Studentet.info
RSS Feed
« 1 ... 3 4 5 (6) 7 8 9 ... 21 »
Opinione : Gazetarė kujdes, policia nuk hesht!
Kyqur 30-11-2010 10:01:56 (1561 Lexime)



Sefer TAHIRI

Ndodhi ndėrhyrja brutale e organeve tė shtetit tė shoqėruara me polici tė armatosur deri nė dhėmbė nė ndėrtesėn Pero Nakov, ku gjendet Televizioni A1 dhe u pamė. E pamė se ēfarė pushteti kemi, ēfarė opozite kemi dhe mbi tė gjitha pamė se nė ēfarė halli e kemi median nė shoqėrinė tonė "demokratike". Besa e pamė se reagimi qytetar nuk ishte i vogėl edhe pse ishte nė organizim tė opozitės.

Njė aksion i ngjashėm ndodhi para njė muaji e gjysmė edhe nė TV ALB. Inspektorė tė tė gjitha organeve tė shtetit u bashkuan dhe ‘vėrshuan’ televizionin, tė shoqėruar me policė multietnikė. Ishte mesazh nga ndėrtesa Ilindenska! E dekodoi edhe publiku.

Mė shumė...

Opinione : Bolonja dhe edukimi universitar
Kyqur 01-07-2010 5:02:22 (1438 Lexime)

Arbėrore Berisha Bicaj

Termi “Reforma” pėrkatėsisht “Procesi i Bolonjės” tashmė, nė njė masė tė madhe kanė pėrfshirė fushėn e arsimit nė Kosovė. Kėto terme, gjithashtu, nė njė shkallė tė lartė pėrdoren nėpėr fakultetet e Universitetit tė Prishtinės, duke asocuar nė reformimin e sistemit arsimor, apo sistemit tė studimeve.

Mirėpo, sa kuptohet drejtė dhe qartė Procesi i Bolonjės, dhe tėrė vizioni i kėtij procesi reformues, nė mesin e mėsimdhėnėsve dhe studentėve, nė Fakultetin e Edukimit? Pa dyshim, i gjithė menaxhmenti i UP-sė, nė bashkėpunim me strukturat udhėheqėse tė Ministrisė sė Shkencės, tė Arsimit dhe tė Teknologjisė, kryesisht me departamentet me qasje tė drejtpėrdrejtė nė reformimin e sistemit arsimor kanė bėrė mjaft pėr t’u kuptuar sa mė drejtė qėllimi i Procesit tė Bolonjės, por mbetet edhe shumė angazhim drejt pėrvetėsimit sa mė tė drejtė tė informatave rreth Bolonjės, nė mesin e stafit akademik dhe studentėve.

Mė shumė...

Opinione : Universitetet shqiptare, klasifikimi i munguar
Kyqur 17-06-2010 6:01:30 (1620 Lexime)

Prof. Dr. Arsen PROKO *

Ka vite qė nė vendin tonė diskutohen reformat e ndėrmarra nga Qeveritė pėr rritjen e nivelit tė universiteteve, cilėsisė sė mėsimdhėnies e nivelit tė kėrkimit shkencor, hapjen e universiteteve private apo atyre shtetėrore, “vend e pa vend” etj. Madje apriori aktorėt e faktorėt, sipas interesave, pėrpiqen tė bėjnė dhe vlerėsime tė pėrgjithshme, duke nxjerrė dhe “pėrfundime” se universitetet shtetėrore janė nė nivel mė tė lartė se ato private, apo e kundėrta, pa pėrmendur tregues sasiorė apo cilėsorė, e aq mė pak krahasuar kėto me standardet ndėrkombėtare (Frascati, UNESCO, OECD, Shangai, Time Higher Ranking, Webometrics, THES-QS etj.), duke e lėnė temėn e diskutimit gjithmonė tė hapur.

Mė shumė...

Opinione : Arsim apo improvizim?
Kyqur 18-05-2010 1:37:18 (1304 Lexime)


Prof. DR. Abdylmenaf BEXHETI

Padyshim qė thesari mė i begatshėm i njerzimit bazohet mbi arsimin dhe kulturėn por lexuesit janė mėrzitur duke lexuar e dėgjuar fjali demagogjike tė tipit ,,arsimi ėshtė fuqi,, apo ,,arsimi ėshtė kapitali mė i qėdrueshėm,,....e deri te frazeologjia e tipit ,,kapitali njerzor pėrcakton zhvillimin e qėndrueshėm ekonomik dhe shoqėror,,.

Sa mė shumė qė reklamohemi me kėto fraza aqė mė pak bėjmė veprime reale pėr tė dėshmua kėtė pėrkushtim.

