Studentet.info
Lajme : Sadi Bexheti: Transparenca, kryeprioriteti i mandatit tė parė
Kyqur 02-01-2013 7:57:35 (5128 Lexime)


Kryetari i Komunės sė Tetovės, Sadi Bexheti, ndjehet i kėnaqur me punėn e tij katėrvjeēare, por thotė se vlerėsimi u takon sėrish qytetarėve tė kėsaj komune. Nė intervistėn pėr “Zhurnal Plus”, z. Bexheti flet pėr tė arriturat dhe problemet pėrgjatė katėr viteve,

ndėrsa ankohet se pushteti qendror diskriminon kėtė komunė dhe jo vetėm. I pari i Tetovės, ėshtė zotuar ndėrkaq se do tė zgjidhė pėrfundimisht nė vitin qė vijon, problemin e ujit tė ujėsjellėsit dhe tė mbeturinave.

Zhurnal Plus: Si do ta vlerėsonit udhėheqjen tuaj gjatė kėtij mandati katėrvjeēar? Nė tė vėrtetė, cilat janė tė arriturat tuaja qė do t’i veēonit nė kėtė periudhė?

Sadi Bexheti: Se sa kam qenė i suksesshėm unė gjatė mandatit tim, kjo ėshtė pyetje pėr qytetarėt e jo pėr mua, sepse secilin kryetar qė ta pyesnit do tė thoshte pėr vetveten se ka qenė shumė i mirė. Kemi tentuar qė gjatė realizimit tė programeve tona tė jemi sa mė profesionalė pėr dallim nga koha kur me qytetin e Tetovės udhėhiqte BDIja. Tjetėr, ēka ėshtė e rėndė- sishme, ėshtė se qytetit i ėshtė pėrgatitur Plani Gjeneral i Zhvillimit qė parasheh se nė ē’drejtim do tė jetė lėvizja e qytetit. Njėkohėsisht, projekt i rėndėsishėm ka qenė edhe “Kodra e Diellit”, pėr tė cilėn kemi bėrė edhe Planin Gjeneral. Kėto janė dy projektetkryesore qė na japin njė udhėzim sesi duhet zhvilluar qyteti.

Zhurnal Plus: Atėherė, cilat janė prioritet pėr vitin vijues 2013?

Sadi Bexheti: Meqenėse prej 10 vitesh Tetova ka problem me ujėsjellėsin dhe mbeturinat, prioritetet tona pėr vitin 2013 janė zbatimi i projekteve qė kemi hartuar pėr tejkalimin e kėtyre problemeve elementare qė e tangojnė ēdo qytetar tė Tetovės, por edhe mua. Qėkur kam ardhur, si kryetar i qytetit tė Tetovės kanė ekzistuar kėto probleme, dhe vazhdojnė tė jenė problem edhe mė tutje. Me ujin jemi duke pėrfunduar projektin ku pėr fazėn pėrfundimtare janė siguruar mjete me vlerė prej 2 milionė e 100 mijė euro nga Komuna e Tetovės, pėr fazėn e parė 600 mijė euro dhe pėr fazėn e dytė 1 milion e gjysmė euro qė mendojmė ta pėrfundojmė vitin e ardhshėm. Projekti tjetėr ėshtė zgjidhja e problemit me mbeturinat - ne e kemi tėrhequr pjesėrisht prej hekurudhės deponinė e vjetėr, dhe njėkohėsisht kemi ndėrmarrė masa pėr formimin e njė deponie tjetėr, ku kemi bėrė njė stacion tė shkarkim-ngarkimit me qėllim qė tė barten sa mė shpejtė mbeturinat nė Rusino. Paralelisht ėshtė duke u punuar edhe tenderi pėrfundimtar pėr regjionin e Pollogut, i cili do tė japė njė zgjidhje pėrfundimtare pėr mbeturinat e qytetit tė Tetovės. Ėshtė e rėndė- sishme qė ne po edhe ju si gazetar tė bėjmė apel deri te qytetarėt qė t’i paguajnė obligimet e tyre si tė ujit por edhe tė mbeturinave. Mbi 7 milionė euro qytetarėt e Tetovės i kanė borxh komunės tė Tetovės, ku mund tė them lirisht se ka shumė shtėpi qė asnjėherė nuk ka paguar pėr shėrbimet qė ne ua bėjmė. Edhe pėrkundėr papėrgjegjėsisė sė qytetarėve pėr mospagimin e shėrbimeve tona pėr ujin dhe mbeturinat, ne kemi vazhduar tė jemi transparent ndaj tyre, dhe ēmimet nuk i kemi lėvizur asnjėherė, duke u bėrė komuna e vetme me ēmime mė tėulėta se komunat tjera edhe atė pėr 5-10 herė.

