Studentet.info
 Kėrko      Antarėt      Aktivitet



  Reply to this topicStart new topicStart Poll

> Zgjohu oj rini!, Kėshillė.
Argument
Postuar nė: 03.02.2007, 11:41
Quote Post


Tėrė kohėn flas :)
*****

Posti: Antarė
Postime: 2265
Antari Nr: 4920
Bashkangjitur: 27.12.2006




(Njė porosi fetare nga dijetari i njohur Abdul-Muhsin el Ab-bad, qė trajton disa dukuri aktuale qė shfaqen te disa nga rinia fetare sh.r.)

Falėnderimi i takon All-llahut. Atė e falėnderojmė dhe prej Tij falje dhe ndihmė kėrkojmė. Kėrkojmė mbrojtje nga All-llahu prej tė kėqijave tė vetvetes dhe tė veprave tona. Kė e udhėzon All-llahu s'ka kush e lajthit dhe kė e largon nga rruga e vėrtetė, s'ka kush e udhėzon. Dėshmoj se s'ka hyjni tjetėr pėrveē All-llahut, i Cili ėshtė Njė dhe dėshmoj se Muhammedi ėshtė rob dhe i dėrguar i Tij. Salavatet dhe begatitė e Zotit qofshin mbi tė Dėrguarin e All-llahut, mbi familjen e tij dhe mbi shokėt e tij dhe mbi gjithė ata qė pasuan rrugėn e tij deri nė ditėn e gjykimit.

Shejtani pėr t’i lajthitur besimtarėt dhe pėr ti devijuar pėrdor dy metoda kryesore:

E para nėse bėhet fjalė pėr njeri tė pakujdesshėm tė dhėnur pas epsheve dhe mėkatėve shejtani veprimtarinė e tij e koncentron nė zbukurimin e mėkatėve duke e larguar prej gjėrave qė janė tė dashur tek All-llahu dhe i Dėrguari i tij.

I Dėrguari i All-llahut, sal-lall-lahu alejhi ve sel-lem, ka thėnė: Xhen-neti ėshtė i rrethuar me gjėra tė urejtura kurse zjarri ėshtė rrethuar me pasione (gjėra tė dashura tek njerėzit) Buhariu (6487) dhe Muslimi (2822)

E dyta: Duke i tėrhequr muslimanėt e mirė nė fushėn e rrezikshme tė ekstremizmit dhe teprimit nė disa gjėra me qėllim tė largimit nga rruga e drejtė.

All-llahu, subhanehu ve teala, thotė: “O ithtarėt e librit, mos teproni nė fenė tuaj dhe mos thuani tjetėr gjė pėr All-llahun, pėrveē asaj qė ėshtė e vėrtetė.” (Nisa,171 )

“Thuaju: "O ithtarė tė librit, mos e teproni nė fenė tuaj jashtė tė vėrtetės dhe mos shkoni pas epsheve tė njė populli tė mėparshėm qė ka humbur, qė ka shkaktuar humbjen e shumė tė tjerėve dhe qė u largua nė tėrėsi prej rrugės sė drejtė". (Maide77 )

I Dėrguari i All-llahut, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, ka thėnė: “Ruajuni prej skajshmėrisė (teprimit) nė fe sepse popujt e mėparshėm i ka shkatėrruar skajshmėria (teprimi) nė fe. Nesaiu dhe tjerė shih. Silsiletul ehadith es-sahiha nr.1283

Duke punuar nė devijimin e tyre shejtani ua zbukuron pasimin e epshit dhe nė kokėt e tyre instalon sėmundjen e njohur me emrin kuptimi i gabuar i ēėshtjeve tė fesė. Kėsaj pune shejtani ia bashkon edhe moskonsultimin e dijetarėve tė pjekur qė do t’ua qartėsojnė shenjat nė rrugė. Kėshtu ata mbesin nė lajthitjen e tyre tė cilėn e konsiderojnė tė vėrtetė.

