe televizive nė njė distancė tepėr tė largėt.
Shtresa magnetosferike kthen mbrapsht grimcat e dėmshme radioaktive qė pėrhapen nga Dielli dhe yjet e tjera, para se tė arrijnė Tokėn.
Fakti qė gjithė kėto veti tė shtresave tė atmosferės, tė zbuluara vetėm kohėt e fundit, janė shpallur nė Kuran prej shumė shekujsh provon bindshėm se Kurani ėshtė fjala e Zotit.

Fotografi e jashtme
Fotografi e jashtme


----------------------------------------
www.teuhid.net
PMUsers Website
Top
Argument
Postuar nė: 02.02.2007, 16:47
Quote Post


Tėrė kohėn flas :)
*****

Posti: Antarė
Postime: 2265
Antari Nr: 4920
Bashkangjitur: 27.12.2006



Orbitat


Duke iu referuar Kuranit, Dielli dhe Hėna lėvizin nė njė orbitė tė caktuar:

"Zoti krijoi natėn e ditėn, diellin e hėnėn dhe secili prej tyre noton nė orbitė." (El Enbija 33)

Nė njė ajet tjetėr ėshtė pėrmendur se Dielli nuk ėshtė i palėvizshėm, por lėviz nė njė orbitė tė caktuar.

"Edhe dielli lėviz drejt kufirit tė tij pėrfundimtar. Ajo lėvizje ėshtė pėrcaktim i tė Plotfuqishmit, tė Diturit." (Ja Sin 38)

Kėto argumente tė komunikuara nė Kuran u zbuluan prej vėzhgimeve astronomike shumė shekuj mė vonė. Sipas llogaritjeve tė ekspertėve tė astronomisė, Dielli udhėton me njė shpejtėsi marramendėse prej 720.000 km nė orė nė drejtim tė yllit Vega nė njė orbitė tė vetme tė quajtur Maja Diellore. Kjo do tė thotė se Dielli pėrshkon afėrsisht 17.280.000 km nė ditė. Bashkė me Diellin, tė gjitha planetet dhe satelitėt brenda sistemit gravitacional tė Diellit pėrshkojnė gjithashtu tė njėjtėn distancė. Pėr mė tepėr, tė gjitha yjet nė univers bėjnė njė lėvizje tė ngjashme.
Nė Kuran ėshtė shpallur se i tėrė universi ėshtė i mbushur plot me rrugė e orbita si ajo e diellit:

"Betohem nė qiellin plot rrugė." (Edh-Dharijat 7)

Nė univers ndodhen rreth 200 miliardė galaktika dhe secila prej tyre pėmban rreth 200 miliardė yje. Pjesa mė e madhe e kėtyre yjeve kanė planete dhe pjesa mė e madhe e kėtyre planeteve kanė satelitė. Kėta trupa gjigandė lėvizin nė orbita tė caktuara, sipas njė lėvizjeje tė pėrllogaritur nė mėnyrė preēize. Pėr miliona vite me radhė, tė gjithė kėta trupa "notojnė" nė orbitėn e tyre nė njė harmoni dhe rregull tė pėrkryer. Pėr mė tepėr, njė anumėr i madh kometash lėvizin nė orbitat e pėrcaktuara pėr to.

Fotografi e jashtme

Orbitat nė univers nuk janė karakteristikė vetėm e trupave qiellorė. Edhe vetė galaktikat udhėtojnė me njė shpejtėsi marramendėse nė orbita tė projektuara pėr to. Gjatė kėsaj lėvizjeje, asnjė prej trupave qiellorė nuk i zė rrugėn, apo pėrplaset me tė tjerėt.
Sigurisht qė nė kohėn e shpalljes sė Kuranit njerėzimi nuk zotėronte teleskopė elektronikė apo teknologjinė e avancuar tė vėzhgimit tė trupave miliona kilometra nė hapėsirė, ashtu siē nuk dispononte njohuritė e sotme tė fizikės apo astronomisė. Ndaj nė atė kohė nuk ishte e mundur tė zbulohej nė mėnyrė shkencore se hapėsira ėshtė "plot me rrugė dhe orbita", siē ėshtė shpallur nė ajetin kuranor…

