Studentet.info
Opinione : Kur e liga ėshtė mė e fuqishme se sa e mira
Kyqur 28-07-2009 0:59:05 (1859 Lexime)


Nga Abdylnaser Sinani

Mendjelehtėsia dhe pandershmėria janė dy nga shtatė tė ligat mė tė mėdha tė cilat seriozisht e rėndojnė shoqėrinė moderne, tėrheqin vėmendjen rezultatet e hulumtimi mbi normat vlerat dhe mirėsjelljen, rishtas tė publikuara nga fondacioni "Xhozef Rauntri" nė shtypin ditor. Erozioni i vlerave morale dhe tė institucioneve, nė radhė tė parė, tė sistemit arsimor, po ashtu e shkatėrron jetėn e njerėzve.

Edhe sistemi i vlerave tona, ėshtė nė krizė, po aq edhe kriza nė arsim, janė rrezikuar vlerat dhe traditat tona kombėtare, kanunore dhe fetare.
Kur bėhet fjalė pėr punėt tona, pėr raportet brenda shqiptare nė Maqedoni, duket se ekziston njė ēėshtje njėkohėsisht edhe tepėr delicate edhe mjaftė me interes, dhe po aq e kontestuar, e cila buron nga pėrditshmėria jonė.

Bėhet fjalė pėr njė ēėshtje njėkohėsisht edhe relevante edhe tė kontestuar: e mira dhe e liga (si formė mė vullgare e sė keqes), ose mė saktė, pse e liga ėshtė mė e fuqishme se sa e mira. Tė parėt tanė thoshin: kur bėjmė mirė, bėjmė shumė mirė, kur bėjmė keq, nuk dimė tė ndalemi. Kjo nė fakt ėshtė ēėshtja e parashtruar nė titullin e kėtij shkrimi : Pse ndėr ne e liga ėshtė mė e fuqishme se sa e mira? Me fjalė tė tjera, pse pėr ne shqiptarėt jemi
nė kėtė hall, nė njė gjendje shpirtėrore kur tė bėrit punė tė mira, pozitive, qytetėruese, tė mbara dhe tė dobishme dhe nė fund tė fund tė fundit tė drejta, ėshtė gjė tepėr e rėndė, e vėshtirė pothuaj e pamundshme, raritet i kohės, kurse tepėr lehtė dhe me
mjaft efekte (kuptohet negative) bėjmė punė tė liga, destruktive dhe tė padrejta. Ndokush mund edhe dhe mos tė pajtohet me kėtė vlerėsim rigoroz pėr erozionin e vlerave tė vėrteta, por situata brenda nesh ėshtė alarmante. Shembujt flasin vet. Mungesa e tolerancės, inati, mendjelehtėsia, armiqėsia brenda shqiptare, mosdurimi
partiak etj.
Hyrja incognito, por me leje tė qeverisė nė Universitetit tė Tetovės nga aktivist partiak dhe tė njėsive policore, ėshtė reklama mė e keqe se si ne i zgjedhim problemet tona. Shoqėria shqiptare sidomos kėtu ndėr ne ka nevojė urgjente pėr debate publike, tė dėgjojė zėrin e intelektualit, akademikut, profesorit, mjekut, si njė proces i forcimit tė sferės publike, mbi dukuritė e rėndėsishme tė jetės sė saj. Pjesėmarrja nė vendimmarrjen e njerėzve si individ dhe popujve si kolektivitete, mbi ēėshtjet e rėndėsishme pėr jetėn e tyre, bėnė qė ata tė ndjehen mė tė fuqishėm, mė kontribuues,
Bashkėpjesėmarrės pėr rezultatet dhe dėshtimet.
Unė nuk e fajėsoj Gruevskin, as mė herėt Cėrvenkovskin, pėr ngulfatjen dhe dhunimin e demokracisė shqiptare nė kėtė shtet, ngase politika maqedonase vetėm udhėhiqet sipas matrices sė lidershipit tonė, pėr tė trajtuar shqiptarėt si njė element desktruktiv dhe pa kapacitet demokracie, njė parim i vendosur me hyrjen nė qeveri. Gruevski tani ka tė drejtė kur mendon se fragmentizimi politik e zvogėlon sistemin
imunologjik tė shqiptarėve.
T'i kthehem situates aktuale rreth Universitetit Shtetėror tė Tetovės. Shkollimi ėshtė njėri ndėr faktorėt mė kryesorė tė mbijetesės dhe tė perspektivės sė njė kombi, ndėrsa arsimi sipėror ėshtė arkitektura dhe shpirti i secilit komb. Ēdo komb i civilizuar i jep
pėrparėsi arsimit dhe edukimit sidomos nė situata tė krizave politike, ekonomike, sociale, kulturore etj. Fatkeqėsisht kjo ndėr ne nuk po ndodhė. Ēfarė mund tė presim
nga ministri i ri i arsimit i cili nė biografin e tij me 16 fjalė ka bėrė 52 gabime drejtshkrimore nė gjuhėn e tij. A thua ai mund tė rregulloj gjendjen e mjerueshme tė arsimit shqip nė Maqedoni.
Realisht as qeveria e Gruevskit apo ndonjė qeveri tjetėr nuk mund tė bėjė kėtė detyrė. Gjendjen nė arsimin shqip, bashkė me Universitetin e Tetovės mund tė pėrmirėsojnė
vetė shqiptarėt. Duhet hapur debatin publik, sidomos atė akademik dhe intelektual.
Ideja e profesorit Shasivari, pėr njė qasje mbi politike pėr zgjidhjen e problemit tė UT-sė, duhet kuptuar me seriozitet. Shqiptarėve u nevojitet guximi pėr tė vėrtetėn,
guximi si njė fillim pėr njė fitore (Plutarku), dhe njė guxim si karakteristikė
e njeriut tė lire (H.Arent), njė guxim pėr tė thėnė tė vėrtetėn nė kuptim aristotelian. Janė module tė njė veprimi afat gjatė pėr vėnien nė binarė tė drejtė problemin e Universitetit tė Tetovės.
Ēėshtja e autonomies akademike, jo fortė ėshtė temė e preferuar debati midis nesh. Edhe atėherė kur ėshtė diskutuar apo shkruar debati ka marr dimensionin e politikės
ditore, andaj nė vend qė tė ndriēohen dhe zgjidhen drejtė problemet, gabimet mos tė
pėrsėriten, opinioni njoftohet nė mėnyrė selective dhe jo objektive. Shqiptarėt patjetėr tė informohen drejtė se ē'ndodhė nė sferėn publike tė tyre. Argumentet deritashme nuk janė tė mjaftueshme pėr justifikimin e ndėrhyrjes nė USHT.Pa hyrė nė detajet e problemit apo mė mire tė them sebepit pse u shkarkua rektori i
pėrkohshėm dhe nė vend tė tij ish ministri caktoi njė rektor tjetėr tė pėrkohshėm-sė, opinionin shqiptarė duhet kujtuar pėr dy pozicionet kushtetuese tė cilat e garantojnė pavarėsinė e universiteteve: e para, universitetit i garantohet autonomia e plotė, dhe e
