Studentet.info
Opinione : Liria akademike sfidon margjinalizimin e intelektualit
Kyqur 02-01-2007 7:40:28 (2220 Lexime)



Kam vizon pėr studentėt dhe Universitetin e Tetovės


Nga: Sadi BEXHETI


I bindur se pėrpjekjet tuaja dhe tonat, identike pėr promovimin, konsolidimin dhe pėrparimin e pėrgjithshėm tė edukimit superior, janė gjithandej njė sfidė e pėrbashkėt me tė cilėn ballafaqohemi nė punėn tonė tė pėrditshme, dhe nė ē'drejtim kemi fokusuar tėrė energjitė tona intelektuale dhe akademike, dua qė fjalėn time ta nis nga premisa kryesore e punės sė njė intelektuali dhe njė njeriu qė synim jetik ka inkurajimin dhe zhvillimin e qytetėsisė akademike.


Ėshtė njė premisė, qė siē e dimė tė gjithė, sidomos nė kėtė pjesė tė kontinentit, ka qenė e kushtėzuar dhe asnjėherė e plotė: kjo ėshtė liria intelektuale, brenda saj liria akademike, qė nė kuptim tė lirisė sė pėrgjithshme ka qenė po aq njė nocion i ngushtuar sa dhe njė koncept, tė cilin intelektuali, nė kėtė pjesė tė botės, ėshtė pėrpjekur ta sjellė nė plotėsinė e tij.


Liria akademike ėshtė ende njė prej sfidave aktuale, tejkalimi i sė cilės do tė nxirrte nga margjinalzimi intelektualin tonė akademik, i cili sot, nga ndėrrimet e sistemeve, ka mbetur i izoluar, pėrkundėr dėshirės dhe vullnetit tė vet. Ai aktualisht nuk ka mundėsi t'i tregojė vlerat e veta dhe tė bėjė punėn e vet kėrkimore shkencore, jo se nuk do, por pse nuk ka mundėsi dhe as mjete pėr tė bėrė njė gjė tė tillė, qė di dhe mund ta bėj. Kalimi prej njė sistemi njėpartiak nė sistem shumėpartiak dhe ndryshimet e mėdha sistemore mundėsuan lindjen e kapitalit i cili dashur apo padashur, nė kėrkim tė modelve dhe modaliteteve qė nuk ishin gjithmonė nė pėrputhje me realitetet e reja, margjinalizoi shtyllėn kryesore tė edukimit- arsimin.
Duke parė se nė forėmsim e politikave dhe metodave tė reja shpesh ėshtė anashkaluar invencioni intelektual dhe ėshtė injoruar ajo qė nė terminologjinė e fundit do ta quaja “njė input i mendjes”, mendoj se ėshtė koha qė nė Evropėn Juglindore tė filloj tė vijė nė shprehje invencioni intelektual, i cili mund t’i shtyjė proceset pėrpara dhe tė fitojė, sė fundi dhe mbi tė gjitha studenti, si dhe tė arrihet de-margjnalizimi i sotshėm i akademikut tonė.

Arritja e lirisė akademike

Pėr lirinė dhe mbi lirinė ėshtė shkruar dhe folur mjaft, por qė unė dua ta debatoj dhe ta bėjė temė debati me ju, kolegė tė nderuar, ėshtė: Si tė arrijmė qė liria akademike tė bėhet sfidė pėr kundėrvlerat qė na sulmojnė si virus qė shkatėrron gjithēka. Nė kėtė kontekst, mendoj se vetėm me njė punė sistematike dhe bashkėpunim tė tė gjithėve mund tė arrijmė t'i luftojmė dukuritė negative qė na paraqiten sot dhe atė qė do tė mund tė quhej qėndrim nė amullinė e sė kaluarės kundruall kėrkesave qė koha ka vėnė pėrpara nesh. Kushti themelor ėshtė ruajtja e lirisė dhe integritetit akademik. Duke ruajtur lirinė akademike ne automatikisht mbrojmė autonominė e Universitetit e me kėtė edhe lirinė akademike, ndėrkohė qė mėnyra mė e mirė pėr tė arritur deri te liria e plotė akademike ėshtė qė vetė akademiku tė definojė lirinė e vet akademike e jo tė tjerėt t'ia pėrcaktojnė atė brenda suazave tė asaj qė dikush tjetėr e konsideron mostėr tė lirisė akademike.