All-llahu, subhanehu ve teala, thotė: “…e mos shko pas dėshirave se ato tė shmangin prej rrugės sė All-llahut.” (Sad,26 )

“…e kush ėshtė mė i humbur se ai qė duke mos pasur fakt prej All-llahut, ndjek epshin e vet? S'ka dyshim se All-llahu nuk udhėzon popullin zullumqar.” (Kasas,50 )

“A atij qė vepra e vet e keqe i ėshtė hijeshuar dhe e sheh si tė mirė (a ėshtė i njėjtė me atė qė i largohet asaj)? Nė tė vėrtetė, All-llahu e largon nga e vėrteta atė qė do dhe Ai e udhėzon atė qė do…” (Fatir,8 )

“A ėshtė i njėjtė ai, qė ėshtė i mbėshtetur nė argument tė qartė prej Zotit tė vet, si ai qė veprat e tij tė kėqija i janė hijeshuar dhe ndjekin epshet e veta?” (Muhammed,14 )

“Ai ėshtė qė ta zbriti librin ty e qė nė tė ka ajete tė qarta dhe ato janė bazė e librit, e ka tė tjerė qė nuk janė krejtėsisht tė qartė (muteshabih). E ata, qė nė zemrat e tyre kanė anim kah e shtrembėta, ata gjurmojnė atė qė nuk ėshtė krejt e qartė pėr tė shkaktuar huti, e kinse kėrkojnė komentin e tyre…” (Ali Imran,7 )

Aisheja, radijall-llahu anha, tregon: “I Dėrguari i All-llahut, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, e lexoi kėtė ajet pastaj tha: Keni kujdes prej atyre tė cilit anojnė kah e paqarta sepse ata janė tė pėrmendur nė kėtė ajet.” Buhari (4547) dhe Muslim (2665) I Dėrguari i All-llahut, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, gjithashtu thotė: “Kujt ja don All-llahu tė mirėn ia bėn tė mundshme ta kupton fenė.” Buhari (71) dhe Muslim (1037)

Nga ky hadith kuptohet moskuptimi i drejt i fesė ėshtė shenjė e sprovės dhe mosmbėshtetjes hyjnore. Kuptimi i drejt i fesė ėshtė mbėshtetje prej zotit pėr robin e tij tė cilit ia don tė mirėn.

Kuptimi i gabuar i fesė ishte shkaku i daljes sė Havarixhėve dhe shkaku i armiqėsisė sė tyre ndaj Aliut, radijall-llahu anhu. Ata tekstet e fesė i kishin kuptuar gabimisht dhe nė kundėrshtim me kuptimin e sahabėve. Pėr kėtė shkak pasiqė Ibėn Abbasi debatoi me tė shumica dėrmuese u larguan prej qėndrimeve qė i patėn. Tekstin e kėsaj debateje e transmeton Hakimi nė Mustedrekun e tij me sened tė sakt konform kushteve tė Imam Muslimit.

Ibėn Abbasi, radijall-llahu anhu, thotė: Ju erdha prej shokėve tė Muhammedit, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, prej muhaxhirėve dhe ensarėve qė t’ua kumtoj dhe t’ju lajmėroj me atė tė cilėn ata e thojnė. Nė kohėn e tyre ka zbritur Kur’ani dhe ata mė sė miri e dijnė atė tė cilėn e ka shpallur All-llahu, subhanehu ve teala,. Ajo tė cilėn ata e bėnin ishte shkaku i shplljes sė shumė ajeteve e unė sot nė mėsin juaj nuk shoh asnjė prej tyre. Disa prej tyre thanė: Mos bisedoni me Kureshitėt sepse All-llahu nė Kur’an pėr tė ka thėnė: “…ata janė njerėz ngatėrrestarė” (Zuhruf,58 )

Ibėn Abbasi, radijall-llahu anhu, thotė: Nuk kisha parė njerėz si puna e tyre, aq shumė bėnin ibadet saqė fytyrat e tyre ishin tė zbehura nga pagjymsia dhe lodhėsia vėrehej nė gjymtyrėt e tyre.

Disa prej tyre thanė: Tė bisedojmė me kėtė njeri dhe tė shohim ēfarė do tė na thotė. Ibėn Abbasi, radijall-llahu anhu, tha: Me tregoni tė cilat janė gjėra tė cilat ju i kundėrshtoni tė kushėriri i Pejgamberit dhe tek Muhaxhirėt dhe Ensarėt? Tre gjėra u pėrgjigjėn. Ibėn Abbasi, radijall-llahu anhu, pyeti: Cilat janė ato gjėra?


Thanė: E para e tyre ėshtė pranimi i gjykimit tė njerėzve nė ēėshtjen e All-llahut i cili thotė: ”…vendimi i takon vetėm All-llahut.” (En’am, 57)

E dyta luftoi kundėr njė ushtrie dhe nuk lejoi qė tė mirren robėr ata qė morrėn pjesė nė atė ushtri e as qė lejoi tė mirret ganimeti i luftės. Nėse ata kundėr tė cilėt kemi luftuar ishin qafira atėherė kėto gjėra i kemi tė lejuara e nėse nuk ishin qafira atėherė nuk e kėmi patur tė lejuar tė luftojmė kundėr tyre.