dyta nė universitet garantohet liria e krijimit shkencor, artistic dhe tė gjitha llojeve tjera tė krijimtarisė arsimore. Pikėrisht nė kontekst kėtyre dy parimeve kushtetuese dhe universale duhet tė debatohet pavarėsia e universitetit e cila ėshtė njė nga vlerat
kryesore tė shoqėrive demokratike nė botė dhe nė tė njėjtėn kohė paraqet kusht pėr funksionim tė lirė dhe me efektivitet tė universitetit. Bėhet pyetja: nė cilėn sferė apo segment nuk janė respektuar kėto dy parime.
Me intervenimin arbitrar ministri ka rrėnuar autonomin e universitetit dhe organet legjitime tė saja, sepse autonomia universitare pikėrisht i takon vetėm universitetit
dhe vetėm organeve tė Universitetit (nė rastin e universitetit tė Tetovės janė senati, rektori dhe stafi akademik). Ky parim mbi pavarėsinė e plotė universitare, si vlerė e demokracive tė ndėrtuara mirė, pikėrisht konsiston nė mbrojtjen e Universitetit dhe
stafit akademik nga ndikimet politike, nga do qė vijnė ato. Kjo autonomi e gjerė qė u lejohet universitare bazohet nė interesin e pėrgjithshėm pėr shoqėrinė qė ka universiteti. Tė kuptohemi, askush nuk mund tė kontestoj rolin e shtetit qė tė definojė si do tė shpenzohen parat e qė shteti nėpėrmjet buxhetit u jep universiteteve, shteti ka tė drejtė tė udhėheqė politikėn e regjistrimit, nė kuptim tė financimit tė programeve
tė rėndėsishme pėr shtetin. Dhe kėtu pėrfundojnė ingerencat e shtetin ndaj universitetit, ēėshtjet tjera i takojnė vetėm autonomisė sė tij.
Vendosja e raporteve tė drejta brenda universitetit, si dhe raportit tė drejtė midis strukturės akademike dhe shtetit, mund tė arrihet vetėm atėherė pasi shteti, politika
ditore do tė arrij nivel tė mjaftueshėm tė pėrkrahjes sė vlerave akademike dhe pavarėsisė financiare tė universitetit. Ndėrsa detyra parėsore e universitetit mbetet ripėrtėritja e vlerave kryesore, pranimi dhe valorizimi i punės akademike, punės dhe
arritjeve shkencore, si atribute mė tė rėndėsishme tė institucionit universitet. Fatkeqėsisht nė rastin e universitetit tė Tetovės, jo vetėm kėsaj here, nuk janė respektuar asnjėra nga kėto parime apo kėrkesa: universiteti nuk ka mjete tė mjaftueshme dhe tė domosdoshme, nuk respektohet autonomia e tij, shumė pak
mjete qeveria ndanė pėr projekte kėrkimore, edhe mė pak mjete pėr ndėrtimin
e objekteve tė reja tė domosdoshme pėr mbarėvajtjen e punės akademike. Ministri i arsimit me asnjė parim ligjor nuk ka tė drejtė tė suspendoj senatin e Universitetit,
as tė caktoj rektor tė dhunshėm, kjo sipas kushtetutės ėshtė e qartė pėr tė gjithė. Shpjegimet e gjoja ekspertėve tė pavarur maqedonas se ministri mė mirė tė caktojė rektor tė dhunshėm se sa tė mbyll universitetin, janė vetėm alibi i zbehtė i ndėrhyrjes politike. Edhe nė rastin mė tė keq tė marrjes sė akreditimit tė universitetit ministri i arsimit ėshtė i obliguar tė zbatojė rregulla mjaftė tė sakta dhe me njė afat tė kuptueshėm kohor. Kjo procedurė nuk ėshtė zhvilluar nė rastin e Universitetit tė Tetovės. Kjo mė kujton botėkuptimin e Pikasos mbi vlerat morale dhe arsyetimin
mbi veprimet tona: kush dėshiron tė bėjė diēka- ai gjen mėnyrė, kush nuk dėshiron
tė bėjė kurrgjė –ai gjen arsyetim. Me vite njė grusht njerėzish, tė cilat me kohė kanė kuptuar se aroganca dhe jo ditura, ėshtė fuqi e ditės, udhėheqin me institucionet tona. Ėshtė koha tė shmangim anomin – si njė gjendje e cila nxjerrė nė plan tė parė natyrėn e egėr tė njeriut, ashtu si e shpjegonte Veberi, sepse "e mirė ėshtė drejtėsia, por shumė mė e mirė ėshtė kur ajo vjen nga njerėzit qė janė nė pushtet" (Muhamedi a.s). Por njerėzit pėr nga natyra janė me prirje mė lehtė dhe nė rrugė mė tė shkurtėr t'i zgjedhin
problemet dhe ata mė shpesh veprojnė sipas parimit (tik-tak deri te qėllimi), qė nėnkupton, sė pari, devijim nga ligjet, normat morale dhe shoqėrore, ta arrihet qėllimi
sa mė lehtė, dhe e dyta, kur ata veprojnė jashtė ligjit ata thonė: tė gjithė i anashkalojnė ligjet. Ky parim, apo sjellje mė kujton realitetin ta tashėm brenda nesh nė raport me tė mirėn dhe tė keqen, sjelljet dhe veprimet destruktive, sepse nė fund tė fundit, nė kėtė sistem si funksionon Maqedonia nuk ka kush t'i dėnon ato veprime, se qeveria merret
me punė mė tė rėndėsishme, ndėrsa sektori tjetėr publik (individė publikė, sidomos ai intelektual me pėrjashtime tė rralla, janė imunizuar me kohė nga i ashtuquajturi virus nėnshtrimi.
Ata mbeten indiferentė, heshtin, janė konformist, ose me keq marrin urdhra nga lartė -
mbi ēėshtjet me interes tė pėrgjithshėm publik. Si duket kjo kategori e njerėzve e kuptojnė ambientin politik ku jetojmė. Sa mė pak janė ata individė tė cilėt nė mėnyrė publike dhe objektive kanė guxim t'i analizojnė apo kritikojnė dukuritė dhe ngjarjet qė
nuk i pėlqejnė, se kritika publike ėshtė njė gjė e rrezikshme, ata "ndėrgjegjėsohen", sepse lehtė mund tė mbeten vet dhe tė pambrojtur. Pėrfundimisht duhet tė pajtohemi me definicionin amerikan mbi demokracinė se ndjenja e njeriut kah padrejtėsia e bėnė demokracinė tė domosdoshme.

