Studentet.info
 Kėrko      Antarėt      Aktivitet



  Reply to this topicStart new topicStart Poll

> Mos u bėj kukull nė duart e keqbėrėsve, Kėshillė.
Argument
Postuar nė: 03.02.2007, 12:03
Quote Post


Tėrė kohėn flas :)
*****

Posti: Antarė
Postime: 2265
Antari Nr: 4920
Bashkangjitur: 27.12.2006



Thirrje prej Mesxhidul – Haramit (Mekės) drejtuar tė gjitha femrave muslimane tė botės. Motra ime muslimane, ti kurrė nuk do ta arrish pėrsosshmėrinė tė cilėn e dėshiron, ti nuk do tė mund ta rifitosh krenarinė e humbur, ose tė arrish gradėn dhe pozitėn mė tė lartė pėrderisa nuk iu pėrmbahesh mėsimeve tė Islamit dhe pėrderisa tė mos ndalesh nė kufijtė dhe ndalesat e Sheriatit. Kjo do ta bėjė zemrėn tėnde qė t’i dojė dhe t’i ēmojė punėt e mira dhe do tė tė mbajė larg prej punėve tė pahijshme dhe tė kėqija.

Kėshtu, qėndro nė shtėpinė tėnde. Ti do tė jesh e lavdėruar nga Allahu, do ta kėnaqėsh familjen dhe do ta bėsh tė lumtur, do ta pėrsosėsh hixhabin tėnd, do ta pėrsosėsh dėlirėsinė tėnde, do t’i ndihmosh tė tjerėt dhe do ta bėsh veten tė lumtur dhe tė rehatshme. Allahu thotė (kuptimi):

“O ti pejgamber, thuaju grave tua, bijave tua dhe grave tė besimtarėve le tė vėjnė shamitė (mbulesėn) e veta mbi trupin e tyre, pse kjo ėshtė mė afėr qė ato tė njihen (se janė gra tė respektueshme) e tė mos i shqetėsojė (e ngacmojė) askush. Allahu falė gabimet e kaluara, Ai ėshtė Mėshirues.” (El Ahzab 33:59).

Kėshtu, me Islam ti do tė jesh njė “xhevahire e mbrojtur” por pa tė do tė jesh njė kukull nė duart e keqbėrėsve; objekt i thjeshtė pėr zbavitje dhe mall tregtie nė duart e 'ujqve humanė' tė cilėt do ta shkatėrrojnė dėlirėsinė, nderin dhe dinjitetin dhe pastaj do tė tė hudhin dhe do tė nėnvlerėsojnė siē do tė bėnte dikush me frutat e vjetėruara dhe farat e tyre.
Kėshtu, sa herė qė femra braktis mėsimet e Islamit dhe neglizhon veshjen e duhur islame, e merr tė lehtė ēėshtjen e hixhabit, duke e ekspozuar veten gjatė ecjes midis burrave dhe duke mbajtur parfum, dinjiteti dhe ndershmėria e saj zhduket, shkėlqimi i saj gjithashtu, modestia e saj venitet, ajo bėhet burim i fitnes (joshje dhe sprovė) pėr tė tjerėt dhe ‘djallėzitė’ e pėrfshijnė atė.
Pėr kėtė, oj femėr muslimane, qė e don fort dhe e pėrfaqėson Islamin me nder (dhe je krenare pėr kėtė), dhe oj femėr e lirė, e respektuar, e dėlirė dhe e mbrojtur, ti je pasuesja mė e mirė e brezit mė tė mirė tė muslimanėve. Kapu fort pėr Librin e Allahut dhe pėr Sunnetin (rrugėn dhe mėsimet) e Pejgamberit tė Tij (paqja dhe shpėtimi i Allahut qofshin mbi tė.)Ruaju nga duart e intrigantėve dhe syve xheloz, njerėzve me karakter tė keq dhe shpirtrave djallėzorė, tė cilėt duan tė tė poshtėrojnė ty dhe tė tė ulin nga pozita jote e nderit dhe dinjitetit tė lartė, nga krenaria e gradės sė lartė, dhe tė nxjerrin jashtė nga rrethi i lumturisė tėnde. Dhe, ruaju prej mashtrimit dhe pėsimit para luftės sė hapur nė mes hixhabit dhe sufurit (zbulimit tė bukurisė), dhe nė mes dėlirėsisė dhe liberalizmit.