Pėr dallim prej neve qė bėjmė retorikė boshe, bota e zhvilluar hapėron me intenzitet gjithnjė mė rritės pėrpara. Ato moti i kanė identifikua kėto prioritete dhe pėr rrjedhojė politikat e tyre, gjithnjė mė seriozisht i kanė marrė nė trajtim dhe realizim. Nė kėto vende identifikohen shtyllat kryesore tė kapitalit njerzor-shėndetsia, arsimi dhe trajtimi social.

Mė shumė...

Opinione : Alfabetizim akademikėsh
Kyqur 11-05-2010 3:33:43 (1482 Lexime)


Katarina Schalk po kėrkonte njė vend pune nė profesionin e saj si sekretare pėr gjuhė tė huaja pėr frėngjishten dhe anglishten, kur zbuloi nė internet partneritetin ndėrmjet universiteteve tė Zagrebit dhe Regensburgut. Nuk nguroi, paketoi valixhet dhe u nis nė drejtim tė qytetit bavarez, i cili ndodhet pikėrisht nė mesin e itinerarit rrugor Dortmund-Zagreb, dy qytete me tė cilat ajo ėshtė e lidhur mė sė shumti. I pari ėshtė vendlindja e saj, i dyti ajo e prindėrve.

Kroatisht pa gramatikė

Qė nga tetori i vitit tė kaluar ajo ėshtė regjistruar nė degėn "Studimet e Evropės Lindore" dhe Regensburgu nuk ėshtė pėr tė vetėm gjeografikisht njė stacioni i pushimit ndėrmjet Pellgut tė Ruhrit dhe Kroacisė, por edhe nė udhėn e saj pėr rindėrtimin e identitetit:"Mė kanė pyetur shumė shpesh nė fėmijėri, se a e ndjej veten kroate apo gjermane. E nuk dija si tė pėrgjigjesha. Kultura dhe gjuha kroate kanė qenė vazhdimisht tė pranishme nė jetėn tonė", thotė 23 vjeēarja me sytė bojėkafe dhe njė buzėqeshje tė ēiltėr nė fytyrė.

Mė shumė...

Opinione : Kur shkencėn e shkatėrrojnė vetė universitetet
Kyqur 08-05-2010 9:10:30 (1341 Lexime)

Laura PAPRANIKU

Maqedonia ėshtė ndėr vendet e pakta, nėse jo tė vetme tė botės sė qytetėruar ku tė merresh me shkencė nuk ėshtė ndonjė punė me vlerė. E sikurse thotė njė fjalė e urtė popullore "peshku prishet nga koka", edhe me shkencėn kėtu nė Maqedonia ka ndodhur e njėjta. Sado modest tė jetė kontributi qė mund tė jepej nga ana e njė shteti prej 2 milionw banorėsh, kjo ėshtė njė temė qė duke mos u diskutuar po shndėrrohet nė njė tabu tė shoqėrisė. Nė mbi 25 institutet shkencore qė numėrohen te ne, qofshin tė themeluara prej fakulteteve apo tė pavarura prej tyre, nė tė gjitha ka mungesė tė dukshme kadrovike.
Mungojnė punonjėsit shkencor, sepse tė punosh nė njė institut dhe tė merresh me kėrkime e hulumtime shkencore nuk ėshtė as punė me leverdi financiare nė radhė tė parė dhe as formė pėr karrierė tė lakmueshme profesionale. Forma tė kėtilla qė nė shoqėritė me standarde tė qėndrueshme janė trasuar si mėnyra mė kredibile tė matjes sė vlerave, kėtu tek neve janė zėvendėsuar me gara tė cilat po zhvillohen nė njė plan krejt tjetėr, nė atė se kush tė punon nė mė tepėr universitete njėkohėsisht.

Mė shumė...

Opinione : Po vjen Terminatori IV
Kyqur 06-05-2010 14:42:40 (3588 Lexime)


Arsim SINANI

Nė vitet e 90-ta ishte nė modė njė film me njė aktor qė sot ėshtė politikan Arnold Shfarceneger, filmi quhej “Terminator” dhe ky tipi ishte i pathyeshėm luante rolin e shpėtimtarit, ky do tė kishte qenė personi i duhur pėr ti rregulluar tollovitė nė arsimin shqip nė Maqedoni. Terminatorit do ti duhej qė tė ketė kujdes sepse shfaqja e botės akademike nė Tetovė ėshtė asisoj qė para syve sillen si engjėj, pas shpine bėjnė mision impossibile pėr ti realizuar objektivat e veta, qė mė sė paku kanė tė bėjnė me arsimin dhe edukimin. Kohėt e fundit shumė seriozisht jam duke menduar qė tė filloj tė merrem me bujqėsi, tė filloj me mbjelljen e njė fushe me zarzavate, njė mikut tim do I pėlqente tė thosha me lakra e turshi, sepse kėshtu shpresoj tė paktėn tė jem mė i dobishėm pėr shoqėrinė tonė dhe pėr botėn akademike tė Tetovės. Me kėtė gjest dėshiroj tė manifestoj pakėnaqėsinė time me atė se ēka po ndodh sot me arsimin shqip nė tėrėsi, pse kaq shumė u lejua qė tė vijmė nė situatė qė gjithsecili tė merret me politikat arsimore.

