Studentet.info
 Kėrko      Antarėt      Aktivitet



  Reply to this topicStart new topicStart Poll

> FRIKA NGA NATALITETI ESHTE BAZE E MORTALITETIT
INDEXI
Postuar nė: 02.02.2007, 18:40
Quote Post


Tėrė kohėn flas :)
*****

Posti: Antarė
Postime: 569
Antari Nr: 3362
Bashkangjitur: 15.10.2006



FRIKA NGA NATALITETI ESHTE BAZE E MORTALITETIT

Zijadin Rexhepi


Nėse i analizojmė kėto dy terme do tė kuptojmė se nataliteti ėshtė rritja e numrit tė popullatės , ndėrsa mortaliteti ėshtė vdekja gjegjėsisht zvogėlimi i numrit tė popullatės.
Pėr ta shkruar kėtė temė jam kujtuar njė kohė mjaft tė gjatė pėr arsye se kam pasur njė rezervė se si do tė pritet nė opinion. Duke vėrejtur anomalinė e kėsaj teme vendosa tė shkruaj.
Cdonjeri prej nesh e dinė se cka ėshtė nataliteti. Pas luftės sė dytė botėrore ėshtė folur mjaft pėr natalitet pėr arsye se shumė shtete kanė ngelur me njė numėr shumė tė vogėl tė popullsisė. Shtetet e Perėndimit duke filluar nga : Gjermania , Holanda , Belgjika , Franca , Britania e Madhe etj kanė ardhur nė konstatim se modernizimi me mos lindjen e fėmijėve po ulė natalitetin nė vendet e tyre. Po kėta shtete formuan organizata tė ndryshme nėpėrmjet tė cilave organizoheshin seminare , mbaheshin kurse , shkruheshin broshura si dhe libra pėr planifikimin e familjes.
Europa perėndimore zhvillimin e saj ekonomik e bėri me shtimin e popullatės. Pasiqė rritja e popullatės ėshtė faktor kryesor nė zhvillimin ekonomik tė njė vendi. Duke u frikėsuar nga nataliteti i shteteve tjera ato morėn masa paraprake pėr ndaljen e njė nataliteti tė kėtillė. Shtetet qė janė nė zhvillim nataliteti i tyre ėshtė ngadalėsuar deri nė shkallėn e 1 %.
Duke u nisur nga ky argument Europa dhe SHBA nisėn njė luftė tė ashpėr me natalitetin e shteteve qė ishin nė zhvillim e sipėr. Kjo luftė realizohet pėrmes metodave dhe formave tė ndryshme duke u nisur nga reklamat nėpėr gazeta , duke pėrgaditur lojėra tė ndryshme , sekuenca teatrore dhe filma serik , propagandonin se nė kėtė mėnyrė janė duke na vetėdijėsuar dhe i ndihmojnė popullatės. Por ata nuk ndalonin vetėm me kėtė , vazhdonin ne programet televizive , programe dokumentare dhe lajme. Ata shėrbeheshin edhe me broshurat , librat , kart postalet , gazetat etj. Nga kjo propagandė e madhe e organizuar nga vendet perėndimore cdo njeri do tė vinte nė njė konstatim dhe tė thoshte me veten e tij : “ Ah , sikur tė kisha mė pak femijė”.Me kėtė fjalinė e fundit arrita qė tė shpalosė qėllimin e kėsaj teme. Neve Perėndimi na lansoi teorinė e “ planifikimit tė familjes”. Me kėtė teori ato u futėn nė poret e jetės sonė duke na ligjėruar pėr kontrollėn e lindjes , pėr shtatėzaninė , pėr barėrat kontraceptive etj. Nėse flitet pėr kontrollėn e lindjes ajo patjetėr duhet bėrė nėn kontrollin e mjekut specialist tė kėsaj lėmie , nė tė kundėrtėn sjellė pasoja tė rėnda shėndetėsore.
Perėndimi ka ligjėruar tė kundėrtėn. Pėr shtatėzaninė pėrsėri ėshtė folur shumė nė tė dy drejtimet , nė njėrin drejtim ka ligjėruar se di duhet ngelur me barrė , ndėrsa drejtimi tjetėr se si duhet mos me ngelė me barrė. Pėr drejtimin e parė kanė ligjėruar shtetet nė zhvillim e sipėr , ndėrsa pėr drejtimin e dytė kanė ligjėruar shtetet e zhvilluara ekonomike.