Fotografi e jashtme

Fotografi e jashtme


Si shumė kometa tjera nė univers, edhe kometa Halley (lart) lėviz nė njė orbit tė pėrcaktuar. Ajo ka njė orbitė specifike dhe lėviz nė harmoni tė plotė me trupat e tjerė qiellor.
Tė gjithė trupat qiellor, duke pėrfshirė edhe planetet, satelitėt, yjet, madje edhe galaktikat, kanė orbitat e tyre, tė pėrcaktuara me llogaritje tepėr delikate. Ai qė vendosi kėtė rregull dhe ekuilibėr tė pėrkryer ėshtė Zoti, Krijuesi i universit.


----------------------------------------
www.teuhid.net
PMUsers Website
Top
Argument
Postuar nė: 02.02.2007, 16:50
Quote Post


Tėrė kohėn flas :)
*****

Posti: Antarė
Postime: 2265
Antari Nr: 4920
Bashkangjitur: 27.12.2006



RRUMBULLAKSIA E TOKĖS


"Ai i krijoi qiejt e tokėn me qėllim tė caktuar. Ai ia mbėshtjell natėn ditės dhe ditėn ia mbėshtjell natės." (Ez-Zumer 5)

Fjalėt e pėrdorura nė Kuran pėr tė pėrshkruar universin janė mjaft tė qarta. Fjala arabe, e cila ėshtė pėrkthyer "mbėshtjellė" nė ajetin e mėsipėrm, ėshtė fjala "tek'uir". Nė fjalorėt arabė, kjo fjalė pėrdoret pėr tė pėrshkruar mbėshtjelljen e njė gjėje rreth njė gjėje tjetėr, siē mbėshtillet ēallma rreth kokės.
Njoftimi i dhėnė nė kėtė ajet pėr mbėshtjelljen e ditės dhe natės me njėra-tjetrėn na ndihmon tė njohim formėn e tokės. Kjo mbėshtjellje mund tė ndodhė vetėm nėse toka ėshtė e rrumbullakėt. Kjo do tė thotė se rrumbullakėsia e tokės ėshtė thėnė nė mėnyrė tė tėrthortė nė Kuran, qė nė shekullin VII.Nuk duhet tė harrojmė se gjuha arabe ėshtė njė gjuhė shumė e pasur dhe pėrdorimi i kėsaj foljeje ėshtė i rrallė, gjė qė tregon fare qartė se pėrdorimi i saj ėshtė bėrė me qėllim.

Fotografi e jashtme

Sidoqoftė, ne duhet tė sjellim ndėrmend se njohuritė e astronomisė tė asaj kohe e perceptonin botėn krejt ndryshe. Atėherė mendohej se bota ishte njė plan i sheshtė dhe tė gjitha pėrllogaritjet dhe shpjegimet shkencore ishin tė bazuara mbi kėtė besim. Ajetet kuranore pėrmbajnė informacione, tė cilat ne kemi mundur t'i njohim vetėm disa shekuj mė parė. Pėrderisa Kurani ėshtė fjala e Zotit, ai ka pėrdorur fjalėt mė tė sakta, kur flet pėr pėrshkrimin e universit.




----------------------------------------
www.teuhid.net
PMUsers Website
Top
Sherbetor i Allahut
Postuar nė: 02.02.2007, 16:59
Quote Post


Mundohem tė kyqem nė bisedė
**

Posti: Antarė
Postime: 11
Antari Nr: 5536
Bashkangjitur: 30.01.2007



ALL-LLAHU TE SHPERBLEFT VLLA ME XHENET SE KSI NJERZ NA VYJNE
PM
Top
Argument
Postuar nė: 03.02.2007, 11:23
Quote Post


Tėrė kohėn flas :)
*****

Posti: Antarė
Postime: 2265
Antari Nr: 4920
Bashkangjitur: 27.12.2006



Islami dhe shkencat e reja

Historia ka treguar se dija u jepej vetėm nje pjesė tė caktuar tė shoqėrisė. Pėrgjatė periudhave tė ndryshme, nė tė ashtuquajturat shoqėri moderne, shtresat e thjeshta dhe ato tė ulta tė shoqėrisė nuk kishin tė drejtėn e mėsimit. Mė futjen e islamit nė gadishullin arab dhe mė pėrhapjen e tij neper botė, filloi nje lėvizje e re nė kuadėr tė eliminimit tė diskriminimit nė mėsimdhėnie si nė ērrėnjosjen e fanatizmit pėrzgjedhės nė dije dhe shkencė. Islami ka mėsime me vlere lidhur mė dijen dhe mėsimdhėnien.