Autori ėshtė pedagog i sociologjisė nė Universitetin Shtetėror tė Tetovės




Artikujt tjera
24-04-2013 5:01:55 - Nė USHT u mbajt Akademi pėrkujtimore kushtuar dėshmorėve dhe martirėve tė kombit
23-04-2013 10:24:28 - Tė diplomuar bredhin rrugėve
11-02-2013 2:53:44 - Ndėrroi jetė ish rektori I USHT-sė Fadil Sulejmani
04-02-2013 9:10:46 - Semestri i dytė filloi nė objektin e ri universitar nė USHT
24-01-2013 4:14:13 - Ish-rektori Muja regjistroi kundėrligjshėm 16 kandidatė nė doktoraturė
22-01-2013 5:45:27 - Ndahet nga jeta Agron Reka ish rektor i USHT-sė
05-01-2013 8:43:43 - Studentėt, mėrgimtarėt e 'tokės sė premtuar'
02-01-2013 7:57:35 - Sadi Bexheti: Transparenca, kryeprioriteti i mandatit tė parė
20-12-2012 3:29:40 - UEJL, Parlamenti Studentor prezanton programin e vet para studentėve
10-12-2012 7:56:37 - Pėrurohet konservimi i fasadės sė jashtme tė Xhamisė sė Larme

© 2004-2017 Studentet.info™ | Kopjimi ėshtė i lejuar nėse theksohet burimi | Developed by: Just5 Studio