Studentet.info
« 1 ... 19 20 21 (22) 23 24 25 ... 214 »
Lajme : Zamir Dika do tė bėj revizion nė UEJL
Kyqur 11-06-2010 4:33:51 (1363 Lexime)


TETOVĖ, 11 QERSHOR - Me zgjedhjen e rektorit tė ri nė Universitetin e Evropės Juglindore (UEJL) janė shtuar zėrat pėr aplikimin e masave tė reja dhe kryerjen e njė revizioni tė plotė pėr stafin, nepotizmin dhe dukuritė e tjera qė duken se i prishin imazhin kėtij universiteti.

Burimet pranė UEJL-sė kanė theksuar se rektori I sapozgjedhur Zamir Dika pritet tė aplikojė tė gjitha masat e domosdoshme pėr ti bėrė revizion tė plotė nepotizmit dhe punės sė disa profesorėve, tė cilėt nuk mbajnė pėrgjegjėsi tė plotė nė kryerjen e obligimeve tė tyre.

“Nuk e dimė se ēfarė ka nė agjendė rektori I ri, por sigurisht shpresojmė se do tė bėjė hapat e duhur, qė njėherė e pėrgjithmonė tė ndryshojė tė paktėn disa gjėra qė janė tė paprekshme dhe qė kanė marrė hov dhe qė janė evidente qė nga themelimi”, kanė theksuar burime pranė UEJL-sė.

Mė shumė...

Lajme : Zamir Dika zgjidhet rektor i UEJL-sė nė Tetovė
Kyqur 08-06-2010 6:18:20 (1553 Lexime)


Bordi i Universitetit tė Evropės Juglindore nė Tetovė zgjodhi sot pėr rektor tė ri, prof.dr. Zamir Dikėn.

Ai vjen nė kėtė pozitė duke zėvendėsuar rektorin e deritanishėm Alajdin Abazi, i cili kaloi njė mandat nėntėvjeēar nė kėtė detyrė.

Nė garėn pėr postin e rektorit konkurruan: Prof. dr. Abdulmenaf Bexheti, Prof. dr. Agni Dika, Prof. dr. Murtezan Ismaili dhe Prof. dr. Zamir Dika.

Ky i fundit ka siguruar shumicėn e votave nga votimi i kryer i fshehtė, nė pėrputhje me Statutin e UEJL-sė.


Lajme : Pas nėntė viteve UEJL me rektor tė ri
Kyqur 07-06-2010 3:28:23 (1206 Lexime)

Bordi i Universitetit tė Evropės Juglindore (UEJL), nė njė mbledhje tė posaēme tė martėn, pas tetė viteve me votim tė fshehtė do tė zhjedh rektorin e ri tė kėtij universiteti. Rektori i ri UEJL-sė do tė zgjidhet pasi nėntė vite me radhė, gjegjėsisht dy mandate, kėtė universitet e ka udhėhequr rektori Alajdin Abazi.

Pėr pozitėn numėr njė nė universitet kanė kandiduar katėr kandidatė edhe atė, Prof. dr. Abdulmenaf Bexheti, Prof. dr. Agni Dika, Prof. dr. Murtezan Ismaili dhe Prof. dr. Zamir Dika.

Mė shumė...

Lajme : Ministria e Arsimit do tė kontrolloj diplomat e huaja
Kyqur 25-05-2010 1:12:19 (1845 Lexime)


SHKUP, 25 MAJ - Tė gjithė titujt shkencor magjistra dhe doktor shkencash do tė shqyrtohen dhe kontrollohen nė Ministrinė e Arsimit, pėr tė vlerėsuar origjinalitetin dhe rrugėt e pėrfitimit tė tyre. Pėr kėtė nė kuadėr tė kėtij dikasteri ėshtė formuar njė komision i posaēėm i cili do tė shqyrtojė tė gjitha diplomat dhe titujt shkencor tė nostrifikuara, qė nga pavarėsimi i vendit.


“Kemi formuar njė komision, i cili do tė shqyrtojė tė gjitha diplomat e nostrifikuara pėr titujt magjistra dhe doktor shkencash, tė cilat kryesisht vijnė nga vendet e jashtme. Mendoj se ėshtė i domosdoshėm njė hap i tillė”, ka theksuar ministri i Arsimit, Nikolla Todorov.

Mė shumė...

