Studentet.info
Opinione : Universitetet tona “shėrim kompleksesh”
Kyqur 14-02-2009 8:33:15 (1503 Lexime)

Fakultetet tona, fatėkeqėsisht janė shėndruar nė “shtypėshkronja diplome”, e jo nė ēerdhe edukimi dhe profesionalizmi. Roli i pėrgatitjes profesionale dhe edukimit tė njė shoqėrie apo predikimit tė dijes nė Universitetet tona ka filluar tė humbet. Sot ato fatėkeqėsisht nuk jane predikuues tė dijes dhe tė edukimit akademik, pos rolit tė njė shtypėshkronje diplome”, qė nė formė serike japin diplomė, bile pa munguar numri rendor nga rregjistrimi deri te diplomimi. Shumė


Intelektual qė kanė diplomuar para shumė vjetėsh, sot habiten se si studentėt e kėsaj kohe me lehtėsi arrijnė t’i mbarojnė studimet dhe nė fund tė dekorohen me njė diplomė. Ky problem pėr tė githė ėshtė i njohur, por pak kush ka guxim nga brenda ta thotė, se arsimi shqiptar duhet tė reformohet dhe tė forcohen kriteret nėpėr Universitetet qė tė mos prodhojmė “armatė me diplomė”. Pse na ndodh e gjithė kjo?. Gjeneza e njė problemi tė kėtillė ėshtė se , nėpėr Universitetet tona, apo qė nga shkollat e mesme, partitė politike kanė futur gishtat, dhe ata kanė marrė rolin e “menaxherit tė bordit udhėheqės pėr arsim tė lartė”,duke e ditkuar politikėn kadrovike arsimore nė punėsimin e ligjėruesve, ndrimin e tyre, dhėnien e diplomave nė forma tė ndryshme, dhe ndrimin e rektorėve sipas politikave partiake. Nė ēerdhet tona, fatkeqėsisht nuk predikohet mė dije, aty vetėm “improvizohet studim”, jepen diploma serike, dhe askush nuk ka ndėrgjegje se jemi duke shkatruar shoqėrine tonė me letra tė tilla apo thėnė nė njė figurė mė tė mprehtė duke “shėruar komplekse”. Kjo ndodh pėr dy arsye, njėra ėshtė se Universitetet tona nuk kanė autonomi shkencore nga partitė politike, dhe e dyta, neve na mungon sensi dhe prirja pėr tė prekur cilėsinė. Nė garrėn edhe “unė dua diplomė”, kemi bėrė qė kualitetit akademik tė ulet shume. Kėtė gjendje tė rėndė arsimore e kemi sjellur duke pėrdorur fjalėn e popullit “hatėr”, dhe duke lejuar qė ēdo i dyti qė regjistorhet apo qė merr indeks tė dekorohet nė fund edhe me njė ēertifikat mbarimi studimesh.

Ligjėruesit.

Problem tjetėr qė kanė Universitet tona ėshtė mungesa e kuadrove professional tė pėrgatitur mirė nė lėminė shkencore dhe tė thelluar, qė tė predikojnė arsim tė mirėfilltė dhe ekspert nė fushat pėrkatėse. Nė vitet e para tė hapjes sė UEJL-sė, fatmirėsisht kishte professor Universitar nga Prishtina dhe Tirana. Ndėrsa sot pas 8 viteve aty mund tė gjejmė shumė pak, ngase vendin e tyre e kanė zėnė disa “asistentė” qė diplomuan nė afat shumė tė shpejtė dhe me “mesatare shume tė lartė”. Pėr ēudi kėta asistentė tė rinjė kanė zėvendėsur Profesorėtė Universitar tė Prishtinės dhe Tiranės qė kanė patur pėrvojė mbi 30 vite nė ligjerim universitar dhe punė shkencore. Rrota e dėshtimeve nuk ndalet kėtu. Sot nė Universitet tona lėrė se nuk kemi profesor universitar tė mirėfilltė dhe me pėrvojė akademike shkencore ,por aty gjallėron ideja dhe gara se cili “asistent do tė ligjėroj mė shumė lėndė”. Njė fatekqėsi e madhe pėr ēerdhet e dijes sonė, por qė nuk guxojm ta pėrmendim apo ta lufjtojmė. Nisur nga krahasimi i njė profesori universitar nė universitetet tona dhe njė profesorit universitar nė vendet e Europės apo tė Ballkanit, padyshim se do tė konstatojmė se ne ende nuk e kemi kuptuar rėndėsinė dhe nocion se ēka do tė thotė tė jeshė njeri shkencor. Shtrohet pyetja se kush me tė vėrtetė duhet tė merret me punė shkencore dhe kush me politkė. Kudo nė tempujt e dijes,profesorėt universitarė janė ato qė kanė qenė studentėt mė tė mirė nė njė Universitet, ata qė kanė specializuar dhe kanė treguar punė shkencore nė lėminė pėrkatėse, e jo ata qė partia politike i ka emėruar dhe i ka regulluar qė tė punėsohen vetėm e vetėm tė lajė borxhin partiak pasi ka dhenė ndonjė kontribut nė ndonjė fushatė zgjedhore. Prandaj, cilėsia ynė nuk ka asnjė vlerė. Studentėve tanė u ligjėrojnė “asistent qė nuk dijnė as pėr vete”, e jo mė tė hapin ozonin shkencor tė atyre qė janė ulur nė bankėn studimore. Shtrohet njė pyetje, pse tė gjithė heshtim para kėtij fenomeni rrėnqethės, pse nuk dėshirojm t’i themi stop kėtij teatri fatėkeq qė pėrsėritet te arsimi ynė i lartė. Ndoshta kemi frikė nga partitė politike, apo nga ndonjė interes i ngushtė, se ndoshta tė gjithėve na pėlqen kjo “dramė e shėmtuar”, dhe tė gjithė nga pak kemi lėvėrdi, tė marrim nga njė “lėtėr”(diplomė), se kėshtu punėsohesh mė mirė nė institucion shtetėrorė. Logjikė nuk duhet tė kemi kėtu, ngase ky analfabetizėm qė prodhojnė Universitetet tona njė ditė do tė na zėrė frymėn.