Shtetet e zhvilluara ekonomike pėr natalitet kanė ordinanca tė specializuara ku kėshillohen pėr lindje tė fėmijėve. Ndėrsa shtetet qė janė nė zhvillim e sipėr frikėsohen se me rritjen e natalitetit do tė jenė tė uritur dhe pa punė e perėndimi pėr shtetasit e vet bėnė lehtėsime tė ndryshme gjatė lindjes duke u dhėnė shtesa fėmijėrore , udhėtime pa pagesė , markete kur pėr ta cmimet janė simbolike etj.
Ndėrsa pėr tė rinjtė e tė rejat dhe tė martuarit pa fėmijė kanė tatime tė posaēme , marrin rroga tė pėrgjysmuara, ja ky ėshtė Perėndimi!!!
Kur flasim pėr abortin duhet menduar mirė se cka jemi duke bėrė. Cdo abortim ėshtė kriminalitet , vlerė mė e ulėt e njė individi. Nė aspektin fetar abortimi ėshtė i ndaluar rreptėsisht. Me frikėn nga uria kaplohet fėmija qė gjendet nė fetusin e nėnės ende pa lindur ky vogėlush dhe pa kėrkuar asnjė copė bukė tė kėsaj bote , e kjo civizilim quhet???
Nga Zoti xh.sh pa u frikėsuar , nga njerėzit pa u turpėruar, dashurinė dhe ndjenjėn e nėnės pa e pėrjetuar neve kėto fėmijė jemi duke i copėtuar dhe grimcuar. A nuk ėshtė mėkat? Nėna ja merrė jetėn e fėmisė ende pa lindė , me lejen e prindit , me intervenimin e gjinekologut dhe personelit shėndetėsor. A nuk ėshtė e dhimbshme , katastrofave dhe jo njerėzore??? Kjo ėshtė njė fatkeqėsi , kjo ėshtė njė masakėr.
Barėrat kontraceptive duhet ndaluar sepse ato janė shkaktarė tė sėmundjeve tė ndryshme dhe ndikojnė negativisht nė zhvillimin e fėmisė qė gjendet nė fetus. Njė prej faktorėve kryesorė ėshtė se nėnat qė kanė marrė barėra kontraceptive para shtatėzanisė , pasi ngelin me barrė , fėmijėt e tyre janė me intelegjencė mė tė ulėt nė krahasim me fėmijėt e nėnave qė nuk kanė pėrdorur kėsi lloj barėrash. Nė kėtė proces negativisht ndikon edhe duhani , alkooli , lėndėt narkotike , barėrat qetėsuese etj. Nė shtetet e Perėndimit kėto barėra me kohė janė janė eliminuar dhe nuk gjenden nė treg sepse me ligj janė tė ndaluara. Kėta barėra shiten nė vendet e treta.
Nė shtetet Skandinave ekzistojnė ekipe tė specializuara qė janė kėshilla dhe njohuri tė mjaftueshme paramartesore , njohuri pėr shtatėzani e lindje. Tė gjithė e dijmė se me cfarė ordinanca disponojnė ata , cdo gjė vėrejnė dhe intervenojnė me kohė. Kjo bėhet vetėm me njė qėllim tė caktuar tė rritet nataliteti i tyre se ėshtė zvogėluar dukshėm. Bėhet pyetja pse aq rėndėsi tė madhe i japin natalitetit? ??
Fuqia e njė shteti varet nga numri i popullatės. Njė shtet sado qė tė jetė i zhvilluar nėse nuk ka popullatė tė mjaftueshme , ai shtet nė skenėn politike nuk ka asnjė rėndėsi. Shtetet qė kanė popullatė tė mjaftueshme ėshtė vėshtirė pėr t`i okupuar , ndėrsa ato me numėr mė tė vogėl tė popullsisė shumė lehtė okupohen. Duke pėrfunduar kėtė temė edhe njėherė dua tė potencojė se nataliteti ėshtė njė proces pėr tė mirėn e njerėzve nė pėrgjithėsi e jo pėr tė keqen e tyre. Mos harroni se fjala natalitet d.t.th. shtim i njė populli.

(autori i kėtij teksti ėshtė profesor i pensionuar i Biologjisė dhe momentalisht jeton nė Tetovė )




PM
Top

Topic Options Reply to this topicStart new topicStart Poll

 

Postimet janė nė pronėsi tė vet postuesve, redaksia jonė nuk mer asnjė pėrgjegjėsi per permbajtjen e tyre!

© 2004-2017 Studentet.info™ | Kopjimi ėshtė i lejuar nėse theksohet burimi | Developed by: Just5 Studio