Sfidat e arsimit sot

Pa dyshim, arsimi universitar dhe akademik ka shumė sfida para vetes. Nuk do tė hyj tė them se cilat janė sfidat, sepse ato janė tė njohu ra. Por, do tė ndalem nė njėrėn prej tyre, qė mendoj se ėshtė shumė e rėndėsishme: ēėshtja se si tė arrijmė deri tek pėrsosmėria e procesit edukativo-arsimor, si tė arrijmė deri tek ajo pikė, qė studentėve, kolegėve tanė profesorė dhe akademikė t'u ofrojmė kushte tė mlra pėr punė, pėr mėsim dhe pėr mundėsi pėr tė theiluar dijen. Kjo mendoj se ėshtė sfida dhe detyra mė e madhe qė shtrohet sot para nesh. Ajo qė ne duhet tė bėjmė ėshtė tė sigurojmė mjete dhe tė gjejmė mėnyrė pėr ngritjen dlėsore tė mėsimit, njė prej tė ciiave ėshtė qė studentėt dhe asistentėt tė kenė mundėsi tė vazhdojnė studimet pasuniversitare nė njė shtet tjetėr me pėrvojė tė madhe universitare, ku pas ngritjes profesionale tė njė periudhe prej 2 deri nė 5 vjet tė kthehen nė bazė, ku do tė bartin pėrvojėn e fituar nė organizimin e procesit mėsimor nė institucionet tona. E them kėtė, sepse kjo ėshtė mėnyra mė e mirė pėr tė arritur nivelin e kėrkuar tė mėsimdhėnies, qė ėshtė qėllimi ynė parėsor. Nė kėtė drejtim, kėrkesė permanente vazhdon tė jetė qė shoqėritė e vendeve ballkanike tė liberalizohen mė tej dhe qė qytetarėve tė tyre akademikė t'u mundėsohet punė kėrkimore shkencore me njė afat tė caktuar kohor, sepse kėshtu ky ambient studimor ndikon tek atapėr tė pėrkryer dijet e tyre. Dhe, njė ēėshtje qė mendoj se ėshtė po aq me rėndėsi: Ne, kolegė tė nderuar duhet tė bėjmė dhe tė ofrojmė programe studeimore qė do tė jenė konkurrente dhe tė kėrkuara nga studentėt, sepse kjo ėshtė mėnyra e vetme pėr tė qenė nė hap me kohėn dhe me pjesėn tjetėr tė botės.

Ngritja e cilėsisė mėsimore dhe Bolonja

Dihet mirėfilli se shtylla kryesore e procesit tė implementimit tė Kartės sė Bolonjės ėshtė angazhimi i profesorit dhe studentit, nėpėrmjet mėnyrės sė mėsimit dhe studimit interaktiv. Universiteti i Tetovės ėshtė angazhuar qė studentėve dhe mėsimdhėnėsve tė vet t'u ofrojė kushte maksimale pėr mėsim, t'u mundėsojė punė praktike dhe laboratorike dhe t'u krijojė hapėsirė pėr punė vetjake studimore. Dhe, kuptohet, duke ndikuar nė kėto pika, ndikon drejtpėrdrejt nė ngritjen e procesit mėsimor.
Kur flasim pėr implementimin e Kartės sė Bolonjės dhe zbatimin e saj nė USHT, mė duhet tė them se jemi aktivisht dhe seriozisht tė angazhuar nė harmonizimin e programeve, aplikimin e sistemit tė notimit nė bazė tė ECTS kredive, organizimin e trajnimeve tė stafit pėr implementimin e plotė tė Kartės sė Bolonjės dhe detyrimeve tė tjera, mbajtjen e seminareve nėpėr fakultete, etj. Nė Universitetin tonė ka njė udhėheqės, i ciii bashkė me stafin e tij, punon dhe pėrkujdeset vetėm pėr zbatimin e plotė tė Kartės sė Bolonjės. Procesi i reformimit tė Universitetit tė Tetovės nuk bėhet pėr shkak tė ndonjė arsye tjetėr, por nga qė reformimi ėshtė i domosdoshėm, do tė thosha i pashmangshėm, pėr qenėsinė e Universitetit dhe tė punės sė tij. Ēėshtja ėshtė se sa larg mund tė shkojė/ nė kėtė plan, ēėshtja e reformimit, se sa i thellė dhe rrėnjėsor do tė jetė ai nė kėto rrethana tė lėkundura nė tė cilat punojmė dhe veprojmė. Se sa ky reformim do tė jetė rrėnjėsor apo pėrmisues, kėtė duhet ta vėmė brenda suazave tė mundėsive qė i kemi, nė raport me realitetin nė tė cilin gjendemi, jo vetėm si institucion i lartė edukativ, por edhe si shoqėri nė pėrgjithėsi. Kjo varet nga shumė rrethana: Universiteti nuk ėshtė aktualisht i paprekshėm nga ndikimet e gjendjes sė pėrgjithshme dhe vėshtirėsivė nė shoqėri dhe ai nuk bėn pėrjashtim nė kėtė plan. Por, Universiteti duhet t'i pėrgjigjet kohės sa i takon reformimit tė brendshėm dhe ēėshtjeve me tė cilat duhet tė merret. Ai duhet tė jetė tė paktėn nė hap me kohėn, nėse nuk mund t'i paraprijė asaj. Megjithėse, kjo e fundit ē’ėshtė e vėrteta i takon atij, nė mėnyrė qė ai tė mbajė kohėn sė cilės i takon, por edhe qė koha ta mbajė atė, si dhe tė jetė projektues i synimeve tė pėrgjithėshme, si nė kohėn qė vepron ashtu edhe i kohės qė na pret dhe drjet sė cilės ecim pandalshėm.