Lajme : Dėftesat mė tė kėrkuara se diplomat!
Kyqur 21-05-2010 3:50:39 (1316 Lexime)


SHKUP, 20 MAJ - Nė Maqedoni ėshtė shumė mė lehtė tė gjendet punė me dėftesė pėr kryerje tė shkollės fillore, se sa me diplomė fakulteti. Sipas njė ankete pėr fuqinė punėtore qė e ka realizuar Enti Shtetėror i Statistikave (ESHS), numri i tė papunėve me shkollė fillore nė periudhėn 2008/09 ėshtė zvogėluar pėr mė shumė se 7. 000 persona, ndėrsa i personave me arsim tė lartė ėshtė rritur thuajse pėr 5.000. Rritet edhe numri i tė papunėve tė magjistrantėve dhe doktorėve tė shkencave, prej tė cilėve punė kėrkojnė rreth 270 persona. Kėto tė dhėna bazohen nė trendet e reja tė punėsimit, ku si rrjedhojė vetėm nė objektet hotelierike dhe tregtare, studentė tė shumtė regjistrohen nė punė me dėftesa pėr kryerjen e shkollės fillore.

Mė shumė...

Opinione : Arsim apo improvizim?
Kyqur 18-05-2010 1:37:18 (1295 Lexime)


Prof. DR. Abdylmenaf BEXHETI

Padyshim qė thesari mė i begatshėm i njerzimit bazohet mbi arsimin dhe kulturėn por lexuesit janė mėrzitur duke lexuar e dėgjuar fjali demagogjike tė tipit ,,arsimi ėshtė fuqi,, apo ,,arsimi ėshtė kapitali mė i qėdrueshėm,,....e deri te frazeologjia e tipit ,,kapitali njerzor pėrcakton zhvillimin e qėndrueshėm ekonomik dhe shoqėror,,.

Sa mė shumė qė reklamohemi me kėto fraza aqė mė pak bėjmė veprime reale pėr tė dėshmua kėtė pėrkushtim.

Pėr dallim prej neve qė bėjmė retorikė boshe, bota e zhvilluar hapėron me intenzitet gjithnjė mė rritės pėrpara. Ato moti i kanė identifikua kėto prioritete dhe pėr rrjedhojė politikat e tyre, gjithnjė mė seriozisht i kanė marrė nė trajtim dhe realizim. Nė kėto vende identifikohen shtyllat kryesore tė kapitalit njerzor-shėndetsia, arsimi dhe trajtimi social.

Mė shumė...

Opinione : Alfabetizim akademikėsh
Kyqur 11-05-2010 3:33:43 (1477 Lexime)


Katarina Schalk po kėrkonte njė vend pune nė profesionin e saj si sekretare pėr gjuhė tė huaja pėr frėngjishten dhe anglishten, kur zbuloi nė internet partneritetin ndėrmjet universiteteve tė Zagrebit dhe Regensburgut. Nuk nguroi, paketoi valixhet dhe u nis nė drejtim tė qytetit bavarez, i cili ndodhet pikėrisht nė mesin e itinerarit rrugor Dortmund-Zagreb, dy qytete me tė cilat ajo ėshtė e lidhur mė sė shumti. I pari ėshtė vendlindja e saj, i dyti ajo e prindėrve.

Kroatisht pa gramatikė

Qė nga tetori i vitit tė kaluar ajo ėshtė regjistruar nė degėn "Studimet e Evropės Lindore" dhe Regensburgu nuk ėshtė pėr tė vetėm gjeografikisht njė stacioni i pushimit ndėrmjet Pellgut tė Ruhrit dhe Kroacisė, por edhe nė udhėn e saj pėr rindėrtimin e identitetit:"Mė kanė pyetur shumė shpesh nė fėmijėri, se a e ndjej veten kroate apo gjermane. E nuk dija si tė pėrgjigjesha. Kultura dhe gjuha kroate kanė qenė vazhdimisht tė pranishme nė jetėn tonė", thotė 23 vjeēarja me sytė bojėkafe dhe njė buzėqeshje tė ēiltėr nė fytyrė.

Mė shumė...