Duke e parė se gruaja muslimane ėshtė e ndershme, e denjė dhe e mbrojtur, armiqtė e Islamit midis ēifutėve dhe pėrkrahėsve tė tyre janė tė brengosur dhe nuk ndalen kurrė sė vendosuri atė nė qendėr tė vėmendjes, duke i ngritur kurthe e duke e qėlluar me shigjetat e tyre. Pėr mė tepėr, ėshtė e ēuditshme se disa nga njerėzit tė cilėt e flasin gjuhėn tonė i pasojnė ata, i pėrhapin idetė e tyre, i realizojnė qėllimet e tyre dhe zhvillojnė luftė intelektuale dhe kulturore kundėr motrave tona muslimane, tė cilat janė pasqyra jonė, pėrmes sloganeve tėrheqėse e mashtruese dhe artikujve joshės kudo.

Si rrjedhim, ata me gėnjeshtra dhe mashtrime thėrrasin pėr lirinė e femrės dhe kėrkojnė (nxisin) qė ajo tė punojė, ta lėrė shtėpinė e saj. Ata pėrhapin thashetheme pėr gruan muslimane duke thėnė: “… shoqėria konservatore muslimane (realisht shoqėria muslimane mund tė jetė vetėm konservatore) ėshtė ajo gjysma e sė cilės nuk bėjnė asgjė, dhe merr frymė vetėm prej njėrės mushkėri …, dhe si mund tė qėndrojė gruaja muslimane e burgosur brenda katėr mureve nė shtėpi …”, dhe slogane tė tjera mashtruese.
Ata duan liri pėr gruan, por nė tė vėrtetė ata duan ta lirojnė atė prej karakterit dhe etikės sė saj, ta zhveshin atė prej principeve, dinjitetit dhe nderit, dhe ta shpiejnė nė mėkate e ēoroditje. Ata duan qė ajo tė bėhet manekine dhe mall tregtie pėr naivėt dhe mendjelehtėt.
Kush do tė pėrkujdeset atėherė pėr mbarėvajtjen e shtėpisė, pėr lumturinė e familjes, pėr rritjen dhe edukimin e fėmijėve?

Sa vajza ranė nė kurthe dhe sa tragjedi ndodhėn pasi e hoqėn hixhabin dhe “ujqit” (burrat e ligj) i shfrytėzuan ato. Kjo ėshtė rezultat i sufurit dhe pėrzierjes sė tyre me burra nė punė, nė shkolla, dhe nė tregje.
A nuk mjafton si pėrkujtim gjendja e shoqėrive tė cilat nuk i praktikuan mėsimet e Islamit tė cilat ranė nė paturpėsi, mėkate, dhe humbėn vlerat kur ata e neglizhuan dhe e injoruan ēėshtjen e gruas? Si rezultat i kėsaj, pjesėtarėt e kėtyre shoqėrive tani thėrrasin pandėrprerė duke kėrkuar kthimin e gruas nė kalanė e mbrojtur: shtėpinė e saj.
A ka ndonjė burrė, qoftė edhe me njė grimcė nderi e burrėrie, qė do tė ishte i kėnaqur ta shohė gruan e tij tė bėhet “kullosė” e syve tė njerėzve tė ligj, dhe “objekt shfrytėzimi”. Gjendja aktuale e disa shoqėrive dėshmon se dalja e gruas nga shtėpia e saj ėshtė shenjė e shkatėrrimit, humbjes, ēoroditjes, pėrhapjes sė paturpėsisė dhe dėmit nė shoqėri.
Pėr kėtė, tė gjitha motrat tona muslimane nė Lindje dhe nė Perėndim tė botės islame, i thėrras prej kėsaj toke tė shenjtė dhe tė pastėr (Mekės) tė mbahen fort pėr Kur’anin dhe Sunnetin e tė Dėrguarit tė Allahut (sal-lallahu alejhi ve sel-lem) me dhėmbėt e parė, dhe tė ndjekin mėsimet dhe edukatėn (etikėn) e Islamit.

Dhe, organizatat e grave nė tėrė botėn, tė ruhen prej marrėzive dhe rezultateve tė kėqija si shkak i mosbindjes sė gruas udhėzimeve tė Islamit. Ruajuni prej joshjes nga slloganet dhe reklamat e ndyra qė shfaqen kundėr karakterit tė gruas dhe principeve tė saj.