Islami ka mėsime me vlere lidhur mė dijen dhe mėsimdhėnien. Mėsimdhėnia per ēdo mysliman ėshtė nje detyrim dhe veprim moral. Zoti i do dashamirėsit e dijes. Mėsoni dijen edhe nėse ėshtė e nevojshme qė tė shkoni nė pikėn mė tė largėt tė botės. Pėrfitoni dije edhe nga ai person i cili nuk pranon fenė tuaj. Pėr kėtė arsye ēdo femėr dhe ēdo mashkull duhet tė shkoje nė kėrkim tė dijes sigurisht ajo dije qė ėshtė nė shėrbim tė njeriut. Nė disa mėsime tė tjerė tė islamit ėshtė vėnė theksi nė kėtė pikė. P.sh. hazreti Aliu thekson: njerėzit parimor dhe ata qė kanė njė qėllim, veshėt i perdorin vetem per degjuar mesimet dhe dijen. Ai nė testamentin e tij per Imam Hasanin shkruan: duhet tė dish se ajo dije qė nuk ka interes nuk tė sjell pėrfitime.

Dijetaret dhe historianet shkruajnė se pejgamberi i islamit nė veprimin e parė tė tij pas vendosjes se sigurisė nė Madine, ndėrtoi nje xhami. Xhamia nuk ishte nje vend vetem per lutjet dhe ibadetet, por ishte dhe nje vend mėsimdhėnies. Nė islam mbledhjet qė bėheshin nė xhami dhe njerėzit mblidheshin njeri - tjetrit, quheshin unaza. Ky emer ėshtė vėnė per faktin se gjatė mėsim - dhėnies apo mbledhjeve, mėsuesi dhe nxėnėsit mblidheshin per rreth njeri - tjetrit dhe asnjeri prej tyre nuk kishte ndjenjėn e superioritetit. Sipas fesė islame, metoda e cila mesohej nė forme tė rrumbullaket i kanė thene 'Hallkė'. Nė fund tė shekullit tė parė gjatė mbledhjeve qė bėheshin nė xhamitė e botės islame, mėsimdhėnia nuk behej vetėm nė dijet fetare si Kur'ani i shenjtė, por edhe nė dije tė tjera si filozofi, astronomi, dijet natyrore, mjekėsi, etj. Nė fillim tė shekullit tė dytė pėrveē xhamive u ndėrtuan edhe qendrat edukimit dhe shkences. Nė keto qendra jepej mėsim mbi dije tė ndryshme. Ndėr keto qendra qė quheshin 'Bejtul Hekma' mė tė njohur ka qėnė ajo e Bagdadit e ndertuar gjatė kohes se halifit M'amun nė periudhėn abaside. Ne kėtė qendėr ndodhej nje bibliotekė dhe nje laborator astronomik ku nė to jepej mėsim nė shkencat e filozofisė matematikes, dhe shkencat natyrore. Mė pas me kalimin e shekujve u ndėrtuan shkolla tė cilat jepnin mėsime profesionale. Nė Iran nė vitin 304 H.K u ndėrtua nje shkolle e tillė nga Naser Kabir nė qytetin Amal. Gjithashtu nė lindje tė Iranit nė vitin 254 H.K ėshtė ndėrtuar nje shkolle per historianėt shkolle kjo e cila ka qėnė e pajisur mė biblioteke, banesa dhe ndihma pėr shpenzimet e studiuesve dhe kėrkuesve. Megjithatė nė fillimet e islamit nė vendet arabe dhe ato islamike myslimanet kanė pasur shkolla, si dhe xhamia nė tė cilėt jepej mėsime nė fusha tė ndryshme. Disa nga keto dije jane mesuar nė menyre tė drejtpėrdrejtė, dije tė tilla si dijet Kur'anore dhe komentimet, morali dhe urdhėresat islame. Ndersa disa dije tė tjera jane mesuar nga librat e pėrkthyer dije tė tilla si mjekėsi, astronomi, etj.