E treta: fshiu titullin e vet Prijesi i besimtarėve nga marrėveshja qė e bėri. Nėse nuk e sheh vetėn si prijes i besimtarėve atėherė ai ėshtė prijės i mosbesimtarėve.

Ibėn Abbasi, radijall-llahu anhu, pyeti: A keni diē tjetėr? Thanė: Na mjaftojnė kėto gjėra. Ibėn Abbasi, radijall-llahu anhu, pyeti: Nėse unė para juve lexoj diē nga libri i All-llahut, subhanehu ve teala, dhe nga sunneti i tė Dėrguarit, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, qė hedh posht qendrimet e juaja a do t’i pranoni? Po - u pėrgjigjėn.

Sa i pėrket fjalės sė parė ka pranuar gjykimin e njerėzve nė njė ēėshtje e cila i takon All-llahut, subhanehu ve teala, ju pėrgjigjem me ajetin: “O ju qė besuat, mos e mbytni gjahun duke qenė ju nė ihram. E kush e mbyt atė me qėllim, atėherė dėnimi ėshtė therrorimi i njė kafshe shtėpiake tė ngjashme me atė (tė egrėn) qė e ka mbytur. Pėr kėtė ēėshtje vendosin dy njerėz tė drejtė nga mesi juaj…” Pėr All-llahun ju pyes nėse All-llahu pėr ēėshtjen e gjahut gjatė ihramit ka pranuar vendimin e dy njerėzve tė drejtė pse tė mos pranohet kur bėhet fjalė pėr parandalimin e gjakėderdhjes dhe pėrmirėsimin e marrėdhėnieve mes njerėzve?! Po tė kishte dashur All-llahu kishte vendosur vet dhe nuk do tė linte qė pėr kėtė ēėshtje tė vendosin njerėzit. Pėr ēėshtjen e burrit me gruan e tij All-llahu, subhanehu ve teala, thotė: “Nėse i frikėsoheni pėrēarjes mes tyre (burrit e gruas), dėrgoni njė pari tė drejtė nga familja e tij dhe njė pari tė drejtė nga familja e saj. Nėse ata tė dy (ndėrmjetėsuesit) kanė pėr qėllim pajtimin, All-llahu ju mundėson afrimin mes tyre (burrit e gruas). All-llahu ėshtė i dijėshėm, ėshtė njohės i mirė.” (Nisa, 35) nga kjo kuptojmė qė ndėrmjetėsimi i njerėzve ėshtė gjė tė cilėn e ka lejuar All-llahu, subhanehu ve teala. A e pėrfunduam kėtė ēėshtje? Po-u pėrgjigjėn.

Sa i pėrket ēėshtjes sė dytė pse nuk ka marrur robė dhe plaēkė tė luftės nga ata me tė cilėt luftuat do tju pėrgjigjem: A dėshironi qė tė robėroni nėnėn tuaj Aishen, radijall-llahu anha, pastaj tė veproni me tė ashtu siē vepron pronari me robreshėn qė e ka nėn sundim? Nėse kėtė e bėni do tė bėni kufr sepse ajo ėshtė nėna juaj nese thoni jo ajo nuk ėshtė nėna jonė pėrsėri do tė bėni kufr sepse All-llahu, subhanehu ve teala, nė Kur’an thotė: ”Pejgamberi ėshtė mė i ndieshėm ndaj besimtarėve se sa ata ndaj vetė vetvetes sė tyre, ndėrsa gratė e tij janė nė vend tė nėnave tė tyre…” (Ahzab,6 )

Dhe ju shikoni tė cilėn prej kėtyre dy lajthitjeve do tė zgjedhni. Tė pranishmit shikuan njėri tjetrin. Ibėn Abbasi, radijall-llahu anhu, tha: A e pėrfunduam kėtė ēėshtje? Po-u pėrgjigjėn.