Dhe, njerėzve pėrgjegjės pėr kujdesin dhe edukimin e fėmijėve muslimanė, u bėj thirrje t’ia keni dronė Allahut dhe t’i pėrmbushin detyrat e tyre duke u kujdesur pėr besimin e tyre nė aspektin edukativ dhe etik.

Kufiri i qartė dhe ndarės duhet tė vendoset kundėr paturpėsisė, filmave tė kėqinj dhe fotografive tė njerėzve lakuriq, tė cilat e shkatėrrojnė nderin dhe virtytet dhe zhvillojnė dejuzsinė (mungesė e nderit dhe burrėsisė deri nė pikėn kur burri nuk kujdeset pėr moralin e femrave tė familjes sė tij duke u pajtuar me zinanė e tyre) dhe paturpėsinė.

Kujdestarėve tė femrave, baballarėve dhe burrave tė tyre, ua pėrkujtoj obligimet qė kanė pėr mbrojtjen dhe mbajtjen e grave nė pėrputhje me atė qė e thotė Allahu (kuptimi):

“Burrat janė mbrojtėsit dhe mbajtėsit e grave, sepse Allahu e ka krijuar njėrėn palė prej tyre tė shquhet mbi tjetrėn dhe sepse ata shpenzojnė (pėr t’i mbajtur ato) nga mjetet e tyre tė jetesės. Kėshtu, gratė e drejta janė tė bindura me ēiltėrsi (ndaj Allahut dhe ndaj burrave tė tyre) dhe ruajnė nė mungesė tė bashkėshortėve tė tyre, ēfarė Allahu i ka urdhėruar ato tė ruajnė (dėlirėsinė, ndershmėrinė e tyre, pasurinė e bashkėshortėve tė tyre, etj.) Sa pėr ato gra pėr tė cilat ju shihni sjellje tė dobėt, nė fillim i qortoni, (pastaj) mos pranoni tė flini me to (dhe mė nė fund) i rrihni ato (lehtė nėse kjo ndikon tek ato), por nė qoftė se ato kthehen pėrsėri te bindja, atėherė mos kėrkoni kundėr tyre mjete (pėrēmuese e mėrzitėse). Vėrtet Allahu ėshtė kurdoherė mė i Larti, mė i Madhi. (En–Nisa 4:34)

Pra, ata duhet ta kenė frikė Allahun, ta ruajnė veten dhe fėmijėt e tyre prej dėnimit tė Allahut duke i rritur dhe edukuar ata sipas mėsimeve tė Islamit, dhe duhet t’u tėrhiqet vėrejtja tė mos jenė tė humbur dhe tė pakujdesshėm nė kėtė ēėshtje. I thėrras tė jenė burra tė ndershėm ndaj grave tė tyre me qėllim qė tė ruajnė nderin dhe tė mbrojnė gratė qė i kanė mahrem (tė afėrta), si dhe tė ruajnė vlerat, principet dhe karakteret e tyre.

Prandaj, o njerėz tė menēur, merrni mėsim, jeni tė vetėdijshėm dhe mos u mashtroni, se i suksesshėm ėshtė ai i cili merr mėsim prej gabimeve tė tė tjerėve, dhe e din qė Ummeti arriti nė kėtė gjendje tė mjerė vetėm pasi ka qenė i goditur nė sistemin e tij tė jetės dhe kur ėshtė neglizhuar arsimimi dhe edukimi adekuat i grave.
Dhe, pėrkujto thėnien e mė tė besuarit – Pejgamberit (sal-lallahu alejhi ve sel-lem) : “Nuk kam lėnė pas meje fitne mė tė dėmshme pėr burrin sesa gruaja (kur ato devijojnė prej udhėzimeve tė Islamit)”. (Buhariu dhe Muslimi).


----------------------------------------
www.teuhid.net
PMUsers Website
Top

Topic Options Reply to this topicStart new topicStart Poll

 

Postimet janė nė pronėsi tė vet postuesve, redaksia jonė nuk mer asnjė pėrgjegjėsi per permbajtjen e tyre!

© 2004-2017 Studentet.info™ | Kopjimi ėshtė i lejuar nėse theksohet burimi | Developed by: Just5 Studio