Zhurnal Plus: Nė ēka dallon udhėheqja e Sadi Bexhetit nga ajo e ish-kryetarit tė komunės, Hazbi Lika?

Sadi Bexheti: Dallimi ėshtė se unė jam mė i hapur, transparent, kam komunikime me qytetarėt, zyra e jonė ėshtė vazhdimisht e hapur, duke filluar prej zyrės sė kabinetit, shefit tė kabinetit, udhėheqėsi i protokollit e deri te e imja. E gjithė kjo bėhet me qėllim tė informimit tonė se ēfarė hallesh kanė qytetarėt nė mėnyrė qė t’i zgjidhim sė bashku problemet qė na brengosin, edhe atė pa bėrė dallime religjioni ose kombėsie.

Zhurnal Plus: Nga ana e PDSH-sė fituat edhe njė kandidaturė pėr zgjedhjet e ardhshme lokale. Lartė-poshtė dihen edhe kandidaturat e partive rivale, BDI e RDK. A prisni edhe njė fitore nė kėto zgjedhje?

Sadi Bexheti: Ēdokush qė ka marrė kandidaturėn nė periudhėn para zgjedhjeve e sheh veten favorit qė do tė fitojė, por ajo ēfarė ėshtė mė e rėndėsishme se kėtu nuk vendosim ne, por populli dhe vota e lirė e qytetarit. Nuk duhet tė marrim shumė si ekskluzivitet e tė themi se ne do tė fitojmė, meqenėse puna ėshtė ajo qė tė sjell rezultatin pozitiv, dhe pėr kėtė shkak ne duhet tė vazhdojmė tė punojmė.

Zhurnal Plus: Apo has Komuna e Tetovės nė obstruksione nga pushteti qendror, veēmas kur ėshtė fjala pėr buxhetin?

Sadi Bexheti: Sigurisht qė ka obstruksione nga ana e pushtetit qendror, edhe atė si pėr shembull mosdhėnia e tokės ndėrtimore, menaxhimi me tokėn ndėrtimore, mospėrkrahja e projekteve kapitale, konkretisht projekti pėr ujėsjellėsin e Tetovės qė e ka obligim Qeveria ta rregulloje meqenėse ka qenė projekt kapital i Qeverisė i cili ka filluar fazėn e parė dhe tė dytėn, mirėpo fazėn e tretė nuk e ka pėrfunduar. Andaj, ne ishim tė obliguar qė Kėshilli Komunal i Tetovės tė bėje zgjidhje tjetėr sa i pėrket ujit pėr pije, e vetmja komunė nė histori qė nuk janė lėshuar mjete pėr diēka qė ėshtė e nevojshme pėr tė gjithė qytetarėt, pra mos harroni bėhet fjalė pėr ujin. Kjo nuk ndodh vetėm me Komunėn e Tetovės, nė rregull unė si kryetar i partisė qė jam nė opozitė, mirėpo tė diskriminuara janė edhe komunat e tjera qė janė nė pozitė, sikurse komunat nė regjionin e Pollogut qė janė lėnė po ashtu anash.

Zhurnal Plus: Cilat janė problemet me tė cilat ballafaqohet procesi arsimor nė vendbanimet e Tetovės?