Sa i pėrket pyetjes pse e ka fshirė titullin Prijesi i besimtarėve nga letra e marrėveshjes unė do t’ju tregoj se njeri mė i mirė dhe mė i ndershėm e ka bėrė kėtė. A nuk keni dėgjuar rastin kur i Dėrgusri i All-llahut, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, shkruanin marrėveshjen e Hudejbijes me Suhejl ibėn Amėr-in dhe Ebu Sufjanin dhe kur i Dėrguari i All-llahut, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, tha: Kjo ėshtė marrėveshja pėr tė cilėn janė pajtuar Muhammedi, i dėrguari i All-llahut, mushrikėt thanė: Jo mos e shkruaj po tė tė kishim pranur pėr tė Dėrguar nuk do tė luftonim kundėr teje. I dėrguari i All-llahut, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, tha: O All-llah ti e din qė unė jam i dėrguari ytė, pastaj urdhėroi Aliun qė tė shkruaj: Kjo ėshtė marrėveshja pėr tė cilėn janė pajtuar Muhammedi i biri i Abdull-llahut. Ibėn Abbasi, radijall-llahu anhu, tha: Pasha All-llahun Muhammedi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, ėshtė mė i mirė se Aliu, radijall-llahu anhu, dhe fshirja e fjalės Pejgamberi i All-llahut nuk e nxjerri nga kjo gjė me tė cilėn e ka nderuar All-llahu. Ibėn Abbasi, radijall-llahu anhu, tha: 2000 prej tyre u larguan nga qendrimet e tyre dhe u kthyen nė rradhat e Aliut, radijall-llahu anhu, kurse tė tjerėt mbetėn nė lajthitjen e tyre dhe Aliu, radijall-llahu anhu, luftoi kundėr tyre. Hakim (2/150-152)

Nga ky tregim kuptuam qė 2000 prej havarixhėve u larguan nga e kota pas shpjegimit prej Ibėn Abbasit dhe nė kėtė kemi mėsim qė kthimi tek dijetarėt ėshtė siguri prej sprovave dhe fitneve. All-llahu, subhanehu ve teala, thotė: “…pyetni pra dijetarėt nėse ju nuk dini.” (Nahl,43 )

Kėtė gjė e verteton edhe rasti i Jezid ibėn Fekirit i cili thotė: disa qendrime tė havarixhėve na pėlqyen dhe me disa shokė vendosėm tė bėjmė haxhin dhe pastaj tė dalim dhe tė luftojmė kundėr njerėzve. Kur isha nė Medine e dėgjova Xhabir ibėn Abdull-llahin, radijall-llahu anhu, i cili ishte mbėshetetur nė njė shtyllė tė xhamisė se si e pėrshkruan gjendjen e njerėzve tė cilėt do tė denohen me xhehennem dhe pastaj do tė dalin prej tij. Jezidi tha: kur e dėgjova kėtė fjalė thash: Vaj pėr neve a mendoni se ky plak gėnjen?! Pasiqė dėgjuam keto fjalė tė Pejgamberit, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, i ndryshuam qėndrimet e tona dhe vetėm njė prej neve mbeti me ato mendime. Muslim (191).

(Ky njeri ka menduar se tė gjithė njerėzit qė do tė hyjnė nė xhehennem nuk do tė dalin prej tij dhe pėr bazė e kanė marrė ajetin “Sa herė qė tė tentojnė tė dalin nga ai, kthehen nė tė dhe atyre u thuhet: Shijoni dėnimin e zjarrit qė ju e konsideronit rrenė” ky ėshtė mendimi i havarixhėve, kurse Ehli Sunneti ėshtė i mendimit qė pėrgjithėherė nė xhehennem do tė mbesin vetėm jobesimtarėt. Pasi qė e ka dėgjuar kėtė hadith ai dhe shokėt e tij janė kthyer nė rrugėn e vėrtetė pėrpos njėrit). Edhe kėtu u vėrtetuam se kthimi tek dijetarėt e pjekur ėshtė siguri e vėrtetė nga sprovat e entuziazmit tė pakontrolluar, mospjekurisė dhe injorancės.

Rrezikun nga ekstremizmi dhe teprimi nė ēėshtjet e fesė dhe nga largimi i parimeve tė ehli sunnetit shumė bukur na e ka treguar i Dėrguari i All-lahut nė kėtė hadith: Gjėja qė pėr juve mė tepėr mė frikėson ėshtė njeriu qė lexon Kur’an dhe pasi qė nė fytyrėn e tij fillon tė shihet bukuria e Kur’anit e hedh pas shpine librin e All-llahut dhe nuk i pėrfill ēėshtjet e Islamit. Sulmon fqiun me shpatė dhe e akuzon me mosbesim (e shpall qafir). Thash: O i Dėrguari i All-llahut kush prej tyre mė tepėr meriton tė shpallet si qafir akuzuesi apo i akuzuari. Akuzuesi - u pėrjigj. Buhariu nė Tarih, Ebu Ja’la, Ibėn Hibbani, El Bezzari shih. Silsiletul ehadith es-sahiha nr.3201

Nuk ka dyshim se koha e rinisė ėshtė koha me e rrezikshme qė mund tė shfrytėzohet nga shejtani nė kuptimin e gabuar tė ēėshtjeve tė fesė. Pėr kėtė shkak edhe njė herė potencojmė se kthimi tek dijetarėt e vjetėr ėshtė garancė pėr njeriun nga lajthitja. Kėtu sigurisht i kemi pėr qėllim dijetarėt e sinqertė dhe besnik.