Studentėt dhe pengesat nė Integrimet evropiane

Pa dyshim, studentėt janė prioritetyni kryesor dhe mė duhet tė them se ne jemi ata qė studentėve tanė duhet t'u ofrojmė programe interesante studimore, t'u ofrojmė bursa pėr t'i stimuluar ata nė studim, t'u ofrojmė kuadrove tė reja dhe me potencial mundėsi pėr t'i pėrvetėsuar dijet, t'u ofrojmė bashkėpunim, jo vetėm brenda institucional, por dhe mė gjerė, duke studiuar mundėsinė e bashkėpunimit mes universiteteve tona, dialogun dhe diskutimin midis nesh nė forma tė ndryshme, ta shpijmė para kuadrin potendal dhe, pėrfundimisht, tėjemi nė funksion tė studentit, Fundja, pėr kėtė jemi kėtu. Nė kėtė kontekst dua tė them me keqardhje se nė rrugėn e integrimeve evropiane studentėt tanė vazhdojnė tė mbeten prapa, jo me dėshirėn e tyre, sepse studentėt tanė janė tė gatshėm pėr tė konsumuar vlerat e mėdha dhe pozitive qė i ofrojnė universitetet e ndryshme nė botė, por nga arsye tė njė natyre tjetėr. Problemi fundamentai qė pengon Universitetin dhe studentin nė aspektin e integrimeve ėshtė mundėsia e kufizuar e komunikimit dhe lėvizjes. Liberalizimi i regjimlt tė vizave duhet tė vijė nė shprehje gjithnjė e mė shumė, dhe mė duhet nga kėtu tė dėrgoj njė mesazh, si akademik, se studentėve tanė, po edhe profesorėve, akademikėve, duhet t'u mundėsohet qė tė lėvizin mė lirshėm nė rajon dhe nė kontinent e nė botė qė tė mund tė fitojmė pėrvoja tė cilat do t'i transmetojnė mė tutje. Kjo ėshtė rruga e vetme, dhe ne jemi pa mėdyshje pėr integrime evropiane dhe gjithnjė i kemi pėrshėndetur nismat nė kėtė drejtim. Por, tash ka ardhur koha qė tė bėhet njė liberalizim mė i madh dhe nga kėtu duhet tė bėjmė thirrje pėr lehtėsim tė regjimit tė vizave dhe pėr hapje tė dyerve tė bashkėpunimit pėr Universitetet tona, sepse vetėm kėshtu mund tė ecim drejt integrimeve. Angazhimi ynė nė kėtė drqtim duhet tė jetė i vazhdueshėm, sepse ne kėrkojmė atė qė na takon, e kjo ėshtė lėvizja e lirė, ashtu si lėvizin me lehtėsi qytetarėt nė Evropė, pjesė e sė ciiės jemi edhe ne.

Bashkpunimi ndėruniversitar rajonal

Lidhur me bashkėpunimin rajonal, mendoj se kontaktet nė mes nesh duhet tė jenė mė tė shpeshta, mė tė ngushta, mė konkrete, tė mbarsuara me projekte konkrete bashkėpunimi nė fusha tė ndryshme shkencore dhe studimore. Ne, sė bashku duhet tė punojmė qė ky bashkėpunim tė jetė mė dinjotoz, mė konkret dhe me sa mė pak protokolle nė mesh nesh.
Nga kėtu shfrytėzoj mundėsinė qė si akademik t'i ftoj kolegėt e mi nga Universitet e tjera pėr bashkėpunim me Universitetin Shtetėror tė Tetovės, sime njė instuticion arsimor, i cili ėshtė i gatshėm tė bashkėpunojė me universitetet simotra nė rajon. Ne jemii ata, kolegė tė nderuar, qė kanė pėr detyre qė profesorėt, studentėt dhe stafet tona t'i afrojmė mė afėr njėn-tjetrit, t'u mundėsojmė komunikim sa mė tė mirė, por pėrmes projekteve konkrete. Vetėm kėshtu mund tė konkurrojmė dhe tė tregojmė se jemi gati pėr ballafaqim me sfida tė reja dhe pėr integrime sė pari nė mes nesh.