Sadi Bexheti: Nė momentin kur arsimi i mesėm ėshtė bėrė i obligueshėm, arsimi ka pėsuar shumė probleme, pasi qė ka rėnė cilėsia e studimeve nė shkollat e mesme, edhe e dyta kemi njė plejadė tė arsimtarėve qė e kanė kryer shkollimin jashtė institucioneve, edhe sado kudo kjo ka pėrcjellė pasoja nė shkollat tona, pra shihen edhe rezultatet tė kėtyre arsimtarėve. Pra nuk mund tė krahasohet periudha e studimeve tė mėhershme, megjithėse shkollat kanė qenė monist mirėpo sistemi i shkollimit ka qenė nė rregull, prandaj edhe rezultatet ishin shumė mė tė mira. Mirėpo me kohė, rritja e cilėsisė dhe kualitetit, konkurrenca do ta bėjė tė veten dhe ndoshta nė tė ardhmen do tė kemi pėrmirėsime sa i pėrket sistemit tė shkollimit sepse kjo ėshtė hallka kryesore e njė shoqėrie pėr ta zhvilluar mė tutje. Kėtu mendoj se nė tė ardhmen do tė shihen tė metat e personaliteteve, sepse pėr momentin kemi tė meta edhe nė universitet edhe nė shkolla tė mesme, pastaj kemi problemin e prindėrve dhe fėmijėve qė me ndėrhyrje tė kryejnė me ēdo kusht shkollimin e tyre, ku sjell pasojat e mėvonshme qė tė njėjtit tė mos jenė tė aftė t’i kryejnė obligimet e tyre. Kjo ėshtė njė apel pėr tė gjithė nxėnėsit se duhet tė mėsojnė, tė jenė tė pjekur, pasi qė nė Bashkimin Evropian nuk do tė ketė ndėrhyrje ku do tė avancohesh nė punė, mirėpo konkurrenca do tė jetė shumė e madhe edhe vetėm njerėzit e aftė do tė punėsohen.

Zhurnal Plus: Si po pėrballet komuna me mafian urbane?

Sadi Bexheti: Unė mendoj se me ardhjen time nė krye tė Komunės sė Tetovės, nuk kisha thėnė se nė Tetovė ka mafi urbane, sepse ata nuk duhet tė emėrohen nė atė mėnyrė, por sa herė qė ne na konvenon pėrdorim fjalė tė tilla, por kėta janė njerėz qė merren me biznesin e ndėrtimtarisė. Nė Komunėn e Tetovės nuk janė shumė, janė 4-5 njerėz qė merren me ndėrtimtari. Kryesisht ne kemi qenė shumė transparent dhe atyre iu kemi dhėnė leje, nuk ka asnjė ankesė qė ndonjė personi nuk iu ėshtė dhėnė leja sa i pėrket ndėrtimit. Me dhėnien e lejeve ka shumė favorizime qytetari i Tetovės pėr arsye se bie ēmimi nė treg. Ju mund ta shihni se ēmimi i ndėrtesave nė qytetin e Tetovės ėshtė mė i liri nė Republikėn e Maqedonisė. Shkaku qė kemi dhėnė leje ėshtė qė ndėrtimi ta ketė tregun ekonomik nė tėrėsi, dhe mos t’iu bėjmė monopole. Mosdhėnia e njė firmės monopol jep mundėsi qė ēmimi tė bie, dhe nė kėtė mėnyrė biznesmenėt qė merren me veprimtarinė e ndėrtimit tė jenė tė barabartė, dhe ne tė jemi transparent, pėr arsye se edhe komuna ka nevojė pėr buxhet pėr marrjen e taksave nga kėto ndėrtime.

Zhurnal Plus: Qeveria ka komunikuar para disa ditėsh lajmin pėr menaxhim me tokėn ndėrtimore. Vallė mund tė flitet pėr ndonjė marrėveshje Qeveri –PDSH, pasi kjo e fundit me prezencėn e saj nė Parlament legjitimoi nė njė farė forme buxhetin?

Sadi Bexheti: Jo unė mendoj se nuk ėshtė e vėrtetė, ne tokėn ndėrtimore ende se kemi marrė. Tash kėto ditė ne kemi bėrė 9 reagime direkt kryetarit tė qeverisė pėr menaxhimin me tokėn ndėrtimore. Kam biseduar sė paku 5-6 herė me Ministrinė e Lidhjes dhe Transportit, dhe vazhdon Komuna e Tetovės tė bėnė kėrkesė lidhur me tė drejtėn e menaxhimit me tokėn. Pėrndryshe ne jemi e vetmja komunė e cila vazhdohet tė diskriminohet pėr 18 muaj radhazi duke mos e marrė tė drejtėn e menaxhimit me tokėn ndėrtimore, pėrndryshe ju mund tė krahasoni se ku ėshtė komuna e Tetovės dhe ku ėshtė komuna e Jegunovcit qė menaxhon me tokėn ndėrtimore.