Xhundub ibėn Abdullahi, radijAll-llahu anhu, thotė: Gjėja e parė qė prishet tek njeriu ėshtė barku i tij, pra nėse ke mundėsi qė tė mos hash pėrpos tė pastėrtės (hallallit) bėje atė dhe mos lejo qė pengesa mes teje dhe xhennetit tė jetė njė grusht gjaku qė e ke derdhur. Buhari (7152)

Ibėn Haxheri komentuesi i librit tė Buhariut thotė: Kjo fjali ėshtė transmetuar edhe si hadith i tė Dėrguarit, sal-lall-lahu alejhi ve sel-lem, nė librin e Taberaniut: E dini se unė e kam dėgjuar tė Dėrguarin e All-llahut, sal-lall-lahu alejhi ve sel-lem, duke thėnė: “Mos lejoni qė mes ju dhe xhennetin tė cilin do ta shihni tė pengojė njė grusht gjaku i muslimanit tė cilin e keni derdhur padrejtėsisht” edhe pse nė librin e Buhariut nuk ėshtė treguar nė mėnyrė eksplicite si fjalė e tė Dėrguarit e ka tė njejtėn shkallė sepse ėshtė prej gjėrave qė nuk thuhen me llogjikė. Ky hadith ėshtė kėrcėnim prej All-llahut pėr ata qė padrejtėsisht vrasin musliman. Fet’hul Bari (13/130)

I Dėrguari i All-llahut, sal-lall-lahu alejhi ve sel-lem, thotė: “Ai qė del prej Ummetit tim dhe i mbytė tė mirėt dhe tė kėqinjėt, nuk ruhet nga derdhja e gjakut tė besimtarit dhe nuk e ēon nė vend marrėveshjen nuk ėshtė prej meje dhe unė nuk jam prej tij.” Muslim (1848)

Tani do tė cekim disa hadithė qė nuk janė nė Buhari dhe Muslim por tė cilėt i ka pėrmbledhur Mundhiriu nė librin Et-Tergib vet-Terhib dhe tė cilėt si tė saktė i ka vlerėsuar Albani nė librin Sahihut-Tergibi vet-Terhib (1/629-634)

El Berau, radijAll-llahu anhu, tregon se i Dėrguari i All-llahut, sal-lall-lahu alejhi ve sel-lem, ka thėnė: “Me tė vėrtetė zhdukja e dunjasė ėshtė mė e lehtė pėr All-llahun se sa vrasja e besimtarit (mu’minit) padrejtėsisht, po tė kishin marrė pjesė nė vrasjen e tij banoret e qijejve dhe tokės, All-llahu do t’i denonte me zjarrin e xhehennemit.”

Nė njė hadith tjetėr tė cilin e transmeton Abdull-llah ibėn Amėr ibėn El As, radijAll-llahu anhuma, i Dėrguari i All-llahut, sal-lall-lahu alejhi ve sel-lem, thotė: “Me tė vėrtetė zhdukja e dunjasė ėshtė mė e lehtė pėr All-llahun se sa vrasja e njeriut musliman.”

“Vrasja e mu’minit ėshtė mė e madhe tek All-llahu se sa zhdukja e dunjasė.” Hadithe me kėtė kuptim kanė transmetuar Ebu Se’idi, Ebu Hurejreja dhe Ebu Bekrete, radijAll-llahu anhum.

Muaviju, radijAll-llahu anhu, thotė: I Dėrguari i All-llahut, sal-lall-lahu alejhi ve sel-lem, ka thėnė: اdo mėkat ka shpresė qė All-llahu, subhanehu ve teala, do ta falė pėrpos njeriut qė ka vdekur si mosbesimtar dhe njeriu qė ka mbytur besimtarin qėllimisht.”

Tė njejtin hadith e ka transmetura Ebu Derda, radijAll-llahu anhu.