Mesatarja dhe Magjistrantėt

Kompleksi i madh qė ka filluar tė na prishė arsimin e cilėsisė dhe kualifikimin e mirėfilltė ėshtė “mesatarja”qė kanė studentėt gjatė studimit dhe “Magjistrimet” pa kriteriume. Problemi i “mesatares ėshtė problem shumė serioz,qė sot ndoshta nuk dėshirojmė ta shohim dhe ta analizojmė por neser, ai do tė jetė njė thikė pas shpine pėr cilėsinė e arsimit tonė. Nė Universitetet tona, ndodh qė dramė shumė e ēuditshme. Nxėnėsi qė ka qenė nė njė shollė tė mesme, dhe mezi ka kaluar atė, nė Universitetet tona nė fomrė perfide shpėrblehet me nota nga 8-tė e deri nė 10-tė. Ėshtė fakt shumė i ēudishtėm pėr ta kuptuar. Ai me atė “ritėm”, arrinė tė ndėrtojė “mesatare tė lartė deri nė fund tė studimeve, saqė edhe ai vetė habitet se si Fakulteti ku ai studion apo Universitit qė ėshtė regjistruar ėshtė mė i lėhtė se shkolla e mesme qė ai mezi kalonte. Serialet e “mesatares”, nuk ndalen kėtu,ajo pėrsėritet te ēdo i dyti student qė studion nė tempujt tona tė “diturisė”. Kėtė fakt tė shėmtuar e dijnė shumė mirė edhe Profesorėt Universitar qė u’a “dhurojn”atė mesatare, por ato nga shumė arsye qė ne i dijmė tė gjihtė nuk ndalen qė tė ritin kriteriumin e studimit,tė dhėnies sė provimeve dhe tė uljes sė numrit tė tė diplomuarve apo tė tė “dekoruarve me diplomė”. Dikush arsyetohet se shqiptarėve tė Maqedonisė u mungojnė kuadro tė tė gjitha sferave dhe tani kemi mundėsi pėr t’i prodhuar ato. Njė ide shume e mirė momentale, por shume vdekjeprurėse pėr zhvillimin e shoqėrisė. Hija e rėndė qė I’a ka zėnė dritė arsimit tonė tė lartė ėshtė edhe kriteriumet e ulta pėr vazhdimin e ciklit tė dytė tė studimeve pos Universtiare apo thėnė ndryshe, “magjistrantėt” qė kanė vėrshuar si lum, edhe mė shume e kanė ngarkuar gjendjen e cilėsisė,saqė tanimė nuk e dijmė kush vėrtetė ėshtė ekspert I njė lėmije pėrkatėse. Cikli i dytė i studimeve nė shoqėrinė tonė ėshtė bėrė njė modė tė cilėn duhet qė patejtėr ēdo student qė ka diplomuar ta ndjek,ngase pėr tė arrit nė studimet e ciklit tė dytė ke njė rrugė shumė tė lehtė, vetėm kushtin e particiipimit qė ka caktuar Universiteti dhe asgje mė shumė, kėtė mė sė shumti e plotėsojnė ato qė kanė gjendje tė mirė ekonomke e jo parametra shkencorė pėr atė fushė. Kėto probleme qė e ngulfatin arsimin tonė tė lartė, kanė marrė rolin e njė kanceri vdekjeprurės qė ia marrin jetėn ēdo ditė e nga pak, e ata qė duhet tė kujdesen pėr ta shėruar arsimin nga ky kancer merren me biznese personale, duke shkelė mbi shkronjat e shenjta tė ALFABETIT TONĖ.
/Shqipmedia/




Artikujt tjera
24-04-2013 5:01:55 - Nė USHT u mbajt Akademi pėrkujtimore kushtuar dėshmorėve dhe martirėve tė kombit
23-04-2013 10:24:28 - Tė diplomuar bredhin rrugėve
11-02-2013 2:53:44 - Ndėrroi jetė ish rektori I USHT-sė Fadil Sulejmani
04-02-2013 9:10:46 - Semestri i dytė filloi nė objektin e ri universitar nė USHT
24-01-2013 4:14:13 - Ish-rektori Muja regjistroi kundėrligjshėm 16 kandidatė nė doktoraturė
22-01-2013 5:45:27 - Ndahet nga jeta Agron Reka ish rektor i USHT-sė
05-01-2013 8:43:43 - Studentėt, mėrgimtarėt e 'tokės sė premtuar'
02-01-2013 7:57:35 - Sadi Bexheti: Transparenca, kryeprioriteti i mandatit tė parė
20-12-2012 3:29:40 - UEJL, Parlamenti Studentor prezanton programin e vet para studentėve
10-12-2012 7:56:37 - Pėrurohet konservimi i fasadės sė jashtme tė Xhamisė sė Larme

© 2004-2017 Studentet.info™ | Kopjimi ėshtė i lejuar nėse theksohet burimi | Developed by: Just5 Studio