Zhurnal Plus: A ėshtė zgjidhur pėrfundimisht ēėshtja e ujit tė pijshėm pėr tetovarėt?

Sadi Bexheti: Unė mendoj se ne jemi afėrsisht nė pėrfundim e sipėr ta zgjidhim problemin me ujin. Nuk ėshtė e vėrtetė qė thuhet se Tetova nuk ka ujė, sepse pjesa e qytetit tė rrafshėt ka, por pjesa qė ėshtė e ndėrtuar si pjesa e Kotllukut, Drenovecit dhe Reēica, kryesisht shtėpitė qė janė tė ndėrtuar nė kundėrshtim me planin e qytetit, tė cilėt marrin ujė prej pjesės sė lartė, ndėrsa uji me rėnien e lirė direkt bie mė parė nė pjesėn e poshtme dhe mbushet kjo pjesa. Kėshtu ne kemi edhe 8 bunarė qė i pėrdorim, ku tre prej tyre i kemi ndėrtuar gjatė mandatit tonė. Planifikojmė qė nė pjesėn e lartė tė qytetit t’i bėjmė dy-tre basene qė do tė jenė rezervuar i veēantė vetėm pėr kėto 3 pjesė tė Kotllukut, Drenovecit dhe Reēica. Pėrndryshe ky problem mė tangon edhe mua si kryetar, prandaj i kemi tė siguruara mjetet sa i pėrket zgjidhjes sė kėtij problemi, njė shumė prej 1, 5 milionė euro vetėm pėr ujin e pijshėm. Po ashtu planifikohet tė ndėrtohet baseni i madh i stacionit tė filtrimit qė do tė kushtojė diku mbi 4 milion euro.



Zhurnal Plus: E njėjta pyetje vlen edhe pėr deponitė, si njė problem serioz gjatė verės pėr tetovarėt?

Sadi Bexheti: Nė qytetin e Tetovės ka njė disbalans ndėrmjet pagesės dhe punės, sepse puna qė kryhet pėr momentin pa intervenimin e komunės s’do tė ishte e mundshme. Gjithmonė ne si komunė duhet t’i ndajmė gjysmė milion euro pėr pastrimin e mbeturinave. Ēka ėshtė e rėndėsishme tjetėr ta ceki se ne afėrsishe bėjmė 78 kilometra rrugė pėr t’i bartur mbeturinat deri nė Rusino, e gjithė kjo na kushton, pastaj prej Gostivarit deri nė Rusino ėshtė rruga krejt malore, duhet mirėmbajtja e asaj rrugės dhe kjo e rrit ēmimin e mbeturinave. Zgjidhja ėshtė qė qytetarėt tė bėjnė pagesėn me rregull pėr shėrbimet e grumbullimit tė mbeturinave pasi kostoja ėshtė shumė e ulėt. Ju e dini se pjesa qė ka qenė deponia e zezė ėshtė mbyllur, tash kemi stacionin qė bėjmė grumbullimin e mbeturinave prej aty i marrim dhe i dėrgojmė nė Rusino. Ka kamionė qė nuk mund tė ngjiten lartė nė Rusino, prandaj kemi siguruar kamionė tė veēantė. Kamionėt e vegjėl vijnė e zbrazen te stacioni i mbeturinave, i mbledhin i grumbullojnė dhe nė fund me kamionėt e mėdha i bartim. Kjo ėshtė njė procedurė qė ne e kryejmė, por ēka ėshtė e rėndėsishme se prej kėsaj pjese tė hekurudhave i kemi tėrhequr mbeturinat, dhe kemi bėrė pastrimin e qytetit. Nė tė ardhmen do tė pėrfundojė tenderi pėr regjionin e Pollogut, kėshtu qė do t’i jepet ndonjė ndėrmarrjeje me koncesion pėr bartjen apo menaxhimin me mbeturinat. Po ashtu, nė tė ardhmen do tė jemi mė rigoroz nė kėtė aspekt me ata qė nuk do t’i paguajnė mbeturinat si pėr shembull me vetėshėrbimet dhe ndėrmarrje tjera private. Tė bėjmė njė krahasim, nė Strumicė ēmimi i pagimit tė mbeturinave ėshtė 40 denarė, ndėrsa te ne nė Tetovė 8 denarė, dhe sėrish nuk paguajnė.