Prej Ebu Musaut, radijAll-llahu anhu, transmetohet se i Dėrguari i All-llahut, sal-lall-lahu alejhi ve sel-lem, ka thėnė: “Nė mengjez Iblisi i dėrgon ushtritė e tij dhe u thotė: Kush do tė dėshpėrojė sot njė musliman do ta kurrorėzoj.

Kur tė kthehen i pari do tė thotė: nuk u largova derisa nuk u nda prej gruas sė tij. Iblisi do tė pėrgjigjet: ske bėrė asgjė do tė martohet pėrsėri. I dyti tha: nuk u largova deri sa nuk tregoj mosrespekt ndaj prindėrve tė tij. Iblisi do tė pėrgjigjet: Ske bėrė asgjė sė shpejti ai pėrsėri do t’i respektojė. I treti tha: nuk u largova deri sa nuk bėri shirk. Iblisi do tė pėrgjigjet: Ti je ai, ti je ai. I katėrti tha: nuk u largova derisa nuk mbyti njeri. Iblisi do tė pėrgjigjet: Ti je ai, ti je ai, dhe do ta kurrorėzojė.

Nė hadithin tė cilin e ka transmetuar Ubade ibėn Samit thuhet: “Kush e mbyt besimtarin dhe gėzohet me mbytjen e tij All-llahu prej tij nuk do tė pranon asnjė punė.” Halid ibėn Dehkani thotė: E pyeta Jahja ibėn Jahja El Gassaniun: اdo tė thotė fjala gėzohet me vrasjen e tij? Ata qė luftojnė kur gjėrat janė tė paqarta dhe mbytet njeriu dhe tjetri mendon se ka vrarė me tė drejtė dhe nuk pendohet.

Ebu Se’id El Hudriu rrėfen: I dėrguari i All-llahut, sal-lall-lahu alejhi ve sel-lem, ka thėnė: “Prej zjarrit tė xhehennemit do tė del njė qafė dhe do tė thotė: Me janė besuar tre veta: ēdo kryelarti kundėrshtar, ai qė All-llahut i ka pėrshkruar shok dhe ai qė ka vrarė njeri pa tė drejtė. Do t’i rrethojė dhe do t’i hudh nė thellėsinė e xhehennemit.”

Sa i pėrket atij qė gabimisht ka vrarė besimtarin pėr tė ėshtė paraparė pagesa e gjakut (dijje) dhe shpagimi (kefaret)

All-llahu, subhanehu ve teala, thotė: “Asnjė besimtari nuk i ėshtė i lejuar tė mbysė besimtarin tjetėr, pėrpos gabimisht. E kush e mbytė gabimishht njė besimtar, ai ėshtė i obliguar ta lirojė njė rob besimtarė dhe shpagimin (e gjakut) t'ia dorėzojė familjes sė tij, pėrpos nė qoftė se ia falin (gjakun familja). Nė qoftė se ai (i mbyturi gabimisht) ėshtė besimtarė, por i takon popullit qė ėshtė armik i juaji, atėherė ėshtė obligim vetėm lirimi i njė robi besimtar…

…e kush nuk ka mundėsi (tė lirojė njė rob), le tė agjėroj dy muaj rresht, si pendim (i pranuar) ndaj All-llahut. All-llahu ėshtė mė i dijshmi, ligjdhėnėsi mė i drejtė.” [Nisa, 92]


Mbi vrasjen e mosbesimtarit gjaku i tė cilit ėshtė i mbrojtur qėllimisht ose gabimisht

Vrasja e mosbesimtarit i cili ėshtė nėn mbrojtjen e shtetit islam (dhimmij), e atij i cili ka hyrė me marrėveshje (muahid) dhe e atij siguria e tė cilit ėshtė garantuar (muste’men) ėshtė HARAM. Pėr mbytjen e tyre ekziston kėrcėnim me dėnim prej All-lahut, subhanehu ve teala.

I Dėrguari i All-llahut, sal-lall-lahu alejhi ve sel-lem, thotė: “Ai qė mbyt njeriun pėr tė cilin vlen marrėveshja nuk do tė nuhas aromėn (erėn) e xhennetit e cila ndihet prej largėsisė dyzet vjeēare.” Buhari (3166) prej Abdullah ibėn Amėr, radijAll-llahu anhuma.