Nė vazhdim do t'ju flasim lidhur mė disa dijetare, tė cilet kanė studiuar lidhjen e islamit me shkencat aktuale. Ndoshta personi i parė qė ėshtė mundur tė paraqesė islamin si kundėrshtarė tė dijes ka qėnė Ernest Renan nė shekullin e 19. Said Xhemaludin AsadAbad apo Afgani, mendimtar mysliman i ka dhene atij nje pėrgjigje me vend. Ai duke theksuar mbi disa ajete tė Kur'anit tė shenjtė dhe disa tregime fetare, i ka treguar atij rendėsin e dijes. Por ndėr dijetarėt bashkėkohore do tė shqyrtojmė mendimet e disa prej tyre tė cileve kanė studiuar nė universitetet perėndimore. Keta dijetare kanė pikėpamje tė ndryshme lidhur mė lidhjen e islamit mė dijen. Zejaludin Sardar mė origjine pakistaneze dhe profesor i universitetit anglez 'Midels' thote: civilizmi, kultura, ekonomia dhe fuqia ushtarake e perėndimit e cila ka ardhur si rrjedhoje e dijes ėshtė nje kėrcenim per islamin. Ai nė librin e tij "Lundrim nė dijen islame" tė publikuar nė vitin 1989 shkruan: dija moderne ėshtė futur thellė nė civilizimin perėndimor dhe keto nuk mund tė ndahen. Per kėtė arsye myslimanet kanė per tė detyre qė tė ruhen nga ky kėrcėnim i madh i botės perėndimore kundėr islamit duke futur fene nė shkence ose shkencėn nė fe. Por nė ideologjinė e tij mund tė veme theksin nė disa pika tė rėndėsishme. Edhe pse nuk mund tė ndash fuqine e civilizimit tė perėndimit nga rrėnja e tij, por duke bėrė njė pėrzgjedhje nė tė ndikimin pozitiv tė perėndimit, ate pėrzgjedhje mund ta pėrdorim nė shėrbim tė njerėzimit. Nga ana tjetėr, mund tė heqim ndikimet negative. Nje rrugėzgjidhje tjetėr ėshtė qė fene ta pranojmė si nje bashkėsi shoqėrore. Ne nuk duhet tė bėjmė pėrzgjedhje nė fe dhe tė marrim atė pjesė e cila ėshtė nė interesin tone duke lėnė mėnjanė dhe harruar pjesen tjeter. Sejjid Husejn Naser, dijetar iranian dhe profesor i universitetit tė Kalifornias ėshtė nje tjeter personalitet i cili nė 20 veprat tij ka vėnė theksin nė rendėsin e dijes se shenjtė. Ai deri diku eshte ndikuar se tepėrmi nga doktrina tradicionale islamike dhe nga tradicionalistet francez tė tille si Rene Guenon. Guenun ėshtė ndėr ndjekėsit dhe pėrkrahėsit e doktrinės islame. Dr. Naser nga njera anė ėshtė pėrpjekur tė paralajmėrojė myslimanet qė ideologjia sekulariste tė mos futet dhe ndikoje nė shoqėrinė islame dhe nga ana tjetėr ėshtė pėrpjekur ti bėjė tė ditur shoqėrisė perėndimore se ėshtė larguar dhe mėnjanuar nga feja dhe vlerat e shenjta. Disa nga veprat e njohura tė tij jane "Dija dhe feja islame", "Idealet dhe tė vėrtetat islame", "Nevoja per nje dije tė shenjtė". Ashtu siē thuhet dhe nė emrin e librit tė tij tė fundit njerėzimi ka nevojė per nje dije tė shenjtė nė menyre qė tė shpėtojė nga errėsira ku ėshtė futur.