Zhurnal Plus: Cili ėshtė bashkėpunimi i Tetovės me komunat tjera nė Shqipėri e Kosovė?

Sadi Bexheti: Ne kemi marrėveshje me tė gjitha komunat nė rajon pra duke filluar prej Kosovės, Shqipėrisė, Bullgarinė, tė Turqisė dhe Gjermanisė, ku nė kėtė aspektin e trajnimit, kuadri jonė tė lėvizė, tė pėrgatitet sa i pėrket punės profesionale dhe detyrave tė saj nė vendin e punės. Nė kėto vende qė janė me pėrvojė t kuadrin tonė e dėrgojmė zakonisht nga njė muaj ose mė tepėr pėr nevojat e tyre tė shohin si punohet atje dhe si te ne. Nė pėrgjithėsi decentralizimi te ne ėshtė akoma nė fazėn e mesme, duhet tė kemi mė tepėr decentralizime tė arrijmė deri te pėrfundimi i sistemit, qė tė kemi mundėsi tė menaxhojmė me tokėn ndėrtimore, shėndetėsinė, por edhe me pjesėn sociale tė popullatės sonė, tė kemi decentralizimin total si nė vendet tjera, ku pushteti lokal do ta mbajė barrėn e qytetit.

Zhurnal Plus: Si duket gjatė festave tė fundvitit keni mbetur mbas me stolisjen e qytetit. Pse?

Sadi Bexheti: Kam pasur shumė presion edhe nga qytetarėt edhe nga kabineti im, nė pėrgjithėsi qė ta stolisim qytetin, mirėpo kemi shkuar nė aspektin qė gjatė festave tė fundvitit tė bėjmė mė pak shpenzime, nė kėtė aspekt tė arsyetojmė shpenzimet tona, dhe tė njėjtat shpenzime t’ua dedikojmė familjeve skamnore, pėrkatėsisht pėr pjesėn e popullatės malore qė jetojnė nė kushte tė vėshtira. Kėshtu qė dytre ditė pėrpara Vitit tė Ri kemi filluar aksionin pėr t’i ndihmuar dikujt me tė holla, me nga 5 kg. mish eventualisht edhe miell. Ky aksion praktikohet prej 3 vitesh me qėllim qė gjatė Vitit tė Ri tė kenė edhe familjet skamnore ēfarė tė hanė dhe pinė. Ajo ēka vlen tė pėrmendet ėshtė se tė gjitha kėto shpenzime nuk i kemi dhėnė nga buxheti i komunės sė Tetovės, mirėpo janė mjete tė grumbulluara nga donacionet e ndryshme.



Intervistoi:

Mensur KRASNIQI-Zhurnal




Artikujt tjera
24-04-2013 5:01:55 - Nė USHT u mbajt Akademi pėrkujtimore kushtuar dėshmorėve dhe martirėve tė kombit
23-04-2013 10:24:28 - Tė diplomuar bredhin rrugėve
11-02-2013 2:53:44 - Ndėrroi jetė ish rektori I USHT-sė Fadil Sulejmani
04-02-2013 9:10:46 - Semestri i dytė filloi nė objektin e ri universitar nė USHT
24-01-2013 4:14:13 - Ish-rektori Muja regjistroi kundėrligjshėm 16 kandidatė nė doktoraturė
22-01-2013 5:45:27 - Ndahet nga jeta Agron Reka ish rektor i USHT-sė
05-01-2013 8:43:43 - Studentėt, mėrgimtarėt e 'tokės sė premtuar'
02-01-2013 7:57:35 - Sadi Bexheti: Transparenca, kryeprioriteti i mandatit tė parė
20-12-2012 3:29:40 - UEJL, Parlamenti Studentor prezanton programin e vet para studentėve
10-12-2012 7:56:37 - Pėrurohet konservimi i fasadės sė jashtme tė Xhamisė sė Larme

© 2004-2017 Studentet.info™ | Kopjimi ėshtė i lejuar nėse theksohet burimi | Developed by: Just5 Studio