Ibėn Haxheri thotė: Muahed ėshtė ēdo njeri qė ka marrėveshje me muslimanėt pa marrė parasysh a bėhet fjalė pėr marrėveshjen e dhėnies sė xhizjes, armėpushim apo garancė prej ndonjė besimtarit. Fet’hul Bari (12/259)

“Ai qė mbyt dhimmijun (njeriun mosbesimtarė qė shtetit Islam i paguan xhizje) nuk do tė nuhat; aromėn e xhennetit e cila ndihet prej largėsisė katėrdhjetė vjeēare.” [Nesai - 4750]

Nė njė transmetim tjetėr tė Nesaiut [4749] qėndron: “Ai qė mbyt dhimmijun (njeriun mosbesimtarė qė shtetit Islam i paguan xhizje) nuk do tė nuhate aromėn e xhennetit e cila ndihet prej largėsisė shtatėdhjetė vjeēare.”

I Dėrguari i All-llahut, sal-lall-lahu alejhi ve sel-lem, gjithashtu thotė: “Ai qė mbyt njeriun pėr tė cilin vlen marrėveshja nė kohė kur mbytja e tij ėshtė e ndaluar All-llahu ia ka ndaluar hyrjen nė xhennet.” Ebu Davud (2760) dhe Nesaiu (4747) me sened tė saktė prej Ebu Bekrete, radijAll-llahu anhu. Nė transmetimin e nesaiut ka shtojcė: …dhe tė nuhatė aromėn e xhennetit.”

Ibėn Hibbani transmeton tė njejtin hadith me ndryshimin: aroma e tė cilit ndihet prej largėsisė njėqind vjeēare (Sahiht-Tergibi vet-Terhib 2/635) Albani e ka vlerėsuar si Sahih li gajrihi (i saktė nėse mirren parasysh gjitha transmetimet).

Pėr vrasjen gabimisht tė njeriut pėr tė cilin vlen marrėveshja, All-llahu, subhanehu ve teala, thotė: “Nė qoftėse se ai (i mbyturi) ėshtė nga ai popull qė keni marrėveshjen me tė, atėherė ėshtė obligim shpagimi i (gjakut) qė i dorėzohet familjes sė tij dhe lirimi i njė robi besimtar. E kush nuk ka mundėsi (tė lirojė njė rob), le tė agjėroj dy muaj rresht, si pendim (i pranuar) ndaj All-llahut. All-llahu ėshtė mė i dijshmi, ligjdhėnėsi mė i drejtė.” (Nisa, 92)

Nė fund ju them: Oj Rini keni frikė All-llahun dhe mos u bėni gjah i shejtanit e qė All-llahu t’ju dėnojė me poshtėrrim nė dynja dhe dėnim tė dhimbshėm nė ahiret. Keni frikė All-llahun pėr pleqtė e juaj dhe rininė e juaj, pėr nėnat e juaja, pėr bijat e juaja, motrat e juaja, hallat dhe tezat e juaja. Keni frikė mos tė derdhni gjakun e pleqėve qė bėjn ibadet dhe fėmijėve tė pafajshėm qė nuk dijnė asgjė. Mos i pėrgjakni duart e juaj me gjakun e ndaluar dhe pasurinė e mbrojtur. Ruajuni zjarrit, lėndė e tė cilit janė njerėzit dhe gurėt, qė ėshtė i pėrgatitur pėr mosbesimtarėt. Dhe ruajuni njė dite kur nė tė ktheheni te All-llahu, dhe secilit njeri i plotėsohet ajo qė e ka fituar, dhe atyre nuk u bėhet e padrejtė. Ditėn kur ēdo njeri e gjenė pranė vete atė qė veproi mirė ose keq, e pėr atė tė keqe qė bėri, do tė dėshirojė qė nė mes tij dhe nė mes tė asaj tė jetė njė distancė shumė e madhe (e mos ta shohė). All-llahu u jep tė frikėsohen prej dėnimit qė vjen prej Tij. Atė ditė njeriu ikėn prej vėllait tė vet, prej nėnės dhe prej babait tė vet, prej gruas dhe prej fėmijėve tė vet. Atė ditė secilit njeri i mjafton ēėshtja e vet.

Zgjohu oj rini nga moskujdesi dhe neglizhenca. Mos e lejoni qė shejtani t’ju pėrdor si mjet pėr tė pėrhapur ērregullime nė tokė.

All-llahun e lus qė muslimanėve t’ua mundėson kuptimin e saktė tė fesė, qė t’i mbron nga sprovat lajthitėse, nga ato qė shihen dhe nga tė fshehtat. Paqja, mėshira dhe bekimet e All-llahut qofshin mbi tė Dėrguarin e All-llahut, mbi familjėn e tij dhe mbi gjithė shokėt e tij.