Opinione : Kur shkencėn e shkatėrrojnė vetė universitetet
Kyqur 08-05-2010 9:10:30 (1334 Lexime)

Laura PAPRANIKU

Maqedonia ėshtė ndėr vendet e pakta, nėse jo tė vetme tė botės sė qytetėruar ku tė merresh me shkencė nuk ėshtė ndonjė punė me vlerė. E sikurse thotė njė fjalė e urtė popullore "peshku prishet nga koka", edhe me shkencėn kėtu nė Maqedonia ka ndodhur e njėjta. Sado modest tė jetė kontributi qė mund tė jepej nga ana e njė shteti prej 2 milionw banorėsh, kjo ėshtė njė temė qė duke mos u diskutuar po shndėrrohet nė njė tabu tė shoqėrisė. Nė mbi 25 institutet shkencore qė numėrohen te ne, qofshin tė themeluara prej fakulteteve apo tė pavarura prej tyre, nė tė gjitha ka mungesė tė dukshme kadrovike.
Mungojnė punonjėsit shkencor, sepse tė punosh nė njė institut dhe tė merresh me kėrkime e hulumtime shkencore nuk ėshtė as punė me leverdi financiare nė radhė tė parė dhe as formė pėr karrierė tė lakmueshme profesionale. Forma tė kėtilla qė nė shoqėritė me standarde tė qėndrueshme janė trasuar si mėnyra mė kredibile tė matjes sė vlerave, kėtu tek neve janė zėvendėsuar me gara tė cilat po zhvillohen nė njė plan krejt tjetėr, nė atė se kush tė punon nė mė tepėr universitete njėkohėsisht.

Mė shumė...

Opinione : Po vjen Terminatori IV
Kyqur 06-05-2010 14:42:40 (3580 Lexime)


Arsim SINANI

Nė vitet e 90-ta ishte nė modė njė film me njė aktor qė sot ėshtė politikan Arnold Shfarceneger, filmi quhej “Terminator” dhe ky tipi ishte i pathyeshėm luante rolin e shpėtimtarit, ky do tė kishte qenė personi i duhur pėr ti rregulluar tollovitė nė arsimin shqip nė Maqedoni. Terminatorit do ti duhej qė tė ketė kujdes sepse shfaqja e botės akademike nė Tetovė ėshtė asisoj qė para syve sillen si engjėj, pas shpine bėjnė mision impossibile pėr ti realizuar objektivat e veta, qė mė sė paku kanė tė bėjnė me arsimin dhe edukimin. Kohėt e fundit shumė seriozisht jam duke menduar qė tė filloj tė merrem me bujqėsi, tė filloj me mbjelljen e njė fushe me zarzavate, njė mikut tim do I pėlqente tė thosha me lakra e turshi, sepse kėshtu shpresoj tė paktėn tė jem mė i dobishėm pėr shoqėrinė tonė dhe pėr botėn akademike tė Tetovės. Me kėtė gjest dėshiroj tė manifestoj pakėnaqėsinė time me atė se ēka po ndodh sot me arsimin shqip nė tėrėsi, pse kaq shumė u lejua qė tė vijmė nė situatė qė gjithsecili tė merret me politikat arsimore.

Mė shumė...

Opinione : TETOVARĖ E KĖRĒOVARĖ OSE HORIZONTI I MENDJENGUSHTĖSISĖ PROVINCIALE
Kyqur 05-05-2010 1:31:57 (1819 Lexime)


Salajdin SALIHU

Horizonti ėshtė “hapėsirė sa sheh syri sė largu”, “rreth dijesh a njohurish tė dikujt”, “fushė veprimi pėr diēka”, sikurse na e shpjegon Fjalori. Pėr ata qė shohin mė larg themi se kanė horizont tė gjerė, kurse pėr ata qė shohin afėr themi se nuk shkojnė pėrtej hundės sė tyre. Nuk flasim pėr ata qė kanė defekte me sytė, por pėr ata qė vuajnė nga mendjengushtėsia. Borhesi, Miltoni, Homeri ishin tė verbėr dhe me horizont tė gjerė shikimi e dijeje. Xhejms Xhojsi ishte pothuajse i verbėr por bota njeh pak si ai me njė horizont tė gjerė. Rapsodėt shqiptarė shpesh ishin tė verbėr, sepse kėshtu meditonin mė thellė dhe kishin njė mbamendje tė ēuditshme.

Le t’i kthehemi mendjengushtėsisė provinciale. E kufizuar nė vėshtrim e dije ajo po i ndan shqiptarėt e Maqedonisė sipas krahinave a mėhallėve, nė “tetovarė e kėrēovarė”. Po krijon ishuj tė ndarė, ndasi tė thella e tė theksuara krahinash, qė tenton t’i mbjellė edhe ndėr tė rinj dhe studentė.

Mė shumė...

« 1 ... 19 20 21 (22) 23 24 25 ... 214 »

© 2004-2017 Studentet.info™ | Kopjimi ėshtė i lejuar nėse theksohet burimi | Developed by: Just5 Studio