Mė shumė...

Opinione : TETOVARĖ E KĖRĒOVARĖ OSE HORIZONTI I MENDJENGUSHTĖSISĖ PROVINCIALE
Kyqur 05-05-2010 1:31:57 (1828 Lexime)


Salajdin SALIHU

Horizonti ėshtė “hapėsirė sa sheh syri sė largu”, “rreth dijesh a njohurish tė dikujt”, “fushė veprimi pėr diēka”, sikurse na e shpjegon Fjalori. Pėr ata qė shohin mė larg themi se kanė horizont tė gjerė, kurse pėr ata qė shohin afėr themi se nuk shkojnė pėrtej hundės sė tyre. Nuk flasim pėr ata qė kanė defekte me sytė, por pėr ata qė vuajnė nga mendjengushtėsia. Borhesi, Miltoni, Homeri ishin tė verbėr dhe me horizont tė gjerė shikimi e dijeje. Xhejms Xhojsi ishte pothuajse i verbėr por bota njeh pak si ai me njė horizont tė gjerė. Rapsodėt shqiptarė shpesh ishin tė verbėr, sepse kėshtu meditonin mė thellė dhe kishin njė mbamendje tė ēuditshme.

Le t’i kthehemi mendjengushtėsisė provinciale. E kufizuar nė vėshtrim e dije ajo po i ndan shqiptarėt e Maqedonisė sipas krahinave a mėhallėve, nė “tetovarė e kėrēovarė”. Po krijon ishuj tė ndarė, ndasi tė thella e tė theksuara krahinash, qė tenton t’i mbjellė edhe ndėr tė rinj dhe studentė.

Mė shumė...

Opinione : Participimi dhe heshtja e USHT-sė
Kyqur 21-04-2010 7:41:15 (1708 Lexime)


Nga: Laura PAPRANIKU

Qeveria tanimė ka bėrė tė ditura politikat e reja financiare nė arsimin e lartė, respektivisht vendimin pėr uljen e tarifave tė studimit, tė cilat nė pjesėn e studimeve me vetėfinancim prej vitit akademik 2010/2011 do tė zbresin deri nė masėn 60 pėr qind. Kjo ulje drastike e ēmimeve tė studimit, e cila ka nė vete edhe implikimet politike po tė kemi parasysh zėrat pėr zgjedhje tė parakohshme, kuptohet se ėshtė mirėpritur nga qytetarėt, e sidomos prindėrit tė cilėt pėr tė regjistruar fėmijėt e tyre, nė kuotėn e vetėfinancimit, nuk do tė paguajnė mė nga 1200 dhe 2000 euro nė fakultetet e mjekėsisė nė Shkup dhe Tetovė, por vetėm 800 euro.

Mė shumė...

Opinione : "ECOLOG” nė analogjinė ,,Hanibal Ante Portas” pėr gazetarin gjerman!
Kyqur 16-03-2010 7:33:03 (1655 Lexime)


Prof. Dr.Abdylmenaf Bexheti

Nuk duhet tė jesh njohės i thellė i historisė sė vjetėr pėr tė deshifrua sinonimin e fjalisė romake ,,Hanibal Ante Portas”-qė pėrdoret sa herė qė duhet tė paralajmėrohet njė frikė pėr ardhje tė njė rreziku tė madh! Perandori luftarak Hanibal qė nė kohėn e perandorisė romake ishte njė armik i tmerrshėm qė shfaqej pėrpara portave tė Romės me mė shumė efekt psikologjik nga frika se sa nga paraqitja e vet Hanibalit.

Sadoqė kjo simetri krahasimore mund tė duket e ekzagjeruar tendenca mbetet shume realiste duke patur parasysh trendin e rritjes sė korporatės shumkombėshe ,,ECOLOG” me seli nė Dusseldorf tė Gjermanisė, por me shumė degė tė sajė (entitete formale tė biznesit) nė pikat strategjike tė biznesit planetar. Kjo korporatė sot ka gjithsej 2.410 tė punėsuar nga 25 kombe (dhe shtete) tė ndryshme tė botės. Rritja e biznesit tė saj si nė parametra tė pjesėmarrjes nė tregun e shėrbimeve logjistike pėr forcat ushtarake dhe aq mė tepėr nė parametrat material dhe financiar pėrgjatė vitit 2009 sigurisht qė do tė shqetėsojė shpirtrat e konkurrencės dhe bile do tė motivojė spiunazhin industrial.

Mė shumė...

« 1 ... 3 4 5 (6) 7 8 9 ... 21 »

© 2004-2017 Studentet.info™ | Kopjimi ėshtė i lejuar nėse theksohet burimi | Developed by: Just5 Studio