----------------------------------------
www.teuhid.net
PMUsers Website
Top
TetovaLovER
Postuar nė: 03.02.2007, 11:46
Quote Post


Tėrė kohėn flas :)
*****

Posti: Antarė
Postime: 180
Antari Nr: 5596
Bashkangjitur: 02.02.2007



NUk me ktheve pergjigje tek ajo tema tjeter(Aborti..)!!Apo ben vec "Copy" neper Faqet tjera dhe "Paste" ketu ne forum?! Din te lexosh??
PM
Top
Argument
Postuar nė: 03.02.2007, 12:17
Quote Post


Tėrė kohėn flas :)
*****

Posti: Antarė
Postime: 2265
Antari Nr: 4920
Bashkangjitur: 27.12.2006



 Citim (TetovaLovER @ 03.02.2007, 11:46)
NUk me ktheve pergjigje tek ajo tema tjeter(Aborti..)!!Apo ben vec "Copy" neper Faqet tjera dhe "Paste" ketu ne forum?! Din te lexosh??

Kryesorja po ta mundėsoj qė ta lexosh pa e kerkuar lajmin nėpėr web-faqe tjeter por ne studentet.info.


----------------------------------------
www.teuhid.net
PMUsers Website
Top
TetovaLovER
Postuar nė: 03.02.2007, 12:28
Quote Post


Tėrė kohėn flas :)
*****

Posti: Antarė
Postime: 180
Antari Nr: 5596
Bashkangjitur: 02.02.2007



Jo nuk i lexoj aspak ata shkaravina qe i ben paste ketu!!
Feja eshte gje e shejte per mua,nuk informohem per fene time ne internet,ku cdo fare Pisi mund te shkruaje cfare te doje!! kam Kuranin e shenjte ,te perkthyer dhe me komentime ne gjuhen Shqipe,keshtu qe nuk eshte lejueshme te lexosh per fene ne Inernet,se nuk i besohet asnje Burimi!!!
PM
Top
Argument
Postuar nė: 03.02.2007, 12:35
Quote Post


Tėrė kohėn flas :)
*****

Posti: Antarė
Postime: 2265
Antari Nr: 4920
Bashkangjitur: 27.12.2006



Subhanallah, ato jan Ajete Kuranore e ti i kundershton dhe thua se je Musliman?? Allahu subhanehu ve teala inshallah te mundson te praktikosh Kuranin dhe Sunnetin e Pejgamberit a.s
Selam


----------------------------------------
www.teuhid.net
PMUsers Website
Top
blerim fjokshi
Postuar nė: 04.02.2007, 17:06
Quote Post


Tėrė kohėn flas :)
*****

Posti: Antarė
Postime: 90
Antari Nr: 5464
Bashkangjitur: 26.01.2007



O argument te lutem ty edhe gjith te tjreve kur te hapni tema sa me shkurt dhe qart qe te kemi koh t'i lexojme dhe te replikojm...
flm
Kur ndezet nje drite me pare ndricon reth vetes. Per t'u zgjuar rinia duhet te nisemi prej te vellau a motra jone. Kur te kemi me shum drita te ndezura, ato bashk do te zgjojne rinine.
Me thuaj argument qe i ke zgjuar ata qe jane perreth teje???


----------------------------------------
ME ĒFAR TĖ MBUREM QĖ JAM SHQIPTAR!!!
PM
Top
Argument
Postuar nė: 04.02.2007, 21:19
Quote Post


Tėrė kohėn flas :)
*****

Posti: Antarė
Postime: 2265
Antari Nr: 4920
Bashkangjitur: 27.12.2006



 Citim (blerim fjokshi @ 04.02.2007, 17:06)
O argument te lutem ty edhe gjith te tjreve kur te hapni tema sa me shkurt dhe qart qe te kemi koh t'i lexojme dhe te replikojm...
flm
Kur ndezet nje drite me pare ndricon reth vetes. Per t'u zgjuar rinia duhet te nisemi prej te vellau a motra jone. Kur te kemi me shum drita te ndezura, ato bashk do te zgjojne rinine.
Me thuaj argument qe i ke zgjuar ata qe jane perreth teje???

Po Elhamdulilah.


----------------------------------------
www.teuhid.net
PMUsers Website
Top

Topic Options Reply to this topicStart new topicStart Poll

 

Postimet janė nė pronėsi tė vet postuesve, redaksia jonė nuk mer asnjė pėrgjegjėsi per permbajtjen e tyre!

© 2004-2017 Studentet.info™ | Kopjimi ėshtė i lejuar nėse theksohet burimi | Developed by: Just5 Studio