Universiteti Shtetėror i Tetovės ėshtė i gatshėm, jo vetėm formalisht, pėr kėtė bashkėpunim, prandaj po e them publikisht nga kėtu, dyert tona janė tė hapura. Ne duam komunikim dhe bashkėpunim sa mė tė ngushtė me universitetet e tjera nė rajon e me gjerė.
Organizimin e aktiviteteve tė pėrbashkėta nė mes Universiteteve tona duhet ta nxislm ne nga kėtu dhe sė bashku tė dalim me ide dhe projekte konkrete pėr bashkėpunim afatgjatė.
Nė kėtė kontekst, zyrat pėr bashkėpunim dhe marrėdhėnie ndėrkombėtare duhet tė jenė shumė aktive dhe duhet tė kenė menaxherin pėr projekte, menaxher pėrkėrkime, zyrėn pėr implementimin e projekteve, e cila do tė menaxhohej nga njė departament i veēantė. Po ashtu, vend tė posaēėm zėnė edhe zyrat pėr shkencė dhe resurse humane, ku ne investojme vazhdimisht, tė bindur se ky ėshte rije investjm nė kuadrot e reja.


Vizioni pėr Universitetin

Dhe, nė fund tė kėtij prezantimi do tė theksoja se vizioni ynė nė Universitetin e Tetovės ėshtė i qartė. Ne kuptojmė se jemi njė institucion universitar relativisht i ri dhe i cili nė historikun e vet tė shkurtėr ka pasur njė zhvillimin atipik, duke u ballafaquar me probleme thjeshtė ekzistenciale, si pasoje e presioneve tė shumta dhe se ndryshme, qė ka ndjekur punėn e tė nė vitet e para tė themelimit. Por, vizioni ynė ėshtė tani fare i qartė se ē'mund tė bėjmė pėr tė kompensuar pėr kohėn e humbur dhe pėr tė zene hapin me universitetet e tjera, si nė vend ashtu dhe mė gjerė nė rajon.
Unė dhe stafi im i ndjekim me vėmendje rekomandimet nga institucionet e ndryshme arsimore evropiane, tė cilat sugjerojnė qė tė punojmė mė shumė me reformat, tė cilat ne i
kemi pėrqafuar qė nė fillim dhe punojmė pėr evitimin e defekteve, tė cilat na paraqiten gjatė punės. Ne jemi tė vendosur dhe tė blndur se kemi lėne pėrfundimisht anash ditėt e vėshtira tė lindjes sė Universitetit dhe po kalojme nė fazėn e konsolidimit dhe pjekurise sė plotė nė punėn tonė akademike. Po e pėrfundoj kėtė shkrim pėr numrin festiv tė Vitit tė Ri me shpresė se nė vitin 2007 do tė flasim mė shumė pėr sukseset qė ne i kemi arritur nė Universitetin tonė, por edhe tė gjithė ne nė institucionet qė i
drejtojmė. Gėzuar!


Autori ėshtė U.D. rektor nė Universitetin Shtetėror tė Tetovės




Artikujt tjera
24-04-2013 5:01:55 - Nė USHT u mbajt Akademi pėrkujtimore kushtuar dėshmorėve dhe martirėve tė kombit
23-04-2013 10:24:28 - Tė diplomuar bredhin rrugėve
11-02-2013 2:53:44 - Ndėrroi jetė ish rektori I USHT-sė Fadil Sulejmani
04-02-2013 9:10:46 - Semestri i dytė filloi nė objektin e ri universitar nė USHT
24-01-2013 4:14:13 - Ish-rektori Muja regjistroi kundėrligjshėm 16 kandidatė nė doktoraturė
22-01-2013 5:45:27 - Ndahet nga jeta Agron Reka ish rektor i USHT-sė
05-01-2013 8:43:43 - Studentėt, mėrgimtarėt e 'tokės sė premtuar'
02-01-2013 7:57:35 - Sadi Bexheti: Transparenca, kryeprioriteti i mandatit tė parė
20-12-2012 3:29:40 - UEJL, Parlamenti Studentor prezanton programin e vet para studentėve
10-12-2012 7:56:37 - Pėrurohet konservimi i fasadės sė jashtme tė Xhamisė sė Larme

© 2004-2017 Studentet.info™ | Kopjimi ėshtė i lejuar nėse theksohet burimi | Developed by: Just5 Studio