Ismail Raxhi Alfaruki, mendimtari arab ėshtė ndėr themeluesit e Institutit ndėrkombėtar tė mendimeve islamike. Ai ėshtė i mendimit se tė gjithė degėt e shkencės duhen tė islamizohen dhe kriza aktuale e botės islame ėshtė nje krize mendimi dhe fetare. Ai ėshtė nė pėrpjekje qė tė islamizojė dijet njerėzore dhe jo dijet ekzakte. Ai ėshtė i mendimit se dijet njerėzore si sociologjia, psikologjia, etika etj. duhet tė bėhen mė shumė islamike nė krahasim me dijet ekzakte si fizika matematika etj. Mė fjale tė tjera, ajo qė ka rėndėsi mė shumė nė kėto dije eshte futja e vlerave islamike nė to. Ai lidhur mė natyrėn thekson: natyra nuk duhet keqpėrdorur por ajo duhet tė ruhet pasi ėshtė nje amanet i dhuruar nga Zoti. Pėr informacione mė tė gjera lidhur mė idetė e tij ju ftojmė tė lexoni librin "Islamizimi i dijes".

Moris Bukai, mjeku i njohur francez nė librin dhe artikujt e tij tė tregoje se dijet si mjekėsia, embrionologjia, biologjia etj. ndodhen nė Kur'anin e shenjtė. Ai eshte rritur nė nje ambient jashtė njohurive islame. Shkrimet e tij janė plotėsisht tė kuptueshme. Ai mė pėrpara ka qėnė nje orientalist, i cili ishte i mendimit se hazreti Muhamed s.a.v.s. ėshtė autor i Kur'anit. Ky orientalist vazhdoi studimet e tij deri sa u be nje kirurg nė kliniken e universitetit Parisit. Ai nė moshėn 40 vjeēare u kthye drejtė islamit dhe mėsoi gjuhen arabe. Ai Kur'anin e ka lexuar nė gjuhen arabe. Ai duke njohur gjuhen e Kur'anit mundi tė kuptonte mė se miri tė vėrtetat shkencore qė ėshtė shkruar nė Kur'anin e shenjtė. Tė vėrteta tė cilat janė tė pazbuluara edhe tani nė kohėn bashkėkohore nga njeriu. Ai me anė tė kėsaj vėrtetoi se Kur'ani ėshtė dėrguar nga Zoti dhe se nuk mund tė shkruhet nga dora e njeriut. Ai mė 9 nėntor tė vitit 1976 idetė e tij i ka paraqitur nė artikullin me titull "informacionet fiziologjike dhe embrionologjike nė Kur'anin e shenjtė" botuar nė akademinė e shkencave tė frances. Ai eshte shkrimtari i parė i librit "Bibla, Kur'ani dhe dija". Publikimi i ketij libri nė gjuhen angleze nė vitin 1978 e bėri ate shumė tė njohur. Mė pas ky liber eshte pėrkthyer nė tė gjithe gjuhet e botės. Ai nė kėtė liber si dhe nė librin " Rrezatimet e Kur'anit" ėshtė pėrpjekur tė vėrtetojė se islami ėshtė nje fe moderne dhe e kohes. Ky liber ėshtė nje burim me vlere pėr studime dhe kėrkime tė vlefshme.

Mund tė pėrfitoni mė shumė informacione lidhur me islamin duke studiuar idetė e studiuesve tė fesė. Pas kėsaj mund tė vėrtetoni shumė lehte se islami jo vetem qė nuk ėshtė kundėr dijes, por ai inkurajon njeriun nė kėtė aspekt. Pėrveē kėsaj, paraardhėsit e shtrenjte tė fesė islame pėrveē dijeve islamike mėsonin dhe dijet e kohes. P.sh. Xhaber Hajan, babai i kimisė ka qėnė nje nga nxėnėsit e imam Sadikut a.s



----------------------------------------
www.teuhid.net
PMUsers Website
Top

Topic Options Reply to this topicStart new topicStart Poll

 

Postimet janė nė pronėsi tė vet postuesve, redaksia jonė nuk mer asnjė pėrgjegjėsi per permbajtjen e tyre!

© 2004-2017 Studentet.info™ | Kopjimi ėshtė i lejuar nėse theksohet burimi | Developed by: Just5 Studio